- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-26
- Bylos Nr.
- e2S-289-863/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21117-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- D. V.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) A. V. (dabar – A. J.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui D. V. dėl teismo leidimo išvežti vaikus gyventi į užsienį be tėvo sutikimo išdavimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. V. (dabar – A. J.) (toliau – ieškovė, apeliantė) 2022 m. spalio 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. V. dėl teismo leidimo išdavimo išvežti šalių nepilnamečius vaikus A. V. ir D. V. nuolatos gyventi į Portugaliją bei dėl 2022 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytos nepilnamečių vaikų A. V. ir D. V. bendravimo su atsakovu tvarkos pakeitimo, numatant, kad: 1) skyrium gyvenantis atsakovas turi teisę kiekvieną šeštadienį nuo 10.00 val. iki 11.00 val. su vaikais bendrauti telefonu ir kitomis telekomunikacijos priemonėmis; 2) atsakovas mokslo metais turi teisę su vaikais praleisti porinių mėnesių pirmąjį savaitgalį Portugalijoje, paimdamas vaikus 15.30 val. penktadienį iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas tą pačią dieną 19.00 val. į jų gyvenamąją vietą; paimdamas šeštadienį nuo 10.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas tą patį vakarą 19.00 val. į jų gyvenamąją vietą; ieškovė apmoka 1/2 dalį visų atsakovo kelionės išlaidų; 3) vasaros bei žiemos atostogų metu atsakovas su vaikais turi teisę bendrauti jų atostogų laiku Portugalijoje pirmas dvi liepos mėnesio savaites ir paskutinę gruodžio mėnesio savaitę. Ieškovė apmoka 1/2 dalį visų atsakovo kelionės išlaidų; 4) šalys gera valia, atsižvelgdamos į vaikų interesus, gali tarpusavyje susitarti dėl atsakovo bendravimo su skyrium gyvenančiais vaikais ir kitokiomis sąlygomis ar laiku, suderinę tai tarpusavyje raštu, elektroniniu paštu ar kitomis ryšio priemonėmis; ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu buvo panaikinta jos ir atsakovo santuoka, o nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Vilniaus apygardos teismo, išnagrinėjusio ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus dėl minėto sprendimo, 2022 m. spalio 18 d. nutartimi sprendimo dalis dėl nepilnamečių vaikų nustatytos gyvenamosios vietos su ieškove nepakeista; be kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, nutartimi nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Pažymėjo, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, ieškovei su nepilnamečiais vaikais ir kitu asmeniu (duomenys neskelbtini) piliečiu T. P., su kuriuo ieškovė susižadėjo ir planuoja sudaryti santuoką, išvykus gyventi į Portugaliją, nustatytos bendravimo tvarkos bus neįmanoma įgyvendinti. Nurodė, jog, įvertino visas aplinkybes, o būtent tai, kad Portugalijoje dukroms bus užtikrintos puikios mokymosi bei popamokinio ugdymo sąlygos, tai, kad ieškovė kartu su nepilnametėmis dukromis gyvens didelėje viloje, kiekvienas iš vaikų turės savo atskirus kambarius ir gyvenimas Portugalijoje puikiai atitiks nepilnamečių vaikų interesus. Pažymėjo, kad Lietuvoje jokio nekilnojamojo turto neturi. Dėl nuolat patiriamo fizinio, psichologinio smurto tiek savo, tiek vaikų atžvilgiu, ieškovė su vaikais buvo priversta išsikraustyti iš atsakovo buto ir laikinai gyveno savo tėvo A. J. namuose, kur su vaikais turėjo gyventi viename kambaryje. T. P. neseniai įsigijo nekilnojamojo turto Portugalijoje – vilą su penkiais miegamaisiais kambariais ir baseinu, į kurį planuoja persikelti gyventi artimiausiu metu, kai bus sutvarkyti visi pirkimo pardavimo dokumentai. Iki to laiko ieškovė su dukromis ir T. P. gyvena nuomojamoje viloje, kurioje mergaitės turi po atskirą kambarį, kieme yra didelis baseinas, aplink daug įvairių pramogų ir laisvalaikio praleidimo vietų. Nepilnamečiai vaikai nuo rugsėjo mėnesio lanko privačią mokyklą Portugalijoje; ieškovė yra perkelta toliau tęsti darbą ir studijas pagal (duomenys neskelbtini), kur dirbs nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. Ieškovei nutraukus darbą Portugalijoje, jos studijos pagal (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) darbas bus nutrauktas ir ji neteks savo pajamų pragyvenimui bei galimybės užbaigti mokslus ir siekti (duomenys neskelbtini) karjeros.
