Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

dalyvaujant administracinę nuobaudą paskyrusios ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyriaus atstovei Vydai Intienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Z. V. skundą dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyriaus nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. V. 2008-04-11 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyriaus (toliau – VDI Telšių sk.) vyresniosios inspektorės nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 41⁴ str. 1 d. administracine nuobauda – 2750 Lt bauda už tai, kad jis būdamas darbdavį atstovaujantis asmuo, neužtikrino darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos kas mėnesį mokėti darbo užmokestį įmonės darbuotojams, nesant darbuotojų kaltės. Šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – LR DK) 201 str. 1 d. nustatytą reikalavimą – darbo užmokestį mokėti ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu yra darbuotojo raštiškas prašymas, – kartą per mėnesį.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad VDI Telšių sk. vyresnioji darbo inspektorė 2008-04-11 surašė nutarimą dėl baudos skyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo pareiškėjui paskyrė 2750 Lt baudą pagal LR ATPK 41⁴ str. 1 d., taikant LR ATPK 30² str. 1 d., kai nenustatyta nei sunkinančių, nei lengvinančių atsakomybę aplinkybių ir skiriamas baudos vidurkis. Su tokiu nutarimu nesutinka, kadangi jis neteisingas ir nepagrįstas, priimtas formaliai, neįsigilinus į situaciją ir net nebandant išsiaiškinti visų svarbių bylai aplinkybių, turinčių esminę ir principinę įtaką padėties vertinimui ir nutarimo priėmimui. Skundžiamas nutarimas priimtas pažeidžiant pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Ši administracinė byla turėjo būti nutraukta, remiantis LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p. nuostatomis, pareigūnė, priimdama skundžiamą nutarimą, neatsižvelgė į labai svarbias aplinkybes – įmonės galimybes mokėti darbo užmokestį, savo pareigą patikrinti įmonę atliko formaliai bei subjektyviai, galimai siekdama visiškai kitų tikslų, o ne atlikti tarnybinį pavedimą. Vadovaujantis LR ATPK 9 str. 1 d. administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Atsakovo atliktas UAB „Oruva“ ir Ko tikrinimas pagal 2008-01-28 pavedimą dėl inspektavimo buvo ne tik formalus, tai yra net netikrinta įmonės galimybė įvykdyti darbo užmokesčio mokėjimus, bet ir prasidėjo ne nuo atvykimo į įmonę ir pavedimo inspektuoti pateikimo, kaip tai numato įstatymas, o nuo išankstinio 2008-01-16 VDI Telšių sk. rašto, kuriuo atsakovas tik pranešė apie ketinimą atlikti patikrinimą ir, nepaaiškinęs konkrečių darbo užmokesčio mokėjimo klausimų, dėl kurių ketina vykdyti patikrinimą, jau pareikalavo paaiškinimo, o taip pat pareikalavo informacijos, kada šio patikrinimo klausimu galėtų susitikti su vienu iš įmonės vadovų – direktoriaus pavaduotoju Z. V.. VDI, gavusi skundą, privalo nedelsiant pradėti tikrinimą, tačiau šiuo atveju pradėjo ne nuo tikrinimo, o nuo reikalavimo