Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-825-883/2025

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-10-29
Bylos Nr.: e2A-825-883/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-00384-2025-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Irena Stasiūnienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Rimgauda“
Atsakovas: akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“

Kategorijos

2.6.1.4Prievolių vykdymas

Civilinė byla Nr. e2A-825-883/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00384-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4.; (S) 2.6.1.5.; 2.6.2.1.; 2.6.8.6.; 2.6.8.9.; 2.6.8.10.; 2.6.18.6.; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1.; 3.3.1.21.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 29 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Rimgauda“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rimgauda“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Rimgauda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Energijos skirstymo operatorius“ 1500 Eur skolą, po 20 Eur delspinigių už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė su atsakove 2024 m. birželio 20 d. pasirašė Rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Rangos sutartis), kurios dalimi laikoma ir Tipinė dujotiekių ir jų įrenginių rekonstravimo / pertvarkymo ir griovimo projektavimo ir montavimo, remonto, techninės priežiūros, gedimų šalinimo darbų, kurių vertė iki 75 000,00 Eur be PVM, sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Sutarties pagrindu ieškovė atsakovės užsakymu atliko polietileninio dujotiekio prijungimo darbus adresu (duomenys neskelbtini). Už atliktus darbus 2024 m. lapkričio 15 d. ieškovė atsakovei išrašė sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2778,36 Eur sumai. 2024 m. lapkričio 22 d. atsakovė informavo ieškovę, kad 2024 m. spalio 28 d. siųstame rašte buvo nurodyta ieškovei iki 2024 m. lapkričio 15 d. sumokėti 1500 Eur baudą, kuri buvo skirta dėl darbų stabdymo, vadovaujantis UAB „Rimgauda“ 2024 m. birželio 20 d. rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Specialiųjų sąlygų priedo Nr. (duomenys neskelbtini) punktu 4.11. „Dėl kitų darbuotojų saugos ir sveikatos bei gaisrinės saugos, darbų vykdymo technologijos reikalavimų pažeidimų, jeigu jie kelia grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei“, tačiau šios prievolės nustatytu terminu ieškovė neįvykdė. Atsakovė pranešė, kad nesumokėta bauda bus išskaičiuota iš ieškovės pateiktos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) už atliktus darbus pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atliekant priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, iš minėtos sąskaitos bus išskaityta pagal sutartį paskirtos 1500 Eur baudos suma, sumažinant mokėjimą pagal sąskaitą, o likusi suma ieškovei bus pervesta pagal įprastą tvarką, laikantis sutartinių įsipareigojimų. Ieškovė su jai atsakovės skirta ir iš mokėtinos sąskaitos sumos išskaityta 1500 Eur bauda niekada nebuvo sutikusi, tą nurodė tiek atsakydama į atsakovės 2024 m. spalio 28 d. raštą, tiek į kitus atsakovės siųstus raštus. Nepaisant to, atsakovė, 2024 m. gruodžio 17 d. apmokėdama jai ieškovės 2024 m. lapkričio 14 d. išrašytą sąskaitą, išskaitė ieškovei savavališkai ir nepagrįstai skirtą baudą.

3. Kadangi atsakovė šalių sulygtais terminais savo sutartinių įsipareigojimų, t. y. pilnai neatsiskaitė su ieškove už atliktus rangos darbus pagal pateiktą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Sutarties 11.3 punkto pagrindu, atsakovė ieškovei taip pat turi sumokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sąskaitos dalies, bet ne mažiau 20,00 (Eur be PVM) už kiekvieną pavėluotą dieną, skaičiuojant iki Sutarties 11.1. punkte nurodytų įsipareigojimų įvykdymo dienos. Bet kuriuo atveju, šio punkto pagrindu priskaičiuotų delspinigių suma negali būti didesnė kaip 30 proc. nuo užsakymo kainos (Eur be PVM). Atsakovė nevykdo jos atžvilgiu atsiradusių piniginių prievolių geruoju, egzistuoja teisinis pagrindas 1500 Eur skolos sumą ir po 20 Eur delspinigių už kiekvieną neatsiskaitymo dieną priteisti iš atsakovės ieškovės naudai.

Atsiliepimas

4. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad atsakovė tinkamai ir laiku atsiskaitė su ieškove, įskaitant ir pagal 2024 m. lapkričio 14 d. išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl reikalavimas dėl delspinigių priteisimo iš atsakovės yra nepagrįstas. Atsakovė ieškovei sumokėjo 1 500,00 Eur mažiau, negu sąskaitoje nurodyta suma, kadangi atliko priešpriešinio reikalavimo įskaitymą, t. y. išskaitė ieškovei skirtą 1 500,00 Eur baudą.

5. Teisinis pagrindas stabdyti darbus buvo tarp ieškovės, atsakovės ir kliento sudaryta Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyti reikalavimai ir standartai, kurie taikomi darbų atlikimui. Sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) įtvirtinti alternatyvūs savarankiški pagrindai darbams stabdyti: 1) gamtinių dujų, suskystintų naftos ir biodujų aplinkoje atliekamų darbų saugos taisyklėse įtvirtintų darbuotojų saugos įpareigojimų nesilaikymas; 2) kituose teisės aktuose įtvirtintų darbuotojų saugos įpareigojimų nesilaikymas; 3) kiti rangovo (ieškovės) darbuotojų veiksmai ar neveikimas, dėl kurio užsakovo (atsakovės) darbuotojų vertinimu gresia įvykti nelaimingas atsitikimas. Tai reiškia, jog tam, kad atsakovė stabdytų ieškovės darbus pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra pakankamas bent vienas iš šių alternatyvių pagrindų. Esant tokiai faktinei situacijai, kuomet 2024 m. rugpjūčio 7 d. dėl netinkamai įrengtos iškasos įvyko nelaimingas atsitikimas, atsakovė turėjo pagrindą stabdyti tolimesnius ieškovės darbus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2025 m. liepos 3 d. sprendimu ieškovės UAB „Rimgauda“ ieškinį atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ atmetė.

