Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2444-922/2019 pagal pareiškėjos A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis).

7. Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomos bendrosios CPK taisyklės su 443 straipsnyje nustatytomis išimtimis bei ypatumais. Taip pat taikomi tie procesiniai ypatumai, kurie nustatyti CPK 444-448 straipsniuose. Pareiškimo priėmimo stadijoje teismas turi patikrinti, ar pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo atitinka bendruosius procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CPK 111, 113, 114 straipsniai) ar už pareiškimą yra sumokėtas CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas žyminis mokestis. Pareiškime turi būti nurodyta, kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, ar nurodyti įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat ar pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti (CPK 447 straipsnis). Teismui nustačius, jog pareiškimas ar jo priedai neatitinka CPK 111, 113, 114 straipsniuose ir 447 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, nustatyti trūkumai yra šalinami CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Teismas, nustatęs, jog teikiamas pareiškimas turi trūkumų, privalo nurodyti pareiškėjui konkrečius trūkumus, kurie, teismo įsitikinimu trukdo pradėti procesą.

9. Nustatyta, kad pareiškėja ypatingosios teisenos tvarka prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog su A. T. iki jo mirties gyveno faktinėje santuokoje. Pirmosios instancijos teismas, laikydamas, kad toks pareiškime reiškiamas reikalavimas pareiškėjai nesukels teisinių pasekmių, 2019 m. kovo 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą. Pareiškėjai apskundus šią nutartį, teismas pasinaudojo CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta galimybe ir pasinaikino nutartį bei nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti – nurodyti mirusiojo asmens palikimą priėmusių įpėdinių duomenis bei pateikti įrodymus, kad paveldėtojams dar nėra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai. Apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su tuo, kad jos pateiktas pareiškimas yra su trūkumais, skunde nurodoma, kad pareiškimu siekiama nustatyti faktinės santuokos faktą, o ne padalyti turtą tarp paveldėtojų.

10. Įvertinus tai, kad atskirojo skundo argumentai susiję su pareiškimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą trūkumais, pirmiausia pasisakytina dėl tokio pareiškimo esmės.

Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo

11. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą.

12. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme. Faktai, išvardinti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik esant tam tikrai įstatymo apibrėžtai situacijai. Norint nustatyti, ar faktas turi juridinę reikšmę, ar neturi, reikia išaiškinti, kodėl faktas turi būti nustatytas.

13. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo nustatyti faktą, jog ji su A. T. iki jo mirties buvo faktiniuose santuokiniuose santykiuose. Pareiškėja siekia įgyti nuosavybės teisę į palikėjo turtą – gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini), teisę atkurti nuosavybės teises į J. T. valdytą žemę, (duomenys neskelbtini) (3,51 ha ir 3 ha (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje), 791,32 litų pinigines lėšas (civilinėje byloje Nr. 2-1098-292/2005 sudarytas turto apyrašas). Tokiu atveju suinteresuotais asmenimis turi būti įtraukiami palikėjo įpėdiniai, nes pareiškimo išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ar teisėtiems interesams, kadangi pareiškėja siekia pakeisti palikėjo turėto turto teisinį režimą, kas neabejotinai įtakotų paveldimo turto masės pokyčius, atitinkamai įtakotų ir įpėdinių teises ir teisėtus interesus. Iš civilinės bylos Nr. 2-604-547/2011 duomenų teismas pagrįstai nustatė, kad palikėjo įpėdiniai yra O. S., M. G. ir J. S..

14. Tačiau, pagal CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatas trečiųjų asmenų įtraukimas į bylą galimas ir teismo iniciatyva. Taigi, pareiškimo (ieškinio) kuriame neįtraukti tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, trūkumą gali pašalinti pats teismas. Trūkumai, kuriuos savo iniciatyva pašalina teismas, nelaikytini pareiškimo (ieškinio) trūkumu, kuriam reikia nustatyti terminą jam pašalinti. Be to, iš prie bylos pateiktų kitų Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų civilinių bylų Nr. 2-604-547/2011 ir Nr. A2-1-547/2013 matyti, kad jose yra įpėdinių duomenys (asmens kodai, gyvenamųjų vietų adresai), todėl akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju teismui nebuvo jokio pagrindo taikyti pareiškimo trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju teismas turėjo tik įpareigoti pareiškėją pateikti jo procesinių dokumentų kopijų tiek, kad jų užtektų visiems byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 113 straipsnio 1 dalis).

15. Įvertinus tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje, kurioje buvo nustatytas terminas pašalinti pareiškimo trūkumus, naikinama, o pareiškimo priėmimo klausimas, kuris priskiriamas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, grąžinamas Alytaus apylinkės teismo Varėnos skyriui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

16. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad perdavus pareiškėjos pareiškimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad tik 1964 m. CPK nuostatos numatė ypatingosios teisenos bylų kategoriją – buvimo faktiniuose santuokiniuose santykiuose fakto nustatymą, jeigu santuoka negali būti įregistruota civilinės metrikacijos organuose dėl to, kad vienas iš sutuoktinių miręs (1964 m. CPK 272 straipsnio 4 punktas). Bylos duomenys patvirtina, kad palikėjas A. T. mirė (duomenys neskelbtini). Todėl teismas turėtų nustatyti, ar šiuo metu galiojančios CPK normos numato tokio fakto nustatymo galimybę ir, ar prašomas nustatyti faktas sukels pareiškėjai jos norimas pasekmes – turto dalies nuosavybės teisės pripažinimą, o gal tokios pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kaip faktiniai sutuoktinių ryšiai, galėtų būti tik įrodinėjimo dalyku, prašant nustatyti nuosavybės dalis pagal ieškinį, pareikštą ginčo teisenos tvarka. Be to, teismas turėtų remtis tokių situacijų vertinimu kitose civilinėse bylose, kuriose susiklostė panašios faktinės aplinkybės ir jose suformuota teismine praktika (CPK 4 straipsnis) (žr. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-578-883/2018, Šiaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-423-154/2013, Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje 2S-1977-390/2012, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-947-467/2008 ir kt.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartį dalyje, kuria pareiškėjai A. B. buvo nustatytas terminas pašalinti pareiškimo trūkumus, panaikinti ir pareiškėjos A. B. pareiškimo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.