Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2017-03-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-7-857/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-03-17Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-06-13Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-03-17
Bylos Nr.
1-7-857/2017
Teisminio proceso Nr.
1-06-2-00205-2016-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Išnagrinėta priimant nuosprendį.
Teisėjas
Dainius Strautininkas
Kaltinamasis
Z. I.
Nukentėjusysis
M. V., R. V.
Advokatai
Jonas Milčius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-7-857/2017Teisminio proceso Nr. 1-06-2-00205-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.2.18.11; 2.3.6.4.5 (S)
BIRŽŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 17 d.Biržai
Biržų rajono apylinkės teismo teisėjas Dainius Strautininkas,sekretoriaujant Almidai Gurklienei,dalyvaujant prokurorams Kęstučiui Greiciūnui, Petrui Januliui,kaltinamajai Z. I., gynėjui advokatui Jonui Milčiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

Z. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Biržų rajone, LR pilietė, gyv. adresu: (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirba (duomenys neskelbtini), neteista (Biržų rajono apylinkės teismo 2017-03-13 d. nuosprendžiu pripažinta kalta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 140 straipsnio 1 dalį ir nubausta subendrinta bausme: laisvės apribojimu 1 metams, uždraudžiant lankytis M. V. ir R. V. gyvenamosiose vietose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); uždraudžiant 3 mėnesius bendrauti su nukentėjusiaisiais M. V. ir R. V.; paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 4 mėnesių terminą šiai baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti, nuosprendis neįsiteisėjęs), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 223 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. I., būdama UAB „K.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini)) direktore, bei pagal LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21straipsnį, būdama atsakinga už UAB „K.“ apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2013-10-10 iki 2015-02-13, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Biržų mieste, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą bendrovės apskaitą, o būtent:

- pažeidė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo turi būti saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai turi būti saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų;

- pažeidė 1995-12-05 Lietuvos Respublikos Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės, 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija;

kadangi neišsaugojo ir tyrimui nepateikė UAB „K.“ buhalterinės apskaitos dokumentus: 2013-11-01 - 2015-02-13 laikotarpio pirkimų ir pardavimų dokumentus bei jų apskaitos registrus (pirkėjų ir atsiskaitymų su tiekėjais), kasos dokumentų ir kasos knygos; 2014-01-01 - 2015-02-13 laikotarpio didžiosios knygos; 2014-02-01 - 2015-02-13 laikotarpio ilgalaikio turto ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo apskaitos registrų; 2014-03-01 - 2015-02-13 laikotarpio darbo laiko ir darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių,

dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB ,,K.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013-10-10 iki 2015-02-13.

Kaltinamoji Z. I. teisme pagal jai inkriminuotiną kaltinimą kalta neprisipažino ir paaiškino, kad 2013 m. spalio mėn., pažinodama kelis mėnesius V. I., gavo iš jo pasiūlymą tapti UAB „K.“ direktore. Ji buvo patikinta, kad nereikės jai atlikti jokių pareigų, tiesiog fiktyviai pabūti direktore, nes jis (V. I.) negali būti direktoriumi. V. I. nurodė, kad ji turės Mokesčių inspekcijai, Sodrai pateikinėti deklaracijas. Ji yra individualios įmonės savininkė, turėjo prisijungimų duomenis, todėl manė, kad tai padaryti nebus sudėtinga. Ją į darbą priėmė V. I. motina D. I., kadangi pastaroji buvo bendrovės akcininkė. Direktore ji buvo nuo 2013-10-10 d. iki 2015-02-13 d., suvokė, kad įmonės vadovas atsako už įmonės veiklą, privalo saugoti įmonės veiklos dokumentus. Tačiau ji, būdama direktore, nepriėmė įsakymo dėl dokumentų saugojimo tvarkos. Ji vieną kartą, 2013 m. spalio mėnesį, buvo nuvykusi pas bendrovės buhalterę D. M., su ja sutarė, kad ji jai (D. M.) atidavinės paimtus dokumentus iš V. I., tačiau daugiau su ja neteko susitikti. Ją nuvežė V. I.. Dokumentai buvo saugomi pas buhalterę. Kaip po to sužinojo, buhalterė savo noru išėjo iš darbo. Ji jokiais dokumentais nedisponavo, tačiau pateikinėjo deklaracijas mokesčių inspekcijai ir VSDFV, mokėjo mokesčius, duomenys nebuvo melagingi. Realiai ji nevykdė direktorės pareigų, jas vykdė V. I., jis buvo ekonomikos direktorius. Jeigu ateidavo klientas, jie abu su V. I. būdavo kabinete, jis (V. I.) išrašydavo sąskaitą, orderį ir jos, kaip direktorės, paprašydavo pasirašyti. Dokumentų nesaugojo, tai buvo V. I. darbas, ką jis ir dirbo. 2013 m. gruodžio mėn., įvykus vagystei, buvo iškviesta policijos pareigūnų į patalpas ir įmonę atstovavo kaip UAB „K.“ direktorė. Buvo pavogti V. I. kabėję ant sienų leidimai, baldai. Vagystės metu iš UAB „ K.“ patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje, buvo pavogta dalis dokumentų, liko tik ta dalis dokumentų, kuriuos V. I. nešiojosi portfelyje. Šiuo metu ikiteisminis tyrimas dėl minėtos vagystės yra nutrauktas, ji priežasčių nežino, buvo pateikusį skundus dėl to. 2013 m. gruodžio mėn., po vagystės, skambino specialistei, nes budama individualios įmonės savininkė, suprato, kad turi tinkamai vykdyti pareigas ir turi institucijoms pateikinėti buhalterinius duomenis. Ji, dirbdama direktorE, oficialiai atlyginimo negaudavo, tik V. I. kartais sumokėdavo grynaisiais, pragyvendavo iš savo individualios įmonės veiklos. 2015-02-13 d. ji buvo atleista iš UAB „K.“ direktorės pareigų. (duomenys neskelbtini) d. ji ištekėjo už V. I.. Po to dėl socialinių garantijų grįžo dirbti į UAB „K.“. Buvo tik įforminta. V. I. pasakė, kad jai nereikės už nieką atsakyti, kad jis viską tvarkys. Kaip kaltinamajame akte nurodyta, kad už atitinkamą laikotarpį turėjo pateikti atitinkamus dokumentus, ji tyrėjai pasakė, kad tokių dokumentų neturėjo ir negalėjo nieko pateikti. Girdėjo iš V. I., kad jis dalį dokumentų išsiuntė paštu. Dalis dokumentų buvo paimta iš D. M.. Ji negali pateikti prašomų dokumentų, nes neturi net ir padedant V. I..

Teisėjas pagarsino kaltinamosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu Z. I. parodė, jog „žino, kad kaip UAB „K.“ direktorė ji buvo atsakinga už šios bendrovės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, tačiau tuo metu jai niekas to nesakė ir ji manė, kad V. I., būdamas UAB „K.“ ekonomikos direktoriumi, privalo tvarkyti visus bendrovės buhalterinius reikalus.“(2 t. b. l. 86). Z. I. patvirtino pagarsintą teiginį.

