Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

L. K., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, ištekėjusios, neteistos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius S. T. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą L. K. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį už tai, kad L. K., (duomenys neskelbtini), būdama atsakinga ir turėdama faktinių įgaliojimų organizuoti Ž. pašto skyriaus darbą, esant darbo sutarties požymiams, laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. 9.00 val. iki 2016 m. kovo 17 d. 12 val., (duomenys neskelbtini), leido darbuotojai J. K. faktiškai atlikti paštininkės darbą, nors su minėta darbuotoja ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, nustatyta tvarka nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Remiantis 2016 m. kovo 17 d. patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis bei liudininkų V. K., J. K. ir V. D. paaiškinimais galima teigti, kad J. K. nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki š. m. kovo 17 d. faktiškai atliko AB „Lietuvos paštas“ Šiaulių regiono Ž. pašto skyriuje paštininkės darbą (adresu (duomenys neskelbtini)), AB „Lietuvos paštas“ Šiaulių regiono Ž. pašto skyriaus naudai, organizuojant darbus, prižiūrint, vadovaujant Ž. pašto viršininkei L. K. Tyrimo metu nustatyta, kad tarp darbuotojos J. K. ir AB „Lietuvos paštas“ buvo darbo sutarties požymių, t.y. susitarimas dėl darbovietės (AB „Lietuvos paštas“ Ž. pašto skyrius), darbo funkcijos (paštininkė), paklūstant nustatytai tvarkai (dirbo nustatytu laiku, vykdė L. K. nurodymus), tačiau su darbuotoja nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, J. K. minėtu laikotarpiu dirbo nelegaliai. AB „Lietuvos paštas“ Šiaulių regiono Ž. pašto viršininkė L. K. neveikimu, t. y. neužtikrindama, kad J. K. Ž. pašto darbuotoja – laiškininke nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki š. m. kovo 17 d. pradėtų dirbti ir dirbtų tik pasirašiusi darbo sutartį, antrą darbo sutarties egzempliorių įteikus darbuotojai ir apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešus VSDFV teritoriniam skyriui, tuo pažeidė DK 99 straipsnio nuostatas, 98 str. 1 d. 1 p. ir 2 p.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą,- Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus atstovas S. T. protokolą, surašytą L. K., palaikė ir nurodė, kad AB „Lietuvos paštas“ Šiaulių regiono pašto skyriaus viršininkė L. K. dirba šiose pareigose nuo 2015-09-01 d., žinodama, kad J. K. dirba už V. K., neužtikrino, kad darbuotoja dirbtų tik pasirašiusi darbo sutartį ir pranešusi „Sodrai“. L. K. atsakinga už sėkmingą, rezultatyvų, savalaikį Ž. pašto darbą. Protokolą jai surašė už tai, kad čia yra jos pavaldiniai ir ji organizuoja pašto darbą. Pagal byloje esančias L. K. pareigybes ji vadovauja pašto skyriui ir paskirsto visus darbus, jos pareigybėje nėra parašyta, kad ji atsakinga už darbuotojų priėmimą į darbą ir darbo sutarčių pasirašymą. J. K. patikrinimo metu rasta realiai dirbanti – registravo gautus vokus. Buvo gauta informacija, kad J. K. dirba Ž. pašto skyriuje už V. K. jau 3 metus, jos paliudijo savo paaiškinimuose, kad dirba 2 metus, paliudijo, kad L. K. apie tai žinojo. Tai tik įrodo, kad ji savo neveikimu neužtikrino. Kad L. K. leido dirbti J. K., matyti iš jų pirminių paaiškinimų. L. K. paaiškino, kad nuo 2015-09-01 d. dirba Ž. pašto viršininkės pareigose. Ji būdama faktine vadove neužtikrino, kadangi ji žinojo, nes ateidavo abidvi seserys, ji žinojo, kad J. tai nėra V. ir leido jai nelegaliai dirbti. O nauda buvo regiono paštui tokia, kad buvo savalaikis funkcijų atlikimas. Aišku, ten ir komercinis pagrindas – nešioti, parduoti. Surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą L. K. už tai, kad ji leido dirbti J. K. nesudariusi darbo sutarties ir nepranešusi „Sodrai“. Pagrindiniai susitarimo tarp L. K. požymiai buvo tai, kad ji žinojo. Pirmas požymis - J. K. dirbo paštininkės darbą, pakluso nustatytai tvarkai, dirbo ne kada norėjo, o pašto nustatytu laiku ir vykdė jos nurodymus. Visi administracinio teisės pažeidimo požymiai. Faktiškai, tai net sesuo jai pervesdavo pusę atlyginimo, L. K. visa tai žinodama, toleravo, tai ir neužtikrino, kad J. K. dirbtų tiktai pasirašiusi darbo sutartį, o žinojimas yra iš abiejų seserų pirminių paaiškinimų. Kai jas pamatė pirmą sykį, tai jos visiškai skirtingos, kad jų nepažino ar neatskyrė, tai yra kvaila tikėtis. Faktiškai pusė kaimo šnekėjo, kad sesuo dirba už seserį. Dėl to iš policijos ir atėjo tokia informacija. Visi žino, tik ponia K. nežino. Taip ir parašyta paaiškinimuose, kad L. K., būdama faktine vadove, tai žinojo ir toleravo. Yra išrašas iš vidaus tvarkos taisyklių prie bylos papildymo, kad įstaigoje dirbtų tik įdarbintas darbuotojas. Kadangi pareigybės aprašyme to nėra, dėl to prašė pakviesti regiono vadovą, kad papasakotų apie darbo organizavimą. Svarbu, kad yra pirminiai parodymai, kurie atspindi realią padėtį, t.y. K. parodymai, kad ponia viršininkė, būdama faktine vadove ir organizuodama darbą, žinojo, kad sesuo dirba už seserį, svarbu, kad dirbo ne kada norėjo, o dirbo pastoviai pašto darbo laiku. Visi požymiai akivaizdūs, patikrinimo metu rasta sesuo dirbo už seserį. Paskutinėj savo kalboj jis pateiks keletą bylų, kur buvo surašytas protokolas ne direktoriui, bet valgyklos vedėjai – tai, kas buvo faktinė vadovė. Darbuotoja J. K., sutikdama dirbti Šiaulių regiono Ž. pašto skyriaus paštininkės pareigose, registravo laiškus, gautus Ž. pašto skyriuje, nešiojo gyventojams pensijas, pašalpas, laikraščius, vadovaujant Ž. pašto skyriaus viršininkei L. K.. Remtasi dirbusios darbuotojos pirminiais paaiškinimais, kuriuose ji nurodo, ką ji dirbo. Jie nerado žurnalų, pildytų jos ranka, parašų, surašė iš paaiškinimų, nes įrodymų rinkimas negali būti beribis. Jeigu teismas matys būtinybę, yra nesunku pareikalauti į sekantį posėdį atnešti blankus – yra susirašęs, kokie yra tie blankai. Visi tie dokumentai yra užpildyti ir parašyti, jei teismas pareikš būtinybę, tai kitame posėdyje dokumentus pamatys. Gal dar bus koks dokumentų klastojimas. Čia tie dokumentai tikrai bus – jie yra teismo prerogatyva. Visi tie dokumentai yra pašto skyriuje, yra papkės ir yra griežta atskaitomybė, jei yra būtinybė, visi blankai bus sekančiam posėdyje. Jie pačių dokumentų netikrino, rėmėsi paaiškinimais ir nustatytomis aplinkybėmis, kad rado dirbančią. J. K. rašė paaiškinimą pašto skyriuje, savo darbo vietoje, bet kadangi ten žmonės vienas po kito ėjo, jie paprašė, pati seniūnė užleido, rašė pas seniūnę kabinete. Pastate yra paštas, per vidurį seniūnės kabinetas, šalia policija. Paaiškinimus jos rašė pačios, įspėtos dėl melagingų parodymų, kas joms gali sakyti ką rašyti – pačios žino, ką dirba, kokius kaimus aptarnauja, kokį darbą atlieka. Darbuotojai patys rašo paaiškinimus, aišku perspėti dėl melagingų parodymų, rašė prie jo ir Jonkaus. Jos buvo po vieną, kai rašė, seniūnė taip pat dalyvavo kabinete. Ji pati surašė visus tuos kaimus, nes jis nė vieno kaimo nežino. Jeigu žmogus parašo laišką, kad jis nedingtų, jei įstaiga teikia šią paslaugą, aišku, laiškai registruojami. Ir pagal apyrašą K. perduoda darbuotojui, kad laiškas nepasimestų. Jei teismas matys būtinybę, paims visus dokumentus ir įrodys. Laiškai gaunami, pašalpos, pensijos – viskas yra parašyta. Jeigu J. K. du metus dirbo už seserį, tai aišku, kad pasirašė. Įrodymų tyrimas negali būti beribis. Nediktavo, ką reikia rašyti į paaiškinimus – čia yra pažeidėjos noras išvengti administracinės atsakomybės. Žmonės rašo savanoriškai, yra suaugę. L. K. nuo 2015-09-01 d. iki 2016-03-17 d. žinodama, būdama faktinė vadovė neužtikrino, leido dirbti, o dirbo faktiškai paštininkės darbą pagal