7. Teismas vertino, kad liudytojo M. J. parodymai sutampa su 2024 m. rugpjūčio 8 d. pateiktame M. J. rašytiniame paaiškinime nurodomomis aplinkybėmis, kuriame jis taip pat nurodė, kad nuvykus į vietą apie 14 val. 20 min. rado toje iškasoje dirbančius rangovo UAB „Rimgauda“ darbuotojus. Rangovo darbų vadovą informavo, jog šioje iškasoje dirbti nesaugu, kadangi iškasa niekaip nesutvirtinta, jos gylis apie 2-2,1 m. ir ką tik joje buvo užvirtęs gruntas ant žmogaus. Nedelsiant sustabdė darbus, supildė „Darbuotojų laikymosi darbų saugos ir sveikatos reikalavimų darbo vietoje įvertinimo kortelę“.

8. Teismas pažymėjo, kad atsakovės kartu su tripliku pateikti Techninės saugos komandos techninės saugos specialisto pareiginiai nuostatai patvirtina, kad M. J., kaip Techninės saugos komandos techninės saugos specialistas, turėjo teisę atvykti į nelaimingo atsitikimo vietą, įvertinti nelaimingo atsitikimo aplinkybes ir priimti sprendimus dėl būtinų prevencinių priemonių, kad ateityje tokie nelaimingi atsitikimai nepasikartotų. Būtent, jau po 2024 m. rugpjūčio 7 d., apie 12.30 val. AB „Eso“ darbuotojui įvykusio nelaimingo atsitikimo, M. J. į įvykio vietą atvyko praėjus kuriam laikui, nukentėjusysis jau buvo išgabentas į gydymo įstaigą, ir tada, jau po nelaimingo atsitikimo darbe, užfiksavo, kad iškasoje, kurioje ką tik buvo įvykęs nelaimingas atsitikimas ir nukentėjo AB „Eso“ darbuotojas, dirba UAB „Rimgauda“ darbuotojas. Įvertinęs, kad iškasa, kurios gylis apie 2-2,1 m., niekaip nesutvirtinta, bei tai, kad ką tik joje buvo užvirtęs gruntas ant žmogaus, M. J. priėmė sprendimą dėl prevencinių priemonių – nutarė sustabdyti darbus, kol iškasa bus sutvirtinta iškasa. Tai, kad po nelaimingo atsitikimo iškasoje dirba UAB „Rimgauda“ darbuotojai, patvirtino ir UAB „Rimgauda“ darbų vadovas liudytojas K. P., kuris patvirtino, kad UAB „Rimgauda“ nestabdė darbų ir po nelaimingo atsitikimo ieškovės darbuotojai toliau tęsė darbus, numatytus pagal planą. Aplinkybę, kad atsakovės darbuotojas M. J. atvykęs į įvykio vietą ir ją apžiūrėjęs priėmė sprendimą stabdyti darbus, patvirtino ir liudytojas G. S., kuris teismo posėdžio metu patvirtino, kad po nelaimingo atsitikimo jų įmonės darbų saugos atstovas pasakė, kad darbų negali tęsti, kol nebus išramstymų, todėl darbai ir nevyko iki vakaro, UAB „Rimgauda“ išramstymų neturėjo, o iš AB „Eso“ jie buvo paimti tik vakare. Apie tai, kad išramstymai iškasoje buvo įrengti tik vakare ir iki to laiko darbai iškasoje buvo sustabdyti, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. B..

9. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovės darbuotojas M. J. nepagrįstai nustatė, jog iškasos gylis buvo apie 2 m. Teismas nurodė, kad iš byloje pateiktų liudytojo M. M. iš karto po įvykio darytų nuotraukų matyti, kad iškasos gylis buvo 2 metrai. Be to, Valstybinės darbo inspekcijos nelaimingo atsitikimo tyrimo akte taip pat nurodyta, kad bendras iškasos gylis galėjo būti didesnis nei 1,49 metro ir galėjo sudaryti iki 2,0 metro gylio. Iškasos šlaitai nebuvo suramstyti, kitaip sutvirtinti arba nušlaituoti. Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai, atlikdami nelaimingo atsitikimo tyrimą, rėmėsi M. J. užfiksuotomis iškasos nuotraukomis. Nors ieškovės atstovas teigė, kad iškasa nepagrįstai išmatuota giliausioje vietoje, kuri buvo po vamzdžiu, ir toje vietoje nebuvo dirbama, tačiau nėra pagrindo sutikti su šiais argumentais, nes iškasos gylis, vertinant jos saugumą, svarbus ne tik toje vietoje, kurioje tiesiogiai dirba žmonės, tačiau svarbus visas iškasos gylis, nes nuo to priklauso, kokių atsargumo priemonių būtina imtis siekiant užtikrinti iškasoje dirbančių asmenų saugumą ir užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimas.

10. Teismas nurodė, kad ieškovės atstovo teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, jog Valstybinė darbo inspekcija, atlikusi nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, nenustatė, kad UAB „Rimgauda“ ar AB „Eso“ padarė kokius nors darbuotojų saugos ir sveikatos darbe pažeidimus, neturi reikšmės tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties pagrindu taikomai sutartinei atsakomybei. Teismas pažymėjo, kad Valstybinė darbo inspekcija, atlikusi nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, nustatė, kad pagrindinė nelaimingo atsikimo darbe priežastis buvo paties nukentėjusiojo darbuotojo veiksmai, nes jis be darbų vadovo leidimo dirbo iškasoje, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina fakto, kad iškasa buvo saugi ir tinkamai paruošta. Priešingai, būtent aplinkybė, kad iškasoje, net ir darbuotojui esant be darbų vadovo leidimo, įvyko nelaimingas atsitikimas, nes darbuotoją užgriuvo žemės, patvirtina, kad esant tokiam iškasos gyliui iškasos šlaitai nebuvo tinkamai nušlaituoti ar tinkamai paramstyti. Tyrimą atlikęs inspektorius konstatavo, kad UAB „Rimgauda“ atsakingas darbuotojas tinkamai neparuošė darbo vietos, nors paskyroje-leidime nurodyta, kad gilesnėje iškasoje kaip 1 metras, iškasa turi būti tinkamai paruošta - nušlaituota arba išramstyta. Todėl, įvertinus nurodytas aplinkybes, buvo pagrindas imtis priemonių, kad iškasa būtų tinkamai paruošta norint joje tęsti darbus, ir M. J. po įvykusio nelaimingo atsitikimo pagrįstai sustabdė darbus, kol iškasa bus saugi darbų atlikimui.

