Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-3372-925/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-10-28
Bylos Nr.: e2A-3372-925/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-02429-2024-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Linas Zinkevičius, Jorūnė Pukinskienė, Urmila Valiukienė
Atsakovas: A. C.
Ieškovas: I. C.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-3372-925/2025Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02429-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jorūnės Pukinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Urmilos Valiukienės ir Lino Zinkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. liepos 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės I. C. ieškinį atsakovui A. C. ir atsakovo A. C. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „SB Lizingas“, išvadą teikianti institucija Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:

1.1. nutraukti santuoką, sudarytą 2011 m. rugsėjo 3 d. tarp ieškovės I. C. ir atsakovo A. C., kuri buvo sudaryta ir įregistruota Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl A. C. kaltės;

1.2. po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes – C., C.;

1.3. nepilnamečio sūnaus L. C., gim. 2011 m. rugsėjo 12 d., ir nepilnametės dukros A. C., gim. 2013 m. spalio 28 d., gyvenamąją vietą nustatyti su motina I. C.;

1.4. priteisti iš atsakovo A. C. nepilnamečio sūnaus L. C. išlaikymui po 450 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka iki L. C. sulauks pilnametystės, pinigines lėšas pervedant į motinos I. C. nurodytą banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 13 d.; išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirti motiną I. C.;

1.5. priteisti iš atsakovo A. C. nepilnametės dukros A. C. išlaikymui po 450 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka iki A. C. sulauks pilnametystės, pinigines lėšas pervedant į motinos I. C. nurodytą banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 13 d. Išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirti motiną I. C.;

1.6. priteisti iš atsakovo A. C. ieškovei I. C. išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 1 d. iki laikinųjų apsaugos priemonių ir laikinojo išlaikymo teisme nustatymo dienos, t. y. kiekvienam vaikui po 450 Eur per mėn., už 6 mėn., viso 5 400 Eur išlaikymo įsiskolinimo;

1.7. nustatyti šią A. C. bendravimo su nepilnamečiais vaikais L. C. ir A. C. tvarką:

i. atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais nelyginių savaičių savaitgaliais jo pasirinktoje vietoje, pasiimant nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį iki 11 val. ir grąžinant nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą sekmadienį iki 19.00 val.;

ii. atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais vieną kartą savaitės viduryje, jo pasirinktoje vietoje, pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ir grąžindamas juos iki 20 val. į jų gyvenamąją vietą;

iii. atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais per Kūčias ir Šv. Velykų pirmą dieną lyginiais metais, per Šv. Kalėdas ir Šv. Velykų antrą dieną – nelyginiais metais. Atsakovas gruodžio 23 d. 18.00 val. pasiima nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina gruodžio 24 d. iki 12.00 val. į nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą. Šeštadienį prieš Šv. Velykas 19.00 val. pasiima nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina Velykų pirmą dieną 19.00 val. į jų gyvenamąją vietą. Nelyginiais metais atsakovas gruodžio 25 d. 12.00 val. pasiima nepilnamečius vaikus iš gyvenamosios vietos ir grąžina gruodžio 26 d. 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą, Velykų pirmą dieną 19 val. pasiima nepilnamečius vaikus iš gyvenamosios vietos ir grąžina Velykų antrą dieną 19.00 val. į jų gyvenamąją vietą;

iv. vaikų gimtadienio dieną turi teisę švęsti abu tėvai. Konkreti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka jų gimtadienio dieną nustatoma atskiru šalių susitarimu;

v. atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais atsakovo gimimo dieną;

vi. ieškovė turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais jos gimimo dieną;

vii. atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais Tėvo dieną. Jei tai nėra atsakovui priklausanti bendravimo diena savaitgalį pagal nustatytą tvarką, atsakovas pasiima nepilnamečius vaikus 11.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina nepilnamečius vaikus 19.00 val. į jų gyvenamąją vietą;

viii. ieškovė bendrauja su nepilnamečiais vaikais Motinos dieną. Jei tai atsakovui priklausanti bendravimo diena savaitgalį pagal nustatytą tvarką, atsakovas grąžina nepilnamečius vaikus sekmadienį 11 val. į jų gyvenamąją vietą;

ix. atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais vasaros atostogų metu nepertraukiamai 14 kalendorinių dienų. Apie savo planuojamą bendravimo su vaikais laiką vasaros atostogų metu atsakovas informuoja ieškovę raštu ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gegužės 15 dienos;

x. ieškovė bendrauja su nepilnamečiais vaikais vasaros atostogų metu nepertraukiamai 14 kalendorinių dienų. Tuo metu atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka netaikoma;

xi. šalys įsipareigoja nepilnamečiams vaikams esant pas vieną iš tėvų, suteikti galimybę kitam tėvui bet kada pakalbėti su vaikais telefonu ar kitokio nuotolinio ryšio priemonėmis;

xii. šalims susitarus raštu, galima ir kitokia nei nustatyta laikina bendravimo su vaikais tvarka. Bendravimo tvarkoje nurodomas „susitarimas raštu“ reiškia susitarimo patvirtinimą SMS žinute šalių kontaktais. Apie kontaktų pasikeitimą šalys privalo informuoti viena kitą nedelsiant, ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną.

1.8. nustatyti, kad santuokos nutraukimas I. C. turtinėms teisėms ir pareigoms sukėlė pasekmes nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. 1 d.;

1.9. padalinti santuokos metu įgytą bendrąja jungtinės nuosavybės teise ieškovei ir atsakovui priklausantį turtą ir kreditorinius įsipareigojimus tokiu būdu:

i. priteisti ieškovei I. C. asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

ii. priteisti atsakovui A. C. automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), id. Nr. (duomenys neskelbtini);

iii. nustatyti, kad kreditorinį įsipareigojimą Luminor Bank AS, Lietuvos skyriui pagal 2016 m. vasario 5 d. Būsto kreditavimo sutartį BK 16/02/194M po santuokos nutraukimo asmeniškai vykdys ieškovė I. C.;

iv. nustatyti, kad kreditorinį įsipareigojimą pagal su UAB ,,SB Lizingas” 2021 m. birželio 10 d. sudarytą Vartojimo Kredito Sutartį Nr. E106446655 po santuokos nutraukimo asmeniškai vykdys ieškovė I. C.;

1.10. priteisti iš atsakovo ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus dokumentus.

Šalies argumentai

2. Ieškovė I. C. (toliau – ir ieškovė) nurodė, kad ji ir atsakovas A. C. (toliau – ir atsakovas) (toliau - ieškovė ir atsakovas kartu vadinami ginčo šalimis) 2011 m. rugsėjo 3 d. sudarė santuoką Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 3585. Gyvenant santuokoje 2011 m. rugsėjo 12 d. gimė sūnus L. C. ir 2013 m. spalio 28 d. gimė dukra A. C..

3. Ieškovė taip pat nurodė, kad esminė santuokos iširimo priežastis yra ta, kad atsakovas ne kartą smurtavo ieškovės atžvilgiu. Santuokos iširimą galutinai nulėmė 2023 m. lapkričio 14 d. atsakovo pavartotas fizinis ir psichologinis smurtas ieškovės atžvilgiu. Fizinio skausmo sukėlimas yra nustatytas medicininiuose dokumentuose, t. y. VŠĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2023 m. lapkričio 14 d. ambulatorinio apsilankymo apraše, kur konstatuotas pilvo sienos sumušimas. Nors Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6 skyriaus (Trakai) 2024 m. birželio 11 d. nutarime atleisti kaltininką A. C. nuo baudžiamosios atsakomybės konstatuota, kad atsakovo padaryta veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra nesunkus nusikaltimas, tai savaime nepaneigė atsakovo smurto fakto. Atsakovas beveik metus negyvena kartu su šeima, atskirai nuomojasi butą, jokių pastangų išsaugoti šeimą nededa. Šiuo metu turi kitą moterį, su kuria palaiko santykius. Praktiškai visiškai nustojo teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokėti paskolą bankui – paskolą moka bei vaikams perveda išlaikymą pagal savo norus.