paštininkės aprašymą, pakluso nustatytai tvarkai, dirbo Ž. pašto skyriaus laiku nuo antradienio iki sekmadienio, vykdė nurodymus, vadovaujant pašto viršininkei L. K. Yra paštininkės aprašymas, ji turi du pavaldinius. Vadovavo, gaudavo dokumentus pagal sąrašą, pagal sąrašą atsiskaitydavo, tai va – specialybė yra, paklusimas tvarkai yra, gaudavo atlyginimą iš sesers, svarbiausiai K. žinojo, bet neužtikrino, kad dirbtų tik pasirašęs darbo sutartį. Dirbo paštininkės darbą, registravo. K. neveikimu, žinodama, neužtikrino, nusikalstamai leido. K. yra surašytas protokolas dėl neužtikrinimo, savo neveikimo, žinojo, sąmoningai žinodama, kad dirba neįdarbintas žmogus, leido dirbti ištisus metus valstybinėje įstaigoje. K. savo neveikimu, neužtikrindama padarė pažeidimą, nes žinojo, kad dirba sesuo už seserį. Požymiai yra akivaizdūs: yra susitarimas, leido žinodama, savo neveikimu, pareigybėje yra aiškiai parašyta – paštininkės darbas, leido, gaudavo popierius, dokumentus apyrašus, atsiskaitydavo. Visas pareigybės aprašymas. Aišku, kad, jei J. dirbo už seserį, tai pasirašydavo, jei teismas matys būtinybę, pakels dokumentus. Negali būti įrodymų rinkimas beribis. Čia yra griežta atskaitomybė. Jis žino, kad ji dirbo tuos du metus nelegaliai, aišku, kad ji bus pasirašiusi sesers vardu. Ne konkrečiai K., bet gaudavo pašto skyrius naudą. Ji savo neveikimu padarė veiką. K. buvo atsakinga už skyriaus sėkmingą darbą, žinodama, kad visus metus dirba sesuo, neužtikrino, kad dirbtų įdarbintas asmuo. Naudą gavo ne ji, o pašto skyrius, kuriam ji vadovauja. Ji atsakinga už sėkmingą, savalaikį, rezultatyvų funkcijų – pašto paslaugų teikimą. Ne kažkoks regiono vadovas ar iš Vilniaus žino, kas ką dirba ir ką daro, bet vykdo tiesioginius K. nurodymus, ji atsakinga už tą darbą. J. K. darbo funkcijos yra paštininkės darbo aprašyme. Ji tą ir daro: registruoja, nešioja pašto siuntas, laikraščius, perlaidas, pašalpas, ką ji ir atliko. Pasirėmė ne tik laiškininkės pareigų aprašymu, yra ir pirminiai paaiškinimai. Yra ne tik tie paaiškinimai, yra ir kitos aplinkybės – darbo vietoje sesuo už seserį dirbo. Paaiškinimai - tik vieni iš surinktų įrodymų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. K. teismo posėdžio metu su jai inkriminuotu pažeidimu nesutiko ir paaiškino, kad 2016-03-17, valandos nepamena, visi trys: J. K., ji ir A. G., sėdėjo prie stalo ir gėrė kavą, kai įėjo darbo inspektoriai. Ji nuėjo prie savo darbo stalo ir niekas tada nieko neregistravo, nieko nedarė. V. K. buvo išlėkusi atiduoti registruotos korespondencijos, o prie stalo su kavos puodeliu sėdėjo J., ji ir laiškininkas A. G. Inspektoriai paprašė jos parodyti darbo grafiką, ji jį pateikė, pradėjo klausti keliese dirba, ji atsakė, kad trise, jis pasižiūrėjo į ją ir G., ir puolė prie tos J., ant stalo buvo padėtas darbo pažymėjimas, čiupo tą pažymėjimą ir pradėjo ją kamantinėti. Davė tą baltą lapą, liepė jai rašyti pasiaiškinimą ir viską diktavo. Girdėjo, kaip jis sakė rašyti tą, tą ir tą, ir kartojo, kad melo kojos trumpos. Šis ponas lakstė iš vieno kabineto į kitą, lėkė ir pas seniūnę ir pas inspektorių, ji tikrai nesekė, nes turėjo daug žmonių. Paskui sugrįžo tikroji laiškininkė V. K., paskui, kaip jis teigia, užsidarė pas seniūnę. Kaip inspektorius teigia, kad ji liepia J. dirbti, tai pas ją dirba V., pinigus ima V., registruotus laiškus paima V., J. pas ją net nedirba. Pašte dirba trise ir neturi laisvų darbo vietų, kad ji prašytų, kad dar kažkas padėtų. Tai ne jos įmonė. Kokia jai nauda iš to? Tą dieną V. buvo išbėgusi, sėdėjo J., niekas laiškų nei registravo, nei rašė į jokius žurnalus. Gali pasakyti, kad inspektorius buvo labai nemalonus: šaukė, rėkė ant jos, kad rašytų. Kitas inspektorius buvo tikrai mandagus, – ką paklausi, tą atsakys. J. K. pas ją nedirbo, jai jokių pavedimų nedavė, nieko su ja nesitarė, jokių nurodymų jai nedavė. Jos tą dieną atvyko abi su seserim, nes ruošėsi važiuoti į Pakruojį, kadangi turi sergančius tėvus. V. K. yra tikroji laiškininkė, ji turi vairuotojo pažymėjimą, turi mašiną, nes pas juos laiškininkai yra vairuojantys automobilį. O J. neturi teisių, jos abi atvažiavo, nes J. prisiteisė globą prižiūrėti tėvus, jos važiavo į Pakruojį tvarkytis dokumentų. V. atlėkė ir pasakė, kad yra neįteiktas laiškas, ji išlėkė jo įteikti, o J. už durų nestovės, - pataisė jai kavos, atsisėdo ir gėrė, tuo metu užėjo inspektorius, bet ji nieko nei registravo, nei rašė. Gal ji parašė tokį paaiškinimą, nes pasikalbėjo su seserim, būna, kad kartu važiuoja į namus, mato tuos kaimus pravažiuojant. Visas tas parašymas tai buvo pono sakytas, tai girdėjo ir ji, ir laiškininkas A. G. Kai perskaitė viską, tai mato, kad, kaip žmogui buvo liepta, taip jis ir surašė. J. pas ją nedirbo, už seserį ji nėra atlikusi jokių darbų. Kaip V. rašė pasiaiškinimą, reikia jų pačių klausti. Kaip sakė J. ką rašyti, ji girdėjo, kai paskui perskaitė, suprato, kad V. irgi buvo duotas spaudimas. Ji niekada pas ją nedirbo. Ji Ž. pradėjo dirbti nuo 2015-09-01, prieš tai pašto viršininkė buvo A. Š., ji išvažiavo į užsienį. Ji dirba jau 14 m., dirbo L. pašte. Jai reikia pamąstyti, kas buvo pašte iš pašalinių, kai tas ponas diktavo J., ką rašyti. Reikia gal pažiūrėti pagal mokesčius. Kur buvo policijos pareigūnas P., nežino, nes, kai įėjo darbo inspektoriai, tai nieko nebuvo, liepė jai rašyti, tada atsivedė P. tapatybei nustatyti. P. atnešė nuotraukas, prie paaiškinimų rašymo P. nedalyvavo, seniūnės D. irgi nebuvo. Nežino, dėl ko atsirado toks skundas, reikia tų K. klausti. V. K. turi vairuotojo pažymėjimą, pas juos laiškininkai vairuoja automobilį, kad po kaimus važinėtų su automobiliu. Jos, kaip supranta, gyvena kažkur 10 km. nuo pašto, D. P. kaime. Darbo inspekcija netikrino jokių jų žurnalų, paprašė tik darbo grafiko. Pinigų išdavimo žurnalą pildo ji, pildydama parašo, kad perduoda pinigus, jos laiškininkai pasirašo, kad juos prisiima. Kitą dieną jie jai pasirašo, kad sugrąžina, o ji, - kad prisiėmė, deda savo darbo štampelį ir parašą. Šiuose žurnaluose nėra J. K. parašų, yra tik V. Yra tokia tvarka: pradžioje ji viską surašo, paskui perduoda tiems dirbantiems laiškininkams, rašosi tie, kurie dirba. Šitie dokumentai pas juos nebuvo tikrinami, nei aiškinamasi, ar yra kur J. K. parašai. Kai ji pradėjo dirbti nuo 2015-09-01, tai visada dirbo V. ir nebuvo problemų, nedarbingumo pažymėjimo niekada neturėjo, viskas tvarkoje. Dėl pirminio savo paaiškinimo, nurodė, kad tą dieną, kai buvo parašytas tas paaiškinimas, jai buvo 39 laipsniai temperatūros, po to ji dar ėjo pas gydytoją. Tas inspektorius kaip liepė, taip ir rašė. Visur buvo spaudimas, spaudė rašyti taip, taip ir taip. Pašte dirba V., ji J. nei liepė, nei sakė, nei mokėjo pinigus. Niekas tų laiškų neregistravo, kai atėjo inspektorius, jie tik gėrė kavą. Šiaip laiškus registruoja tik ji, laiškininkams paduoda tik sąrašus, ką vežti ir pristatyti klientams. Laiškanešiai prie registracijos nedirba visai. Ją šitaip paaiškinimą vertė rašyti ponas inspektorius, buvo psichologinė įtampa, buvo prievarta, buvo spaudimas. Niekas jos nieko neklausė, rėkė, šaukė, buvo spaudimas tikrai. Per jos darbo laiką tai pirmas patikrinimas. Tokių užsipuolimų sulaukė pirmą kartą per 14 m., anksčiau dirbo kitame pašte. Visas tekstas rašytas jos, jai taip liepė, turėjo temperatūros, kitą dieną ėjo pas gydytoją, galės atnešti išrašą. Temperatūra pakilo naktį, bet atėjo į darbą. J. K. Ž. pašte nedirba – dirba V. Jai tai atsitiko pirmą kartą, tokio užsipuolimo nebuvo mačiusi, sakė rašyti taip ir taip, jų teigimu jie viską žino, taip ir puolė. Jai niekas neaiškino, dėl ko tas patikrinimas buvo atliktas, kai atėjo, pasakė, kad darbo inspekcija, liepė duoti darbo grafiką ir viskas. Tada pradėjo eiti klientai, paaiškinimą