Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos, Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rasos Urbanavičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-520-1107/2022 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybei ir uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

18. Nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad transporto priemonė „VW CC Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d. buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO), draudėjas – N. J.. 2018 m. liepos 17 d. (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), V. J., vairuodamas anksčiau minėtą transporto priemonę, ją apgadino, įvažiuodamas į kelio ženklais nepažymėtą kelio duobę. Ieškovė apskaičiavo minėto įvykio metu transporto priemonei padarytą žalą ir išmokėjo draudėjui N. J. 2 404,44 Eur žalos atlyginimą. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti turtinės žalos atlyginimą solidariai iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės ir UAB „Kauno vandenys“. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkino iš dalies, ieškovės nurodytą turtinę žalą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti.

19. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies buvo patenkintas ieškovės ieškinys ir priteistas žalos atlyginimas, palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. Apeliantė apeliaciniame skunde, be kita ko, tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovės patirtą žalą privalo atlyginti atsakovė Kauno miesto savivaldybė. Pirmosios instancijos teismas, atsakovės nuomone, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, jų pagrindu netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla. Apeliantė teigia, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovei žalą turi atlyginti atsakovė UAB „Kauno vandenys“.

21. Pagal CK 6.1015 straipsnį, reglamentuojantį draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (1 dalis); reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (2 dalis).

22. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti žalą iš atsakovių CK 6.266 straipsnio ir CK 6.271 straipsnio pagrindu.

23. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.266 straipsnyje yra įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą; 2) žalos asmeniui padarymą; 3) objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį. Tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-57/2014).

24. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nepateikia statinio trūkumų ar jo sugriuvimo sąvokų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs tik vieno iš CK 6.266 straipsnyje nurodytų statinių – kelio – trūkumo sąvoką: kelio trūkumas – tai kelio įrenginių komplekso, jo dalies ar atskiro įrenginio statybinių konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl statybos normų pažeidimų ar netinkamos konstrukcijų priežiūros ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo savininko (valdytojo) valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014). Teismų praktikoje kelio trūkumu, be kita ko, laikoma ir ženklais nepažymėta duobė kelyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).

25. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės būtent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Tik už tokiu būdu padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246–6.248 straipsniai). Tokia išvada atitinka ir teismų formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007; 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2010; 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014).

26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad: 1) byloje nėra ginčo, jog įvykis įvyko Kauno miesto gatvėje ((duomenys neskelbtini)), kurios savininkė yra atsakovė Kauno miesto savivaldybė; 2) byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad įvykis įvyko transporto priemonei įvažiavus į šulinį, esantį (duomenys neskelbtini), už kurio tvarkymą ir priežiūrą galimai būtų atsakinga UAB „Kauno vandenys“; 3) kelyje buvusi duobė, į kurią įvažiavus buvo apgadinta transporto priemonė, nebuvo tinkamai pažymėta. Nepaisydama to, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad būtent atsakovė Kauno miesto savivaldybė turi atlyginti ieškovei žalą CK 6.266 straipsnio pagrindu, kaip kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, savininkė dėl kelyje buvusios tinkamai nepažymėtos duobės ir (ar) CK 6.271 straipsnio pagrindu dėl netinkamai atliktos kelio priežiūros. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išvadą dėl civilinės atsakomybės atsakovės Kauno miesto savivaldybės atžvilgiu taikymo padarė netinkamai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, atsakovių procesiniuose dokumentuose ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovės 2022 m. vasario 15 d. teismo posėdžio metu nurodytas faktines aplinkybes, dėl ko liko neatskleista bylos esmė. Be to, kaip minėta nutarties 25 punkte, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, o ne CK 6.271 straipsnio pagrindu, kuris reglamentuoja žalos, atsiradusios dėl savivaldybės neteisėtų veiksmų, atlyginimą.

