- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-03
- Bylos Nr.
- 2-232/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Kazys Kailiūnas, Nijolė Piškinaitė
- Kreditorius
- A. V.
- Pareiškėjas
- J. V.
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės A. V. atstovės pareiškėjos J. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarties, kuria atmestas kreditorės prašymas dėl kreditorių susirinkimo ir jo priimtų nutarimų pripažinimo neteisėtais, R. Vilkio transporto paslaugų įmonės bankroto byloje (civilinė byla Nr. B2-26-03/2008).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2004 m. birželio 14 d. nutartimi iškėlė E. Vilkio transporto paslaugų įmonei bankroto bylą, 2004 m. lapkričio 3 d. nutartimi bankrutavusi įmonė buvo pripažinta likviduojama, patvirtintas administratoriaus pateiktų kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai.
Šalies argumentai
Kreditorės A. V. atstovė pareiškėja J. V. kreipėsi į teismą su skundu (t. 5, b. l. 14), kuriuo prašė pripažinti likviduojamos R. Vilkio transporto paslaugų įmonės 2007 m. vasario 15 d. kreditorių susirinkimą ir jo priimtus nutarimus neteisėtais (t. 4, b. l. 190-195). Pareiškėja taip prašė sustabdyti jų vykdymą. Nurodė, kad įvykęs susirinkimas ir priimti nutarimai yra neteisėti, pažeidžiantys kreditorių teises ir interesus, nes susirinkime dalyvavo ir balsavo neturintys reikalavimo teisių kreditoriai, t. y. bankrutuojanti UAB „Vilkiukai“ (reikalavimų suma 49,84 proc.), kurios reikalavimo teisė yra perleista UAB „Čevilva“ ir dėl to vyksta teisminiai ginčai, ir kreditorių susirinkimui nepateikęs skolos dokumentų J. F. (reikalavimų suma 28,59 proc.). Dėl to jie neturėjo teisės šiame susirinkime balsuoti. Taip pat nurodė, kad susirinkimas negalėjo svarstyti ir priimti nutarimų 1, 4 ir 5 darbotvarkės klausimais, nes vyksta teisminiai ginčai, 1, 3 ir 4 klausimai buvo svarstyti teismo siūlymu, nors to nenumato Lietuvos Respublikos įstatymai. Be to, priimant nutarimus susirinkime keturi iš šešių dalyvavusių asmenų buvo bankroto administratoriai, turintys finansinių interesų ir siekiantys didinti administravimo išlaidas, todėl teigia, kad jie piktnaudžiavo savo teisėmis.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. vasario 12 d. nutartimi pareiškėjos J. V. skundą atmetė. Nurodė, kad byloje nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismas 2004 m. birželio 14 d. nutartimi iškėlė E. Vilkio transporto paslaugų įmonei bankroto bylą, 2004 m. lapkričio 3 d. nutartimi bankrutavusi įmonė buvo pripažinta likviduojama, patvirtintas administratoriaus pateiktų kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai (t. 1, b. l. 58, 59, 175, 176), o 2006 m. sausio 9 d. nutartimi tikslinant kreditorių sąrašą į jį buvo įtrauktas J. F. ir patvirtintas jo 70 745,50 Lt finansinis reikalavimas (t. 2, b. l. 128-133, 173-177). To paties teismo 2006 m. balandžio 20 d. nutartimi UAB „Vilkiukai“ buvo pripažinta likviduojamos R. Vilkio transporto paslaugų įmonės kreditoriumi ir patvirtintas jos 123 308 Lt finansinis reikalavimas (t. 3, b. l. 171). Teismo 2006 m. spalio 26 d. nutartimi UAB „Vilkiukai“ buvo iškelta bankroto byla (t. 4, b. l. 196, 197). Teismo teigimu, šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja nepagrįstai ginčija kreditorių susirinkimo teisėtumą, tvirtindama, kad jame dalyvavo neturintys reikalavimo teisių kreditoriai ir dėl to įvykęs susirinkimas buvo neteisėtas (t. 4, b. l. 190-195). Teismas sutiko su pareiškėjos argumentu, kad kreditorė UAB „Vilkiukai“ perleido savo reikalavimo teisę UAB „Čevilva“ ir dėl to vyksta teisminiai ginčai, tačiau UAB „Vilkiukai“ susirinkimo sušaukimo metu nebuvo išbraukta iš likviduojamos R. Vilkio transporto paslaugų įmonės kreditorių sąrašo, todėl turėjo teisę kreditorių susirinkime dalyvauti ir balsuoti. Dėl to teismas padarė išvadą, jog ginčijamo kreditorių susirinkimo teisėtumui neturėjo jokios reikšmės ta aplinkybė, kad tuo metu teisme buvo nagrinėjamas bankrutuojančios UAB „Vilkiukai“ ieškinys UAB „Čevilva“ dėl reikalavimo teisių