Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės Compensa Vienna Insurance Group atstovui advokatui M. S. (per Zoom programą),

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ įgaliotam atstovui V. P. (per Zoom programą),

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ atstovui advokatui M. G. (per Zoom programą),

viešame teismo posėdyje, organizuotame mišriu būdu, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės Compensa Vienna Insurance Group ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, uždaroji akcinė bendrovė „KRS“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovės atsikirtimai

III. Trečiųjų asmenų pozicija

6. Trečiasis asmuo UAB „KRS“ teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie teisme iškeltą bylą trečiasis asmuo UAB „KRS“ informuotas tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka procesinius dokumentus siunčiant Elektroninių ryšių priemonėmis.

7. Trečiasis asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie teisme iškeltą bylą trečiasis asmuo informuotas tinkamai CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka procesinius dokumentus siunčiant Elektroninių ryšių priemonėmis. Į teismo posėdį trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ atstovas neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką trečiasis asmuo informuotas tinkamai, prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta, byla nagrinėtina trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, jog Transporto priemonių draudimo liudijimu Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 23 d. iki 2019 m. vasario 22 d. buvo apdrausta transporto priemonė VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 8 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriuje gautas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio T. T. tarnybinis pranešimas, kad 2018 m. rugsėjo 8 d. apie 04:20 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu M. B., vairuodamas automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į duobę (išpjautas asfaltas aplink kanalizacijos šulinį) ir apgadino savo automobilio kairės pusės priekinį ratą bei kairės pusės slenkstį. M. B. paaiškino, kad važiavo tamsiu paros metu, duobė aplink šulinį nebuvo pažymėta, ją pastebėti vairuotojas neturėjo galimybių. Vairuotojas rado pirmoje eismo juostoje nukritusią nukreipiamąją gairelę, kurią paėmęs pažymėjo duobę, iškvietė policiją. Vairuotojo veiksmuose kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta. Pridėtos nuotraukos, iš kurių nustatyta, kad aplink kanalizacijos šulinį, esantį antroje eismo juostoje, apipjautas asfaltas, ant šulinio yra pastatytas kelio ženklas – nukreipiamoji kelio gairelė. Pridėtos nuotraukos, iš kurių nustatyta, kad prakiuro transporto priemonės VW Golf kairės pusės priekinis ratas, sulankstytas ratlankis, apgadintas automobilio kairės pusės slenkstis. 2018 m. rugsėjo 10 d. M. B. draudikui pateikė pranešimą apie žalą transporto priemonei, nurodė, jog sugadintas ratlankis, padanga, kairės pusės slenkstis, važiuoklė. Kauno Volkswagen centras (UAB „Autojuta“) 2018 m. spalio 19 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą, apgadintam automobiliui atlikti remonto darbai, kurių bendra vertė – 1 255,82 Eur. 2018 m. spalio 23 d. ieškovė surašė išmokos aktą, pagal kurį apskaičiuota M. B. išmokėti 1 114,47 Eur draudimo išmoką, tą pačią dieną M. B. surašytas pranešimas dėl žalos atlyginimo, nurodoma, kad 1 114,47 Eur suma bus pervesta UAB „Autojuta“. Nurodyto dydžio išmoka buvo pervesta UAB „Autojuta“ 2018 m. spalio 26 d. Ieškovė 2018 m. lapkričio 14 d. Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini), pareikalavo per 14 dienų pervesti ieškovei 1 114,47 Eur sumą. 2018 m. lapkričio 22 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyrius parengė ieškovei atsakymą, nurodė, jog buvo nutarta netenkinti ieškovės pretenzijos ir persiųsti ją pagal priklausomybę nagrinėti ir žalos kompensavimo klausimą spręsti UAB „Kauno vandenys“. 2018 m. gruodžio 11 d. UAB „Kauno vandenys“ ieškovei raštu nurodė, jog pretenziją persiuntė, nes pagal darbų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytą 2018 m. vasario 22 d., darbus atliko UAB „KRS“. Šios sutarties 1.1 punkte nurodyta, jog sutarties dalykas yra vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų avarinio remonto, eksploatavimo, profilaktinio aptarnavimo darbai; darbai turi būti atliekami UAB „Kauno vandenys“ aptarnaujamose teritorijose Kauno mieste ir Kauno rajono miestuose ir gyvenvietėse (1.3 punktas). 2018 m. gruodžio 5 d. UAB „Kauno vandenys“ Gamybos skyriaus avarinės tarnybos viršininko R. S. tarnybiniame pranešime dėl (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad UAB „Kauno vandenys“ avarinėje tarnyboje pranešimų dėl įvykio (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio metu užvažiavus ant šulinio dangčio buvo sugadintas automobilis, įrašo avarijų registre nėra; pagal pridedamą eismo įvykio schemą matosi, kad automobilis VW Golf buvo apgadintas po susidėvėjusio dangčio su liuku keitimo darbų, kuriuos pagal Darbų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytą 2018 m. vasario 22 d., vykdė UAB „KRS“. UAB „KRS“ 2018 m. gruodžio 27 d. raštu ieškovei nurodė, jog pretenzija turi būti adresuota ne UAB „Kauno vandenys“ ar Kauno miesto savivaldybei, be to, UAB „KRS“ su pretenzija nesutinka, nes nėra įrodyta nei viena šio asmens civilinės atsakomybės sąlyga, taip pat neįrodyta, jog reikalaujamos žalos dydis yra pagrįstas.