3. Atsižvelgiant į iš esmės pasikeitusią situaciją, iki kol byloje bus priimtas galutinis sprendimas, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, numatant, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvieną šeštadienį nuo 10.00 val. iki 11.00 val.
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepime su ieškovės prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesutiko. Pažymėjo, kad prašoma nustatyti laikina jo bendravimo su dukromis tvarka yra itin minimali; tokiam tėvo valdžios apribojimui bendrauti su vaikais nėra jokio teisinio pagrindo, be to, esant neteisėtiems ieškovės veiksmams – pakeitus vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą be atsakovo informavimo ir jo rašytinio sutikimo. Akcentavo, kad Vilniaus apygardos teismas, kuris apeliacine tvarka nagrinėjo civilinę bylą dėl šalių santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, byloje buvo taikęs laikinąsias apsaugos priemones dėl draudimo išvežti vaikus be raštiško tėvo sutikimo jo bendravimo su vaikais metu, tačiau ieškovė šios teismo nutarties nevykdė, kaip anot atsakovo, nevykdė ir kitų teismų priimtų nutarčių, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatytos laikinos tėvo bendravimo su vaikais tvarkos, taip pat 2022 m. liepos 18 d. nutarties, dėl bendravimo su vaikais jų vasaros atostogų metu, dėl ko buvo kreiptasi į teismą dėl baudos skyrimo. Pažymėjo, kad ieškovė, teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neformuluoja jokių alternatyvų ir nepateikia jokių argumentų, kaip bus užtikrinamas jos siūlomas tik 1 valandos per savaitę virtualus bendravimas su vaikais. Atsižvelgiant į tai, kad šalių dukros yra mažametės, jos yra iš esmės priklausomos nuo motinos norų ir valios, kad vyktų bendravimas su jų tėvu. Tuo tarpu visi vaikų motinos veiksmai iki einamojo momento rodo akivaizdų nebendradarbiavimą su vaikų tėvu, visišką nebendravimą jokiomis ryšio priemonėmis bei visišką įvairių teismų priimtų nutarčių tiek dėl laikinojo bendravimo, tiek dėl draudimo išvežti vaikus, ir pan., ignoravimą, nevykdymą. Mano, kad ieškovės siūloma nuotolinio bendravimo su vaikais 1 valandą per savaitę tvarka yra tik fikcija, iš esmės neatliepianti nei vaikų poreikių, nei pačių laikinųjų apsaugos priemonių paskirties. Atsakovo teigimu, vaikams buvo sukeltas stresas, neteisėtai perkeliant juos iš jų aplinkos į kitą, galimai nesaugią aplinką, pakeičiant ugdymo įstaigą, nutraukiant ryšius ne tik su tėvu, bet ir kitais giminaičiais iš tėvo pusės (Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl artimųjų giminaičių bendravimo su vaikaičiais tvarkos nustatymo, nes ieškovė draudė bendrauti vaikams ir su jų seneliais). Atkreipė dėmesį, kad byloje nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių vaikų tinkamas gyvenimo sąlygas, jų emocinę būklę ir pan. Prašo netenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kaip iš esmės neatitinkančio vaikų interesų, ir įpareigoti gražinti vaikus į jų kilmės valstybę iki kol bus priimtas sprendimas nagrinėjamoje byloje, nes tokiu būdu būtų tinkamai taikoma bendravimo su vaikais tvarka, kuri patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartyje.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė byloje išvadą dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad šeima Tarnybai yra žinoma. Tiek D. V., tiek A. V. yra kreipęsi į Tarnybą dėl vaikų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo, taip pat gautas policijos pranešimas apie konfliktinę situaciją. 2022 m. liepos 27 d., 2022 m. rugsėjo 6 d. vertinta vaikų situacija, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį; vaikų tėvams rekomenduota lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių kursus, siekiant gilinti žinias apie vaiko raidą ir brandą atitinkančių poreikių tenkinimą, priminta, kad vaiko įtraukimas į konfliktines tėvų situacijas, mažamečiams daro neigiamą įtaką, galimai daro žalą sveikatai bei psichinei gerovei, tėvai motyvuoti ieškoti sprendimų būdų, siekiant konstruktyviai bendrauti tarpusavyje su vaikais susijusiais klausimais, neįžeidinėjant ir nežeminant vienas kito, nekalbant prie vaikų apie kitą tėvą iš neigiamos pusės; rekomenduota lankytis šeimos terapijoje. Tarnybai tarpininkaujant, šalims inicijuota ir taikyta atvejo vadyba. Atsižvelgiant į ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad ieškovė su nepilnamečiais vaikais išvyko gyventi į Portugaliją, Tarnybos vertinimu, ieškovės prašymas dėl laikinos tėvo bendravimo su vaikais tvarkos neprieštarauja vaikų interesams, tačiau bendravimas nuotolinio ryšio priemonėmis 1 valandą per savaitę neužtikrintų vaikų teisės maksimaliai bendrauti su tėvu. Mano, kad atsakovo bendravimas su vaikais nuotolinėmis ryšio priemonėmis galėtų būti dažnesnis, atsižvelgiant į vaikų dienos režimą, sveikatą, norą bendrauti su tėvu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
7. Teismas pažymėjo, kad 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi apeliacinės instancijos teismas taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones, t. y. iki galutinio proceso sprendimo byloje įsiteisėjimo uždraudė A. V. be D. V. raštiško sutikimo išvežti šalių nepilnamečius vaikus į kitą valstybę tuo metu, kai pagal nustatytą laikiną ieškovo bendravimo su vaikais tvarką yra numatytas D. V. bendravimas su vaikais.
8. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad ieškovė be atsakovo sutikimo (teismui duomenų apie atsakovo sutikimą išvežti vaikus į užsienio valstybę nepateikta) bei esant apeliacinės instancijos teismo nustatytam draudimui, išsivežė šalių nepilnamečius vaikus gyventi į užsienio valstybę, nesudaro teismui teisėto pagrindo spręsti dėl 2022 m. spalio 18 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2378-855/2022 nustatytos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais bendravimo Lietuvoje tvarkos pakeitimo taikant ieškovės siūlomas laikinąsias apsaugos priemones, todėl ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino.
9. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog yra nustatyta speciali galimai neteisėtai į užsienio valstybes išvežtų vaikų grąžinimo procedūra bei atitinkamai numatyti specialūs subjektai, į kuriuos vaiko tėvas (motina), be kurio sutikimo vaikas buvo išvežtas į užsienio valstybę, turėtų kreiptis vaiko grobimo atveju, teismas nagrinėjamoje civilinėje byloje netenkino atsakovo prašymo įpareigoti ieškovę grąžinti vaikus į jų kilmės valstybę.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovė (apeliantė) A. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį panaikinti ir jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti, bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia žemiau nurodytais motyvais.
10.1. Akcentuodama ieškinyje pateiktas faktines aplinkybes, be kita ko atkreipia dėmesį, kad atsakovas yra agresyvus, neprognozuojamo būdo, kursto konfliktus ir ne kartą gyvenant kartu yra panaudojęs smurtą ieškovės bei jos tėvo atžvilgiu vaikų akivaizdoje. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 20 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-330-1133/2022, kuriuo atsakovas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo šeimos nariui) už tai, kad 2020 m. kovo 28 d. atsakovas vaikų akivaizdoje sudavė savo sutuoktinei smūgį į nugarą ir vieną kartą į kairės pusės skruostą. Taip pat šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-27504-22, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, gavus ieškovės tėvo A. J. pareiškimą apie atsakovo sukeltą fizinį skausmą. Pažymi, jog atsakovo smurto prieš vaikų senelį epizodas vyko vaikų akivaizdoje. Mažametės, stebėdamos smurtinius atsakovo veiksmus prieš jų mamą, buvo išsigandusios, verkė, o po tokių pasikartojančių atsakovo smurto epizodų tapo neramios ir irzlios; A. V. psichologė nustatė, jog dėl trauminės patirties ji turi padidintą nerimo lygį ir nesaugumo jausmą, dėl ko yra stipriau prisirišusi prie motinos, su kuria vienintele jaučiasi saugi.
10.2. Pažymi, jog santykiai tarp šalių yra itin konfliktiški, ieškovei ir atsakovui taikiai susitarti tarpusavyje jau kuris laikas nepavyksta ir tikėtina nebus tokios galimybės artimiausioje ateityje. Atsižvelgiant į tai, jog vaikai šiuo metu su ieškove gyvena Portugalijoje, nėra įmanoma įgyvendinti teismo nustatytos bendravimo tvarkos, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Tik tokiu būdu bus užtikrinti tiek vaikų, tiek tėvo interesai, kas buvo atsisakyta nutartimi atmetus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
10.3. Atkreipia dėmesį, jog atsižvelgiant į dabartinę mažamečių psichologinę sveikatą, būtų tikslinga, jog vaikai pamažu megztų prarastą artimą ryšį su tėvu, nes pernelyg intensyvus bendravimas po psichologinių traumų mergaites gali dar labiau šokiruoti. Suteikiant vieną valandą bendrauti per savaitę vaikai turėtų galimybę palaipsniui priprasti prie tėvo, tokiu būdu pamažu dingtų baimė ir nenoras bendrauti. Mano, jog yra pagrindas tėvo valdžios apribojimui bendrauti su vaikais, prašant minimalios atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos.