Liudytojas V. I. teisme parodė, kad UAB „K.“ savo iniciatyva įkūrė apie 2010 m. Tuo laiku bendrovė vadinosi UAB „A.“, jis buvo direktorius. Minėtos bendrovės oficiali savininkė yra jo motina D. I., tačiau ji jam yra padovanojusi akcijas. Tačiau, dėl savo aplaidumo, jis to fakto nėra įregistravęs VĮ Registrų centre. Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jam buvo atimta teisė dirbti teisininko darbą. Savo suvokimo lygmenyje suprato, kad teisines paslaugas teikia įmonės direktorius, todėl apie 2013 m. spalio mėn., būdamas pažįstamas su Z. V. (dabar I.), jai pasiūlė tapti įmonės vadove, už tai jai suteikiant socialines garantijas, minimalų priedą prie jos gaunamo atlygio. Jis jai paaiškino, kad jam reikalingas fiktyvus direktorius. Kadangi Z. I. į viską žiūrėjo labai atsakingai, jo paklausė ką ji turės daryti. Jis atsakė, kad nieko, tik reikalauti iš jo algos. Jokie dokumentai kaltinamajai nebuvo perduoti. Ji, nenorėdama fiktyvumo, klausė gal gali ką nors nuveikti. Jis pasakė, kad ji (Z. I.) gali pristatyti įmonę. Gaudamas pinigus iš klientų už teikiamas teisines paslaugas, jis pasikviesdavo kaltinamąją, kad savo parašais patvirtintų pinigų priėmimo faktą, kaip direktorė išrašytų sąskaitas-faktūras. 2013 m. gruodžio mėn. įmonė nuomavosi patalpas (duomenys neskelbtini), kur buvo apvogta. Tuo metu jis nebuvo oficialiai direktorius, todėl Z. I. rašė pareiškimą policijai ir atstovavo įmonę ikiteisminio tyrimo metu, kaip direktorė. Buvo pavogti 2013 m. spalio – gruodžio mėn. laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentai, kabinete buvę pinigai, paveikslai, asmeniniai albumai. Buvo ant tiek viskas išvogta, kad kaltinamoji užėjusi į kabinetą, buvo šokiruota tuo, kad net buvo perstumdyti baldai. Ikiteisminis tyrimas rezultatų nedavė, daiktai nebuvo surasti. Iš Kupiškio rajono apylinkės teismo bylos medžiagos matyti, kad nuo 2013 metų gruodžio mėn. jie neturėjo jokių dokumentų. Įmonės veikla laikinai buvo paralyžuota, nes buvo pavogti antspaudai. Po to jis kaltinamajai pasakė pateikinėti ataskaitas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Kaltinamajai pasiteiravus mokesčių inspekcijoje, kaip pateikinėti atskaitomybės dokumentus, kai vagystės metu buhalteriniai dokumentai yra pavogti, mokesčių inspekcijos atstovas nurodė, kad pateikinėti pagal senus dokumentus, nes pasibaigus ikiteisminiam tyrimui bus galima duomenis pakoreguoti. Tuo laikotarpiu kai kaltinamoji buvo direktorė, ji jokių dokumentų neturėjo, visus dokumentus jis turėjo su savimi, o reikalui esant jis pristatydavo buhalterei. Ilgą laiką t.y pusę metų jie nevykdė jokios teisinės veiklos, laukė informacijos iš policijos, nurodinėjo, kur yra pavogti daiktai, nes tai žinojo. Po to Biržų rajono apylinkės teismo jam buvo paskirta papildoma priemonė - atimta teisė dirbti, tačiau minėtą sprendimą Aukščiausiasis Teismas panaikino ir jis kaltinamajai pasiūlė išeiti iš direktorės pareigų ir tapti jo žmona. 2015 m. vasario mėn. kaltinamoji buvo atleista iš direktorės pareigų ir (duomenys neskelbtini) d. jie susituokė. Tuo laikotarpiu jis bendrovėje buvo ekonomikos direktorius. Kaltinamoji, išeidama iš įmonės, minėtą dieną pagal aktą jam perdavė visus jos turėtus dokumentus, tame tarpe ir antspaudą, kuris buvo naujai pasiimtas, nes ankstesnysis buvo pavogtas. Dėl jo (V. I.) aplaidumo, jis savalaikiai nepakeitė informacijos VĮ Registrų centre dėl pasikeituso bendrovės direktoriaus. Po tam tikro laiko, dėl socialinių garantijų, priėmė kaltinamąją dirbti bendrovėje vadybininke. Kaltinamoji, dirbdama vadybininke, jokių buhalterinių dokumentų neturėjo. Jis nieko nežino, apie tai, kad policija reikalavo Z. I. pateikti buhalterinius dokumentus. Z. I., būdamas įmonės direktoriumi, perskyrė į teisininkės pareigas, tokį rašytinį įrodymą – įsakymą jis pateikė gynėjui kuris pateiks teismui. Liepos mėnesį juos vėl apvogė UAB „K.“ priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) vagystės metu buvo pavogti buhalteriniai dokumentai, nes jie buvo kompiuterio dėkle, nes jis, kaip buvęs kariškis, viską nešiojasi su savimi. Buvo išneštas kompiuteris ir dėkle esantys visi apskaitos dokumentai. Apie tai jis informavo policiją. Šiuo metu ikiteisminis tyrimas yra sustabdytas. Patikslino, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo apvogti 2016 m. kovo mėn., galimai buvo pavogti 2015-2016 m. kovo mėn. laikotarpio buhalteriniai dokumentai.

Be šių įvykių dar buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jo sukčiavimo, buhalterinės apskaitos tvarkymo. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo duotas nurodymas atsiųsti visus esamus UAB „K.“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Šį nurodymą jis įvykdė, nusiuntė dokumentus už laikotarpį nuo 2011 m. iki rašte nurodytos datos. Tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnė gautus dokumentus nepridėjo prie bylos medžiagos. Jis tyrėjos L. Š. niekada neinformavo, kad neturi galimybės pateikti prašomų dokumentų. Jis pareigūnų nebuvo informuotas, kad pareigūnai negavo dokumentų, apie tai sužinojo tik Kupiškio rajono apylinkės teisme. Nuvykęs dokumentų pas D. M., iš jos sužinojo, kad pas ją buvo atlikta krata. Taip pat krata buvo atlikta jo motinos bute ir Z. I. namuose. Z. I. negalėjo prarasti dokumentų, nes ji neturėjo dokumentų. Byloje minimo periodo dalis dokumentų yra pas bankroto administratorių, dalis dokumentų pavogta abiejų vagysčių metu, dalis dokumentų yra Panevėžio apskr. VPK KP Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos I skyriaus žinioje. Mokesčių inspekcijai buvo nurodytas bendrovės adresas (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau VĮ Registrų centre jis nepakeitė buveinės adreso dėl aplaidumo ir kadangi jo veiklai tai netrukdė.

Žemesnės instancijos teismas

Prokuroras K. Greiciūnas pagarsino V. I. Kupiškio rajono apylinkės teisme duotus parodymus (2 t., b. l. 36-43).

V. I. Kupiškio rajono apylinkės teisme parodė, kad kaltės nepripažįsta. Į VMI nepateikinėjo jokių duomenų, kadangi tai nebuvo susiję su jo tiesioginėmis pareigomis. Ten buvo direktorė Z. V. (I.), ji viską pateikinėjo ir pildė: išrašinėjo sąskaitas faktūras, priiminėjo pinigų mokėjimo kvitus, teikė ataskaitas VMI. Jis įmonėje buhalterinės apskaitos netvarkė. Jo pareigos buvo ekonomikos direktorius, teisininkas, l.e.p. direktorius.

Liudytojas V. I. nurodė, kad Kupiškio rajono apylinkės teisme dėl gynybos sumetimų davė melagingus parodymus, kadangi nebuvo prisaikdintas dėl melagingų parodymų davimo.

Be šių parodymų, kaltinamosios kaltę pagrindžia ir rašytiniai bylos duomenys.

2016-07-11 nutartimi, Kupiškio rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-6-783/2016 (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini)) priėmė nutartį dėl pranešimo apie Z. I. galimai apgaulingo, ar aplaidaus apskaitos tvarkymo (1 t. b.l. 1).

Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) santuokos liudijimo (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Z. V. susituokus su V. I., ji pasirinko I. pavardę. (2 t., b.l. 26)

Pagal byloje esančius VĮ Registrų centras duomenis, Z. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2013-10-10 iki 2015-12-17 buvo UAB "K." direktoriumi (1 t., b. l. 7).

