- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-26
- Bylos Nr.
- e2S-462-357/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00886-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Suinteresuotas asmuo
- N. P., J. P.
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų N. P. ir J. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jų įstatyminės atstovės, suinteresuoti asmenys N. P. ir J. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. P. V. vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką L. P., gimusią . (duomenys neskelbtini), iš tėvo N. P., gimusio (duomenys neskelbtini), ir motinos J. P., gimusios (duomenys neskelbtini). Pagrindas paimti vaiką iš įstatyminių jo atstovų yra nustatyti mažamečiui vaikui rizikos veiksniai, kurie sukelia realų pavojų jo fiziniam, psichiniam saugumui, sveikatai ir gyvybei.
2. Pareiškėjas nurodė, kad T. S. 2023 m. gegužės 19 d. per F. C. programą iš koordinatoriaus gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) neblaivi motina J. P., kuriai nustatytas 1,89 prom. girtumas, namuose vienas vaikas L. P., jis neprižiūrimas. T. K. apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams (budėtojams) įvertinus, kad vaiko įstatyminiai atstovai negali tinkamai pasirūpinti vaiku, t .y. vaiko tėvas N. P. pasišalinęs, jo sugyventinei nustatytas girtumas, buvo priimtas sprendimas mažametę laikinai apgyvendinti saugioje aplinkoje. 2023 m. gegužės 20 d. Vaiko laikino apgyvendinimo aktu (Nr. (duomenys neskelbtini)) L. P. laikinai apgyvendino pas I. P., jos gyvenamojoje vietoje. Pažymėjo, kad nepilnamečiui vaikui buvo nustatytas apsaugos vaikui poreikis bei vadovaujantis Vaiko laikinosios priežiūros tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. Al-794 „Dėl vaiko laikinosios priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ laikinoji priežiūra L. P. nebuvo organizuojama, kadangi vaiko tėvai N. P. ir J. P. dėl alkoholio vartojimo ir smurtinės aplinkos negali sudaryti vaikui tinkamų sąlygų sveikai augti bei vystytis saugioje aplinkoje. Dėl alkoholio vartojimo ir smurto artimoje aplinkoje šeimoje anksčiau ne kartą buvo fiksuoti galimi vaiko teisių pažeidimai, taikyta laikina priežiūra: nuo 2022 m. sausio 7 d. iki 2022 m. vasario 10 d., su šeima ne kartą dirbo Tarnybos mobili komanda. Nurodė, kad L. P. paėmus iš tėvų, teisės ir geriausi interesai nebuvo pažeisti, nes mažametė nuo 2023 m. gegužės 20 d. laikino apgyvendinimo aktu (Nr. (duomenys neskelbtini)) apgyvendinta jai saugioje aplinkoje iki bus priimtas sprendimas vaiką grąžinti į šeimą ar nustatyti jai laikinąją globą ir tai atitinka jos geriausius interesus susidariusioje situacijoje. Mažametės L. P. gyvenimo, sveikatos apsaugos ir kitos sąlygos bus užtikrintos I. P. šeimoje.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo J. P. su prašymu paimti vaiką nesutiko. Paaiškino, kad visi skundai buvo paimti iš vieno asmens, kad jų buvo daug. Paskutinis atvejis, kai buvo nagrinėta dėl nustatyto rizikos veiksnio buvo prieš pusantrų metų. Tuo laikotarpiu ji alkoholio nevartojo, L. buvo prižiūrėta, švari. Pripažįsta, kad ji tą kartą (vieną kartą per pusantrų metų) buvo išgėrusi, tačiau L. buvo paguldyta į lovą, aprengta pižama. Nemano, kad dėl to reikia atimti ir išvežti vaikus. Nurodė, kad dabar ji užsiregistravusi pas priklausomybių konsultantą, pas kurį yra lankėsi jau du kartus, ,,kodavimuisi“, tačiau tam yra ilgos eilės. ,,Kodavimas“ numatytas ketvirtadienį. Dėl to, kad ji išgėrė, gailisi. Nurodė nežinanti, kodėl didžiosios mergaitės nurodė, kad ji geria. Nurodė, kad jos sesuo D. D. yra priešiškai nusiteikusi jos atžvilgiu. Paaiškino, kad šiai dienai ji su dukra L. P. bendrauja, lankosi pas I. P. ir padeda ištisą dieną prižiūrėti dukrą.
