Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, susituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2011-05-06 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2011-11-24, 2013-06-14 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiais bei 2012-05-29 ir 2014-01-21 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, pagal Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį 80 MGL (3012,05 Eur) bauda; 2) 2016-02-26 Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2016-05-26 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 236 straipsnio 1 d., remiantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, subendrinus bausmę su 2011-05-06 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2011-11-24, 2013-06-14 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiais bei 2012-05-29 ir 2014-01-21 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, 10 mėn. laisvės atėmimu su 44 MGL (1657,07 Eur) dydžio bauda; remiantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu ir 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; taip pat vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68² straipsniu, kartu su bausme V. I. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti teisininko darbą ir užsiimti teisine veikla atėmimas 2 metams,

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Prekyba poveikiu.

Iš nutarimų (1 t. 73-74, 75 b.l.) matyti, jog ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 54-1-278-12 S. J. atžvilgiu 2013 m. sausio 21 d. Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokurorės nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių S. J. kaltę, pats ikiteisminis tyrimas tą pačią dieną kitu nutarimu sustabdytas.

Iš skolos raštelio kopijų (1 t. 100, 116 b.l.) matyti, jog D. ir S. J. 2012 m. liepos 5 d. pasiskolino iš M. – A. B. 13 000 Lt (3765,06 Eur), skolos raštelyje nurodyta, jog pinigai skolinami dėl D. ir S. J. sūnaus tariamai sukelto eismo įvykio, kurio metu sužalotas žmogus.

Iš vekselio kopijos (1 t. 112 b.l.) matyti, jog vekselio davėjas S. J. (vyresnysis) įsipareigojo per 10 darbo dienų arba iki 2012 m. liepos 24 d. sumokėti D. R. 7000 Lt (2027,34 Eur), vekselio išrašymo data nurodyta 2012 m. liepos 5 d.