4. Ieškovė nurodė, jog nuo vaikų gimimo daugiausia rūpinasi nepilnamečiais vaikais. Nuo momento, kai atsakovas paliko šeimą, jie nuolat gyveno su ieškove savo įprastoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovas su vaikais bendrauja tik epizodiškai ir nuo 2024 m. kovo mėnesio visiškai neprisidėjo prie jų išlaikymo. Ieškovė užtikrina vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas, stabilumą, rūpinasi jų ugdymu, sveikata bei poreikių tenkinimu. Vaikai yra prisirišę prie ieškovės, jų interesai ir norai siejasi su gyvenimu kartu su ja. Todėl sūnaus ir dukros gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, nes tai labiausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

5. Ieškovė taip pat pagrindė sūnaus L. ir dukros A. išlaikymo dydį, kuris iš esmės de facto (faktiškai) buvo teikiamas nepilnamečiams vaikams šalims gyvenant santuokoje:

5.1. sūnaus L. išlaikymui per mėnesį reikalingas išlaikymas, kurį sudaro: higienos priemonės – 10 Eur, sanitarinės priemonės – 10 Eur, vitaminai – 20 Eur, vaistai – 10 Eur, stomatologo paslaugos (dantų traukimas, taisymas) – 15 Eur, įvairūs sveikatos sutrikimų tyrimai ir skiepai – 15 Eur, lavinimo bei mokymo priemonės – 70 Eur, mokyklos reikmenys – 69 Eur, laisvalaikis ir pramogos savaitgaliais (filmai, spektakliai, atrakcionai ir kt.) – 42 Eur, gimtadienio šventės ir dovanos (vaiko bei draugų) – 26 Eur, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų – 10 Eur, kirpimo paslaugos – 13 Eur, maistas – 180 Eur, drabužiai ir avalynė – 140 Eur, komunalinės paslaugos, internetas, televizija ir nuoma – 106 Eur, didesni pirkiniai (dviratis, batutas ir kt.) – 69 Eur, automobilio išlaidos (techninė priežiūra, degalai, remontas) – 45 Eur, išlaidos vaiko atostogoms bei kelionėms – 50 Eur; iš viso – 900 Eur.

5.2. dukros A. išlaikymui per mėnesį reikalinga 900 Eur suma, kurią sudaro šios išlaidos: higienos priemonės – 10 Eur, sanitarinės priemonės – 10 Eur, vitaminai – 20 Eur, vaistai – 10 Eur, stomatologo paslaugos (dantų traukimas, taisymas) – 15 Eur, įvairūs sveikatos sutrikimų tyrimai ir skiepai – 15 Eur, lavinimo, mokymo priemonės bei žaislai – 70 Eur, mokyklos reikmenys – 69 Eur, laisvalaikis ir pramogos savaitgaliais (filmai, spektakliai, atrakcionai ir kt.) – 42 Eur, gimtadienio šventės ir dovanos (paties vaiko ir draugų) – 26 Eur, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų – 10 Eur, kirpimo paslaugos – 13 Eur, maistas – 180 Eur, drabužiai ir avalynė – 140 Eur, komunalinės paslaugos, internetas, televizija ir nuoma – 106 Eur, didesni pirkiniai (dviratis, batutas ir kt.) – 69 Eur, automobilio išlaidos (techninė priežiūra, degalai, remontas) – 45 Eur, išlaidos vaiko atostogoms ir kelionėms – 50 Eur.

Šalies argumentai

6. Ieškovė nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), jos vidutinis darbo užmokestis sudaro apie 1 450 Eur. Atsakovas taip pat dirba, ieškovės žiniomis, jo darbo užmokestis yra didesnis nei 2 500 Eur. Kadangi ieškovei nebuvo žinomos tiksliai atsakovo gaunamos pajamos, ji prašė teismo išreikalauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis apie atsakovo pajamas už paskutinių šešių mėnesių laikotarpį.

7. Ieškovė, įvertinusi, jog išlaikymas iš abiejų tėvų priteisiamas proporcingai jų turtinei padėčiai, ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui – po 450 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; dukros išlaikymui – po 450 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė taip pat nurodė, kad vaikų išlaikymui skirtas lėšas valdo uzufrukto teise.

8. Nuo šalių gyvenimo skyriumi pradžios atsakovas nustojo tinkamai teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams – jis mokėjo savo nuožiūra ir epizodiškai. Dėl to ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nuo tos datos, kada atsakovas visiškai nustojo vaikams teikti išlaikymą, t. y. nuo 2024 m. kovo 1 d., iki laikinųjų apsaugos priemonių ir laikinojo išlaikymo nustatymo teisme dienos. Išlaikymo įsiskolinimas susidarė už 6 mėnesius ir sudaro: sūnui – po 450 Eur per mėnesį, iš viso 2 700 Eur; dukrai – po 450 Eur per mėnesį, iš viso 2 700 Eur.

9. Nors tarp šalių iš esmės nebuvo kilusio esminio ginčo dėl tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos nustatymo, siekiant užtikrinti stabilumą ir aiškumą, ieškovė ieškinyje prašė teismo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kuri labiausiai atitiktų vaikų interesus bei, kiek įmanoma, atspindėtų iki šiol nusistovėjusią bendravimo praktiką tarp atsakovo ir vaikų.

10. Santuokos metu ginčo šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo turtą: žemės sklypą ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini)., kurių bendra vertė 98 900 Eur, bei automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), id. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 27 000 Eur. Turtas įkeistas „Luminor Bank AS“ pagal 2016 m. vasario 5 d. būsto kreditavimo sutartį BK 16/02/194M. Baldų ir buities daiktų ieškovė nedalija – ginčo dėl jų nėra. Bendra turto vertė 125 900 Eur.

11. Ginčo šalys turi kreditorinių įsipareigojimų: 2016 m. vasario 5 d. su Nordea Bank AB sudaryta Būsto kreditavimo sutartis Nr. BK 16/02/194M 83 000 Eur sumai (likutis 57 110,89 Eur, palūkanos apie 53 055,35 Eur) ir 2021 m. birželio 10 d. su UAB „SB Lizingas“ sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. E106446655 2 500 Eur sumai (likutis 617,01 Eur). Ieškovei nėra žinoma, ar atsakovas turi kitų skolų. Turto balansas: 125 900 Eur – 57 110,89 Eur – 617,01 Eur = 68 172,10 Eur, po 34 086,05 Eur kiekvienai šaliai.

12. Iki santuokos ieškovei priklausęs butas (duomenys neskelbtini), buvo parduotas, o 30 999 Eur iš šio pardavimo panaudota įsigyjant minėtą nekilnojamąjį turtą. Tai sudaro apie 30 proc. turto vertės, todėl ši dalis laikytina ieškovės asmenine nuosavybe, o likusi 70 proc. – bendroji jungtinė nuosavybė.

13. Turtas dalintinas natūra: ieškovei priteistinas žemės sklypas ir gyvenamasis namas (98 900 Eur), atsakovui – automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), id. Nr. (duomenys neskelbtini) (27 000 Eur). Kreditorinius įsipareigojimus bankui ir lizingo bendrovei po santuokos nutraukimo vykdo ieškovė, kuri turi stabilias pajamas.

14. Padalinus turtą ir įsipareigojimus, ieškovei tenka 41 172,10 Eur, o atsakovui – 27 000 Eur. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.123 straipsnio 1 dalimi, ieškovė prašė nukrypti nuo lygių dalių principo, nes įgyjant turtą panaudotos jos asmeninės lėšos (apie 30 proc. vertės) ir būtina atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus, kuriems šis būstas - nuolatinė gyvenamoji vieta.

Šalies argumentai

15. Ieškovė ieškinyje prašė santuokos metu įgytą turtą padalinti aukščiau nurodytu būdu įvertinus šias faktines ir teisines aplinkybes: 1) ieškovės asmeninės lėšos 30 999 Eur sumoje buvo panaudotos santuokos metu įgyto šeimos nekilnojamojo turto - žemės sklypo ir gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) įsigijimui, todėl ieškovės dalis, įvertinus asmeninės nuosavybės indėlį šiame šeimos nekilnojamame turte, sudaro 65 proc., atsakovo – 35 proc.; 2) nurodytas turtas yra šeimos gyvenamoji patalpa, kurioje gyvena nepilnamečiai vaikai ir tai yra jų gyvenamoji vieta; 3) nurodytas šeimos turtas nėra išmokėtas bankui, paskolos likutis su palūkanomis viršija gautos paskolos sumą; 4) atsakovas nemoka būsto paskolos, kreditorinius įsipareigojimus pastaruoju metu vykdo tik ieškovė; 5) atsakovas tik savo reikmėms naudoja automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), id. Nr. (duomenys neskelbtini); 6) atsakovas nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. išsikraustė iš bendrų šeimos namų, gyvena išsinuomotam bute. Atsakovui iš ieškovės nepriteistina piniginė kompensacija.