10.4. Nurodo, jog 1 valandos per savaitę virtualus bendravimas būtų užtikrinamas vaizdo skambučių pagalba naudojantis interneto ar telefono ryšiu pasirinktomis abejoms šalims tinkamomis programomis, kaip Viber, Messenger. Tokiu būdu vaikai jaustųsi saugiai, nes bendravimas vyktų ramioje ir pažįstamoje aplinkoje, siekiant išvengti tolimesnių galimai traumuojančių patirčių.
10.5. Ieškovės manymu, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog vaikai yra labai jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metai); persikėlus gyventi į naująją gyvenamąją vietą, atsiradus nenumatytoms aplinkybėms, vaikams yra užtikrintos ne tik puikios gyvenimo sąlygos, nes mergaitės turi po atskirą kambarį, kieme yra baseinas, daug laisvalaikio praleidimo vietų, bet taip pat ir puikios mokymosi bei popamokinio ugdymo sąlygos. Mergaitės jau yra susiradusios draugų, joms patinka aplinka, klimatas, tad pagerėjo ir psichinė būklė, jos jaučiasi kur kas laimingesnės dėl užtikrintos saugios aplinkos. Atkreipia dėmesį, jog per trumpą laiką tarp vaikų ir tėvo nėra susiformavęs stiprus ryšys, o smurtiniai epizodai sukėlė išgąstį taip, jog net prireikė psichologų pagalbos, tad atsakovo noras intensyviai bendrauti su vaikais gali neigiamai paveikti jų psichinę sveikatą. Pažymi, kad nedraudžia bendrauti su atsakovu, tačiau mažametės pačios turi norėti bendrauti su juo, o šiuo metu jos yra pilnos išgąsčio. Taip pat nėra pateikta jokių duomenų, kokių priemonių yra imtasi tam, kad būtų eliminuota iki minimumo grėsmė, jog atsakovas dar kartą panaudos smurtą artimoje aplinkoje. Pritaikius baudžiamąją atsakomybę Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nuosprendžiu, atsakovo smurtiniai veiksmai vaikų akivaizdoje pasikartojo, tad galima daryti išvadą, jog atsakovui yra svarbiausios jo asmeninės ambicijos, vaikų interesai nėra prioritetiniai.
10.6. Mano, kad šiuo metu nėra vadovaujamasi geriausių vaiko interesų prioriteto principu, nesuteikiant galimybės mažametėms bendrauti su atsakovu pagal siūlomą laikiną bendravimo tvarką, kuri yra labiausiai atitinkanti vaikų interesus, prašymo atmetimas yra nepagrįstas ir prieštaraujantis vaikų interesams.
Atsiliepimas
11. Atsakovas D. V. pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, kuriame su skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Savo atsiliepimą grindžia žemiau nurodytais motyvais.
11.1. Nurodo, kad ieškovės veiksmai yra iš esmės pažeidžiantys ne tik šalių vaikų interesus, bet ir suponuojantys visišką esamo teisinio reguliavimo nepaisymą bei teismo nutarčių nevykdymą. Ieškovė nesikreipė dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, nederino galimų tėvo ir vaikų bendravimo pokyčių, jokiais būdais neinformavo apie savo ketinimą pakeisti vaikų gyvenamąją vietą į kitą valstybę, neturėjo tam vaikų tėvo sutikimo ir net nesivargino dėl jo kreiptis. Pažeisdama vaikų teisę į bendravimą su tėvu bei kitus šeimos ryšius (bendravimą su artimaisiais giminaičiais) bei nevykdydama teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, ji išvyko iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu neteisėtai pakeisdama vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą.
11.2. Atkreipia dėmesį, kad ieškovės pateiktos aplinkybės apie vaikų naujas gyvenimo sąlygas, jų adaptaciją, nėra patikrintos bei patvirtintos jokių institucijų, turinčių kompetenciją teikti išvadas tokio pobūdžio bylose, dokumentais. Pažymi, kad ieškovė deklaruoja apie vaiko teisių interesų apsaugą, tačiau pati iš esmės juos pažeidžia, nepaisydama skirtingų teismų nutarčių, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, 2021 m. vasario 5 d. nutarties, taip pat 2022 m. liepos 18 d. nutarties (dėl bendravimo su vaikais jų vasaros atostogų metu), dėl kurios nevykdymo Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi paskyrė jai 300 Eur baudą. Nurodo, kad pradėta ir dar viena vykdomoji byla dėl bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-356-981/2022. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1152-1094/2022 dėl senelių bendravimo su vaikaitėmis, nes ieškovė neteisėtai pakeisdama nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą į kitą valstybę, kartu visiškai eliminavo artimųjų giminaičių teisę bendrauti su vaikais.