rašė tarp klientų – praeina vieną žodį parašo, paskui dar parašo. Užeidavo po vieną, po du, po tris, bet jai reikia pagalvoti, kas buvo tie žmonės. Užėjo, paklausė, kas ji, paskui rašė paaiškinimą, Jos niekas neprašė jokio pažymėjimo, pasiėmė darbo grafiką ir nuėjo prie J. K., paskui paėmė baltą lapą ir liepė jai rašyti paaiškinimą ir vis kartojo, kad melo kojos trumpos. Paskui ponas inspektorius pradėjo lakstyti po kabinetus, ko ir kur jis ten lakstė, nežino. Paskui atėjo P., atnešė nuotraukas, ji trumpam užmetė akį, nes vėl atėjo žmonės. Jie išbėgo, paskui vėl atbėgo – vienu metu buvo ilgam išėję. Nežino, nei kur, nei ką jie darė. Lakstė, lakstė, paėmė paaiškinimus ir išvažiavo. Buvo nukviesta nuvažiuoti į Šiaulius, ten susipažino su nelegalaus darbo aktu, dienos nepamena. Kai pasirašė, kad nesutinka su surašytu protokolu, pasakė, kad susitiks teisme. Ji po juo nepasirašė, ją supažindino su protokolu 2016-04-06, po pietų, ji nuėjo pas inspektorių, jis perskaitė protokolą ir paklausė, ar ji su juo sutinka. Ir ji pasirašė, kad su administraciniu teisės pažeidimo protokolu nesutinka, pasakė, kad susitiks teisme. Sekantį kartą buvo iškviesta 2016-05-03, nes teismas atmetė protokolą – trūko kažkokių pareigybių. Tada paaiškinime ji parašė, kokios jos pareigybės. Ją priėmė į darbą Šiaulių regiono vadovas, kuris priima į darbą ir jos darbuotojus. Ji nieko nei priima, nei atleidžia. Jai į pareigybes neįeina funkcija kontroliuoti darbo sutartis, priimti darbuotojus, pranešti „Sodrai“. Į institucijos atstovo kaltinimus, kad ji neužtikrino, kad leido dirbti asmeniui be darbo sutarties ir panašiai, gali pasakyti tik tiek, kad pas ją pašte dirba V. K. J. nedirbo, atlyginimo jai nemokėjo, pavedimų nedavė, žinojo, kad dirba V., pašte tai tikrai V. dirbo. Po patikrinimo šnekėjo, K. teigė, kad turi kažkokį draugą, su tuo draugu susipyko - ji į tą situaciją tikrai nesigilino. Nėra buvę, kad už V. laiškus nešdavo J., bent jau jos apie tai nieko nesakė ir ji pati to nematė. Po patikrinimo ji paklausė V., ji sakė, kad dirba tikrai ji, o ne J., kad ji neša laiškus ir pensijas. Tą dieną nesitikėjo, kad darbo inspektorius šitaip gali pulti. Pašto viršininkės darbo patirtį turi 14 m., žino, kaip organizuojamas darbas, kas jai priklauso pagal pareigybę. Niekada nebuvo, kad miestelio pašto viršininko pareigybėse būtų įrašyta priimti ar atleisti darbuotojus, visa tai daro regiono vadovas. Jei ji pamatytų ar sužinotų, kad vietoje priimto darbuotojo dirba kažkas kitas, turėtų į tai reaguoti, bet tokio atvejo nebuvo. Ji kitam žmogui neleistų dirbti, praneštų vadovui, kad laiškininkas susirgo ar dar ką. Kai dirbo pašto viršininke L., viena laiškininkė susirgo ir nebeatėjo, tai ėjo ji pati dirbti – dirbo ir už viršininkę, ir laiškininkės pareigas ėjo. Jei toks atvejis būtų, tai ji informuotų regiono vadovą ir arba eitų pati, arba leistų kitą laiškininką, bet svetimų žmonių tikrai nedarbintų ir neleistų jiems dirbti. Teigia, kad dirbo V. K., A. G. dirba beveik 4 m., visi dirba seniau nei ji. Ji, kaip pašto viršininkė, turi 0,55 etato, dar dirba 0,4 laiškininke, aptarnauja savo gyvenvietę. V. K. dirba 0,8 etato, 0,05 turi valymo etatą, A. G. dirba 0,6 etato, nei vienas jų neturi pilno etato. Laisvų etatų nėra. 0,05 etato yra valymas – taip jie yra paskaičiavę ir viskas. Čia yra nustatyti normatyvai, ne jie tai sugalvojo. Visą laiką dirbo su tokiais etatais, pati pradėjo dirbti 0,6 etato ir jie puikiai susitvarko ir nereikia, kad ateitų žmonių papildomai padėti, kad nelegaliai dirbtų – pas juos tikrai nedirbo. Pas ją dirba V. K., J. gėrė kavą. Jokių laiškų ji neregistravo. Ji niekam neteigė, kad J. K. yra V. K., policijos pareigūnas jos to net neklausė. Ji nevadino J. V.. Tą dieną, kai vyko patikrinimas, kitas inspektorius net nėjo, o šitas ponas įpuolė ir atsivedė P., kaip gerą pažįstamą, ir liepė jam pasakyti taip ir taip. Paskui matė, kaip P. atnešė nuotraukas, o ką ten kalbėjo, nežino. Su seniūne sutaria gerai, ji nieko neskundžia, neapkalba, nežino, negali atsakyti, ar kas turi ant jos piktumą, nieko negirdėjo apie tai. Ji dirba savo darbą, jei ko reikia, tai paklausia, o jei ne, tai ji nesikiša. Darbo turi daug ir neturi laiko.

Liudytoja V. D. parodė, kad L. K. pažįsta iš matymo, dirba tame pačiame pastate. Pas ją į kabinetą atėjo inspektorius P., pasikvietė į savo šalia jos esantį kabinetą. Pas jį kabinete buvo, atrodo, kad šis inspektorius, parodė savo darbo pažymėjimą ir P. paklausė, kas pašte dirba laiškininke. Ji pasakė, kad V. K., bet ryte ji jas matė abi, jos pas ją darėsi kopijas, nes tėvai serga, jos tvarkėsi globą ar dar ką. Jai liepė nueiti ir pažiūrėti, kuri iš seserų dabar yra pašte. Ji nuėjo, o ten sėdėjo atsukusi nugarą K., ant stalo stovėjo kavos puodelis, buvo kitas inspektorius, ar pareigūnas ėjo kartu ar ne, nepamena, pasakė, kad V. K., ji atsisuko, tada pasakė, kad čia J. Jos paklausė, kuri dirba, pasakė, kad V. Nuėjo į paštą, pamatė, kad ten J., ant stalo stovėjo kavos puodelis, šalia stovėjo aukštas pareigūnas, kuris jai sakė rašyti. Ji apsisuko ir išėjo, paskui atėjo darbo inspekcijos pareigūnas, paklausė, ar ji gali leisti kabinete apklausti kažkurią iš K., bet ji ten nebuvo, išėjo. Nebepamena kurią, jai atrodo, kad jos abi tam kabinete buvo. Jai atrodo, kad įleido vieną iš jų ir laukė antros, bet kurią pirmą, kurią antrą, negali pasakyti. Ji tik įleido ir pati išėjo. Jiems, kiek atnešdavo spaudą ar laiškus, tai atnešdavo V. Kartais spaudą pakišdavo po durimis. Kas dirbo pagal dokumentus, nežino, žino tik kas atnešdavo korespondenciją – V. K.. Dėl paaiškinimo, kurį rašė kovo 17 d. – tai gal ji neteisingai suprato: kai ji įėjo į paštą, tai sėdėjo atsukusi nugarą, kaip ji pagalvojo,- V., kai pasakė „V.“, ji atsisuko, tada pamatė, kad ten J., todėl pasakė, kad čia J., šalia stovėjo pareigūnas. Paaiškinimą parašė po to pažiūrėjimo, gal ne taip pasakė – čia turėjo būti, kad ant kėdės sėdėjo prie kavos puodelio J. Ji tik konstatavo tą faktą, kad įėjusi pamatė J. Nematė, kad ji būtų tvarkiusi korespondenciją, nes šalia stovėjo darbo inspekcijos pareigūnas, kuris liepė jai kažką rašyti, stovėjo toks baltas lapas, aplinkui buvo laikraščiai ir žurnalai padėti, bet kavos puodelis irgi buvo. Bet kad ji būtų varčiusi ar ką, nematė, ji bendravo su pareigūnu. Ji išėjo, daugiau nieko nežino. Niekas jai neliepė taip rašyti, gal ji sumotyvavo, kad ji tą paštininko kėdę buvo pasiėmusi, už tai taip ir parašė. Ji tuo momentu bendravo su pareigūnu, o ne tvarkė kažkokią korespondenciją, matomai dar kavą gėrė. Ji bendravo su aukštu, ne su tuo pareigūnu, vardo ir pavardės nežino, jis vis liepė jai kažką parašyti, bet ji ten labai trumpai buvo. K. pažįsta, ir šeimą pažįsta dėl to, kad tai jų seniūnijos gyventojai. Kai ją siuntė pasižiūrėti, kuri K., jai niekas nepaaiškino. Ji tik ėjo pasižiūrėti, kuri K. Taip, jai buvo liepta atpažinti ir pasakyti, kas ten per žmogus. Ji įėjusi pamatė atsuktą nugarą, trumpus plaukus, todėl ir pasakė, kad V. Kai atsisuko, pamatė, kad čia yra J., tada pasakė, kad čia J. Ji jai nieko nesakė, – ji bendravo su pareigūnu. Ji nesakė, kad ji dirba, ji tik matė ją sėdinčią ir bendraujančią su pareigūnu. Kaip ji gali sakyti, kad ji dirba, tai ne jos įstaiga, ji tik pamatė, kad ji sėdi prie kavos puoduko ir bendrauja su pareigūnu. Matė, kad ji turi baltą lapą, bendrauja su pareigūnu, tačiau negirdėjo apie ką. Ji tikrai neturi tokios informacijos, kur kažkas kažkokius „pletkus“ šneka. Ji „pletkų“ nenešioja, žino, kad dirba V. ir viskas. Kaip jie rado ją dirbančią? Ji ją rado tik sėdinčią. Pasakė, kad V., o kai ji atsisuko, pamatė, kad čia yra J., tada pasakė, kad čia J. ir išėjo. Jai niekas nepasakė, dėl ko reikia pažiūrėti kuri K., nepaaiškino esmės.