susitikti su pareiškėju. Tai ne tik įstatymuose nenumatytas veiksmas, bet ir patikrinimo vilkinimas. Pareiškėjas nėra įmonės darbdavio įgaliotas asmuo – juo yra kitas direktoriaus pavaduotojas bendriems reikalams V. J., be to, Z. V. gyvena ir dirba ne Mažeikiuose, kur yra įmonės buveinė ir vykdoma gamyba, bet Vilniuje. Visi trys įmonės direktoriaus pavaduotojai turi pirmo parašo teisę, o pareiškėjas tikrinamu laikotarpiu kaip pirmo parašo teisę turintis asmuo net nebuvo pasirašęs jokio mokėjimo dokumento – visi direktoriaus pavaduotojai sprendžia jų kompetencijai priskirtus klausimus. Atsakovas tikrinimo metu nebandė aiškintis administracijos vadovaujančių asmenų kompetencijos, nepareikalavo iš įmonės tai patvirtinančių dokumentų. Tad pareiškėjas, nebūdamas darbdavio atstovu įmonėje ir nevykdęs mokėjimų, nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 41⁴ str. 2 d., subjektas. Todėl ši administracinio teisės pažeidimo byla, vadovaujantis LR ATPK 287 str. 1 d. 2 p., nutrauktina. Atsakovas vietoje to, kad atvyktų į įmonę ir pradėtų patikrinimą, kurį jis privalo daryti nedelsdamas, pateikė dar vieną raštą įmonei ir asmeniškai pareiškėjui dėl ketinimo vykdyti patikrinimą, tačiau paties patikrinimo taip ir nepradėjo. Tik po to, kai pareiškėjas parašė atsakovui, kad niekas niekada netrukdė ir netrukdo įmonėje daryti patikrinimus ir prašomi dokumentai visada tikrintojams pateikiami, atliktas patikrinimas. Atsakovo dvi atstovės 2008-02-12 atvyko į įmonę, jos nepateikė pavedimo tikrinti įmonę. Ir tik po to, kai įmonės darbuotojai paaiškino atvykusioms VDI Telšių sk. darbuotojoms, kad be pavedimo tikrinti joms jokie dokumentai nebus pateikti, buvo pateiktas 2008-01-28 pavedimas dėl inspektavimo Nr. 46. Formaliai vykusio tikrinimo metu atsakovo atstovės paprašė tik trijų darbuotojų (atleistų iš darbo R. U. ir G. G., dirbančios E. A.) darbo sutarčių bei atsiskaitymų su jais dokumentų, patikrino juos ir iškart išvyko. 2008-02-19 įmonė gavo dėl šio patikrinimo surašytą VDI reikalavimą pašalinti pažeidimus, kuriuo buvo pareikalauta iki 2008-03-05 atsiskaityti su atleistu iš darbo G. G. ir sumokėti darbuotojai E. A. 2007 m. lapkričio ir gruodžio mėnesio atlyginimus. Įmonė, nors ir neturėjo savo lėšų, tačiau už ją atsakovo reikalavime nustatytu laiku šiuos mokėjimus įvykdė kreditorius UAB „FF Lizingas“, apie tai atsakovui buvo pranešta 2008-03-04 UAB „Oruva“ ir Ko raštu Nr.3-3-74. Nors įmonė, būdama nemoki ir neturėdama lėšų atsiskaityti su darbuotojais, VDI reikalavimą pašalinti pažeidimus įvykdė, tačiau atsakovas 2008-03-15 kvietimu Nr. SD-5000 kreipėsi asmeniškai į Z. V., kaip fizinį asmenį, ir į įmonę, kviesdamas pateikti raštišką paaiškinimą ir 2008-03-28 atvykti dėl protokolo surašymo, nors įmonėje darbdavio įgaliotu atstovu yra kitas asmuo. Šiame kvietime, dar negavus raštiško paaiškinimo, jau kalbama apie protokolo surašymą, tai yra demonstruojamas išankstinis nusistatymas prieš pareiškėjo. 