- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-06
- Bylos Nr.
- A2-1-547/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00425-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvana Girdenienė
- Pareiškėjas
- O. S., M. G., J. S.
- Suinteresuotas asmuo
- A. B., Varėnos rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant pareiškėjoms: O. S., M. G., J. S., jų atstovei advokatei A. B., suinteresuoto asmens atstovui advokatui dr. J. L. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų O. S., M. G. ir J. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. B., Varėnos rajono savivaldybės administracijai dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.2-386-308/2006,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos pateiktu pareiškimu prašo, atnaujinus procesą išnagrinėtoje byloje, panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2006-07-25 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos A. B. pareiškimą atmesti.
Pareiškėjos nurodė, kad A. T. yra O. S., M. G., V. S. pusbrolis. V. S. mirė 2008-02-01, jos įpėdine yra jos dukra J. S..
Pareiškime nurodoma, kad A. T. paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). O. S. kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo po jos pusbrolio A. T. mirties. Alytaus rajono apylinkės teismas 2005-03-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1098-292/2005 O. S. pareiškimą tenkino ir pavedė jos pasirinktam antstoliui, veikiančiam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje, sudaryti A. T., mirusio 2004-12-21, turto, likusio po jo mirties, apyrašą.
Antstolis Saulius Virbickas, 2005-06-03 sudarė A. T. turto apyrašą, kurio 3 p. nurodyta, kad A. T. priklauso gyvenamasis namas su ūkio pastatais, esantis (duomenys neskelbtini), kurie stovi ant valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės. Namas su ūkio pastatais yra neinventorizuotas ir A. T. vardu neregistruotas. T. y. turto apyraše nurodytas tas pats turtas, dėl kurio valdymo fakto patvirtinimo į Varėnos rajono apylinkės teismą kreipėsi A. B. ir teismas 2006-07-25 sprendimu tokį faktą nustatė. Pareiškėjos nurodė, jog civilinis kodeksas numato keletą palikimo priėmimo būdų: faktiškai pradėjus turtą valdyti; kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nurodo, kad A. T. įstatyminiai įpėdiniai, nebūdami įtraukti į bylos nagrinėjimą, neturėjo galimybės teikti teismui įrodymų ir ginti savo kaip įpėdinių teisių į paveldimą turtą. Pareiškėjos tvirtina, jog esant įstatyminiams įpėdiniams, kurie priėmė palikimą kreipdamiesi į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, A. B. nuosavybės teisių pagal įgijamąją senatį pripažinimo tikslu negalėjo būti nustatytas juridinis faktas dėl A. T. turto valdymo.
Šalies argumentai
Pareiškėja M. G. paaiškino, kad ji palaiko pareiškimą ir nurodė, kad J. T. buvo jos dėdė, kuriam jos tėvas padėjo pasistatyti namą. Ji paaiškino , kad po J. T. mirties tuose namuose liko gyventi jo žmona V. ir sūnus A. , jie naudojosi visu likusiu turtu. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad po motinos mirties sodyboje (duomenys neskelbtini) A. T. dažniausiai gyveno vienas. Ji taip pat nurodė, kad T. turėjo ir butą Alytuje, bet V. T. visą laiką gyveno P., ji nebuvo išvažiavusi gyventi į Alytų. Kas gyveno bute Alytuje, ar sūnus A., ar jie tą butą nuomojo – nežino. Ji patvirtino, kad jai žinoma, jog vėliau per teismus dalį buto jie prarado. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad jai tikrai yra žinoma, jog A. T. gyveno savo tėvų namuose P. metai iki mirties.
Pareiškėjų atstovė nurodė, kad ji palaiko pareiškėjų pareiškimą ir prašo jį patenkinti. Ji nurodė, kad A. B. 2006-04-20, pateikdama teismui pareiškimą dėl valdymo fakto nustatymo, nurodė, kad ,,A. T. P. kaime gyveno iš tėvų paveldėtame name, prie kurio buvo ir tebėra ūkinis pastatas bei namų valdai skirtas 15 arų žemės sklypas.... A. T. gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir 15 arų žemės sklypą (namų valdą) paveldėjo iš savo tėvo J. T., mirusio 1982 m., tačiau nurodyto turto teisinė registracija nebuvo atlikta – tą patvirtina pateikiami dokumentai“. Tad jau šiais įrodymais yra patvirtinama, kad A. B. pati pripažino ir tvirtino, kad A. T. priėmė palikimą po savo tėvų mirties ir namas jam priklausė paveldėjimo teise, nors tai ir nebuvo įregistruota nekilnojamojo turto registre.