9. Atsakovė pateikė teismui 1998 m. gruodžio 14 d. sutartį tarp SP UAB „Kauno vandenys“ ir Kauno miesto savivaldybės dėl vandens tiekimo ir kanalizacijos paslaugų Kaune (toliau – Sutartis), kurioje numatyta, kad vandentiekio ir kanalizacijos įrengimai/įrenginiai reiškia tam tikrą kilnojamą ir nekilnojamą turtą, kuris yra bendrovės nuosavybė ir kuris naudojamas vandentiekio ir kanalizacijos paslaugoms teikti aptarnaujamoje zonoje. Vandentiekio tiekimo ir kanalizacijos paslaugų 1998 m. gruodžio 14 d. sutarties 4.2 ir 4.4. punktai patvirtina, jog UAB „Kauno vandenys“ teikia visas reikalingas vandentiekio ir kanalizacijos paslaugas vartotojams ir šiam tikslui naudoja ir eksploatuoja vandentiekio ir kanalizacijos įrenginius, kuriuos įsipareigoja eksploatuoti ir remontuoti. Sutarties 10.2 punkte numatyta, jog UAB „Kauno vandenys“ yra atsakinga už bet kokią žalą, padarytą tretiesiems asmenims, patyrusiems ją dėl bendrovės veiklos.

10. Išmokėjusiam draudimo išmoką draudikui pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, o ši teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi žalą patyrusio asmens (šiuo atveju reikalavimą perėmusio draudiko) ir atsakovės sutartiniai santykiai nesiejo, tai reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti kildinamas tik iš deliktinės atsakomybės. Ieškovė turi pareigą įrodyti būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp tų veiksmų ir žalos, kaltę bei žalą ir iš šių sąlygų tik kaltė yra preziumuojama, nustačius skolininko veiksmų neteisėtumą (CK 6.246–6.249 straipsniai). Neįrodžius bent vienos iš išvardintų būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė turtinės žalos atlyginimo forma negali būti taikoma. Analogiškos civilinės atsakomybės sąlygos būtinos ir: statinių savininko (valdytojo) atsakomybei kilti, o civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti; žalai, atsiradusiai dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo), atlyginti, o veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (CK 6.266 straipsnio 1 dalis, 6.271 straipsnis).

11. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės – nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodo, jog žala atsirado dėl duobės Kauno miesto gatvėje, o vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju turtinė žala kildinama iš atsakovės neveikimo – nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą. Savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų, todėl nepažymėtų duobių (išdaužų) buvimas miesto gatvėse vertintinas kaip šios atsakovės neteisėtas neveikimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktas, 2004 m. vasario 11 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6, 12 punktai). Statinius, įrenginius, antžeminius ir požeminius inžinerinius tinklus, kitus objektus, esančius kelių juostose ir jų apsaugos zonose, rekonstruoja, taiso ir prižiūri, o kilus pavojui ar įvykus avarijai, nedelsdami juos taiso (remontuoja) arba likviduoja jų savininkai (valdytojai) (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 15 straipsnis, 2004 m. vasario 11 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 16, 22 punktai). 1998 m. gruodžio 14 d. sutartyje tarp SP UAB „Kauno vandenys“ ir Kauno miesto savivaldybės dėl vandens tiekimo ir kanalizacijos paslaugų Kaune įtvirtinta, jog vandentiekio ir kanalizacijos įrengimai / įrenginiai reiškia tam tikrą kilnojamą ir nekilnojamą turtą, kuris yra bendrovės nuosavybė ir kuris naudojamas vandentiekio ir kanalizacijos paslaugoms teikti aptarnaujamoje zonoje (Sutarties 6 lapas).