2008-03-18 raštu Nr.3-3-79 UAB „Oruva“ ir Ko pranešė, kad prašomu laiku Z. V. negalės atvykti, o pats pareiškėjas pateikė raštišką paaiškinimą, kuriuo paaiškino, kad dėl VSDFV Mažeikių skyriaus privalomų nurodymų ir dėl antstolio S. D. areštų įmonė negali įvykdyti mokėjimų, o ir įmonė yra nemoki. Neatsižvelgiant į šias aplinkybes atsakovas surašė 2008-03-28 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 183-0082, kuriame neteisingai konstatavo faktus, kad Z. V. yra UAB „Oruva“ ir KO darbdavį atstovaujantis asmuo ir kad Z. V. nepateikė paaiškinimo bei paskyrė bylos nagrinėjimą 2008-04-11. 2008-04-04 UAB „Oruva“ ir Ko raštu Nr. 3-3-106 atsakovui paaiškino visas aplinkybes, susijusias su 2008-02-19 VDI reikalavimu pašalinti pažeidimus ir tai, kad įmonė yra nemoki ir laukia investitoriaus lėšų – kitaip įvykdyti reikalavimų negali. 2008-04-08 UAB „Oruva“ ir Ko raštu Nr. 3-3-110 pranešė atsakovui, kad Z. V. negalės dalyvauti, nes pagal 2008-04-07 Šiaulių apygardos teismo pranešimą tą pačią dieną turės dalyvauti teismo posėdyje Šiauliuose. Tačiau nežiūrint į šias aplinkybes VDI Telšių skyriaus vyresnioji darbo inspektorė surašė skundžiamą 2008-04-11 nutarimą, kuriuo pareiškėjui paskyrė 2750 Lt baudą. Šiame nutarime pareiškėjas vėl klaidingai vadinamas įmonės darbdavio įgaliotu asmeniu, kalbama apie kitus darbuotojus, kurie nebuvo minimi 2008-02-19 VDI reikalavime pašalinti pažeidimus ir neatsižvelgta į 2008-04-04 UAB „Oruva“ ir Ko raštą Nr.3-3-110, kad pareiškėjas kitame mieste turi dalyvauti teismo posėdyje. Teisinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik dėl pažeidimo kaltas asmuo. Įstatymo pažeidimai skiriasi pagal objektą, dalyką, padarymo būdą, pavojingumo laipsnį ir t.t. Pažeidimas turi sudėtį: pažeidimo subjektą, pažeidimo objektą, subjektyviąją ir objektyviąją puses. Nesant bent vieno iš paminėtų elementų, negalima konstatuoti, kad padarytas pažeidimas. Šiuo atveju skundžiamame nutarime ne tik nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 41⁴ str. 2 d., subjekto, nes pareiškėjas, nėra įmonės darbdavio įgaliotas asmuo, nevykdė mokėjimų, jo darbo vieta net ne Mažeikiuose, o Vilniuje. Dėl šių priežasčių ši administracinio teisės pažeidimo byla, vadovaujantis LR ATPK 287 str. 1 d. 2 p., nutrauktina. Šiuo atveju taip pat nėra ir subjektyviosios pažeidimo pusės — kaltės, motyvų ir tikslų. LR ATPK 9 str. 1 d. nustato, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas. Visų pirma, būtina atsižvelgti į tai, kad esant privalomiems nurodymams vykdyti valstybinio socialinio draudimo įmokas ir atitinkamiems antstolio S. D. areštams, taip pat gaunant AB „VST“ ir kitų įmonės veiklai gyvybiškai būtinų tiekėjų įspėjimus dėl vėluojančių atsiskaitymų ir nesprendžiant šių klausimų, akivaizdu, kad gamybos procesas nutrūktų ir įmonės neįvykdyti įsipareigojimai darbuotojams tik padidėtų, o įmonė bankrutuotų. Tad akivaizdu, kad atsakovas įmonės patikrinimą atliko akivaizdžiai formaliai, į šiuos klausimus net nesigilino, jokių dokumentų dėl šių aplinkybių ištyrimo iš įmonės nepareikalavo, todėl vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, prašė teismo panaikinti VDI Telšių sk. 2008-04-11 nutarimą.

Administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos VDI Telšių sk. atstovė prašė skundo netenkinti ir nurodė, kad 2008-04-11 VDI Telšių sk. vyresnioji inspektorė surašė Z. V., kaip darbdavį UAB „Oruva“ ir KO atstovaujančiam asmeniui, nutarimą dėl darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimo pagal LR ATPK 41⁴ str. 1 d. VDI pareigūnė veikė pagal savo kompetenciją, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (2003-10-14 Nr IX-1768) 3 str., 4 str., 6 str. l p. bei Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004-02-17 įsakymu Nr AI-40, 6 p. atlikdama tikrinimą dėl darbo apmokėjimo, kurio metu buvo nustatyta darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimas. Iš pateiktų buhalterinių duomenų nustatė, kad darbuotojams nebuvo išmokamas darbo užmokestis kas mėnesį. Minėti norminiai aktai neįpareigoja VDI pareigūno nustatinėti įmonės galimybės įvykdyti darbo užmokesčio mokėjimus ir vertinti aplinkybes. Pareigūnas konstatuoja nustatytą darbo teisės pažeidimą protokole, tai ir buvo padaryta. Z. V. ne kartą buvo raštu kviečiamas atvykti, bet vis pranešdavo negalįs: arba atostogavo, arba sirgo, arba būdavo išvykęs į komandiruotes. Protokolas buvo surašytas jam nedalyvaujant ir išsiųstas Z. V. paštu, protokole nurodant bylos nagrinėjimo datą. Nutarimo priėmimo dieną Z. V. vėl neatvyko. Bauda skirta Z. V. nedalyvaujant, nes tai, kad pažeidimas padarytas, abejonių nekėlė. Dėl Z. V. teiginio, kad jis nėra darbdavį atstovaujantis asmuo, o tik direktoriaus pavaduotojas , neatsakantis už darbo užmokesčio mokėjimo tvarką, atsakovo atstovė nurodė, kad atliekant įmonės tikrinimą ir bendraujant su pavaduotoju V. J. buvo išsiaiškinta, kad įmonėje nėra dokumentų, kuriais būtų apibrėžta kiekvieno pavaduotojo veiklos sritis. V. J. nurodė, kad už darbo užmokesčio mokėjimą atsakingas Z. V. ir be jo žinios darbo užmokestis nemokamas. Tą patį patvirtino ir įmonės administratorė R. N., taip pat ir pareiškėjai, paaiškinę inspekcijai, kaip dėl darbo užmokesčio išmokėjimo taręsi su Z. V.. Administratorė taip pat nurodė, kad dokumento, kuris pavaduotojas už ką atsakingas, negali pateikti, kad juos turi Z. V.. Pareiškėjas savo raštuose rašytuose inspekcijai apie darbo užmokesčio nemokėjimo priežastis ir kituose prisistatė kaip fizinis asmuo, matomai tikėdamasis ginčo teisme, o ne siekdamas geranoriškai su inspekcijos atstovu išsiaiškinti apie savo įgaliojimus. Prašė VDI Telšių sk. vyresniosios inspektorės 2008-04-11 nutarimą skirti baudą Z. V. pagal ATPK 41⁴ str. 1 d. palikti galioti, nes pažeidimas yra padarytas ir įrodytas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas, paskirta administracinė nuobauda paliktina nepakeista, nes administracinės bylos nagrinėjimo metu padarytas pažeidimas tinkamai kvalifikuotas, parinkta nuobauda atitinka straipsnio sankciją.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde nurodė, kad jis nėra tinkamas subjektas, dėl to nutarimas turi būti naikintinas. LR ATPK 41⁴ str. 1 d. numato, kad už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatyme, kolektyviniame susitarime, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimą atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo (įstatymo redakcija galiojusi pažeidimo padarymo metu). Pagal LR DK 16 str. darbdaviu pripažįstamas: juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, arba fizinis asmuo, turintis visišką civilinį teisnumą ir veiksnumą. Darbdavys, kaip juridinis asmuo, savo teises ir pareigas prisiima, įgyja ir įgyvendina per savo valdymo organus (LR DK 14 str. 2 d., 24 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.81 str. 1 d.). Remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, bendrovės vardu veikia vienasmenis valdymo