Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Selo Energia SP. zo.o. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Selo Energia SP. zo.o. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos kartonas“ dėl sutartinių netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Selo Energia SP. zo.o. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslinusi, prašė: priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Baltijos kartonas“ ieškovei 110 000 Eur sutartines netesybas, 12,25 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė pradiniu ieškiniu prašė ne tik priteisti iš atsakovės sutartines netesybas, tačiau ir įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei katilą bei vandens minkštiklį. Pateikusi dubliką, ieškovė nurodė, kad katilą ir vandens minkštiklį iš atsakovės atsiėmė, todėl reikalavimo dėl įrangos išreikalavimo atsisakė.

3. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. spalio 15 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta nuomos sutartis, kurios pagrindu ieškovė perdavė atsakovei už atlygį laikinai valdyti ir naudotis garo katilą „Bosh“, tipas: UL-S 2600x16 ir vandens minkštiklį „Culligan“, tipas Twin Dual 90030 1,5 m3/val. (toliau – ir nuomos objektas). Vadovaujantis Sutarties 1 paragrafo 1 punktu, nuomos objektas išliko ieškovės nuosavybe.

4. Nuomos sutarties 2 paragrafo 1 punktas numatė, kad sutartis pasibaigia 2016 m. spalio 25 d., tačiau šalys naudojosi nuomos sutarties pratęsimo teise pagal nuomos sutarties 8 paragrafo 1 punktą. Nuomos sutarties 3 paragrafas šalys nustatė, kad nuomos mokestis sudaro 855 Eur už savaitę.

5. 2021 m. pradžioje atsakovės atsiskaitymai pagal nuomos sutartį sutriko. Atsakovė buvo raginama padengti skolą 2021 m. kovo 22 d. el. laišku. Kadangi atsakovė susidariusio įsiskolinimo nesumokėjo, 2021 m. rugpjūčio 17 d. ieškovė išsiuntė atsakovei el. laišką su pridėtu pranešimu apie nuomos sutarties nutraukimą. Ieškovė taip pat pranešė, kad artimiausiu metu informuos atsakovę apie katilo paėmimo datą.

6. 2021 m. rugsėjo 9 d. atsakovė pateikė atsakymą į pranešimą dėl vienašalio sutarties nutraukimo, kuriuo informavo, jog ji turi būti atleista nuo nuomos mokesčio nuo 2021 m. sausio 27 d. iki 2021 m. rugsėjo mėn., nes, jos nuomone, katilas tinkamai neveikė. Tuo pačiu atsakovė pateikė pasiūlymą įsigyti įrangą už 110 000 Eur kainą, kaip nurodyta Sutarties 5 paragrafo 2 punkte, dalį šios kainos įskaitant į atsakovės tiesioginius nuostolius dėl būtinybės nuomotis alternatyvią įrangą ir atsakovės negautas pajamas įrangos gedimo laikotarpiu. Po pirkimo atsakovė sutiko padengti visas įrangos remonto išlaidas, taip pat pasiūlė, kad šalių patirti delspinigiai liktų kiekvienai iš jų.

7. Atsakovės pasiūlymas dėl katilo pirkimo su gretimomis sąlygomis ieškovei buvo nepriimtinas, nes nuomos sutartis jokių išlygų dėl katilo perdavimo nuomininkui nutraukiant nuomos sutartį nenumatė, juo labiau nenumatė atsakovei jokių galimybių katilą iš ieškovės pirkti. 2021 metų pradžioje atsakovė pradėjo pranešti apie tariamus katilo defektus, tačiau kadangi buvo taikomi kelionių apribojimai dėl COVID-19 protrūkio, ieškovė teikė atsakovei konsultacijas dėl įrangos priežiūros nuotoliniu būdu. Ieškovės duomenimis, dėl šalyje paskelbto karantino atsakovę užklupo finansinės problemos. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad atsakovė nustojo mokėti nuomos mokestį. Ieškovė neturėjo duomenų apie katilo darbo sustabdymą, taip pat iki kol ieškovė nepranešė atsakovei vienašališkai nutraukianti nuomos sutartį dėl nemokamo nuomos mokesčio, atsakovė nereiškė ieškovei reikalavimų dėl jos neva patiriamų nuostolių, todėl 2021 m. rugsėjo 9 d. atsakovės atsakyme nurodytos aplinkybės aiškintinos kaip atsakovės sugalvota dingstis užvaldyti nuomojamą įrangą.

8. Pati atsakovė iš UAB „Filter“ užsakė katilo apžiūrą. Vadovaujantis 2022 m. rugsėjo 14 d. UAB „Filter“ išvada dėl katilo apžiūros Nr. 2022/014, UAB „Filter“ 2022 m. liepos 21 d. atliko konteinerinės katilinės ir garo katilo apžiūrą ir nustatė daugybinius įrangos trūkumus, kurie akivaizdžiai yra nulemti netinkamų atsakovės veiksmų eksploatuojant įrangą. Apžiūros išvadoje nurodyta, kad katilas yra sugedęs, netinkamas naudoti ir tokioms situacijoms esant katilą draudžiama eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikoje galiojančias taisykles. Taigi šie defektai egzistavo jau įrangos perdavimo ieškovei metu. Atgavusi įrangą, ieškovė užsakė techninę katilo apžiūrą, buvo parengtas 2023 m. sausio 30 d. katilo apžiūros aktas. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad vidinės katilo detalės yra pasidengusios apie 2 mm akmenimis, paveikti korozijos. Taip pat konstatuoti kiti pažeidimai. Apžiūros specialistai pateikė išvadą, kad tam, jog katilą būtų galima toliau eksploatuoti, jis turi būti išvalytas cheminiais tirpalais bei jį reikia suremontuoti arba keisti garo armatūrą bei kitas detales.

9. Susiklosčiusi situacija kvalifikuotina kaip katilo sugadinimas, todėl ieškovė turi pagrindą reikalauti iš atsakovės 110 000 Eur sutartinių netesybų.

10. Ieškovė nurodė, kad šalys nuomos sutarties 10 paragrafo 3 punkte susitarė, jog visi ginčai, kylantys dėl šios nuomos sutarties, įskaitant ginčus dėl vekselių ir ginčus dėl čekių, yra nagrinėjami bendrame teisme pagal Lenkijos įstatymus. Dėl to nagrinėjant šią bylą taikytinos Lenkijos Respublikos materialiosios teisės normos, tačiau kadangi byla priklauso Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, taikytos Lietuvos Respublikos civilinį procesą reguliuojančios teisės normos – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK).

11. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad nuomos sutarties 4 paragrafo 1 punkte numatyta, jog vėluojant sumokėti nuomos mokestį, nuomotojas turi teisę priskaičiuoti sutartines palūkanas už vėlavimą. Kadangi nuomos sutartyje nėra sutarta dėl konkrečios palūkanų normos, ieškovės įsitikinimu, turi būti taikoma Lenkijos Nacionalinio Banko referencinė palūkanų norma, padidinta 5,5 procentinio punkto. Kadangi byla iškelta 2022 m. spalio 5 d., taikytina šiai datai galiojusi Lenkijos Nacionalinio Banko referencinė palūkanų norma, kuri nuo 2022 m. rugsėjo 8 d. sudaro 6,75 proc. pridedant 5,5 proc. punktus, dėl ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 12,25 proc. dydžio procesines palūkanas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Panevėžio apygardos teismas 2024 m. vasario 22 d. sprendimu civilinės bylos dalį pagal ieškovės Selo Energia SP. zo.o. reikalavimą atsakovei UAB „Baltijos kartonas“ dėl įpareigojimo grąžinti ieškovei nuomos objektus, nutraukė, ieškovei atsisakius šių ieškinio reikalavimų. Kitą ieškinio dalį atmetė.

3. Teismas nusprendė, kad, esant sutarties šalių susitarimui dėl taikytinos teisės, nagrinėjant šią bylą taikytinos Lenkijos Respublikos materialiosios teisės normos bei CPK nuostatos.

4. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktų Lenkijos Respublikos civilinio kodekso nuostatų, reguliuojančių nuomos teisinius santykius, turinį, nurodė, kad iš esmės tokį patį reglamentavimą įtvirtina ir šalių sudaryta nuomos sutartis, t. y. daikto nuomotojui nustatoma pareiga užtikrinti tinkamą nuomos objekto būklę, o nuomininkas ne tik turi tinkamai naudoti nuomos objektą, nedelsdamas pranešti apie bet kokius gedimus, tačiau ir grąžinti daiktą nuomotojui nepablogėjusios būklės.

5. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neteikė reikalavimų bei įrodymų, susijusių su vandens minkštiklio, kuris taip pat buvo nuomos objektas, sugadinimo aplinkybėmis, todėl konstatavo, jog ieškovė reikalavimą priteisti netesybas reiškia tik dėl katilo sugadinimo.

6. Teismas nustatė, kad atsakovė įranga naudojosi beveik šešerius metus, ją naudojo iki 2021 m. liepos–rugpjūčio mėn. Po to atsakovė pradėjo naudoti kito tiekėjo (UAB „Filter“) įrangą.

7. Teismas taip pat nustatė, kad 2021 m. sausio ir vasario mėn. atsakovė kreipėsi į ieškovę su prašymu spręsti kilusias įrangos problemas, susijusias su vandens filtru bei iš degiklio valdiklio pasirodžiusiais dūmais ir liepsnomis. Tarp šalių kilus nesutarimui dėl galimų įrangos gedimų bei netinkamo atsiskaitymo už nuomos objektą, ieškovė 2021 m. rugpjūčio 17 d. raštu nutraukė nuomos sutartį. Ieškovė nuomos objektus iš atsakovės pasiėmė 2023 m. sausio 16 d. perdavimo–priėmimo aktu.