11. Teismas pažymėjo, kad byloje pateikta Darbuotojų laikymosi darbų saugos ir sveikatos reikalavimų darbo vietoje įvertinimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuri patvirtina, kad 2024 m. rugpjūčio 7 d. užfiksavus aplinkybę, kad UAB „Rimgauda“ darbuotojas dirba nesaugioje iškasoje, kurios kraštai nėra nušlaituoti ir ji nėra paramstyta, buvo priimtas sprendimas sustabdyti darbus statybvietėje adresu (duomenys neskelbtini), ir priimtas įpareigojimas darbus tęsti sutvirtinus iškasą. Liudytojas M. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovės darbų vadovas K. P. atsisakė pasirašyti minėtoje kortelėje, nurodė, kad K. P. jo vadovas liepė tą dieną niekur nepasirašinėti. Liudytojas K. P. teismo posėdžio nurodė, kad atsisakė pasirašyti minėtoje kortelė, nes joje nurodyta informacija kėlė jam abejonių. Liudytojas M. J. nurodė, kad K. P. nekėlė jokių klausimų dėl informacijos, surašytos kortelėje, nenurodė, kad kortelėje nurodyta informacija turi trūkumų, nesiaiškino nieko dėl kažkokių abejonių ir pan., tiesiog pasakė, kad vadovas nurodė niekur nepasirašyti. Taigi akivaizdu, kad liudytojas K. P. atsisakė pasirašyti M. J. paruoštoje kortelėje ne dėl to, kad jam kilo kažkokių abejonių dėl kortelėje užfiksuoto turinio, o tik dėl to, kad buvo gavęs nurodytą iš savo vadovo niekur nepasirašyti. Be to, neįtikima atrodo K. P. versija, kad jis nepasirašė dėl to, kad jam kortelėje nurodyta informacija kėlė abejonių, nes natūralu, kad asmuo, būdamas statybvietėje, užimdamas darbų vadovo pareigas ir būdamas atsakingas už tinkamą darbo vietos paruošimą, įvykus nelaimingam atsitikimui ir esant situacijai, kai kortelėje nurodyta informacija jam kelia abejonių, turėtų imtis priemonių ir aiškintis šias aplinkybes, kurios kelia abejonių, bandyti pašalinti jam kylančias abejones, įtraukti kitus asmenis, kurie susiję su aplinkybių konstatavimu ir pan., tačiau K. P. to nepadarė ir jokių pastabų M. J. dėl kortelės turinio nereiškė. Todėl teismas nurodė, kad remiasi liudytojo M. J. parodymais, kuris patvirtino, kad K. P. pasirašyti atsisakė, nes jam taip buvo nurodęs elgtis įmonės vadovas. Teismas vertino, kad M. J. tinkamai informavo ieškovės darbų vadovą, buvusį statybvietėje, apie nustatytą nesaugią darbo aplinką ir darbų stabdymą iki kol iškasa bus paramstyta.

12. Teismas nurodė, kad Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Priede Nr. (duomenys neskelbtini) įtvirtinti alternatyvūs savarankiški pagrindai darbams stabdyti: 1) gamtinių dujų, suskystintų naftos ir biodujų aplinkoje atliekamų darbų saugos taisyklėse įtvirtintų darbuotojų saugos įpareigojimų nesilaikymas; 2) kituose teisės aktuose įtvirtintų darbuotojų saugos įpareigojimų nesilaikymas; 3) kiti rangovo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, dėl kurio užsakovo darbuotojų vertinimu gresia įvykti nelaimingas atsitikimas. Taigi tam, kad atsakovė stabdytų ieškovės darbus pagal minėtą 2024 m. birželio 20 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra pakankamas bent vienas iš šių alternatyvių pagrindų. Todėl kai 2024 m. rugpjūčio 7 d. dėl netinkamai įrengtos iškasos įvyko nelaimingas atsitikimas, atsakovė turėjo pagrindą stabdyti tolimesnius ieškovės darbus, toliau vykdomus nesaugioje iškasoje, siekiant užkirsti kelią analogiško pobūdžio nelaimingiems atsitikimams minėtoje iškasoje, kurių metu potencialiai galėtų nukentėti atsakovės ar pačios ieškovės darbuotojai, dirbę minėtoje statybvietėje.

13. Teismas vertino, kad ieškovė prieš sudarydama sutartis su atsakove, turėjo įvertinti visas aplinkybes, leisiančias ar neleisiančias tinkamai įvykdyti sutartis ir užtikrinti prisiimtus įsipareigojimus. Todėl ieškovei, kuri nesiėmė visų reikalingų priemonių tam, kad rangos sutarties rezultatas būtų pasiektas nepažeidžiant darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų darbo vietoje, turi tekti neigiami tokio jos elgesio padariniai, numatyti sutartyje.

14. Teismas darė išvadą, kad atsakovė pagrįstai, remdamasi sutarties Specialiųjų sąlygų Priedo Nr. (duomenys neskelbtini) 1.5. punktu, paskyrė ieškovei baudą už darbų sustabdymą dėl saugos darbe ar gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimų 1.4. punkte numatytais atvejais, taip pat dėl darbų vykdymo technologijos pažeidimų arba gresiant įvykti nelaimingam atsitikimui. Teismas nurodė, jog akivaizdu, kad iškasoje, kurios gylis buvo apie 2 metrai, jos neparamsčius ar nenušlaitavus jos kraštų, dirbti buvo nesaugu, todėl buvo imtasi prevencinių priemonių užkirsti kelią dar vienam nelaimingam atsitikimui.

