- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-26
- Bylos Nr.
- e2A-738-601/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08356-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, uždaroji akcinė bendrovė „KRS“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-199-435/2022 pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, uždaroji akcinė bendrovė „KRS“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ Kauno apylinkės teismo prašė priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 1 114,47 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė su M. B. sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį (poliso Nr. 8216232) ir apdraudė transporto priemonę „VW GOLF“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugsėjo 8 d. (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kaune, prie namo Nr. 101, M. B., vairuodamas minėtą apdraustą transporto priemonę, įvažiavo į duobę (išpjautas asfaltas aplink kanalizacijos šulinį) ir apgadino savo automobilio kairės pusės priekinį ratą bei kairės pusės slenkstį. M. B. važiavo tamsiu paros metu, duobė nebuvo pažymėta, ją pastebėti, t. y. sureaguoti ir išvengti įvažiavimo į duobę ar ją apvažiuoti, vairuotojas neturėjo galimybės. Apie eismo įvykį pranešė policijai. Policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, nubraižė eismo įvykio schemą, nufotografavo įvykio vietą ir automobilį. Ieškovė, vadovaudamasi draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, sumokėjo 1 114,47 Eur draudimo išmoką dėl apgadinto apdraustojo turto. Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Draudikas pateikė atsakovei pretenziją, tačiau atsakovė prievolės atlyginti žalą neįvykdė.
2. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės pretenzijos netenkino, nes jos nagrinėjimas priklauso UAB „Kauno vandenys“ kompetencijai. Pažymėjo, kad neginčija fakto, jog (duomenys neskelbtini) gatvė nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, tačiau paviršinių nuotekų infrastruktūros statinių savininkė ir faktinė valdytoja yra UAB „Kauno vandenys“, todėl būtent ši bendrovė, kaip nurodytų statinių savininkė ir faktinė valdytoja, yra atsakinga už galimai kilusią žalą. Be to, anot atsakovės, nesant įrodymų ir objektyvių duomenų, apie tai, kokių atsargumo priemonių vairuotojas ėmėsi, kad išvengtų kliūties, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, bei į tai, kokio pobūdžio apgadinimus automobilis patyrė, konstatuotina, jog, jei eismo įvykis ir buvo, tai esminės reikšmės jam turėjo būtent vairuotojo veiksmai, o ne duobės buvimas. Todėl, jei teismas nuspęstų Kauno miesto savivaldybę laikyti tinkamu atsakovu, civilinė atsakomybė turėtų būti mažinama arba, atsižvelgiant į šalių kaltės dydį, atsakovė turėtų būti atleista nuo civilinės atsakomybės.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo UAB „Kauno vandenys“ nurodė, kad apie 2018 m. rugsėjo 8 d. įvykį trečiasis asmuo sužinojo 2018 m. lapkričio 26 d., kai gavo iš Kauno miesto savivaldybės administracijos persiųstą ieškovės pretenziją. Susipažinęs su pretenzija, nustatė, kad pagal 2018 m. vasario 22 d. darbų sutarties Nr. 5-41 „Vandentiekio, buitinių nuotekų tinklų avarinio remonto, eksploatavimo ir profilaktinio aptarnavimo darbai“ rangos darbų užduotį Nr. 883, 2018 m. rugsėjo 8 d. nuotekų tinklų šulinio avarinius remonto darbus važiuojamojoje kelio dalyje ties (duomenys neskelbtini) g. 101, Kaune vykdė trečiasis asmuo UAB „KRS“, kuris turi būti atsakovu šioje byloje.
4. Trečiasis asmuo UAB „KRS“ nurodė, kad šulinys buvo pažymėtas kelio ženklu, tai matyti iš byloje esančių nuotraukų. Vairuotojas, nepasirinkęs saugaus greičio, nebūdamas atidus, nespėjo pažymėtos kliūties apvažiuoti, todėl žala iš atsakovės neturėtų būti priteisiama. Dėl žalos dydžio pažymėjo, kad sąskaitoje esančios sumos realybėje neegzistuoja, ieškovė savo rizika apmokėjo visą nukentėjusio asmens sąskaitą, nesigilindama į realiai padarytą žalą. Trečiojo asmens nuomone, ieškovė siekia nepagrįstai išmokėtą draudimo išmoką išsiieškoti iš neva už žalą atsakingo asmens, tačiau kaltė byloje nėra įrodyta.