8. Teismas nurodė, kad byloje esanti UAB „Filter“ 2022 m. rugsėjo 14 d. išvados dėl katilo apžiūros bei Techninės priežiūros tarnybos Varšuvos skyriaus 2023 m. sausio 30 d. Slėginės įrangos kvalifikacinio patikrinimo akto duomenys patvirtina, jog katilas 2021 m. rugsėjo 14 d. jau buvo pasidengęs kalkių ir rūdžių sluoksniu, kas, neatlikus remonto darbų, yra netinkamumo naudoti tokią įrangą įrodymas. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad ieškovė turi pagrindą reikšti reikalavimą dėl katilo sugadinimo bei, remdamasi nuomos sutarties 5 (2) punkto pagrindu, prašyti priteisti sutartines netesybas. Tačiau teismas pažymėjo, kad ieškovė turi pareigą įrodyti, jog katilo sugadinimas, koks jis užfiksuotas minėtose išvadoje bei patikrinimo akte, yra nulemtas atsakovės veiksmų ir kilęs dėl jos kaltės.

9. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus bei šalių paaiškinimus, konstatavo, kad ieškovė nepateikė į bylą konkrečių duomenų bei įrodymų, pagrindžiančių atsakovės netinkamus veiksmus nuo 2021 m. rugpjūčio iki 2021 m. rugsėjo mėn. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad būtent pati ieškovė šiuo konkrečiu laikotarpiu neatliko jai nuomos sutartimi nustatytų įsipareigojimų.

10. Teismo vertinimu, pati ieškovė pažeidė Sutarties 9 paragrafo nuostatas, nes nutraukusi nuomos sutartį ir atsiimdama katilą kartu su atsakove turėjo nustatyti bet kokius katilo nešvarumus, užteršimus ir (arba) pažeidimus, atsiradusius dėl netinkamo įrangos eksploatavimo, nes tik tokiu atveju nuomininkas įsipareigojo atlyginti išlaidas, susijusias su nuomos objekto būklės, buvusios nuomos pradžioje, atstatymu.

11. Teismas pažymėjo, kad ieškovė pripažino, jog 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutraukusi su atsakove sudarytą sutartį nurodė, kad greitu metu bus atsiųsta informacija dėl įrangos paėmimo datos. Teismo įsitikinimu, ieškovė žinojo (privalėjo žinoti) apie katilo konservavimo būtinybę (ieškovės į bylą pateiktos katilo eksploatacijos instrukcijos nuostatos) jam esant nenaudojamam ilgiau nei 5 dienas, o taip pat apie grėsmes, kurios kyla nevykdant konservavimo darbų, t. y. katilo koroziją. Ieškovė katilą iš atsakovės pasiėmė tik 2023 m. sausio mėn., tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė iki katilo pasiėmimo buvo vykusi pas atsakovę ir atlikusi katilo konservavimo darbus, taip pat kad tokių veiksmų faktiškai negalėjo atlikti dėl atsakovės netinkamų veiksmų, pavyzdžiui, neįsileidžiant į teritoriją ar neleidžiant prieiti prie katilo. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, sudaro vieną iš esminių sąlygų, dėl kurių ieškovės reikalavimas dėl sutartinių netesybų priteisimo negali būti tenkinamas. Teismas taip pat pastebėjo, kad ieškovė neteikė į bylą įrodymų, pagrindžiančių, jog katilo gedimai yra susiję ne su jos pareigos nevykdymu, o su netinkamais atsakovės veiksmais.

12. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors liudytojas D. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovė vartojo netinkamą vandenį, į jį nebuvo dedama tinkamų chemijos priemonių, dėl ko katilo vidus buvo apkalkėjęs, tačiau ieškovė tokių aplinkybių techniniais duomenimis neįrodinėjo. Papildomai teismas nurodė, kad ieškovė neteikė į bylą duomenų apie tai, jog, vadovaudamasi Sutarties nuostatomis, būtų sistemingai bei reguliariai atlikusi vandens minkštiklio naudojimo patikrą ar kreipusis į atsakovę dėl veiklos įrašų žurnalų pateikimo ar teikusi pastabas dėl netinkamo jų pildymo. Vertindamas liudytojo D. S. parodymus, susijusius su neva atsakovės netinkamai vykdyta pareiga užtikrinti tinkamo vandens tiekimą katilui, teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovė viso proceso metu neginčijo atsakovės nurodytos aplinkybės, jog nuomos objekto apžiūrą pas atsakovę nuo nuomos sutarties sudarymo dienos ieškovė atliko tik 4 kartus, kurių 2 yra nuomos objekto atvežimas ir parvežimas atgal.

13. Teismo įsitikinimu, ieškovė, būdama savo srities profesionalė bei pagal nuomos sutartį įsipareigojusi užtikrinti nuolatinį tinkamą Katilo veikimą, taip pat turėjo pareigą ne tik reaguoti į atsakovės nurodomas kilusias problemas, tačiau ir vykdyti savarankišką tokios įrangos stebėseną bei atlikti tikrinimus, kokius atliko iki pandemijos pradžios. Tokią išvadą teismas padarė, remdamasis teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų D. S., M. C., D. Š. bei S. D. parodymais, kurie nurodė, kad įrangos techninės priežiūros darbus gali atlikti tik specialią techninę kvalifikaciją turintys asmenys dėl jos sudėtingumo ir pavojingumo. Tokią išvadą, teismo vertinimu, taip pat patvirtina ir katilo eksploatacijos instrukcijos nuostatos.

14. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nevykdė savo pareigos atlikti katilo konservavimo darbus, taip pat nebuvo kreipusis į atsakovę ir nustačiusi, jog pastaroji nesilaiko jai nustatytos pareigos užtikrinti tinkamą vandens kokybę, o atsiimdama katilą neįvykdė nuomos sutartimi nustatytos pareigos nustatyti bet kokius katilo nešvarumus, užteršimus ir (arba) pažeidimus, atsiradusius dėl galimo netinkamo įrangos eksploatavimo. Teismas nurodė, kad vien tai, jog atsakovė, susirašinėdama su ieškove, kėlė galimo nuomos objekto įsigijimo klausimą bei klausė konkrečių datų, kuriomis ieškovė planuoja atvykti ir atsiimti nuomos objektą, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog ieškovė neturėjo objektyvios galimybės patekti prie nuomos objekto ir atlikti jo konservavimo darbų.

15. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad šioje byloje nevertino aplinkybių, susijusių su 2021 m. sausio–vasario mėn. vykusia šalių komunikacija, taip pat, ar ieškovės reakcija į atsakovės išsakytas pastabas buvo tinkama ir atitinkanti nuomos sutarties reikalavimus, nes byloje esantys duomenys patvirtina, jog po šių veiklos sutrikimų katilas toliau veikė ir buvo naudojamas daugiau nei 200 dienų, o atsakovė neteikė jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kad šiuo laikotarpiu katilo naudojimas buvo nutrauktas.

16. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl sutartinių netesybų priteisimo kaip nepagrįstą, ieškovei neįrodžius katilo sugadinimo dėl atsakovės kaltės fakto. Padaręs išvadą, kad ieškovės reikalavimas atsakovei dėl katilo sugadinimo nėra įrodytas, teismas nevertino ieškovės prašytų priteisti 110 000 Eur dydžio sutartinių netesybų prigimties bei apimties.

17. Atmesdamas ieškovės reikalavimą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su reikalavimu dėl katilo grąžinimo, teismas nurodė, kad nors katilo grąžinimas ieškovei vyko jau šios civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau ieškovė nepateikė konkrečių įrodymų, patvirtinančių, jog ji atsakovei siuntė konkretų katilo pasiėmimo datų sąrašą, kad atsakovė reiškė nesutikimą su ieškovės pateiktomis sąlygomis, o taip pat jog ieškovė ar jos atstovai buvo fiziškai atvykę pas atsakovę, tačiau ši jų į teritoriją neįleido. Vien tai, kad atsakovė siūlėsi katilą įsigyti savaime nepatvirtina jos neteisėtų veiksmų neleidžiant ieškovei patekti į teritoriją bei atsiimti katilą, juo labiau jog byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad atsakovė nėra įvykdžiusi nuomos sutartimi prisiimto įsipareigojimo apmokėti katilo grąžinimo išlaidas. Atsižvelgdamas į tai, teismas nesutiko su ieškove, kad ji ieškinio dalies reikalavimų atsisakė tik dėl to, jog atsakovė įvykdė jos reikalavimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1. Ieškovė Selo Energia SP. zo.o. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti visas ieškovės bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmosios instancijos teisme, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1.1. Pagal nuomos sutarties 5 paragrafo 1 punktą atsakovė atsako už bet kokius nuomos objekto pažeidimus, atsiradusius dėl netinkamo objekto aptarnavimo ir eksploatavimo. Šio paragrafo 2 punktas numato, kad įrenginio ar jo dalies praradimo ar sugadinimo atveju atsakovė įsipareigoja sumokėti žalos atlyginimo sumą, lygią naujo nuomos objekto kainai – 110 000 Eur. Tai yra sutartinės netesybos, kurias atsakovė privalo besąlygiškai sumokėti ieškovei, jeigu įranga yra prarandama ar grąžinama sugadinta.