12. Iš bylos medžiagos, byloje dalyvaujančių asmenų atstovų paaiškinimų matyti, jog duobė gatvėje aplink UAB „Kauno vandenys“ šulinį atsirado ne dėl gatvės netinkamos priežiūros. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad gatvės asfaltas buvo išpjautas (tikslingai) prie atsakovei UAB „Kauno vandenys“ priklausančio šulinio, asfaltas buvo išpjautas UAB „KRS“, kuri atliko šulinio dangčio remontą (keitimo darbus). Aplinkybę, kad buvo atliekamas ginčo šulinio remontas, patvirtina 2018 m. gruodžio 5 d. tarnybinis pranešimas dėl (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad automobilis VW Golf buvo apgadintas po susidėvėjusio dangčio su liuku keitimo darbų, kuriuos pagal 2018 m. vasario 22 d. Darbų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) (Sutartis pateikta į bylą) (gamybinės užduoties Nr. (duomenys neskelbtini)) vykdė UAB „KRS“. Būtent asmuo, kuris asfaltą išpjovė tikslu pakeisti susidėvėjusį kanalizacijos šulinio, kuris priklauso ir kurį valdo trečiasis asmuo UAB „Kauno vandenys“, dangtį su liuku, privalėjo tą išpjautą asfaltą sutvarkyti – užasfaltuoti. Trečiasis asmuo UAB „Kauno vandenys“ šulinių remonto darbus buvo pavedęs atlikti trečiajam asmeniui UAB „KRS“ pagal šių bendrovių sudarytą rangos sutartį. Įvertinus tai, kas nurodyta, konstatuotina, jog žala nagrinėjamu atveju atsirado ne dėl kelio savininkės Kauno miesto savivaldybės veiksmų ar neveikimo, bet dėl savalaikiai ir tinkamai nesutvarkytos kanalizacijos šulinio remonto vietos. Be kita ko, byloje esančių rašytinių įrodymų nepakanka vienareikšmei išvadai, kad išpjautas asfaltas nebuvo tinkamai pažymėtas, kadangi pačios ieškovės į bylą pateiktoje nuotraukoje matyti, kad ant remontuojamo kanalizacijos šulinio dangčio buvo pastatytas skiriamasis kelio ženklas, įspėjantis apie pavojų. Nors nurodoma, kad kelio ženklą ant šulinio pastatė vairuotojas, kurio automobilis buvo apgadintas, tačiau objektyvių įrodymų, pagrindžiančių tokią aplinkybę, byloje nėra, nustatyti kada ir kaip šis ženklas atsirado ant remontuojamo šulinio nėra galimybės. Inžinerinių šulinių valdymo teisė priklauso trečiajam asmeniui UAB „Kauno vandenys“ (1998 m. gruodžio 14 d. sutarties tarp SP UAB „Kauno vandenys“ ir Kauno miesto savivaldybės dėl vandens tiekimo ir kanalizacijos paslaugų Kaune 6 lapas). Statinius, įrenginius, antžeminius ir požeminius inžinerinius tinklus, kitus objektus, esančius kelių juostose ir jų apsaugos zonose, rekonstruoja, taiso ir prižiūri jų savininkai ir (ar) valdytojai (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 15 straipsnis, 2004 m. vasario 11 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 8 punktas, CK 6.246 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškinys atsakovės Kauno miesto savivaldybės atžvilgiu laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu, todėl atmestinas (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 15 straipsnis, 2004 m. vasario 11 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 8 punktas, CPK 177, 178, 185 straipsniai).

13. Šiuo atveju ieškovės nurodyta kasacinio teismo praktika negali būti taikoma, kadangi ieškovės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017, buvo nagrinėtos skirtingos faktinės aplinkybės, nei yra nagrinėjamos šioje byloje. Nurodytoje kasacinio teismo praktikoje buvo aptariama, kas yra atsakingas už Vilniaus miesto kelių priežiūrą, kas yra vietinės reikšmės kelių valdytoja, ir nutarta, jog tarp savivaldybės ir įmonės sudaryta tik darbų teikimo sutartis, bet neperduota kelių valdymo teisė. Be kita ko, kasacinio teismo praktikoje buvo aptarta situacija, kai duobė, į kurią įvažiavus trečiajam asmeniui kilo žala, buvo atsiradusi savaime (išdauža), t. y. buvo galima daryti išvadą, kad duobė kelyje atsirado dėl neteisėto neveikimo, tinkamos kelių priežiūros nevykdymo. Nagrinėjamoje situacijoje žala kilo dėl tikslingai išpjauto asfalto aplink remontuojamą kanalizacijos šulinį. Kanalizacijos šulinių priežiūra, o taip pat ir valdymo teisė, priklauso trečiajam asmeniui UAB „Kauno vandenys“. Ieškovė, byloje atsakove nurodydama Kauno miesto savivaldybę, pasirinko tokį savo teisių gynimo būdą, bylos nagrinėjimo eigoje netinkamos atsakovės tinkama nekeitė, reikalavimų kitiems asmenims, išskyrus Kauno miesto savivaldybę, byloje nereiškė, todėl ieškinys atmestinas visa apimtimi, kaip pareikštas netinkamai atsakovei.

14. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju nei atsakovė, nei tretieji asmenys prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės nepateikė, nepateikė bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančių rašytinių įrodymų, todėl, ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nėra priteisiamos, atitinkamai ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos iš priešingos šalies taip pat nėra priteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

15. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės atmetus ieškinį valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo, Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.