Motyvuojamoji dalis
5. Trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ nuomonės dėl ieškinio pagrįstumo nepareiškė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje situacijoje žala kilo dėl tikslingai išpjauto asfalto aplink remontuojamą kanalizacijos šulinį. Kanalizacijos šulinių priežiūra, o taip pat ir valdymo teisė, priklauso trečiajam asmeniui UAB „Kauno vandenys“. Ieškovė, byloje atsakove nurodydama Kauno miesto savivaldybę, pasirinko tokį savo teisių gynimo būdą, bylos nagrinėjimo eigoje netinkamos atsakovės tinkama nekeitė, reikalavimų kitiems asmenims, išskyrus Kauno miesto savivaldybę, byloje nereiškė, todėl ieškinys buvo atmestas, kaip pareikštas netinkamai atsakovei.
8. Be to, teismas pažymėjo, kad byloje esančių rašytinių įrodymų nepakanka vienareikšmei išvadai, kad išpjautas asfaltas nebuvo tinkamai pažymėtas, kadangi pačios ieškovės į bylą pateiktoje nuotraukoje matyti, kad ant remontuojamo kanalizacijos šulinio dangčio buvo pastatytas skiriamasis kelio ženklas, įspėjantis apie pavojų. Anot teismo, nors nurodoma, kad kelio ženklą ant šulinio pastatė vairuotojas, kurio automobilis buvo apgadintas, tačiau objektyvių įrodymų, pagrindžiančių tokią aplinkybę, byloje nėra, o nustatyti kada ir kaip šis ženklas atsirado ant remontuojamo šulinio nėra galimybės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ Kauno apygardos teismo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakomybė dėl kelio trūkumų tenka ne kelio savininkui, o asmenims, kurie išpjovė asfaltą tikslu pakeisti šulinio dangtį. Atsakovei neįrodžius, ir net neįrodinėjus, kad ji (duomenys neskelbtini) gatvės valdymą perleido tretiesiems asmenims, atsakomybė tenka kelio savininkei dėl netinkamai prižiūrėtos kelio dangos. Ieškovė pažymėjo, kad žala buvo padaryta įvažiavus į duobę, t. y. gatvės dalį, kuri nuosavybės teise priklauso atsakovei, o ne į šulinį. Aplinkybės, kad atsakovė leido tretiesiems asmenims pjaustyti ir kitaip gadinti gatvę, tuo pačiu neužtikrinant saugumo, nešalina atsakovės atsakomybės, o gali padėti išspręsti atsakovei regreso klausimą teikiant reikalavimus atsakingiems asmenims, kuriems buvo leista pjaustyti atsakovei priklausančią dangą;
9.2. Atsakovės teiginiai, kad duobė buvo pažymėta įspėjamuoju ženklu yra paneigta bylos medžiaga, t. y. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarime nurodytomis aplinkybėmis;
9.3. Nėra pagrindų atleisti atsakovę nuo atsakomybės pagal CK 6.253 straipsnį, nes sugadinto automobilio vairuotojas elgėsi apdairiai. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarime yra konstatuota, kad vairuotojo M. B. veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimų nenustatyta. Be to, kitaip nei žalą padariusio asmens, nukentėjusiojo kaltė nepreziumuojama, ją turi įrodyti žalą padaręs asmuo;