15. Teismas nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė apie atliktą įskaitymą tinkamai informavo ieškovę išsiunčiant jai pranešimą apie taikomas netesybas ir būsimą įskaitymą, tai patvirtina 2024 m. spalio 28 d. atsakovės raštas ieškovei. Be to, minėtoje 2024 m. rugsėjo 17 d. sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) yra numatytos aiškios taisyklės ir sąlygos, kaip atliekami mokėtinų sumų įskaitymai. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad atsakovė tinkamai pranešė ieškovei apie atliktą 1500 Eur sumos įskaitymą ir pagrįstai atliko ieškovei skirtos 1500 Eur baudos įskaitymą šia suma sumažindama mokėjimą pagal ieškovės pateiktą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už ieškovės pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atliktus darbus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Rimgauda“ prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2025 m. liepos 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį, priteisti ieškovei UAB „Rimgauda“ iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovė tinkamai pranešė ieškovei apie atliktą 1500 Eur sumos įskaitymą ir pagrįstai atliko ieškovei skirtos 1500 Eur baudos įskaitymą šia suma sumažindama mokėjimą pagal ieškovės pateiktą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už ieškovės pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atliktus darbus. Ieškovas nesutiko ir nesutinka, kad atsakovės jai reiškiamas reikalavimas dėl 1500 Eur baudos yra galiojantis ir turi būti vykdomas, kadangi jis reiškiamas nepagrįstai, nesant tam nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

16.2. Teismas nepagrįstai sprendimo 27 punkte nurodė, kad apie tai, jog išramstymai iškasoje buvo įrengti tik vakare ir iki to laiko darbai iškasoje buvo sustabdyti, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. B.. Kaip matyti iš sprendimo 10 punkto, liudytojas A. B. tvirtino priešingai – kad apie darbų stabdymą ir ar saugu dirbti objekte su juo niekas nekalbėjo. Taigi, teismas pripažino, kad darbai objekte 2024 m. rugpjūčio 7 d. buvo faktiškai stabdyti, nors darbų objekte planą patvirtinęs atsakingas vadovas, priešingai negu nurodoma sprendimo motyvuojamojoje dalyje, apie tokį stabdymą liudijo apskritai nežinojęs, stabdymą patvirtino tik neva darbus stabdęs atsakovo darbuotojas ir darbų organizavimo vadovas, pats buvęs atsakingas už visų darbų vykdymą objekte (įskaitant ir darbų iškasoje) ir pats nurodęs dirbti iškasoje nukentėjusiam atsakovės darbuotojui.

16.3. Teismas nepagrįstai sprendė, jog liudytojas K. P. atsisakė pasirašyti M. J. paruoštoje kortelėje ne dėl to, kad jam kilo kažkokių abejonių dėl kortelėje užfiksuoto turinio, o tik dėl to, kad buvo gavęs nurodytą iš savo vadovo niekur nepasirašyti. Tokią išvadą teismas darė remdamasis tik liudytojo M. J. parodymais, kuris patvirtino, kad K. P. pasirašyti atsisakė, nes jam taip buvo nurodęs elgtis įmonės vadovas, t. y. asmens, kuris teigė, kad surašė Kortelę ir sustabdė darbus 2024 m. rugpjūčio 7 d., nors ieškovės direktoriui ją išsiuntė tik 2024 m. rugpjūčio 12 d., o objekto Darbų vykdymo degiųjų dujų aplinkoje planą patvirtinęs jo kolega teigė apie darbų stabdymą taip pat nieko nežinojęs. Teismas nepagrįstai nevertino sutartinės nuostatos, numatančios, kad įpareigojimas / darbų stabdymo aktas turėtų būti įteikiamas rangovo (ieškovės) vadovui, o ne darbų vadovui ar bet kuriam kitam darbuotojui. Atsakovė neįrodinėjo, kad Kortelė 2024 m. rugpjūčio 7 d. buvo įteikta ieškovės vadovui.

16.4. Teismo posėdžio metu liudiję atsakovės skirtas darbų organizavimo vadovas G. S. ir Darbų vykdymo degiųjų dujų aplinkoje planą, patvirtinęs Dujų tinklo eksploatavimo skyriaus vadovas A. B. tvirtino, kad iškasos gylis siekė 1,5 metro, t. y. žymiai mažiau, negu nurodyta „Darbuotojų laikymosi darbų saugos ir sveikatos reikalavimų darbo vietoje įvertinimo kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini)“. Vertindamas iškasos gylį teismas nepagrįstai vadovavosi tik vienintelio liudytojo, surašiusio Kortelę parodymais ir viena nuotrauka, kurioje matyti, kad ruletė ties iškasos kraštu rodo apie 2 metrus, tačiau nematyti į ką remiasi kitas ruletės galas, t. y. viename iš teismo esminių pripažintame įrodyme apskritai nesimato ar ruletė, kuria neva pamatuotas iškasos gylis įsiremia į iškasos dugną galu, ar yra užlinkusi, ar įsmeigta į gruntą. Toks matavimo būdas, kai matomas tik vienas ruletės galas yra nepatikimas ir tokia nuotrauka, kurioje nematyti pilno ruletės ilgio ir atspirties taško nuo kurio matuojama, skirtingai negu nurodyta sprendime, negali būti vertinama kaip patikimas iškasos gylio įrodymas. Priimdamas nuotrauką kaip patikimą iškasos gylio įrodymą bei nevertindamas visų liudytojų (įskaitant pačios atsakovės darbuotojų, atsakingų už visų darbų objekte organizavimą) paaiškinimų apie realų iškasos gylį, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

16.5. Teismas netinkamai aiškino ir taikė šalių sudarytos sutarties nuostatas. Teismo sprendime nurodytos nuostatos, išdėstytos ne Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Priedo Nr. (duomenys neskelbtini) 4 punkte, kuriame kalbama kaip darbų stabdymą ir kuriuo baudos skyrimą grindžia atsakovė, o 6 punkte numatančiame, kokiais atvejais rangovui gali būti skirta bauda net ir nesustabdžius darbų. Teismo išvada, kad ieškovei galėjo būti skirta bauda bet kuriuo iš nurodytų alternatyvių pagrindų nepagrįsta ir neteisėta, nes kaip matyti iš bylos medžiagos, bauda skirta ne kažkokiais kitais pagrindais, o būtent tik dėl to, kad anot atsakovės, jos atsakingas darbuotojas 2024 m. rugpjūčio 7 d. neva stabdė darbus objekte.

