- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-22
- Bylos Nr.
- ATP-76-508/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-51-3-00269-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Egidijus Jonas Grigaravičius
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs S. K. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutarimo S. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
administracinio teisės pažeidimo protokolas S. K. buvo surašytas už tai, kad būdamas žemės ūkio bendrovės „D“ vadovu ir darbdaviu, nuo 2013-04-16 iki 2013-05-04 (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje, patalpose esančiose (duomenys neskelbtini) g. Varėnos m., kur laikomi bendrovei priklausantys žirgai, leido T. P. dirbti nelegalų darbą – pagalbinės darbininkės (žirgų prižiūrėtojos), t.y. šerti, prižiūrėti žirgus, valyti gardus, kuriuose laikomi žirgai ir kitus darbus, susijusius su nurodyta veikla, susitarė dėl darbo vietos, darbo funkcijų, darbo užmokesčio, be rašytinės darbo sutarties prieš pradedant darbą, nepranešant apie darbą valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, susitarus darbuotojai su darbdaviu, kad mokės kas mėnesį virš 800 litų darbo užmokestį, tačiau darbdavys S. K. rašytinės darbo sutarties su darbuotoja nesudarė dėl savo kaltės. Tuo darbdavys S. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 93 str., 98 str. 1 d. 1 p. ir 98 str. 3 d., ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 41 ³ straipsnį 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutarimu S. K. pripažintas kaltu, padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d. ir nubaustas šešių tūkstančių litų bauda.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su šiuo teismo nutarimu, S. K. apeliaciniu skundu prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.
Apeliantas skunde nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka ATPK 260 str. 1 d. reikalavimų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole, todėl šis dokumentas yra itin svarbus. Byla turi būti nagrinėjama tik dėl tų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, kurie yra nurodyti surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole.
Iš administracinio teisės pažeidimo protokole įrašytų duomenų bei iš paties protokolo pavadinimo "Administracinio teisės pažeidimo protokolas juridiniam asmeniui" akivaizdu, kad protokolas surašytas juridiniam asmeniui, tačiau nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, kaip administracinėn atsakomybė traukiamą asmenį teismas įvardijo apeliantą – šio juridinio asmens vadovą, ir tuo peržengė administracinio teisės pažeidimo, nurodyto protokole, nagrinėjimo ribas. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad protokolo turinys iš esmės atitinka turiniui nustatytus reikalavimus. Apeliantas nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo aiškiai įvardinta Dubičių žemės ūkio bendrovė, todėl pirmos instancijos teismas nepagristai traktavo, kad protokolas surašytas S. K.. Be to, teismas pakeisdamas protokole nurodytą administracinėn atsakomybėn traukiamą juridinį asmenį – (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovę – fiziniu asmeniu, pažeidė ATPK 284 str. 2 d. nuostatas, nes jos neleidžia teismui keisti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, ir priėmė neteisėtą nutarimą.
Administracinėje teisenoje nėra numatyta atsakomybė juridiniam asmeniui, todėl nustačius, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negali būti administracinio teisės pažeidimo subjektu, darytina išvada, kad nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, o tokiu atveju, vadovaujantis ATPK 250 str. 1 d. 1 p. pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta. Apelianto nuomone, šiuo atveju administracinė byla pagal juridiniam asmeniui – Dubičių žemės ūkio bendrovei – surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą turėjo būti nutraukta.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, surinktų įrodymų nepakanka ir nelegalaus darbo faktui įrodyti. Nors byloje surinkti ir išanalizuoti įrodymai patvirtina, kad T. P. tikrai būdavo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės žirgyne, kartais atlikdavo žirgų priežiūros darbus, tačiau jie nepatvirtina nelegalaus darbo fakto. Nė vienas byloje surinktas įrodymas nepatvirtina, kad buvo susitarta dėl darbo vietos, funkcijų, darbo apmokėjimo sąlygų. Tokio susitarimo buvimo nepatvirtino nė vienas liudytojas. Jie nepatvirtino, kad T. P. darbus atlikdavo jo, kaip bendrovės vadovo, pavedimu, tokių aplinkybių teismui nenurodė ir pati T. P.. Kokius darbus dirbti jai nurodydavo S. M.. Liudytojas S. M. patvirtino, kad T. P. buvo atėjusi kelis kartus, prašėsi leisti pašerti žirgus, ji norėjo įsidarbinti, todėl ateidavo pasižiūrėti. S. M. palikdavo ją dirbti, kai jis išvažiuodavo. V. Z. paliudijo, kad girdėjo kaip T. P. klausė kada su ja bus sudaryta darbo sutartis, tačiau pats apeliantas tokio pokalbio neprisimena, nes jo ir negalėjo būti – nauji darbuotojai UAB „D.“ nebuvo reikalingi. T. P. neteisingai traktuoja jų pokalbio turinį dėl prašymo priimti į darbą, nes apeliantas jai tada nurodė, kad darbuotojai nereikalingi, o jei bus reikalingi, jis paskambins.