11.3. Nurodo, kad ieškovė klysta, teigdama, jog neva nėra galimybės kitu būdu užtikrinti atsakovo bendravimo su vaikais, - tokia galimybė yra grąžinus vaikus į jų kilmės šalį. Pažymi, kad iš neteisinių veiksmų (elgesio) negali kilti pozityvios teisės. Jei teismas šiuo atveju tenkintų ieškovės skundą, tai kartu patvirtintų / pripažintų, kad ieškovės elgesys yra teisėtas ir jai netaikomas esamas reguliavimas ir doktrina pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnį. Nurodo, jog naudojasi savo teise pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl galimai neteisėtai į užsienio valstybę išvežto vaiko grąžinimo į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę, todėl ieškovės prašymai dėl bendravimo tvarkos pakeitimo yra nepagrįsti ir neturėtų būti tenkinami.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.
13. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria buvo netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priėmimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
14. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2- 356- 981/2022, panaikino šalių santuokos apskaitos įrašą dėl D. V. kaltės bei išsprendė kitus su šalių santuokos apskaitos įrašo panaikinimu susijusius klausimus, t. y. šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su motina, priteisė vaikams iš tėvo išlaikymą, nustatė tėvo bendravimo su vaikais tvarką ir kt. Šalims apskundus minėtą teismo sprendimą apeliacine tvarka (dalyse dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, vaikų tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo), Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2378-855/2022, apeliacinius skundus patenkino iš dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimą pakeitė, be kita ko nustatė tokią vaikų tėvo bendravimo su vaikais tvarką (minėtoje byloje D. V. buvo ieškovas, A. V. – atsakovė): 1) kas antrą savaitę ieškovas (pradedant skaičiuoti nuo sprendimo priėmimo dienos – 2022 m. birželio 30 d.) bendrauja su vaikais nuo ketvirtadienio, pasiimdamas juos iš ugdymo įstaigos arba iš gyvenamosios (kitos jų buvimo) vietos nuo 17.00 val. ir bendrauja su vaikais iki pirmadienio ryto 8.30 val. arba iki pamokų (užsiėmimų) pražios, pristatydamas vaikus į ugdymo įstaigą. Mokyklinių atostogų metu vaikus ieškovas pristato sekmadienį iki 20.30 val. į jų gyvenamąją vietą; 2) tą savaitę, kai ieškovas nebendrauja su vaikais savaitgalį, jis bendrauja su vaikais trečiadienį ir ketvirtadienį: paima vaikus iš ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos trečiadienį nuo 17.00 val. ir pristato juos į ugdymo įstaigą ketvirtadienį iki 8.30 val. arba iki pamokų (užsiėmimų) pradžios, vakare paima vaikus iš ugdymo įstaigos nuo 17.00 val. ir pristato juos į ugdymo įstaigą penktadienį iki 8.30 val. arba iki pamokų (užsiėmimų) pradžios. Mokyklinių atostogų metu vaikus ieškovas pristato penktadienį iki 8.00 val. (arba kito šalių sutarto laiko) į jų gyvenamąją vietą arba kitą šalių sutartą vietą; 3) tuo atveju, jeigu vaikai (vienas iš jų) serga, jis (jie) yra slaugomi vieno iš tėvų namuose (imamas nedarbingumas, pasitelkiama senelių pagalba ir kita) iš eilės, kuri prasideda nuo atsakovės. Įprastinė bendravimo tvarka pradedama taikyti vaikui (vaikams) pasveikus; 4) ieškovas bendravimo su vaikais laiku užtikrina vaikų dalyvavimą formalaus ir neformalaus ugdymo užsiėmimuose, kuriuos lanko vaikai, pagal užsiėmimų tvarkaraštį; 5) vaikų atostogų metu (vaikams pradėjus lankyti mokyklą) vaikai į bendravimą su tėvu iš atsakovės gyvenamosios vietos išeina ir į ją grįžta savarankiškai (ieškovas pasitinka prie laiptinės, vartelių, durų ir pan.); 6) kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais turi teisę su vaikais praleisti vasaros atostogas: 28 kalendorines dienas dalimis – viena dalis 14 kalendorinių dienų, kitos – arba 14 kalendorinių dienų iš eilės, arba po 7 kalendorines dienas. Ieškovas konkretų vasaros atostogų laiką suderina su atsakove