16.6. Teismas nepagrįstai vertino, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) nustatytos aplinkybės šioje byloje neturi reikšmės, nes jos nėra susijusios su šalių sutartine atsakomybe. Kadangi nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas ne iš bet kokios sutartinės nuostatos (nesi)laikymo, o būtent iš to, kad atsakovės teigimu ieškovė pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, tai aplinkybė, kad VDI, atlikusi nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, nenustatė, kad ieškovė ar atsakovė padarė kokius nors darbuotojų saugos ir sveikatos darbe pažeidimus vertintina kaip viena esminių aplinkybių, patvirtinančių, kad atsakovė nepagrįstai skyrė ieškovei baudą už pažeidimus, kurių nenustatė ekspertai darbuotojų saugos ir sveikatos srityje.

16.7. Teismas, priimdamas sprendimą, nevertino, kaip atsakovė laikėsi bendrųjų CK 6.200 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintų sąžiningumo, bendradarbiavimo bei kooperavimosi pareigų. Atsakovė, kuri paskyrė objekto darbų organizatorių, numatė, kad visi darbai gali būti atliekami tik pagal jo nurodymus, ieškovei vykdant darbus pagal darbų organizavimo vadovo nurodymus paskyrė baudą ieškovei už neva padarytus pažeidimus, nors ne ieškovė (jos darbuotojai), o būtent atsakovės skirtas darbų organizavimo vadovas nurodė ne darbo laiku (pietų pertraukos metu), nesant su ieškove suderinto veiksmų plano, dirbti iškasoje, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas. Ieškovė, vykdydama bendradarbiavimo pareigą, visus darbus objekte vykdė tik pagal darbų organizavimo vadovo, t. y. paties atsakovės skirto asmens, nurodymus. Atsakovės vadovaujantys darbuotojai patys organizavo darbus iškasoje, būdami atsakingi už darbuotojų saugą ir sveikatą, vertino iškasą kaip saugią, davė nurodymus 2024 m. rugpjūčio 7 d. joje darbus atlikti atsakovės darbuotojams, tačiau vėliau skyrė baudą ieškovei dėl to, kad neva ši leido dirbti savo darbuotojams toje pačioje iškasoje, kurioje pati atsakovė organizavo ir vykdė darbus. Toks atsakovės elgesys neatitinka sąžiningumo principo ir vertintinas kaip piktnaudžiavimas teisėmis.

16.8. Po 2024 m. rugpjūčio 7 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe, darbai iškasoje turėjo būti ir buvo vykdomi, kadangi užvirtusią iškasą reikėjo sutvarkyti ir paruošti tolimesniems darbams. Taigi, objektyviai darbai negalėjo būti sustabdyti, nes iškasą reikėjo sutvarkyti ir tas buvo padaryta tą pačią 2024 m. rugpjūčio 7 d.

Atsiliepimas

17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą, o Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrosios dalies 12.15 punkte šalys susitarė, kad Sutartyje įtvirtinti konfidencialumo, tarpusavio atsiskaitymo, nuostolių atlyginimo, baudų ir kiti Sutartyje numatyti panašaus pobūdžio įsipareigojimai lieka galioti ir po šios Sutarties galiojimo pabaigos. Atitinkamai, atsakovė pagrįstai vadovavosi Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (įskaitant jos priedus) nuostatomis dėl tarpusavio atsiskaitymo, nuostolių atlyginimo, baudų taikymo net ir po to, kai darbai pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užbaigti ir už juos buvo atsiskaityta.

Šalies argumentai

17.2. Ieškovė nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad vertindamas iškasos gylį teismas nepagrįstai vadovavosi tik vienintelio liudytojo, surašiusio Kortelę parodymais ir viena nuotrauka. Teismas sprendime detaliai ir išsamiai įvertino visus rašytinius įrodymus bei liudytojų paaiškinimus, susijusius su iškasos gylio duomenimis. Taip pat byloje yra objektyvūs duomenys, kurie priimant sprendimą buvo įvertinti teismo, apie tai, kad dujotiekio įgilinimas nurodytas ieškovei atsakovės pateiktoje geodezinių matavimų schemoje, kuriuos atliko UAB „Tiretas“. Schemoje nurodytas įgilinimas iki vamzdžio viršaus yra nuo 1,41 m iki 1,49 m. Paties vamzdžio skersmuo yra 0,22 m (žr. schemos iškarpą atsiliepimo 23 p.). Kadangi darbų atlikimo metu vamzdis yra pilnai atkastas, todėl akivaizdu, kad iškasos gylis buvo didesnis nei 1,50 m (mažiausiai 1,41 m + 0,22 m = 1,63 m; tačiau pagal faktinius duomenis (žr. nuotraukas atsiliepimo 25 p.) matoma, kad iškasa buvo dar gerokai gilesnė, kadangi po atidengtu (atkastu) dujų vamzdžiu taip pat yra ertmė) (atsiliepimo 23 p., sprendimo 26 p.).

17.3. VDI atliktas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas ir atsakovės ieškovės atžvilgiu pritaikyta sutartinė atsakomybė (bauda) faktinių aplinkybių aspektu yra susijusios su skirtingais įvykiais – VDI tyrimas atliktas dėl 2024 m. rugpjūčio 7 d., apie 12 val. 30 min., įvykusio nelaimingo atsitikimo, kurio metu buvo sužalotas atsakovės darbuotojas (pripažinta kad dėl įvykio atsakingas pats nukentėjęs atsakovės darbuotojas), o bauda ieškovei pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pritaikyta dėl atlikto darbų stabdymo, kuris užfiksuotas apie 14 val. 30 min. ir kurį lėmė tai, kad apie 14 val. 20 min. ieškovės (rangovo) darbuotojai dirbo nesaugioje iškasoje, kas kėlė grėsmę minėtų asmenų sveikatai ir gyvybei.

