Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) vedėjo skundą dėl Pakruojo rajono teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimo, kuriuo buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla L. K. atžvilgiu, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., įvykio ir sudėties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-05-03 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriuje L. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 41³ str. 1 d. dėl to, kad ji, dirbdama AB „Lietuvos paštas“ Šiaulių regiono Žeimelio pašto viršininke, būdama atsakinga ir turėdama faktinių įgaliojimų organizuoti Žeimelio pašto skyriaus darbą, esant darbo sutarties požymiams, laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. 9.00 val. iki 2016 m. kovo 17 d. 12 val. Pakruojo rajone, Žeimelyje, E. L. alėja 1, leido darbuotojai J. K. faktiškai atlikti paštininkės darbą, nors su minėta darbuotoja ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, nustatyta tvarka nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą.

Pakruojo rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2016-11-23 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą L. K. atžvilgiu pagal ATPK 41³ str. 1 d. nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus vedėjas prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016-11-23 nutarimą ir priimti naują nutarimą – pripažinti AB ,,Lietuvos paštas“ Šiaulių regiono Žeimelio pašto viršininkę L. K. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

Nurodo, kad su teismo sprendimu nesutinka ir mano, kad teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Mano, kad nutarimas priimtas neatsižvelgus į teismų praktiką analogiškose bylose, kuriose administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo traukiami oficialių įgaliojimų, susijusių su darbuotojų įdarbinimu, neturintys asmenys. Tvirtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog administracinėn atsakomybėn už nelegalų darbą traukiamas asmuo nebūtinai turi turėti oficialius įgaliojimus sudaryti darbo sutartis, jei faktiškai eidamas savo pareigas yra įgijęs daug su darbo santykiais susijusių funkcijų (LVAT nutartys: Nr. N575-2417/2011, Nr. N17-1615/2007, Nr. N-575-3202/2011, Nr.N-575-3287/2011, Nr. N-575-568/2012, Nr. N-575-2141/2011).

Pažymi, kad iš pateikto pašto viršininkės pareigų aprašo Nr. 3.161 matyti, jog L. K. buvo atsakinga už pašto veiklą, turėjo įgaliojimus vadovauti AB „Lietuvos paštas“ Šiaulių regiono Žeimelio pašto skyriui, jai pavaldūs buvo trys darbuotojai, tarp jų J. K.. J. K. už atliktus darbus pašto viršininkei L. K.. Atsižvelgiant į tai, apeliantas tvirtina, kad tarp AB „Lietuvos paštas“ Šiaulių regiono Žeimelio pašto viršininkės L. K. ir paštininkės J. K. buvo darbo santykių požymiai, o teismų praktika leidžia daryti išvadą, kad L. K. yra tinkamas subjektas patraukti ją administracinėn atsakomybėn už nelegalų darbą.

Nurodo, kad atsižvelgiant į 2016 m. kovo 17 d. patikrinimo metu nustatytas aplinkybes bei liudininkų V. K., J. K., L. K. ir V. D. pirminius paaiškinimus nustatyta, kad J. K. nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki š. m. kovo 17 d. už savo dvynę seserį V. K. faktiškai atliko Žeimelio pašto skyriuje paštininkės darbą AB „Lietuvos paštas“ Šiaulių regiono, Žeimelio pašto skyriaus naudai, organizuojant darbus, prižiūrint ir vadovaujant Žeimelio pašto viršininkei L. K.. Tvirtina, kad tarp darbuotojos J. K. ir AB „Lietuvos paštas“ buvo darbo sutarties požymių, t. y. susitarimas dėl darbovietės (AB „Lietuvos paštas“ Žeimelio pašto skyrius), darbo funkcijos (paštininkė), paklūstant nustatytai tvarkai (dirbo nustatytu laiku, vykdė L. K. nurodymus), tačiau su darbuotoja nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, J. K. minėtu laikotarpiu dirbo nelegaliai.