1.2. Ieškovė sutartį vienašališkai nutraukė tik dėl susidariusio įsiskolinimo, atsakovės nurodyti nusiskundimai nebuvo pripažinti gedimais. Iki sutarties nutraukimo (ir dar gerokai ilgiau) apeliantė neturėjo informacijos, kad įranga yra sugadinta.

1.3. Ginčo įrangą, t. y. katilą bei vandens minkštiklį, iš atsakovės apeliantė atsiėmė 2023 m. sausio 16 d. perdavimo–priėmimo aktu. Ieškovė sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad katilas atsakovės buvo naudojamas iki 2021 metų liepos–rugpjūčio mėn., kada atsakovė pradėjo naudoti kito tiekėjo (UAB „Filter“) įrangą, šią išvadą patvirtina katilo valdiklio ekrano nuotraukos ir liudytojo D. S. paaiškinimai.

1.4. Ieškovė nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo motyvais, kuriais pripažinta, kad ieškovė neįrodė, jog laikotarpiu nuo 2021 m. liepos ar rugpjūčio mėn. iki 2022 m. rugsėjo mėn., kada UAB „Filter“ išvadoje konstatavo, kad naudojimasis katilu negalimas ir nesaugus, atsakovė atliko konkrečius savo pareigos nevykdymo ar netinkamo vykdymo veiksmus, dėl kurių atsirado katilo kalkės ir rūdys.

1.5. Sutarties 9 paragrafo 1 punktas numato, kad nuomininkas įsipareigoja savo lėšomis išvalyti nuomos objektą ir grąžinti jį nuomotojui idealios būklės, leidžiančios jį toliau naudoti. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad atsakovė įrangos neišvalė, grąžino įrangą netinkamos toliau naudoti būklės, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nevertino, o būtent įrangos apkalkėjimas ir surūdijimas buvo pagrindinės įrangos gedimo priežastys vadovaujantis abiejų šalių atliktai apžiūros aktais. Ieškovė taip pat nurodo, kad liudytojas M. C. paaiškino, jog įrangoje susidariusias nuosėdas buvo galimybė išvalyti.

1.6. Grąžinusi neišvalytą, apkalkėjusią įrangą, kuri neveikė, atsakovė negali būti laikoma tinkamai įvykdžiusia sutarties nuostatas. Dėl to pirmos instancijos teismo sprendimo išvados prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir jų vertinimui.

1.7. Nuomos sutarties 6 paragrafo 6 punkte nustatyta, kad įranga gali dirbti tik naudojant atitinkamos kokybės vandenį, o tai patvirtina, jog atsakovė žinojo ir suprato, kad vandens kokybė katilo tinkamam ilgaamžiam funkcionavimui yra esminė. Apie tai, kad katilo gedimo priežastimi buvo būtent nekokybiškas vanduo, patvirtina ir liudytojo D. S. paaiškinimai. Atsakovei buvo žinoma, kokios kokybės vandenį ji turi tiekti katilui ir kaip tą užtikrinti, nes tai yra kasdienis įrangos funkcionavimo klausimas, kurį privalėjo užtikrinti atsakovė. Vadovaujantis sutarties 6 paragrafo 1 punktu, nuomotojas paleidžia nuomos objektą bei apmoko nuomininko darbuotojus jį aptarnauti. Ieškovė niekada nebuvo sulaukusi iš atsakovės pretenzijų dėl netinkamo jos darbuotojų apmokymo.

1.8. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji netinkamai vykdė savo pareigas teikti įrangos techninės priežiūros paslaugas.

1.9. Teismas netyrė ir nevertino aplinkybės, kada įranga buvo išjungta ir kada apie tai atsakovė informavo apeliantę, kad ši galėtų įrangą užkonservuoti. Atsakovė taip ir nenurodė, kada konkrečiai įrangą išjungė ir jos nebenaudojo. Labiausiai tikėtina, kad ieškovės įrangą atsakovė išjungė ir nustojo ja naudotis tada, kai jai buvo pajungtas UAB „Filter“ išnuomotas analogiško veikimo principo įrenginys, nes kitu atveju atsakovė turėtų stabdyti savo veiklą ir patirtų nuostolius. Atsakovės liudytojas UAB „Filter“ vadovas D. S. paliudijo, kad atsakovė iš UAB „Filter“ katilinę išsinuomojo pagal 2021 m. birželio 9 d. sutartį ir jau po 1–2 mėnesių ji pradėjo gaminti garą.

1.10. Katilo ekrano nuotraukos ir liudytojo D. S. paaiškinimai patvirtina, kad tarp 2021 m. vasario 8 d. ir 2021 m. liepos 12 d. katilo degiklis buvo paleistas 4 049 kartus. Liudytojas paaiškino, kad katilas veikia taip, jog pagaminęs reikiamą garų kiekį jis automatiškai išsijungia, o vėliau, kai garų kiekis sumažėja ir atsiranda poreikis pagaminti garų, vėl įsijungia. Tai rodo, kad, priešingai nei teigė atsakovė, įranga sėkmingai veikė po 2021 m. vasario mėn., kai neva kilo įrangos naudojimo problemų.

1.11. Apeliantės teigimu, atsakovė neinformavo nuomotojos, kad išjungė įrangą ir jos nebenaudoja. Apie tai, kad įranga nebenaudojama ir sugadinta, apeliantė sužinojo tik po metų (po UAB „Filter“ išvados). Tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl atsakovės pretenzijų į įrangą, siekio ją nusipirkti. Tokių aplinkybių kontekste ieškovė neįtarė, kad įranga yra atsakovės neatsakingai laikoma lauko sąlygomis. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovei buvo žinoma apie katilo konservavimo būtinybę jam esant nenaudojamam ilgiau nei 5 dienas, o taip pat apie grėsmes, kurios kyla nevykdant konservavimo darbų, t. y. katilo koroziją. Ieškovė taip pat nurodo, kad pirmos instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu netyrė ir nesiaiškino įrangos konservavimo aplinkybės ir poreikio konservuoti atsiradimo momento, tačiau būtent šiomis aplinkybėmis grindė ginčijamą sprendimą. Dėl to, ieškovės vertinimu, šioje dalyje pirmosios instancijos teismas priėmė siurprizinį sprendimą.

1.12. Ieškovė nurodo, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ieškovei atsisakius ieškinio dalies. Atsakovė ieškinio dalį dėl įrangos išreikalavimo patenkino bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl ši procesinė situacija turėtų būti vertinama kaip reikalavimo pripažinimas. Atsakovė manipuliavo demonstruodama tariamą geranoriškumą ir derindama įrangos grąžinimo datas, nes realių veiksmų suderinti įrangos grąžinimo datą nesiėmė, kėlė įvairiausias šalutines sąlygas, kurioms esant ieškovė galėtų atsiimti įrangą. Šis klausimas išsisprendė tik ieškovei pareiškus reikalavimą teisme dėl atsakovės įpareigojimo grąžinti įrangą.

2. Atsakovė UAB „Baltijos kartonas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo palikti nepakeistą skundžiamą sprendimą, o apeliantės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ir sukeltų nuostolių, kurie būtų priežastiniu ryšiu susiję su neteisėtais atsakovės veiksmais, taip pat atsakovės kaltės. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė įrangą būtų eksploatavusi netinkamai, jog įranga buvo sugadinta ir tai įvyko būtent dėl atsakovės veiksmų ir kaltės. Ieškovė nepagrįstai siekia paneigti savo atsakomybę dėl įrangos trūkumų ir nepagrįstai laiko atsakovę už juos atsakinga.

2.2. Atsakovė įrangą perdavė ieškovei 2023 m. sausio 16 d. perdavimo–priėmimo aktu. Perdavimo–priėmimo akte nėra nurodyti jokie įrangos trūkumai ir joks patikrinimas nebuvo atliktas. Dėl to teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovė pažeidė Sutarties 9 paragrafo 2 punkto nuostatas, jog nutraukus nuomos sutartį ir atsiimant katilą, kartu su atsakove turėjo nustatyti bet kokius katilo nešvarumus, užteršimus ir (arba) pažeidimus, atsiradusius dėl netinkamo įrangos eksploatavimo, nes tik tokiu atveju atsakovė įsipareigojo atlyginti išlaidas, susijusias su nuomos objekto būklės, buvusios nuomos pradžioje, atstatymu. Neužfiksavus įrangos trūkumų nuomos sutartyje numatyta tvarka, negalima laikyti, kad įranga turėjo kokių nors trūkumų. Be to, ieškovei perėmus katilą ir jį sunaikinus (ką ji teigė, nors įrodymų apie tai nepateikė), nebegalima nustatyti buvusių trūkumų, atliekant ekspertizę.

2.3. Ieškovė nevykdė jai tenkančių pareigų nuomos sutarties galiojimo metu užtikrinti tinkamą įrangos veikimą, stebėseną, atlikti tikrinimus. Per beveik 6 metų naudojimo terminą, įranga buvo apžiūrėta tik du kartus, nors tokie patikrinimai turėjo būti atliekami bent 2–4 kartus per metus. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. S. Be to, ieškovė nepateikė į bylą gamintojo instrukcijos, kurioje turėjo būti tiksliai nustatytas periodinių tikrinimų, už kuriuos atsakinga ieškovė, dažnumas. Vietoje to, ieškovė pateikė tik kasdienio įrangos naudojimo ir priežiūros instrukciją. Dėl to turi būti laikoma, kad ieškovė neatliko katilo priežiūros pagal įrangos naudojimo specifiką ir instrukcijas, nors tokią pareigą turėjo. Įrangos priežiūrą ir tikrinimą pagal nuomos sutartį turėjo atlikti tik atestuoti ieškovės darbuotojai ar ieškovės pasamdyti subrangovai – specialistai ir tai nebuvo atsakovės pareiga.