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl, vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis V. I., būdamas uždarosios akcinės bendrovės, teikiančios teisines paslaugas direktoriumi ir teisines paslaugas teikiančiu asmeniu, pasinaudodamas tariama įtaka Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK, atliekančiai ikiteisminį tyrimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl D. R. sužalojimo eismo įvykio metu, ir Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūrai, organizuojančiai ir vadovaujančiai šiam ikiteisminiam tyrimui, iš S. J. (tėvo) ir S. J. (sūnaus) priėmė 8000 Lt (2316,96 Eur) (2316,96 Eur) dydžio kyšį pažadėjęs paveikti Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK ir Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros pareigūnus, kad šie nutrauktų ikiteisminį tyrimą prieš S. J. (jaunesnįjį). Tai yra V. I. pasinaudodamas savo padėtimi dėl rajono gyventojams teikiamų teisinių paslaugų, susijusių su procesinių dokumentų paruošimu civilinėse, baudžiamosiose bylose, tokių asmenų atstovavimu teismuose, sudarė S. J. (vyresniajam), D. J. ir S. J. (jaunesniajam), kurie kreipėsi į jį dėl teisinių konsultacijų po to, kai S. J. (jaunesnysis) buvo įtartas sukėlęs eismo įvykį, įspūdį, jog pasinaudojęs tariama įtaka pareigūnams jis gali paveikti pareigūnus, kad būtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas prieš S. J. (jaunesnįjį), dėl ko D. J. ir S. J. (vyresnysis) iš M. A. B. pasiskolino 13 000 Lt (3765,06 Eur), iš kurių dalį (8000 Lt (2316,96 Eur)) perdavė V. I.. Kaltinamasis V. I. sakė, jog šie pinigai yra skirti teisėsaugos pareigūnams papirkti („patepti“), šiuos pinigus kaltinamasis V. I. žadėjo nunešti „į raudonų plytų namą“. J. suprato, jog jų kaltinamajam V. I. perduoti 8000 Lt (2316,96 Eur) nėra skirti nukentėjusiojo turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, suvokė, kad šie pinigai gali būti panaudoti teisėsaugos pareigūnams papirkti, tačiau į atitinkamas instancijas (policiją, Specialiųjų tyrimų tarnybą) nesikreipė. Kaltinamasis V. I., įvertinęs įtarimų S. J. (jaunesniajam) pobūdį (neatsargi nusikalstama veika), įtariamo asmens asmenybę (neteistas), suprato, jog yra galimas susitaikymas tarp nukentėjusiojo ir įtariamojo, numatė, kad pripažinus įtariamajam kaltę, ikiteisminis tyrimas gali būti nutrauktas BK 38 straipsnyje numatytais pagrindais. Kaltinamasis V. I. taip pat suvokė, jog šiuos pinigus J. jam perduoda kaip kyšį teisėsaugos pareigūnams dėl S. J. (jaunesniajam) palankaus sprendimo ikiteisminio tyrimo byloje, numatė pasekmes bei jų siekė. Todėl jo veika atitinka BK 226 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Prokuratūra šią veiką kvalifikavo kaip sukčiavimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, tačiau nustačius, jog pinigai kaltinamajam buvo perduoti kaip kyšis, o ne kaip sutartas atlygis už tam tikras juridines paslaugas ar kitų sandorių pagrindu, nepriklausomai nuo to, ar pinigai vėliau buvo perduoti pareigūnams, kaip žadėjo kaltinamasis, ar jis šiuos pinigus užvaldė pats, sudarydamas pinigus perdavusiems asmenims įspūdį, kad pinigus perduos pareigūnams, tai yra suklaidino nukentėjusiuosius, veika kvalifikuojama pagal BK 226 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-368/2014). Apie esminių faktinių aplinkybių pasikeitimą, veikos kvalifikavimą pagal kitą baudžiamojo įstatymo straipsnį baudžiamojo proceso įstatymo tvarka kaltinamasis buvo informuotas, jam išaiškinta teisė pasiruošti gynybai, teikti su tuo susijusius paaiškinimus, tačiau kaltinamasis šia teise pasinaudoti nepageidavo, pasilikdamas prie savo ankstesnių parodymų, jog jokių pinigų iš J. negavo. Kaltinamojo paaiškinimus, jog yra apkalbamas, teismas atmeta kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Šie kaltinamojo paaiškinimai yra paneigti nukentėjusiosios D. J. parodymais teisiamajame posėdyje, S. J. (tėvo) parodymais ikiteisminio tyrimo teisėjui, jų, kaip ir S. J. (sūnaus), I. T., D. R. parodymais nagrinėjant civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) Biržų rajono apylinkės ir Panevėžio apygardos teismuose. J. nurodė, jog V. I. iš jam nuneštos 13 000 Lt (3765,06 Eur) sumos nukentėjusiajam D. R. perdavė 5000 Lt (1448,10 Eur), kitus 8000 Lt (2316,96 Eur) pasiliko sau, S. J. (vyresniajam) sakydamas, jog šie pinigai bus skirti teisėsaugos pareigūnams, tiriantiems bylą, nukentėjusieji tai suprato kaip kyšį. Tai, kad V. I. J. perdavė didesnę sumą, nei gavo D. R., D. R. patvirtino civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu, tai netiesiogiai patvirtino ir I. T., kuri apklausta ikiteisminio tyrimo metu tyrėjos nurodė, jog jai sūnus D. R., dalyvavęs pinigų perdavime, sakė, jog V. I. J. padavė 13 000 Lt (3765,06 Eur), be to, tiek I. T., tiek D. R. parodė, jog suma, kurią jie gavo iš J., buvo ne 20 000 Lt (5792,40 Eur), o 12 000 Lt (3475,44 Eur). Likusieji 8 000 Lt (2316,96 Eur), kaip V. I. tikino S. J. tėvą, D. J., turėjo būti panaudoti teisėsaugos pareigūnams papirkti. Kad V. I. nėra apkalbamas, patvirtina ir tas faktas, jog ikiteisminį tyrimą inicijavo ne patys J., bet Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) apeliacine tvarka. Tik po ikiteisminio tyrimo pradžios J. nurodė visas pinigų perdavimo aplinkybes, priežastys, todėl abejoti šių asmenų parodymais, nėra pagrindo.

Kaltinamojo V. I. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių šiame epizode nenustatyta.