Teigia, kad teismas, priimdamas sprendimą, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl pirminių parodymų svarbos bylose dėl nelegalaus darbo, visiškai nepasisakė apie pirminius teiktus paaiškinimus. Institucijos nuomone, teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus: nelegalaus darbo tyrimo aktą Nr. 0708-0910, liudytojų V. K., J. K., L. K. ir V. D. pirminius paaiškinimus ir nepagrįstai vadovavosi tik teismo metu pakeistais parodymais. Nurodo, kad liudytojų V. K., J. K. teismo metu pakeisti pirminiai parodymai turi būti vertinami kaip bandymas padėti L. K. išvengti administracinės atsakomybės. Apeliantas abejoja AB ,,Lietuvos paštas“ Šiaulių regiono Žeimelio pašto darbuotojo A. G. parodymų objektyvumu, kadangi jis taip pat yra šio pašto skyriaus viršininkės L. K. pavaldinys ir yra suinteresuotas teigiama bylos baigtimi. Nurodo, kad Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas ne kartą pasisakė, kad pirminiai paaiškinimai labiausiai rodo objektyvią realybę, todėl teismas vadovaujasi jais, o ne vėliau teisme duotais parodymais (LVAT nutartys: Nr. N-575-1271-2011, Nr. N - 575-2141-11, Nr. N -575-535-2012 ir kt).

Institucijos tvirtinimu, Žeimelio pašto viršininkė L. K. yra tinkamas subjektas patraukti ją administracinėn atsakomybėn už nelegalų darbą, kadangi ji, būdama atsakinga ir turėdama faktinių įgaliojimų organizuoti Žeimelio pašto skyriaus darbą, savo neveikimu, t. y. žinodama, kad Žeimelio pašto skyriuje dirba J. K. už savo seserį dvynę V. K., jai leisdama dirbti pašto darbuotoja nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki š. m. kovo 17 d., neužtikrino, kad J. K. pradėtų dirbti ir dirbtų tik pasirašiusi darbo sutartį, antrą darbo sutarties egzempliorių įteikus darbuotojai ir apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešus VSDFV teritoriniam skyriui, ir taip pažeidė LR darbo kodekso 99 straipsnio nuostatas, 98 str. 1 d. 1 ir 2 p. nuostatas, už kurių pažeidimą atsakomybė numatyta ATPK 41³ str. 1 d.

Dėl pirminių byloje surinktų įrodymų tvirtina, kad byloje nustatyta, jog 2016-03-17 patikrinimo metu Žeimelio pašto patalpose J. K. jokių darbinių funkcijų neatliko, o tik laukė, kol grįš registruotą laišką įteikusi sesuo V. K. ir gėrė kavą. L. K. teigimu, teismas pagrįstai nesivadovavo jos, V. D., V. ir J. K. pirminiais rašytiniais parodymais, nes šiuos parodymus inspektorius S. T. išgavo naudodamas psichologinį spaudimą ir apie netinkamą S. T. elgesį patikrinimo metu visi davė išsamius parodymus. Taip pat nurodo, kad šių liudytojų nurodytas aplinkybes atitiko ekspertizės akto išvada Nr. 11Š-148(16), liudytojų V. R. ir A. G. parodymai teisme.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pagal formuojamą teismų praktiką administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, Institucijos apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą, pradėtą pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, L. K. nutraukė.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal formuojamą teismų praktiką siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad byloje nėra surinkta patikimų ir nenuginčijamų įrodymų nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, faktui konstatuoti, t. y. to, kad J. K. laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. kovo 17 d. faktiškai atliko AB „Lietuvos paštas“ Šiaulių regiono Žeimelio pašto skyriuje laiškininkės pareigas, aptarnaudama Žeimelio pašto skyriaus teritorijas: Žeimelio mstl., Akmenėlių, Žičiūnų, Geručių, Vileišių, Zylių, Gedeikonių, Pagirių, Noreikų, D. P. ir Plonėno kaimus, registravo laiškus, nešiojo gyventojams pensijas, pašalpas, laikraščius ir pan., būtent AB „Lietuvos paštas“ Šiaulių regiono Žeimelio pašto skyriaus naudai ir tokiu darbo laiku: nuo antradienio iki šeštadienio, nuo 8.00 val. iki 17.30 val.