organas, tai yra bendrovės vadovas. Teisės aktai nustato, kad darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas esant tiek kolektyviniams, tiek individualiems darbo santykiams. Tokį teisių ir pareigų perdavimą galima pavadinti įstatyminiu perdavimu. Sutartiniu perdavimu laikytina situacija, kai bendrovės vadovas pagal kompetenciją dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje perduoda kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui (LR DK 24 str. 2 d.; 260 str. 2 d.). Darbdaviams įmonėse pagal įstatymą arba įgaliojimus gali atstovauti ne tik įmonės vadovas, bet ir kiti asmenys, laikytini įmonės administracija. Administraciją sudaro pareigūnai, ir jie turi teisę pagal savo kompetenciją duoti privalomus vykdyti nurodymus jiems pavaldiems darbuotojams. Administracijos pareigūnų įgaliojimai gali kilti pagal įstatymą, įmonės, įstaigos, organizacijos steigimo dokumentus arba įgaliojimą. Administracijos funkcija – vykdyti juridinių asmenų operatyvinį valdymą (LR DK 24 str. 1 d.). Darbdaviui atstovaujantis asmuo (kalbant apie darbdavį juridinį asmenį), tai yra bendrovės vadovas, turi teisę dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje perduoti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui. Kai perduotos teisės ir pareigos netinkamai atliekamos, kyla klausimas dėl atsakomybės paskirstymo ir tinkamo subjekto, kuriam gali būti taikoma atsakomybė, nustatymo. Teisės aktų analizė leidžia daryti išvadą, kad atsakomybė už darbdavio darbo pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą gali kilti tiek pačiam darbdaviui (juridiniam ar fiziniam asmeniui), tiek jį atstovaujančiam (ar jo įgaliotam) asmeniui, tiek jiems abiems kartu, tai priklauso nuo pažeidimo pobūdžio ir kilusių pasekmių. Administracinė atsakomybė už darbdavio pareigų pažeidimą paprastai kyla ne darbdaviui, o darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, kuriam perduota pareiga įgyvendinti atitinkamas darbdavio pareigas. Pagal LR ATPK nuostatas juridinis asmuo nėra laikomas atsakomybės subjektu, todėl administracinėn atsakomybėn už darbdavio pareigų pažeidimą yra traukiamas ne darbdavys juridinis asmuo, bet juridinio asmens vadovas ar jo įgaliotas asmuo, atsakingas už jam paskirtų darbdavio pareigų įgyvendinimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Oruva“ ir KO laikinai einančiu direktoriaus pareigas yra direktoriaus pavaduotojas Z. V. (1 t., b.l. 16, 26, 29, 45, 136, 210-217), tai yra pagal įmonės organizacinę struktūrą – bendrovės vadovas, tiek šiuo metu, tiek ir atsakovo, VDI Telšių sk., atliekamo patikrinimo metu. Tačiau teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad laikinai einantis direktoriaus pareigas yra direktoriaus pavaduotojas bendriems reikalams V. J., kuris 2007-12-28 įsakymu Nr. 31-1/48 (1 t., b.l. 60) yra paskirtas darbdavio įgaliotu asmeniu, šį įsakymą pasirašė pats V. J. save įvardindamas direktoriaus pavaduotoju bendriems reikalams laikinai einančiu direktoriaus pareigas. 2008-04-04 raštą adresuotą VDI Telšių sk. taip pat pasirašė V. J. įvardindamas save, kaip laikinai einantį direktoriaus pareigas (1 t., b.l. 73). Teismas atkreipia dėmesį, kad tuo pačiu laikotarpiu taip pat kaip laikinai einantis direktoriaus pareigas ant oficialių dokumentų save nurodo ir juos pasirašo pareiškėjas Z. V.: 2008-01-02 UAB „Oruva“ ir KO prašymas Šiaulių apygardos teismui dėl restruktūrizavimo plano vykdymo (1 t., b.l. 136), 2008-06-28 ieškinys pateiktas Šiaulių apygardos administraciniam teismui (1 t., b.l. 210-217). V. J. nors save ir nurodo, kaip laikinai einantį direktoriaus pareigas, tačiau tuo pat metu ant kitų oficialių dokumentų pasirašo tik kaip direktoriaus pavaduotojas bendriems reikalams: 2008-02-15 raštas SEB Vilniaus