Atsiliepimas

16. Atsakovas A. C. atsiliepimu prašė:

16.1. ieškinį atmesti;

Šalies argumentai

16.2. atveju, esant iki bylos nagrinėjimo teisme iš esmės pradžios pateiktam ieškovės prašymui nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodant sprendime konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę, o tik konstatuojant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tenkinti ieškinį dalyje:

16.2.1. nutraukti 2011 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą A. C. ir I. C. santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodant sprendime konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę, o tik konstatuojant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

16.2.2. po santuokos nutraukimo palikti ieškovei I. C. ir atsakovui A. C. santuokines pavardes, atitinkamai: C., C.;

16.2.3. nustatyti ieškovės ir atsakovo nepilnamečio sūnaus L. C. ir nepilnametės dukros A. C. gyvenamąją vietą su ieškove I. C.;

16.2.4. nustatyti ieškovės I. C. pasiūlytąją atsakovo A. C. bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais L. C. ir A. C.;

16.2.5. nustatyti, kad santuokos nutraukimas ieškovės I. C. turtinėms teisėms ir pareigoms sukėlė pasekmes nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d.;

16.2.6. priteisti atsakovui A. C. santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) id. Nr. (duomenys neskelbtini).

16.3. likusioje dalyje ieškinį atmesti;

16.4. priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

17. Atsakovo pažymėjo, kad jo mėnesinės pajamos, atskaičius mokesčius, sudaro 1 100 Eur. Ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis: po 450 Eur kiekvienam vaikui, t. y. viso – 900 Eur kas mėnesį. Pastaruoju atveju atsakovo pragyvenimui liktų tik 300 Eur į mėnesį, kas akivaizdžiai pažeistų ir bendrą protingumo principą, ir kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, jog neteisinga būtų nustatyti tokio dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kad jis, išlaikomas ir kito iš tėvų, būtų materialiai aprūpintas daug geriau už išlaikymą teikiantį tėvą ar motiną.

18. Atsakovas taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo prašė:

18.1. iš atsakovo A. C. priteisti nepilnamečio sūnaus L. C. ir nepilnametės dukros A. C. išlaikymui kiekvienam po 300 eurų nuo 2024 m. kovo 1 d.;

18.2. priteisti ieškovei I. C. žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį pastatą, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise;

18.3. priteisti atsakovui A. C. iš ieškovės I. C. 100 000 Eur kompensaciją už ieškovei I. C. atitenkantį žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį pastatą, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise;

18.4. priteisti atsakovui A. C. automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) id. Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise;

18.5. priteisti ieškovei I. C. iš atsakovo A. C. 10 200 Eur kompensaciją už atsakovui A. C. atitenkantį automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) id. Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise;

18.6. priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

19. Atsakovas nurodė, kad jo mėnesinės pajamos po mokesčių sudaro 1 100 Eur. Atsižvelgiant į tai, prašė teismo priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus ir nepilnametės dukros išlaikymui po 300 Eur kiekvienam, mokant periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis nuo 2024 m. kovo 1 d.

20. Atsakovas pažymėjo, kad žemės sklypas ir jame esantis gyvenamasis pastatas, esantys adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgyti ieškovės ir atsakovo bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Juridinis faktas, kad minėtas sklypas ir jame esantis gyvenamasis namas buvo įgyti būtent bendrosios jungtinės nuosavybės teise, yra įregistruotas NTR. Siekiant mažinti bylinėjimosi išlaidas, skirtas dalintino turto rinkos vertės nustatymui, siūlytina bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės – žemės sklypo ir jame esančio gyvenamojo pastato, esančių adresu (duomenys neskelbtini)– rinkos vertę bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo momentu nustatyti pagal analogiją su parduodamo sklypo dalies ir gyvenamojo namo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo kaina. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, dėl žemės sklypo ir jame esančio gyvenamojo pastato, esančių adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertės (200 000 Eur), spręstina išklausius ieškovės nuomonę. Ieškovei sutikus su nurodyta rinkos verte, prašytina teismo priteisti ieškovei žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį pastatą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise, įpareigojant ieškovę išmokėti atsakovui ½ dalies turto vertės kompensaciją, t. y. 100 000 Eur.

21. Santuokos metu ginčo šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) id. Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis UAB „Vertinimo partneriai“ atlikta minėto automobilio vertinimo ataskaita, minėto automobilio rinkos vertė 2024 m. lapkričio 14 d. sudarė 20 400 Eur. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, atsakovas prašė teismo priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) id. Nr. (duomenys neskelbtini), išmokant ieškovei ½ minėto turto vertės kompensaciją, t. y. 10 200 Eur.

22. Apibendrinant priešieškinio 2 ir 3 skyriuose nurodytą santuokos metu įgytą dalintiną turtą, atsakovo teigimu, turi būti sudaromas toks bendras turto balansas (CK 3.118 straipsnis): 1) žemės sklypas ir jame esantis gyvenamasis pastatas, esantys adresu (duomenys neskelbtini), paliktini ieškovei; jų rinkos vertė – 200 000 Eur, iš kurių atsakovo naudai priteistina 100 000 Eur kompensacija; 2) automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) id. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas atsakovui; automobilio rinkos vertė – 20 400 Eur, iš kurios ieškovės naudai priteistina 10 200 Eur kompensacija. Atsižvelgiant į nurodytą balansą, bendra atsakovui iš ieškovės priteistina suma priešieškinio pateikimo dienai sudaro: 100 000 Eur – 10 200 Eur = 89 800 Eur.

Atsiliepimas

23. Atsiliepimu į atsakovo pateiktą priešieškinį ieškovė prašė: 1) atsakovo priešinį ieškinį atmesti ir tenkinti ieškovės ieškinį atsakovui; 2) priteisti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus dokumentus.

24. Kadangi atsakovas priešieškiniu neginčijo ieškovės ieškinyje nurodytų nepilnamečių vaikų realių išlaikymo poreikių (po 450 Eur per mėnesį kiekvienam) ir pripažino, kad išlaikymas priteistinas nuo 2024 m. kovo 1 d., ieškovė atsiliepime pasisakė tik dėl atsakovo realių galimybių mokėti ieškiniu reikalaujamą išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

Šalies argumentai

25. Ieškovė nesutiko, kad atsakovas išgali mokėti tik po 300 Eur. Kaip nurodė atsakovas priešieškinyje, teismas, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo ir motinos turtinę padėtį, t. y. visas jo gaunamas pajamas, turimas santaupas ir turtą, nes CK 3.199 straipsnis apibrėžiantis pajamas, iš kurių išskaitomas priteistas išlaikymas, numato, kad priteistas išlaikymas išskaičiuojamas iš privalančio jį mokėti tėvo (motinos) darbo užmokesčio, taip pat iš visų jo pajamų rūšių. Ieškovė turi pagrįstą pagrindą manyti, kad atsakovo realios gaunamos pajamos yra ženkliai didesnės nei jo deklaruojamas 1 100 Eur atlyginimas. Atsakovas disponuoja didesnėmis lėšomis, nei nurodo teismui: jis nuomoja butą Vilniuje, už kurį moka 800 Eur per mėnesį, moka automobilio lizingo įmokas – 339,80 Eur per mėnesį, nekilnojamojo būsto paskolos įmokas, kurios vidutiniškai sudaro apie 450 Eur per mėnesį (šiuo metu moka pasirinktinai arba išvis nemoka), taip pat moka priteistą 700 Eur dydžio išlaikymą vaikams. Vien šių prievolių suma sudaro apie 2 289 Eur per mėnesį. Atsakovui papildomai reikalingos lėšos ir pragyvenimui – maistui, kurui, aprangai bei kitoms būtinoms išlaidoms. Todėl akivaizdu, kad atsakovas realiai disponuoja didesnėmis nei deklaruotos 1 100 Eur pajamomis. Ieškovė pažymėjo, jog jai sudėtinga savarankiškai įrodyti atsakovo gaunamas didesnes pajamas, todėl, siekdama pagrįsti, jog jos viršija deklaruojamus 1 100 Eur per mėnesį, prašė teismo įpareigoti atsakovą pateikti: būsto nuomos sutartį; visų turimų banko sąskaitų išrašus; „Bung“ banko kortelės (Nyderlandų bankas) išrašus už laikotarpį nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2025 m. sausio 12 d. Ieškovė pažymėjo, kad šių įrodymų pagrindu ji įrodinės, kad atsakovo pajamos yra ženkliai didesnės ir kad jis pajėgus mokėti vaikų faktinius poreikius atitinkantį išlaikymą – po 450 Eur per mėnesį kiekvienam.

26. Ieškovė nesutiko su atsakovo nurodyta ginčo turto verte – 200 000 Eur, nes ji grindžiama analogija, o ne individualiu vertinimu, todėl nėra pagrįsta. 2025 m. sausio 3 d. UAB „Turto vertinimo agentūra“ atliko ginčo žemės sklypo ir gyvenamojo namo vertinimą bei nustatė jų bendrą rinkos vertę – 123 000 Eur (žemės sklypo – 17 400 Eur, namo – 105 600 Eur). Atsižvelgdama į pateiktą ataskaitą, ieškovė prašė laikyti, kad ginčo turto vertė yra 123 000 Eur (CK 3.119 straipsnis), todėl atsakovo prašoma 100 000 Eur kompensacija – nepagrįsta.