Institucijos apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu bei išvada, kad šioje byloje nėra ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, ir teigiama, kad administracinio teisės pažeidimo byloje esantys pirminiai V. K., J. K., L. K. ir V. D. paaiškinimai patvirtino, jog J. K. laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. kovo 17 d. faktiškai atliko Žeimelio pašto skyriuje paštininkės pareigas vietoj savo sesers V. K., tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė apie juos.

Apygardos teismas sutinka, kad skundžiamame nutarime nėra pirminių V. K., J. K., L. K. ir V. D. paaiškinimų vertinimo, tačiau išnagrinėjęs bylos medžiagą sprendžia, jog pirminiai nurodytų asmenų paaiškinimai neduoda pakankamo pagrindo konstatuoti kaltę L. K. veikoje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. K. teismo posėdžio metu su jai inkriminuotu pažeidimu nesutiko ir paaiškino, kad 2016-03-17 J. K., ji ir A. G. sėdėjo prie stalo ir gėrė kavą, kai įėjo darbo inspektoriai, niekas tada nieko neregistravo, nieko nedarė, o V. K. buvo išvykusi atiduoti registruotos korespondencijos. Pasak L. K., vienas inspektorius buvo labai nemalonus: šaukė, rėkė ant jos ir liepė rašyti, o kitas inspektorius buvo mandagus. Duodama parodymus L. K. nuosekliai tvirtino, kad J. K. pas ją nedirbo, ji J. K. jokių pavedimų nedavė, nieko su ja nesitarė. L. K. tvirtinimu, tą dieną atvyko abi seserys, V. K. yra tikroji laiškininkė, ji turi vairuotojo pažymėjimą, turi automobilį, o patikrinimo metu ji buvo išvykusi įteikti neįteiktą registruotą laišką. L. K. teismui parodė, kad visuose pašto dokumentuose ir žurnaluose yra V. K. parašai. Dėl pirminio paaiškinimo L. K. teismui tvirtino, kad paaiškinimą vertė rašyti inspektorius, ji jautė įtampą ir daromą psichologinis spaudimas, inspektorius diktavo, ką rašyti ir J. K. (1 t., 58–60 b. l.). Iš L. K. pirminio paaiškinimo matyti, jog ji patikrinimo metu kaltės taip pat nepripažino ir nurodė, kad ji žino, jog seserys Kamandierytės yra dvynės, jos panašios, ji jas nelabai skiria, korespondencija išvežiojama automobiliu „Audi 80“, darbo užmokestis yra mokamas į V. K. banko sąskaitą, iš klientų ji nebuvo girdėjusi, kad laiškininke dirba ne tas asmuo (1 t., 7 b. l.).

Iš J. K. pirminio paaiškinimo matyti, jog ji nurodė, kad pašte už seserį dirba apie dvejus metus, dirba, nes sesuo paprašė padėti, už darbą pinigus gauna sesuo, kuri jų šeimai perka maistą. Pirminiame paaiškinime ji pripažino, kad inspektoriams prisistatė seserimi Vilma (1 t., 4 b. l.). Kaip liudytoja apklausiama J. K. teismui parodė, kad tuo metu, kai atvyko į paštą inspektoriai, ji gėrė kavą ir jokios korespondencijos neskirstė, sesuo V. K. buvo išvykusi įteikti laišką, o ji pašte jos laukė, pareigūnams ji parodė sesės pažymėjimą, nes jie to paprašė, o pirminiame paaiškinime nurodė, jog pašte dirba tik todėl, kad inspektorius tvirtino, jog viskas yra surašyta skunde. Pasak J. K., inspektoriai šaukė, ji išsigando. J. K. teismui tvirtino, jog ji pašte nebedirbo nuo 2012 metų, o nuo to laiko dirbo jos sesuo, kadangi buvo būtinas vairuotojo pažymėjimas, o ji jo neturi (1 t., 61–62 b. l.).