bankui (2 t., b.l. 43), 2008-01-25, 2008-02-01, 2008-03-31, 2008-04-10, 2008-04-30 raštai UAB „FF Lizingui“ (2 t., b.l. 50, 57, 61, 63, 68), tai yra šiais atvejais įmonės vardu jis jau veikia ne kaip bendrovės vadovas, o kaip pavaduojantis direktorių asmuo. Tiek atsakovo atliekamo patikrinimo metu, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių įmonės vidaus dokumentų, pareiginių nuostatų ar kitokių dokumentų, kuriuose būtų konkrečiai apibrėžta atitinkamų darbuotojų pareigų apimtis tam tikroje srityje. Buvo pateikta tik organizacinė ir funkcinė įmonės struktūra (1 t., b.l. 221), kurioje nesimato konkretaus administracijos atstovo atliekamų funkcijų, jo atliekamų pareigų apimties. Iš šios schemos matyti, kad bendrovės vadovas yra direktorius (iš to darytina išvada, kad tuo atveju, kai jis nėra paskirtas, juo bus asmuo laikinai einantis direktoriaus pareigas). Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu nors ir vyko susirašinėjimas tarp UAB „Oruva“ ir KO bei atsakovo VDI Telšių sk., tačiau pareiškėjas atsakovui nei užsiminė, nei pateikė duomenų apie konkretų asmenį, kuris yra darbdavio įgaliotas asmuo, nors asmuo (šalis), kuris remiasi jai naudinga aplinkybe, turi įrodyti jos egzistavimą. Šiuo atveju dėl išvardintų aplinkybių pateiktas 2007-12-29 UAB „Oruva“ ir KO įsakymas Nr. 31-1/48 „Dėl darbdavio įgalioto asmens paskyrimo“ teismo vertintinas kritiškai, o taip pat ir pateiktas įmonės veiklos įsakymų registracijos žurnalas (2 t., b.l. 78-131) nepagrindžia aplinkybės, kad šis įsakymas buvo priimtas laiku, kadangi registracijos žurnalas nėra tinkamai sutvarkytas – nėra patvirtinta ir nurodyta jo apimtis (lapais) (2 t., b.l. 130). Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog darbo sutartį su darbuotoju G. G. darbdavio vardu sudarė ir ją pasirašė Z. V., jis taip pat ir pasirašė dėl darbo sutarties pakeitimo bei darbo sutarties nutraukimo (1 t., b.l. 181), kad Z. V. darbdavio vardu su darbuotojais sudaro darbo sutartis, nepaneigė ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai. Iš šių nurodytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad yra sudėtinga nustatyti, kiekvieno iš UAB „Oruva“ ir KO administracijos pareigūnų darbo pareigas, jų kompetencijai priskirtas funkcijas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylų dėl nelegalaus darbo apibendrinime išaiškino, jog tuo atveju, kai dėl sudėtingos įmonės struktūros nėra aišku, kuris konkretus darbuotojas turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, jei įmonės vidaus dokumentuose, pareiginiuose nuostatose ar kituose dokumentuose nėra aiškiai nustatyta konkreti atitinkamo darbuotojo kompetencijos tam tikroje srityje apimtis, tokiu atveju rekomenduotina darbdavio įgaliotu asmeniu laikyti įmonės administracijos vadovą. Todėl teismas konstatuoja, kad direktoriaus pavaduotojas laikinai einantis direktoriaus pareigas Z. V. yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 41⁴ str. 1 d., subjektas.

VDI patikrinimus atlieka vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymu (2003-10-14, Nr. IX-1768) (toliau – VDI įstatymas), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004-02-17 įsakymu Nr AI-40 patvirtintais Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos nuostatais (toliau – VDI nuostatai). Pareiškėjas nurodė, kad VDI Telšių sk. vietoje to, kad atvyktų į įmonę ir pradėtų patikrinimą, siuntė raštus įmonei ir asmeniškai pareiškėjui dėl ketinimo vykdyti patikrinimą ir tik kai pareiškėjas parašė atsakovui, kad niekas netrukdo įmonėje daryti patikrinimus ir prašomi dokumentai visada tikrintojams bus pateikti, buvo atliktas patikrinimas. Atsakovo atstovės pateikė pavedimą tikrinti įmonę tik po to, kai įmonės darbuotojai to pareikalavo. Formaliai