Atsiliepimas

27. Ieškovė sutiko su atsakovo atsiliepime nurodyta automobilio verte – 20 400 Eur, jos neginčijo.

Šalies argumentai

28. Ieškovė prašė nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti jai 2/3, o atsakovui 1/3 dalį turto. Nekilnojamasis turtas natūra turėtų būti priteistas ieškovei, tačiau iš jos atsakovui mokėtina kompensacija sudarytų 21 963 Eur. Automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), id. Nr. (duomenys neskelbtini), turėtų būti priteistas atsakovui, bet jis turėtų sumokėti ieškovei 3 239 Eur kompensaciją. Taigi galutinis skirtumas yra 18 724 Eur, kuriuos ieškovė turėtų sumokėti atsakovui, o ne 89 800 Eur, kaip nepagrįstai nurodoma priešieškinyje. Galutinis padalinimas būtų toks: ieškovei priteistinas žemės sklypas ir gyvenamasis namas už 123 000 Eur, atsakovui – automobilis BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini), id. Nr. (duomenys neskelbtini) už 20 400 Eur, bei 18 724 Eur kompensacija iš ieškovės atsakovui už didesnę jai tenkančią turto dalį. Kreditoriniai įsipareigojimai: 2016 m. vasario 5 d. būsto kredito likutis 57 110,89 Eur (su palūkanomis 110 166,24 Eur), 2021 m. birželio 10 d. vartojimo kredito likutis 617,01 Eur (su palūkanomis 1 539,36 Eur) ir 2023 m. birželio 7 d. kredito likutis 15 541 Eur (su palūkanomis 19 369,07 Eur) – lieka solidariai vykdytini abiejų šalių lygiomis dalimis.

Atsiliepimas

29. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius patikslintu atsiliepimu į ieškinį prašė teismo dėl ieškovės ieškinio reikalavimų pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į suinteresuoto asmens Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atsiliepimą teismui.

30. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „SB lizingas“ savo pozicijos byloje nepareiškė.

31. Išvadą teikianti institucija Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) nurodė, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, ieškinyje nurodyta vaikų bendravimo su tėvu tvarka neprieštarauja vaikų interesams. Taip pat nurodė, kad nepilnamečiams vaikams L. C. ir A. C. priteistinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Remiantis byloje pateiktais duomenimis, atsižvelgiant į ieškovės bei atsakovo turtinę padėtį, darbingą amžių, galimybę dirbti ir užsidirbti, vaikų amžių, poreikius ir sveikatą, Tarnybos nuomone, išlaikymo dydis turėtų būti priteistinas užtikrinantis būtinas vaikams vystytis sąlygas ir vaikų poreikius tenkinti, o tikslesnio dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, ištyrus visus ieškovės ir atsakovo pateiktus įrodymus. Tarnyba neprieštarauja dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, jei nebus nustatytos kitos aplinkybės, nei nurodytos ieškovės ieškinyje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

32. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2025 m. liepos 22 d. sprendimu ieškovės I. C. ieškinį ir atsakovo A. C. priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė I. C. ir A. C. santuoką, sudarytą 2011 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr.(duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo I. C. paliko santuokinę pavardę – C., A. C. – jo pavardę C.; nustatė nepilnamečių vaikų L. C. ir A. C. gyvenamąją vietą su motina I. C.; priteisė iš A. C. vaikų L. C. ir A. C. išlaikymą po 450 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2024 m. rugsėjo 10 d. iki vaikų pilnametystės, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, pinigus pervedant į I. C. nurodytą sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 13 d, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš A. C. nepilnamečiams vaikams L. C. ir A. C. išlaikymo įsiskolinimą po 2 700 Eur kiekvienam vaikui; vaikams skirto išlaikymo lėšų valdytoja uzufrukto teise paskyrė I. C.; nustatė atsakovo A. C. bendravimo su nepilnamečiais vaikais L. C. ir A. C. tvarką: <...>; nustatė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms teisines pasekmes sukelia nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d.; I. C. priteisė 30 997,66 Eur vertės bendro turto dalį kompensuojant asmenines lėšas, panaudotas bendro turto įgijimui; bendrą 59 109,30 Eur vertės turtą padalino lygiomis dalimis: I. C. priteisė 29 554,65 Eur vertės turtą; A. C. priteisė 29 554,65 Eur vertės turtą; I. C. natūra priteisė žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), 127 000 Eur vertės; A. C. natūra priteisė automobilį BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), kurio vertė 20 400 Eur; A. C. iš I. C. priteisė 9 154,65 Eur kompensaciją už natūra tenkančią mažesnę turto dalį; nustatė, kad kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui Luminor Bank AS pagal 2016 m. vasario 5 d. Būsto kreditavimo sutartį BK 16/02/194M po santuokos nutraukimo vykdys I. C., prievolei Bankui liekant solidariai su A. C.; kitose dalyse ieškinio ir priešieškinio teismas netenkino; laikinąsias apsaugos priemones – laikinąjį išlaikymą vaikams, taikytą 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, nusprendė palikti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; į priteistą išlaikymą vaikams nutarė įskaityti išlaikymą, A. C sumokėtą pagal 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartį dėl laikinojo išlaikymo priteisimo; taip pat priteisė iš A. C. 1 279 Eur žyminį mokestį valstybei; priteisė iš I. C. A. C. 1 954,26 Eur bylinėjimosi išlaidas.

33. Teismas nustatė, kad šalių santuoka sudaryta 2011 m. rugsėjo 3 d. ir įregistruota Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Ginčo šalys patvirtino, jog kartu negyvena, santuokinių ryšių nepalaiko nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d., todėl santuoką laikė faktiškai iširusia. Teismas, įvertinęs tai, kad sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, sprendė, jog negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

34. Teismas konstatavo, kad šalys pasinaudojo CK 3.63 straipsnyje nustatyta teise ir prašė teismo sprendime nenurodyti faktų, patvirtinančių sutuoktinių kaltę. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys dėl santuokos iširimo kaltino viena kitą, tačiau akivaizdžiai vengė nurodyti aplinkybes, patvirtinančias deklaruojamą kito sutuoktinio kaltę. Iš šalių paaiškinimų buvo matyti, kad abu sutuoktiniai kaltinimais vienas kitam demonstravo nelojalumą ir nepagarbą vienas kitam, nedėjo pakankamai pastangų santuokai išsaugoti. Atsižvelgdamas į nustatytą, teismas pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

35. Teismas, nesant tarp šalių ginčo dėl po santuokos paliekamų pavardžių, nusprendė ieškovei palikti santuokinę pavardę – C., o atsakovui – C.(CK 3.69 straipsnis).

36. Teismas taip pat nustatė, kad ginčo šalys santuokoje susilaukė vaikų, kurie santuokos nutraukimo dienai yra nepilnamečiai – L. C., gim. 2011 m. rugsėjo 12 d., ir A. C., gim. 2013 m. spalio 28 d. Šalių vaikai gyvena su motina, kuri jais rūpinasi tinkamai. Duomenų, kad ieškovės elgesys ar gyvenimo būdas pažeistų vaikų teises, nėra. Atsakovas sutiko, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nusprendė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.

37. Teismas pažymėjo, jog šalių vaikai L. C. ir A. C. yra nepilnamečiai ir jiems reikalingas išlaikymas. Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra dirbantys, gaunantys pajamas. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymui po 450 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Taip pat pateikė lėšų, reikalingų vaikų poreikiams tenkinti, lenteles, iš kurių nėra pagrindo teiginiui, kad nurodyti vaikų poreikiai yra neprotingi, o jiems skiriamos lėšos akivaizdžiai viršija vaikų poreikius. Pagal ieškovės skaičiavimus kiekvieno vaiko išlaikymui reikia 900 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingos ir realaus dydžio. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų vaikų poreikių, tačiau teigė, kad jo turtinė padėtis neleidžia teikti vaikams ieškovės prašomo išlaikymo ir sutiko vaikų išlaikymui mokėti po 300 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Atsakovas nurodė, kad jo pajamas sudaro tik 1 100 Eur darbo užmokestis ir priteisus ieškovės prašomą išlaikymą vaikams, jam liktų 300 Eur, o vaikų turtinė padėtis taptų geresnė negu jo. Teismas pabrėžė, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 777 Eur atskaičius mokesčius. Taigi, suma, kurią atsakovas sutinka skirti vaikų išlaikymui, yra net mažesnė už teismų praktikoje pripažįstamą išlaikymo minimumą. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, dirbantis (duomenys neskelbtini), duomenų, kad jis dėl objektyvių aplinkybių negalėtų uždirbti lėšas, reikalingas vaikų išlaikymui, byloje nebuvo. Ieškovė nurodė, kad jos darbo užmokestis yra vidutiniškai 1 880 Eur per mėnesį. Nors ieškovės darbo užmokestis yra didesnis negu atsakovo, teismas atsižvelgė į tai, kad tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikai, ir taip tenka didesnė rūpinimosi vaikais našta, todėl sprendė, jog mažinti tėvo materialinį indėlį į vaikų išlaikymą ir vaikų išlaikymo pareigą tarp tėvų paskirstyti nelygiai, nėra pagrindo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į tai, kad abu tėvai yra pajėgūs teikti tokio dydžio išlaikymą savo vaikams, teismas ieškovės reikalavimą tenkino ir vaikų išlaikymui nusprendė priteisti po 450 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2024 m. rugsėjo 10 d.) iki vaikų pilnametystės. Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skyrė ieškovę (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.186, 3.190 straipsniai).