Liudytoja J. K. parodė, kad L. K. pažįsta dar iš mokyklos laikų. Tą dieną buvo atvažiavusi iš D. P. į miestelį, į Ž. seniūniją, kad susitvarkytų dokumentus dėl tėvų neįgalumo, nes tą dieną reikėjo būtinai važiuoti į Pakruojį. Sesė išvažiavo įteikti registruoto laiško, o jai liepė atsisėsti, atsigerti kavos. Tuo metu atėjo pareigūnai, liepė parodyti pažymėjimą, ji tik gėrė kavą, nieko neskirstė, nieko nedarė. Jie pašte gėrė kavą, ją pavaišino, atvažiavo su sese, nes sesė dirba pašte. Sesė išvažiavo įteikti laišką, o ji sėdėjo pašte ir jos laukė. Atėjo pareigūnai ir ėmė klausti, kas čia dirba. Buvo sesės pažymėjimas ant stalo ir ji parodė jį. Prašė parodyti ir ji parodė, jai nepaaiškino, dėl ko atėjo, ko nori. Jie – tai buvo darbo inspekcija, jai prisistatė, pasakė pavardes, jų neprisimena, buvo šitas inspektorius, bendravo ir su šituo ir su kitu. Parašė tokį paaiškinimą, nors pašte nedirba, nes jis sakė, kad viskas yra skunde ir melo kojos trumpos, dar pasidėjo kamerą, jai sakė neliesti tos kameros. Kitas inspektorius jai liepė parodyti pasą, ji pasakė, kad neturi. Jis paklausė, kodėl ji nesinešioja paso, jei gyvena pasienio zonoje. Vienas šaukia tą, kitas tą – ji jau nebežinojo, ką daryti. Ji išsigando. Dirba sesuo, ne ji. Taip parašė dėl to, kad jai sakė, kad yra skunde taip parašyta. Ji išsigando, pradėjo drebėti. Liepė rašyti, šaukė, todėl ir parašė. Pašte ant stalo, kur ji sėdėjo, buvo padėta vaizdo kamera, nežino, ar ji veikė. Ji sėdėjo prie stalo, nežino, kam jis skirtas, ant jo buvo padėti laikraščiai. Ją spaudė, liepė rašyti, sakė, kad jai bus geriau. Ji nežino, kodėl geriau. Išsigando, pradėjo drebėti. Ant jos šaukė šitas inspektorius. Kaimus ji žinojo, nes ten gyvena ir prieš tai yra dirbusi tam pašte, dirbo prieš tris metus. Dirbo penkis metus, sesuo tada dar nedirbo. Sesuo pradėjo dirbti 2012 m. Kai ji pradėjo dirbti, buvo daug viršininkių: A. Š., S. O., J. D. ir R. V. Ji dirbo iki sesers priėmimo, nes paskui reikėjo automobilio teises turėti, o ji jų neturi. Dirbo tol, kol buvo galima dirbti neturint teisių. Jos išsilavinimas vidurinis. Parašė, nes šaukė iš visų pusių ir ji išsigando. Sesuo atsirado, kai ji jau buvo parašiusi paaiškinimą. Sesuo rašė ne ten kur ji, sesuo rašė seniūnės kabinete. Ji irgi buvo seniūnės kabinete, nes jai liepė užeiti. Be jų, dar buvo tik šis inspektorius, P. tik atėjo ir išėmė jos ir sesers nuotraukas. P. nedalyvavo patikrinime, nematė, kai rašė paaiškinimus, jis ateidavo ir išeidavo. Iš pašto išėjo savo noru, kai reikėjo vairuotojo pažymėjimo. Kai buvo atliekamas patikrinimas, ji niekur nedirbo, darbo biržoje nestovi, nes prižiūri tėvus. Parašė taip, nes ją gąsdino, niekas neprašė, kad ji dabar kalbėtų kitaip. Prie šitos pašto viršininkės jai dirbti neteko. Į paštą dažnai nenueina. Dar pilnai neišsiaiškino, bet ji truputį žino, kas gali ant jų laikyti pyktį. Su tais pareigūnais daugiau nebendravo, tik tą dieną. Sesuo, parėjusi iš darbo, sakė, kad buvo atvažiavę ir daugiau nieko jos nešnekėjo. Čia viskas dėl skundo. Ji to skundo nematė, kas jį rašė, jai inspektoriai nesakė. Šitas pareigūnas sakė, kad yra parašytas skundas, kamera buvo padėta ant stalo, ją padėjo šitas pareigūnas, nesakė, ar yra filmuojama, liepė jos neliesti, nesakė, kokiu tikslu ją pastatė. Ji yra J. K., patikrinimo metu ji prisistatė J., kvietė seniūnę ir P. dėl skundo. Buvo skundas, kad ne sesė, o ji dirba. Kadangi spaudė, šaukė, dar padėjo kamerą, todėl taip ir parašė. Tuo metu kito pareigūno net nebuvo. Parodymų pakeisti jos niekas neprašė. Ji tik gėrė kavą, daugiau nieko nedarė. Ji pačioj pradžioj prisistatė J., sakė, kad ji ten buvo. Sesė buvo išvažiavusi. Pašte daug žmonių ėjo, tuo momentu, kai stovėjo kamera ir prašė rašyti paaiškinimą, be jos dar buvo viršininkė, laiškininkas A. G., ateidavo pašaliniai žmonės mokėti mokesčių. Ji tų žmonių nepažįsta, kai dirbo pašte Ž. miestelio teritorijos neaptarnaudavo, todėl tų žmonių ir nepažįsta. Ji mano, kad, kai susipyko su draugu, tai jis ir parašė skundą. Jis prisipažino, parašė žinutę, kad jis idiotas ir yra kaltas. Galima suprasti, kad jis ją apšmeižė ir dabar gailisi. Draugo vardas R., pavardės dabar nežino. Su R. draugavo metus laiko, su juo negyveno. Matomai, kad jis žinojo apie tai, ką ji veikia, taigi jis pasakė. Šios žinutės yra išlikusios.