4. Suinteresuotas asmuo N. P. nesutiko su prašymu. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)rūmai 2023 m. birželio 16 d. nutartimi leido paimti mažametį vaiką L. P., gimusią(duomenys neskelbtini), iš motinos J. P., gimusios (duomenys neskelbtini) ir tėvo N. P., gimusio (duomenys neskelbtini).
6. Teismas sprendė, kad byloje nustatyta, jog L. P. gyvena jai nesaugioje aplinkoje, motinai J. P. nustatomas apsvaigimas nuo alkoholio, yra duomenų, kad N. P. linkęs smurtauti. Teismas sutiko, kad N. P. ir J. P. siekia teigiamų pokyčių, tačiau teismo vertinimu, jie turi dėti daugiau pastangų ir keisti savo gyvenimo būdą, skirti daugiau dėmesio savo nepilnamečiams vaikams, socialiai tinkamai aplinkai sukurti, kad vaikams aplinka būtų saugi ir rami, ko pastaruoju metu stebimas ženklus trūkumas. Tuo metu, kai mažametė L. P. buvo paimta iš šeimos, J. P. buvo neblaivi, o tėvo N. P., kuris galėtų pasirūpinti savo vaiku, nebuvo ir jis buvo nepasiekiamas. Pažymėjo, kad nustatytas rizikos veiksnys įrodo, kad aplinka ydinga ir psichosocialiai pažeidžianti mažametę tiek fiziškai, tiek ir psichologiškai. J. P. ir N. P. siekiant teigiamų pokyčių, lankantis pas psichologą, priklausomybės ligų konsultantą, teismo vertinimu, galimi teigiami pokyčiai. Teismas darė išvadą, jog šiuo metu J. P. ir N. P. pasiimti L. P. ir tinkamai ją prižiūrėti negali. Teismas konstatavo, kad mažametė L. P. pagrįstai buvo laikinai paimta iš jos įstatyminių atstovų J. P. ir N. P..
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys N. P. ir J. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. birželio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) rajone prašymą dėl teismo leidimo paimti mažametį vaiką L. P., gim. (duomenys neskelbtini), iš motinos J. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir tėvo N. P., gim. (duomenys neskelbtini), išdavimo, atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. J. P. pripažįsta, kad šių metų gegužės 19 d. savo namuose vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo neblaivi. Kartu su ja buvo ir duktė L. P.. N. P. tos dienos vakare buvo išėjęs į žvejybą. Suprantama, kad jis nežinojo ir negalėjo žinoti, kad ji tą dieną vartos alkoholį. T. T. prašyme, tiek teismo nutartyje kalbama apie N. P. „pasišalinimą“. Šiam žodžiui suteikiama reikšmė, kad neva N. P. sąmoningai paliko mažametį vaiką rizikingoje situacijoje ir vengė juo pasirūpinti, nors to tikrai nebuvo. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad J. P. nededa pakankamai pastangų keisti savo gyvenimo būdą, skirti daugiau dėmesio savo nepilnamečiams vaikams. Iš tiesų alkoholio ji nevartoja nuo 2022 metų pradžios. Stengiasi atsikratyti priklausomybės nuo alkoholio. Nuo šios priklausomybės gydosi ambulatoriškai. Teismo posėdyje taip pat nurodė, kad yra numatytas susitikimas su medikais. Toks susitikimas įvyko 2023-06-15 (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismui pateikia medicinos dokumentų išrašą. Nuo 2022 metų pradžios, t. y. nuo 2022 m. sausio 7 d. iki 2022 m. vasario 10 d., kai buvo taikyta laikinosios priežiūros priemonė, nėra užfiksuota jokių J. P. ir N. P. alkoholio vartojimo atvejų, jokių vaikų teisių pažeidimų, todėl nėra pagrįstas teiginys, kad nededa pakankamai pastangų keisti savo gyvenimo būdą ir šiuo metu negali pasiimti L. P. ir tinkamai ją prižiūrėti, nors faktiškai ji ir šiuo metu tai daro (dukterį (duomenys neskelbtini) apgyvendinus pas N. P. motiną ir toliau ja rūpinasi).