38. Teismas nurodė, kad ieškovė prašė priteisti po 2 700 Eur išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui už 6 mėnesius, skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 1 d., kai atsakovas visiškai nustojo teikti vaikams išlaikymą, iki laikinojo išlaikymo priteisimo. Atsakovas, nesutikdamas su šiuo reikalavimu ir parašydamas jį atmesti, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad per šį laikotarpį išlaikymą vaikams teikė. Laikantis įrodinėjimo principo, kad įrodyti galima tai, kas buvo, o ne tai, ko nebuvo, ir atsakovui nepateikus įrodymų šiam ieškovės reikalavimui paneigti, teismas sprendė, kad ieškinys šioje dalyje tenkinamas, kiekvienam vaikui priteisiant po 2 700 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Nors ieškovė prašė išlaikymo įsiskolinimą priteisti jai, teismas pabrėžė, jog išlaikymas teikiamas vaikams, tad ir įsiskolinimas susidaro vaikams, o ne išlaikymą teikiančiai motinai. Ieškovė nurodė, kad išlaikymo sumą skaičiuoja nuo 2024 m. kovo 1 d. iki laikinojo išlaikymo priteisimo. Išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio padavimo teismui dienos, todėl įsiskolinimas skaičiuojamas iki ieškinio padavimo dienos. Ieškinys teismui paduotas 2024 m. rugsėjo 10 d., nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių priimta 2024 m. rugsėjo 13 d., išlaikymo įsiskolinimą ieškovė skaičiuoja už 6 mėnesius, t. y. iki 2024 m. rugsėjo 1 d. Teismas sprendė, kad nei ieškinio padavimo data, nei teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo data, sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, įtakos neturi.

39. Teismas pažymėjo, jog abi ginčo šalys nurodė, kad faktiškai santuokinio gyvenimo nebevedė nuo tada, kai atsakovas išsikraustė iš namų, t. y. 2023 m. rugpjūčio 1 d. Atsakovas ieškovės prašymui nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms sukėlė pasekmes nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. neprieštaravo. Teismui pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir abiem sutuoktiniams sutinkant, kad santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d., teismas konstatavo, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms teisines pasekmes sukelia nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d.

40. Teismas nustatė, kad ginčo šalys santuokoje įgijo šį bendrą dalintiną turtą: žemės sklypą, gyvenamąjį namą, esančius(duomenys neskelbtini), ir automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini). Tarp šalių kilus ginčui dėl turto vertės, atsakovo prašymu 2025 m. vasario 21 d. teismo nutartimi buvo paskirta nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė. Ekspertas Darijus Grigas 2025 m. kovo 14 d. ekspertizės akte Nr. DGE250314 pateikė išvadą, kad žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 127 000 Eur. Su šiuo įvertinimu abi ginčo šalys sutiko. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės nurodyta automobilio verte – 27 000 Eur - pateikė UAB „Vertinimo partneriai“ automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitą, kurioje automobilis įvertintas 20 400 Eur. Su šiuo vertinimu ieškovė sutiko. Taigi, santuokoje ginčo šalys įgijo 147 400 Eur vertės bendrą turtą.

41. Teismas taip pat nustatė, kad ginčo šalys turi skolą kreditoriui Luminor Bank AS (buvęs pavadinimas Nordea bank AB) pagal 2016 m. vasario 5 d. Būsto kreditavimo sutartį BK 16/02/194M, kurios grąžinimo terminas nepasibaigęs. Kaip matyti iš šios sutarties specialiosios dalies, šalims 83 000 Eur paskola iki 2041 m. sausio 15 m. buvo suteikta nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad 2025 m. liepos 1 d. skolos likutis šiam kreditoriui buvo 57 293,04 Eur. Ieškiniu į bylą įtrauktas šalių kreditorius UAB „SB Lizingas“, kuriam likusi nesumokėta skolos dalis pagal 2021 m. birželio 10 d. vartojimo kredito sutartį Nr. E106446655, buvo 617,01 Eur. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad visa skola šiam kreditoriui sumokėta, todėl skola šiam kreditoriui dalinant sutuoktinių turtą nevertinta.

42. Teismas sprendė, jog esant šalių bendrai prievolei, kurios įvykdymo terminas nėra suėjęs, dalintino turto suma mažinama 57 293,04 Eur suma. Dalytino šalių bendro turto vertė sudaro 90 106,96 Eur (147 400 Eur - 57 293,04 Eur). Ieškovė prašė turtą padalinti nukrypstant nuo lygių dalių principo dėl asmeninių lėšų - 30 999 Eur panaudojimo bendro nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įgijimui. Atsakovas prašė turtą padalinti lygiomis dalimis. Iš 2016 m. sausio 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. 108) matyti, kad ieškovė pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) (įgytą pagal 2010 m. rugsėjo 14 d. dovanojimo sutartį), už 5 500 Eur. Iš ieškovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2016 m. sausio 7 d. buto pirkėja ieškovei pervedė 30 999,96 Eur sumą, o ieškovė 2016 m. sausio 8 d. A. C. pervedė 30 997,66 Eur paskirtyje nurodydama „namo pirkimui“, kas patvirtina ieškovės teiginius apie tai, kad bendro nekilnojamojo turto įsigijimui buvo panaudotos jos asmeninės lėšos. Kaip matyti iš 2016 m. sausio 28 d. žemės sklypo ir statinio pirkimo-pardavimo sutarties, turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nupirktas už 103 000 Eur. Šio turto įsigijimui panaudota ieškovės asmeninių lėšų suma sudaro beveik trečdalį visos turto įsigijimo kainos, kas laikytina žymia turto dalimi. Todėl teismas laikė, jog šio indėlio neįvertinimas dalinant bendrą sutuoktinių turtą, prieštarautų teisingumo principui. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė bylą vedė pati, neturėdama kvalifikuotos teisinės pagalbos, kas galimai jai sutrukdė pasirinkti tinkamą asmeninių lėšų susigrąžinimo teisinį pagrindą, todėl teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, konstatavo pagrindą išeiti už ieškinio reikalavimo ribų keičiant reikalavimo teisinį pagrindą: ieškovės asmenines lėšas kompensuojant ne nustatant didesnę jos dalį bendrame turte, bet kompensuojant jai iš bendro turto asmenines lėšas – 30 997,66 Eur, panaudotas bendram turtui įsigyti (CPK 3.98 straipsnis, 3.118 straipsnio 3 dalis). Teismas apskaičiavo, kad iš bendro turto vertės atėmus ir kompensaciją ieškovei, dalintino turto vertė – 59 109,30 Eur (90 106,96 Eur – 30 997,66 Eur). Teismas pažymėjo, jog ieškovės nurodyta aplinkybė, kad su ja lieka gyventi šalių vaikai, kaip pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, nėra pakankama, kad atsakovui būtų priteista mažesnė turto dalis. Vaikai lieka ne tik gyventi su ieškove, bet ir dabartinėje savo gyvenamojoje vietoje, t. y. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), t. y. jų gyvenimo sąlygos nesikeičia, jie lieka aprūpinti būstu, visais reikalingais daiktas. Kokią įtaką didesnė ieškovei priteista bendro turto dalis turėtų vaikų teisėms, jų interesų apsaugai, ieškovė nenurodė. Nenustatęs pagrindo nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, teismas sprendė, jog šalių bendras turtas dalinamas lygiomis dalimis kiekvienam sutuoktiniui priteisiant po 29 554,65 Eur (59 109,30 Eur / 2) vertės turtą. Ginčo šalys sutarė, kad natūra ieškovei būtų priteistas žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), o atsakovui – automobilis. Atsakovui priteisus automobilį, kurio vertė 20 400 Eur, iš ieškovės atsakovui teismas priteisė 9 154,65 Eur (29 554,65 Eur – 20 400 Eur) kompensaciją už natūra negautą mažesnę bendro turto dalį (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

43. Asmenų sudarytos sutartys, sprendžiant su santuokos nutraukimu susijusius klausimus teisme, gali būti modifikuojamos tik besąlygiškai su tuo sutinkant sutarties šalims. Nors šalių kreditorius Luminor bank AS preliminariu vertinimu nurodė, kad ieškovė galėtų viena perimti įsipareigojimus bankui, kreditoriaus sutikimo tokiam sutarties modifikavimui nėra. Todėl teismas sprendė, kad ieškovei natūra priteisus turtą, kurio įsigijimui paimtos paskolos terminas dar nepasibaigęs, ir šios skolos suma sumažinta turto vertė, grąžinti skolą bankui įpareigojama ieškovė, šalims liekant solidariai atsakingoms kreditoriui Luminor bank AS.