vykusio tikrinimo metu atsakovo atstovės paprašė tik trijų darbuotojų darbo sutarčių bei atsiskaitymų su jais dokumentų, patikrino juos ir iškart išvyko. VDI įstatymo 11 str. 1 d. nustato, kad inspektuodami darbdavį VDI inspektoriai praneša darbdaviui atstovaujančiam asmeniui apie inspektavimą, jeigu nemano, kad toks pranešimas gali pakenkti atlikti pareigas. VDI nuostatų 9 p. nustatyta, kad darbo inspektorius praneša darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui apie būsimą atvykimą į įmonę, jeigu toks pranešimas nepakenks tikrinimo efektyvumui. Prisistatydamas darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui, darbo inspektorius paaiškina atvykimo tikslus, aptaria tikrinimo eigą. VDI nuostatų 8 p. nustato, jog darbo inspektoriai, atsižvelgdami į nustatytus prioritetus, skyriaus darbo planus bei darbo įstatymų vykdymo būklę (jiems priskirtose srityse), savarankiškai pasirenka inspektuotinas įmones, tikrinimo būdus, metodus ir apimtis. Teismas atsižvelgdamas į šias teisės aktų nuostatas bei įvertinęs tai, kad įmonėje yra sudėtinga nustatyti jos administracijos darbuotojų kompetenciją, daro išvadą, kad atsakovas patikrinimą atliko laikydamasis teisės aktuose nustatytų inspektavimo reikalavimų: iš anksto pranešė apie norimą atlikti inspektavimą įmonėje (1 t., b.l. 59, 61), atvykusi VDI inspektorė pateikė pavedimą atlikti tikrinimą (to neneigia ir pats pareiškėjas), patikrinimas atliktas pavedime nurodytu laikotarpiu (1 t., b.l. 58), inspektorė turėjo įstatymo suteiktą teisę savarankiškai pasirinkti tikrinimo būdą, metodą ir apimtį, todėl pasirinkdama tikrinimui trijų darbuotojų duomenis ji elgėsi nepažeisdama teisės aktų suteiktų jai įgaliojimų. Teismas atsižvelgdamas į tai konstatuoja, kad atsakovas nepažeidė įstatymo reglamentuotos inspektavimo tvarkos.

Pareiškėjas nurodė, kad nors jis ir pranešė apie savo negalėjimą atvykti pas atsakovą, tačiau VDI Telšių sk. vis tiek jam nedalyvaujant surašė ir protokolą, ir priėmė skundžiamą nutarimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2008-03-15 VDI Telšių sk. kvietimu Nr. SD-5000 buvo kviečiamas atvykti 2008-03-28 pateikti paaiškinimą bei dėl protokolo surašymo (1 t., 68), UAB „Oruva“ ir KO pateikė raštą (1 t., 69), kuriame paaiškino, kad Z. V. negali prašomu laiku atvykti, kadangi „... š.m. 10-ą savaitę buvo komandiruotėje Ukrainoje, o 2008-03-12 susirgo“ . Teismas atkreipia dėmesį, kad nurodyta data 2008 m. 10 savaitė yra 2008 m. kovo 3-9 d.d., jog Z. V. susirgo nurodyta 2008-03-12 (dokumentų patvirtinančių pareiškėjo ligą nėra pateikta), o pas atsakovą atvykti buvo kviečiamas 2008-03-28, todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjas turėjo galimybę atvykti nurodytu laiku į VDI Telšių sk. pateikti paaiškinimą bei dėl protokolo surašymo, tačiau dėl subjektyvių priežasčių to nepadarė. 2008-03-28 atsakovas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 183-0082, kuris 2008-04-01 buvo gautas UAB „Oruva“ ir KO (1 t., b.l. 8-9). Protokole pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. UAB „Oruva“ ir KO atsakovui pateikė 2008-04-08 raštą Nr. 3-3-110, kuriame nurodė, kad Z. V. negalės atvykti pas atsakovą, kadangi tuo metu dalyvaus posėdyje Šiaulių apygardos teisme. LR ATPK 272 str. 1 d. numato, jog administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą. Teismas konstatuoja, kad Z. V. apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, pareiškėjas rašte nurodė savo nedalyvavimo priežastį, tačiau nepateikė prašymo institucijai, nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą, atidėti bylos nagrinėjimą, todėl laikytina, kad atsakovas VDI Telšių sk. nepažeidė įstatymo reikalavimų ir administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo tinkamai.