17.4. Priešingai nei teigia ieškovė, 2024 m. rugpjūčio 7 d. atsakovė ne tik turėjo teisinį pagrindą stabdyti darbus, bet tą vienareikšmiškai suponavo ir faktinės aplinkybės, sukūrusios vienareikšmišką atsakovės siekį užkirsti kelią analogiško pobūdžio nelaimingiems atsitikimams minėtoje iškasoje, kurių metu potencialiai galėtų nukentėti atsakovės (ar paties ieškovės) darbuotojai.

17.5. Teismas tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, nepažeisdamas įrodymų pusiausvyros principo. Ieškovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ieškinio reikalavimo pagrįstumą, nes byloje surinkti įrodymai patvirtina priešingai. Ieškovė nepateikė jokių pagrįstų motyvų, kuriais remiantis apeliacinis skundas galėtų būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

18. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

19. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl skolos ir delspinigių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. birželio 20 d. buvo sudaryta Trišalė dujų sistemos pertvarkymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią sudarė ieškovė (Rangovas), atsakovė (Užsakovas) ir klientė UAB „DIFF Finance“. 2024 m. birželio 20 d. sutarties pagrindu ieškovė atsakovės užsakymu atliko polietileninio dujotiekio prijungimo darbus adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugpjūčio 7 d. polietileninio dujotiekio prijungimo darbai adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikti minėtos 2024 m. birželio 20 d. Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Tarp ieškovės ir atsakovės 2024 m. birželio 20 d. buvo sudaryta rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl darbų atlikimo - vidutinio slėgio dujotiekio tinklų ir įrenginių, trukdančių vykdyti statybos darbus, iškėlimo iš užstatymo zonos į gatvę.

21. Atliekant dujotiekio prijungimo darbus adresu (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugpjūčio 7 d. pagal 2024 m. birželio 20 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) objekte įvyko nelaimingas atsitikimas - atliekant dujotiekio perjungimo darbus iškasoje ant darbuotojo užgriuvo žemės ir asfalto nupjauta dalis, dėl to buvo sužalotas AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojas.

22. 2024 m. rugpjūčio 12 d. atsakovė raštu kreipėsi į ieškovę dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo ir nurodė, kad atsakovės Darbuotojų saugos ir aplinkosaugos skyriaus techninės saugos komandos specialistas 2024 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus regione patikrino UAB „Rimgauda“ darbuotojų atliekamus darbus, „Polietileninio dujotiekio prijungimo darbai“ adresu (duomenys neskelbtini) ir nustatė šį darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimą: Darbai vykdomi nesutvirtintoje iškasoje kurios gylis apie 2 – 2,1 m., šioje iškasoje jau buvo tą dieną kritęs gruntas ir prispaudęs žmogų. Darbai buvo sustabdyti vadovaujantis UAB „Rimgauda“ 2024 m. birželio 20 d. rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Specialiųjų sąlygų priedu Priedo Nr. (duomenys neskelbtini) punktu 4.11. „Dėl kitų darbuotojų saugos ir sveikatos bei gaisrinės saugos, darbų vykdymo technologijos reikalavimų pažeidimų, jeigu jie kelia grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei“. Vadovaujantis Specialiųjų sąlygų priedu Priedo Nr. (duomenys neskelbtini), darbai pagal sutartį (duomenys neskelbtini) sustabdyti pirmą kartą, bauda 1500 Eur.

23. Ieškovė 2024 m. rugpjūčio 28 d. raštu atsakovės reikalavimą atmetė, nurodė, kad nesutinka su 2024 m. rugpjūčio 12 d. raštu ir kortele, jog pažeidė darbuotojų saugai ir sveikatai keliamus reikalavimus bei, jog egzistavo pagrindas, numatytas Sutarties Specialiųjų sąlygų Priedo Nr. (duomenys neskelbtini) 4.11. punkte stabdyti darbus. Atitinkamai nesutiko, jog turėtų mokėti 1500 Eur baudą.

24. Tarp ieškovės ir atsakovės 2024 m. rugsėjo 17 d. buvo sudaryta ir Tipinė dujotiekių ir jų įrenginių rekonstravimo/pertvarkymo ir griovimo projektavimo ir montavimo, remonto, techninės priežiūros, gedimų šalinimo darbų, kurių vertė iki 75 000,00 Eur be PVM, sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šią sutartį ieškovė už atliktus darbus 2024 m. lapkričio 15 d. atsakovei išrašė sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2778,36 Eur sumai.

25. Atsakovė 2024 m. rugsėjo 26 d. raštu ieškovei nurodė, kad bauda paskirta pagrįstai, todėl prašė laikytis sutarties nuostatų ir ją apmokėti. Ieškovė 2024 m. spalio 15 d. raštu atsakovei nurodė, kad nesutinka su jai paskirta 1500 Eur bauda, nes 2024 m. rugpjūčio 7 d. „Darbuotojų laikymosi darbų saugos ir sveikatos reikalavimų darbo vietoje įvertinimo kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini)“ nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, todėl taikyti UAB „Rimgauda“ 2024 m. birželio 20 d. rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Specialiųjų sąlygų Priede Nr. (duomenys neskelbtini) numatytas sankcijas nėra teisinio pagrindo.

26. 2024 m. spalio 28 d. raštu atsakovė ieškovei nurodė, kad bauda rangovui paskirta pagrįstai, todėl vadovaujantis sutarties nuostatomis, nurodė ją sumokėti. Informavo, kad šis raštas yra galutinis, ir bendrovė savo pozicijos šiuo klausimu nekeis. Pažymėjo, kad neįvykdžius reikalavimo sumokėti baudą iki 2024 m. lapkričio 15 d., bendrovė imsis priverstinių teisinių priemonių baudos išieškojimui.