2.4. Atsakovė su įrangos gedimais susidūrė dar 2021 m. sausio mėn. ir iškart apie tai informavo ieškovę, tačiau jokio intereso išsiaiškinti gedimo priežastis ir atvykti apžiūrėti įrangos bei nustatyti gedimo priežasties ieškovė neparodė. Dėl to ieškovė nepagrįstai teigia, kad jai nieko nebuvo žinoma apie įrangos gedimą. Atsakovės pateikti įrodymai – susirašinėjimas elektroninėmis priemonėmis, patvirtina, kad ne atsakovė sugadino įrangą, o būtent ieškovė nevykdė sutartinių pareigų dėl įrangos priežiūros ir reagavimo į defektus. Sutarties 7 paragrafo 1 punkte šalys buvo susitarusios dėl maksimalaus 5 dienų laikotarpio, kurio metu netinkamas įrangos veikimas gali būti toleruojamas. Ieškovė nurodytą 5 dienų netinkamo įrangos veikimo toleravimo laikotarpį viršijo daugiau nei 40 kartų. Be to, ieškovė neatlikusi įrangos periodinių patikrų ir nereagavusi į kilusius įrangos veiklos sutrikimus negali teigti, kad likusias 202 dienas įranga veikė tinkamai. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad katilo valdiklio nuotraukos neva patvirtina, jog įranga buvo naudojamasi iki 2021 m. liepos 12 d. Atsakovė laikosi pozicijos, kad šis įrodymas nėra nei patikimas, nei pakankamas tokiai aplinkybei nustatyti.

2.5. Ieškovės vertinimu, labiausiai tikėtina, kad būtent dėl vandens filtro (vandens minkštiklio) gedimo, apie kurį atsakovė ieškovei pranešė nedelsdama dar 2021 m. sausio mėn., atsirado ir kiti gedimai (kalkės ir rūdys), kuriems esant ilgainiui garo katilas ir vandens minkštiklis visiškai sugedo. Tuo tarpu prižiūrėti įrangą (įskaitant minkštiklį, kurio patikra neatlikta nė karto), nustatyti ir ištaisyti jos gedimus, užkonservuoti įrangą, esant jos gedimams, buvo ieškovės pareiga. Sutarties 6 paragrafo 6 punkte nustatyta, kad įranga gali dirbti tik naudojant atitinkamos kokybės vandenį, o tai patvirtina, jog ieškovė, savo srities profesionalė, žinojo ir suprato, kad vandens kokybė katilo tinkamam ilgaamžiam funkcionavimui yra esminė. Ieškovė, sužinojusi apie vandens filtro gedimą, turėjo imtis priemonių ir jį tvarkyti nedelsdama, tačiau elgėsi abejingai iki kol įranga galutinai sugedo ir dabar siekia atsakomybę už savo neveikimą perkelti atsakovei. Tikėtina, kad jei ieškovė būtų ėmusis įrangos priežiūros ir tvarkymo nedelsiant, kai buvo informuota apie gedimus (2021 m. sausio mėn.), jie galėjo būti ištaisyti laiku ir įranga iki šiol puikiai veiktų, nes byloje apklausti liudytojai nurodė, jog tokia įranga, laiku atliekant serviso darbus, gali tarnauti ilgai. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būtent ieškovė netinkamai vykdė savo pareigas teikti įrangos techninės priežiūros paslaugas, kas ir sukėlė užkalkėjimą. Teismas pagrįstai nenustatė atsakovės atsakomybės dėl įrangos užkalkėjimo, nes UAB „Filter“ išvadoje katilo užkalkėjimas konstatuotas praėjus metams po nuomos sutarties nutraukimo. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė naudojo netinkamą vandenį.

2.6. Ieškovė nepagrįstai nurodo neva atsakovė pažeidė Sutarties 9 paragrafo 1 punktą, numatantį atsakovei pareigą grąžinti išvalytą įrangą, nes grąžino neišvalytą, apkalkėjusią įrangą, kuri neveikė. Kadangi kalkės susidarė dėl netinkamo ieškovės pareigų vykdymo (įrangos nepriežiūros, nekonservavimo, nereagavimo į gedimus ir sugedusio minkštiklio nesutaisymo), todėl atsakovė neturėjo pareigos šalinti ieškovės pareigų nevykdymo trūkumus.

2.7. Ieškovė laikosi pozicijos, kad įranga iš esmės tinkamai veikė iki nuomos sutarties nutraukimo, taip pat, jog atsakovė įranga naudojosi iki 2021 m. liepos–rugpjūčio mėn. Sutarties 5 paragrafo 1 punkte nurodyta, kad nuomininkas prisiima atsakomybę už nuomos objekto praradimą tik nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu. Dėl to atsakovė niekaip negali būti atsakinga už tariamus trūkumus, kurie, anot ieškovės, atsirado po nuomos sutarties nutraukimo. Nutraukusi nuomos sutartį 2021 m. rugpjūčio 17 d. būtent ieškovė turėjo pasiimti įrangą. Atsakovė turėjo tik pareigą leisti ieškovei prieiti prie nuomos objekto ir jį atsiimti. Be to, atsakovė ieškovei buvo jau sumokėjusi pinigus už įrangos pasiėmimą ir dėl to ginčo nėra. Po nuomos sutarties nutraukimo atsakovė nedraudė ieškovei paimti įrangos, tačiau pati ieškovė jos nepaėmė. Kadangi ieškovė nurodo, kad įrangos trūkumai atsirado nutrūkus nuomos sutarčiai, būtent ieškovė, nepasiėmusi įrangos, ir yra už juos atsakinga. Būtent tai, kad ieškovė nepaėmė įrangos, galėjo sukelti įrangos trūkumus, nes visą tą laiką įranga stovėjo ieškovės neapžiūrėta, nepatikrinta ir neužkonservuota.

2.8. Teismas pagrįstai nenustatė atsakovės atsakomybės dėl įrangos korozijos ir vertino, kad ieškovė turėjo vykdyti pareigą konservuoti įrangą, kas būtų apsaugoję įrangą nuo korozijos. Būtent dėl ieškovės delsimo atvykti pasiimti įrangos laiku ir neatlikto įrangos konservavimo laiku, atsirado dar ir papildomi įrangos defektai – rūdys. Sutarties 6 paragrafo 4 punkte ir 7 punkte nustatyta, kad reikalingi darbai įrangos grąžinimui, konkrečiai, įrangos konservavimas pagal gamintojo siūlymus atliekamas nuomotojo (ieškovės). Be to, ieškovė nepagrįstai nurodo, kad dėl įrangos nekonservavimo aplinkybės jos atžvilgiu buvo priimtas siurprizinis sprendimas. Atsakovė tiek rašytiniuose procesiniuose dokumentuose, tiek žodinio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu rėmėsi įrangos nekonservavimo aplinkybe, dėl to ieškovei bylos nagrinėjimo metu buvo žinoma, kad šia aplinkybe grindžiami atsakovės atsikirtimai, ir turėjo teisę į juos reaguoti.

2.9. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad jos reikalaujama suma kvalifikuotina kaip sutartinės netesybos. Dėl to ieškovei priteisus 110 000 Eur, ieškovė pasipelnytų atsakovės sąskaita. Atsakovė pažymi, kad pagal Lenkijos teisę netesybos ir kompensacija yra skirtingi teisių užtikrinimo būdai. Nors ieškovė reikalauja netesybų priteisimo, tačiau Sutarties 5 paragrafo 2 punkto nuostata aiškiai numato ne netesybas, o būtent kompensaciją. Net jei teismas laikytųsi pozicijos, kad Sutarties 5 paragrafo 2 punkte numatytos netesybos, ieškovė vis tiek turėtų įrodyti, jog atsakovė padarė sutartinį pažeidimą. Lenkijos teismų praktikoje aiškiai pripažįstama, kad, siekiant įrodyti pagrindą netesyboms, būtina įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas. Tačiau, kaip teismas pagrįstai nusprendė, šiuo atveju atsakovė jokio pažeidimo nepadarė ir nesukėlė jokių nuostolių. Teismui nusprendus, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti ieškovei netesybas, jos turėtų būti sumažintos, nes yra akivaizdžiai per didelės.

2.10. Būtent ieškovės neveikimas šioje situacijoje lėmė nepagrįsto ieškinio reikalavimo dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo pateikimą, t. y. pati ieškovė neatvyko užkonservuoti įrangos ir jos nepasiėmė, tačiau sugalvojo reikšti reikalavimą dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Ginčo dėl įrangos perdavimo tarp šalių niekad nebuvo. Bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė sutiko grąžinti įrangą dar iki pareiškiant ieškinį, o šalys kontaktavo tik dėl grąžinimo laiko, priimtino pačiai ieškovei. Vien tai, kad atsakovė siūlė įsigyti įrangą, nereiškia jokių šalutinių sąlygų įrangos paėmimui. Teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovė niekada neginčijo ieškovės teisės atsiimti įrangą, o ieškovės vėlavimas atsiimti įrangą bei nepagrįsto reikalavimo teikimas yra ieškovės piktnaudžiavimo tiek sutartiniuose santykiuose, tiek ir proceso metu pavyzdys.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

2. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribų.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

3. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2015 m. spalio 15 d. sudarė nuomos sutartį dėl garo katilo „Bosch“, tipas UL-S2 600x16, bei vandens minkštiklio „Culligan“, tipas Twin Dual 90030 1500 litrų/val.