Dėl pareiškėjo argumento, kad nėra pažeidimo sudėties subjektyviosios pusės, – pagal LR ATPK 9 str. 1 d. administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi administracinio teisės pažeidimo objektas yra teisės aktu (įstatymu) reguliuojama valstybinė arba viešoji tvarka ar nustatyta valdymo tvarka, piliečių teisės ir laisvės. Pažeidimo objektyviąją pusę sudaro šios tvarkos, šių teisių ir laisvių pažeidimas, kuris pasireiškia konkrečiu veikimu arba neveikimu ir už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. LR ATPK yra numatyta administracinė atsakomybė už (šioje byloje nagrinėtinų aplinkybių aspektu) darbo įstatymų nustatytų darbuotojų teisių ir laisvių pažeidimą. Aiškinant šią įstatymo normą jos paskirties ir teisinės prasmės aspektais, darytina išvada, kad administracinę atsakomybę užtraukia tik toks darbo įstatymų pažeidimas, kuris tiesiogiai atima ar apriboja įstatymų nustatytas darbuotojų teises turėti tam tikras darbo ir poilsio sąlygas ir pan., tai yra iš esmės materialinio pobūdžio teises. Paprastai tokios teisės yra įstatymo aiškiai suformuluotos ir reikalavimai jų laikytis nustatyti imperatyvia forma, šiuo atveju yra nustatyta LR DK 201 str. 1 d. darbdavio pareiga darbo užmokestį mokėti ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu yra darbuotojo raštiškas prašymas – kartą per mėnesį. Sisteminė LR ATPK 41⁴ str. analizė leidžia daryti išvadą, kad LR ATPK 41⁴ str. 1 d. numatyto pažeidimo kaltės forma yra neatsargumas. Darbdavys, šiuo atveju darbdavio įgaliotas asmuo – bendrovės vadovas, kaip už įmonės veiklą atsakingas asmuo, turi pareigą organizuoti įmonės veiklą taip, kad įmonė galėtų tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, taip pat ir galėtų laiku atsiskaityti su darbuotojais. Todėl teismas daro išvadą, kad įmonės sunki finansinė padėtis neeliminuoja įstatymo nustatytos darbdavio pareigos laiku išmokėti atlyginimus su darbo santykiais susijusiems asmenims, kadangi neišmokant darbo užmokesčio yra pažeidžiami darbuotojo, kaip ekonomiškai silpnesnės šalies, interesai, teisėti lūkesčiai, asmeniui yra sukuriami finansiniai sunkumai, todėl tokiu atveju laikytina, kad yra darbdavio kaltė (neatsargumas), kadangi jis netinkamai organizavo įmonės veiklą, dėl to įmonėje susidarė sunki finansinė padėtis ir buvo ne laiku išmokėtas darbo užmokestis.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas nenustatė jokių lengvinančių aplinkybių, nors ir buvo pateikti paaiškinimai dėl įmonės nemokumo, pateikti trečiojo asmens mokėjimo dokumentai, kad įmonės finansinė padėtis yra sunki ir trečiasis asmuo už įmonę įvykdė visus atsakovo nurodymus. Atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančios aplinkybės numatytos LR ATPK 31 str. 1 d., LR ATPK 31 str. 2 d. nustato, kad kiti Lietuvos Respublikos įstatymai gali numatyti ir kitokių atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančių aplinkybių. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju LR ATPK numatyta lengvinanti aplinkybė – kaltininkas savo noru atlygino nuostolį ar pašalino padarytą žalą – negali būti konstatuotina kaip lengvinanti aplinkybė, kadangi įmonė išmokėjo nesumokėtą darbo užmokestį tik po to, kai VDI Telšių sk. atliko patikrinimą ir surašė reikalavimą pašalinti pažeidimus (1 t., b.l. 63-64), tai yra įmonė įvykdė privalomą VDI reikalavimą, todėl nėra laikytina, jog savo noru atlygino nuostolį ar pašalino padarytą žalą. Taip pat teismas konstatuoja, kad lengvinančia aplinkybe negali būti laikoma ir tai, kad teisės pažeidimas padarytas dėl sunkios kaltininko materialinės padėties, kadangi šiuo atveju įstatymas numato paties kaltininko kaip fizinio asmens sunkią materialinę padėtį, bet ne jo vadovaujamos įmonės ekonominę būklę.

Teismas konstatuoja, kad VDI Telšių sk. tinkamai nustatė administracinio teisės pažeidimo faktą, tinkamai kvalifikavo pareiškėjo veiksmus ir paskyrė nuobaudą, nepažeisdami jos skyrimą reglamentuojančių taisyklių, todėl nėra pagrindo tenkinti skundą ir naikinti skundžiamą nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 str. 2 d. 7 p., 124 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Z. V. skundo netenkinti. 2008-04-11 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo Z. V. paskirta administracinė nuobauda 2750 Lt bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.