nuo einamųjų metų kovo 1 d. iki gegužės 1 d. Šalys dėl likusių 2022 m. vasaros atostogų turi susitarti per 3-5 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas motinos pageidavimui dėl atostogų laiko; 7) bendravimo su vaikais metu tas iš tėvų, su kuriuo atostogauja vaikai, turi pareigą užtikrinti, kad kitas iš tėvų galėtų pasikalbėti su vaikais telefonu (video skambučiu) vieną kartą per dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val. arba kitu tėvų tarpusavio susitartu laiku; 8) bet kuris iš tėvų savo bendravimo su vaikais laikotarpiu ketindamas išvykti su vaikais į kitą valstybę apie tai prieš 30 kalendorinių dienų turi raštu ar elektroniniu paštu informuoti kitą tėvą, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę. Jeigu planuojamas buvimo užsienyje laikotarpis yra trumpesnis nei 4 kalendorinės dienos, apie išvykimą kitas iš tėvų informuojamas nedelsiant po to, kai suplanuojama atitinkama išvyka. Tuo atveju, kai planuojamo buvimo užsienyje laikotarpis sutampa su kito iš tėvų bendravimo laikotarpiu, išvykstantis į užsienį tėvas (motina) turi gauti rašytinį (išreikštą el. paštu ar SMS žinute) kitos šalies sutikimą. Įprastinė bendravimo tvarka pradedama taikyti pasibaigus atostogoms; 9) poriniais metais atsakovė bendrauja su vaikais Šv. Kūčias ir pirmą Šv. Kalėdų dieną bei antrą Šv. Velykų dieną, o ieškovas – nuo antros Šv. Kalėdų dienos iki Naujųjų metų sausio 1 d. bei pirmą Šv. Velykų dieną; neporiniais metais ieškovas bendrauja su vaikais per Šv. Kūčias ir pirmą Šv. Kalėdų dieną bei antrą Šv. Velykų dieną, o atsakovė – nuo antros Šv. Kalėdų dienos iki Naujųjų metų sausio 1 d. bei pirmą Šv. Velykų dieną. Bet kuriuo atveju vienas iš tėvų, su kuriuo nustatytas bendravimas per atitinkamą švenčių dieną / dienas, paima vaikus tos dienos (dienų) išvakarėse nuo 19.00 val. ir pristato vaikus paskutinę jam tenkančią dieną į vaikų gyvenamąją vietą 19.00 val. Jeigu tokios dienos sutampa su moksleivių atostogų dienomis, nustatytomis bendravimo tvarkos 12 punkte, kuri laikytina bendrąja norma, taikytina specialioji norma, reglamentuojanti tėvų bendravimą su vaikais per minėtas šventes; 10) ieškovas bendrauja su vaikais kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną), pasiimdamas vaikus šventinę dieną nuo 10.00 iki 11.00 val. ir grąžindamas tą pačią dieną iki 20.00 val.; 11) atsakovė bendrauja su vaikais kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną). Jei nurodyta diena sutampa su tėvo bendravimo su vaikais laikotarpiu, tuomet tėvas grąžina vaikus iki šios šventinės dienos 11.00 val.; 12) kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais praleidžia su vaikais po pusę moksleivių atostogų laiko: lyginiais metais vaikai su tėvu praleidžia pirmą atostogų pusę, nelyginiais metais – antrą atostogų pusę. Kai atostogų dienų skaičius yra nelyginis, tai lyginiais metais viena diena ilgiau praleidžia tėvas, o nelyginiais – motina; 13) ieškovas ir atsakovė patys gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko, civilinėje byloje Nr. e2- 356- 981/2022 2022 m. lapkričio 10 d. buvo išduotas vykdomasis raštas minėto sprendimo dalyje dėl D. V. bendravimo su vaikais tvarkos (1-4 punktai).
15. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovė su vaikais yra išvykusi gyventi, dirbti, bei, anot ieškovės, kurti naują šeimą į Portugaliją, kur vaikai nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio lanko privačią ugdymo įstaigą. Minėtos aplinkybės kontekste Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2A-2378-855/2022) buvo iš dalies patenkintas D. V. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir siekiant užtikrinti galimo palankaus tiek vienai, tiek kitai bylos šaliai galutinio procesinio sprendimo byloje įvykdymą, uždrausta A. V. be vaikų tėvo raštiško sutikimo išvežti vaikus į kitą valstybę tuo metu, kai pagal galiojančią nustatytą laikiną ieškovo bendravimo su vaikais tvarką yra nustatytas ieškovo bendravimas su vaikais.