9.4. Atsakovė neginčija žalos dydžio, todėl taikytina CPK 182 straipsnio 5 dalis.
10. Atsiliepime atsakovė Kauno miesto savivaldybė apeliacinės instancijos teismo prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad Kauno miesto savivaldybė nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, kadangi žala atsirado trečiajam asmeniui M. B. įvažiavus į tinkamai nesutvarkytą ir nepažymėtą duobę, susiformavusią apie nuotekų šulinį, kurį valdė ir eismo įvykio metu remontavo UAB „Kauno vandenys“;
10.2. Nesant įrodymų ir objektyvių duomenų, apie tai, kokių atsargumo priemonių vairuotojas ėmėsi, kad išvengtų kliūties, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, bei į tai, kokio pobūdžio apgadinimus automobilis patyrė, konstatuotina, jog, jei eismo įvykis ir buvo, tai esminės reikšmės jam turėjo būtent vairuotojo veiksmai, o ne duobės buvimas. Juolab, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, byloje esančių rašytinių įrodymų nepakanka vienareikšmei išvadai, kad išpjautas asfaltas nebuvo tinkamai pažymėtas, kadangi pačios ieškovės į bylą pateiktoje nuotraukoje matyti, jog ant remontuojamo kanalizacijos šulinio dangčio buvo pastatytas skiriamasis kelio ženklas, įspėjantis apie pavojų. Ir, nors nurodoma, kad kelio ženklą ant šulinio pastatė vairuotojas, kurio automobilis buvo apgadintas, objektyvių įrodymų, pagrindžiančių tokią aplinkybę, byloje nėra, o nustatyti kada ir kaip šis ženklas atsirado ant remontuojamo šulinio nėra galimybės.
11. Atsiliepime trečiasis asmuo UAB „KRS“ apeliacinės instancijos teismo prašo bylą spręsti savo nuožiūra, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Trečiasis asmuo taip pat prašo iš ieškovės priteisti už atsiliepimo parengimą turėtas išlaidas. Atsiliepime nurodo šiuos esminius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad „žala nagrinėjamu atveju atsirado <...> dėl savalaikiai ir tinkamai nesutvarkytos kanalizacijos šulinio remonto vietos“, o apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakomybė tenka kelio savininkui. Tačiau trečiojo asmens nuomone, už atsiradusią žalą atsakingas pats transporto priemonės vairuotojas, o ieškovė neįrodė žalos dydžio ir pagrįstumo. Be to, byloje apskritai nebuvo analizuota ir nėra jokių įrodymų, kad remonto vieta galiausiai nebuvo tinkamai ir laiku sutvarkyta. Priešingai, aptariama asfalto išpjova buvo tinkamai ir laiku užasfaltuota bei sutvarkyta, UAB „KRS“ dėl to iš užsakovo nėra gavusi jokių pretenzijų;
11.2. Apeliaciniame skunde dėstoma ieškovės pozicija, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarime nurodytos aplinkybės paneigia atsakovės argumentus, jog duobė buvo pažymėta įspėjamuoju ženklu, yra grindžiama netinkamu, aiškiai šališku ir neobjektyviu bylos medžiagos vertinimu. Trečiojo asmens įsitikinimu, byloje neturėtų būti ginčo dėl to, kad asfalto išpjova buvo pažymėta įspėjamuoju ženklu – nukreipiamąja gaire, nes ši gairė yra matoma byloje esančioje nuotraukoje. Ir, nors tiesioginių įrodymų, kad baigiant dienos darbus darbų atlikimo vieta buvo pažymėta tinkamai, UAB „KRS“ pateikti negali, nes jų neturi, tokią aplinkybę patvirtina ir netiesiogiai įrodymai: (i) į bylą kartu su ieškiniu pateikta nuotrauka, kurioje gairė matoma pastatyta ant asfalto išpjovos; (ii) duomenų apie tai, kad žalą dėl tariamo netinkamo darbų žymėjimo būtų patyrę kokie nors kiti asmenys, byloje nėra, nors pro atitinkamą vietą pravažiavo didelis skaičius eismo dalyvių; (iii) kaip nurodoma 2018 m. rugsėjo 8 d. nutarime, net pats vairuotojas kėlė prielaidą, kad gairė galimai buvo kliudyta kito prieš tai važiavusio automobilio, t. y., kitaip tariant, jei gairė įvykio metu iš tiesų gulėjo pirmoje eismo juostoje, tai nebuvo jos pirminė, originali padėtis, ką iš karto suprato netgi statybos procese nedalyvavęs vairuotojas; (iv) tikėtina, kad UAB „KRS“ darbuotojai, turėdami atitinkamas pareigas, būdami statybos profesionalais, žymėdami darbų atlikimo vietą tam specialiai atsigabentą gairę pastatė tinkamai, o ne, pvz., numetė ją pirmoje eismo juostoje;