27. Ieškovei nesumokėjus atsakovės jai 2024 m. rugpjūčio 12 d. pretenzija paskirtos baudos iki nurodyto 2024 m. lapkričio 15 d. termino, 2024 m. lapkričio 24 d. atsakovė išrašė sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei, kurioje nurodė, kad 1500 Eur bauda skiriama už Sutarties nuostatų pažeidimą pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), Specialiųjų sąlygų Priedo Nr. (duomenys neskelbtini) punktu 4.11. Taip pat nurodė, kad priskaičiuotos baudos suma bus sumažintas mokėjimas pagal PVM sąskaitą - faktūrą serija (duomenys neskelbtini). Atsakovė raštu informavo ieškovę, kad nesumokėta bauda bus išskaičiuota iš ieškovės pateiktos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) už atliktus darbus pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atliekant priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, iš minėtos sąskaitos bus išskaityta pagal sutartį paskirtos 1500 Eur baudos suma, sumažinant mokėjimą pagal sąskaitą, o likusi suma bus pervesta pagal įprastą tvarką, laikantis sutartinių įsipareigojimų.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

28. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog darbai objekte 2024 m. rugpjūčio 7 d. buvo faktiškai stabdyti, nors atsakingas vadovas A. B., priešingai negu nurodoma sprendimo motyvuojamojoje dalyje, apie tokį stabdymą teismo posėdžio metu liudijo apskritai nežinojęs.

Žemesnės instancijos teismas

29. Apeliacinės instancijos teismas išklausęs pirmosios instancijos teismo 2025 m. birželio 9 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašą, nustatė, kad liudytojas A. B. ((duomenys neskelbtini)) teismui nurodė, kad G. S. jam į darbo pabaigą skambino ir sakė, jog „jie negali daryti“, nes sustabdyti darbai ir negali gauti išramstymų (žr. teismo 2025 m. birželio 9 d. posėdžio garso įrašą 00:46:07 – 00:46:14). Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėto liudytojo A. B. teismo posėdžio metu duotus parodymus, skundžiame sprendime pagrįstai nurodė, kad apie tai, jog išramstymai iškasoje buvo įrengti tik vakare ir iki to laiko darbai iškasoje buvo sustabdyti, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. B..

30. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog liudytojas K. P. atsisakė pasirašyti M. J. paruoštoje kortelėje ne dėl to, kad jam kilo kažkokių abejonių dėl kortelėje užfiksuoto turinio, o tik dėl to, kad buvo gavęs nurodytą iš savo vadovo niekur nepasirašyti. Tokią išvadą teismas darė remdamasis tik liudytojo M. J. parodymais. Teismas nepagrįstai nevertino sutartinės nuostatos, numatančios, kad įpareigojimas / darbų stabdymo aktas turėtų būti įteikiamas rangovo (ieškovės) vadovui, o ne darbų vadovui ar bet kuriam kitam darbuotojui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad liudytojų parodymai – tik viena iš įrodinėjimo priemonių civiliniame procese. Liudytojų parodymai turi būti įvertinti pagal visus įrodymams keliamus reikalavimus: ar jie išsamūs ir tikslūs, ar siejasi su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, ar yra objektyvūs ir patikimi; išvada dėl jų patikimumo darytina pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas, vertindamas, ar M. J. (atsakovės Techninės saugos komandos techninės saugos specialistas) tinkamai 2024 m. rugpjūčio 7 d. informavo ieškovės darbų vadovą (J. P.), buvusį statybvietėje apie nustatytą nesaugią darbo aplinką ir darbų stabdymą iki kol iškasa bus paramstyta, sprendimą grindė tiek liudytojo M. J., tiek liudytojo K. P. parodymų kompleksine analize ir įvertinimu. Apeliantės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad nors liudytojas K. P. laikėsi pozicijos, jog jis nepasirašė Darbuotojų laikymosi darbų saugos ir sveikatos reikalavimų darbo vietoje įvertinimo kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini), nes jam kortelėje nurodyta informacija kėlė abejonių, tačiau užimdamas darbų vadovo pareigas ir būdamas atsakingas už tinkamą darbo vietos paruošimą, įvykus nelaimingam atsitikimui, nesiėmė priemonių ir aiškintis aplinkybes, kurios kelia abejonių. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip labiau patikimais rėmėsi liudytojo M. J. parodymais (šio liudytojo parodymų prieštaringumo nenustatyta), kuris patvirtino, kad K. P. pasirašyti atsisakė, nes jam taip elgtis buvo nurodęs įmonės (ieškovės) vadovas. Apeliantės minimos sutartinės nuostatos, numatančios, kad įpareigojimas / darbų stabdymo aktas turėtų būti įteikiamas rangovo (ieškovės) vadovui, nesilaikymas šiuo atveju byloje nustatytų aplinkybių kontekste laikytinas formaliu pažeidimu. Kaip matyti iš teismo posėdžio metu duotų liudytojo K. P. parodymų, 2024 m. rugpjūčio 7 d., žinodamas, jog M. J. ketina jam duoti pasirašyti Darbuotojų laikymosi darbų saugos ir sveikatos reikalavimų darbo vietoje įvertinimo kortelėje, kreipėsi į ieškovės vadovą, siekdamas suderinti poziciją kaip elgtis iškilusioje situacijoje. Taigi, neabejotina, kad apie įvykusį įvykį, kuriuo metu susižalojo atsakovės darbuotojas, ir apie tą pačią dieną sustabdytus darbus ieškovės vadovas buvo informuotas 2024 m. rugpjūčio 7 d, t. y., dar iki jam 2024 m. rugpjūčio 12 d. išsiunčiat minėtą kortelę.

