Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; 2.3.3.7; 2.3.5.2.1; 3.1.7.4; 3.1.7.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1 (S)

2025 m. sausio 14 d.

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius atstovei Agnei Liaučienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei M. B. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, jo gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas R. B. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas nustatyti nepilnametės dukters A. B. gyvenamąją vietą su juo; priteisti iš atsakovės M. B. išlaikymą nepilnametei dukrai A. B. periodinėmis išmokomis po 100 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti atsakovės ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką.

Ieškinyje ieškovas nurodo, kad su atsakove 2019 m. rugpjūčio 28 d. susilaukė dukters A., iki praeitų metų galo dukra gyveno pas atsakovę ir jos gimines, tačiau dėl atsakovės sveikatos ir požiūrio į dukrą nuo 2024 m. pradžios A. faktiškai gyvena su ieškovu, kuris ją išlaiko ir prižiūri. Atsakovė neprisideda prie dukters išlaikymo, niekur nedirba ir nesiruošia mokėti išlaikymo. Nurodoma, kad atsakovei ir vaiko motinai leis bendrauti su dukra, jeigu ji tik to pageidaus, suderinus bendravimo laiką.

Atsakovė M. B. atsiliepimo nepateikė, jai apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, tačiau teismo posėdyje atsakovė nedalyvavo.

Teismo posėdžio metu ieškovas R. B. papildomai paaiškino, kad dukrai gyvenant pas mamą dukra būdavo nepasirūpinta – trūkdavo maisto ir priežiūros, buvo apleistas ugdymas, tačiau dukrai pradėjus gyventi su ieškovu, situacija iš esmės pasikeitė – vaiku yra pasirūpinta, dukros priežiūra vykdoma tinkamai, o teigiamą pokytį mato ir ugdymo įstaigų darbuotojai. Pas ieškovą vaikas turi savo lovą, namuose yra tvarkinga, gyvenamas butas yra dviejų kambarių, kuriame gyvena dar trys vaikai. Vaikai turi atskiras lovas, savo vietas daiktams pasidėti. Dukra lanko darželį. Auga kartu su broliais, todėl laisvalaikį leidžia visa šeima. Butas priklauso ieškovo sutuoktinei. Gyvena iš valstybės skiriamų vaiko pinigų, taip pat gauna neįgaliojo pašalpą, kartais papildomų pajamų uždirba iš atsitiktinių darbų. Specialių poreikių dukra neturi, sveikatos sutrikimų nėra. Atsakovė su dukra nebendrauja, ryšių nepalaiko, neskambina ir dukra nesidomi. Su kitais vaikais sutaria labai gerai, kartu leidžia laiką. Dabartinė sutuoktinė neprieštarauja, kad dukra gyventų jos bute.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Algimantas Ruginis ieškinį palaikė ir nurodė, kad dukra jau metus gyvena su tėčiu, lanko darželį, todėl akivaizdu, kad dukra yra rūpinamasi, o jos poreikiai užtikrinami. Atsakovė nedirba, duomenų apie jos turtą nėra, o sveikatos būklė prasta, todėl prašoma priteisti išlaikymo suma labiau simbolinė.

Teismo posėdžio metu Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė teismo posėdyje pagarsino byloje pateiktą išvadą ir nurodė, kad dukra šeimoje su tėčiu jaučiasi gerai, su broliais sutaria gerai, sąlygos namuose yra tinkamos, kambariai tvarkingi. Per laikotarpį, kiek dukra gyvena su tėčiu, pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus nebuvo gauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog A. B., gimusi (duomenys neskelbtini), yra R. B. ir M. B. dukra (2019 m. rugsėjo 3 d. Gimimo įrašas Nr. 405). Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų buvusios sudariusios santuoką.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas turi dar tris mažamečius vaikus, kurie gyvena kartu su juo jo gyvenamojoje vietoje (2024 m. liepos 3 d. Pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2024-299-PD)-614). Ieškovas yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuo 2023 m. spalio 17 d., tačiau duomenų apie jo gaunamą darbo ieškančio asmens pašalpą ir jos dydį byloje nėra. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriaus pateiktoje pažymoje apie R. B. pajamas Nr. SP6-679 nurodyta, kad ieškovui yra pervedama 96,25 Eur dydžio išmoka vaikui. Ieškovas papildomai nurodė, kad turi neįgalumą ir gauna pašalpą, duomenų apie tai byloje nepateikė, tačiau teismui patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis nustatyta, kad iki 2067 m. kovo 17 d. ieškovui yra paskirta išmoka, kurios dydis nuo 2025 m. sausio 1 d. siekia 349,07 Eur. Byloje duomenų apie ieškovo turimą nekilnojamąją turtą nepateikta.