11.3. Ieškovė byloje neįrodė esminių atsakovės ar asmenų, už kuriuos atsakovė būtų atsakinga prieš ieškovę, atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės sąlygų. Laikant, kad UAB „KRS“ tinkamai pastatė nukreipiamąją gairę, ją iki įvykio galėjo numušti tretieji asmenys arba įvykio metu pats vairuotojas. Pirmuoju atveju konstatuotina, kad UAB „KRS“, eismo saugą užtikrinęs ženklais, bet nesiėmęs perteklinių priemonių (budėtojų pasitelkimas, sargybos postų įrengimas ir pan.), neteisėtų veiksmų neatliko. Tuo tarpu esant antrajam atvejui, dėl patirtos žalos kaltu laikytinas pats vairuotojas, nes atitinkama žala atsirado ne automobiliui pervažiavus atitinkamą neva nepažymėtą „duobę“, bet pervažiavus patį žymenį, ženklą, pačią nukreipiamąją gairę, o konkrečiai – jos pagrindą (stovą);
11.4. Žala atsirado dėl paties vairuotojo veiksmų, kurie yra neteisėti civilinės teisės prasme, ir byloje egzistuoja pagrindas mažinti atlygintinus nuostolius, netaikyti civilinės atsakomybės arba atsakingą asmenį atleisti nuo civilinės atsakomybės. Anot trečiojo asmens, tokia „duobė“, kuri būtų sukėlusi atitinkamą žalą (net sulankstytas automobilio slenkstis), apskritai neegzistavo. Priešingai, iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad nors asfaltas atitinkamoje vietoje aplink šulinį ir buvo išpjautas, tačiau šulinio dangtis buvo maždaug viename lygyje su asfalto danga, o tarpas tarp likusio asfalto ir šulinio dangčio buvo toks mažas, kad per jį važiuodamas automobilis niekaip negalėjo būti taip apgadintas. Tai leidžia manyti, kad automobilis tikėtinai buvo apgadintas ne pervažiavus atitinkamą „duobę“, bet pervažiavus pačią gairę, o konkrečiai – jos pagrindą (stovą). Bet kuriuo atveju „duobės“ vieta buvo tokia, kad veikiant pagal atsargumo standartus, ją buvo galima pastebėti, tuo labiau, kad vairuotojas pastebėjo, kaip teigia, pirmoje eismo juostoje gulinčią nukreipiamąją gairę, kuri yra įspėjamasis kelio ženklas, o įspėjamieji kelio ženklai įspėja vairuotoją apie būsimą pavojingą kelio ruožą, kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių. Juolab, kad duomenų apie kitus žalą patyrusius vairuotojus nėra, nors neabejotinai pro šią vietą iki įvykio jų pravažiavo ne vienas šimtas, o gal ir ne vienas tūkstantis. Tai patvirtina, kad atitinkamai veikiant, žalos išvengti buvo ne tik kad įmanoma, bet buvo visiškai lengva ir nesudėtinga. Tuo labiau, kad įvykio metu kelio sąlygos ir matomumas buvo geras: apšvietimas įjungtas, dangos būklė sausa, meteorologinės sąlygos – giedra. Kokiais reikalais šeštadienio paryčiais, apie 4:20 val. ryto, tikėtinai nepakankamai pailsėjęs arba vis dar ilsėtis nenuėjęs 32 metų amžiaus jaunuolis vyko automobiliu „VW Golf“, galima tik spėlioti, tačiau tokiu metu neabejotinai intensyvaus eismo nebuvo ir žalą patyręs vairuotojas turėjo visišką manevravimo laisvę bei galimybę kelio sąlygas įvertinti iš tolo. Be to, byloje esančioje nuotraukoje matoma, jog asfalto išpjova yra kelio juostos viduryje, tuo tarpu vairuotojas apgadino kairę automobilio pusę, kas vėlgi leidžia manyti, kad vairuotojas šioje situacijoje aiškiai nebuvo pakankamai atsargus, apdairus, atidus, nevairavo tinkamai, nesilaikė eismo saugos ir nepasirinko tinkamo, saugaus greičio;
11.5. Byloje ieškovo akcentuota aplinkybė, jog vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta, dėl ko 2018 m. rugsėjo 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, visiškai nereiškia, kad vairuotojas neatliko neteisėtų veiksmų civilinės teisės prasme. Administracinis nusižengimas ir deliktas yra skirtingos teisės pažeidimų kategorijos, kurioms taikomi visai skirtingi neteisėtumo vertinimo standartai;
Žemesnės instancijos teismas