27. Teisėjų kolegija, išklausiusi 2022 m. vasario 15 d. teismo posėdžio garso įrašą, nustatė, kad atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovė teismo posėdžio metu, be kita ko, nurodė, kad atsakovė nėra atsakinga už žalą, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad kelyje, kuriame įvyko eismo įvykis, buvo tvarkomas šulinys, o duobė, į kurią įvažiavo transporto priemonė, buvo gili, išpjauta mechaniniu būdu. Be to, atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovė minėto teismo posėdžio metu nurodė, kad nagrinėjamu atveju turi atsakyti tas subjektas, kuris vykdė šulinio remonto darbus. Atsakovės atstovės turimais duomenimis, tai buvo UAB „Kauno vandenys“. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovė UAB „Kauno vandenys“ pirminiame procesiniame dokumente, pateiktame pirmosios instancijos teismui, t. y. atsiliepime į ieškinį, buvo nurodžiusi, jog, susipažinus su prie ieškinio pateikta eismo įvykio schema, paaiškėjo, kad, pagal 2018 m. vasario 22 d. darbų sutarties Nr. 5-41 darbų užduotį Nr. 558, nuotekų tinklo šulinio avarinius remonto darbus važiuojamojoje kelio dalyje, ties (duomenys neskelbtini), vykdė UAB „KRS“. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad būtent atsakovės UAB „Kauno vandenys“ užsakymu ir (ar) pavedimu važiuojamojoje kelio dalyje, ties (duomenys neskelbtini), buvo vykdomi nuotekų tinklo šulinio avariniai remonto darbai. Tai, pavyzdžiui, patvirtina UAB „Kauno vandenys“ užduotis Nr. 558 ir atsakovės UAB „Kauno vandenys“ avarinės tarnybos viršininko R. S. 2021 m. rugpjūčio 13 d. tarnybinis pranešimas. Be to, minėtame tarnybiniame pranešime yra nurodyta ne tik tai, kad nuotekų tinklo šulinio avarinius remonto darbus važiuojamojoje kelio dalyje (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vykdė UAB „KRS“, bet ir tai, kad transporto priemonė 2018 m. liepos 17 d. galimai buvo apgadinta, kai užvažiavo ant netinkamai atstatytos dangos. Taigi, atsakovė UAB „Kauno vandenys“ bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad eismo įvykio schemoje pažymėtoje vietoje jos užsakymu buvo vykdomi nuotekų tinklo šulinio avariniai remonto darbai. Be to, nurodė, kad minėtus darbus vykdė UAB „KRS“. Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių tinkamai netyrė ir nesiaiškino, dėl ko, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo atskleista bylos esmė. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė UAB „Kauno vandenys“ ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad tinkamu atsakovu byloje turi būti UAB „KRS“, kuri atliko nuotekų tinklo šulinio avarinius remonto darbus važiuojamojoje kelio dalyje (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovė UAB „Kauno vandenys“ ir apeliaciniame procese iš esmės neneigia, kad žala galėjo būti padaryta dėl jos pavedimu ir (ar) užsakymu vykdytų nuotekų tinklo šulinio avarinių remonto darbų. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad iš byloje esančių duomenų nėra įmanoma nustatyti, ar eismo įvykio metu, t. y. 2018 m. liepos 17 d., vis dar buvo vykdomi anksčiau minėti nuotekų tinklo šulinio avariniai remonto darbai. Teisėjų kolegijos vertinimu, neišsiaiškinęs ir neištyręs bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, t. y. dėl kokių priežasčių kelio ruože atsirado duobė (ar dėl kelio, kaip statinio, sugriuvimo, jo trūkumų, ar buvo padaryta mechaniniu būdu, remontuojant nuotekų tinklo šulinį, ar dėl kitokių priežasčių), pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovei žalą turi atlyginti atsakovė Kauno miesto savivaldybė, kuri yra kelio savininkė.