Liudytoja V. K. parodė, kad L. K. yra Ž. pašto viršininkė, o ji dirba laiškaneše, vairuojančia automobilį. Ž. pašte dirba nuo 2012 m. birželio 11 d. ir dirba iki šiol. Tą dieną, kai atvyko inspektoriai, dirbo pašte, tačiau tuo metu buvo išvažiavusi įteikinėti žmonėms registruotų laiškų. Įteikus registruotus laiškus, su sese atvažiavo į miestelį, nes sesuo norėjo apsipirkti, seniūnijoje susitvarkyti tėvų reikalus. Sesei pasakė, kad susitvarkiusi reikalus užeitų į paštą atsigerti kavos, o ji išvažiavo įteikti registruoto laiško. Atvykę inspektoriai pašto viduje rado jos seserį. Įteikusi registruotą laišką, grįžo į paštą, rado inspektorius ir vienas iš inspektorių jai liepė rašyti pasiaiškinimą. Inspektorių pavardžių nežino, vienas buvo aukštas, o kitas žemesnio ūgio. Tas žemesnio ūgio liepė rašyti paaiškinimą. Inspektorius ją nusivedė į seniūnės kabinetą (seniūnės kabinetas yra tame pačiame pašto pastate, pirmame aukšte) ir ten rašė paaiškinimą. Kabinete buvo tik ji ir inspektorius, daugiau nieko nebuvo. Inspektorius ant jos šaukė, rėkė, darė spaudimą „rašyk, rašyk“, ji išsigando, nebežinojo, ką daryti, todėl rašė tai, ką liepė inspektorius. Turi vidurinį išsilavinimą. Dėl parašyto paaiškinimo, nurodė, kad jį parašė taip, kaip sakė rašyti inspektorius. Kai grįžo į paštą, įteikusi registruotą laišką, rado du inspektorius, jai jie neprisistatė, tik vėliau pasakė, kad yra iš darbo inspekcijos, nieko netikrino, tik ėmė paaiškinimus. Inspektorius jai liepė rašyti paaiškinimą, kodėl tuo momentu nebuvo darbe. Tuo metu pašte buvo jos sesuo, kuri gėrė kavą prie jos stalo ir ant kurio buvo padėtas jos darbo pažymėjimas. Pašte tuo metu buvo laiškanešys G., pašto viršininkė, kuri tuo metu priiminėjo žmones (savo darbo vietoje, prie savo stalo už langelio), kurių buvo atvažiavusių iš kaimo, atėjusių iš miestelio, žmonių nepažinojo. Į jos pareigas įeina išnešiojimas laikraščių, pensijų, laiškų, spaudos, prekių. Jai priklauso kaimai: A., K., G., G., N., P., G., D. P., V., Z. ir Ž. miestelis. Sesuo J. niekada už ją nedirbo, atlyginimo niekada nesidalino. Taip parašė paaiškinime, kadangi taip liepė, darė spaudimą, rėkė, šaukė „rašyk, rašyk“. Jos darbo metu pirmas toks patikrinimas. Pradėjo dirbti prie pašto viršininkės Š. ir po jos pašto viršininke dirba L. K.. Ją į darbą priėmė tada, kai reikėjo laiškininko, vairuojančio automobilį, nes buvo reikalingas darbuotojas, vairuojantis automobilį. Š. paskambino į Šiaulius ir pasakė, kad yra darbuotoja, vairuojanti automobilį, todėl ją ir priėmė į darbą. Iki to laiko pašte dirbo jos sesė, kuri nebedirba, nes neturi vairuotojo pažymėjimo. Nežino, dėl ko surašytas protokolas pašto viršininkei. Mano, kad buvo kažkoks skundas. Patikrinimo metu su kitu pareigūnu nebendravo. Po to įvykio kalbėjosi su seserimi, sakė, kad jai nereikėjo eiti į paštą. Nematė, kai sesuo rašė paaiškinimą. Jai rašant paaiškinimą, pareigūnas P. buvo savo kabinete, prie jos jo nebuvo. Jai grįžus, įteikus registruotą laišką, P. pašto salėje nebuvo. Parodytame Registrų originale, versdama Registrų lapus, patvirtino, kad tai jos pasirašyta, jos parašai. Nurodė, kad toks patikrinimas galėjo įvykti gal dėl skundo, kadangi sesuo laikinai buvo susipykusi su savo draugu, mano, kad skundą parašė sesers draugas, jog sesuo dirba už ją. Ji jo neklausė, ar rašė skundą. Sesuo ir ji gyvena kartu su tėvais, nes tėveliai invalidai, nevaikštantys. Sesuo niekur nedirba, nes globoja tėvus, padeda tėvams. Mama serga senatvine demencija ir Parkinsono liga, o tėvelis yra visiškai nevaikštantis. Tą dieną sesuo norėjo apsipirkti, todėl abi kartu atvažiavo į Ž. Sesuo dažnai nevažiuoja, kartais važiuoja į seniūniją, važiuoja tėvams išsirašyti vaistų, o grįžti į namus kartais seserį parveža pažįstami, kartais parveža ji, sesuo palaukia, kol išnešioja spaudą. Sesuo jai niekada nepadėjo dirbti, visada dirbo ji, niekada sesuo nedirbo už ją. Inspektorius klausė, kiek uždirba, nežino, kodėl parašė, kad su sese pasidalina atlyginimą. Jų šeimos pajamas sudaro tėvų pinigai ir jos atlyginimas. Registrų knygoje pasirašo, padeda antspaudą, prieš pasiimdama išnešiojimui registruotus laiškus, o įteikus registruotus laiškus,- pasirašo, deda antspaudą ir registrų knygą atiduoda viršininkei. Sesuo niekada nedirbo už ją, nieko nenešiojo. Parašus, antspaudus deda kiekvieną dieną. Gyvena D. P. kaime kartu su tėvais. Sesuo prižiūri tėvus, nes teisme yra nustatyta rūpyba (2016 m. kovo mėnesį). Kokie 4 metai tėvai yra sergantys. Viena sesuo gyvena P., o brolis – K., o ji ir sesuo - su tėvais. Inspektorius turėjo filmavimo kamerą, nieko neaiškino, tik šaukė, visą tekstą kaip rašyti padiktavo. Filmavimo kamera buvo padėta seniūnės kabinete ant stalo, sakė, kad filmavimo kamera. Ar ji filmavo,- nežino, inspektorius sakė, kad kameros neliestų.

Liudytojas K. J. parodė, kad šių metų kovo 17 dieną, iš ryto, apie 9.30 val. atvyko į Ž. pašto skyrių, kad atlikti nelegalaus darbo kontrolę. Nuvykus į skyrių, pašto patalpose buvo rasti trys asmenys, tai yra, pašto viršininkė ir du darbuotojai: vienas vyriškis ir mergina K. Paprašius pateikti darbo pažymėjimus, - buvo parodyti. K. buvo paprašyta pateikti asmens tapatybės kortelę ar pasą, kad būtų nustatyta tapatybė, kilo įtarimų, kad yra ne tas asmuo, kuriuo asmuo dedasi. Asmens dokumentas nebuvo pateiktas, buvo paprašyta policijos pareigūno, kuris yra tame pačiame pastate (sekantis kabinetas) tarnybinės pagalbos dėl tapatybės nustatymo. Policijos pareigūnas iš duomenų bazės ištraukė nuotraukas ir pagal nuotrauką nustatė, kad darbuotoja, kuri prisistatė, buvo ne tas asmuo. Po to buvo paimti paaiškinimai. Jis bendravo su pašto viršininke, paprašė pateikti paaiškinimą, kodėl dirba ne tas darbuotojas, kuris turėtų dirbti pagal darbo sutartį. Kolega S. T. bendravo su K. ir iš jos paėmė paaiškinimą. Buvo nustatyta, kad darbuotoja, kurią rado dirbančią pašto patalpose, nebuvo įdarbinta ir dėl to buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Paprašius K. pateikti darbo pažymėjimą, kiek pamena, ji jį išsitraukė iš rankinės, ar iš kažkur, bet išsitraukė ir padavė jam į rankas. Trys pašto darbuotojai pateikė darbo pažymėjimus. K. vykdė funkcijas, nes ji sėdėjo už stalo, apkrauto korespondencija ir rūšiavo laikraščius, žurnalus, laiškus. Vyriškis buvo kitoje pusėje, prie kito stalo atliko kažkokius darbus, ruošėsi išvykti. Priekyje, už pertvaros buvo pašto viršininkė, o šone, už stalo, sėdėjo K. ir rūšiavo korespondenciją. Jis bendravo su pašto viršininke, o T. - su K. Matė, kad stalas, prie kurio sėdėjo K., buvo apkrautas korespondencija ir ji rūšiavo. Nepastebėjo, kad K. prie stalo būtų gėrusi kavą, kad būtų kavos puodeliai. Patikrinimas buvo atliekamas dėl to, nes buvo gauta informacija, kad Ž. pašte dirba seserys dvynės, ir kurių viena nėra įdarbinta, tikrino informaciją. Pašto viršininkė paaiškino, jog dirba ta darbuotoja, kuri yra įdarbinta, o apie kitą seserį nežino, įsivaizduoja, kad dirba ta, kuri yra įdarbinta. Paaiškinimą pašto viršininkė rašė savo darbo vietoje. Jis uždavinėjo klausimus, liečiančius K. įdarbinimą, ir ji rašė, rašė savo ranka, tvirtino, kad nelabai pažįsta, nes pašto viršininke dirba neseniai. Patikrinimo metu pašte vaikščiojo klientai, kuriuos pašto viršininkė aptarnavo, todėl rašant paaiškinimą buvo pertraukėlės. Paaiškinimas iš tos K., kuri buvo rasta darbo vietoje, buvo imamas pašto skyriuje, o atvykus K. sesei,- paaiškinimas iš jos buvo imamas seniūnės kabinete tam, kad nebūtų trukdomas visas pašto darbas. Paaiškinimus iš K. ėmė kolega T. Kai kuriais atvejais jų inspektavimas yra filmuojamas ir šiuo atveju, kiek pamena, buvo filmuojama. Kolega T. yra garsiakalbis, todėl susidaro toks įspūdis, kad garsiai kalba, emocingai, skardesnis jo balsas. Pareigūnai, kurie ima paaiškinimus, visada įspėja apie melagingų parodymų davimą, paaiškinimų formose yra parašyta už melagingus parodymus, žmogus yra atsakingas ir gali sulaukti administracinės atsakomybės. Prie bylos filmuota medžiaga dedama tuo atveju, kai yra kokie neaiškumai, prieštaravimai, o šiuo atveju renkant medžiagą neaiškumų nebuvo, darbuotoja parodė, kad dirba, todėl papildoma medžiaga nebuvo dedama. Negali atsakyti, ar filmuota medžiaga yra išsaugota. Jis tos filmuotos medžiagos nematė ir nežiūrėjo. Policijos pareigūno P. paprašė tarnybinės pagalbos, kadangi darbuotoja nepateikė asmens dokumento. Visais atvejais, kai iškyla vienoki ar kitokie neaiškumai, prašo policijos pagalbos, o šiuo atveju pagalba buvo suteikta. Policijos pareigūnas iš duomenų bazės paėmė nuotraukas ir palygino su asmenimis, skiriasi kai kurie bruožai. Policijos pareigūnas tik buvo atėjęs pasižiūrėti dėl tapatybės, o į jų darbą jis nesikišo. Policijos pareigūno kabinetas yra visai šalia pašto patalpų. Buvo seniūnės kabinete, kolega ėmė paaiškinimus, nes antroji sesuo atvažiavo vėliau, buvo iškviesta telefonu, atvažiavo tuo metu, kai buvo imamas paaiškinimas iš sesers. Seniūnė užleido savo kabinetą, jos kabinete nebuvo, buvo išėjusi. Pašto viršininkei surašytas protokolas todėl, kad šiuo atveju ji vadovavo visai darbinei veiklai, organizavo pašto darbą, kontroliavo savo darbuotojus. Negali atsakyti, ar pašto viršininkė priima į darbą darbuotojus. Vėliau su pašto vadovybe bendravo kolega T. ir po bendravimo buvo surašytas protokolas pašto viršininkei. Atliekant patikrinimą, pažeidimas buvo nustatytas darbuotojų paaiškinimais, duomenimis, išimtais iš duomenų bazės, pagal SODROS duomenis, o kaip vyksta darbas, kas