Iš V. K. pirminio paaiškinimo matyti, jog ji nurodė, kad pašte laiškininke įdarbinta apie dvejus metus, jos darbą dirba sesuo, apie tai pašto viršininkė žinojo, nes tuos dvejus metus jos į paštą atvažiuodavo kartu, darbo užmokestį gaudavo į banko kortelę, o gautus pinigus pasidalydavo per pusę (1 t., 5 b. l.). Liudytoja apklausiama V. K. teismui parodė, kad patikrinimo metu ji dirbo pašte ir buvo išvykusi įteikti registruotą laišką, sesei liepė jos palaukti pašte, įteikusi laišką ir grįžusi pašte ji rado inspektorius, vienas iš inspektorių jai liepė rašyti paaiškinimą, nusivedė ją į seniūnės kabinetą, inspektorius ant jos šaukė, ji išsigando, todėl rašė tai, ką diktavo inspektorius. V. K. tvirtino, kad pašte sesuo už ją niekada nedirbo, atlyginimo jos nesidalijo, o paaiškinime nurodė priešingai dėl to, kad patikrinimo metu jai buvo daromas spaudimas. V. K. teismui patvirtino, jog visuose pašto žurnaluose yra jos parašai, juose ji pasirašo kiekvieną dieną, kodėl paaiškinime nurodė, jog pinigus dalijasi su seserimi, paaiškinti negalėjo, tvirtino, kad paaiškinimo tekstą diktavo inspektorius (1 t., 75–76 b. l.).

Iš V. D. pirminio paaiškinimo matyti, kad jame nurodyta, jog 2016-03-17 pašto skyriuje paštininkės pareigas atliko J. K., kuri tvarkė korespondenciją ir spaudą (1 t., 6 b. l.). Apklausima liudytoja seniūnė V. D. teismui parodė, kad inspektorius V. P. pasikvietė ją į kabinetą, kuriame buvo inspektorius iš Darbo inspekcijos, jos paklausė, kas dirba pašte laiškininke, ji atsakė, jog V. K., nors ryte ji buvo mačiusi abi Kamandierytes, nuėjusi į paštą ji matė Kamandierytę, kuri sėdėjo nugara į ją, ant stalo stovėjo puodelis kavos. Seniūnės tvirtinimu, jiems korespondenciją atnešdavo V. K.. Dėl pirminio paaiškinimo seniūnė nurodė, jog ji neteisingai suprato, ką reikia raštyti, o dėl to, kad pašte matė sėdinčią J. K., tai taip paaiškinime ir nurodė. Teismui seniūnė tvirtino, jog nematė, kad korespondenciją būtų tvarkiusi J. K., nes šalia buvo inspektorius ir J. K. bendravo su pareigūnų, o ne tvarkė korespondenciją (1 t., 60–61 b. l.).