7.2. N. P. nesutinka, kad šių metų gegužės 19 d buvo kažkur specialiai „pasišalinęs“, suteikiant šiam žodžiui sąmoningo vengimo pasirūpinti savo mažamečiu vaiku, prasmę. Teismui paaiškino, kad buvo išvykęs žvejoti, o toje vietoje ryšys ne visada būna. Su mažamete dukterimi buvo likusi J. P. ir jis tikrai nežinojo ir negalėjo žinoti, kad J. P. vartos alkoholinius gėrimus, nes to ji jau daugiau kaip metus nedarė ir tokiu būdu mažametė dukra atsidurs rizikingoje situacijoje. N. P. jau daugiau kaip metai alkoholio nevartoja. Teismo nutartyje nurodyta, kad yra duomenų, jog N. P. yra linkęs smurtauti. Yra remiamasi maištaujančių N. P. ir J. P. paauglių dukterų (duomenys neskelbtini) paaiškinimais. Mergaitės buvo nubaustos už netinkamą elgesį, todėl, norėdamos „atsirevanšuoti“, Tarnybai pasakoja nebūtus dalykus. Nei smurto, nei kokių nors jo apraiškų jų šeimoje nebėra nuo 2022 metų pradžios.
7.3. Daugiau kaip metus laiko su jų šeima dirbo socialinė darbuotoja, ji nėra pastebėjusi jų šeimoje jokio smurto, girtuokliavimo ar vaikų nepriežiūros. Socialinės darbuotojos atsiliepimai apie šeimą buvo tik geri, tačiau kažkodėl Tarnyba teismui jų nepateikė.
7.4. Trumpalaikė nesaugi aplinka dukteriai L. P. buvo sukelta jos motinos J. P. neatsakingo elgesio, kuri jį pripažįsta. Tuo tarpu N. P. šioje situacijoje nepadarė nieko tokio, kas leistų iš jo paimti mažametį vaiką L. P..
Atsiliepimas
8. Pateiktu atsiliepimu pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius prašo atmesti suinteresuotų asmenų atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. T. S. specialistai 2023 m. gegužės 30 d. nustatė vaikui apsaugos poreikį ir priėmė sprendimą paimti mažametę iš šeimos. Teismas priimtoje nutartyje pagrįstai įvertino ir nagrinėjamu atveju nustatė, kad L. P. gyvena jai nesaugioje aplinkoje, motinai J. P. nustatomas apsvaigimas nuo alkoholio, yra duomenų, kad N. P. linkęs smurtauti.
8.2. Teismas nutartyje yra pažymėjęs, jog yra buvę ir anksčiau atvejų, kai teko vertinti L. P. situaciją namuose dėl rizikos veiksnių nustatymo. Suinteresuoti asmenys klaidina teismą ir nenurodo faktinių aplinkybių, susijusių su jų įprastiniu netinkamu gyvenimo būdu. Taip pat pažymėtina, jog atliekant L. P. situacijos vertinimą (2023-05-30 Nr. (duomenys neskelbtini)) bei T. S. specialistams bendraujant su J. P., ji yra nurodžiusi, kad 2022 m. kovo mėnesį ji buvo „užsikodavusi“ 1 metams laiko (duomenys neskelbtini) nuo potraukio alkoholiui, po kodavimosi bendravo su psichologu, priklausomybių konsultantu ir nuo to laiko alkoholio visiškai nevartoja, nejaučia potraukio, tačiau nei T. S. nei socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkė, nei socialinė darbuotoja, dirbanti su šeima, neturi duomenų apie 2022 m. kovo mėnesį „kodavimąsi“ nuo priklausomybės alkoholiui. T. S. turimais duomenimis, J. P. „užsikodavo“ vieneriems metams nuo priklausomybės alkoholiui 2022 m. gegužės 24 d., tačiau 2023 m. gegužės 19 d. J. P. vėl fiksuotas girtumas, todėl akivaizdu, kad J. P. „kodavimasis“ norimų rezultatų neduoda, ir neužtikrina, kad J. P. alkoholio nevartos.
8.3. Teismas teisingai vertino T. S. sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, atsižvelgdamas ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis.