registruoja, rašo, pašto dokumentų netikrino, nebuvo žiūrima, tik buvo fiksuotas pats faktas, kad rasta dirbanti darbuotoja, o tuo labiau, kad darbuotojai pripažino, kad dirba ne pirmą dieną, dirba daugiau nei metai laiko, kad pavaduoja viena kitą, todėl buvo priimtas toks sprendimas, kad yra nelegalaus darbo požymiai. Šiuo atveju pašto viršininkė privalėjo kontroliuoti ir žinoti, kas dirba. Kai jie apklausinėjo, paklausė seniūnę ir pastate buvusius kitus žmones, kurie iš karto pasakė, kad dirba J. Paaiškinimas buvo vertintas kaip gynybinė pozicija pašto viršininkės, kadangi visi tame pastate žinojo, kas yra J. ir kas yra V., jas skirdavo, o pašto viršininkė tvirtino, kad neskirdavo. Todėl tai vertina kaip gynybinę pozicija, kaip savo atsakomybės vengimą. Vieną iš K. rado pašto patalpose sėdinčią už stalo apkrauto korespondencija ir tvarkančia korespondenciją. Jis bendravo su pašto viršininke, o kolega T. bendravo su K. Įėjus į pašto patalpą iš karto pamatė priekyje pašto viršininkę, viename krašte vyriškis su savo krepšiu kažką ruošėsi, dėliojosi kažkokią korespondenciją, o trečiasis asmuo (K.) sėdėjo nugara į įėjimą, sėdėjo ant kėdės, prie stalo, stalas buvo apkrautas korespondencija, kažką rūšiavo, tvarkė, matėsi, kad ji čiupinėjo korespondenciją. Dėl pareigybės klausimas turėtų būti užduodamas vadovybei. Iš vyriškio, pašto darbuotojo, nebuvo imamas paaiškinimas, jis buvo įdarbintas, socialiai apdraustas. Kadangi yra tam tikri darbo metodai, kuriuos mano, kada reikia imti paaiškinimus iš tų asmenų, kurie gali suteikti vertingos informacijos ir informaciją, kurią jie gavo, mano, kad pilnai pakanka įrodymų dėl nelegalaus darbo. Jeigu būtų iškilę kokie neaiškumai, tai ir pašto darbuotojas, vyriškis, būtų apklaustas. Filmavimo kamera yra valdiška, bet kuris inspektorius gali ja naudotis, išvykdamas į inspektavimą, naudojama pagal poreikį, ne kasdien. Kamera saugoma seife, sekretoriate. Negali atsakyti, ar visas patikrinimas buvo filmuojamas, paprastai yra filmuojama pati pradžia, kai fiksuojamas pats darbas, užfiksuoja pažeidimą ir po to kamerą išjungia, nors kai kuriais atvejais būna įjungiamas ir diktofonas. Jis bendravo su K., o kolega T., kuris turėjo filmavimo kamerą,- bendravo su K., jis filmavo. Neatsimena, ar šiuo atveju buvo filmuojamas pats įėjimas į pašto patalpas. Įėję į paštą, prisistatė, pasakė vardus, pavardes, parodė tarnybinius pažymėjimus, pasakė dėl ko atvyko, kad patikrinimas dėl nelegalaus darbo. Dėl pareiginių nuostatų (aprašymų) buvo pasakyta, kad viskas yra Šiauliuose, po to vėliau buvo apklausiamas pašto regiono vadovas, kuris teikė paaiškinimus dėl darbuotojų pareiginių nuostatų ir su juo bendravo kolega T.

Liudytojas V. P. parodė, kad su K. pažįstami tik iš matymo. 2016 m. kovo mėnesį, dienos nepamena, Ž. seniūnijoje buvo savo kabinete, atėjo du darbo inspekcijos pareigūnai ir paprašė nueiti į paštą atpažinti asmenį. Kartu su jais nuėjo į pašto patalpas, viena iš K. sėdėjo prie stalo, jis neatpažino, kuri iš jų buvo, todėl per informacinę sistemą išsitraukė nuotraukas, tada atpažino. Jis jas nelabai pažįsta, nes yra dvynukės: J. ir V. Nežino, kuri buvo, bet buvo ne ta, kuri turėjo būti, vardo nebežino. Kai nuėjo į pašto patalpas, K. sėdėjo prie stalo, kur visada būdavo sudėti laikraščiai, korespondencija, kur skirstydavo korespondenciją. Darbo inspektoriai paprašė atpažinti asmenybę. Kadangi jis pats jų neskiria, mažai bendrauja su jomis, neatpažino, kuri iš seserų yra, todėl pagal duomenis iš duomenų bazės nustatė, kad prie stalo sėdi ne pašto darbuotoja, ne ta K. Imant paaiškinimus, jis nedalyvavo, negirdėjo, kaip buvo apklausiamos. Tame pastate, pastato pirmame aukšte, yra paštas, policijos pareigūno kabinetas ir seniūnės kabinetas. Preliminariai žinodavo, kas dirba pašte, kas viršininkė, kad dirba G., dirba kažkuri iš K., žinojo pagal pavardes. Paaiškinimų rašyme jis nedalyvavo. Kur tuo laiku buvo kita K., jis nežino, o ar ji vėliau atsirado pašte, jis nematė. Negali pasakyti, ar patikrinimas buvo filmuojamas. Negirdėjo ir nematė, kad būtų buvę šaukiama ar verčiama rašyti paaiškinimus. Nepamena pašte dirbančios K. vardo. Kai jį pakvietė darbo inspekcijos inspektoriai, K. sėdėjo prie stalo, kur buvo laikraščiai, korespondencija. Prie to stalo sėdėdavo ir G., jie ten skirstydavosi korespondenciją, sėdėdavo ir viena iš K. Tuo metu jokio puoduko ant to stalo nematė. Anksčiau matydavo vieną iš K. ir G. Nežino ir negali pasakyti, kaip buvo imami paaiškinimai, kadangi nedalyvavo.

Liudytojas V. R. parodė, kad su K. sieja tik darbiniai santykiai. Jis dirba AB „Lietuvos paštas“ Šiaulių regiono vadovu. L. K. yra jo pavaldinė, kaip Ž. pašto viršininkė. Šiaulių regiono vadovu dirba nuo 2013 m. lapkričio 1 d. K. Ž. pašte dirba nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio. Apie darbo inspekcijos patikrinimą sužinojo iš pašto viršininkės K. po fakto, nes ji paskambino ir pranešė, jog buvo patikrinimas, kad ji ir laiškininkė davė parodymus, buvo labai susijaudinusi, šnekėjo nerišliai, buvo sunku suprasti, kas tenai įvyko. Suprato, kad buvo skundas dėl nelegalaus darbo, minėjo, kad atvažiavo ištirti fakto, kad vietoje laiškininkės dirba jos sesuo, minėjo, kad ji jų neatskiria. Darbo inspekcijos pareigūnai iš jo ėmė paaiškinimą, klausė, ar jis žinojo apie esamą situaciją Ž. pašte, klausė kaip pas juos sudėliota struktūra, kas už ką atsakingas. Paaiškinimus rašė du kartus, rašė savo ranka. Lietuvos paštas yra didelė bendrovė. Bendrovės generalinis direktorius yra pašto viršininko pareigybei priskyręs pašto darbo organizavimą bei vidaus darbo taisyklių laikymąsi. Visi Lietuvos pašto darbuotojai su vidaus darbo taisyklėmis yra supažindinti pasirašytinai, gali pateikti išrašą iš darbo taisyklių ir susipažinimo parašus. Pašto viršininkai atsakingi už darbo organizavimą, o tai reiškia, kad sustato darbo grafikus, žiūri, kad būtų laikomasi, priima atvežamą paštą, pensijas (kad būtų pinigai), pinigus išdalina laiškininkams, iš jų priima dokumentus, kuriuose matosi, kad išmokėtos pensijos ar pašalpos, parduotos prekės, veda pašto apskaitą. Pašto viršininkas yra atsakingas, kad darbuotojai laikytųsi priešgaisrinės saugos ir vidaus darbo taisyklių. Kas priima laiškininką į darbą? Pašto viršininkas atlieka pirminę darbuotojo atranką (paiešką), supažindina žodžiu pretendentą su būsimu darbu, surenka reikiamus dokumentus ir dokumentus pateikia personalo departamentui. Po to personalo departamentas paruošia darbo sutartį ir tada darbo sutartis patenka pas jį, pasižiūri, ar yra ekonominė logika įdarbinti šitą žmogų, ar bus efektyvus pašto darbas, ir pasirašo ant sutarties. Prieš pradedant dirbti, tas žmogus pašto viršininko pasirašytinai supažindinamas su vidaus darbo taisyklėmis, pareigų aprašu ir su kitais su darbu susijusiais dokumentais. Ant darbo sutarties parašą deda jis. Sodrai praneša personalo departamentas. Buhalterijos departamentas yra Vilniuje ir ten skaičiuojami atlyginimai. Dėl ko L. K. surašytas protokolas. Iš darbo inspekcijos girdėjo, kad vietoje laiškininkės dirbdavo jos sesuo, iš pasiaiškinimų: tiek viršininkės, tiek laiškininkės, - yra kitoks įvykio traktavimas. Jam sudėtinga spręsti, kaip buvo iš tikrųjų. Jis nežinojo, kad pašto viršininkė leido dirbti darbuotojai be darbo sutarties, nes apie tai išgirdo tik iš darbo inspekcijos, kai jo paprašė duoti parodymus, ar jis žinojo apie tokią situaciją. Pati K. jam sakė, kad toks darbuotojas be darbo sutarties nedirbo, kad dirbo laiškininkė, kuri buvo įdarbinta pašte. Pašto viršininkės pareigų aprašymas 2010 metų (pareigybė) nesikeitė. Jeigu būtų pasikeitęs pareigų aprašas, būtų duotas pašto viršininkei susipažinti ir pasirašyti. Apie darbo inspekcijos patikrinimą jam pranešė K., kuri buvo labai susijaudinusi ir verkė. Vidaus darbo taisyklių išrašas reiškia, kad darbuotojas negali pradėti dirbti kai su juo nėra pasirašyta darbo sutartis, nėra pasirašytinai supažindintas su šių taisyklių 2.11 punkte nurodytais dokumentais (kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, struktūrinio padalinio nuostatais, pareigų nuostatais apie komercines paslaptis, tvarkomis ir kad už šio punkto pažeidimą atsakingas darbuotojo vadovas). Laiškininko tiesioginis vadovas šiuo atveju yra pašto viršininkas, nes pareigų apraše yra nurodyta, kad pašto viršininkui tiesiogiai pavaldūs žmonės yra laiškininkas, laiškininkas, vairuojantis automobilį, skirstytojas, klientų aptarnavimo specialistas, dar gali būti pensijų pristatytojas. Darbuotojo parašą ant darbo sutarties paima pašto viršininkas ir supažindina su visomis tvarkomis pasirašytinai, nes pašto viršininkas kiekvieną dieną yra pašte ir susitinka su tuo laiškininku. Jie nereikalauja, kad laiškininkas važiuotų ar į Šiaulius, ar į Vilnių pasirašyti darbo sutarties. Darbo sutartį jie atsiunčia į paštą, nes kiekvieną dieną mašina važiuoja į paštą ir veža pašto laiškus. Pasirašyta darbo sutartis grąžinama atgal. Pirmiausia pašto viršininkė apie įdarbinamą darbuotoją (žmogų) surenka visus duomenis ir tuos dokumentus atsiunčia į personalo skyrių, personalo skyrius paruošia darbo sutartį. Tada darbo sutartį duoda pašto viršininkei, kuri darbo sutartį duoda pasirašyti priimamam žmogui. Darbo sutartis būna paruošta personalo skyriaus. Nuo 2015 metų rudens iki dabar Ž. pašte nebuvo vakancinių darbo vietų, laiškininko neieškojo. Pašto viršininkė K. neturėjo galimybės gauti papildomų lėšų, iš kurių galėtų mokėti atlyginimą nelegaliai dirbančiam žmogui.

