- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-16
- Bylos Nr.
- e2A-1388-603/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14237-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Ieškovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Trečiasis asmuo
- N. I.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo N. I..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą ir nurodė, kad Gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu su M. D. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. GT227749, kuria apdraudė nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tačiau 2016 m. liepos 3 d. apdraustos patalpos užlietos iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir ieškovas, vadovaujantis draudiminį įvykį bei žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, dėl apgadinto apdraustojo turto sumokėjo 388,33 Eur sumą draudėjui, todėl įgijo teisę išmokėtos sumos reikalauti iš atsakingo už padarytą žalą asmens, t. y. atsakovo. Ieškovas nurodė, jog nėra ginčo, kad vanduo prasiveržė iš aukščiau esančio ir atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir atsakovas nepateikė įrodymų dėl užliejimo priežasčių, t. y. atsakovas neįrodinėjo tų aplinkybių, ar užliejimas įvyko dėl netinkamo daikto valdymo, ar dėl netinkamo daikto naudojimo, todėl yra laikytina, kad atsakovas šiuo atveju yra atsakingas už padarytą žalą. Ieškovas prašė teismo išieškoti iš atsakovo 388,33 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus palaikė visiškai bei prašė teismo ieškinį patenkinti visiškai bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo nesutiko su ieškinio reikalavimais ir nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra netinkamas atsakovas šioje civilinėje byloje, kadangi butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo aplietas apdraustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) 2012 m. lapkričio 21 d. Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1.39-N12/1390 pagrindu išnuomotas trečiajam asmeniui N. I., todėl įrodžius tas aplinkybes, jog žalos šaltinis šiuo atveju buvo būtent ginčo bute esantys įrenginiai, patirtą žalą turėtų atlyginti ne buto savininkas, t. y. atsakovas, o būtent nuomininkė N. I., t. y. trečiasis asmuo, kadangi nuomos sutartimi įsipareigojo ne tik naudoti išsinuomotą butą pagal paskirtį, bet taip pat jį prižiūrėti bei laikyti geros būklės, rūpintis nuomojamo turto saugumu ir priežiūra. Be to, T. D. 2016 m. liepos 3 d. pranešime apie įvykį Nr. GT227743, kaip įvykio kilimo priežastis, yra įvardijama „kaimynų iš (duomenys neskelbtini) buto neatsargumas“, todėl už padarytą žalą yra atsakinga trečiasis asmuo N. I.. Atsakovas taip pat nurodė, jog ieškovo reikalavimas išieškoti 6 proc. dydžio metines palūkanas yra taip pat nepagrįstas, kadangi atsakovas nėra nei verslininkas, nei privatus juridinis asmuo, be to, ieškovas nepateikė įrodymų, kad apdraustas butas užlietas būtent dėl ginčo bute kilusios avarijos, gedimo ar kitokių inžinierinių sistemų funkcionavimo sutrikimų. Atsakovas prašė teismo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė argumentus, išdėstytus atsakovo procesiniuose dokumentuose, palaikė visiškai bei prašė teismo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 23 d. nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies. Išieškoti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje naudai 388,33 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (388,33 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2017 m. balandžio 5 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 15 Eur žyminį mokestį. Išieškoti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės valstybės naudai 4,17 Eur pašto išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmetė.
4. Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio bei šalių atstovų paaiškinimų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui, t. y. Vilniaus miesto savivaldybei. 2012 m. lapkričio 21 d. Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1.39-N12/1390 pagrindu butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) išnuomotas trečiajam asmeniui N. I.. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2016 m. liepos 3 d. iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu v aplietas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). T. D. 2016 m. liepos 3 d. pranešime apie įvykį Nr. GT227743, kaip įvykio kilimo priežastis, yra įvardijama „kaimynų iš (duomenys neskelbtini) buto neatsargumas“. Byloje rašytinių įrodymų, patvirtinančių kitas užliejimo priežastis, nėra ir atsakovas apie kitą buto užliejimo priežastį rašytinių įrodymų nepateikė.
5. Gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu, užlietas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas pas ieškovą ir ieškovas 2016 m. liepos 18 d. priėmė sprendimą išmokėti draudimo išmoką bei 2016 m. liepos 20 d. išmokėjo draudėjui M. D. 388,33 Eur draudimo išmoką dėl apdrausto apgadinto turto sugadinimo. Iš žalos atlyginimo administravimo bylos Nr. GT/15/01379 turinio nustatyta, jog draudimo išmokos dydis įvertintas bei nustatytas eksperto M. S.. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, jog ieškovas siuntė atsakovui pretenzijas dėl žalos atlyginimo.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas nagrinėjamu atveju privalo įrodyti tas aplinkybes, kad patalpų užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovui nuosavybės teise priklausantis butas ir aplinkybė, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), iš kurio užlietas kitas butas, yra išnuomotas trečiajam asmeniui, nepašalina buto savininko, t. y. atsakovo, atsakomybės, kadangi nuomos sutarties sąlygos reguliuoja tik šios sutarties šalių tarpusavio santykius, t. y. atsakovo ir trečiojo asmens, tačiau nereguliuoja trečiųjų asmenų ir ieškovo tarpusavio santykių bei neeliminuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatų, todėl ieškovas net neturėjo pareigos žalos atlyginimo reikalauti iš trečiojo asmens, t. y. buto nuomininko, todėl pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo argumentus.
7. Be to, teismo posėdžio metu ieškovo atstovas, atsakovui nepateikus kitų rašytinių įrodymų dėl žalos kilimo priežasčių, atsisakė trečiąjį asmenį šioje civilinėje byloje patraukti atsakovu ar bendraatsakovu (solidarinė atsakomybė), nurodant, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose ieškovas tokią teisę turi ir teismas visiškai sutiko su šiais ieškovo argumentais, o atsakovo argumentai buvo atmesti. Teismas padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo abejoti ieškovo pasirinkto eksperto nustatytu 388,33 Eur žalos dydžio apskaičiavimu, be to, draudimo išmoka yra apskaičiuojama ir išmokama draudėjui nepaisant to, ketina jis atkurti dėl draudžiamojo įvykio sugadintą turtą ar ne, be to, atsakovas neginčijo nustatyto žalos dydžio bei nepateikė kitų įrodymų, patvirtinančių kitokį žalos dydį.
8. Teismas taip pat padarė išvadą, jog atsakovas teisingai nurodė tas aplinkybes, kad atsakovas nėra nei verslo subjektas, nei privatus juridinis asmuo, todėl atsakovui šiuo atveju turi būti taikytinos ne CK 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatose nustatytos šešių procentų dydžio palūkanos, o penkių procentų dydžio palūkanos.
III. Apeliacinio skundo esmė
9. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad ieškovas turi įrodyti, kad užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovas remiasi tik prielaidomis, jog užpylimo židinys yra Vilniaus miesto savivaldybėj nuosavybės teise priklausančiame bute, kadangi į ginčo butą nei paties įvykio metu nei po jo patekta nebuvo. Ieškovas nepateikė objektyvių duomenų, kad užliejimo šaltinis buvo būtent atsakovui nuosavybės teise priklausantis butas. Todėl ieškovas neįvykdė savo įrodinėjimo pareigos, nėra įrodyta, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), aplietas iš (duomenys neskelbtini)esančio buto.
10. Nurodo, jog yra perleidęs savo, kaip statinio savininko, atsakomybę, kylančią CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu, nuomininkei N. I., kuri turi būti laikoma buto valdytoja. Todėl apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog Vilniaus miesto savivaldybė yra atsakinga dėl žalos užliejus kitą butą.
11. Nurodo, jog jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Jeigu užliejimas įvyko dėl priežasties, nesusijusios su nurodytais trūkumais, statinių ar įrenginių savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais (pavyzdžiui dėl valdytojos, šiuo atveju nuomininkės, neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė nesugebėjimu naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu konkreti priežastis, dėl kurios Šaltkalvių g. 60-96 esantis butas buvo užpiltas, nebuvo nustatyta. Remiantis tuo galima teigti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, nes šiuo atveju negalėjo būti taikomas CK 6.266 straipsnis, kuriame numatyta griežtoji atsakomybė (be kaltės), o turėjo būti taikoma atsakomybė bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais ir tokiu atveju taip pat turėjo būti įrodinėjama savininko (valdytojo) kaltė, kas apelianto nuomone nebuvo daroma.
Šalies argumentai
12. Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-20715-599/2017 ir priimti naują sprendimą — ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagristą.
Motyvuojamoji dalis
V. A. instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas atmestinas.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėja, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas.
14. CK 6.1015 straipsnyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Bylose dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu, be to, tokio pobūdžio bylose ieškovas turi įrodyti žalos faktą bei dydį, neteisėtus atsakovo veiksmus (neveikimą) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.
15. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad ieškovas neįvykdė savo įrodinėjimo pareigos, todėl nėra įrodyta, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), aplietas iš (duomenys neskelbtini) esančio buto. Nurodo, jog yra perleidęs savo, kaip statinio savininko, atsakomybę, kylančią CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu, nuomininkei N. I.. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu konkreti priežastis, dėl kurios (duomenys neskelbtini)esantis butas buvo užpiltas, nebuvo nustatyta. Taip pat nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, nes šiuo atveju negalėjo būti taikomas CK 6.266 straipsnis, kuriame numatyta griežtoji atsakomybė (be kaltės), o turėjo būti taikoma atsakomybė bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais ir tokiu atveju taip pat turėjo būti įrodinėjama savininko (valdytojo) kaltė.
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pastatų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryšiui, kaltei (CK 6.246–6.249 straipsniai). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012; kt.). Taigi, jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Jeigu užliejimas įvyko dėl priežasties, nesusijusios su nurodytais trūkumais, statinių ar įrenginių savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais.
17. Nagrinėjamu atveju, yra pagrindas sutikti su apelianto teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, nes negalėjo būti taikomas CK 6.266 straipsnis, kuriame numatyta griežtoji atsakomybė (be kaltės).
18. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, tuo tarpu deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos padarymo, kuri nesusijusi su sutartiniais veiksmais, kai nesilaikoma bendro pobūdžio elgesio standarto elgtis atidžiai, rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Civilinėje teisėje skolininko kaltė preziumuojama. Kalto asmens elgesys suprantamas kaip nemokėjimas užtikrinti reikiamo atidumo, rūpestingumo ir apdairumo, kuris buvo būtinas konkrečiomis sąlygomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka duomenų konstatuoti atsakovo kaltę, o atsakovas savo kaltės byloje nepaneigė. Nors pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovo kaltės, tačiau, nagrinėjamu atveju, tai nesudaro pagrindo teigti, jog priimtas sprendimas yra nepagrįstas ar neteisėtas.
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas).
20. Civiliniame procese įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
21. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
22. Apibendrinant tai, kas pirmiau nurodyta, konstatuotina, kad reiškiančiam reikalavimą atlyginti užliejus butą patirtą žalą ieškovui pakanka įrodyti jo buto užliejimo židinį iš viršuje esančio atsakovo buto; ieškovas neprivalo įrodinėti vandens atsakovo bute išsiliejimo priežasčių ir susiklosčiusių atsakovo bute aplinkybių, dėl kurių išlietas vanduo. Kai teismas nenustato kitų užliejimo šaltinių, tokiais atvejais spręstina, kad žalą sukėlė atsakovas (viršuje esančio buto savininkas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).
23. Kaip matyti iš nurodytų aplinkybių, nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą nekilo abejonių, kad vanduo, užliejęs butą, esantį (duomenys neskelbtini), apliejo iš (duomenys neskelbtini) esančio buto. Šią aplinkybė byloje patvirtinta defektų aktu, kuriame nurodyta, kad vanduo pratekėjo iš (duomenys neskelbtini) esančio buto. Todėl aplinkybė, jog buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, laikytina tinkamai įrodyta.
24. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog aplinkybė, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo užlietas kitas butas, yra išnuomotas trečiajam asmeniui, nepašalina buto savininko, t. y. atsakovo, atsakomybės, kadangi nuomos sutarties sąlygos reguliuoja tik šios sutarties šalių tarpusavio santykius, t. y. atsakovo ir trečiojo asmens, tačiau nereguliuoja trečiųjų asmenų ir ieškovo tarpusavio santykių bei neeliminuoja CK nuostatų, todėl ieškovas net neturėjo pareigos žalos atlyginimo reikalauti iš trečiojo asmens, t. y. buto nuomininko. Taip pat pažymėtina, kad atsakovo ir trečiojo asmens sudarytos socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 38 punkte nustatyta, jog nuomininkas privalo atlyginti žalą tretiesiems asmenims, jeigu ji buvo padaryta dėl nuomininko kaltės ar aplaidumo, o atsakovas šios aplinkybės byloje neįrodinėjo.
25. Apelianto nesutikimas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesudaro pagrindo abejoti priimtu sprendimu. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta kodėl byloje esantys duomenys turėtų būtų vertinami kitaip nei juos vertino pirmosios instancijos teismas ar kuo pirmosios instancijos teismo pateiktas įrodymų vertinimas yra netinkamas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys nesudarė pagrindo abejoti ieškovo reikalavimų pagrįstumu, apeliacinės instancijos teismas pagrindo abejoti ieškinio pagrįstumu taip pat nenustatė.
26. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėja dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
27. Apeliacinės instancijos teismas priėjo išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).
28. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. Ieškovas nenurodė, kad patyrė bylinėjimosi išlaidų ir neprašė jų atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-20715-599/2017 palikti nepakeistą.