Atstovė nurodė, kad byloje yra 1983 metų paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, kadangi jau buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, tai laikytina, kad sūnus A. priėmė visą palikimą, tame tarpe ir gyvenamąjį namą. Tokia išvada darytina todėl , kad ir anksčiau galiojęs civilinis kodeksas ir dabar galiojantis vienodai reglamentuoja, t. y. draudžia priimti palikimą iš dalies. Po A. T. mirties 2004-12-21, įpėdiniai , t. y. pareiškėjos palikimą priėmė CK 5.50 str. 1d. - kadangi jos kreipėsi į teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Tokį prašymą teismui jos pateikė 2005-03-14 ir termino nepraleido.
A. B. į teismą dėl valdymo fakto nustatymo kreipėsi tik 2006-04-20, tuo metu pareiškėjos jau buvo priėmę palikimą ir įgiję nuosavybės teisę į turtą, todėl valdymo faktas jau negalėjo būti nustatytas. Kadangi yra A. T. įpėdiniai, kurie tinkamai priėmė palikimą, todėl sprendimas turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. B. pareiškimo nepripažino, prašė jo netenkinti ji nurodė, kad 1994 metais A. T. P. niekas nepriklausė, nes tie namai buvo tėvų, o A. ir ji tuose namuose tik gyveno.
Suinteresuoto asmens A. B. atstovas advokatas J. L. paaiškino, kad jis su pareiškimu nesutinka ir prašo jo netenkinti. 2006-07-25 teismo sprendimas yra teisėtas, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Atstovas nurodė, kad byloje svarbu yra nustatyti, ar ginčo namas A. T. jo mirties dieną priklausė jam, ar ne, buvo jo nuosavybė, ar ne. Iš ankstesnės bylos žinoma, jog po J. T. mirties palikimą priėmė V. T., o po V. T. mirties – palikimą priėmė A. T.. Atstovas nurodė, kad per visą ilgą šios bylos nagrinėjimą pareiškėjos nepateikė įrodymų, jog namas buvo A. T. nuosavybė, todėl tokio pareiškimo negalima tenkinti. Nors A. T. gyveno tame name, bet namas jam nepriklausė, nes namas nebuvo registruotas registre ir nebuvo palikimo dalis. Nuosavybės teisė į pastatus tuo metu, kai mirė V. T. 1994 metais, atsirasdavo tik po to, kai pastatai būdavo įregistruojami registre, taip reglamentavo anksčiau galiojęs civilinis kodeksas. Kadangi turtas nebuvo užregistruotas, tad jis ir nelaikytinas A. T. turtu.
Suinteresuoto asmens atstovas nurodė, kad 2005-03-18 teismas pavedė sudaryti apyrašą. Faktiškai turto apyrašas buvo sudarytas po trijų mėnesių, pažeidus teismo nustatytą terminą, todėl laiko, kad toks turto apyrašas yra niekinis ir negali būti laikoma, kad pareiškėjos priėmė šiuo būdu palikimą. Jos taip pat nevaldė turto faktiškai, o tik siekė turtą valdyti, todėl daro išvadą, kad pareiškėjos nepriėmė palikimo, bent jau namo.
Suinteresuoto asmens atstovas paaiškino, kad V. T. įgijo Alytuje butą, ten pasirinko savo deklaruotą gyvenamąją vietą ir po vyro mirties ji paveldėjo namą, kurio neregistravo registre, kadangi tuo metu galiojusios teisės normos draudė asmeniui turėti nuosavybės teise butą ir gyvenamąjį namą. Todėl nurodo, kad V. T. savo vardu turėdama registruotą butą Alytuje, nors ir priėmė palikimą po vyro mirties, ji negalėjo įregistruoti nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės ir į namą P. kaime, todėl neužsiregistravusi namo savo vardu, ji negalėjo šio turto palikti ir savo sūnui A. T.. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą prašymą atmesti ir palikti galioti 2006-07-25 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimą.