Nukentėjusioji D. J. kaltinamajam pareiškė 2316,96 Eur dydžio ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, nurodė, jog žalą sudaro V. I. perduotų pinigų dalis, kurią ji kartu su savo sutuoktiniu S. J. (tėvu) pasiskolino iš jos tėvo M. A. B.. Nustačius, jog kaltinamasis V. I. iš S. J. (tėvo) ir S. J. (sūnaus) nusikalstamais veiksmais užvaldė 8 000 Lt (2316,96 Eur), šie pinigai nuosavybės teise priklausė S. J. (vyresniajam) ir D. J. (paskolos sutarties su M. A. B. pagrindu), teismas ieškinį tenkina visiškai. J. suvokė, kad šie pinigai (8000 Lt (2316,96 Eur)) yra skirti ne nukentėjusiajam atlyginti padarytą žalą, o, pasak jiems nurodytų kaltinamojo teiginių, yra skirti pareigūnų papirkimui. Formaliai toks sandoris tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų, kuomet pinigai perduodami teisėsaugos pareigūnams papirkti, prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, yra niekinis ir negalioja nuo jo sudarymo momento, restitucija negalima (CK 1.81 straipsnio 1, 2 dalys). Tačiau pagal CK 1.81 straipsnio 3 dalį, vienašalė ar dvišalė restitucija galima, jeigu jos taikymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar gerai moralei, tai yra kai nebuvo pasiektas viešajai tvarkai ar geros moralės normoms prieštaraujančio sandorio tikslas, o viešosios teisės normos nenustato tokio sandorio šalims turtinių sankcijų. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog kaltinamasis V. I. gautus 8000 Lt (2316,96 Eur) būtų perdavęs teisėsaugos pareigūnams papirkti, priešingai, nustatyta, jog V. I. tokį pinigų užvaldymo būdą pasirinko siekdamas suklaidinti D. J., S. J. vyresnįjį, todėl teismas taiko restituciją ir priteisia iš kaltinamojo nukentėjusiosios reikalaujamą sumą. Nors kaltinamasis V. I. teigia, jog D. J. neturi reikalavimo teisės, šie teiginiai yra nepagrįsti. Paskolos sutarties pagrindu D. J. ir S. J. įgyti ir valdomi 13 000 Lt (3765,06 Eur) buvo bendroji abiejų sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnio pagrindai), jie abu turi reikalavimo teisę į šią sumą (CK 3.92 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tai, kad byloje ieškovu nėra įtrauktas kitas sutuoktinis, S. J. vyresnysis, nėra procesinė kliūtis spręsti klausimus dėl civilinio ieškinio priteisimo iš kaltinamojo, tai gali būti pagrindas inicijuoti nedalyvavusiam asmeniui S. J. vyresniajam civilinį procesą ieškovės atžvilgiu ar dėl proceso atnaujinimo, jeigu tam būtų pagrindas. Tačiau, pažymėtina, jog į pirmą teisiamąjį posėdį buvo atvykę tiek nukentėjusioji D. J., tiek liudytoju kviečiamas S. J. vyresnysis, ir, kiek galima suprasti iš abiejų šių asmenų pozicijos, abiejų sutuoktinių sprendimu yra nutarta procese dalyvauti tik nukentėjusiajai D. J.. Pats S. J. vyresnysis teigė, kad dirba ne Lietuvos Respublikoje, jo galimybės dalyvauti procese yra ribotos, sutiko, jog byloje ieškinį reikštų ir kaip ieškovė dalyvautų D. J..

II. Apgaulingas apskaitos tvarkymas

Liudytojas K. K. parodė, jog V. I. jį atstovavo kaip nukentėjusįjį baudžiamojoje byloje, už atstovavimą, kiek pamena, sumokėjo 1 500 Lt (434,43 Eur) ar 2 000 Lt (579,24 Eur), kvito, patvirtinančio pinigų gavimą, iš V. I. lyg tai negavo, dabar jau neprisimena.

Liudytojas A. A. aprodė, jog V. I. jam padėjo sprendžiant klausimus dėl mirusio tėvo palikimo, vyko kartu su juo į Pakruojį, kur lankėsi pas notarus, o grįžus atgal į namus pasakė, jog jis jam yra skolingas 300 Lt (86,88 Eur). Jis šiuos 300 Lt (86,88 Eur) nunešė V. I. į kontorą, tačiau jo neradęs, juos perdavė ten buvusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, o po kurio laiko gavo teismo dokumentus, kad V. I. jis yra skolingas už atstovavimą 1 700 Lt (492,35 Eur). Pripažįsta, jog Pakruojyje pasirašinėjo kažkokius dokumentus V. I., tačiau ką, nežiūrėjo. Vėliau su V. I. kilo konfliktas, nes šis norėjo, kad jis V. I. draugams parduotų mišką už 1500 Lt (434,43 Eur), nors miško vertė buvo apie 7 000 – 8 000 Lt (2027,34 – 2316,96 Eur).