16. Ieškovė po 2022 m. rugpjūčio 30 d. – 2022 m. spalio 5 d. atliktos privalomos mediacijos, 2022 m. spalio 19 d. kreipėsi į teismą nagrinėjamoje byloje dėl teismo leidimo išdavimo išvežti šalių nepilnamečius vaikus nuolatos gyventi į Portugaliją bei teismo nustatytos atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, kartu prašydama, atsižvelgiant į iš esmės pasikeitusias aplinkybes, jai išvykus su vaikais gyventi į kitą valstybę, pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatant laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvieną šeštadienį nuo 10.00 val. iki 11.00 val. Tačiau pirmosios instancijos teismas 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino, spręsdamas, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovė be atsakovo sutikimo bei esant apeliacinės instancijos teismo nustatytam draudimui, išsivežė šalių nepilnamečius vaikus gyventi į užsienio valstybę, nesudaro teismui teisėto pagrindo spręsti dėl 2022 m. spalio 18 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi nustatytos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais bendravimo Lietuvoje tvarkos pakeitimo taikant ieškovės siūlomas laikinąsias apsaugos priemones.
17. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi, savo nesutikimą iš esmės motyvuoja vaikų interesų apsauga, atsižvelgiant į jų amžių, vaiko teises į fizinį ir psichologinį saugumą, kokybiškesnį mokslą, raidą, taip pat siekiu užtikrinti, jog atsakovas turėtų galimybę įgyvendinti savo kaip tėvo pareigas bei vaikų gerovę.
18. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.
19. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). CK 3.174 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas ginčą dėl vaiko teisių išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais; ši norma, kaip ir daugelis kitų CK trečiosios knygos normų įtvirtina prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą šeimos teisėje.
20. Vadovaujantis CK 3.165 straipsnio 1 dalimi, tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1, 2, 4 dalys). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir nuolatinis. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
22. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje yra išaiškinęs, jog geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (pavyzdžiui, EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79, ir kt.).
23. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentu, kad aptariamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste nebuvo vadovaujamasi geriausių vaiko interesų prioriteto principu.
24. Pirmiausia pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog ieškovė su šalių nepilnamečiais vaikais išvyko gyventi į kitą valstybę, neturėdama vaikų tėvo (atsakovo) sutikimo, nepaisant to, kad anksčiau minėta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2A-2378-855/2022) buvo iš dalies patenkintas D. V. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, uždraudžiant A. V. be vaikų tėvo raštiško sutikimo išvežti vaikus į kitą valstybę tuo metu, kai pagal galiojančią nustatytą laikiną ieškovo bendravimo su vaikais tvarką yra nustatytas ieškovo bendravimas su vaikais; kaip ir nepaisant to, kad šiuo metu įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartimi yra nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka (iš esmės apimanti bendravimą vaikų kilmės šalyje), dėl kurios 2022 m. lapkričio 10 d. yra išduotas ir vykdomasis raštas, kuris, anot atsakovo, jau perduotas vykdymui. Šalia paminėtų aplinkybių svarbu akcentuoti ir tai, kad šioje proceso stadijoje teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, ką padarys bylą iš esmės nagrinėjantis teismas. Kartu pažymint, kad ir (ne)teisėtas vaikų išvežimas iš jų kilmės šalies irgi nėra šios bylos nagrinėjimo objektas, dėl ko teismas plačiau ir nepasisako.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien aukščiau minėta byloje nustatyta faktinė aplinkybė, jog ieškovė be atsakovo sutikimo išvežė šalių vaikus gyventi į kitą valstybę, nėra pagrindas tik šiuo aspektu atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nevertinant kitų aplinkybių, kurioms esant gali nukentėti be kita ko asmeninės neturtinės vaiko ar jo tėvų teisės. Šiuo atveju teismas turi išspręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Šiame kontekste nagrinėjamam klausimui yra reikšminga ir kita byloje nustatyta faktinė aplinkybė – visiškai jokio bendravimo tarp atsakovo ir jo mažamečių vaikų nebuvimas, ką, be kita ko pirmiausia ir nulėmė tai, kad vaikai šiuo metu gyvena kitoje nei atsakovas valstybėje. Šiuo aspektu dar kartą akcentuojant, kad teismas šioje proceso stadijoje nevertina ieškovės atliktų veiksmų teisėtumo ar pagrįstumo ir, todėl plačiau dėl to nepasisako, matyti, jog tarp ginčo šalių susiklostė tokia situacija, kurioje nėra užtikrinama įstatyme nustatyta tėvo pareiga bendrauti su vaikais bei dalyvauti juos auklėjant, vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų, taip pat vaikų ryšių su šeima (šiuo atveju – vienu iš