Iš Sodros duomenų matyti, kad Z. I. UAB „K.“ dirbo laikotarpiais: 2013-10-10 iki 2015-02-13 d. ir 2015-06-17 – 2016-08-16 d. (1 t., b. l. 14; 3 t., b. l. 42).

Bendrovės akcininkė nuo 2013-12-02 - D. I., a. k. (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 10-11).

2015-02-17 d. Vienintelės akcininkės sprendime Nr. 12 nurodyta, kad ryšium su tuo, kad UAB „K.“ direktorė Z. V. (I.) nuo 2015-02-13 d. atleista iš bendrovės direktorės pareigų (pačiai prašant), nuo 2015-02-17 d. UAB „K.“ laikinai eiti direktoriaus pareigas pavesta įmonės teisininkui V. I. bei V. I. pavesta penkiolikos darbo dienų laikotarpyje priimti iš Z. V. visus įmonės dokumentus ir apie pakeitimus informuoti VĮ Registrų centrą (1 t., b. l. 91).

Iš 2015-06-19 UAB "K." specialisto išvados matyti, kad iš pateiktų buhalterinių dokumentų iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB "K." (UAB „A.“) 2012, 2013, 2014 metų ir laikotarpio nuo 2015-01-01 iki 2015-04-01 veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Neišsaugoti ir tyrimui nepateikti UAB "K." (UAB „A.“) dokumentai ir apskaitos registrai: 2013-11-01 - 2015-04-01 laikotarpio pirkimų ir pardavimų dokumentai bei jų apskaitos registrai (pirkėjų ir atsiskaitymų su tiekėjais), kasos dokumentai ir kasos knygos; 2014-01-01 – 2015-04-01 laikotarpio didžiosios knygos; 2014-02-01 – 2015-04-01 laikotarpio ilgalaikio turto ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo apskaitos registrai; 2014-03-01 – 2015-04-01 laikotarpio darbo laiko ir darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai. Dėl to UAB "K." (UAB „A.“) nesivadovauta 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalies (apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo turi būti saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai turi būti saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų;

Taip pat nesivadovauta 1995-12-05 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr.I-1115 12 straipsnio 1 dalies reikalavimais, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės, 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymu Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“, valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, valstybės įgaliotųjų asmenų dokumentų saugojimo terminus nustato Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė (toliau rodyklė). Rodyklės 10 punktas nustato, kad ūkines operacijas ar ūkinius įvykius patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) bei apskaitos registrai privalo būti saugomi 10 metų. (1 t., b.l. 60-176).

Kaip matyti iš byloje esančio BUAB "K." administratoriaus MB "Administravimas" direktoriaus L. D. rašto, Panevėžio apygardos teismo 2016-07-01 nutartimi UAB "K." iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriui UAB "K." buhalterinės apskaitos dokumentai neperduoti (1 t., b.l. 18).

Iš byloje esančio 2016-10-17 rašto dėl UAB "K.“ buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimo, Z. I. pareiškė, kad reikalaujamų dokumentų neturi (1 t., b.l. 19).

Iš byloje esančio 2016-10-17 reikalavimo dėl UAB "K.“ buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimo, akcininkė D. I. pareiškė, kad reikalaujamų dokumentų neturi (1 t., b.l. 24).

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 50-9-00069-14 dokumentų kopijų matyti:

Vadovaujantis 2015-02-05 Panevėžio m. apyl. teismo nutartimi, UAB K." patalpose buvo atlikta kratą, ieškant bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų. Dokumentai nerasti (1 t., b.l. 29-31).

Vadovaujantis 2015-04-29 Panevėžio m. apyl. teismo nutartimi, pas D. I. buvo atlikta krata, ieškant bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų. Dokumentai nerasti (1 t., b.l. 32-34).

2015-02-25 V. I. buvo įteiktas raštas dėl UAB "K." buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimo. Iš tyrėjos L. Š. 2015-03-05 tarnybinio pranešimo matyti, kad V. I. ją žodžiu informavo, kad dokumentų neturi, juos pateikęs akcininkei D. I. (1 t., b.l. 35-36).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančio UAB "K." akcininkų sąrašo matyti, kad 2013-05-07 D. I. nusipirko iš R. I. 100 procentų UAB "K." akcijų (1 t., b.l. 78).

Iš byloje esančio UAB "K." 2013-10-09 vienintelio akcininko D. I. sprendimo Nr. 003, Z. V. paskirta 2013-10-10 į UAB "K." direktoriaus pareigas (1 t., b.l. 86).

Iš byloje esančios 2013-10-10 "Darbo sutarties" Nr. 5 matyti, kad UAB "K." sudarė su Z. V. darbo sutartį (1 t., b.l. 88-90).

Iš byloje esančių baudžiamosios bylos Nr. 54-1-00023-14 dokumentų kopijų matyti:

2013-01-02 UAB "K." direktorė Z. V. kreipėsi su pareiškimu į Biržų raj. PK dėl savivaldžiavimo, neteisėto turto užvaldymo, nurodant kad dingę pinigai, buhalteriniai bendrovės dokumentai (2 t., b.l. 2).

2014-10-08 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 54-1-00023-14 nutrauktas nesant įvykyje nusikalstamo veikos požymių. (2 t., b.l. 9).

Dėl šio nutarimo, UAB "K." direktorei Z. V. apskundus jį, Panevėžio apygardos prokurastūros Panevėžio apylinkės prokuratūros nutarimu, bei Biržų apyl. teismo ir Panevėžio apygardos teismo nutartimis, skundas atmestas (2 t., b.l. 10-15).

V. I. 2014-01-08 d. apklausiamas kaip liudytojas parodė, kad jį su Z. V. (I.) sieja ne tik darbiniai santykiai ir už tuos pinigus (asmeninius Z. I.) planuoja įsigyti bendrą nekilnojamą turtą (1 t., b. l. 127).

Iš byloje esančio baudžiamosios bylos Nr. 1-6-783/2016 teismo posėdžio protokolo matyti, kad V. I. apklausiamas teisme parodė: kaltės nepripažįsta. Į VMI nepateikinėjo jokių duomenų, kadangi tai nebuvo susiję su jo tiesioginėmis pareigomis. Ten buvo direktorė Z. V., ji viską pateikinėjo ir pildė: išrašinėjo sąskaitas faktūras, priiminėjo pinigų mokėjimo kvitus, teikė ataskaitas VMI. Jis įmonėje buhalterinės apskaitos netvarkė. Jo pareigos buvo ekonomikos direktorius, teisininkas, l.e.p. direktorius. Jis teikdavo žmonėms teisines paslaugas. iki 2013 m. dokumentai buvo saugomi pas D. M.. Dokumentai už 2013m. 11 mėn. ir 12 mėn. iš įmonės buvo pavogti. Buvo įvykdyta vagystė. Pareiškimą PK apie vagystę rašė direktorė Z. V., koks jo buvo turinys nežinantis. Pagal policijos pareigūnų reikalavimą pateikė sąskaitas faktūras, mokėjimo kvitus, įmonės apmokėtas sąskaitas faktūras. Tai buvo už 2014 m. Dokumentus pateikė L. Š.. Pateikė jai paštu, o registruotu ar paprastu paštu dabar nepamena. (2 t., b.l. 36-43).

Iš byloje esančio baudžiamosios bylos Nr. 1-6-783/2016 2016-07-11 teismo nuosprendžio matyti, kad V. I. nuteistas pagal LR BK 222str. 1d., už tai, kad būdamas UAB „K." (iki 2013-03-29 UAB „A.“) direktorius, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už bendrovės apskaitos organizavimą, laikotarpiais nuo 2011 m. birželio 7 d. iki 2012 m. kovo 5 d. ir nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2013 m. spalio 10 d., bendrovės veiklos teritorijoje - Biržų mieste, tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą bendrovės buhalterinę apskaitą.