11.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovė neginčija žalos dydžio, todėl taikytina CPK 182 straipsnio 5 dalis. Tačiau trečiasis asmuo pažymėjo, kad byloje vykusiame teismo posėdyje UAB „KRS“ yra išsakiusi su ieškovės prašomu priteisti žalos dydžiu susijusių abejonių, kurios nebuvo paneigtos. Be to, pati ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad žalos analizei reikalingas specialistas, kitaip tariant, pripažino nežinanti, kaip paaiškinti ir pagrįsti atitinkamas prašomų priteisti nuostolių sumas, ir žala liko neįrodyta. Juolab, kad ieškovė sąskaitą apmokėjo beatodairiškai, nesigilindama į realiai padarytą žalą ir tuo prisiimdama visą nepagrįstų sumų riziką, kurių neturėtų reikalauti iš atsakovės ar kito asmens;
11.7. Iš VĮ Regitros registracijos liudijimo matyti, kad transporto priemonės savininkas yra AB SEB bankas, o vairuotojas M. B. yra valdytojas. Atitinkamai, kyla klausimas, ar draudikas turėjo teisingą informaciją apie apdraustą turtą ir ar pagrįstai išmokėjo draudimo išmoką valdytojui, o ne savininkui. Be to, kartu su ieškiniu pateiktame ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ išmokos akte nurodyta, kad regreso teisė netaikoma, atitinkamai kaltininkas ir regreso procentas / suma taip pat nenurodyti.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinis skundas atmestinas.
13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas taip pat nėra, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
14. Nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 8 d. (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kaune, prie namo Nr. 101, M. B., vairuodamas apdraustą transporto priemonę VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į duobę (išpjautas asfaltas aplink kanalizacijos šulinį) ir apgadino transporto priemonę (kairės pusės priekinį ratą bei kairės pusės slenkstį). Ieškovė, vadovaudamasi draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, sumokėjo 1 114,47 Eur draudimo išmoką dėl apgadinto apdrausto turto ir pateikė ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, kuri yra kelio savininkė (atsakinga už jo priežiūrą). Atsakovė nesutikdama su ieškiniu nurodo, kad transporto priemonė buvo apgadinta ne dėl kelio netinkamos priežiūros, o dėl to, kad vyko gatvėje esančio nuotekų šulinio, kuris priklauso UAB „Kauno vandenys“, remonto darbai, dėl ko aplink šulinį buvo išpjautas asfaltas (asfaltą išpjovė darbus vykdanti įmonė UAB „KRS“).
15. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė konstatavęs, kad ieškinys pareiškus netinkamam atsakovui (Kauno miesto savivaldybei). Tuo tarpu apeliantė teigia, kad Kauno miesto savivaldybė šiuo atveju yra tinkama atsakovė.
16. Taigi, byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės tinkamumo.
17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, iš esmės tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
18. Civilinio kodekso 6.266 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo.
19. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad transporto priemonė buvo apgadinta dėl to, kad ji įvažiavo į išpjauto aplink nuotekų šulinį asfalto vietą (atsiradusią ten ertmę - duobę), t. y. į UAB „Kauno vandenys“ priklausančio nuotekų šulinio remonto vietą. Byloje taip pat nėra ginčo, kad nuotekų šulinys (kaip ir visi vandentiekio ir kanalizacijos įrengimai/įrenginiai aptarnaujamoje teritorijoje) nuosavybės teise priklauso UAB „Kauno vandenys“.
20. 1998 m. gruodžio 14 d. sutartyje tarp SP UAB „Kauno vandenys“ ir Kauno miesto savivaldybės dėl vandens tiekimo ir kanalizacijos paslaugų Kaune (toliau – Sutartis), vandentiekio ir kanalizacijos įrengimai/įrenginiai reiškia tam tikrą kilnojamą ir nekilnojamą turtą, kuris yra bendrovės nuosavybė ir kuris naudojamas vandentiekio ir kanalizacijos paslaugoms teikti aptarnaujamoje zonoje. Sutarties 4.2 ir 4.4. punktuose numatyta, kad UAB „Kauno vandenys“ teikia visas reikalingas vandentiekio ir kanalizacijos paslaugas vartotojams ir šiam tikslui naudoja ir eksploatuoja vandentiekio ir kanalizacijos įrenginius, kuriuos įsipareigoja eksploatuoti ir remontuoti. Sutarties 10.2 punkte numatyta, jog UAB „Kauno vandenys“ yra atsakinga už bet kokią žalą, padarytą tretiesiems asmenims, patyrusiems ją dėl bendrovės veiklos.