4. Nuomos sutarties 10 paragrafo 3 punkte šalys susitarė visus kilusius ginčus spręsti pagal Lenkijos įstatymus. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad šalių materialiniams santykiams taikytina Lenkijos teisė, jos į bylą yra pateikusios įrodymus apie ginčui aktualų Lenkijos teisės turinį. Ginčo nėra ir dėl bylos jurisdikcijos, o taip pat dėl to, kad Lietuvos teismuose byla nagrinėtina, vadovaujantis CPK nuostatomis.

5. Nuomos sutarties 2 paragrafo 1 punkte numatyta, kad nuomos sutartis pasibaigia 2016 m. spalio 25 d., tačiau šalys naudojosi nuomos sutarties pratęsimo teise pagal nuomos sutarties 8 paragrafo 1 punktą.

6. Nuomos sutarties 4 paragrafo 3 punkto nuostata numato, kad tuo atveju, jei nuomininkas vėluoja sumokėti nuomos mokestį daugiau nei 20 dienų ir nesilaiko nuomotojo nustatyto vėlesnio 10 dienų termino, nuomotojas turi teisę atsiimti nuomos objektą nuomininko lėšomis, o nuomininkas privalo leisti nuomotojui prieiti prie nuomos objekto ir jį atsiimti.

7. 2021 m. kovo 22 d. ieškovė el. paštu informavo atsakovę apie susidariusį įsiskolinimą ir ragino atsakovę sumokėti skolą.

8. 2021 m. rugpjūčio 17 d. ieškovė el. paštu informavo atsakovę, kad nutraukia šalių sudarytą nuomos sutartį nedelsiant, taip pat nurodė, jog nuomos objektą paims artimiausiu metu ir netrukus atsakovė bus informuota apie sutarties objekto paėmimo datą.

9. Nuomos sutarties 3 paragrafo 2 punkte yra numatyta, kad nuomininkas įsipareigoja per 3 dienas nuo nuomos sutarties pasirašymo dienos apmokėti transportavimo išlaidų bei grąžinimo į nuomotojo sandėlį išlaidų sumos, lygios 2 800 Eur, ekvivalentą, perskaičiuotą pagal vidutinį Lenkijos Nacionalinio banko valiutos keitimo kursą sąskaitos išrašymo dieną. Šią sumą atsakovė sumokėjo ir ginčo tarp šalių dėl to nėra.

10. 2023 m. sausio 16 d. įranga perduota ieškovei. Priėmimo–perdavimo akte įrangos trūkumai neužfiksuoti.

11. Ieškovė šioje byloje atsakovei reiškiamus reikalavimus kildina iš šalių sudarytos sutarties 5 paragrafo 2 punkto, numatančio, kad nuomos objekto ar jo dalies praradimo ar sugadinimo atveju nuomininkas privalo sumokėti kompensaciją, lygią naujo nuomos objekto kainai, kuri yra 110 000 Eur, teikdama, kad atsakovė jai grąžino sugadintą įrangą, kuri nebetinkama naudoti. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar atsakovė atsakinga už atsiradusius įrangos defektus.

12. Sutartimi ieškovė (nuomotoja) buvo įsipareigojusi, kad visą nuomos laikotarpį įranga veiks nepriekaištingai, funkcionuos pagal įrangos aprašyme nurodytus techninius duomenis ir parametrus (nuomos sutarties 7 paragrafo 1 punktas); kad per 24 val. nuo raštiško pranešimo reaguos į defekto atsiradimą (nuomos sutarties 7 paragrafo 2 punktas); kad atliks nuomos objekto konservavimo darbus pagal gamintojo rekomendacijas (nuomos sutarties 6 paragrafo 4 punktas); kad paleidžia nuomos objektą, taip pat apmoko nuomininko darbuotojus nuomos objekto aptarnavimo apimtimi (nuomos sutarties 6 paragrafo 1 punktas); kad atliks reikalingus darbus, susijusius su įrangos grąžinimu (nuomos sutarties 6 paragrafo 7 punktas); kad paskutinę nuomos dieną atliks nemokamą įrangos tikrinimą (nuomos sutarties 9 paragrafo 2 punktas).

13. Atitinkamai nuomos sutartimi atsakovė, kaip nuomininkė, prisiėmė įsipareigojimus naudotis įranga tik vadovaudamasi ieškovės (nuomotojos) pateiktomis naudojimo instrukcijomis ir eksploatavimo vadovu bei atitinkamomis administracinėmis nuostatomis (nuomos sutarties 6 paragrafo 2 punktas); nedelsiant informuoti ieškovę (nuomotoją) apie defektus (nuomos sutarties 6 paragrafo 8 punktas); atsakyti tik už nuomos objekto pažeidimus, atsiradusius dėl netinkamo objekto aptarnavimo ir naudojimo (nuomos sutarties 5 paragrafo 1 punktas); nuomos laikotarpiu samdyti tik tinkamai apmokytus asmenis, kurie aptarnautų ir naudotų nuomos objektą (nuomos sutarties 6 paragrafo 5 punktas).

14. Atsakovės užsakytoje UAB „Filter“ 2022 m. rugsėjo 14 d. apžiūrėjus katilą padarytoje išvadoje nurodyta, kad katilas yra sugedęs, netinkamas naudoti ir tokioms situacijoms esant katilą draudžiama eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikoje galiojančias taisykles. Nustatyta, kad: degimo kamera ir kaitravamzdžiai iš garo katilo vandens pusės padengti kalkių nuosėdų sluoksniu; kaitravamzdžiai iš dūmų pusės padengti rūdžių ir kalkių nuosėdomis, būtina atlikti kaitravamzdžių valymo darbus; reikia atlikti garo katilo degiklio „Weishaupt RGL40/2-A“ techninį patikrinimą, keisti pavaras ir kitas judančias dalis, atnaujinti režiminę lentelę, išvalyti ventiliatoriaus sparnuotę, patikrinti degiklio difuzorių ir vidines dalis; dėl saugumo keisti naujais UV liepsnos aptikimo daviklį ir valdiklį; patikrinti, ar tinkamai veikia degiklio apsaugų grandinė; keisti dujų multibloką; katilinėje nėra įrengto patalpos uždujinimo signalizatoriaus, lauke esantis dujų atkirtos vožtuvas atjungtas, galimai nefunkcionuoja; reikia keisti garo katilo vandenrodžių stiklų kolonėles; katile užkalkėję apatiniai vandenrodžių stiklų atvamzdžiai – reikia atkimšti, suaižėjęs vienas iš vandenrodžių stiklų; reikia atlikti abiejų garo katilo apsauginių vožtuvų patikrą ir remontą; reikia keisti nuolatinio prapūtimo vožtuvą su el. pavara; reikia keisti garo katilo vandens laidumo jutiklį (sulūžęs); reikia keisti garo katilo darbinio, aukšto ir aukšto avarinio garo slėgio rėles; reikia keisti garo katilo vandens lygio palaikymo ir avarinio (aušto/ žemo) vandens lygio elektrodus ir valdiklius; reikia tikrinti garo katilų maitinimo siurblių techninę būklę; reikia keisti garo katilo apatinio prapūtimo vožtuvą; garo katilo papildymo siurblius sužiedinančiame vamzdyje (į katilo pusę) – skylė; reikia pervirinti vamzdį; reikia keisti visus garo katilinėje esančius ventilius (maitinimo, kondensato grąžinimo, garotiekio linijų ir garo katilo aprišimo); reikia pakeisti visas garo katilo aprišimo armatūros ir paties garo katilo tarpines; reikia atlikti manometrų metrologinę patikrą, dalį jų reikia keisti; reikia keisti dujotiekio filtrą; reikia tikrinti dujotiekio slėgio redukcinį vožtuvą; reikia keisti garo katilo apsaugų kolektorių. Išvadoje pažymėta, kad atjungtas garo katilo prapūtimų aušinimo bakas, reikia pajungti. Išvadoje nurodyta, kad tam, jog garo katile neatsirastų kalkių nuosėdų, būtina vykdyti nuolatinę į katilinę tiekiamo, katilo maitinimo ir kondensato vandens kokybės kontrolę, reikia tikrinti vandens minkštinimo filtrų įkrovos lygį, regeneracijos vožtuvų ir valdiklio techninę būklę. Akcentuota, kad dabar katilinėje nėra įrengtas vandens mėginių aušintuvas ir vandens mėginių paėmimo taškai. Taip pat rekomenduojama naudoti chemikalus, gerinančius maitinimo, katilo ir kondensato vandens kokybę, mažinančius vandenyje ištirpusios geležies ir deguonies kiekius, ilginančius vamzdynų ir įrenginių tarnavimo laiką.

15. Techninės priežiūros tarnybos Varšuvos skyriaus 2023 m. sausio 30 d. slėginės įrangos kvalifikacinio patikrinimo akte konstatuota, kad katilas neregistruotas Techninės priežiūros tarnyboje; atliekant katilo kvalifikacinį patikrinimą buvo atlikta vidinė apžiūra: kaitrovamzdis ir dūmavamzdžiai (iš vandens pusės) padengti ~2 mm gylio kalkių nuosėdomis; vamzdžių dugnai, kaitrovamzdis ir dūmavamzdžiai (iš išmetamųjų dujų pusės) yra padengti korozija; apsauginiai vožtuvai nejudantys, garų ir vandens jungiamosios detalės taip pat; vamzdžių jungtys katilo viduje paveiktos korozijos, iš dalies trūksta izoliacijos. Pažymėta, kad elektros instaliacijos ir katilo automatikos būklė netikrinta; norint paruošti katilą funkciniams bandymams, reikėtų pagalvoti apie katilo cheminį valymą ir garo bei vandens jungiamųjų detalių (sugedusių) ir apsauginių vožtuvų remontą arba pakeitimą.