Liudytoja L. S. parodė, jog 2012 metais dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisininke, pagal pareigas turėjo dirbti Kupiškyje, priimti žmones, paaiškinti jiems, kada atvyks V. I. dėl teisinių paslaugų suteikimo. Prieš priimant į darbą bendravo su V. I., tarėsi dėl darbo sąlygų. Dirbdama Kupiškyje jokių sutarčių su atėjusiais žmonėmis nesudarinėjo, iš jų pinigų neėmė, susitardavo tik dėl laiko, kada V. I. galės juos priimti.

Liudytojas R. B. parodė, jog jį V. I. atstovavo ikiteisminio tyrimo byloje dėl sumušimo, buvo sudaręs atstovavimo sutartį. Liudytojas parodė, jog už atstovavimą nemokėjo, tačiau pagarsinus jo parodymus ikiteisminio tyrimo tyrėjai (2 t. 168 b.l.), patvirtino, jog parodymai, kad V. I. sumokėjo už atstovavimą 400 Lt (115,85 Eur) yra teisingi, o ar buvo išrašytas pinigų priėmimo kvitas, nebepamena.

Liudytoja M. L. (tiriamu laikotarpiu jos pavardė buvo G.) parodė, jog buvo nukentėjusi dėl smurto, kreipėsi dėl atstovavimo į V. I., sumokėjo apie 200 Lt (57,92 Eur) už atstovavimą, tačiau ar V. I. išrašė kvitą, nebepamena. Pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis (3 t. 72 b.l.), jog V. I. sumokėjo, apie tai M. L. nieko negalėjo paaiškinti, teigė, jog tokių pinigų negalėjo sumokėti.

Liudytoja T. T. parodė, jog V. I. ją atstovavo civilinėje byloje, už jo paslaugas sumokėjo ar 300 Lt (86,88 Eur), ar 400 Lt (115,85 Eur), pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (4 t. 58 b.l.), parodė, jog galėjo būti ir du mokėjimai, bendrai 700 Lt (202,73 Eur) sumai. Ar buvo išrašyti pinigų priėmimo kvitai, nepamena.

Liudytoja D. P. – J. parodė, jog V. I. jai padėjo sprendžiant klausimus dėl jos skyrybų, ruošė dokumentus, tačiau ar buvo surašyta atstovavimo sutartis, nebepamena. Teismo posėdyje taip pat liudytoja negalėjo patvirtinti, ar ji V. I. sumokėjo 600 Lt (173,77 Eur) ar 800 Lt (231,70 Eur).

Liudytoja specialistė R. P., byloje atlikusi specialų tyrimą dėl bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, parodė, jog dėl kiekvienos išvadoje nurodytos priežasties (buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimo, buhalterinių dokumentų, patvirtinančių bendrovės įplaukų gavimą, nesurašymo, finansinių ataskaitų nepateikimo VĮ „Registrų centrui“) iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės veiklos, įsipareigojimų dydžio.

Iš VĮ „Registrų centro“ pažymos (1 t., 125-127 b. l.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ teiktų pranešimų VĮ „Registrų centrui“, akcininkės sprendimų (1 t. 135-184 b.l.) matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2011-06-07 iki 2013-03-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“), registruota (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), šiai bendrovei vadovavo: V. I. nuo 2011-06-07 iki 2012-03-09 bei nuo 2012-06-01 iki 2013-10-10; R. I. nuo 2012-03-09 iki 2012-06-08; Z. I. (buvusi V.) - nuo 2013-10-10 iki dabar. Iš akcininkės sprendimų, pranešimų (1 t. 171 – 179 b. l.) matyti, jog V. I. bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo paskirtas nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2013 m. spalio 10 d.