8.4. Suinteresuoti asmenys teigia, kad sprendžia savo problemas, J. P. lankosi pas gydytojus, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad, pagal suinteresuotų asmenų pateiktus įrodymus, pas gydytoją J. P. apsilankė tik po vaiko paėmimo, taigi, veiksmų buvo imtasi tik todėl, kad buvo paimtas vaikas. N. P. girtumas nebuvo fiksuotas tik todėl, kad jis prieš atvykstant specialistams iš savo namų pasišalina, ką įrodo prieš tai buvę įvykiai. Pažymėtina, kad tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir pagrindžiantys tėvų gebėjimą pasirūpinti vaiko sveikata, auklėjimu, bendravimu, alkoholio vartojimo problemų sprendimu, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimu ir pan. Pirmiau aptartos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo vertinti, kad situacija šiai dienai yra pasikeitusi – atsakovai nebepiktnaudžiauja alkoholiu ir yra pasirengę tinkamai įgyvendinti savo, kaip tėvų pareigas, kad gebės užtikrinti savo nepilnamečiam vaikui saugią ir grėsmės nekeliančią aplinką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respubliko0s civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl teismo nutarties dalies, kuria leista paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą (motinos ir tėvo), teisėtumo bei pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų
11. CPK 314 straipsnis numato dvi išimtis iš bendro naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme draudimo: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tokius įrodymus priimti ir kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas, aiškindamas paminėtas proceso teisės nuostatas, yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, be to, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015 ir kt.). Jeigu įrodymai, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje, teismas turi teisę atsisakyti juos priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.).
12. Nagrinėjamoje byloje apeliantai pateikė naujus įrodymus: medicinos dokumentų išrašą/siuntimą ir jo kopiją, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro pranešimą ir jo kopiją.
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, siekį išsamiai ištirti bylos aplinkybes, sprendžiamo klausimo pobūdį, priima šalių naujai teikiamus įrodymus ir juos vertina kartu su visa bylos medžiaga.
Dėl ginčo esmės
14. Pažymėtina, kad vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, situaciją turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau - VTAPĮ) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti savo vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma, įvertinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015; 2017 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017, 33 punktas).
15. CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija VTAPĮ nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Pagal minėto straipsnio 2 dalį Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, paėmusi vaiką šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, privalo per tris darbo dienas, o išimtiniais atvejais, kai tai objektyviai neįmanoma, – per penkias darbo dienas, kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Pagal CK 3.254 straipsnį vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.
16. VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis šio įstatymo 36⁵ straipsniu: 1) paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą; 2) Civilinio kodekso 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.
17. Kaip nustatyta VTAPĮ 36⁵ straipsnio 1 dalyje, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą CK 3.254 straipsnyje nurodytais pagrindais ir jeigu: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei arba 2) šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei.
18. Spręsdamas teismo leidimo paimti vaiką išdavimo klausimą, teismas turi įvertinti vaiko paėmimo iš šeimos organizavimo procesą, t. y., dėl kokių priežasčių buvo paimtas vaikas ir ar nebuvo galimybės užtikrinti vaikui saugią aplinką kitu būdu, pavyzdžiui, teikiant pagalbą šeimai, ar buvo išnaudotos galimybės sustiprinti šeimą ir palikti joje vaiką. Vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. civilinė byla Nr. e3K-3-182-916/2020).
19. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo leidimą paimti mažametį vaiką L. P. iš jos atstovų pagal įstatymą, motinos J. P. ir tėvo N. P.. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad mergaitei namų aplinkoje nesaugu, motina girtauja. Kai buvo nustatytas J. P. neblaivumas, namuose buvo mažametis vaikas, su N. P. susisiekti nebuvo galimybės. Šalys byloje neigė vartojančios alkoholį, nurodė, kad fiksuotas atvejis yra vienkartinis, mergaičių M. D. ir I. P. teiginiai apie N. P. ir J. P. išgėrinėjimus pasak J. P. ir N. P. yra išsigalvoti.
20. Byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Nustatyta, kad mažametės L. P. tėvai yra J. P. ir N. P.. 2023 m. gegužės 19 d. gavus pranešimą per programą F.C. į tai reaguota ir vykta į (duomenys neskelbtini), kur nustatyta, kad namuose neblaivi mama J. P. su nepilnamečiu vaiku L. P.. Kitų vaikų - I. P., M. D. ir V. P. namuose nebuvo, apie tai informuota VTAS. J. P. ir N. P. šeimai taikoma atvejo vadyba. Pirmas situacijos vertinimas buvo atliktas 2023 m. gegužės 22 d., surašyta Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. (duomenys neskelbtini), o pakartotinai 2023 m. gegužės 30 d. buvo surašyta Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad reaguojant į pranešimą 2023 m. gegužės 20 d. 0 val. 57 min. nuvykta nurodytu adresu ir rasta neblaivi J. P., kuriai nustatytas 1,89 prom. neblaivumas, su ja kartu namuose buvo mažametė L. P.. Prieš tai girtavimo atvejis šeimoje buvo nustatytas 2022 m. sausio 1 d. kai nustatytas nesmurtinis vaiko teisių pažeidimas L. P. atžvilgiu (J. P. nustatyta 1,89 prom., N. P. – 1,67 prom.).
21. L. P. laikinoji priežiūra anksčiau buvo nustatyta 2022 m. sausio 7 d. – 2022 m. vasario 10 d., nuo 2022 m. birželio 22 d. N. P. neterminuotai apribota tėvo valdžia vaiko J. P. atžvilgiu. Nustatyta, kad atvejo metu mergaitė nemiegojo, ją ant rankų laikė mama, taip pat buvo atvykusi tuo metu I. P., kuri sutiko pasirūpinti mažamete. Šis atvejis, kai po 2022 m. kovo mėnesio užsikodavimo pavartojo alkoholį, buvo pirmas. N. P. 2023 m. gegužės 19 d. dienos metu buvo su (duomenys neskelbtini) namuose, o vakare išvyko į žvejybą, tik 2023 m. gegužės 20 d. ryte grįžęs iš žvejybos sužinojo, kad J. P. ,,užgėrė“, o (duomenys neskelbtini) pabėgo iš namų. I. P. pasiėmusi pas save L. P. ir sutiktų toliau ją prižiūrėti, jei jai padėtų J. P. ir N. P., nes pati yra silpnos sveikatos. I. P. nežino ar pas J. P. ir N. P. namuose girtaujama, kai pas ją lankosi (duomenys neskelbtini), jos taip pat nesakiusios, kad tėvai girtauja. D. D., pas kurią pabėgo (duomenys neskelbtini) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) penktadienį gėrė. Dėl situacijos namuose mergaitės jau ne kartą bėgo iš namų, mano, kad J. P. reikalingas ilgalaikis gydymas.
22. Vertinant pagal Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašą patvirtintą Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019-12-30 įsakymu Nr. A1-803 „Dėl vaiko situacijos vertinimo aprašo patvirtinimo“ (toliau - Aprašas) buvo nustatytas rizikos veiksnys: 26.3 vaiko atstovas pagal įstatymą (motina) yra apsvaigęs nuo alkoholio, <...> galimai turi priklausomybės nuo alkoholio <...> požymių, žalingo alkoholio <...> vartojimo požymių ir tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (kelianti) reikšmingą žalą vaiko sveikatai <...>: 2023 m. gegužės 19 d. J. P. policijos pareigūnai nustatė 1,89 prom. girtumą, su tėvu nepavyko susisiekti. Vaiko sesuo I. P. pokalbio metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini).
23. Vaiko laikino apgyvendinimo aktu 2023 m. gegužės 20 d. Nr. (duomenys neskelbtini) L. P. apgyvendinta laikinai pas močiutę I. P., nes vaiko motinai J. P. nustatytas 1,89 prom. neblaivumas. 2021 m. liepos 2 d. Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų sprendimu N. P. laikinai apribota tėvo valdžia sūnaus J. P. atžvilgiu, o 2021 m. liepos 29 d. nutartimi J. P. nustatyta nuolatinė globa. 2022 m. birželio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų sprendimui N. P. neterminuotai apribota tėvo valdžia sūnaus J. P. atžvilgiu.