Teisme apklaustas Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus atstovas S. T. parodė, jog Žeimelio pašto viršininkė teigė, kad laiškininkės pareigas atlieka V. K., o, parodžius nuotraukas, save pristačius V. K., moteris prisipažino esanti J. K., ji parašė paaiškinimą, kuriame pripažino, jog dirba už seserį. Inspektoriaus teigimu, Institucija kaltę grindė tik pirminiais paaiškinimais, kuriuos moterys rašė pačios, būdamos įspėtos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Analogiškas aplinkybes teismui nurodė ir kitas patikrinime dalyvavęs inspektorius K. J., papildydamas tuo, kad jo kolega S. T. yra garsiakalbis, jo balsas skardus ir emocingesnis. Be to, jis patvirtino, kad S. T. ėmė paaiškinimus iš seserų Kamandieryčių (76–77 b. l.). Pagalbą teikęs darbo inspektoriams apylinkės inspektorius V. P. teismui parodė, kad pagal nuotraukas buvo nustatyta, jog prie stalo su korespondencija sėdėjo viena iš Kamandieryčių, kurios vardo jis neprisimena, o, kai buvo imami paaiškinimai, jis nedalyvavo (1 t., 78–79 b. l.). Kaip liudytojas apklausiamas pašto skyriuje dirbantis A. G. teismui parodė, kad atliekamo patikrinimo metu jis buvo pašte ir, pasak jo, pašte ,,viskas vyko ne labai gražiai“, nes inspektorius laiškininkei ,,kišo“ savo nuomonę. A. G. teigimu, jis seserų Kamandieryčių neskiria, jis jas atskiria tik iš antspaudo, ryte matė, kad abi seserys buvo atėjusios, o kuri liko – nežino, ką sakė inspektorius – nelabai girdėjo, tačiau jis kalbėjo pakeltu tonu, laiškininkei Kamandierytei inspektorius su akiniais piršo savo nuomonę (1 t., 80 b. l.).

Šiuo atveju teismas negali ignoruoti liudytojų L. K., V. K., J. K., A. G. duotų parodymų apie pirminių paaiškinimų teikimo aplinkybes, iš kurių matyti, kad patikrinimą atlikę inspektoriai galėjo paveikti asmenis, teikiančius pirminius paaiškinimus patikrinimo metu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apylinkės teisme L. K., V. K., J. K., V. D. pirminiuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių nepatvirtino, nurodydamos, kad jie buvo išgauti neteisėtai, kad taip rašyti liepė vienas iš inspektorių. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog V. K., J. K. ir V. D. duoti pirminiai paaiškinimai negali būti vertinami kaip nešališki ir objektyvūs, o kitų įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti L. K. kaltę padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, byloje nėra.

Byloje esantis 2016-10-31 ekspertizės aktas Nr.11Š-148 (16) patvirtino, kad Atiduotų pašto siuntų sąraše pristačius registruotą siuntą gavėjui 2016-03-17 pasirašė V. K. (1 t., 88, 2 t. 2–5 b. l.), tai patvirtina liudytojų ir pačios L. K. parodymus, kad patikrinimo metu V. K. buvo išvykusi įteikti registruotą laišką, t. y. patikrinimo metu ji dirbo Žeimelio pašte. Šios aplinkybės yra reikšmingos vertinant L. K. inkriminuoto pažeidimo aplinkybes ir liudytojų parodymų teisme patikimumą. Be to, iš prie bylos pridėtų Žeimelio pašto dokumentų kopijų matyti, kad juose yra laiškininkės V. K. parašai (1 t. 91, 92, 95, 96, 97, 98, 99, 101, 103, 105 b. l.). Minėti įrodymai paneigia apelianto skundo teiginius, jog Žeimelio pašto skyriuje nuo 2015-09-01 iki 2016-03-17 faktiškai dirbo J. K., o ne V. K..

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodymų naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai, daroma išvada, kad šioje byloje neįrodytas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas.

Šiuo atveju nenustačius nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviojo požymio, t. y. to, kad kaltinime nurodytu laiku J. K. nelegaliai dirbo laiškininke Žeimelio pašte, analizuoti, ar L. K. yra tinkamas subjektas patraukti ją administracinėn atsakomybėn už nelegalų darbą, nėra pagrindo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas L. K. administracinės atsakomybės dėl nelegalaus darbo klausimą, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, o byloje esantys pirminiai V. K., J. K., L. K. ir V. D. paaiškinimai negali būti vertinami kaip pakankami L. K. kaltei įrodyti, todėl administracinio teisės pažeidimo byla L. K. atžvilgiu nutraukta pagrįstai.

Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį Institucijos apeliaciniame skunde išdėstytai motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus apeliacinio skundo ir palikti nepakeistą Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimą.

Nutartis neskundžiama.