Iš specialisto išvados (5 t. 131-148 b. l.), sąskaitų faktūrų (2 t. 120, 147 b. l.), atstovavimo sutarčių (2 t. 166-167 b. l., 3 t. 74 b.l.), leidimo atstovauti (2 t. 170 b. l.) matyti, jog atlikus bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą nustatyta, jog tarp tiriamų bendrovės dokumentų už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. spalio 30 d. nebuvo rasti R. B. (400 Lt (115,85 Eur)), K. K. ir L. K. (1500 Lt (434,43 Eur) arba 2000 Lt (579,24 Eur)), T. F. (1200 Lt (347,54 Eur)), M. L. (buvusios G.) (400 Lt (115,85 Eur)), T. T. (300 Lt (86,88 Eur)) mokėjimus patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderiai), taip pat nebuvo rasti kasos pajamų orderiai lėšoms, gautoms iš A. B. (1000 Lt (289,62 Eur)), D. P. (buvusios D. D.) (600 Lt (173,77 Eur) ar 800 Lt (231,70 Eur)) ir A. A. (300 Lt (86,88 Eur)), be to, už 2012 – 2014 metus nebuvo pateikta finansinės ataskaitos VĮ „Registrų centrui“, neišsaugoti ir tyrimui nepateikti UAB „(duomenys neskelbtini)" (UAB „(duomenys neskelbtini)“) dokumentai ir apskaitos registrai: 2013-11-01 – 2015-04-01 laikotarpio pirkimų ir pardavimų dokumentai bei jų apskaitos registrai (pirkėjų ir atsiskaitymų su tiekėjais), kasos dokumentai ir kasos knygos; 2014-01-01 – 2015-04-01 laikotarpio didžiosios knygos; 2014-02-01 – 2015-04-01 laikotarpio ilgalaikio turto ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo apskaitos registrai; 2014-03-01 – 2015-04-01 laikotarpio darbo laiko ir darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai. turto, nuosavo kapitalo; dėl šių priežasčių iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)" (UAB „(duomenys neskelbtini)“) 2012, 2013, 2014 metų ir laikotarpio nuo 2015-01-01 iki 2015-04-01 veiklos, įsipareigojimų dydžio.`

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl, vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis V. I., laikotarpiais nuo 2011 m. birželio 7 d. iki 2012 m. kovo 5 d. ir nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2013 m. spalio 10 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)" (į.k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalis būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, į bendrovės apskaitą tyčia neįtraukė dalies pajamų, gautų 2012 – 2013 m. laikotarpiais už suteiktas paslaugas fiziniams asmenims, šių pajamų nepagrindė apskaitos dokumentais, neįtraukė jų į kasos knygą, arba suteikęs paslaugas žmonėms bei išrašęs sąskaitas faktūras, įtraukęs jas į buhalterinę apskaitą, dalies grynųjų pinigų įplaukų nefiksavo buhalterinėje apskaitoje, neišrašė paslaugų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, neįtraukė jų į kasos knygą, tuo pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; pažeidė 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto reikalavimus, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, ir 16 punkto, kad visos kasos operacijos turi būti įrašomos į kasos knygą, reikalavimus, šiais veiksmais apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. spalio 10 d. Teismas nustatė, jog kaltinamasis V. I., nurodytu laikotarpiu būdamas bendrovės direktoriumi ir asmeniu, sudarinėjusiu sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo civilinėse, baudžiamosiose bylose bei už jų suteikimą gavusiu pajamas, nesudarydamas sutarčių, nepildydamas sąskaitų – faktūrų, neišrašydamas kasos pajamų orderių, pasirinktinai dalies šių pajamų neįtraukdamas į bendrovės apskaitą, sąmoningai siekė jas nuslėpti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Teismas kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės atmeta kaltinamojo paaiškinimus, jog jam už paslaugų teikimą bylos nagrinėjimo metu liudiję asmenys nemokėjo pinigų, dėl ko nebuvo pagrindo jas ir įtraukti, nes abejoti teisiamajame posėdyje apklaustų asmenų parodymais teismas neturi pagrindo. Nors kai kurie šie asmenys ir painiojosi (liudytojas K. K. ir L. K. nurodė skirtingas dėl atstovavimo V. I. sumokėtas sumas, A. B. apskritai nebepamena sumų, kurias sumokėjo, taip pat tikslių aplinkybių nebepamena M. L., T. T., T. F.), tačiau šie neaiškumai pateisinami praėjusiu ilgu laikotarpiu ir tik įrodo aplinkybę, jog dėl kaltinamojo tyčia apgaulingai vedamos apskaitos negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto ir įsipareigojimų. Teismas atmeta kaip nepagrįstus kaltinamojo teiginius, jog už buhalterinę apskaitą buvo atsakinga buhaltere priimta D. M., nes D. M. nebuvo pateikiami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, šis asmuo ir negali atsakyti už buhalterinių dokumentų, kurių nepateikė pats kaltinamasis, į buhalterinę apskaitą neįtraukimą. Teismas iš kaltinimo dėl apgaulingos apskaitos šalina laikotarpį nuo 2013 m. spalio 10 d. iki 2015 m. balandžio 1 d., kuris buvo inkriminuotas kaltinamajam V. I., su šiuo laikotarpiu susiję kaltinamajam inkriminuoti veiksmai (dokumentų neišsaugojimas, su tuo susijęs norminių aktų pažeidimas), nes nustatyta, jog bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo laikotarpiu vadovavo ne kaltinamasis, o Z. I., įrodymų, jog šis asmuo buvo statytinis, prokuratūra nepateikė. Tačiau ir pašalinus šį kaltinamajam nepagrįstai inkriminuotą laikotarpį, teismas pripažįsta, jog dėl šios apgaulingos apskaitos negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio. Teismas iš kaltinimo šalina ir 8000 Lt (2316,96 Eur) pajamų gavimą iš D. J., S. J. (vyresniojo) ir S. J. (jaunesniojo), nes šios pajamos nėra tiesiogiai susijusios su bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdoma veikla, o yra kaltinamojo V. I. nusikalstamos veikos rezultatas. Tokios bendrovės vadovo ar kito bendrovės darbuotojo pajamos, kurias jis gauna nusikalstamais veiksmais, nėra ir negali būti įtraukiamos į bendrovės apskaitą, todėl už jų neįtraukimą kaltinamajam atsakomybė neatsiranda. Taip pat iš kaltinimo šalinama ir kaltinamajam V. I. kaip nusikalstamos veikos aplinkybė inkriminuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinių finansinių ataskaitų nepateikimas, nes buvo nustatyta, jog šios deklaracijos buvo parengtos, jos buvo parengtos už 2012 metus, 2013 metus, tačiau nebuvo pateiktos nustatyta tvarka VĮ Registrų centrui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos. Teismas mano, jog ir esant šiam pažeidimui, tai yra ataskaitų nepateikus institucijai, būtų buvę galima nustatyti bendrovės veiklos rezultatus, įvertinti įsipareigojimus, jeigu ne kiti kaltinamojo buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų pažeidimai, dėl kurių iš tiesų iš dalies negalima įvertinti bendrovės veiklos rezultatų, tai yra tarp šio pažeidimo (ataskaitų nepateikimo) ir pasekmių nėra priežastinio ryšio.