Liudytojas A. G. parodė, kad su K. sieja tik darbiniai santykiai, nes dirba Ž. pašte laiškininku nuo 2015 m. rugsėjo 1 dienos, o iki tol - 4 metus dirbo L. pašte laiškininku. Kai buvo atliekamas patikrinimas, jis buvo pašte. Viskas vyko nelabai gražiai, nes inspektorius (inspektorius su akiniais) laiškininkei „kišo“ savo nuomonę. Patikrinimo metu buvo du inspektoriai. Inspektoriai, atėję į paštą, paprašė pateikti dokumentus. Jis parodė darbo pažymėjimą. Tą dieną, kai atvažiavo inspektoriai, pašte dirbo pašto viršininkė L. K., laiškininkė V. K. ir jis – laiškininkai, vairuojantys automobilį. J. K. nedirbo. Kai atėjo tikrintojai, jos pašte nebuvo. Atėjus tikrintojams, jis dirbo savo darbą, tai yra rūšiavo laikraščius, skaičiavosi laiškus, nesiklausė, kas vyksta. Laiškininkė V. K. taip pat rūšiavosi laiškus. Jis seserų nepažįsta, atpažindavo žiūrėdamas į antspaudą. Laiškininkei K. inspektorius (su akiniais) piršo savo nuomonę, kalbėjo pakeltu tonu. Žino, kad V. K. turi seserį, nes ji ateidavo, padėdavo, tačiau seseris nelabai skiria, kuri iš jų yra kuri. Tą dieną iš ryto į paštą buvo atėjusios abi K., o po to pašte liko sėdėti viena, o kuri,- nežino. Ką sakė inspektorius su akiniais? Kalbėjo pakeltu tonu. Inspektorius jo paprašė parodyti darbo pažymėjimą, - parodė, daugiau su juo nebendravo, jo nieko neklausė. Kaip suprato, kad inspektoriai atvažiavo dėl to, jog kažkas kažką paskundė. Patikrinimo metu pašte buvo daug klientų, o kas jie tokie buvo,- neatsimena. Atsimena, kad buvo policijos pareigūnas. Inspektorius su akiniais sakė, kad yra filmuojama, jis filmavimo kameros nematė.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

Nelegaliu darbu pagal DK 98 straipsnio 1 dalį laikomas darbas, esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Pagal DK 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Pažymėtina, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu; darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą; už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys (DK 99 straipsnio 2 ir 3 dalys). Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010, N575-805/2012). Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009, Nr. N575-745/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013). Taigi, asmuo už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos: administracinio teisės pažeidimo protokolo (1 t. 1 b. l.), nelegalaus darbo tyrimo akto (1 t. 2-3 b. l.), J. K. (1 t. 4 b. l.), V. K. (1 t. 5 b. l.), V. D. (1 t. 6 b. l.), pačios L. K. (1 t. 7, 42 b. l.), V. R. (1 t. 8, 17 b. l.) rašytinių paaiškinimų, duotų ikiteisminio teisės pažeidimo tyrimo metu, informacijų apie asmenį su foto nuotraukomis (1 t. 9-14 b. l.), darbo grafiko (1 t. 15 b. l.) darbo laiko apskaitos žiniaraščio (1 t. 16 b. l.), pareigų aprašų (1 t. 18-20, 25-27, 28-29 b. l.), darbo sutarčių su pakeitimais (1 t. 30-32, 33-36, 37-40 b. l.), raštų (1 t. 41, 85-86 b. l.), informacijos apie baustumą (1 t. 43 b. l.), darbo tvarkos taisyklių išrašo (1 t. 68 b. l.), atiduotų pašto siuntų sąrašų (1 t. 88-89, 99-106 b. l.), dokumentų registro (1 t. 90-96 b. l.), prekių gavimo pažymų (1 t. 97-98 b. l.), o taip pat pačios L. K. paaiškinimų teismo posėdžio metu, matyti, kad L. K. nuo 2014 m. spalio 30 d. dirba AB „Lietuvos paštas“ Šiaulių regiono pašto viršininkės III lygio pareigose (1 t. 33-36 b. l.), nuo 2012 m. liepos 17 d. neterminuota darbo sutartimi į AB „Lietuvos paštas“ Šiaulių regiono laiškininkės, vairuojančios automobilį, pareigas (0,45 etato) priimta dirbti V. K. (1 t. 37-39 b. l.). Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus vyr. darbo inspektoriai 2016 m. kovo 17 d. apie 9.30 val. AB „Lietuvos paštas“ Šiaulių regiono Ž. pašto skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), atliko patikrinimą, kurio metu rado Ž. pašto patalpose už stalo, ant kurio buvo sudėta korespondencija, sėdinčią J. K.. Įvertinę tyrimo metu surinktą medžiagą, darbo inspektoriai nustatė, kad J. K. nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki š. m. kovo 17 d. faktiškai atliko AB „Lietuvos paštas“ Šiaulių regiono Ž. pašto skyriuje laiškininkės pareigoms priimtos savo dvynės sesers V. K. darbą, t. y., dirbo vietoj jos, atlikdama paštininkės funkcijas: registravo laiškus, gautus Ž. pašto skyriuje, nešiojo gyventojams pensijas, pašalpas, laikraščius ir pan., nustatytu darbo laiku - nuo antradienio iki šeštadienio, nuo 8.00 val. iki 17.30 val., Ž. pašto skyriui vadovaujant L. K.. Su J. K. darbo sutartis nebuvo sudaryta, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai nepranešta.

Byloje iš esmės ginčo dėl to, kad J. K. 2016 m. kovo 17 d. - patikrinimo atlikimo dieną – rasta Ž. pašto skyriuje, nėra. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad J. K. laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. kovo 17 d. (patikrinimo atlikimo dienos) faktiškai dirbo AB „Lietuvos paštas“ Šiaulių regiono Ž. pašto skyriuje laiškininkės pareigose, aptarnaudama Ž. pašto skyriaus teritorijas: Ž. mstl., A., Ž., G., V., Z., G., P., N., D. P. ir P. kaimus, registravo laiškus, nešiojo gyventojams pensijas, pašalpas, laikraščius ir pan., būtent AB „Lietuvos paštas“ Šiaulių regiono Ž. pašto skyriaus naudai ir tokiu darbo laiku: nuo antradienio iki šeštadienio, nuo 8.00 val. iki 17.30 val. Priešingai, teismo posėdžių metu nė vienas liudytojas nenurodė, kad J. K. atliko kokias nors konkrečias paštininkės darbines funkcijas tiek patikrinimo dieną, tiek protokole nurodomą laikotarpį – nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. kovo 17 d. (patikrinimo atlikimo dienos). J. K. paštininkės darbo funkcijų atlikimo aplinkybes nuosekliai neigė ir pati L. K.. Dar daugiau,- teismo posėdžiuose apklausti liudytojai V. D. ir A. G. patvirtino, jog 2016 m. kovo 17 d., iš ryto, į pašto patalpas atvyko abi seserys K., kurių viena – V. K. išvyko įteikti pašto siuntos, t.y. vykdyti paštininkės pareigų, palikusi seserį J. pašto patalpose jos palaukti. Ta aplinkybė, kad J. K. 2016 m. kovo 17 d. darbo inspekcijos pareigūnų atlikto patikrinimo metu rasta sėdinti už stalo, ant kurio sudėta korespondencija, nepatvirtina aplinkybės, kad ji dirbo Ž. pašte, atlikdama paštininkės funkcijas. Patys patikrinimą atlikę darbo inspekcijos pareigūnai: K. J. ir S. T. (ir protokolą surašęs) teismo posėdžių metu nurodė, kad J. K. rado sėdinčią už stalo, tačiau kaip vyksta darbas Ž. pašte, kas konkrečiai pildo dokumentus, registruoja korespondenciją ir pan., netikrino, t.y. jokių įrodymų – Ž. pašto dokumentų – netikrino, kas lemia, jog konkrečių nelegalaus darbo įrodymų net nerinko. Byloje šiuo nagrinėjamu atveju nėra jokių įrodymų apie nelegalų J. K. darbą AB „Lietuvos paštas“ Šiaulių regiono Ž. pašto skyriuje, o iš ekspertizės akto (2 t. 2-5 b. l.) matyti, jog patikrinimo dieną – 2016 m. kovo 17 d. – paštininkės funkcijas atliko ir už įteiktą siuntą pasirašė ne J. K., tačiau Ž. pašte pagal 2012 m. liepos 17 d. neterminuotą darbo sutartį į AB „Lietuvos paštas“ Šiaulių regiono laiškininkės, vairuojančios automobilį, pareigas priimta dirbti V. K. (1 t. 37-39 b. l.), ką teismo posėdžių metu nuosekliai tvirtino tiek pati L. K., tiek J. K. ir V. K.. Jokių kitų duomenų, kad, kaip inkriminuojama protokole,- laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. kovo 17 d. nelegaliai Ž. pašto skyriuje dirbo J. K., byloje nėra. Be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad buvo kokie nors J. K. susitarimai su pašto viršininke L. K. dėl laiškininkės darbo funkcijų, darbo laiko, užmokesčio ir pan.