16. Ieškovei teigiant, kad atsakovė sugadino išsinuomotą įrangą ir tai yra pagrindas reikalauti 110 000 Eur sumos priteisimo, o atsakovei nuo tokio reikalavimo ginantis tuo, jog įranga sugedo ne dėl jos kaltės, apeliacinio skundo nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą ir taikė įrodinėjimo taisykles, ar tinkamai įvertino faktines šios bylos aplinkybes, spręsdamas dėl pagrindo (ne)tenkinti ieškovės atsakovei pareikštą ieškinį.

Dėl ieškovės pareikšto reikalavimo pobūdžio, įrodinėjimo taisyklių ir įrodinėjimo naštos paskirstymo

17. Ieškovė nurodo, kad, vadovaujantis Lenkijos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – Lenkijos CK) 353 (1) straipsniu, šalys, sudarančios sutartį, gali sureguliuoti teisinius santykius savo nuožiūra, jeigu jos turinys ar paskirtis neprieštarauja santykių savybėms (pobūdžiui), įstatymui ar socialinio sambūvio principams. Vadovaujantis šiuo pagrindu sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir atsakovei yra privaloma vykdyti. Ieškovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad šalių sudarytos sutarties 5 paragrafo 2 punktas įtvirtina susitarimą dėl baudinių netesybų, jeigu įranga yra prarandama ar grąžinama sugadinta. Dėl to atsakovė, sugadinusi išnuomotą įrangą, besąlygiškai privalo sumokėti ieškovei 110 000 Eur dydžio sutartines netesybas.

18. Atsakovė aiškina, kad aptariama sutarties nuostata įtvirtina nuomotojos teisę į kompensaciją, ne į netesybas, o tai yra skirtingi teisių užtikrinimo būdai. Sutarties nuostatos žodinė išraiška aiškiai nurodo, kad joje kalbama apie kompensaciją dėl padarytos žalos (lenkiškai „odszkodowanie“), o ne netesybas (lenkiškai „kara umowna“). Dėl jokio kitokio ketinimo ir nuostatos aiškinimo šalys niekuomet nesitarė. Taigi šiuo atveju aktualios Lenkijos teisės nuostatos dėl nuostolių atlyginimo. Pagal Lenkijos CK 471 straipsnį skolininkas privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, išskyrus atvejus, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl aplinkybių, už kurias skolininkas neatsako. Ši nuostata patvirtina, kad nuostolių atlyginimui pagal Lenkijos teisę reikia įrodyti tokias sąlygas: a) prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą, b) nuostolius, c) pakankamą priežastinį ryšį tarp nuostolių ir netinkamo prievolių vykdymo ar nevykdymo. Tokių sąlygų ieškovė, anot atsakovės, byloje neįrodė.

19. Ieškovės minimas Lenkijos CK 353 (1) straipsnis įtvirtina sutarties laisvės principą ir jo ribojimus (jos turinys ar paskirtis turi neprieštarauti santykių savybėms (pobūdžiui), įstatymui ar socialinio sambūvio principams). Lenkijos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 19 d. sprendime Nr. I CSK 226/17 išaiškinta, kad Lenkijos CK 65 straipsnyje pateiktos aiškinimo taisyklės taikomos tiek visų kategorijų teisiniams veiksmams (1 dalis), tiek išimtinai sutartims (2 dalis). Šio sunorminimo pasekmė yra būtinumas sutartis aiškinti trimis lygmenimis, t. y. nustatant pažodinį sutarties tekstą, nustatant valios pareiškimų turinį pagal civilinio kodekso 65 straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles ir nustatant valios pareiškimų prasmę atsižvelgiant į abipusius šalių ketinimus ir sutarties tikslą.

20. Teisėjų kolegija, atlikusi ginčo šalių sudarytos sutarties turinio analizę, vadovaudamasi aptartomis Lenkijos teisėje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, iš esmės sutinka su atsakove tuo aspektu, jog sutarties 5 paragrafo 2 punkte nurodytos 110 000 Eur sumos ieškovė negali reikalauti besąlygiškai už bet kokius atsakovės padarytus sutarties pažeidimus. Nei lingvistinė šios nuostatos analizė, nei sisteminis sutarties aiškinimas, siekiant nustatyti šalių tikruosius ketinimus, neleidžia daryti ir išvados, jog atsakovė įsipareigojo sumokėti 110 000 Eur baudą paaiškėjus, kad yra atsakinga už bet kokius nuomos laikotarpiu atsiradusius įrangos defektus. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent 110 000 Eur ieškovė reikalauti gali tik tuomet, jei įranga prarasta (šiuo atveju tokia aplinkybė neįrodinėjama) arba sugadinta nepataisomai, kas savo esme atitiktų įrangos praradimą. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad sutarties 9 paragrafo 2 punktu nuomininkas įsipareigojo atlyginti išlaidas, susijusias su nuomos objekto būklės, buvusios nuomos pradžioje, atstatymu, jei grąžinant įrangą atlikto patikrinimo metu būtų nustatyti bet kokie nešvarumai, užteršimai ir (arba) pažeidimai, atsiradę dėl netinkamo įrangos eksploatavimo, taip pat dėl to, kad nėra visos ar dalies dokumentacijos apie nuomos objektą.

21. Į bylą pateikta ištrauka Lenkijos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. III CZP 61/83, kuriame išaiškinta, kad šalių sutartyje nustatyta sutartinė bauda atspindi Lenkijos CK 483 straipsnio 1 dalyje nustatytą taisyklę. Pagal šią taisyklę sutartyje gali būti nustatyta, kad žala, padaryta dėl nepiniginio įsipareigojimo nevykdymo ar netinkamo vykdymo, yra atlyginama sumokant nustatyto dydžio sumą (sutartinę baudą). Atsakomybės, susijusios su civilinio kodekso 483 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutartine bauda, sritis sutampa su skolininko bendrosios atsakomybės už įsipareigojimo nevykdymą ar netinkamą vykdymą sritimi (civilinio kodekso 471 ir tolesni straipsniai), ir tai lemia tiek sutartinės baudos tikslas (nes sutartinė bauda yra žalos atlyginimo, skirto kompensuoti kreditoriui sukeltas neigiamas pasekmes, susijusias įsipareigojimo nevykdymu ar netinkamu vykdymu, atitikmuo), tiek tai, kad ją apibrėžiančios nuostatos yra nustatytos civilinio kodekso skyriuje, kuriame nustatytos įsipareigojimo nevykdymo pasekmės. Sutartinė bauda yra mokėtina, jeigu be civilinio kodekso 483 straipsnyje nustatytų prielaidų yra įvykdytos ex contractu prielaidos.

22. Lenkijos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendime Nr. V CSK 28/17 nurodyta, kad pagal Lenkijos CK 483 ir 484 straipsnius sutartinė bauda kreditoriui už skolininko sutartimi prisiimtą atsakomybę mokėtina fiksuoto dydžio kompensacija. Todėl prievolinio santykio šalių numatyta sutartinė bauda yra mokėtina kreditoriui tik jeigu skolininkas neįvykdė nepiniginės prievolės ar ją įvykdė netinkamai dėl aplinkybių, už kurias skolininkas yra atsakingas (Lenkijos CK 471 straipsnis).

23. Apibendrindama teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad šiuo atveju ieškovė, siekdama prisiteisti iš atsakovės ieškiniu reikalaujamą 110 000 Eur sumą, turi įrodyti, kad kumuliatyviai egzistuoja šios dvi sąlygos: išnuomota įranga yra visiškai sugadinta ir ją sugadino būtent atsakovė.

24. Įrodinėjimo procesas nagrinėjamoje byloje vyksta pagal Lietuvos civilinio proceso teisėje nustatytas taisykles, t. y. CPK nustatyta tvarka (CPK 176 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

25. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021, 24 punktas).

26. Lietuvos Respublikos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).

27. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 39 punktas; 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021, 39 punktas).

28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčui pagal ieškovės pareikštą ieškinį teisingai išspręsti, nėra būtina nustatyti tikslių įrangos defektų atsiradimo priežasčių. Akcentuodama, jog šioje byloje būtent ieškovei tenka našta įrodyti, kad jos atsakovei išnuomota įranga yra visiškai sugadinta ir kad ją sugadino būtent atsakovė, vadovaudamasi aptartomis įrodinėjimo procesą reguliuojančiomis taisyklėmis, teisėjų kolegija toliau pasisakys dėl pagrindo atsakovės sutartinei atsakomybei kilti.

Dėl atsakovės sutartinės atsakomybės

29. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad įranga buvo sugadinta būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, o jos poziciją esą patvirtina ne tik specialistų pateiktos išvados (2022 m. rugsėjo 14 d. UAB „Filter“ išvada bei 2023 m. sausio 30 d. Techninės priežiūros tarnybos Varšuvos skyriaus Slėginės įrangos kvalifikacinio patikrinimo aktas), kuriose užfiksuota, jog įrangos apkalkėjimas ir surūdijimas buvo pagrindinės įrangos gedimo priežastys, bet ir liudytojų parodymai. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovė buvo atsakinga už tinkamą katilo naudojimą (nuomos sutarties 5 paragrafo 1 punktas) bei privalėjo savo lėšomis išvalyti nuomos objektą ir grąžinti jį apeliantei idealios būklės, leidžiančios jį toliau naudoti (nuomos sutarties 9 paragrafo 1 punktas). Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.