Kaltinamojo V. I. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių šiame epizode taip pat nenustatyta.

Dokumentai – žalios spalvos segtuvas su užrašu „UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 metai (372 l.), žalios spalvos segtuvas su užrašu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai 2012 metai“ (463 l.) ir pilkos spalvos segtuvas (231 l.), supakuoti į dėžę bei saugomi Panevėžio apskrities VPK daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinami UAB „Kodeksas“.

III. Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas

Kaltinamasis V. I. buvo kaltinamas tuo, jog jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)" (iki 2013-03-29 - UAB „(duomenys neskelbtini)“) direktoriumi, nesivadovaudamas 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 str. 1 d. (Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje) bei 11 str. (apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, iš pajamų atimamos neapmokestinamosios pajamos, atskaitomi leidžiami atskaitymai ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai) reikalavimais, siekdamas išvengti 575 Lt (166,53 Eur) pelno mokesčio sumokėjimo, 2013-01-25 Biržų m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, į 2012 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ „Pelno (nuostolių) ataskaitą“ tyčia įrašė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės apmokestinamą pelną, tai yra nurodė bendrovės turėtas pajamas už 2012 metus 36 797 Lt (10657,15 Eur), bei pelną – 9933 Lt (2876,80 Eur), nors realiai bendrovė turėjo 48 297 Lt (13987,78 Eur) pajamų, o apmokestinamas pelnas sudarė 21 433 Lt (6207,43 Eur), bei šią suklastotą deklaraciją 2013-01-25 pateikė Panevėžio AVMI Biržų poskyriui, esančiam adresu: Rotušės 14, Biržai, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis V. I. buvo kaltinamas ir tuo, jog būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu, neįteisinęs savo veiklos, tačiau faktiškai pats vadovavęs bendrovės ūkinei komercinei veiklai ir realiai ją vykdęs už formalų bendrovės direktorių dabartinę savo žmoną – Z. V. (nuo 2015-02-14 Z. I.), nesivadovaudamas 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4str. 1d. (Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje) bei 11str. (apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, iš pajamų atimamos neapmokestinamosios pajamos, atskaitomi leidžiami atskaitymai ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai) reikalavimais, siekdamas išvengti 123 Lt (35,62 Eur) pelno mokesčio sumokėjimo, 2014-01-24 Biržų m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, į 2013 metų UAB „(duomenys neskelbtini)" „Pelno (nuostolių) ataskaitą“ tyčia įrašė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės apmokestinamą pelną, tai yra nurodė bendrovės turėtas pajamas už 2013 metus 36 797 Lt (10657,15 Eur), bei pelną – 9 933 Lt (2876,80 Eur), nors realiai bendrovė turėjo 25 100 Lt (7269,46 Eur) pajamų, o apmokestinamas pelnas sudarė 12 397 Lt (3590,42 Eur), bei šią suklastotą deklaraciją 2014-01-24 pateikė Panevėžio AVMI Biržų poskyriui, esančiam adresu: Rotušės 14, Biržai, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 str. 2 d.