44. Teismas nustatė, kad ieškovė šioje byloje patyrė 100 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui. 2024 m. rugsėjo 13 d. teismo nutartimi ieškovė atleista nuo 852 Eur žyminio mokesčio. Atsakovas šioje byloje patyrė 1 572 Eur žyminio mokesčio išlaidų, 2 280 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 650 Eur ekspertizės atlikimo išlaidų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių santuoka nutraukiam dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės iš dalies sumokėto 100 Eur žyminio mokesčio už šį reikalavimą iš atsakovo nepriteisiamas nei ieškovei nei valstybei nesumokėta 10 Eur dalis.

45. Ieškovė reiškė 41 172 Eur turtinį reikalavimą dėl turto padalinimo. Nuo 852 Eur žyminio mokesčio už šį reikalavimą buvo atleista. Ieškovei priteistas 60 552,31 Eur vertės turtas. Už šią sumą mokėtinas 1 358 Eur žyminis mokestis, kurį teismas priteisė iš atsakovo valstybei. Už reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimą ieškovė yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Priteisęs šalių vaikams išlaikymą, teismas iš atsakovo valstybei priteisė 243 Eur žyminį mokestį (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 7 dalis).

46. Atsakovas priešieškiniu, jį patikslinęs pagal eksperto nustatytą turto vertę, reiškė 53 300 Eur turtinį reikalavimą. Atsakovui sumažinus reikalavimo sumą, susidarė 322 Eur žyminio mokesčio permoka, kurią teismas įskaitė į valstybei priteistiną žyminio mokesčio sumą. Atsakovui priteisus 29 554,65 Eur vertės turtą, kas sudaro 55,45 proc. jo reikšto reikalavimo, iš ieškovės atsakovui teismas priteisė 693 Eur žyminio mokesčio, 1 264,26 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovo patirtų 650 Eur išlaidų turto vertinimo ekspertizei apmokėti teismas iš ieškovės atsakovui nepriteisė, įvertinęs tai, kad atsakovas prašė skirti ekspertizę, nesutikdamas su ieškovės pateikta UAB „Turto vertinimo agentūra“ turto vertinimo ataskaita Nr. NT-25-03, kurioje šalių nekilnojamasis turtas buvo įvertintas 123 000 Eur, t. y. atsakovas patyrė išlaidas iš esmės tam pačiam rezultatui patvirtinti (atsakovo ekspertas turtą įvertino 127 000 Eur).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

47. Atsakovas (apeliantas) A. C. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. liepos 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-375-424/2025, dalyje dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo ir priimti naują sprendimą: tenkinti atsakovo A. C. priešieškinį dalyje dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo, priteisti iš atsakovo A. C. nepilnamečio sūnaus L. C. ir nepilnametės dukros A. C. išlaikymui kiekvienam po 300 eurų kas mėnesį nuo 2024 m. kovo 1 d., taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

47.1. Byloje nustatyta, kad atsakovo mėnesinės pajamos, atskaičius mokesčius, sudaro 1 100 Eur. Ieškovės prašomas ir teismo priteistas iš atsakovo išlaikymo dydis: po 450 Eur kiekvienam vaikui, t. y. viso – 900 Eur kas mėnesį. Pastaruoju atveju atsakovo pragyvenimui lieka tik 200 Eur į mėnesį, kas akivaizdžiai pažeidžia ir bendrą protingumo principą, ir kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, jog neteisinga būtų nustatyti tokio dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kad jis, išlaikomas ir kito iš tėvų, būtų materialiai aprūpintas daug geriau už išlaikymą teikiantį tėvą ar motiną;

47.2. Spręsdamas klausimą dėl atsakovo galimybių mokėti vaikams išlaikymą, teismas pažymėjo, „jog vertina ne tik esamą jo turtinę padėtį, bet ir galimybes imtis priemonių jai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius: subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Atsakovas yra darbingo amžiaus, dirbantis (duomenys neskelbtini), duomenų, kad jis dėl objektyvių aplinkybių negalėtų uždirbti lėšas, reikalingas vaikų išlaikymui, byloje nėra.“ Teismas, motyvuodamas priimtą sprendimą, netinkamai taikė CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ginčo klausimu, todėl priėmė nepagrįstą ir, atitinkamai, naikintiną sprendimą.

Atsiliepimas

48. Ieškovė I. C. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą prašydama atsakovo A. C. apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. liepos 22 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas, ieškovės patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

48.1. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad sūnaus L. išlaikymui kas mėnesį yra reikalinga 900 Eur, dukros A. išlaikymui - 900 Eur, pateikė lentelę, kurioje nurodė konkrečią išlaidų rūšį ir kiek tai kainuoja. Lentelėje nurodyti vaikų poreikiai ir jiems skiriamos lėšos nėra užaukštintos, o viso labo tik būtinos išlaidos, t. y. maisto, aprangos, sveikatos, higienos, mokyklos reikmenys, poilsio ir lavinimo reikmenys. Akivaizdu ir tai, kad praėjus vieneriems metams po bylos iškėlimo iki teismo sprendimo priėmimo, išlaidų dydis pakito, tik padidėjo;

Atsiliepimas

48.2. Atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek priešiniame ieškinyje ieškovės nurodyto vaikų išlaikymo dydžio neginčijo nei patiriamų išlaidų sudėtimi, nei nurodytų išlaidų verte finansine išraiška. Pažymėtina, jog atsakovas (jo atstovas) nei teismo posėdžio metu, nei skundu neginčija nepilnamečių vaikų išlaikymo poreikių dydžio, nenurodė, kad jie būtų neprotingi, nebūtini ar užaukštinti, taigi, sutiko, kad kiekvieno vaiko išlaikymui per mėnesį būtina ir reikalinga suma sudaro 900 Eur. Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir priešiniame ieškinyje tik nurodė, kad jo mėnesinės pajamos sudaro 1 100 Eur, todėl neišgali mokėti kiekvienam vaikui po 450 Eur kas mėn., skundu prašo panaikinti šioje dalyje sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti priešieškinį ir priteisti nepilnamečio sūnaus L. išlaikymui ir dukros A. išlaikymui kiekvienam po 300 Eur kas mėnesį;

48.3. Kaip pagrįstai sprendimo motyvuose konstatavo pirmosios instancijos teismas, suma, kurią atsakovas sutinka skirti vaikų išlaikymui ir prašo priteisti priešiniu ieškiniu, yra net mažesnė už teismų praktikoje pripažįstamą išlaikymo minimumą (nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 777 Eur atskaičius mokesčius). Atsakovas byloje nepagrindė mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančių vaikų poreikių, todėl teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė šioje dalyje jo priešinio ieškinio reikalavimą ir nėra teisinio pagrindo skundo tenkinimui šioje dalyje;

48.4. Atmestini kaip nepagrįsti skundo argumentai, kad atsakovui pragyvenimui lieka tik 200 Eur, kad priteisto išlaikymo iš atsakovo dydis po 450 Eur kas mėn. kiekvienam vaikui pažeidžia bendrą protingumo principą, kasacinio teismo praktiką ar kad nepilnamečiai vaikai šiuo atveju materialiai geriau aprūpinti nei išlaikymą suteikiantis tėvas. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį po 450 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui atsakovo turtinė padėtis objektyviai leidžia teikti, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai tokį išlaikymo dydį priteisė iš atsakovo. Ir nors atsakovas skunde teigia, kad byloje nustatyta, jog jo mėnesinės pajamos, atskaičius mokesčius, sudaro 1 100 Eur per mėn., tai neatitinka tikrovės, todėl argumentas vertintinas kritiškai. Tokia pozicija visiškai nepagrįsta. Ieškovė nurodo, kad atsakovas disponuoja ženkliai didesnėmis pastoviai gaunamomis pajamomis. Tai, jog atsakovas turi kitų pajamų nei vien tik deklaruojamas darbo užmokestis, teismo posėdžio metu pripažino ir atsakovo advokatas, nurodydamas, kad ,,galimos ir kitos pajamos, bet tai tos kitos pajamos, apie kurias teigia ieškovė, jų negaliu paneigti, tačiau jos nėra įskaitytinos, nes jos nereguliarios, gali būti iš vis ilgą laiką jokių nebūti, gali būti kurį laiką kitokios pajamos“ (2025 m. liepos 2 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 41:17 min. iki 42:15 min.);