30. Sutarties 7 paragrafo 1 punktu būtent ieškovė įsipareigojo užtikrinti nepriekaištingą įrangos veikimą bei efektyvumą ir funkcionavimą. Analogišką nuomotojo pareigą nustato ir Lenkijos CK 662 straipsnio 1 dalis. To paties paragrafo 2 punktu nuomotoja garantavo tokį reakcijos terminą: 24 val. nuo raštiško pranešimo nuomotojui apie defekto atsiradimą.

31. Nustatyta, kad atsakovė įrangą naudojo daugiau nei penkerius metus ir per tą laiką ieškovė atliko tik du katilo (ne minkštiklio) patikrinimus – 2017 m. spalio 18 d. ir 2019 m. rugsėjo 4 d. Šios pirmosios instancijos teismo padarytos išvados ieškovė neginčijo.

32. Civilinės bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas, dirbantis su analogiškais garų katilais Lietuvoje, iš kurių atsakovė išsinuomojo naują įrangą, patvirtino, kad paprastai įrangos aptarnavimo darbai išskiriami į kasdieninius, kasmėnesinius, savaitinius ir pusmetinius bei atliekami pagal instrukcijas. Ieškovės techninių reikalų vadovas D. S. taip pat nurodė, kad jei įranga veiktų 24 val. per parą, tai įrangos servisas (techninė priežiūra) turėtų būti atliekama bent 2–4 kartus per metus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įranga dirbo visu pajėgumu, tačiau per beveik 6 metus nuolatinio veikimo katilas buvo patikrintas tik 2 kartus, o vandens minkštiklio patikra neatlikta nė vieną kartą. Ieškovė byloje iš esmės neginčijo, jog jai kyla pareiga tikrinti katilo eksploatavimą. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu liudytojai D. S., M. C., D. Š. bei S. D. patvirtino, kad įranga yra pripažintina didesnio pavojaus šaltiniu, todėl ją tikrinti gali tik atestuoti darbuotojai, turintys atitinkamą išsilavinimą ir sertifikatus, savo srities profesionalai. Ieškovė pateikė katilo eksploatacijos instrukcijos nuostatas, kurių 17.5 punktas numato, kad turi būti atliekami pasikartojantys, reguliarūs eksperto arba kvalifikuoto specialisto patikrinimai bei priežiūra. Atsakovės darbuotojai nebuvo atestuoti specialistai, turintys teisę prižiūrėti ir tikrinti įrangą, vykdyti jos servisą, defektų nustatymą ir taisymą. Nuomos sutarties nuostatos ir nenumatė pareigos atsakovei vykdyti įrangos priežiūrą ar taisyti atsiradusius gedimus. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija laiko nustatyta aplinkybę, kad įranga nebuvo tinkamai periodiškai prižiūrima atestuotų specialistų.

33. 2021 m. sausio 29 d. atsakovės atstovas J. K. elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad mano, jog reikia keisti atitinkamą filtrą, į ką ieškovė atsakė, kad tokio filtro jie neturi. 2021 m. vasario 5 d. ir 2021 m. vasario 8 d. atsakovės atstovas J. K. elektroniniu paštu vėl kreipėsi į ieškovę, nurodydamas, kad atsakovė vėl susidūrė su katilo veiklos sustojimu, jog iš degiklio valdiklio buvo pasirodę balti dūmai bei prašė ieškovės padėti išspręsti kilusią problemą. Atsakovės atstovas taip pat klausė, ar saugu naudoti prietaisą, į ką ieškovė atsakė, kad negali atsakyti į klausimą, kodėl pasirodė balti dūmai, taip pat nurodė, jog prietaisą reikia stebėti, atsiųsti atitinkamą informaciją. Taigi, dar 2021 m. sausio mėn. pasireiškus pirmiems įrangos gedimams, atsakovė iš karto informavo ieškovę (taip įvykdydama savo pareigą, numatytą sutarties 6 paragrafo 8 punkte), tačiau pastaroji nesiėmė jokių veiksmų, neatsiuntė savo atstovo įrangos apžiūrai ir sutvarkymui. Tokiu būdu būtent ieškovė tinkamai nevykdė įsipareigojimų pagal nuomos sutarties 7 paragrafo 1 ir 2 punktus bei 6 paragrafo 4 punktą. Be to, ši aplinkybė paneigia apeliantės teiginį, kad net iki 2022 m. rugsėjo mėn. ji neturėjo informacijos, jog katilas yra sugedęs. Aplinkybę, kad įranga 2021 metais tinkamai nebeveikė, netiesiogiai patvirtina ir tai, jog jau 2021 m. birželio mėn. atsakovė sudarė sutartį dėl kitos įrangos nuomos su UAB „Filter“.

34. Apeliantė aiškina, kad katilas apkalkėjo dėl to, jog atsakovė naudojo netinkamą vandenį, nes vandens kokybė katilo tinkamam ilgaamžiam funkcionavimui yra esminė. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esančių rašytinių įrodymų bei liudytojų parodymų visuma neleidžia daryti išvados, jog atsakovė naudojo netinkamą vandenį. Pastebėtina ir tai, kad ieškovės vykdytų retų tikrinimų metu nustatyta, jog atsakovės naudoto vandens kokybė buvo gera. Be to, įrangos apkalkėjimo priežastys nebuvo tirtos. Liudytojo M. C. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, patvirtina, kad galima jų įvairovė ir netinkamo vandens naudojimas yra tik viena iš galimų įrangos apkalkėjimo priežasčių.

35. Vadinasi, jei ieškovė būtų tinkamai vykdžiusi savo pačios įsipareigojimus rūpintis nepriekaištingu įrangos veikimu visą nuomos laikotarpį ir nedelsdama reaguoti į kilusias problemas, aplinkybę, esą atsakovė naudojo netinkamą vandenį, ji būtų pastebėjusi dar iki nuomos sutarties pasibaigimo, o tinkamai savo pačios pareigų nevykdžiusi, ieškovė prarado galimybę įrodyti, kad įranga sugedo dėl atsakovės netinkamų veiksmų ją eksploatuojant.

36. 2021 m. kovo 22 d. elektroniniu laišku ieškovė išsiuntė atsakovei raginimą sumokėti susidariusią skolą. Kadangi atsakovė susidariusio įsiskolinimo nesumokėjo, ieškovė 2021 m. rugpjūčio 17 d. išsiuntė atsakovei elektroninį laišką, kuriuo informavo, kad nedelsdama nutraukia nuomos sutartį, o artimiausiu metu informuos apie datą, kada atvažiuos pasiimti išnuomotos įrangos. Taigi, sprendimą nutraukti nuomos sutartį vienašališkai priėmė pati ieškovė. Nuo šio momento būtent ieškovei kilo pareiga rūpintis įrangos patikrinimu, konservavimu ir pasiėmimu (Sutarties 6 paragrafo 4 ir 7 punktai, 9 paragrafo 2 punktas). Atsakovės iniciatyvos šiems darbams šalių sudaryta sutartis nenumatė. Ieškovei sutartį nutraukus, atsakovė nebegalėjo įrangos eksploatuoti, dėl to ieškovė neturėjo pagrindo tikėtis, kad įranga nėra išjungta. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė iš esmės tokias savo pareigas pripažino 2021 m. rugpjūčio 17 d. laiške nurodydama, kad artimiausiu metu informuos, kada įrangą pasiims. Tačiau šiuo atveju svarbu tai, kad ieškovė šių pareigų tinkamai nevykdė. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad nutraukus nuomos sutartį, atsakovė trukdė ieškovei paimti įrangą ar (ir) ją apžiūrėti, konservuoti ir kt. Bylos duomenimis, tolesnis šalių susirašinėjimas dėl įrangos pasiėmimo vyko tik 2022 m. gruodžio mėn. Vadinasi ieškovė, vienašališkai nutraukusi nuomos sutartį, daugiau kaip metus nuomos objektu pati visiškai nesirūpino.

37. Tai, kad atsakovė 2021 m. rugsėjo 9 d. atsakyme į pranešimą dėl vienašalio sutarties nutraukimo išdėstė savo poziciją dėl šalių įsipareigojimų pagal sutartį (ne)tinkamo vykdymo, bei tai, kad ji pasiūlė iš ieškovės įsigyti įrangą, nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovei buvo sudarytos kliūtys pasiimti įrangą ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus (patikrinimo, konservavimo).

38. Teisėjų kolegija nepagrįstais laiko apeliantės argumentus apie tai, kad pasisakydamas dėl jos pareigos atlikti konservavimo darbus ir šių darbų būtinybės pirmosios instancijos teismas priėmė siurprizinį sprendimą.

39. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, jeigu teismo procesinis sprendimas (jo dalis) yra grindžiamas argumentais ir įrodymais, apie kuriuos ginčo šaliai nebuvo žinoma ir ji neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti, jis gali būti pripažįstamas siurpriziniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-823/2022, 45 punktas). Sprendžiant, ar teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas siurpriziniu, esminę reikšmę turi aplinkybė, ar byloje dalyvaujantis asmuo buvo tinkamai informuotas apie argumentus ir įrodymus, kuriais teismas rėmėsi priimdamas procesinį sprendimą, ir turėjo galimybę į šiuos argumentus ir (ar) įrodymus atsikirsti, pateikdamas dėl jų savo poziciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-823/2021, 37 punktas; 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-823/2022, 45 punktas). Teismo sprendimas gali būti laikomas siurpriziniu, jei byloje dalyvaujantys asmenys pagal konkrečios bylos procesines aplinkybes negalėjo pagrįstai tikėtis, kad bylą nagrinėjęs teismas imsis spręsti tam tikrą klausimą, ir dėl to jų galimybė teikti teismui savo paaiškinimus šiuo klausimu buvo suvaržyta (žr. mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020 34 punktą).