Įvertinus visumą byloje nustatytų duomenų, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju byloje aplinkybės apie J. K. ir darbdavio susitarimą dėl darbo sąlygų, darbo vietos, darbo užmokesčio ir t.t. iš esmės niekuo nepagrįstos ir neįrodytos. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad J. K. kada nors protokole nurodomu laikotarpiu atliko kokias nors konkrečias darbines funkcijas darbdavio naudai ir jam bei šiai darbuotojai susitarus.

Administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį traukiami specialūs subjektai – darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, todėl kiekvienu atveju turi būti tiksliai nustatoma, kuris asmuo patenka į „darbdavio“ ar „darbdavio įgalioto asmens“ kategoriją, kuri išsiaiškinama vadovaujantis DK 16 bei 24 straipsniuose įtvirtintomis nuostatomis. DK 16 straipsnyje nustatyta, kad darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal šio Kodekso 14 straipsnį turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą (DK 16 str. 1 d.); darbdavys taip pat gali būti kiekvienas fizinis asmuo. DK 24 straipsnyje nustatyta, kad darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas esant tiek kolektyviniams, tiek individualiems darbo santykiams. Darbdaviams įmonėse pagal įstatymą arba įgaliojimus gali atstovauti ir kiti asmenys (administracija). Administraciją sudaro pareigūnai. Jie turi teisę pagal savo kompetenciją duoti privalomus vykdyti nurodymus sau pavaldiems darbuotojams. Administracijos pareigūnai pagal įstatymus ir įmonės, įstaigos, organizacijos steigimo dokumentus vykdo šių įmonių, įstaigų, organizacijų operatyvinį valdymą (DK 24 str. 1 d.); įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas turi teisę pagal kompetenciją dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje perduoti fiziniam arba juridiniam asmeniui (DK 24 str. 2 d.). Sprendžiant klausimą dėl asmens, galinčio būti pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio, subjektu, teismų praktikoje ne kartą išaiškintas darbdavio ar jų įgaliotų asmenų sąvokų, įtvirtintų aukščiau paminėtuose Lietuvos Respublikos darbo kodekso normose, taikymas ir būtinybė vadovautis įstatymo nustatytais kriterijais, nurodant, jog administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo gali būti traukiami arba įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas arba darbdaviui atstovaujantis, t.y. įgaliotas, asmuo, kuriam perduota pareiga (įgaliojimai) įgyvendinti atitinkamas darbdavio pareigas darbo teisės srityje (DK 24 str. 2 d.). Kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti kiekvieno asmens pareigybinius įgaliojimus pagal įstatymus bei įmonės dokumentus, įmonėje nustatytą darbo organizavimo pobūdį. Taip pat pabrėžtina, jog teismų praktikoje akcentuota, jog tais atvejais, kai dėl sudėtingos įmonės struktūros nėra aišku, kuris konkretus asmuo turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnį, kai įmonėje randamas nelegaliai dirbantis asmuo, bet yra abejonių dėl to, koks darbdavio atstovas sudarė su juo susitarimą dėl darbo, būtina vadovautis bendro pobūdžio taisykle, kad kai įstatymai, įmonės vidaus dokumentai, pareiginės instrukcijos ir pan. nenustato konkrečios pareigos konkrečiam asmeniui sudaryti darbo sutartį, darbdavio įgaliotu asmeniu reikia laikyti įmonės administracijos vadovą. Tokia teismų praktika yra dominuojanti (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aprobuotas Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos; Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartis byloje Nr. II-361-84/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-1121/2011; Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. ATP-76-508/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis byloje Nr. 2AT-39-648/2016 ir kt. ir kt.). Be to, LR Vyriausybės bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teisės aktais nustatytos prievolės teikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams duomenis apie įdarbintų asmenų darbo pradžią įmonėse, įstaigose, organizacijose būtent draudėjams (draudėjo vadovams) arba jo įgaliotiems fiziniams asmenims, kas taip pat ne kartą išaiškinta ir teismų praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-61/2014, Nr. 2AT-39-648/2016).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių AB „Lietuvos paštas“ Regiono vadovo pareigų aprašo Nr. 3.415 (18-20 b. l.) bei Pašto viršininko pareigų aprašo Nr. 3.161 (25-27 b. l.) matyti, kad Pašto viršininkui nėra perduoti įgaliojimai sudaryti su darbuotojais, įdarbintinais į AB „Lietuvos paštas“, darbo sutartis, t.y. įgyvendinti darbdavio pareigas darbo teisės srityje (DK 24 str. 2 d.), o kartu ir pareigos pranešti VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Iš Pašto viršininko pareigybės aprašo turinio matyti, kad tai yra galimai smulkiausio šios įmonės padalinio vadovas, turintis tik teisę ir pareigą užtikrinti tinkamą (kokybišką) pašto paslaugų teikimą ir darbo organizavimą šiame smulkiame teritoriniame įmonės padalinyje. Teisė sudaryti su regiono ir jo struktūroje, tame tarpe Pašto skyriuose, esančių paštų darbuotojais darbo sutartis ir taip atstovauti darbdaviui įgyvendinant atitinkamas darbdavio pareigas darbo teisės srityje (DK 24 str. 2 d.) suteikta Regiono vadovui, kaip tai matyti iš Regiono vadovo pareigų aprašo 3.1.10 punkto. Teismo posėdžio metu AB „Lietuvos paštas“ Šiaulių regiono vadovas V. R. patvirtino, kad pagal AB „Lietuvos paštas“ organizacinę tvarką darbuotojų priėmimo klausimais, pašto viršininkas atlieka pirminę darbuotojo atranką - paiešką, supažindina žodžiu pretendentą su būsimu darbu, surenka reikiamus dokumentus ir šiuos dokumentus pateikia įmonės personalo departamentui. Po to personalo departamentas paruošia darbo sutartį ir tada darbo sutartis patenka pas jį: jis pasižiūri, ar yra ekonominė logika įdarbinti šitą žmogų, ar bus efektyvus pašto darbas ir pan., ir tuomet jis pasirašo ant sutarties. Prieš pradedant dirbti, tas žmogus pašto viršininko pasirašytinai supažindinamas su vidaus darbo taisyklėmis, pareigų aprašu ir su kitais su darbu susijusiais dokumentais. Ant darbo sutarties parašą deda jis, valstybinio socialinio draudimo įstaigai apie asmens įdarbinimą praneša personalo departamentas. Taigi, šis liudytojas, o taip pat pati L. K. teismo posėdžių metu patvirtino, kad jokių įgaliojimų priimti asmenis į darbą AB „Lietuvos paštas“ ir pranešti apie įdarbintus asmenis VSDFV teritoriniam skyriui jai nėra suteikta, už tai ji nėra atsakinga. Todėl institucijos atstovo argumentai, kad L. K. yra tinkamas subjektas atmestini, kaip nepagrįsti.

Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų byloje apie tai, kad AB „Lietuvos paštas“ vadovas dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje perdavė būtent pašto viršininkei L. K.. Todėl šiuo atveju AB „Lietuvos paštas“ Šiaulių regiono Ž. pašto skyriaus viršininkė L. K. neturėdama įgaliojimų veikti darbdavio vardu: sudaryti darbo sutartis su į šią įmonę įdarbinamais asmenimis bei DK 99 straipsnio 6 dalyje įstatymų leidėjo įtvirtintą darbdavio pareigą pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 24 str. 2 d.), negali būti laikoma tinkamu subjektu atsakyti šiuo atveju už inkriminuojamą pažeidimą - pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį. O tokiu atveju, kaip ir šiuo atveju,- nenustačius būtinųjų objektyviųjų ir subjektyviųjų nelegalaus darbo požymių asmuo negali būti traukiamas atsakomybėn už pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalį.

Kartu pažymėtina, jog asmuo kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisminę praktiką bei byloje nustatytus duomenis, darytina išvada, kad L. K. veikoje nenustatyta visuma požymių, būtinų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymo faktą. O tokiu atveju, kaip ir šiuo atveju, administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu – nesant L. K. veikoje šio administracinės teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 punktu, 284 straipsniu, 286-288 straipsniais, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu, teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą L. K. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant jos veikoje šio administracinės teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.