Pats kaltinamasis V. I. kaltės nepripažino, nurodė, jog būdamas direktoriumi jis buhalterinės apskaitos netvarkė, nepildė Pelno (nuostolių) ataskaitos, jos niekam neteikė, nes tam bendrovėje buvo priimta buhalterė D. M., kuri ir tvarkė buhalterinę apskaitą. Mano, jog jis nėra atsakingas ir už Pelno (nuostolių) ataskaitos pateikimą už 2013 metus, nes jis tuo metu jau nebebuvo bendrovės direktorius, prokuratūros teiginiai, kad jis buvo faktinis vadovas, yra nepagrįsti ir neįrodyti.

Pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, kuri yra inkriminuota kaltinamajam, atsako tas, kuris siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma neviršijo 10 MGL. Byloje yra Pelno (nuostolių) ataskaita už 2012 metus, pasirašyta V. I. ir D. M. (5 t. 170 b. l.), ir už 2013 metus, pasirašyta D. M. (Z. V. nepasirašiusi) (5 t. 173 b. l.), šios ataskaitos pateiktos Valstybinės mokesčių inspekcijos Biržų skyriui. Šiose ataskaitose nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamos 2012 metais buvo 36 797 Lt (10657,15 Eur), pelnas prieš apmokestinimą – 9933 Lt (2876,80 Eur), bendrovės mokėtinas pelno mokestis – 1490 Lt; už 2013 metais – pajamos buvo 24 800 Lt (7182,58 Eur), pelnas prieš apmokestinimą – 12 097 Lt (3503,53 Eur), bendrovės mokėtinas pelno mokestis – 605 Lt (175,22 Eur). Atlikus specialų tyrimą (5 t. 131-148 b. l.) buvo nustatyta, jog bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2012 metus turėjo deklaruoti 40.297 Lt pajamas (atėmus iš gautų pajamų S. J. (vyresniojo) ir S. J. (jaunesniojo) perduotus 8000 Lt (2316,96 Eur)), atitinkamai nurodyti bei deklaruoti 12 433 Lt (3600,85 Eur) pelną, už 2013 m. bendrovė turėjo deklaruoti 25 100 Lt (7269,46 Eur) pajamas bei 12 397 Lt (3590,42 Eur) apmokestinamąjį pelną. Tai yra nustatyta, jog bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikdama valstybės institucijai Pelno (nuostolių) ataskaitą, kurioje yra atspindėtos pajamos, neatitinkančios realios dalies veiklos, atsižvelgus, jog pagal Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytą 5 % mokesčio tarifą, už 2012 metus pagal nustatytas aplinkybes siekė išvengti 175 Lt (50,68 Eur) ((40297 Lt – 36797 Lt) x 0,05 %), o 2013 metais – 15 Lt (4,34 Eur) ((12397 Lt-12097 Lt) x 0,05 %) mokesčio. ATPK 172¹ straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė už ataskaitų ir dokumentų apie įmonės pajamas, turtą, pelną ir mokesčius pateikimo tvarkos pažeidimą, siekiant išvengti mokesčių. Pagal šį straipsnį bendrovės vadovas atsako, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Teismas nustatęs, jog bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, būdamas atsakingas už teisingų duomenų pateikimą, siekdamas išvengti mokesčių, pateikęs Pelno (nuostolių) ataskaitą siekė išvengti 50,68 Eur, o už 2013 m. – 4,34 Eur, padarė ne baudžiamąjį nusižengimą, bet administracinį teisės pažeidimą. Tikėtina, kad buvo ir daugiau pajamų, kurių kaltinamasis V. I., būdamas bendrovės vadovu ir teisines paslaugas teikiančiu asmeniu, nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais, tačiau prokuratūrai, atlikusiai tyrimą, nenustačius asmenų, iš kurių kaltinamasis gavo pajamų, kurias turėjo apskaityti, įrašyti į ataskaitą ir ją pateikęs nuo pajamų sumokėti priklausančius mokesčius, teismas prielaidomis remtis negali. Todėl šiuose epizoduose kaltinamasis V. I. yra išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teismas, priimdamas tokį sprendimą, neišskiria laikotarpių, už kuriuos buvo atsakingas kaltinamasis V. I., nes abi veikos neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, jo veikoje nėra baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė 202,15 Eur dydžio civilinį ieškinį (8 t., 21-22 b.l.), kuriuo prašo iš V. I. priteisti 202,15 Eur žalos atlyginimo dėl kaltinamojo V. I. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamąjį V. I. išteisinus dėl šių veikų padarymo, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (CPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