perleidimo sandorio, 2006 m. birželio 1 d. sudaryto tarp UAB „Vilkiukai“ ir UAB „Čevilva“, pripažinimo negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, kadangi teismo sprendimas dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu įsiteisėjo 2007 m. spalio 1 d., ir UAB „Čevilva“ likviduojamos R.Vilkio transporto paslaugų įmonės kreditoriumi netapo (civilinė byla Nr. 2-671-524/2007). Taip pat teismas atmetė pareiškėjos argumentą dėl kreditoriaus J. F. teisės balsuoti ginčijimo, t. y. dėl to, kad jis kreditorių susirinkimui nepateikė skolos atsiradimo dokumentų, motyvuodamas tuo, kad J. F. į kreditorių sąrašą įtrauktas teismo 2006 m. sausio 9 d. nutartimi bankroto bylos administratoriaus motyvuotu prašymu ir yra patvirtintas jo finansinis reikalavimas (t. 2, b. l. 173-177). Pareiškėja taip pat nurodė, kad dėl priimtų nutarimų darbotvarkės 1, 4 ir 5 klausimais vyksta teisminiai ginčai, todėl šių klausimų dar negalėjo svarstyti kreditorių susirinkimas. Teismas pareiškėjos argumentus dėl 4 ir 5 klausimų atmetė, motyvuodamas tuo, jog nėra duomenų, kad šiuo metu teismuose būtų sprendžiami kokie nors ginčai dėl J. V. vardu registruotų dirbtuvių (duomenys neskelbtini), ar dėl įmonei priklausančio automobilio „Peterbilt-377“, nes visi ginčai yra išspręsti. Teismas nurodė, kad pirmuoju klausimu buvo svarstyta dėl administravimo išlaidų sumokėjimo buvusiam įmonės administratoriui A. P. ir jis pats, nesutikdamas su nustatytu užmokesčiu, apskundė šį nutarimą teismui, kurio skundas išnagrinėtas 2007 m. balandžio 2 d. (t .4, b. l. 200, t. 5, b. l. 28). Teismas taip pat nurodė, kad iš susirinkimo protokolo matyti, jog be likviduojamos R. Vilkio transporto paslaugų įmonės bankroto administratorės UAB „Jonvita“ įgalioto asmens A. G. susirinkime dalyvavo dar du bankroto administratoriai, t. y. buvęs įmonės bankroto administratorius A. P., nes susirinkime buvo svarstomi jį liečiantys klausimai, ir kreditorės bankrutuojančios UAB „Vilkiukai“ bankroto administratorės UAB „Simpatija“ įgaliotas asmuo G. I., todėl nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad kreditorių susirinkime dalyvavo šeši administratoriai, turintys finansinių interesų pasipelnyti iš bankrutuojančios įmonės, ir tai įtakojo priimtus sprendimus. Kreditorių teisės yra nustatytos Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnyje ir jos apima visą bankroto bylos, kurios nagrinėjimo procese teismas turi būti aktyvus, proceso eigą. Todėl teismas atmetė pareiškėjos argumentą, kad 1, 3 ir 4 klausimai buvo svarstomi teismo siūlymu, nes tai priimtų nutarimų teisėtumui reikšmės neturi.
Šalies argumentai
Pareiškėja J. V. atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti. Skunde nurodo, kad skundžiamame kreditorių susirinkime buvo svarstomi klausimai, dėl kurių kreditoriai buvo priėmę nutarimus 2006 m. birželio 7 d., 2006 m. birželio 21 d. ir 2006 m. rugsėjo 14 d. kreditorių susirinkimuose. Šie nutarimai yra galiojantys ir įstatymų nustatyta tvarka nėra panaikinti. Kreditorių susitrinkimas buvo sukviestas vadovaujantis Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. sausio 22 d. nutartimi, nes pagrindinį kreditorių UAB ,,Vilkiukai“ atstovauti pradėjo bankroto administratoriai. Tačiau įstatymai nenumato, kad pasikeitus kreditoriaus atstovui, teisėtai priimti kreditorių numarimai teismo siūlymu turėtų būti svarstomi iš naujo. Kreditorių susirinkimas buvo šališkas ir neobjektyvus, nes nutarimai priimti dauguma kreditorių balsų, kuriuos atstovavo bankroto administratoriai, turintys finansinių ir materialinių interesų UAB ,,Vilkiukai“ ir E. Vilkio transporto paslaugų įmonės bankroto bylose. Taip pat neišnagrinėtas kreditoriaus AB Turto bankas skundas dėl 2007 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimo – nesvarstyti J. V. dirbtuvių pardavimo.
Atsiliepimas
Atsakovas bankrutavusi E. Vilkio transporto paslaugų įmonė, kreditoriai BUAB ,,Vilkiukai“ ir valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyrius atsiliepimais į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).
Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Įmonių bankroto procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau-ĮBĮ), kuris nustato ir kai kuriuos bylų, kylančių iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjimo ypatumus, išimtis iš bendrųjų proceso taisyklių (ĮBĮ 1 str. 1 d., 10 str. 1 d.).
Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl kreditorių susirinkimo ir jo priimtų nutarimų teisėtumo. Įstatymas numato, kad kreditoriai turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose, ginti savo reikalavimus bei kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų (ĮBĮ 21 str.). Kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarką reglamentuoja ĮBĮ 24 straipsnis. Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyta, kad susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Kreditorių susirinkimo nutarimai yra privalomi įmonės kreditoriams, tačiau gali būti skundžiami bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (ĮBĮ 24 str. 4, 5 d.). Nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, būtina patikrinti, ar tie nutarimai priimti nepažeidžiant įstatymu nustatytos jų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato nutarimas Nr. 33, 2001 m. gruodžio 21 d.).
Iš byloje esančio bankrutavusios E. Vilkio transporto paslaugų įmonės 2007 m. vasario 15 d. kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkime dalyvavo 93,51 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų. Apeliantė ginčija kreditorių susirinkimo nutarimus priimtus 1, 4 ir 5 darbotvarkės klausimais. Bylos duomenys patvirtina, kad priimant nutarimą 1 ir 4 darbotvarkės klausimu (dėl administravimo išlaidų sumokėjimo buvusiam E. Vilkio TPĮ administratoriui A. P. ir dėl J. V. priklausančių dirbtuvių su prietaisais, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo), už juos balsavo kreditoriai UAB ,,Vilkiukai“, AB Turto bankas, VSDFV Plungės skyrius, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudarė 62,42 proc. patvirtintų reikalavimų sumos. Priimant nutarimą penktu darbotvarkės klausimu (dėl E. Vilkio PPĮ automobilio Peterbilt377, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo), ,,už“ balsavo visi kreditorių susirinkime dalyvavę kreditoriai, tarp jų ir kreditorius J. F. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos argumentą dėl kreditoriaus J. F. teisės balsuoti ginčijimo, nes J. F. į kreditorių sąrašą įtrauktas teismo 2006 m. sausio 9 d. nutartimi ir yra patvirtintas jo finansinis reikalavimas.
Kreditorių susirinkimo protokole pažymėta, kad susirinkime be bankroto administratoriaus UAB ,,Jonvita“ įgalioto asmens A. G., dalyvavo dar du bankroto administratoriai tai buvęs įmonės bankroto administratorius A. P. ir kreditoriaus BUAB ,,Vilkiukai“ bankroto administratoriaus UAB ,,Simpatija“ įgaliotas asmuo G. I. Kaip minėta, susirinkimo nutarimai priimami, kai už juos balsuoja kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Todėl apeliantės argumentas, kad kreditorių susirinkimas buvo šališkas ir neobjektyvus, nes nutarimai priimti dauguma kreditorių balsų, kuriuos atstovavo bankroto administratoriai, turintys finansinių ir materialinių interesų UAB ,,Vilkiukai“ ir E. Vilkio transporto paslaugų įmonės bankroto bylose, yra niekuo nepagrįsti.
Bankroto bylų nagrinėjimo teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad atliekant bankroto procedūras teismas privalo veikti aktyviai, nes įstatymu jam yra suteiktos didesnės galimybės nustatant reikšmingas bankroto bylos aplinkybes. Be to, įvertinus įmonių bankroto instituto esmę, tikslus bei paskirtį, galima spręsti, jog bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus. Tai lemia neabejotiną viešojo intereso egzistavimą šios kategorijos bylose. Viešojo intereso egzistavimas taip pat patvirtina argumentus, kad nagrinėjant tokias bylas teismo vaidmuo turi būti aktyvus. Apeliantės argumentai, kad kreditorių susitrinkimas buvo sukviestas vadovaujantis Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. sausio 22 d. nutartimi ir ginčijami kreditorių susirinkimo nutarimai buvo svarstomi teismo siūlymu, nėra pagrindas pripažinti 2007 m. vasario 15 d. kreditorių susirinkime priimtus nutarimus neteisėtais.
Teisėjų kolegija pažymi, kad atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d., 338 str.). Atsižvelgdama į šią įstatymo nuostatą teisėjų kolegija apeliantės argumentų, jog skundžiamame kreditorių susirinkime buvo svarstomi klausimai, dėl kurių kreditoriai buvo priėmę nutarimus 2006 m. birželio 7 d., 2006 m. birželio 21 d. ir 2006 m. rugsėjo 14 d. kreditorių susirinkimuose ir kad neišnagrinėtas kreditoriaus AB Turto bankas skundas dėl 2007 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimo – nesvarstyti J. V. dirbtuvių pardavimo, teisėjų kolegija nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.