Liudytojas G. S. paaiškino, kad jis yra pareiškėjos O. S. sūnus, jos pavedimu tvarkė visus palikimo klausimus. Liudytojas nurodė, kad pareiškėjos buvo artimiausios A. T. giminaitės. Pirmiausia jie ieškojo įvairių dokumentų archyvuose, o juos surinkę, kreipėsi į teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Jis nurodė, kad žemės reikalus pradėjo tvarkyti dar A. T. gyvena būnant. Liudytojas nurodė, kad tuo metu, kai jie kreipėsi į teismą , į antstolį dėl turto apyrašo sudarymo nebuvo jokių duomenų, kad turtą valdo kitas asmuo. Liudytojas nurodė, kad jo žiniomis A. T. tame name gyveno visą savo gyvenimą. Pareiškėjos sutvarkė namo inventorizacinę bylą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Civilinėje byloje Nr. 2-386-308/2006 2006-07-25 buvo priimtas teismo sprendimas, kuriuo nustatyta, kad A. B. po A. T. mirties 2004-12-21 valdo gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir šulinį, esančius (duomenys neskelbtini). Faktas buvo nustatytas dėl nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą, ūkio pastatus ir šulinį įgijimo įgijamąja senatimi. Suinteresuotu asmeniu buvo nurodytas tik vienas asmuo Varėnos rajono savivaldybė.
Šioje civilinėje byloje buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad J. T. buvo paskirtas neterminuotai naudotis 1500 kv.m. žemės sklypas vieno aukšto medinio gyvenamojo namo statybai (b. l. 6-7, 8 civ. b .2-386-308/2006).
Varėnos seniūno pažyma, kad V. T. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Po mirties palikimą priėmė ir valdo jos sūnus A. T. (b. l. 10, civ. b .2-386-308/2006).
Iš Alytaus teismo gautos civilinės bylos matyti, kad O. S. 2005-03-15 kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą, prašydama sudaryti turto apyrašą (b. l. 1, civ. b. Nr.2-1098-292/2005). Kartu pareiškėja pateikė giminystę patvirtinančius dokumentus. Byloje taip pat yra pažymėjimas apie palikimo priėmimo fakto įregistravimą testamentų registre, kuriame nurodoma, kad palikimo priėmimo data yra 2005-03-18, palikėjas A. T. (b. l. 10, civ. b. Nr.2-1098-292/2005).
Turto apyrašas buvo sudarytas 2005-06-03, kuriame nurodyta, kad A. T. buvo pateikęs prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko J. T. valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini) 3,51 ha ir 3,00 ha. Nuosavybės teisės A. T. neatkurtos. A. T. motina V. T. yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į 3,00 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje. A. T. priklauso gyvenamasis namas su ūkio pastatais, esantis (duomenys neskelbtini), kurie stovi ant valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės. Namas su ūkio pastatais yra neinventorizuotas ir A. T. vardu neregistruotas. Antstolio Sauliaus Verbicko kontoros depozitinėje sąskaitoje yra 791,32 Lt, priklausantys A. T.. Taip pat buvo nustatytos ir A. T. skolos: 11 455,01 Lt skola R. M. ir A. M. bei vykdymo išlaidos bei 3,30 Lt skola valstybei (b. l. 13, civ. b. Nr.2-1098-292/2005). Antstolio Sauliaus Virbicko pažyma patvirtinama, jog vykdant Alytaus rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą dėl turto, likusio po A. T. mirties apyrašo surašymo, vykdomoji byla buvo užvesta 2005-05-03 (b. l. 181).
Byloje yra iš Alytaus apskrities archyvo P. kaimo 1973-1982 metų ūkinių knygų kopijos dėl J. T. namų valdos (b. l. 21-24) . Šeimos galva nurodomas J. T., jo sutuoktinė V. T., kurie turėjo gyvenamąjį namą ir tvartą.