IV. Bausmių skyrimo pagrindai

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmes, atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padaryti du baigti apysunkiai nusikaltimai, nukreipti į kito asmens nuosavybę (užvaldytas 8000 Lt (2316,96 Eur) vertės turtas, šis turtas asmenims yra reikšmingas), teisėsaugos įstaigų prestižą (iš kaltinamojo paaiškinimų Jakams galima susidaryti įspūdį, jog bus paveikiami tiek policijos, tiek prokuratūros pareigūnai) (BK 226 straipsnio 2 dalyje numatyta veika); į buhalterinės apskaitos vedimo tvarką, valstybės finansinius interesus (truko beveik dvejus metus, tačiau tyrimo metu nenustatyta, jog šiais veiksmais kaltinamojo veiksmais buvo padaryta didelė žala). Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: nusikalstamų veikų padarymo metu buvo teistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą, turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (7 t. 1 – 59 b. l.), yra dirbantis, susituokęs, nėra jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga V. I., kaip recidyvistui, skirti už šių nusikalstamų veikų padarymą laisvės atėmimo bausmes (BK 56 straipsnio nuostatos), bausmių dydžius nustatyti sankcijos ribose, arčiau minimumo, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalies pagrindai). Taip pat teismas iš teismui prieinamos teismų sistemos LITEKO duomenų bazės nustatęs, jog kaltinamajam V. I. 2016 m. vasario 26 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs, subendrintą bausmę bendrina su šiuo nuosprendžiu paskirta ir su pagal ankstesnį nuosprendį paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi subendrinta bausme (BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių, BK 64 straipsnio 1,2 dalys). Kadangi kaltinamasis V. I. yra pirmą kartą teisiamas už nusikalstamos veikos, numatyto BK 226 straipsnio padarymą, nuo šios veikos padarymo yra praėję daugiau nei ketveri metai, laikotarpį, už kurį jis yra pripažįstamas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nėra ilgas, taip pat į tai, jog 2016 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, teismas subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą taip pat atideda, pripažįsta, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo. Taip pat teismas įvertinęs tą aplinkybę, jog BK 226 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką V. I. padarė pasinaudodamas savo užimama padėtimi (dėl teisinių paslaugų teikimo), taiko ir baudžiamąją poveikio priemonę – teisės dirbti teisininko darbą ir užsiimti teisine veikla atėmimą (BK 68² straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 straipsniais, teismas

nusprendžia:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 1 m. 3 mėn. (vienerių metų trijų mėnesių) laisvės atėmimo bausmę;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį ir paskirti 5 mėn. (penkių mėnesių) laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu bei paskirti 1 m. 6 mėn. (vienerių metų šešių mėnesių) laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimis, subendrinti su 2016 m. vasario 26 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2016 m. gegužės 26 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta galutine bausme bei V. I. paskirti 2 m. (dvejų metų) laisvės atėmimo bausmę su 44 MGL (1657,07 Eur) dydžio bauda.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu ir 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 68² straipsniu, V. I. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti teisininko darbą ir užsiimti teisine veikla atėmimu 3 m. (trejiems metams).

V. I. dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnio 2 dalyje, padarymo išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Civilinį ieškinį, pareikštą nukentėjusiosios D. J., tenkinti visiškai ir iš V. I. D. J. naudai priteisti 2316,96 Eur (du tūkstančius tris šimtus šešiolika eurų 96 euro centus).

Civilinį ieškinį, pareikštą Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, palikti nenagrinėtą.

Dokumentus – žalios spalvos segtuvą su užrašu „UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 metai“ (372 l.), žalios spalvos segtuvą su užrašu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai 2012 metai“ (463 l.) ir pilkos spalvos segtuvą (231 l.), saugomus Panevėžio apskrities VPK daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios kaltinamajam V. I. palikti kardomąją priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per bylą nagrinėjusį teismą.