Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „JVA Partneris“ pareiškimu dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. B2-1528-112/2014 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Siekiant išspręsti Klaipėdos apygardos teismui pareikšto nušalinimo klausimą, Klaipėdos apygardos teismas perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui civilinę bylą Nr. B2-1528-112/2014, pradėtą pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „JVA partneris“.

Nustatyta, jog atsakovas UAB „JVA partneris“ 2014 m. gruodžio 5 d. pareiškė nušalinimą nuo civilinės bylos Nr. B2-1528-112/2014 nagrinėjimo visiems Klaipėdos apygardos teismo teisėjams. Tenkinus prašymą dėl nušalinimo, bylą prašoma perduoti nagrinėti kitos apygardos teismui.

UAB „JVA partneris“ nurodė, jog Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos kelios bylos, pagal ieškovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ieškinius atsakovui UAB „JVA Partneris“, jo direktoriui ir akcininkams. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjant bylas tapo žinoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko V. O. sutuoktinė V. O. yra Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja. Nors Klaipėdos apygardos ir Klaipėdos apylinkės teismas yra skirtingos pakopos teismai, tačiau pareiškėjo teigimu, tos aplinkybės, jog šie teismai yra viename mieste, V. O. yra dirbusi su dalimi Klaipėdos apygardos teisme dirbančių teisėjų ir galimai palaiko su jais draugiškus arba darbinius santykius, be to, Klaipėdos apygardos teismas vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo veiklos kontrolę, leidžia spręsti, jog Klaipėdos apygardos teismo teisėjai gali būti šališki nagrinėjant bylas, kurios šalimis yra ieškovai. Be to, pareiškėjo teigimu, Klaipėdos apygardos teismo šališkumą ieškovo atžvilgiu rodo ir teisėjų procesiniai sprendimai. Pareiškėjas pažymėjo, jog jo prašymas grindžiamas ir susiformavusia teismų praktika, pagal kurią analogiškose situacijose nušalinimo pareiškimai buvo tenkinami.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Visų apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-279/2003; 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-234/2012).

Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008). Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.).

Nagrinėjamu atveju nušalinimo pareiškimas visam Klaipėdos apygardos teismui nuo civilinės bylos Nr. B2-1528-112/2014 nagrinėjimo grindžiamas iš esmės pagrindiniu argumentu, jog ieškovu šioje byloje esantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir akcininkas yra Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos sutuoktinis. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės nuomone, nurodytas pagrindas nesudaro pagrindo nušalinti nuo nurodytos civilinės bylos nagrinėjimo viso Klaipėdos apygardos teismo.

Kaip buvo pažymėta aukščiau, nušalinimo prašymas turi būti pagrįstas ne subjektyvia nuomone ar spėjimais apie tikėtinai vienai iš šalių daromas nuolaidas nagrinėjant bylą, bet konkrečiais faktais ir įrodymais. Šiuo atveju pareiškėjo prašymas grindžiamas niekuo nepagrįstais deklaratyviais teiginiais apie galimai Klaipėdos apylinkės teismo teisėjos V. O. palaikomus draugiškus santykius su Klaipėdos apygardos teismo teisėjais, kurie gali lemti Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamose bylose priimamų procesinių sprendimų palankumą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šios dėstomos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti, jog nušalinimo pagrįstumas yra įrodytas, kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų nepriklausomumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Nei byloje dalyvaujantis asmuo, nei kiti teisėjai, taip pat ir aukštesnės instancijos teismo, neturi teisės kištis į teisingumo vykdymą ir nurodyti bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui), kaip jis turi aiškinti byloje taikytinas materialiosios ir proceso teisės normas, taip pat kaip vertinti vieną ar kitą byloje esančią aplinkybę. Priešingu atveju būtų pažeistas nurodytasis teismo ir teisėjo nepriklausomumo principas.

Įvertinus pareiškėjo nurodomas aplinkybės, dėl kurių jis nepasitiki visais Klaipėdos apygardos teismo teisėjais, nustatyta, jog jos grindžiamos tik subjektyvia pareiškėjo nuomone, kuria remiantis nėra pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimų. Remiantis tuo, kas išdėstyta, yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. B2-1528-112/2014 gali būti išnagrinėta Klaipėdos apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą. Todėl nėra pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimų ir perduoti civilinę bylą nagrinėti kitos apygardos teismui.

Lietuvos apeliacinis teismas taip pat pažymi, jog teisėjai nagrinėjantys bylą, patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „JVA Partneris“ pareiškimo dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. B2-1528-112/2014 nagrinėjimo.