Alytaus miesto 1-ojo notarų biuro notarės liudijmu, išduotu 2005-08-31 patvirtinama, kad pagal turimus paveldėjimo byloje Nr.88/2005 m. duomenis, V. S., O. S. ir M. G. yra įstatyminės A. T., mirusio 2004-12-21, įpėdinės, 2005-08-25 ir 2005-08-18 Alytaus I notarų biure padavę pareiškimus palikimui priimti (b. l. 29).
Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialas 2010-12-21 sprendimu Nr. 2.2.17.-387, kuriuo netenkintas prašymas įregistruoti A. T. nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus, nurodė, jog pareiškėja nepateikė jokio dokumento, kurio pagrindu būtų galima įregistruoti A. T. nuosavybės teisę į pastatus (b. l. 35). Taip pat buvo nurodyta, jog valdymo teisė į šį pastatą yra įregistruota A. B..
Varėnos rajono savivaldybės administracija, pateikdama atsiliepimą į pareiškimą nurodė, kad faktas, jog ginčo objektu esantys statiniai (duomenys neskelbtini) yra neregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka, neatima pareiškėjoms teisės paveldėti turtines reikalavimo teises į šiuos statinius. Nurodė, kad 2006-07-25 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimas pažeidžia pareiškėjų, kaip teisėtų A. T. įstatyminių įpėdinių teisę į paveldėjimą (b. l. 52-53).
Alytaus miesto 4 notarų biuras nurodė, jog po A. T. mirties jų biure yra užvesta paveldėjimo byla Nr. 88, kurioje yra trys įstatyminiai įpėdiniai: O. S., M. G., V. S.. Nurodoma, kad nei vienas įpėdinis nėra pateikęs paveldimo turto nuosavybės dokumentų, ir nei vienam įpėdiniui neišduota paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą (b. l. 178).
Civilinėje byloje Nr.2-604-547/2011 yra pateikti 1973-1982 metų Ūkinių knygų duomenys, iš viso trys įrašų lapai (b.l. 11-13). Pirmajame yra duomenys apie tai, kad 1973-1975 metais ūkyje (duomenys neskelbtini) gyveno šeima – J. T. (šeimos galva) ir V. T. (žmona), pensininkai. Ūkiui priklausė gyvenamasis namas ir tvartas, kurių pastatymo metai nurodyti 1966. Vėlesniame, antrajame įrašo lape fiksuojami 1976-1979 metų duomenys, kurie yra tokie kaip ir 1973-1975 metais, tik papildomai nurodyta, kad V. T. 1979-10-18 išvyko į Alytų. Iš trečiojo įrašo lapo, kur užfiksuoti 1980-1982 metų duomenys yra žinoma, kad J. T. mirė 1982 m. rugpjūčio mėnesį, 1966 metais pastatyto gyvenamojo namo išmatavimai yra 8 x 6,5 m, sienų medžiaga – mediena, stogo medžiaga – šiferis.
Byloje taip pat neginčytinai buvo nustatyta, kad po J. T. mirties palikimas buvo priimtas, kadangi 1983-10-18 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, kuriuo patvirtinama, jog po J. T. mirties, jo žmona V. T. priėmė palikimą, kurį sudarė vieno aukšto gyvenamasis namas ir ūkio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Nurodoma, jog pastatai palikėjui asmeninės nuosavybės teise priklausė pagal P. apylinkės LDT VK pažymą Nr.30, išduotą 1983-02-08 ir pagal aktą, išduotą 1968-08-30 Varėnos rajono LDT VK. Be šio turto paveldimą turtą sudarė ½ lengvojo automobilio ir piniginis indėlis (b. l. 153, civ. b. Nr.2-604-547/2011).
Civilinėje byloje Nr. 2-604-547/2011 (b. l.113, 114) yra 2002-08-24 paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, kuriame nurodoma, kad V. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios 1994-02-24, turtą paveldi jos sūnus A. T.. Paveldimą turtą , kuriam išduotas liudijimas, sudaro vieno kambario butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). 2003-12-05 buvo išduotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, kuriuo buvo nurodoma, kad paveldimą turtą sudaro piniginės lėšos ir sąskaitos bankuose. Byloje taip pat yra pažymėjimas apie palikimo priėmimo fakto įregistravimą testamentų registre, kur nurodoma, kad po V. T. mirties palikimo priėmimo data yra 2002-08-13 (b. l. 14).