28. Pažymėtina ir tai, kad statinio rūšies – kelio – priežiūra yra nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių naudojimo laiką (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – ir KĮ) 2 straipsnio 10 dalis). Gatvių, nesančių valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybės (KĮ 5 straipsnio 7 dalis). Tuo tarpu Kelių priežiūros tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155, aprašo 8 punkte nurodyta, kad statinius, įrenginius, antžeminius ir požeminius inžinerinius tinklus, kitus objektus, esančius kelių juostose ir jų apsaugos zonose, rekonstruoja, taiso ir prižiūri jų savininkai (valdytojai). Atkreiptinas dėmesys, kad administraciniai teismai, nagrinėdami tokio pobūdžio bylas (iki Specialiajai teisėjų kolegijai 2014 m. birželio 30 d. nutarties teismingumo byloje Nr. T-82/2014 priėmimo) buvo konstatavę, kad žalai atsiradus ne dėl netinkamos kelio, o dėl jo važiuojamojoje dalyje esančio nuotekų šulinio, kuris nėra kelio dalis ir nuosavybės teise priklauso ne kelio savininkui, priežiūros, kelio savininkas nėra atsakingas už atsiradusią žalą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-624-1698/2014). Tokios administracinių teismų praktikos nuostatos nepakeistos ir vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-76-552/2015.

29. Taigi, apibendrinant teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, nurodytą šios nutarties 28 punkte, konstatuotina, kad nepaisant to, kas yra kelio savininkas, juose esančius įrenginius ir inžinerinius tinklus, KĮ ir įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nepriskirtus kelio sudedamosioms dalims, prižiūri jų savininkai (valdytojai), todėl jie ir atsako už savo žinioje esančių įrenginių ir inžinerinių tinklų padarytą žalą kitiems asmenims, taip pat ir eismo dalyviams, kai tie įrenginiai, inžineriniai tinklai patenka į eismui naudojamo kelio ruožą.

30. Kaip minėta nutarties 26 punkte, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog įvykis įvyko transporto priemonei įvažiavus į šulinį. Tačiau, kaip minėta nutarties 27 punkte, byloje nebuvo tinkamai ištirti ir įvertinti visi byloje esantys duomenys, nebuvo nustatyta dėl kokių priežasčių kelyje atsirado duobė (ar dėl kelio, kaip statinio, sugriuvimo, jo trūkumų, ar dėl netinkamos kelio priežiūros, ar dėl netinkamos kitų įrenginių, inžinerinių tinklų (šiuo atveju – nuotekų šulinio) priežiūros ar kt.). Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo ištirtos visos anksčiau nurodytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo ir tai, kad būtent atsakovė Kauno miesto savivaldybė privalo atlyginti žalą ir dėl to, kad ji, turėdama teisės aktais nustatytą pareigą prižiūrėti ir taisyti kelius, nevykdė pareigos prižiūrėti kelio, esančio (duomenys neskelbtini), taisymo darbų.

31. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu aiškinosi tik tai, kas yra kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, savininkas. Tačiau visiškai netyrė ir nesiaiškino aplinkybių, kas yra nuotekų tinklo šulinio, kurio remonto darbai buvo atliekami savininkas (valdytojas).

32. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, jog pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektą tenka kitam asmeniui, teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).

33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybė procesiniuose dokumentuose ir jos atstovė ir 2022 m. vasario 15 d. teismo posėdžio metu tvirtino, kad Kauno miesto savivaldybė nėra atsakinga už žalą, nes šulinio remonto darbai buvo atliekami ne jos iniciatyva ir užsakymu. Be to, atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovė minėto teismo posėdžio metu atkreipė dėmesį į tai, kad byloje esantys įrodymai, jos duomenimis, patvirtina, jog kelio ruože, kuriame įvyko eismo įvykis, buvo įgriuvęs netvarkingas šulinys. Pažymėjo, kad, matyt, UAB „Kauno vandenys“ ir siekė jį suremontuoti. Tačiau pirmosios instancijos teismas, kaip minėta anksčiau, nesiaiškino, kas yra nuotekų tinklo šulinio savininkas ar valdytojas, taip pat netyrė ir nesiaiškino kitų svarbių faktinių aplinkybių, kurios nurodytos šios nutarties 27 ir 28 punktuose, tam, kad būtų atskleista bylos esmė.

34. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė apeliaciniame skunde nurodo, kad aplinkybę, jog nuotekų tinklo šuliniai nėra Kauno miesto savivaldybės nuosavybė, įrodo 1998 m. gruodžio 14 d. sudaryta sutartis tarp UAB „Kauno vandenys“ ir Kauno miesto savivaldybės dėl vandens tiekimo ir kanalizacijos paslaugų (duomenys neskelbtini). Apeliantė teigia, kad minėtoje sutartyje yra nurodyta, jog visi vandentiekio ir kanalizacijos įrenginiai yra perduoti ir priklauso UAB „Kauno vandenys“. Be to, nurodyta ir tai, kad bendrovė, t. y. UAB „Kauno vandenys“, yra atsakinga už bet kokią žalą padarytą tretiesiems asmenims, patyrusiems ją dėl bendrovės veiklos. Apeliantė minėtos sutarties kartu su apeliaciniu skundu nepateikė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi galimybės apeliaciniame procese ištirti nurodytos sutarties turinį. Nesant minėtos sutarties, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybių patikrinti, ar apeliantės argumentai, nurodyti apeliaciniame skunde, kad ji buvo (yra) perdavusi šulinių valdymo teisę UAB „Kauno vandenys“, yra teisingi. Šios aplinkybės, kaip minėta anksčiau, yra taip pat svarbios, siekiant padaryti tinkamą išvadą, kas turi atsakyti ieškovei dėl jos patirtos žalos, t. y. ar atsakovė Kauno miesto savivaldybė, ar atsakovė UAB „Kauno vandenys“, ir kokiu pagrindu, t. y. CK 6.266 straipsnio pagrindu ar bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais. Byloje pasitvirtinus aplinkybėms, kad transporto priemonė buvo apgadinta ne dėl atsakovei Kauno miesto savivaldybei priklausančio kelio sugriuvimo ar kitokių jo trūkumų ir (ar) netinkamai atliktos kelio priežiūros, bet dėl nuotekų šulinio ir (ar) jo netinkamai atlikto priežiūros, nebūtų pagrindo priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės žalą. Analogiška praktika formuojama ir teismų praktikoje (žr. Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-738-601/2022).

35. Teisėjų kolegija, kaip ne kartą minėta, nustatė, jog UAB „Kauno vandenys“ visuose procesiniuose dokumentuose teigia, kad atsakovė byloje turi būti UAB „KRS“, kuri atliko nuotekų tinklo šulinio remonto darbus pagal 2018 m. vasario 22 d. darbų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 5-51/2018. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant išsiaiškinti visas šioje nutartyje nurodytas bylai reikšmingas aplinkybes ir tinkamai atskleisti bylos esmę, minėtas juridinis asmuo turi būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis).

Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neatskleidė bylos esmės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos aplinkybių ir jų teisinio įvertinimo nepakanka daryti pagrįstą išvadą dėl to, kuris asmuo yra atsakingas už žalą bei šiuo aspektu, atsižvelgiant į pareikšto ieškinio pagrindą, tinkamas atsakovas byloje. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu aiškinosi tik tai, kas yra kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, savininkas. Tačiau visiškai netyrė ir nesiaiškino aplinkybių, kas yra nuotekų tinklo šulinio, kurio remonto darbai buvo atliekami kelyje, savininkas. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nesiaiškino dėl kokių priežasčių kelyje, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei Kauno miesto savivaldybei, buvo susiformavusi kelio duobė (ar tai buvo kelio trūkumas, ar kelio netinkamo priežiūros, ar atliekamų nuotekų tinklo šulinio remontų darbų pasekmė, ar kt.). Be to, liko neatskleistos ir aplinkybės, ar nuotekų tinklo šulinio remonto darbai eismo įvykio metu buvo baigti. Taip pat neišaiškintas ir netirtas byloje minimų sutarčių, sudarytų tarp atsakovės Kauno miesto savivaldybės ir atsakovės UAB „Kauno vandenys“ bei atsakovės UAB „Kauno vandenys“ ir UAB „KRS“, turinys. Ši informacija galėtų patvirtinti arba paneigti byloje dalyvaujančių asmenų nurodytas faktines aplinkybes.

37. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes liko neatskleista bylos esmė (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal tirtinų aplinkybių mastą bei pagal byloje pateiktus įrodymus, bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą. Be to, šalis, nesutikdama su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas apskųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).

39. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.