Apeliantas nurodo, kad prie bylos buvo prijungtos telefoninių pokalbių su S. M., V. Z., D. T., V. R. bei Suklodiene garso įrašų stenogramos bei magnetinė laikmena. Tačiau pirmosios instancijos teismas, prijungdamas juos prie bylos, nutarime nepasisakė dėl jų įrodomosios galios ir teisėtumo. Apelianto nuomone, pateikti telefoninių pokalbių įrašai negali būti laikomi įrodymais, nes jie gauti neteisėtu būdu – T. P., pradėdama telefoninius pokalbius nei vienu neįspėjo, kad pokalbis įrašinėjamas. Be to, pokalbių metu T. P. provokuoja pašnekovą patvirtinti jos aiškinimą dėl nelegalaus darbo, taip siekdama užsitikrinti įrodymus teisme. Apeliantas nurodo, kad telefoniniai pokalbiai gali būti įrašinėjami tik atliekant ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo teisėjui patvirtinus tokią būtinybę dėl asmens privalaus gyvenimo sekimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus vedėjas ir T. P. prašo skundą atmesti, o Varėnos rajono apylinkės teismo 2013-11-29 nutarimą palikti galioti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apeliantas nepripažįsta savo kaltės dėl pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d. ir prašo bylą nutraukti, tačiau apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostatomis, patikrinęs priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, daro išvadą, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai S. K. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Vienas svarbiausių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.).
Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas nepažeidė šių nuostatų, pakankamai išsamiai ištyrė visas svarbias bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.
Apelianto nuomone, apylinkės teismas už administracinės teisės pažeidimą nubaudė neteisėtai, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ne jam – protokole administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodyta (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė.
Pažymėtina, jog administracinių teisės pažeidimų kodekse nėra įtvirtintas juridinio asmens administracinės atsakomybės institutas. Bet kokiu atveju, pagal galiojančią teisės normų sistemą, už juridinio asmens padarytą ir įrodytą teisei priešingą veiką administracinio poveikio priemonės paprastai taikytinos juridinio asmens atstovui, kuriuo gali būti direktorius, valdytojas ar kitas asmuo, t. y. fizinis asmuo, einantis tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo arba administracinių-ūkinių pareigų vykdymu (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, byla Nr. N556-1662/2006)
Pažymėtina, kad ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.
Darbdavio sąvoka yra pateikta DK 14 ir 16 straipsniuose. DK 16 straipsnyje nustatyta, kad darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal DK 14 straipsnį turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą; darbdavys taip pat gali būti kiekvienas fizinis asmuo. DK 24 straipsnyje nustatyta, kad darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas; darbdaviams įmonėse pagal įstatymą arba įgaliojimus gali atstovauti ir kiti asmenys (administracija); administraciją sudaro pareigūnai; administracijos pareigūnai pagal įstatymus ir įmonės, įstaigos, organizacijos steigimo dokumentus vykdo šių įmonių, įstaigų, organizacijų operatyvinį valdymą; įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas turi teisę pagal kompetenciją dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje perduoti fiziniam arba juridiniam asmeniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-1121/2011)
Taigi, nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės atstovas yra S. K.. Iš administracinės teisės pažeidimo protokolo turinio spręstina, kad jis surašytas būtent S. K., kaip bendrovės atstovui. Tai, kad protokolas pavadintas „protokolu juridiniam asmeniui“ yra tik formali klaida, nekeičianti pažeidimo esmės, nes pavadinime įrašyta formuluotė „juridiniam asmeniui“ apskritai yra nereikalinga. Protokole konkrečiai ir teisingai įvardintas juridinio asmens atstovas, kuris ir atsako už bendrovėje padarytus teisės pažeidimus – bendrovės vadovas S. K.. Apylinkės teismas teisingai nurodė, kad protokole niekur nėra nurodoma, kad veikimą ar neveikimą dėl nelegalaus darbo atliko (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė, o ne pats S. K.. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N756-135/2008, N575-442/2012). Protokole išdėstyta už kokią veiką ir kam norima taikyti administracinę atsakomybę, iš S. K. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio jis galėjo suvokti kuo yra kaltinamas ir tinkamai realizuoti savo teisę gintis. ATPK 260 str. 1 d. nėra nustatyta standartinė protokolo forma, šis straipsnis nustato tik svarbius ir būtinus reikalavimus turiniui. Protokole užfiksuoti objektyvūs administracinio teisės pažeidimo elementai: darbo faktas, pobūdis, darbo vieta, laikotarpis. Taigi vien tai, kad Institucija protokole nurodė ir juridinio asmens, kurį atstovauja pažeidėjas, duomenys, negali būti laikomas protokolo trūkumu, todėl aukštesnysis teismas sprendžia, kad protokolas surašytas tinkamai.
DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).
S. K. neigia nelegalaus darbo faktą – jis nepripažįsta, kad leido T. P. dirbti (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės žirgyne ir surinkti įrodymai nepatvirtina, jog ji dirbo apelianto pavedimu. Tačiau apeliaciniame skunde pripažįstama, kad T. P. būdavo bendrovės žirgyne ir atlikdavo žirgų priežiūros darbus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad DK 99 str. 3 d. nurodyta, jog darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Darbuotojas darbines funkcijas gali pradėti atlikti tik tada, kai jis yra tinkamai įdarbinamas, priešingu atveju kyla atsakomybė už nelegalų darbą. O pareiga tinkamai sudaryti darbo sutartį tenka darbdaviui, todėl už pasekmes, atsiradusias, dėl to, kad darbo sutartis nebuvo tinkamai sudaryta ir įforminta, atsakomybė tenka darbdaviui – S. K.. Byloje nustatyti visi elementai: darbo faktas, pobūdis, darbo vieta, laikas, darbo trukmė bendrovėje.
Kad T. P. dirbo konkretų darbą – prižiūrėjo, šėrė, girdė žirgus, valė jų gardus – pripažįsta ir pats apeliantas. Ją dirbant matė ir liudytojai S. M., V. Z., žirgyne matė D. T. (T. P. jam tvirtino čia dirbanti), D. K.. S. M. patvirtino, kad T. P. buvo duodami žirgyno raktai, nes ji šėrė žirgus. Todėl T. P. būdama pašaliniu asmeniu, ne darbuotoja, negalėjo turėti bendrovei priklausančių patalpų raktus, atitinkamai ši netgi galėjo savarankiškai prižiūrėti ir disponuoti bendrovės turtu. T. P. laikėsi darbo tvarkos ir laiko, nes ateidavo prižiūrėti žirgų ne bet kada, o ryte ir vakare, dirbo laikotarpyje nuo 2013-04-16 iki 2013-05-04. T. P. tvirtai buvo įsitikinusi, jog bus įdarbinta žirgyne. Tai patvirtina ir tas faktas, kad 2013-04-15 ji informavo Darbo biržos konsultantę R. K. apie ketinimą įsidarbinti S. K. ūkininko ūkyje. Kad T. P. prašėsi įdarbinama neneigė ir S. K.. S. M. taip pat patvirtino, kad T. P. tikėjosi būti įdarbinta, todėl ir ateidavo dirbti. T. P. aktyviai siekė, kad būtų tinkamai sudaryta darbo sutartis to nuolat prašydama darbdavio. Kad ji primygtinai klausė S. K., kada bus sudaryta darbo sutartis, girdėjo ir patvirtino liudytojas V. Z.. Be to, jog T. P. lankėsi žirgyne ne iš meilės žirgams ir noro kažkam padėti, patvirtina ir toks faktas, jog ten ėjo tik tol, kol tikėjosi būti įdarbinta, o po 2013-05-04 į žirgyną nebevaikščiojo.