48.5. Bylos duomenys patvirtina, kad laikotarpyje nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2025 m. sausio 12 d. atsakovas į banko sąskaitą Luminor banke įnešė įvairiomis sumomis grynuosius pinigus ar jam mokėjimo pavedimus atliko kiti konkretūs asmenys, o (duomenys neskelbtini) atlikdavo mokėjimus ne 1 100 Eur sumai, o 1 304 Eur sumai. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė nuolatos teigė, kad atsakovo gaunamos pajamos yra ženkliai didesnės, nei jis deklaruoja, sudaro daugiau nei 2 500 Eur kas mėnesį. Šią aplinkybę akivaizdžiai iliustruoja ir atsakovo gyvenimo būdas – jo mėnesinės išlaidos beveik tris kartus viršija deklaruojamą darbo užmokestį, t. y. atsakovas nuomoja butą (duomenys neskelbtini), kurio nuoma (kaip buvo nurodęs ieškovei) sudaro 800 Eur per mėn., moka automobilio lizingą, kas sudaro 339,80 Eur per mėn., atskirais laikotarpiais mokėjo nekilnojamojo būsto paskolos dalį, kuri sudaro vidutiniškai 420-450 Eur per mėn. (bylos nagrinėjimo metu nemokėjo ar mokėjo pagal savo norus), priteistas laikinas išlaikymas vaikams 700 Eur per mėn. Taigi, vien šių prievolių suma sudaro vidutiniškai 2 289 Eur per mėn. Taip pat patiriamos išlaidos pragyvenimui – maistui, kurui, aprangai, kelionėms ir kt. Taigi, akivaizdu, kad atsakovas disponuoja didesnėmis nei 2 500 Eur lėšomis, ir jos yra reguliarios, o ne 1 100 Eur pajamomis, kurias deklaruoja teismui. Kadangi ieškovei buvo sudėtinga įrodyti atsakovo realiai gaunamas pajamas, ji prašė teismą įpareigoti atsakovą pateikti būsto nuomos sutartį ir jo turimų banko sąskaitų bei ,,Bung“ banko kortelės (Nyderlandų bankas) išrašus už laikotarpį nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2025 m. sausio 12 d. tačiau atsakovas sąmoningai jų nepateikė – nei duomenų apie turimas banko kortelės sąskaitas, nei nuomos sutarties, todėl skundo argumentas, kad jam lieka tik 200 Eur pajamų pragyvenimui, neatitinka tikrovės ir nėra įrodytas (CPK 178 straipsnis);

48.6. Dėl nurodytų argumentų, teismas pagrįstai, remdamasis bylos medžiaga ir kasacinio teismo praktika, vertino ne tik atsakovo esamą turtinę padėtį, bet ir jo galimybes imtis priemonių jai pagerinti. Kaip pagrįstai nurodė teismas, atsakovas yra darbingas, dirbantis (duomenys neskelbtini), duomenų, kad dėl objektyvių aplinkybių negalėtų uždirbti lėšų, reikalingų vaikų išlaikymui, byloje nėra. Pažymėtina, jog atsakovas dirba įmonėje logistikos vadovu, kitų išlaikytinių neturi, neturi neordinarių išlaidų, turi paklausią specialybę, kuri jam suteikia galimybę gauti geras pajamas, taigi, jis turi geras perspektyvas pagerinti savo turtinę padėtį;

48.7. Teismas sprendimo motyvuose pagrįstai nurodė, kad mažinti tėvo materialinį indėlį į vaikų išlaikymą ir vaikų išlaikymo pareigą tarp tėvų paskirstyti netolygiai, nėra teisinio pagrindo, nes ieškovei, su kuria lieka gyventi vaikai ir taip tenka didesnė rūpinimosi vaikais našta. Pažymėjo, kad atsakovas šiuo metu yra nusišalinęs nuo rūpinimosi vaikais, bendravimo, savalaikiai nemoka priteisto išlaikymo ir faktiškai ieškovei vienai tenka vaikų priežiūra, jų auklėjimas, rūpinimasis kasdieniniais poreikiais.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

išvados

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

4. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl šalių nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo ribų

5. Byloje nustatyta, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus – sūnų L. C., gimusį 2011 m. rugsėjo 12 d., ir dukrą A. C., gimusią 2013 m. spalio 28 d. Nutraukus šalių santuoką pirmosios instancijos teismo sprendimu, nepilnamečių vaikų gyvenamoji nustatyta su motina I. C..

6. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 450 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Ieškovė taip pat pateikė lėšų, reikalingų vaikų poreikiams tenkinti, lenteles, pagal kuriose pateiktus skaičiavimus kiekvieno vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga suma sudaro 900 Eur. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra dirbantys, gaunantys pajamas. Spręsdamas dėl nepilnamečiams vaikams reikalingo ir iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nėra pagrindo teiginiui, kad ieškovės nurodyti vaikų poreikiai yra neprotingi, o jiems skiriamos lėšos akivaizdžiai viršija vaikų poreikius. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingos ir realaus dydžio. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų vaikų poreikių, tačiau teigė, kad jo turtinė padėtis neleidžia teikti vaikams ieškovės prašomo išlaikymo ir sutiko vaikų išlaikymui mokėti po 300 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje nurodė, kad jo pajamas sudaro tik 1 100 Eur darbo užmokestis ir priteisus ieškovės prašomą išlaikymą vaikams (po 450 Eur kiekvienam), jam liktų tik 200 Eur, o vaikų turtinė padėtis taptų geresnė negu jo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo argumentus dėl teiktino vaikams išlaikymo dydžio, pabrėžė, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 777 Eur atskaičius mokesčius, taigi suma, kurią atsakovas sutinka skirti vaikų išlaikymui, yra net mažesnė už teismų praktikoje pripažįstamą išlaikymo minimumą. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, dirbantis (duomenys neskelbtini), duomenų, kad jis dėl objektyvių aplinkybių negalėtų uždirbti lėšas, reikalingas vaikų išlaikymui, byloje nebuvo. Ieškovė nurodė, kad jos darbo užmokestis yra vidutiniškai 1 880 Eur per mėnesį. Nors ieškovės darbo užmokestis yra didesnis negu atsakovo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikai, ir taip tenka didesnė rūpinimosi vaikais našta, todėl sprendė, jog mažinti tėvo materialinį indėlį į vaikų išlaikymą ir vaikų išlaikymo pareigą tarp tėvų paskirstyti nelygiai, nėra pagrindo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į tai, kad abu tėvai yra pajėgūs teikti vienodo dydžio išlaikymą savo vaikams, pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą tenkino ir vaikų išlaikymui nusprendė priteisti po 450 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2024 m. rugsėjo 10 d.) iki vaikų pilnametystės. Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja teismas paskyrė ieškovę (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.186, 3.190 straipsniai).

7. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtame sprendime nustatytu atsakovo nepilnamečiams vaikams teiktinu išlaikymo dydžiu, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ir neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį. Atsakovas pažymėjo, jog byloje nustatyta, kad atsakovo mėnesinės pajamos, atskaičius mokesčius, sudaro 1 100 Eur, taigi atsakovui mokant teismo priteistą išlaikymą kiekvienam vaikui po 450 Eur, atsakovo pragyvenimui lieka tik 200 Eur į mėnesį, kas akivaizdžiai pažeidžia ir bendrą protingumo principą, ir kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, numatančią, jog neteisinga nustatyti tokio dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kad jis, išlaikomas ir kito iš tėvų, būtų materialiai aprūpintas daug geriau už išlaikymą teikiantį tėvą ar motiną. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio, šį dydį sumažinant, t. y. patenkinti atsakovo priešieškinį, kuriuo jis prašė priteisti iš jo kiekvienam vaikui po 300 Eur kas mėnesį.

Žemesnės instancijos teismas

8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalys teismo sprendimo dalies dėl šalių santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, nustatytos šalių bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos apeliacine tvarka neskundė ir neginčijo, todėl apeliacinės instancijos teismas toliau pasisakys tik dėl atsakovo apeliacinio skundo ir ieškovės atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų, t. y. tik dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nustatytas ir iš atsakovo priteistas išlaikymo, teiktino nepilnamečiams vaikams kas mėnesį, dydis.

Dėl pagrindo sumažinti nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį (ne)buvimo

9. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Įstatyme nereglamentuojama, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

10. Nagrinėjamu atveju nėra kvestionuojama tai, kad šalių nepilnamečiams vaikams materialiai išlaikyti yra būtinos lėšos, o vaikų poreikių patenkinimu turi pasirūpinti abu tėvai. Tačiau atsakovas kvestionuoja savo galimybes teikti tokią pat, kaip ir ieškovė, išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumą, t. y. po 450 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.