Tuo tarpu duomenų apie atsakovės turtinę padėtį byloje iš esmės nėra. Prie ieškinio tokie duomenys nepridėti, atsakovė atsiliepimo nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo, todėl atitinkami paaiškinimai taip pat nepateikti. Teismui patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis nustatyta, kad atsakovė niekur nedirba, kitokių draudžiamų pajamų negauna. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės sveikatos būklė yra prasta, tačiau daugiau duomenų apie šią aplinkybę ir jos įtaką atsakovei dirbti ir gauti pajamas nei ieškovas, nei ieškovo atstovas neturi ir byloje nepateikė.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Tėvų pareiga ir teisė auklėti savo vaikus, tėvams nutraukus tarpusavio santykius, nekinta, kaip nekinta ir vaiko teisės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 5, 6 dalys). CK 3.169 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvui ir motinai gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Šiuo konkrečiu atveju ieškovas nurodė, kad tol, kol vaikas gyveno su mama, dukra buvo netinkamai rūpinamasi, mergaitė būdavo apleista, neužtikrinami jos kasdieniai poreikiai. Situacija iš esmės pasikeitė mergaitei pradėjus gyventi su ieškovu – dukra lanko darželį, jos kasdieniai poreikiai yra tenkinami, ji gyvena kartu su broliais, todėl auga šeimoje, kuri ja rūpinasi. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad ieškovo gyvenamojoje vietoje yra švaru ir tvarkinga, vaikas yra aprūpintas reikiamais daiktais ir žaislais, tuo tarpu mergaitei gyvenant pas mamą, buvo registruoti iš viso šeši pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Taip pat byloje yra duomenų, kad ieškovas gauna reguliarias pajamas, kurios nors ir nedidelės, tačiau leidžia šeimai išgyventi ir bet kuriuo atveju yra didesnės negu atsakovės, kuri jokių pajamų negauna.

Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos pateiktoje išvadoje nurodoma, kad skyrius neturi informacijos, jog ieškovas netinkamai rūpintųsi vaiku, negalėtų/nesugebėtų to daryti ar būtų nepaisoma nepilnamečio vaiko interesų. Skyrius taip pat neturi duomenų, jog ieškovo gyvenimo būdas ar charakterio savybės būtų netinkamos vaiko auklėjimui ir ruošimui savarankiškam gyvenimui. Todėl darytina išvada, jog nepilnamečio vaiko interesai bus maksimaliai apsaugoti jo gyvenamąją vietą nustačius su ieškovu.

Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis ir tai, jog nepilnamečio vaiko tėvas geba užtikrinti vaiko poreikius ir saugią aplinką, teismas sprendžia, kad nepilnametės dukros A. B. gyvenamoji vieta turi būti nustatytina su ieškovu, vaiko tėvu R. B. jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, kadangi tai geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

Pagal CK 3.170 straipsnio nuostatas, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo nustatyti tokią atsakovės bendravimo su dukra tvarką: motina M. B. bendrauja su dukra dukrai ir jos tėvui R. B. patogiu laiku, prieš kiekvieną atvykimą pas vaiką informuojant vaiko tėvą ir suderinant bendravimo laiką. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad ieškovas, jeigu atsakovė pageidaus, nedraus bendrauti su dukra, suderinus su juo bendravimo laiką. Ieškovo atstovas advokatas A. Ruginis teismo posėdžio metu nurodė, kad detalesnė ir tikslesnė bendravimo tvarka nenustatytina, nes nėra žinomas atsakovės noras bendrauti su vaiku – per visą laiką, kiek mergaitė gyvena su ieškovu, atsakovė su vaiku nebendravo, su ieškovu nesusisiekė. Pažymėtina, kad atsiliepimo atsakovė byloje taip pat nepateikė, todėl jos interesas bendrauti su nepilnamete dukra yra neaiškus.

Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos pateiktoje išvadoje nurodoma, kad ieškovo siūloma bendravimo tvarka neprieštarauja nepilnametės A. B. interesams, o atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepilnametę dukrą augina vienas, atsakovė kartu su dukra negyvena ir šiuo metu nebendrauja, manytina, jog ieškovo prašoma nustatyti nepilnamečio vaiko A. B. ir atsakovės bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus.

Teismas susipažinęs su ieškovo ieškinyje pasiūlyta mamos ir vaiko bendravimo tvarka, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko amžių, abiejų tėvų turimas vienodas teises ir pareigas bendraujant su vaiku bei jį auklėjant, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus, sprendžia, kad ieškovo pateikta atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka iš esmės atitinka ir užtikrina tiek mamos, tiek nepilnamečio vaiko interesus bei nepažeidžia nei vienos iš šalių teisių, todėl šį ieškovės reikalavimą tenkina visiškai ir nustato ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką.