40. Ieškovės į bylą pateiktos katilo eksploatacijos instrukcijos nuostatos įtvirtina apsaugos nuo korozijos, esant ilgesniam eksploatacijos sustabdymui, reikalavimus. Katilo konservavimas, kas numatyta ir šalių sudarytoje nuomos sutartyje (6 paragrafo 4 punktas), yra priemonė, kuria įranga yra apsaugoma nuo korozijos įrangai stovint nenaudojamai. Ieškovei nutraukus nuomos sutartį ir atsakovei tam neprieštaraujant, ieškovei kilo pareiga atvažiuoti pasiimti savo įrangą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad būtent tai, jog ieškovė nepaėmė įrangos, galėjo sukelti įrangos trūkumus, kadangi visą tą laiką įranga stovėjo ieškovės nepatikrinta, neapžiūrėta ir neužkonservuota. Aplinkybes dėl ieškovės pareigos konservuoti nenaudojamą įrangą nevykdymo atsakovė buvo nurodžiusi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, taigi ieškovei buvo žinoma, kad šia aplinkybe grindžiami atsakovės atsikirtimai, ir ji turėjo teisę į juos reaguoti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi teisinio ir faktinio pagrindo konstatuoti proceso teisės normų pažeidimo.

41. Praėjus vieneriems metams po sutarties nutraukimo ir įrangai tebesant pas atsakovę, ji pati užsakė iš UAB „Filter“ išvadą dėl katilo apžiūros, kuri buvo atlikta 2022 m. rugsėjo 14 d. Šioje išvadoje nurodyta, kad katilas yra sugedęs, netinkamas naudoti ir tokioms situacijoms esant katilą draudžiama eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikoje galiojančias taisykles. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šios išvados turinys niekaip nepatvirtina, kad trūkumai yra atsiradę dėl atsakovės netinkamų veiksmų įrangą eksploatuojant.

42. 2023 m. sausio 16 d. įranga perduota ieškovei. Priėmimo–perdavimo akte nėra užfiksuoti jokie įrangos trūkumai.

43. Į bylą taip pat pateiktas 2023 m. sausio 30 d. Slėginės įrangos kvalifikacinio patikrinimo aktas, kurį atliko Techninės priežiūros tarnybos Varšuvos skyrius ieškovės užsakymu. Šiame akte taip pat nustatyti katilo trūkumai – kalkės ir korozija bei nurodyta, kad, norint paruošti katilą funkciniams bandymams, reikėtų pagalvoti apie katilo cheminį valymą ir garo bei vandens jungiamųjų detalių (sugedusių) ir apsauginių vožtuvų remontą arba pakeitimą. Visgi akte nėra konstatuota, kad katilas yra negrįžtamai sugadintas ir kad jį būtina utilizuoti. Be to, jame taip pat nėra konstatuotos defektų atsiradimo priežastys.

44. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad po įrangos jai grąžinimo ji įrangą sunaikino, tačiau įrodymai, patvirtinantis šią aplinkybę, į bylą nebuvo nepateikti.

45. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad laiku nepasiėmusi įrangos, tinkamai neatlikusi jos apžiūros, neužfiksavusi defektų bei jų atsiradimo priežasčių, be to, sunaikinusi įrangą, kas eliminavo galimybę byloje skirti ekspertizę jos defektų atsiradimo priežastims nustatyti, ieškovė pati apsunkino savo padėtį šios bylos įrodinėjimo procese ir turi prisiimti jai dėl to kylančias neigiamas pasekmes.

46. Ieškovės argumentai, kad atsakovė esą pažeidė nuomos sutarties 9 paragrafo 1 punktą, numatantį atsakovei pareigą grąžinti išvalytą įrangą, nes to nepadarė, nesudaro pagrindo kilti atsakovės atsakomybei ieškovės nurodomu pagrindu. Jei dėl to ieškovė būtų turėjusi išlaidų, ji būtų galėjusi iš atsakovės jų reikalauti, remdamasi sutarties 9 paragrafo 2 dalimi. Tačiau ginčui pagal ieškovės pareikštą ieškinį išspręsti ši aplinkybė nėra reikšminga, juolab atsižvelgiant ir į tai, kad, ieškovės teigimu, įranga yra utilizuota (taigi, ir nėra objekto, kurį reikėtų išvalyti).

47. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė neįrodė nei to, jog įranga sugadinta nepataisomai, nei to, kad dėl bet kokių įrangos gedimų yra atsakinga atsakovė.

Dėl ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

48. Skundžiamu sprendimu civilinės bylos dalis pagal ieškovės Selo Energia SP. zo.o. reikalavimą atsakovei UAB „Baltijos kartonas“ dėl įpareigojimo grąžinti ieškovei įrangą nutraukta, ieškovei šio reikalavimo atsisakius.

49. Pirmosios instancijos teismas nepriteisė ieškovei bylinėjimosi išlaidų, susijusių su reikalavimu dėl katilo grąžinimo, konstatavęs, kad nors katilas grąžintas jau šios civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tai nereiškia, jog atsakovė šią ieškinio dalį pripažino. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka nepagrįstai.

50. Visų pirma, pažymėtina tai, kad pati apeliantė, dar 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutraukusi nuomos sutartį, iki pat 2023 m. sausio mėn. neatvyko pasiimti išnuomotos įrangos. Apeliantė tik 2022 m. gruodžio mėn. kreipėsi į atsakovę dėl įrangos atsiėmimo. Kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, į bylą nebuvo pateikti įrodymai, kad atsakovė trukdė apeliantei atsiimti įrangą ar nesutiko jos grąžinti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad tai, jog atsakovė 2021 m. rugsėjo 9 d., atsakydama į apeliantės 2021 m. rugpjūčio 17 d. elektroninį laišką, išdėstė, jog ji taip pat patyrė nuostolių (įrangai sugedus), pasiūlė įgyti įrangą (kaip paaiškino teismo posėdžio metu – norėjo ją pasilikti ir panaudoti dalimis) bei atsisakyti reikalavimų vienas kito atžvilgiu, negali būti vertinama, kaip trukdymas apeliantei atvykti pas atsakovę ir atsiimti įrangą.

51. Antra, nuomos sutarties nuostatos numatė apeliantei teisę bet kada prieiti prie išnuomotos įrangos ir ją atsiimti, o pagal nuomos sutarties 3 paragrafo 2 punktą atsakovė iškart po nuomos sutarties sudarymo sumokėjo apeliantei 2 800 Eur už transportavimo išlaidas, kurios apėmė ir įrangos grąžinimo į apeliantės sandėlį išlaidas. Byloje dėl to ginčo nebuvo. Šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantė, nutraukusi nuomos sutartį, turėjo pati organizuoti įrangos paėmimą, tačiau delsė, o vėliau pareiškė reikalavimą dėl įrangos grąžinimo teisme. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė, 2022 m. gruodžio mėn. vykusio elektroninio susirašinėjimo metu sutiko grąžinti įrangą dar iki pareiškiant ieškinį, o šalys kontaktavo tik dėl grąžinimo laiko, priimtino pačiai apeliantei.

52. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė tik ieškovei pareiškus ieškinį sutiko grąžinti įrangą. Dėl to teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apeliantės reikalavimo atsisakymo aplinkybes skirstydamas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

53. Vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo ir aiškino tarp šalių susiklosčiusius santykius, pakankamai išsamiai išanalizavo bylos įrodymus ir tinkamai atliko jų vertinimą, pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos sprendimas paliekamas nepakeistas.

54. Kiti šalių argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Tokios nuostatos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. de H. v. Netherlands, Serija A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland, Pranešimas 1997-VIII, p. 2930, par. 59, 60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

55. Atmetus apeliantės Selo Energia SP. zo.o. apeliacinį skundą, atsakovė UAB „Baltijos kartonas“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų už pateiktą atsiliepimą į apeliacinį skundą, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimą. Atsakovė į bylą pateikė įrodymus (teisinių paslaugų suvestinę, pažymą apie kliento apmokėtas bylinėjimosi išlaidas), kad ji, rengdama atsiliepimą į apeliacinį skundą, patyrė 4 146,43 Eur bylinėjimosi išlaidų.

56. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijos patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidoms apskaičiuoti taikomas 2023 m. IV ketvirčio Valstybės duomenų agentūros (buvęs pavadinimas – Lietuvos statistikos departamentas) skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 110 Eur. Vadinasi pagal rekomendacijose nustatytus užmokesčio dydžius maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą nagrinėjamoje byloje yra 2 743 Eur (2 110 x 1,3) (rekomendacijų 8.11 papunktis). Kadangi atsakovės prašoma priteisti suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą viršija rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, o ypatingų aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo bendrosios taisyklės, teisėjų kolegija šiuo atveju nenustatė, atsakovei iš apeliantės priteisiama 2 743 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos kartonas“, juridinio asmens kodas 303493900, iš ieškovės Selo Energia SP. zo.o., juridinio asmens kodas 526-00-05-592, 2 743 Eur (du tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.