11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21 punktas).

12. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

13. Taigi, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko poreikių užtikrinimo, turi būti vertinamos konkrečios bylos faktinės aplinkybės.

14. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 900 Eur suma kiekvienam vaikui; nurodomą sumą ieškovė pagrindė sudarytomis vaikų poreikių lentelėmis, kuriose nurodama, jog kiekvieno vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalingą sumą sudaro: higienos priemonės – 10 Eur, sanitarinės priemonės – 10 Eur, vitaminai – 20 Eur, vaistai – 10 Eur, stomatologo paslaugos (dantų traukimas, taisymas) – 15 Eur, įvairūs sveikatos sutrikimų tyrimai ir skiepai – 15 Eur, lavinimo bei mokymo priemonės – 70 Eur, mokyklos reikmenys – 69 Eur, laisvalaikis ir pramogos savaitgaliais (filmai, spektakliai, atrakcionai ir kt.) – 42 Eur, gimtadienio šventės ir dovanos (vaiko bei draugų) – 26 Eur, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų – 10 Eur, kirpimo paslaugos – 13 Eur, maistas – 180 Eur, drabužiai ir avalynė – 140 Eur, komunalinės paslaugos, internetas, televizija ir nuoma – 106 Eur, didesni pirkiniai (dviratis, batutas ir kt.) – 69 Eur, automobilio išlaidos (techninė priežiūra, degalai, remontas) – 45 Eur, išlaidos vaiko atostogoms bei kelionėms – 50 Eur.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neginčijo, nei pateiktu apeliaciniu skundu neginčija ieškovės nurodomos vaikų poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalingos skirti išlaidų sumos, o sumažinti iš jo nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį atsakovas prašo iš esmės remdamasis savo turtine padėtimi – gaunamomis mažomis mėnesinėmis pajamomis, sudarančiomis tik 1 100 Eur per mėnesį. Taigi atsakovas neįrodinėja ir nepateikė jokių įrodymų (paskaičiavimų ar pan.), kad vaikų poreikiai faktiškai yra/galėtų būti mažesni nei ieškovės nurodyta ir pirmosios instancijos teismo nustatyta suma (900 Eur) ar mažesni nei viena MMA (CPK 178 straipsnis).

16. Šiuo atveju atsakovas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl iš jo priteisto išlaikymo dydžio, siekia, kad iš jo būtų priteistas mažesnis nei pusė MMA išlaikymas, tuo tarpu teismų praktikoje MMA laikytina orientaciniu kriterijumi, nustatant vaiko poreikiams patenkinti reikalingo išlaikymo dydį (šiuo metu tai sudaro 777 Eur, atskaičius mokesčius, todėl vienam tėvui tenkanti dalis yra 388,50 Eur).

17. Atsakovo teigimu, pagrindas pirmosios instancijos iš jo priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo sumažinimui yra jo turtinė padėtis – mažos gaunamos pajamos, kurios, atsakovo vertinimu, sudaro pagrindą sumažinti jo nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydį iki 300 Eur per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovo teiginiais dėl žemiau nurodomų motyvų.

18. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 29 punktas; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, 21 punktas).

19. Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

20. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

21. Tiesėjų kolegija pažymi, kad vien atsakovo gaunamų pajamų dydis negali būti vertinamas atsietai nuo kitų byloje nustatytų reikšmingų aplinkybių bei pateiktų įrodymų ir gaunamų pajamų dydis pats savaime negali būti pagrindas pakeisti (sumažinti) iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį.

22. Teisėjų kolegija, susipažinusi su į bylą pateiktais duomenimis, atkreipia dėmesį į tai, kad nors atsakovo gaunamas darbo užmokestis sudaro 1 100 Eur per mėnesį (atskaičius mokesčius), tačiau iš byloje pateikto atsakovo Luminor banko sąskaitos už laikotarpį nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2025 m. sausio 12 d. išrašo matyti, kad nurodytu laikotarpiu atsakovas gavo vidutiniškai apie 2 235,40 Eur pajamų kas mėnesį (16 765,49 Eur / 7,5 mėn.); pajamų gaudavo ne tik iš darbovietės, tačiau ir iš kitų šaltinių.

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, sprendžia, kad jų visuma neleidžia daryti išvados, jog egzistuoja pagrindas sumažinti skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą iš atsakovo priteistą šalių nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydį.

24. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų (to neįrodinėjo), be to, atsakovas turi išsilavinimą, dirba logistikos vadovu, t. y. turi paklausią rinkoje specialybę, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo remtis vien tik atsakovo šiuo metu gaunamomis pajamomis, juo labiau, kad iš bylos duomenų galima daryti išvadą, jog paties atsakovo poreikiai ir išlaidos (būsto nuoma, išlaidos maistui, turimam automobiliui (kuris atsakovui priteistas teismo sprendimu) ir kt.) yra žymiai didesni nei atsakovui liekanti pajamų suma, sumokėjus vaikams pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymo sumą (1100 Eur – 900 Eur), tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis savo poreikius dėl to ribotų ar tenkintų iš skolintų lėšų.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo elgesys, kuomet jis, žinodamas apie turimą išlaikytinių skaičių ir jam, kaip tėvui, tenkančius įsipareigojimus jiems, nesistengia dėti visas pastangas ir gauti pajamų šalių nepilnamečių vaikų poreikius atitinkančiam išlaikymui teikti, nelaikytinas rūpestingu ir sąžiningu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ėmęsis visų jam prieinamų priemonių pagerinti savo turtinę padėtį, tačiau dėl objektyvių priežasčių jam to nebūtų pavykę padaryti (CPK 178, 185 straipsniais).

26. Be to, aukščiau aptartos nustatytos aplinkybės, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2025 m. sausio 12 d. gaudavo vidutiniškai apie 2 235,40 Eur pajamų kas mėnesį, taip pat sudaro pagrindą spręsti apie ne visapusiškai atsakovo nurodomą ir atskleistą realią atsakovo turtinę padėtį, tuo tarpu visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio tokiu atveju vertinamos vaiko interesų naudai (CPK 185 straipsnis).

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir vertino aplinkybes, susijusias su abiejų šalių, įskaitant ir atsakovo, turtine padėtimi, vaikų poreikiais. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymo dydis laikytinas būtinu šalių nepilnamečių vaikų teisėtiems interesams ir poreikiams užtikrinti ir negali būti mažinamas, nes priešingu atveju nepilnamečių vaikų turtinės teisės ir interesai nebūtų pakankamai apsaugoti.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog vienas iš tėvų (šiuo atveju ieškovė) deda pastangas gauti didesnes pajamas ir jo pajamos yra didesnės už kito vaikų tėvo (šiuo atveju atsakovo), kuris pakankamų pastangų nededa, nėra pagrindas įpareigoti jį prie išlaikymo prisidėti didesne dalimi ar sumažinti kito iš tėvų vaikui teiktino išlaikymo dydį. Atsakovas, lygiai taip pat kaip ir ieškovė, turi imperatyvią pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir imtis visų priemonių, kad būtų pajėgus patenkinti vaikų poreikius, juolab, kai nenustatyta jokių objektyvių priežasčių (sveikatos sutrikimų ir pan.), dėl kurių jis negalėtų to padaryti (CPK 178, 185 straipsniai).

29. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog nustačius, kad išlaikymą abu tėvai teikia po lygiai, akivaizdu, kad tam iš tėvų, su kuriuo lieka vaikai, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

30. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors atsakovo pajamos ir mažesnės už ieškovės, tačiau įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, vien atsakovo gaunamos pajamos nėra pakankamas ir pagrįstas kriterijus, sudarantis pagrindą sumažinti šalių nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo gaunamų pajamų dydis yra nulemtas ne tiek objektyvių veiksnių, kiek paties atsakovo sąmoningo elgesio ir neveikimo, neįdedant pakankamai pastangų siekiant gauti savo amžių ir galimybes atitinkančias pajamas ir taip pagerinti savo turtinę padėtį, o tai negali būti pateisinančia priežastimi mažinti šalių nepilnamečiams vaikams pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteisto ir vaikų poreikius atitinkančio išlaikymo dydį iki atsakovo nurodomos sumos, t. y. iki 300 Eur.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes, susijusias su šalių nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydžiu ir šalių galimybėmis jį teikti, bei tinkamai pritaikė ir aiškino proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis turėtų būti pakeista ar panaikinta atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, teisėjų kolegiją pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

33. Ieškovė pateikė prašymą priteisti 1 680 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

34. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.11 punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį ir sprendžia, kad ieškovės 1 680 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos, atmetus atsakovo apeliacinį skundą, priteistinos ieškovei iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo A. C. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei I. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 680 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Jorūnė PukinskienėUrmila ValiukienėLinas Zinkevičius