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Tai iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes bei CK 3.192–3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Jeigu tėvai nesusitaria, nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

Teismui sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti nepilnametės dukros A. B. išlaikymui iš atsakovės M. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad dukra gyvena pas jį, kas reiškia, kad jam tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, kartu susijusi su kasdiene vaiko priežiūra, rūpesčiu, kasdienėmis jo problemomis. Finansinės jo galimybės yra ribotos, nes turi neįgalumą. Tuo tarpu atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo vaiko priežiūros, išlaikymo nemoka. Ieškovas nurodo, kad jo žiniomis atsakovė jokių pajamų negauna, yra prastos sveikatos būklės, tačiau turi pareigą bent minimaliai prisidėti prie dukters išlaikymo. Taip pat nurodo, kad išlaidų dukrai skaičiavimo neteikia, nes prašoma priteisti išlaikymo suma yra labiau simbolinė, kuri negali patenkinti net minimalių vaiko poreikių.

Šioje byloje nustatyta, jog ieškovas gauna 349,07 Eur dydžio pašalpą bei 96,25 Eur siekiančią išmoką vaikui, taip pat yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Duomenų apie jo turimą nuosavybės teise priklausantį turtą byloje nėra. Tuo tarpu atsakovė nedirba, pajamų negauna, o turto, bylos duomenimis, neturi, taip pat byloje kvestionuotina jos sveikatos būklė. Tačiau teismo vertinimu tai neatleidžia atsakovės nuo pareigos mokėti išlaikymą savo vaikui. Atsakovė yra jauno amžiaus, byloje nėra įrodyta, kad dėl sveikatos būklės ji visiškai negalėtų dirbti, todėl turi galimybes bent minimaliai dirbti ir tokiu būdu prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą tinkamai pasirūpinti vaikais, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybės, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai, tokiu būdu, jei šalių netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jie privalo dėti visapusiškas pastangas disponuojant savo turtu ir pajamomis ir taip garantuoti savo nepilnamečiams vaikams būtiną aprūpinimą.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateiktoje išvadoje nurodoma, kad šalių nepilnametė dukra auga su ieškovu, todėl jam šiuo metu tenka didesnė atsakomybė rūpintis dukters auklėjimu, ugdymu, sveikata ir slaugymu, kai ji suserga, kitų kasdieninių poreikių tenkinimu, todėl darytina išvada, kad ieškovui tenka didesnioji vaiko išlaikymo našta, kasdienių rūpesčių dalis, nes gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas (motina) dažniausiai neprisideda. Todėl ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo, neprieštarauja jos interesams.

Šiuo konkrečiu atveju, ištyrus byloje esančių įrodymų visumą, įvertinus nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius, tėvų turtinę padėtį ir sveikatos būklę, siekdamas išsaugoti protingą vaiko intereso, jo poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą, atsižvelgdamas į tai, jog abiejų šalių padėtis iš esmės sudaro galimybes jiems teikti vaikui bent minimalų išlaikymą, sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas iš atsakovės nepilnamečiam vaikui priteisti po 100,00 Eur kas mėnesį mokamą materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2024 m. liepos 25 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192, 3.194, 3.196, 3.208 straipsniai).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas ieškovas R. B. Teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Tuo tarpu jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu jis sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai reikalavimų daliai.

Ieškovas šioje byloje įstatymu atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už reikalavimą dėl periodinio išlaikymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. birželio 20 d. sprendimu Dėl antrinės teisinės pagalbos Nr. (8.28 Mr)ATP-C-2024-05308 ieškovas 100 proc. buvo atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Kadangi atsakovė byloje nepateikė atsiliepimo, taip pat nepateikta duomenų apie jos bylinėjimosi išlaidas ar atleidimą nuo jų, teismas negali įvertinti, ar egzistuoja teisinis pagrindas bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės valstybės naudai nepriteisti (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius 2025 m. sausio 9 d. teismui pateikė pažymą Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-00312, kurioje nurodyta valstybė už advokato Algimanto Ruginio suteiktas teisines paslaugas R. B. patyrė 375,00 Eur dydžio išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovės valstybės naudai šios išlaidos priteistinos visa apimtimi (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nepilnamečio vaiko A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 100,00 Eur (vieno šimto eurų) dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2024 m. liepos 25 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, jog atsakovė M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. B., gimusia (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tokia tvarka: dukrai ir jos tėvui ieškovui R. B. patogiu laiku, prieš kiekvieną atvykimą pas vaiką informuojant vaiko tėvą ir suderinant bendravimo laiką.

Priteisti iš atsakovės M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 375,00 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt penkių eurų) dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoką su suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Teismo sprendimas dalyje dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai, sprendimo apskundimas vykdymo šioje dalyje nesustabdo.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.