21. Statinius, įrenginius, antžeminius ir požeminius inžinerinius tinklus, kitus objektus, esančius kelių juostose ir jų apsaugos zonose, rekonstruoja, taiso ir prižiūri jų savininkai ir (ar) valdytojai. Melioracijos, hidrotechnikos ir kitus statinius, esančius kelių juostose, prižiūri, o kilus pavojui ar įvykus avarijai nedelsdami juos taiso (remontuoja) arba likviduoja jų savininkai (valdytojai). Įvykus kelio juostoje esančių inžinerinių tinklų avarijai, galima nedelsiant pradėti jų taisymo (remonto) darbus, prieš tai informavus kelio savininką ir (ar) valdytoją ir policiją. (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 15 straipsnis, 2004 m. vasario 11 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo, galiojusio žalos atsiradimo dieną, 8, 13, 16 punktai).
22. Aukščiau nurodytos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad transporto priemonė buvo apgadinta ne dėl atsakovei priklausančio kelio sugriuvimo ar kitokių jo trūkumų, bet dėl UAB „Kauno vandenys“ priklausančio nuotekų šulinio remonto darbų, jų metu išpjauto asfalto, kas ir sąlygojo žalos atsiradimą. Įvažiuota buvo į nuotekų šulinio remonto zoną. Žalos atsiradimo pasekmė yra UAB „Kauno vandenys“ nuotekų įrenginio remonto darbai, kuriuos ši bendrovė turi teisę (pareigą) atlikti, o ne atsakovės, kaip kelio savininkės, netinkama kelio priežiūra. Šiuo atveju nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės neveikimo (kelio nepriežiūros) ir atsiradusios žalos, nes, kaip jau minėta žala atsirado dėl nuotekų šulinio remonto metu išpjauto asfalto, o nuotekų šulinio remonto zonos saugumu bei aplinkinių dėl vykdomų remonto darbų saugumu privalėjo pasirūpinti remontuojamo įrenginio savininkas arba darbus vykdantis asmuo. Šiuo atveju laikytina, kad kelio valdymo teisė, remonto dalyje (asfalto išpjautoje dalyje) ir remonto laikui, buvo perėjusi nuotekų šulinio savininkui.
23. Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo apeliantės nurodyta teismine praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis Nr. e3K-3-27-701/2017 ir kt.), nes kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šios bylos faktinės aplinkybės bei ginčo esmė (ar atsakingas kelio savininkas, ar atsakingas įrenginių savininkas) yra skirtingos toms aplinkybėms, kurios buvo vertinamos apeliantės nurodomoje teisminėje praktikoje (ar atsakingas kelio savininkas, ar atsakinga įmonė, kuriai sutartimi perleista kelio priežiūra (remontas)).
24. Kiti apeliantės nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019).
25. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Trečiasis asmuo UAB „KRS“ prašo priteisti iš ieškovės (apeliantės) 900 Eur (be PVM) išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą).
27. Apeliacinį skundą atmetus, trečiasis asmuo, esantis atsakovo pusėje, turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau, nors prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio maksimalių dydžių, jos neatitinka bylos sudėtingumo (byla nesudėtinga, apeliacinio skundo apimtis ir ginčijami klausimai nesudėtingi), neatitinka advokato darbo ir laiko sąnaudų (atsiliepimui į apeliacinį skundą parengti nereikalingas ilgas laikas, advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, apeliacinis skundas iš esmės nėra susijęs su trečiuoju asmeniu, pakankamai didelė dalis atsiliepime nurodytų argumentų nėra susiję su apeliacinio skundo esme) bei yra neadekvačios ginčo sumos dydžiui (1 114,47 Eur), todėl mažintinos iki 300 Eur.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam asmeniui UAB „KRS“, j. a. k. 133630961, iš ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, j. a. k. 304080146, 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.