Kad T. P. dirbo ne savanoriškumo pagrindu, paneigia tai, jog ji buvo įsitikinusi, kad už darbą jai bus mokamas atlyginimas – 1500 Lt., tačiau pažymėtina, kad ir nesant konkretaus susitarimo dėl darbo užmokesčio asmuo, faktiškai dirbdamas darbdavio naudai, turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ str. (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-3202/2011, N575-520/2012, N575-805/12). Taigi, T. P. dirbo darbdavio naudai, todėl ji turėjo teisę į atlyginimą.
Nesutiktina ir su apelianto pozicija, kad T. P. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės žirgyne darbus dirbo ne jo pavedimu, o S. M. nurodymu, nes būtent bendrovės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. S. K. būdamas pakankamai rūpestingas, privalėjo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, kad bendrovėje dirbtų tik tokią teisę turintys, tinkamai įdarbinti asmenys, kad pašaliniai asmenys negalėtų būti bendrovės teritorijoje. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-704/2012). Nagrinėjamu atveju būtent S. K., būdamas bendrovės vadovu, buvo atsakingas už tinkamą bendrovės darbo organizavimą, tačiau pažeidė šią savo pareigą, ir neužtikrino, jog T. P. būtų leista dirbti su ja sudarius rašytinę darbo sutartį bei apie jo įdarbinimą pranešus VSDFV teritoriniam skyriui. Apeliantas teismui nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jis būtų įgaliojęs kitą bendrovės darbuotoją užtikrinti, jog darbuotojams būtų leista pradėti dirbti, tik įdarbinus juos teisės norminių aktų nustatyta tvarka, todėl už teisės aktų reikalavimų nesilaikymą turi atsakyti pats.
Apeliantas teigia, kad apylinkės teismas tinkamai neįvertino T. P. pateiktų telefoninių pokalbių stenogramų, tačiau nutarime nurodyta, kad teismas savo išvadas grindžia tik teisėtais būdais gautais įrodymais, kuriuose aplinkybės patikrintos kitų įrodymų pagalba. Apeliantas teigia, kad pokalbių įrašai padaryti pažeidžiant įstatymus, tačiau privačiam asmeniui niekas nedraudžia įsirašinėti savo asmeninius pokalbius bei remtis jai įrodinėjant kokį nors faktą. Be to, kad šie telefoniniai pokalbiai nebuvo teismo vertinami kaip įrodymai, tai buvo tik viena priemonių, pagrindžiančių kitus bylos įrodymus. Tuo labiau, kad liudytojai D. T. ir S. M. pokalbio telefonu su T. P. fakto neneigė, o liudytojas V. Z. teismo posėdyje patvirtino aplinkybes, nurodytas telefoninio pokalbio metu apklausiamas liudytoju. Kitų asmenų (S., V. R.) pokalbiai apskritai nevertinti.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone bei teisingumo ir protingumo principais, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą pripažindamas S. K. kaltu dėl ATPK 41³ str. 1 d. padaryto pažeidimo.
Papildomai pasisakydamas dėl administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirtos nuobaudos individualizavimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Vadovaujantis ATPK 30 straipsnio 2 dalimi, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju S. K. atžvilgiu nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tačiau nuobaudos dydį apsprendžia ne vien tik tokių aplinkybių konstatavimas, bet ir pažeidimo pobūdis ir asmenybę charakterizuojantys duomenys. Nors S. K. neprisipažino kaltu, atsižvelgtina, kad Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis pažeidėjas anksčiau nėra baustas už tokio pobūdžio pažeidimus, nėra duomenų, jog būtų baustas ir už kitokius administracinės teisės pažeidimus. S. K. teigiamai charakterizuoja aplinkybė, kad dirba, turi legalų pajamų šaltinį, nėra neigiamai charakterizuojančių duomenų. Nelegalus darbas truko tik trumpą laiko tarpą, nelegaliai dirbo tik vienas darbuotojas, T. P. pati išėjo iš darbovietės, bendrovė nėra didelė, įsiskolinimų Valstybiniam socialinio draudimo fondo biudžetui neturi. Taigi aukštesnysis teismas atsižvelgęs į šias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, jog ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus S. K. artimą minimalaus dydžio ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje numatytą baudą – tris tūkstančius penkis šimtus litų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
S. K. skundą tenkinti iš dalies. Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutarimą pakeisti: S. K. pagal ATPK 41³ str. 1 d. dalį paskirti 3500 Lt (trys tūkstančiai penki šimtai) baudą.
Nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.