Teismas iš kaltinimo dėl apgaulingos apskaitos pašalino laikotarpį nuo 2013 m. spalio 10 d. iki 2015 m. balandžio 1 d., kuris buvo inkriminuotas kaltinamajam V. I., su šiuo laikotarpiu susiję kaltinamajam inkriminuoti veiksmai (dokumentų neišsaugojimas, su tuo susijęs norminių aktų pažeidimas), nes nustatyta, jog UAB „K.“ tuo laikotarpiu vadovavo ne kaltinamasis, o Z. I. (2 t., b.l. 63-75).

2013-06-14 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu V. I. buvo atimta teisė užsiimti teisinių paslaugų teikimo veikla dvejiems metams. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2014-01-21 d. nutartimi pakeitė Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d. nuosprendį su pakeitimais, padarytais Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu, ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 14 d. nuosprendį ir nebeskyrė V. I. teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo (LITEKO duomenys).

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas.

LR BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių rūšių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame LR BK straipsnyje numatytus padarinius. Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. LR BK 223 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame LR BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl aplaidžių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu.

Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai norminiais aktais nustatytos šių dokumentų saugojimo tvarkos nesilaikymas, kai jie prarandami anksčiau laiko ar dėl netinkamo saugojimo. 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo turi būti saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai turi būti saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų) reikalavimais. Pagal to paties įstatymo 21 str. 2 d. už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Tai reiškia, kad turi būti nustatyta tokia tvarka (priemonės), kuri galėtų realiai užtikrinti dokumentų saugumą. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-134/2013).

1995-12-05 Lietuvos Respublikos Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės, 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija.

Z. I. kaltinama tuo, kad būdama UAB „K.“ direktore, laikotarpiu nuo 2013-10-10 iki 2015-04-01, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Biržų mieste, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą bendrovės apskaitą, t. y. neišsaugojo ir tyrimui nepateikė UAB „K.“ atitinkamo laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentų: pirkimų ir pardavimų dokumentų bei jų apskaitos registrų (pirkėjų ir atsiskaitymų su tiekėjais), kasos dokumentų ir kasos knygų; didžiosios knygos; ilgalaikio turto ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo apskaitos registrų; darbo laiko ir darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB ,,K.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013-10-10 iki 2015-04-01.

Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad UAB „K.“ direktoriumi nuo 2012-06-01 iki 2013-10-10 d. buvo V. I., nuo 2013-10-10 iki 2015-12-17d. – Z. V. (I.) (1 t., b. l. 7). Iš Sodros duomenų matyti, kad Z. I. UAB „K.“ dirbo laikotarpiais: 2013-10-10 iki 2015-02-13 d. ir 2015-06-17 – 2016-08-16 d. (1 t., b. l. 14). Iš 2013-10-09 d. Vienintelės akcininkės sprendimo Nr. 003 matyti, kad vadovaujantis Panevėžio apygardos teismo 2013-06-14 d. nuosprendžiu, pakeistas UAB „K.“ direktorius, priimant į darbą Z. V. (I.) ir paskiriant ją į direktorės pareigas nuo 2013 m. spalio 10 d., V. I. skiriant bendrovės direktoriumi ekonomikai (1 t., b. l. 42). Iš 2013-10-10 d. Darbo sutarties Nr. 5 matyti, kad Z. V. (I.) priimta dirbti nuo 2013-10-10 d. (1 t., b. l. 88-90). 2015-02-17 d. Vienintelės akcininkės sprendime Nr. 12 nurodyta, kad ryšium su tuo, kad UAB „K.“ direktorė Z. V. (I.) nuo 2015-02-13 d. atleista iš bendrovės direktorės pareigų (pačiai prašant), nuo 2015-02-17 d. UAB „K.“ laikinai eiti direktoriaus pareigas pavesta įmonės teisininkui V. I. bei V. I. pavesta penkiolikos darbo dienų laikotarpyje priimti iš Z. V. (I.) visus įmonės dokumentus ir apie pakeitimus informuoti VĮ Registrų centrą (1 t., b. l. 91). Iš minėtų duomenų matyti, kad Z. I. (tuo laiku V.) UAB „K.“ direktore dirbo nuo 2013-10-10 iki 2015-02-13 d. Asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-399/2010, 3K-3-333/2012). Todėl nors Juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše nurodyta, kad Z. V. (I.) buvo UAB „K.“ direktore nuo 2013-10-10 iki 2015-12-17 d., tačiau teismui nėra abejonių dėl 2015-02-17 d. Vienintelės akcininkės sprendimo Nr. 12 teisėtumo. Faktą, kad Z. V. (I.) buvo atleista nuo 2015-02-13 d. patvirtina ir Sodros duomenys. Be to liudytojas V. I. posėdžio metu patvirtino minėtą kaltinamosios atleidimo datą, nurodydamas, jog pats dėl savo aplaidumo savalaikiai neinformavo VĮ Registrų centro apie bendrovės direktoriaus pasikeitimą. Todėl vadovaujantis teismų suformuota praktika nagrinėjant BK 223 straipsnio subjekto klausimą, kaltinamoji nuo 2015-02-14 d. nebebuvo subjektas, trauktinas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Todėl šioje dalyje kaltinimas tikslintinas nurodant, kad Z. I., būdama UAB „K.“ direktore, laikotarpiu nuo 2013-10-10 d. iki 2015-02-13 d. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą bendrovės apskaitą, neišsaugojo ir tyrimui nepateikė UAB „K.“ buhalterinės apskaitos dokumentus: 2013-11-01 - 2015-02-13 laikotarpio pirkimų ir pardavimų dokumentus bei jų apskaitos registrus (pirkėjų ir atsiskaitymų su tiekėjais), kasos dokumentų ir kasos knygos; 2014-01-01 - 2015-02-13 laikotarpio didžiosios knygos; 2014-02-01 - 2015-02-13 laikotarpio ilgalaikio turto ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo apskaitos registrų; 2014-03-01 - 2015-02-13 laikotarpio darbo laiko ir darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB ,,K.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013-10-10 iki 2015-02-13. Tačiau ir patikslinus šį kaltinamajai inkriminuotą laikotarpį, teismas pripažįsta, jog dėl šios aplaidžiai tvarkytos teisės aktų reikalaujamos bendrovės apskaitos iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „K.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013-10-10 iki 2015-02-13.

Kaltinamoji teigia, kad ji buvo fiktyvi UAB „K.“ vadovė, kadangi realiai tas pareigas vykdė V. I.. Liudytojas V. I. parodė, kad Z. I. buvo priimta į darbą ir paskirta direktore, kadangi vadovaujantis teismo nuosprendžiu, jis nebegalėjo vykdyti teisinės veiklos ir „jo suvokimo lygmenyje“ manė, kad taip pat negali būti direktoriumi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai formaliai įmonės vadovu esantis asmuo realiai įmonės vadovo funkcijų neatlieka, baudžiamosios atsakomybės subjektu yra asmuo, faktiškai vadovaujantis įmonei (kasacinė nutartis Nr. 2K-45-507/2015). 2013-06-14 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu V. I. buvo atimta teisė užsiimti teisinių paslaugų teikimo veikla dvejiems metams. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2014-01-21 d. nutartimi pakeitė Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d. nuosprendį su pakeitimais, padarytais Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu, ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 14 d. nuosprendį ir nebeskyrė V. I. teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo (LITEKO duomenys). V. I. negalėjo užsiimti teisinių paslaugų teikimo veikla nuo 2013-06-14 d. iki 2014-01-21 d. Todėl teismas neturi pagrindo abejoti V. I. motyvais, kad Z. I. buvo paskirta direktore, kadangi V. I. nurodytu laiku negalėjo užsiimti teisinių paslaugų teikimo veikla, tačiau minėtos aplinkybės nepatvirtina fakto, jog kaltinamoji buvo fiktyvi direktorė. Be to V. I. nuo 2014-01-21 d. galint užsiimti teisine veikla ir kaip jis nurodė „jo supratimo lygmenyje“ būti direktoriumi, kaltinamoji direktore toliau dirbo iki 2015-02-13 d.