Suinteresuoto asmens atstovas teisingai nurodo, jog anksčiau galiojęs civilinis kodeksas numatė, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą atsirasdavo tik jį įregistravus registre. Taip pat tas aplinkybes, jog ankstesni įstatymai draudė šeimai turėti daugiau nei vieną gyvenamąjį namą arba butą.
Nors gyvenamasis namas ir nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre, tačiau duomenys apie tokį daiktą yra išlikę namų ūkio knygose, jų įrašuose. LAT savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad įrašai ūkinėse knygose atitiko įrašų registre funkciją ir yra pakankami nustatant nuosavybės teises. CK 112 str. (1964 metų redakcija) numatė, kad vienerių metų terminą savininkui perleisti nekilnojamąjį turtą (jeigu jis turi daugiau nei vieną namą, jo dalį ar butą). Šiame straipsnyje buvo numatytos ir pasekmės, jeigu savininkas nesiima tokių veiksmų pats, tuomet LDT vykdomojo komiteto sprendimu namas, namo dalis ar butas turi būti priverstinai parduodamas Lietuvos TSR CPK nustatyta teismo sprendimams vykdyti tvarka. Jeigu nekilnojamasis daiktas neparduodamas dėl to, kad nėra pirkėjų, tuomet jis pereina valstybės nuosavybėn. Byloje nebuvo surinkta jokių įrodymų apie tai, kad gyvenamasis namas – ginčo objektas – būtų buvęs valstybės institucijų iniciatyva pripažintas kaip bešeimininkis ar būtų kreiptąsi į teismą dėl jo nusavinimo ar paėmimo valstybės reikmėm. Pati A. B., 2006 metais teikdama pareiškimą teismui, nurodė, jog namas priklauso A. T. tėvams, į kurį teisės A. T. atsiranda iš paveldėjimo.
Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę buvo priimtas Laikinasis Pagrindinis Įstatymas, kurio 44 str. numatė, jog Lietuvos ekonominės sistemos pagrindas yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, kurią sudaro piliečių privatinė nuosavybė, piliečių, susijungusių į grupes (kolektyvus) nuosavybė ir valstybinė nuosavybė. Taip pat buvo įtvirtinta, jog Lietuvos Respublikoje ir toliau galioja iki šiol veikę Lietuvoje įstatymai bei kiti teisės aktai, kurie neprieštarauja LR Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui. 1992-10-25 priėmus Konstituciją, buvo įtvirtinta, kad nuosavybė yra neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymų nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Todėl teismas laiko, kad jeigu iki nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje nebuvo teisiškai įformintas nuosavybės paėmimas, tai pasikeitus teisiniam šių santykių reglamentavimui, negali būti taikomos teisės normos, kurios prieštarauja dabar galiojančiai Konstitucijai.
Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojantys įstatymai numato specifinę įpėdinio teisių į palikimą įgyvendinimo tvarką. Paveldėjimo teisinių santykių reglamentavimas tiek pagal 1964 m. Civilinį kodeksą, tiek pagal šiuo metu galiojančius įstatymus yra iš esmės analogiškas. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi įstatymo nustatyta forma išreikšti valią, kad palikimą priima (CK 5.50 straipsnio 2 dalis; 1964 m. CK 587 straipsnio 1, 2 dalys). Tinkama forma pareiškęs valią, kad palikimą priima, įpėdinis įgyja jam tenkančią paveldėto turto dalį; teisė į palikimą jį priėmusiam įpėdiniui priklauso nuo palikimo atsiradimo momento, o paveldėto turto masė nustatoma iškirtinai pagal objektyvų kriterijų - priėmęs palikimą įpėdinis įgyja teises į visą palikimu esantį turtą (jam tenkančią dalį) (CK 5.1 straipsnio 2 dalis; 1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis). Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį įpėdinis turi priimti palikimą per tris mėnesius nuo jo atsiradimo dienos; tai yra teisės į palikimą įgyvendinimo, o ne jos gynimo terminas (CK 5.57 straipsnis); 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalyje buvo nustatytas ilgesnis - šešių mėnesių - terminas palikimui priimti, tačiau šio termino teisinė reikšmė ta pati (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2001).