24. Svarbu įvertinti aplinkybę, jog ir anksčiau buvo atvejų, kai reikėjo vertinti L. P. situaciją namuose dėl rizikos veiksnių nustatymo – Vaiko situacijos vertinimo anketa 2022 m. balandžio 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindas, kad į VTAS kreipėsi N. P. brolis, nes gavo žinių, kad N. P. ir J. P. neblaivūs; nuvykus vertinti situacijos namuose nepilnamečių nebuvo, J. P. ir N. P. pripažino, kad vartojo alkoholį, o iškvietus policiją N. P. pasišalino, J. P. nustatytas 1,85 prom. neblaivumas; tą kartą apsaugos vaikui poreikis nenustatytas. L. P. situacija vertinta 2022 m. liepos 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini) – 2022 m. liepos 9 d. 22:31 val. neva vyko konfliktas tarp sugyventinių, nuvykus namuose nieko nerasta, nenustatytas vaiko apsaugos poreikis. Vaiko situacija vertinta 2022 m. sausio 7 d. Nr. (duomenys neskelbtini) – namuose rasta sumušta moteris, L. P. buvo lovytėje, tvarkingai ir švariai aprengta; buvo nustatytas rizikos veiksnys pagal Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašą patvirtintą Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019-12-30 įsakymu Nr. A1-803 „Dėl vaiko situacijos vertinimo aprašo patvirtinimo“ – 31.1 smurtas artimoje aplinkoje; 30.3 – alkoholio vartojimas atstovų pagal įstatymą. 2022 m. vasario 4 d. teiktos Mobilios komandos rekomendacijos atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su J. P. šeima organizavimo Nr. (duomenys neskelbtini) – nustatyti rizikos veiksniai: J. P. periodiškai registruojami neblaivumo atvejai, nustatomi pasikartojantys vaiko teisių pažeidimai, konfliktai su sugyventiniu, vaikai gyvena galimai smurtaujančioje aplinkoje; rekomenduota: J. P. apsilankyti pas psichologą ir priklausomybių ligų konsultantą. Iš šio rašto darytina išvada, kad J. P. buvo apsisprendusi nebegyventi su N. P..
25. Bylos duomenų visuma rodo, kad pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog L. P. gyvena jai nesaugioje aplinkoje: motinai J. P. nustatomas apsvaigimas nuo alkoholio, yra duomenų, kad N. P. linkęs smurtauti. Priešingai nei nurodo apeliantai, teismas vertino visus turimus duomenis, o ne pavienį atvejį. Nustatyta, kad nei T. S. nei (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkė, nei socialinė darbuotoja, dirbanti su šeima, neturi duomenų apie apeliantės 2022 m. kovo mėnesį „kodavimąsi“ nuo priklausomybės alkoholiui, T. S. turimais duomenimis, J. P. „užsikodavo“ vieneriems metams nuo priklausomybės alkoholiui 2022 m. gegužės 24 d., tačiau 2023 m. gegužės 19 d. J. P. vėl fiksuotas girtumas.
26. Būtina įvertinti, kad apeliantų naujai pateikti įrodymai tik įrodo faktą, jog pas gydytoją J. P. apsilankė tik po vaiko paėmimo, todėl pareiškėjas pagrįstai nurodo, kad veiksmų buvo imtasi tik todėl, kad buvo paimtas vaikas. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes matyti, kad N. P., prieš atvykstant specialistams, iš savo namų pasišalina ne pirmą kartą. Nors iš apeliantų veiksmų matyti, kad jie siekia susigrąžinti vaiką, deda pastangas, tačiau kol kas nėra duomenų išvadai, kad vaiko grąžinimas į šeimą nepažeistų prioritetinių vaiko interesų. Atkreiptinas dėmesys, kad kiti asmenys nurodė, jog apeliantai (abu, o ne vienas iš jų) vartoja alkoholį, tą nurodė ir kiti du vaikai, t. y. (duomenys neskelbtini). Taigi, nepaisant to, kad N. P. tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas paimti vaikus, nebuvo namuose ir nebuvo užfiksuotas jo neblaivumas, byloje nustatyta, kad jis linkęs smurtauti, anksčiau ir jam buvo fiksuotas neblaivumas būnant su vaiku. Apie netinkamą jo elgesį patvirtino kiti du vaikai.
27. Esant aptartoms aplinkybėms darytina išvada, jog mažametė L. P. pagrįstai buvo laikinai paimta iš jos įstatyminių atstovų J. P. ir N. P..
28. Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamam klausimui teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
29. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, todėl atskirojo skundo argumentų pagrindu naikinti ją nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.