tėvų) palaikymas. Todėl, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, aukščiau nurodytas teisės normas bei teismų praktiką, vadovaujantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, siekiant nepažeisti vaikų ir tėvų teisių ir teisėtų interesų, užtikrinti šalių nepilnamečių vaikų asmeninių neturtinių interesų apsaugą, jog iki šalių ginčo išsprendimo bent minimaliai būtų užtikrintas vaikų tėvo bendravimas su vaikais, be kita ko atsižvelgiant ir į tai, kad abu vaikai yra mažamečiai ir augdami turi kuo daugiau, kiek įmanoma, bendrauti su abiem tėvais, teismas sprendžia, jog aptariamu atveju yra pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones iki kol byloje bus priimtas galutinis sprendimas. Tai, kad toks ieškovės prašymas neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams, savo išvadoje nurodė ir vaiko teisių apsaugos institucija, tik atkreipusi dėmesį į itin trumpą numatytą bendravimo nuotolinio ryšio priemonėmis laiką. Ieškovė bendravimo nuotolinio ryšio priemonėmis, naudojantis interneto ar telefono ryšiu pasirinktomis abiem šalims tinkamomis programomis, trukmę iš esmės motyvavo vaikų interesais, atsižvelgiant į vaikų psichologinę sveikatą, kai dėl atsakovo smurto prieš ieškovę, dėl ko jis buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nuosprendžiu, taip pat ieškovės tėvą, dėl ko yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, vaikai, anot ieškovės, tapo neramūs, išsigandę, irzlūs, ir dėl ko, ieškovės vertinimu, būtų tikslinga, jog vaikai pamažu megztų prarastą artimą ryšį su tėvu. Paminėtų aplinkybių kontekste, sutiktina, jog siūloma vaikų bendravimo su jų tėvu trukmė yra itin minimali, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės paminėtas aplinkybes iš esmės vertins šalių ginčą iš esmės nagrinėjantis teismas, šiuo laikotarpiu, iki kol bus išspręstas šalių ginčas, manytina, jog siūloma bendravimo tvarka gali būti patvirtinta ir padės bent minimaliai užtikrinti aukščiau nurodytas ir aptartas tėvų ir vaikų teises. Juolab, kad ir pats atsakovas, nesutikęs su ieškovės prašymu, šiuo metu susiklosčiusioje faktinėje situacijoje jokių kitokių bendravimo su vaikais priemonių / alternatyvų nepasiūlė. Kartu pažymėtina, kad šis procesinis sprendimas šalims neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms ar nusprendus dėl kito bendravimo su vaikais modelio (ilgesnio bendravimo trukmės, dažnesnio bendravimo ir pan.), kreiptis į teismą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo.
26. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, laikytina, jog yra pagrindas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį panaikinti ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Kartu pažymėtina, kad kitos šalių ginče akcentuotos aplinkybės, pavyzdžiui dėl vaikų gyvenamosios aplinkos, gyvenimo sąlygų, ar kt., neturi esminės reikšmės priimtam procesiniam sprendimui, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame nurodė, jog bendra ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma – 2 260,59 Eur ir ją prašo priteisti iš atsakovo.
28. Pažymėtina, jog nors bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis, tačiau materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012; 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019, 15 punktas).
29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018 išaiškino, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nėra pagrindo. Taigi, kol nėra įsiteisėjęs procesinis sprendimas dėl tarp šalių kilusio ginčo esmės, atsakovas, kurio atžvilgiu nagrinėjamu atveju taikomos laikinosios apsaugos priemonės, negali būti vertinamas kaip pralaimėjusi bylą šalis. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl šalių apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, šis klausimas bus sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės.
30. Atskirai atkreiptinas dėmesys, jog ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas be kito ko sudaro ir bylinėjimosi išlaidos patirtos ne šioje, o kitoje civilinėje byloje - Nr. 2VP-23232-1168/2022, taip pat prašyme yra minima kita civilinė byla Nr. e2S-2387-560/2022 ir joje pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. JV005652 patirtos 771,38 Eur advokato pagalbos išlaidos. Tuo pačiu reiškiamam prašymui dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįsti yra pridėta PVM sąskaita faktūra Nr. JV005743, nors pačio prašymo priedu Nr. 1 yra nurodoma PVM sąskaita faktūra Nr. JV005753. Taigi, sprendžiant ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, pirmosios instancijos teismas privalės įvertinti paminėtus neatitikimus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį panaikinti ir ieškovės A. V. (dabar – A. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti – iki sprendimo byloje įsiteisėjimo nustatyti laikiną atsakovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, numatant, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvieną šeštadienį nuo 10.00 val. iki 11.00 val.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.