Iš byloje esančio pažymėjimo apie palikimo priėmimo fakto įregistravimo testamentų registre matyti, kad padaryta žyma, jog A. T., mirusio 2004-12-21, palikimo priėmimo data yra 2005-03-18 (b. l. 10, civ. b. Nr.2-1098-292/2005). Todėl darytina išvada, kad tinkama forma pareiškęs valią, kad palikimą priima, įpėdinis įgyja jam tenkančią paveldėto turto dal ir nuo šio momento jis jau laikomas priėmusiu palikimą.
Suinteresuotas asmuo A. B. tvirtina, jog pareiškėjos negalėjo priimti palikimo į gyvenamąjį namą, nes jis neįregistruotas A. T. vardu. Teismas pažymi, kad įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (1964 m. CK 587 str. 1d., 2000 m. CK 5.50 str. 1d.).Todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą.
Todėl darytina išvada, kad jau 2005-03-18 padarius žymą testamentų registre apie palikimo priėmimą pareiškėjos O. S., M. G. ir V. S. (jos įpėdinė J. S.) jau buvo priėmusios A. T., mirusio 2004-12-21, palikimą.
Daikto valdymas, kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4 knygos IV skyrius), visų pirma suprantamas kaip faktinis teisėtas daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą, kai nuosavybės teisė į daiktą valdytojui nepriklauso. Valdymo, kaip savarankiškos daiktinės teisės, atveju nuosavybės teisė suinteresuotam asmeniui dar apskritai nebuvo atsiradusi, valdymo fakto patvirtinimas yra tik prielaida suinteresuotam asmeniui ją (nuosavybės teisę) įgyti įgyjamosios senaties būdu. Tokiu būdu teismas, 2006-07-25 priimdamas teismo sprendimą, jog A. B. po A. T. mirties 2004-12-21 valdo gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir šulinį, esančius (duomenys neskelbtini), nustatė pastatų valdymą į turtą, kurį jau buvo paveldėję A. T. įpėdiniai, nors jiems tuo metu ir dabar dar neišduoti paveldėjimo teisės liudijimai.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2005-03-18 nutartyje buvo nustatytas antstoliui vieno mėnesio terminas turto apyrašo sudarymui. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad vykdomoji byla pagal šią teismo nutartį antstolio Sauliaus Verbicko kontoroje buvo užvesta 2005-05-03 (b. l. 181), o turto apyrašas sudarytas 2005-06-03, t.y. nebuvo pažeistas teismo nurodytas vieno mėnesio terminas. Teismo nutartyje nebuvo nurodyta, jog apyrašas turi būti surašytas per vieną mėnesį nuo teismo nutarties priėmimo, todėl negalima laikyti, jog šis terminas buvo pažeistas. Be to CK 5.53 str. (redakcija įsigaliojusi 2001-07-01) numatė, kad apyrašas sudaromas per vieną mėnesį, esant kitoms aplinkybėms, apyrašo sudarymo terminas negali būti ilgesnis nei trys mėnesiai. Pareiškėja O. S. į teismą dėl apyrašo sudarymo kreipėsi 2005-03-15, apyrašas sudarytas 2005-06-03, tad trijų mėnesių terminas taip pat nebuvo pažeistas.
Bylinėjimosi išlaidos 115,66 Lt yra priteistinos iš suinteresuoto asmens A. B. valstybei, vadovaujantis LR CPK 443 str.6 d.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR CPK 371 str. 1 d. 2 p.
nusprendė:
Pareiškimą tenkinti.
Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 25 d. sprendimą panaikinti, A. B. pareiškimą atmesti.
Priteisti iš A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), 115,66 Lt ( vieną šimtą penkiolika litų 66 ct) pašto išlaidų valstybei.
Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.