Teismas mano, kad Z. I. parodymai, kad ji buvo tik fiktyvi direktorė, yra tik gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Z. I. tiek ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 85-86), tiek teisme pripažino, jog ji buvo paprašyta ir pateikinėjo deklaracijas Sodrai, mokesčių inspekcijai, pasirašinėjo sąskaitas – faktūras. Ji kartu su V. I. pildė teikiamas deklaracijas, V. I. jai pasakydavo reikiamus skaičius. Liudytojas V. I. taip pat patvirtino kaltinamosios nurodytas aplinkybes. Iš bylos duomenų matyti, kad Z. I. yra pasirašiusi ant 2014-03-17 d. sąskaitos – faktūros Nr. (duomenys neskelbtini); 2014-03-17 d. kasos pajamų orderio; 2014-04-02 d. sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini); 2014-04-02 d. Kasos pajamų orderio už bendrovės teikiamas paslaugas klientams (1 t., b. l. 105-106, 109-110). Taip pat ji yra pasirašiusi ant 2014-12-09 d. PVM sąskaitos – faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 119) ir ant 2015-02-18 d. kreditinės PVM sąskaitos – faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 120). Iš pirmos sąskaitos matyti, kad UAB „K.“ savo reikmėms pirko įvairias prekes iš UAB „C.“. Taigi pati kaltinamoji pripažįsta, jog įmonės veikloje ji dalyvavo, tačiau menkina savo vaidmenį, pažymi, jog visais kitais reikalais rūpinosi V. I.. Visgi šią gynybinę versiją apie neva nereikšmingą Z. I. vaidmenį bendrovės veikloje paneigia kiti teisiamajame posėdyje patikrinti įrodymai. Aplinkybę, kad tiriamuoju laikotarpiu Z. I. buvo UAB „K.“ direktorė patvirtina Sodros, juridinių asmenų registro duomenų bazių duomenys, įmonės veiklos dokumentai, kuriuose kaip UAB „K.“ direktorė pasirašinėjo kaltinamoji (sąskaitos – faktūros, kasos pajamų orderiai).

Be to pati kaltinamoji parodė, kad ji vieną kartą, 2013 m. spalio mėnesį, buvo nuvykusi pas bendrovės buhalterę D. M., su ja sutarė, kad ji jai atidavinės paimtus dokumentus iš V. I., tačiau daugiau su ja neteko susitikti. Ją nuvežė V. I.. Buvusi bendrovės buhalterė D. M. ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, kad vieną kartą matė kaltinamąją (1 t., b. l. 179). Todėl teismui kelia abejonių tas faktas, kodėl V. I. tik fiktyviai įdarbinęs kaltinamąją direktorės pareigose, vis dėlto nuvežė kaltinamąją pas buhalterę ir jas supažindino, o kaltinamoji ir buchalterė susitarė, kad kaltinamoji atidavinės dokumentus buhalterei.

Kaltinamoji taip pat nurodė, kad jeigu ateidavo klientas, jie abu su V. I. būdavo kabinete, jis (V. I.) išrašydavo sąskaitą, orderį ir jos, kaip direktorės, paprašydavo pasirašyti. Minėtą aplinkybę patvirtino ir V. I.. Todėl teismui kelia abejonių faktas, kad kaltinamoji būdama individualios įmonės savininkė, o UAB „K.“ buvo įdarbinta fiktyviai, kartu su V. I. dirbo viename kabinete, priiminėjo klientus. Be to V. I. parodė, kad kadangi Z. V. į viską žiūrėjo labai atsakingai, ji jo paklausė ką ji turės daryti. Jis atsakė, kad nieko, tik reikalauti iš jo algos. Ji, nenorėdama fiktyvumo, klausė gal gali ką nors nuveikti. Jis pasakė, kad ji (Z. I.) gali pristatyti įmonę.

Be to kaltinamoji nurodė, kad ji 2013 m. gruodžio mėnesį, po vagystės, skambino mokesčių inspekcijos specialistei, nes budama individualios įmonės savininkė, suprato, kad turi tinkamai vykdyti pareigas ir turi institucijoms pateikinėti buhalterinius duomenis. V. I. patvirtino minėtas aplinkybes ir parodė, kad kaltinamajai pasiteiravus mokesčių inspekcijoje, kaip pateikinėti atskaitomybės dokumentus, kai vagystės metu buhalteriniai dokumentai yra pavogti, mokesčių inspekcijos atstovas nurodė, kad pateikinėti pagal senus dokumentus, nes pasibaigus ikiteisminiam tyrimui bus galima duomenis pakoreguoti. Todėl darytina išvada, kad kaltinamoji realiai rūpinosi įmonės veikla ir tinkamu deklaracijų pateikimu atitinkamoms institucijoms.

Taip pat liudytojas V. I. parodė, kad 2013 m. gruodžio mėn. įmonė nuomavosi patalpas (duomenys neskelbtini), kur buvo apvogta. Tuo metu jis nebuvo oficialiai direktorius, todėl Z. I. rašė pareiškimą policijai ir atstovavo įmonę ikiteisminio tyrimo metu, kaip direktorė. Buvo pavogti 2013 m. spalio – gruodžio mėn. laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentai, kabinete buvę pinigai, paveikslai, asmeniniai albumai. Buvo ant tiek viskas išvogta, kad Z. I. užėjusi į kabinetą, buvo šokiruota tuo, kad net buvo perstumdyti baldai. Kaltinamoji taip pat parodė, kad 2013 m. gruodžio mėn., įvykus vagystei, buvo iškviesta policijos pareigūnų į patalpas ir įmonę atstovavo kaip UAB „K.“ direktorė. Dėl minėtos vagystės kaltinamoji policijai pateikė 2013-01-02 d. pareiškimą dėl savivaldžiavimo, neteisėto turto užvaldymo (pasisavinimo), kuriame nurodė, jog žino, kad tarp UAB „K.“ ir T. K. yra sudaryta patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, su kuria ji yra susipažinusi, žino, kad už patalpų nuomą mokama po 300 litų į mėnesį. Nuomojamose patalpose yra UAB „K.“ kasa, t.y. laikomi grynieji pinigai, kurių galimai yra apie (duomenys neskelbtini) litų, be to 2013-12-28 d. minėtose patalpose buvo padėti jos asmeniai pinigai, sumoje (duomenys neskelbtini) Lt. Nurodė, kad jie negali patekti į minėtas patalpas, nėra aišku, ar nepavogti pinigai. Taip pat minėtose patalpose randasi bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai, įmonės klientų dokumentai, vekseliai, baldai, kompiuteris, antspaudai (2 t., b. l. 2). Todėl abejotina, kad kaltinamajai būnat tik fiktyvia direktore, ji būtų žinojusi apie nuomos sutartį, patalpose esančią kasą, joje laikomų pinigų sumą, laikomus buhalterinius dokumentus, pati kasoje galimai laikytų didelę sumą savo asmeninių lėšų, atstovautų bendrovę policijoje.

Be to teismas liudytojo V. I. parodymus vertina kritiškai, jais remiasi tik iš dalies, kadangi duodamas parodymus Kupiškio rajono apylinkės teisme, jis nurodė, kad kaltės nepripažįsta, į VMI nepateikinėjo jokių duomenų, kadangi tai nebuvo susiję su jo tiesioginėmis pareigomis. Ten buvo direktorė Z. V. (I.), ji viską pateikinėjo ir pildė: išrašinėjo sąskaitas faktūras, priiminėjo pinigų mokėjimo kvitus, teikė ataskaitas VMI. Jis įmonėje buhalterinės apskaitos netvarkė. Jo pareigos buvo ekonomikos direktorius, teisininkas, l.e.p. direktorius. Liudytojas V. I. posėdžio metu nurodė, kad Kupiškio rajono apylinkės teisme dėl gynybos sumetimų davė melagingus parodymus, kadangi nebuvo prisaikdintas dėl melagingų parodymų davimo. Taip pat nurodė, kad kaltinamoji buvo fiktyvi direktorė, jokių buhalterinių dokumentų jis jai nebuvo perdavęs. Tokie V. I. parodymai, kad kaltinamoji buvusi tik fiktyvi UAB „K.“ direktorė vertintini, kaip siekis padėti kaltinamajai išvengti baudžiamosios atsakomybės, apkalbant save, nes pats V. I. dėl to paties nusikaltimo negalėtų būti antrą kartą teisiamas.

Be to kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu per 2015-03-05 d. apklausą parodė, kad išeidama iš darbo dokumentus pagal dokumentų priėmimo – perdavimo aktą yra perdavusi savo vyrui V. I., dokumento datos neprisimena (1 t., b. l. 28). 2016-10-17 d. apklausos metu parodė, kad atleista iš UAB „K.“ direktorės pareigų, ji V. I. jokių buhalterinių dokumentų neperdavė, kadangi jų niekada ir neturėjo, visi dokumentai buvo pas V. I. (1 t., b. l. 86). Byloje nėra pateiktas dokumentų priėmimo – perdavimo aktas. Posėdžio metu kaltinamoji nurodė, kad buhalterinių dokumentų neturėjo. Todėl kaltinamosios parodymai vertintini kritiškai dėl parodymų keitimo.

Kaltinamoji Z. I. paaiškino, kad 2013 m. spalio mėn., pažinodama kelis mėnesius V. I., gavo iš jo pasiūlymą tapti UAB „K.“ direktore. V. I. nurodė, kad apie 2013 m. spalio mėn., būdamas pažįstamas su Z. V. (I.), jai pasiūlė tapti įmonės vadove, už tai jai suteikiant socialines garantijas, minimalų priedą prie jos gaunamo atlygio. Tačiau Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2014-07-10 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 54-1-00023-14, nurodyta, kad nukentėjusioji Z. V. (I.) apklausta liudytoja „paaiškino, kad gyvena kartu su V. I. (duomenys neskelbtini) name.“ (2 t., b. l. 3). Iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 54-1-00023-14 matyti, kad V. I. 2014-01-08 d. apklausiamas kaip liudytojas parodė, kad jį su Z. V. (I.) sieja ne tik darbiniai santykiai ir už tuos pinigus (asmeninius Z. I.) planuoja įsigyti bendrą nekilnojamą turtą (1 t., b. l. 127). Iš santuokos liudijimo matyti, kad santuoka tarp V. I. ir Z. I. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) d. (2 t., b. l. 26). Taigi iš kaltinamosios ir liudytojo parodymų, rašytinių bylos įrodymų, akivaizdu, jog Z. I. nebuvo tik pašalinis, pažįstamas V. I. asmuo, kuriam fiktyviai buvo pasiūlyta tapti direktore. Ji dalyvavo įmonės veikloje, turėjo savo darbo vietą, atlikdavo darbą, kuris pagal savo pobūdį priskirtinas bendrovės vadovo pareigoms. Taigi ištirtų įrodymų visuma leidžia pagrįstai spręsti, jog UAB „K.“ direktorė tiek formaliai, tiek ir realiai aktualiu laikotarpiu buvo Z. I.. Tai, jog įmonėje direktoriumi ekonomikai dirbęs V. I. aktyviai dalyvavo įmonės veikloje, nepaneigia kaltinamosios vaidmens, o tiesiog parodo, jog įmonėje buvo tam tikras darbo pasidalijimas, direktorė pasitikėjo V. I. ir leido jam priimti atitinkamus sprendimus savo nuožiūra, tačiau pati nuo įmonės valdymo nuošalyje taip pat nebuvo. Todėl atsižvelgiant į visą tai, kas paminėta, Z. I. yra tinkamas baudžiamosios atsakomybės subjektas.

Kaltinamosiuos gynėjas nurodė, kad Z. I. nėra tinkamas baudžiamosios atsakomybės subjektas, kadangi pateikti buhalterinius dokumentus ji buvo paprašyta 2016-10-17 d., praėjus 1,5 metų, kai ginamoji nebebuvo UAB „K.“ direktore. Bylos duomenimis Panevėžio apskr. VPK KP ENTV vyresnioji tyrėja Z. M. 2016-10-17 d. raštu 50-S-57522(7.54) paprašė Z. I. iki 2016-10-21 d. pateikti rašte nurodytus buhalterinius dokumentus. Z. I. 2016-10-17 d. tame pačiame rašte nurodė, kad dokumentų neturi ir neturėjo, todėl negali jų pateikti (1 t., b. l. 19). Tačiau teismas pažymi, kad Z. I. ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016-07-11 d. nutarties pagrindu (1 t., b. l. 1). Priimant Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016-07-11 d. nuosprendį V. I. atžvilgiu, teismas iš kaltinimo dėl apgaulingos apskaitos pašalino laikotarpį nuo 2013-10-10 d. iki 2015-04-01 d., kuris buvo inkriminuotas kaltinamajam V. I., su šiuo laikotarpiu susiję kaltinamajam inkriminuoti veiksmai (dokumentų neišsaugojimas, su tuo susijęs norminių aktų pažeidimas), nes nustatyta, jog UAB „K.“ tuo laikotarpiu vadovavo ne kaltinamasis, o Z. I., įrodymų, jog šis asmuo buvo statytinis, prokuratūra nepateikė. (2 t., b. l. 72).

Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2015-03-05 raštu Nr. (42.59)-(duomenys neskelbtini) dėl informavimo apie numatomą atlikti operatyvų patikrinimą, informavo UAB „K.“ vadovą V. I., kad mokesčių inspekcija 2015-03-13 planuoja pradėti UAB „K.“ operatyvų patikrinimą. O numatomas tikrinimo dalykas – buhalterinės apskaitos dokumentai už laikotarpį nuo 2014 m. iki 2015 m. kovo mėn., siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuose teisės aktuose ir kitose srityse numatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą. Taip pat buvo paprašyta atvykti 2015-03-13 d. į mokesčių inspekciją ir su savimi turėti minėtus buhalterinės apskaitos dokumentus (1 t., b. l. 50). Tiek Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-03-13 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. FR1042-2667, tiek Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-03-19 d. rašte Nr. (36.5)-6K-653, skirtame Panevėžio apygardos parokuratūrai, nurodyta, kad 2015-03-13 d. į mokesčių inspekciją atvykęs V. I. prašomų buhalterinių dokumentų nepateikė. Jis pateikė 2015-03-13 d. prašymą pakeisti operatyvaus patikrinimo laiką, pasirašytą UAB „K.“ vienintelės akcininkės D. I.. Prašyme (1 t., b. l. 51) nurodyta, kad buhalterinės apskaitos dokumentų pateikti negali, nes jie yra Panevėžio apskr. VPK. D. I. prašyme teigiama, kad buhalterinės apskaitos dokumentus 2015-03-06 paėmė UAB „K.“ teisininkas V. I. ir išsiuntė į Panevėžio apskrities VPK KP Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybą (1 t., b. l. 47-49). Panevėžio apskr. VPK KP ENTV 2015-02-24 d. rašte Nr. 50-S-14001, adresuotame V. I., prašoma iki 2015-03-06 d. pateikti visus turimus UAB „K.“ buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2014-08-01 d. (1 t., b. l. 35). Panevėžio apskr. VPK KP ENTV 1-ojo skyriaus vyresnioji tyrėja L. Š. 2015-03-05 d. tarnybiniame pranešime dėl UAB „K.“ dokumentų pateikimo nurodė, kad 2015-03-05 d. V. I. atvykęs į policijos komisariatą, žodžiu pranešė, kad jokių UAB „K.“ buhalterinės apskaitos dokumentų nepateiks, kadangi juos yra atidavęs bendrovės akcininkei D. I. (1 t., b. l. 36). V. I. posėdžio metu nurodė, kad policijos prašomus dokumentus išsiuntė, bet jis nežino, kodėl jie nepridėti prie bylos. Tą faktą, kad jo išsiustų dokumentų byloje nėra, sužinojo tik nagrinėjant bylą Kupiškio rajono apylinkės teisme. Tačiau teismas kritiškai vertina tokius V. I. parodymus, kadangi neturi pagrindo abejoti vyresniosios tyrėjos L. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta informacija. Be to nėra aišku, kodėl V. I. mokesčių inspekcijai nepateikė buhalterinių dokumentų už laikotarpį nuo 2014-08-01 d. iki 2015 m. kovo mėn., nes policijos rašte buvo prašoma dokumentų tik iki 2014-08-01 d.

Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-02-05 d. nutarties padaryti kratą matyti, kad minėta nutartimi leista padaryti kratą UAB „K.“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), tikslu surasti ir paimti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2014-08-01. (1 t., b. l. 29). Taip pat krata buvo atlikta adresu (duomenys neskelbtini) pas D. I., tačiau taip pat nieko nerasta ir nepaimta (1 t., b. l. 33-34). Iš 2015-02-19 d. kratos protokolo matyti, kad buvo atlikta krata Z. I. gyvenamosiose ir ūkinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Buhalteriniai dokumentai nerasti, nieko nepaimta (1 t., b. l. 30-31). Taip pat 2015-02-24 d. raštu Nr. 50-S-14003, iš Z. I. buvo prašoma pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2012-0101 iki 2014-08-01 d. (1 t., b. l. 37).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas spręsdamas kaltės klausimą remiasi byloje esančiais rašytiniais įrodymais, surinktais vykdant ikiteisminį tyrimą V. I. atžvilgiu, iš kurių matyti, jog 2015 metų pradžioje mokesčių inspekcijai ir policijai iš bendrovės reikalaujant buhalterinės apskaitos dokumentų, jie nebuvo pateikti. Vykdant nurodytas kratas, dokumentai nebuvo rasti. Kaltinamoji 2015-03-05 d. parodė, kad buhalterinės apskaitos dokumentus perdavė pagal aktą, tačiau 2016-10-17 d. parodė, kad nieko neperdavė ir aktas nebuvo surašytas. Posėdžio metu kaltinamoji nurodė, kad ji jokiais dokumentais nedisponavo, jų nesaugojo, nors liudytojas V. I. nurodė, kad kaltinamoji, išeidam iš įmonės, minėtą dieną pagal aktą jam perdavė visus jos turėtus dokumentus, tame tarpe ir antspaudą. Todėl darytina išvada, kad tiek pati Z. I., tiek V. I. dar 2015 m. pradžioje vengė pateikti atitinkamoms institucijoms buhalterinės apskaitos dokumentus. Be to kritiškai vertintini posėdžio metu duoti liudytojo V. I. parodymai, kad jis būdamas kaltinamosios vyru, nieko nežinojo apie tai, jog iš Z. I. reikalaujama pateikti buhalterinius dokumentus.

Teisėjas posėdžio metu pagarsino kaltinamosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu Z. I. parodė, jog „žino, kad kaip UAB „K.“ direktorė ji buvo atsakinga už šios bendrovės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, tačiau tuo metu jai niekas to nesakė ir ji manė, kad V. I., būdamas UAB „K.“ ekonomikos direktoriumi, privalo tvarkyti visus bendrovės buhalterinius reikalus.“ (2 t. b. l. 86). Z. I. patvirtino pagarsintą teiginį.

Lietuvos Aukščiausias Teismas 2015-12-08 nutartyje, priimtoje byloje Nr. 2K-406-895/2015, yra išaiškinęs, kad pagal teismų praktiką buhalterinės apskaitos organizavimas ir buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra tapačios sąvokos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41/2012). Įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Pažymėjo, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį ūkio subjekto vadovas atsakingas už tai, jog įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Tačiau jei tokia pareiga atlikta nekokybiškai, aiškiai ignoruojant teisės aktus ir sukelia LR BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, galima kalbėti ne apie nusikalstamą apskaitos netvarkymą, o aplaidų teisės aktų reikalaujamos apskaitos organizavimą.

Nutartyje Nr. 2K-406-895/2015 Lietuvos Aukščiausias Teismas išdėstė dar kelis svarbius aspektus: „LR BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų visų trijų veikų sudėtys materialios, taigi baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai būtent šio straipsnio dispozicijoje numatyti pažeidimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kitaip tariant, kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, reikia patikrinti ir tai, ar būtent buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas ar netinkamas vykdymas buvo tiesioginė padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktūros) kilimo sąlyga. Priežastinio ryšio nustatymas yra loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš esmės nustatinėjama loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti – ar yra ryšys tarp veikos ir padarinių. Tačiau šio objektyviojo nusikalstamos veikos sudėties požymio įrodinėjimas yra teismo, o ne specialistų ar ekspertų kompetencija, ir rėmimasis vien tik specialiomis žiniomis gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-489/2015). Nustatant kaltę dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo teismai neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu, o būtina analizuoti nustatytų kaltininko veiksmų pavojingumą ir spręsti, ar būtent dėl šio asmens padaryto pažeidimo kilo LR BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai“.

Iš 2015-06-19 UAB "Kodeksas" specialisto išvados matyti, kad iš pateiktų buhalterinių dokumentų iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB "K." (UAB „A.“) 2012, 2013, 2014 metų ir laikotarpio nuo 2015-01-01 iki 2015-04-01 veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (1 t., b. l. 60-176).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, atliekant įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimus, buvo iš dalies negalima nustatyti UAB „K.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2013-10-10 iki 2015-04-01, nes nėra išsaugoti atitinkamo laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentai. Apklausus byloje kaltinamąją ji nurodė, kad priimta į darbą neperėmė jokių dokumentų, kadangi buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė D. M.. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. M. buhaltere UAB „K.“ dirbo nuo 2012-01-24 iki 2014-02-19 d. (2012-01-23 d. prašymas dėl priėmimo į darbą, 2012-01-23 d. direktoriaus įsakymas dėl D. M. prieėmimo į darbą, 2014-02-18 d. D. M. prašymas dėl atleidimo iš darbo, Sodros informacija) (1 t., b. l. 14, 96-98). Kaltinamoji parodė, kad buvo V. I. nuvežta pas buhalterę į namus, jos susitarė, kad kaltinamoji buhalterei pateikinės buhalterinius dokumentus, tačiau dokumentų nepateikinėjo, daugiau su buhaltere nebuvo susitikusi. Ikiteisminio tyrimo metu D. M. parodė, kad kai bendrovėje pradėjo dirbti Z. I., jai niekas nebepateikinėjo bendrovės dokumentų ir todėl ji nebegalėjo tvarkyti buhalterinės apskaitos. Kadangi jai buhalteriniai dokumentai nebebuvo pateikiami, todėl ji elektroniniu paštu nusiuntė prašymą atleisti iš darbo (1 t., b. l. 178). Todėl darytina išvada, kad Z. I. tapus direktore, buhalterė realiai nebetvarkė bendrovės apskaitos. Todėl teismui neaišku, kodėl kaltinamoji nepateikinėjo buhalterei dokumentų, o nerūpestingai galvojo, kad tuos duomenis pateikinėja V. I.. Taip pat neaišku, kodėl išėjus D. M. iš darbo, iš jos nebuvo perimti jos žinioje buvę buhalteriniai dokumentai. UAB „K.“ dokumentus nuo 2011 m. birželio mėn. iki 2013 m. spalio mėn. iš buhalterės paėmė Panevėžio apskr. VPK KP ENTV pareigūnai (2015-02-19 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, 1 t., b. l. 129-130). Todėl darytina išvada, kad ir bendrovėje buhalteriui dirbant pagal darbo sutartį, Z. I. tinkamai neorganizavo buhalterinės apskaitos tvarkymo bendrovėje, kadangi nuo jos paskyrimo direktore, nepateikinėjo buhalterei dokumentų ir nesirūpino, kad dokumentus pateikinėtų V. I., dėl ko realiai bendrovės buhalterė netvarkė buhalterinės apskaitos teisės aktų nustatyta tvarka.

Z. I. parodė, jog ji suvokė, kad įmonės vadovas atsako už įmonės veiklą, privalo saugoti įmonės veiklos dokumentus. Tačiau ji, būdama direktore, nepriėmė įsakymo dėl dokumentų saugojimo tvarkos. Tiek iš kaltinamosios, tiek iš liudytojo V. I. parodymų ir rašytinės bylos medžiagos matyti, kad dalį buhalterinės apskaitos dokumentų liudytojas nešiojosi su savimi portfelyje, dalis dokumentų buvo pas buhalterę, dalis bendrovės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Todėl šiuo atveju teismas konstatuoja, kad bendrovėje iš viso nebuvo nustatyta apskaitos dokumentų saugojimo tvarka bei nebuvo užtikrintas dokumentų saugumas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Z. I. tinkamai neorganizavo buhalterinės apskaitos – kol bendrovėje buvo įdarbinta buhalterė D. M., neperdavinėjo jai duomenų, o atleidus buhalterę, oficialiai neįgaliojo kito asmens tvarkyti buhalterinę apskaitą. Kas patvirtina, kad bendrovės vadovė, organizuodama UAB „K.“ buhalterinę apskaitą, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga.

Taip pat kaltinamoji nurodo, kad vagystės metu iš UAB „ K.“ patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje, buvo pavogta dalis dokumentų, liko tik ta dalis dokumentų, kuriuos V. I. nešiojosi portfelyje. Liudytojas V. I. nurodė, kad buvo pavogti 2013 m. spalio – gruodžio mėn. laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentai. Minėtą aplinkybę kaltinamoji nurodė ir 2014-01-02 d. pareiškime policijai (2 t., b. l. 2). Tačiau ikiteisminis tyrimas dėl vagystės, buvo nutrauktas, nesant įvykyje jokios nusikalstamos veikos požymių (Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2014-07-10 d. nutarimas ir 2014-10-08 d. nutarimas, 2 t., b. l. 3-9). Kaltinamoji skundė 2014-10-08 d. nutarimą, tačiau jos skundai buvo atmesti (1 t., b. l. 10-15). Todėl kaltinamosios argumentas, kad dalis dokumentų buvo prarasta vagystės metu, atmestinas.

Liudytojas V. I. nurodo, kad 2016 m. liepos mėnesį juos vėl apvogė UAB „K.“ priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). vagystės metu buvo pavogti 2015 m. - 2016 m. kovo mėn. laikotarpio buhalteriniai dokumentai, nes jie buvo kompiuterio dėkle, nes jis, kaip buvęs kariškis, viską nešiojasi su savimi. Buvo išneštas kompiuteris ir dėkle esantys visi apskaitos dokumentai. Apie tai jis informavo policiją. Šiuo metu ikiteisminis tyrimas yra sustabdytas. Kadangi liudytojas nurodė, kad galimai buvo pavogti 2015-2016 m. kovo mėn. laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentai, o kaltinamoji direktore dirbo iki 2015-02-13 d., ir atsižvelgiant į tai, kad dar 2015 metų pradžioje bendrovė vengė atitinkamoms institucijoms pateikti buhalterinius dokumentus ir kratų metu dokumentai nebuvo rasti, laikytina, kad minėta vagystė nėra aktuali sprendžiant kaltinamosios baudžiamosios atsakomybės klausimą.

V. I. parodė, kad byloje minimo periodo dalis dokumentų yra pas bankroto administratorių. Tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad minėto laikotarpio buhalteriniai dokumentai bankroto administratoriui perduoti nebuvo. Kadangi Panevėžio apskr. VPK KP ENTV 2016-10-10 d. raštu pasiteiravus ar bankroto administratoriui buvo perduoti UAB „K.“ 2013-11-01 – 2015-04-01 d. buhalteriniai dokumentai (1 t., b. l. 17), bankroto administratoriaus MB „Administravimas“ direktoriaus L. D. 2016-10-12 d. rašte nurodyta, kad bankroto administratoriui UAB „K.“ apskaitos dokumentai perduoti nebuvo (1 t., b. l. 18).

Teismas, atsižvelgęs į visas išdėstytas aplinkybes mano, kad įmonės apskaitos dokumentai buvo neišsaugoti už laikotarpį nuo 2013-10-10 iki 2015-002-13 d. dėl įmonės vadovės Z. I. kaltės, nes ji neužtikrino tinkamos savo įmonės apskaitos dokumentų apsaugos, t.y. dėl aplinkybių, kurios priklausė nuo jos valios. To nepadariusi ji elgėsi nusikalstamai nerūpestingai ir turi atsakyti už kilusias pasekmes. Beto teismas įvertina tą faktą, kad Z. I. yra individualios įmonės savininkė, žino, kad įmonėje turi būti tvarkoma buhalterinė apskaita ir nustatytą laiką išsaugomi apskaitos dokumentai. Tuo būdu, visais šiais išdėstytais ir aptartais duomenimis kaltinamosios kaltė dėl nusikaltimo pagal LR BK 223 str. 1 d. yra neginčijamai įrodyta.

Bausmių skyrimo pagrindai ir motyvai

Teismas pripažįsta, kad Z. I. yra veikos, numatytos LR BK 223 straipsnio 1 dalyje, subjektu, jos kaltė pagal LR BK 223 str. 1 d. taip pat įrodyta, veika kvalifikuota tinkamai.

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajai bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamosios asmenybę, į atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Pagal teismų praktiką, suformuotą kasacinės instancijos teismo nutartyse, aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, kaip viena iš LR BK 223 straipsnio dispozicijoje įtvirtintų alternatyvių veikų, padaromas tik neatsargia kaltės forma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-322/2008, 2K-P-305/2009 ir kt.).

Z. I. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), jį padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. nesilaikydama teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą nuostatų, nenumatė, kad dėl to nebus galima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tačiau pagal einamas pareigas (nuo 2013-10-10 d. buvo paskirta bendrovės direktore) privalėjo ir galėjo žinoti ir numatyti tų teisės aktų nevykdymo padarinius. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (LR BK 59-60 str.) nenustatyta. Ji praeityje neteista (2 t., b. l. 104-105), administracine tvarka bausta, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 93-103), dirbanti, duomenų apie psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus Z. I. už nusikaltimo padarymą bausmės rūšį – piniginę baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei įstatyme numatytas šios rūšies vidurkis.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Kardomųjų priemonių nebuvo paskirta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1-2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Z. I. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 40 MGL (1506,40 eurų) dydžio baudą.

Nuteistoji paskirtą baudą įpareigojama sumokėti savanoriškai per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Dainius Strautininkas