32. Dėl apeliacinio skundo argumento, jog objektyviai darbai negalėjo būti sustabdyti, nes iškasa buvo tvarkoma ir tai buvo padaryta tą pačią dieną (2024 m. rugpjūčio 7 d.), apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip jau nustatyta byloje, ieškovė su atsakove 2024 m. birželio 20 d. pasirašė Rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtos Sutarties pagrindu ieškovė atsakovės užsakymu atliko polietileninio dujotiekio prijungimo darbus, adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, šiuo atveju iškasos tvarkymo/ sutvirtinimo darbai yra nesusiję su Sutartyje numatytais atlikti darbais (tiesioginiu darbų rezultatu) – polietileninio dujotiekio prijungimo darbais. Taigi, apeliantės apeliacinio skundo argumentas, kad Sutartyje numatytų darbų vykdymas apskritai nebuvo sustabdytas vertintinas kaip nepagrįstas.

33. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad vertindamas iškasos gylį pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi tik vienintelio liudytojo M. J., surašiusio Darbuotojų laikymosi darbų saugos ir sveikatos reikalavimų darbo vietoje įvertinimo kortelėje, parodymais ir viena nuotrauka, kurioje matyti, kad ruletė ties iškasos kraštu rodo apie 2 metrus, tačiau nematyti į ką remiasi kitas ruletės galas. Priimdamas nuotrauką kaip patikimą iškasos gylio įrodymą bei nevertindamas visų liudytojų (įskaitant pačios atsakovės darbuotojų, atsakingų už visų darbų objekte organizavimą) paaiškinimų apie realų iškasos gylį, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

34. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas aukščiau nurodytus apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad pagal kasacinio teismo jurisprudencijoje pateiktus įstatyme įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių išaiškinimus, bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, vadovaudamasis įstatymais. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų, gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Teismo sprendimas pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, yra logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015, 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015). Kartu akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Šie įrodymų vertinimo principai atitinka ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

35. Nagrinėjamu atveju, skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, kad vertindamas iškasos gylį, pirmosios instancijos teismas liudytojo M. J. parodymus ir pateiktą nuotrauką vertino atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, įskaitant 2024 m. spalio 30 d. Valstybinės darbo inspekcijos nelaimingo atsitikimo tyrimo akte nurodytą informaciją, taip pat ieškovės atstovo pateiktus paaiškinimus apie tai, jog iškasa nepagrįstai buvo išmatuota giliausioje vietoje, kuri buvo po vamzdžiu, ir toje vietoje nebuvo dirbama. Tai, kad teismas, pasisakydamas dėl iškasos gylio, sprendimą negrindė kitų byloje apklaustų liudytojų parodymais, savaime nereiškia, kad kitų liudytojų parodymai apskritai teismo buvo nevertinti. Kaip jau minėta, liudytojų parodymai yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių civiliniame procese, o įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų, gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. 2024 m. spalio 30 d. Valstybinės darbo inspekcijos nelaimingo atsitikimo tyrimo akte nurodyta, kad bendras iškasos gylis galėjo būti didesnis nei 1,49 metro ir galėjo sudaryti iki 2,0 metro gylio. CPK 197 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią (lot. prima facie). Aplinkybės, nustatytos oficialiuosiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Nagrinėjamu atveju, apeliantė nepateikė įrodymų, paneigiančių 2024 m. spalio 30 d. Valstybinės darbo inspekcijos nelaimingo atsitikimo tyrimo akte nurodytus duomenis. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad vien ta aplinkybė, kad iškasoje įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu nukentėjo žmogus, patvirtina, kad iškasa nebuvo saugi ir nebuvo tinkamai paruošta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad pati ieškovė (jos darbuotojai) įvykio dieną (2024 m. rugpjūčio 7 d.) turėjo teisę fiksuoti, pasitelkdama bet kokias fiksavimo priemones, iškasos gylį ar pateikti pastabas dėl užfiksuoto iškasos gylio neatitikimo realiam gyliui sudarytoje Darbuotojų laikymosi darbų saugos ir sveikatos reikalavimų darbo vietoje įvertinimo kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šia teise nepasinaudojo. Todėl apeliantės teiginiai dėl iškasos gylio vertinami kaip deklaratyvaus pobūdžio ir neįrodyti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas kaip labiau patikimus įrodymus liudytojo M. J. parodymus, jo pateiktą nuotrauką ir 2024 m. spalio 30 d. Valstybinės darbo inspekcijos nelaimingo atsitikimo tyrimo akte nurodytą informaciją, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

36. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) nustatytos aplinkybės šioje byloje neturi reikšmės, nes jos nėra susijusios su šalių sutartine atsakomybe. Šiuo atveju, kaip teisingai nurodo atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, VDI atliktas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas ir atsakovės ieškovės atžvilgiu pritaikyta sutartinė atsakomybė (bauda) faktinių aplinkybių aspektu yra susijusios su skirtingais įvykiais. Tai reiškia, kad vien tai, kad VDI atlikusi nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, nustatė, kad pagrindinė nelaimingo atsikimo darbe priežastis buvo paties nukentėjusiojo darbuotojo veiksmai, nepatvirtina fakto, kad iškasa buvo saugi ir tinkamai paruošta, ką pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime. Nagrinėjamu atveju, ieškovės ieškinys pareikštas dėl skolos ir delspinigių, kilusių iš sutartinių santykių su atsakove, priteisimo, o ne dėl žalos priteisimo ar kitokio pobūdžio reikalavimų, susijusių su atsakovės darbuotoju, kuris patyrė nelaimingą atsitikimą darbe, todėl aplinkybės, kad pagrindinė nelaimingo atsikimo darbe priežastis buvo paties nukentėjusiojo darbuotojo veiksmai, vertinimas nagrinėjamo ginčo kontekste yra pernelyg nutolęs nuo bylos nagrinėjimo objekto. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad net pats tyrimą atlikęs VDI inspektorius konstatavo, kad UAB „Rimgauda“ atsakingas darbuotojas tinkamai neparuošė darbo vietos, nors paskyroje-leidime nurodyta, kad gilesnėje iškasoje kaip 1 metras, iškasa turi būti tinkamai paruošta - nušlaituota arba išramstyta.

37. Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiųjų sąlygų Priede Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytos atsakomybės už saugią aplinką ir darbų saugos reikalavimų pažeidimus, 4.6 ir 4.10 papunkčiuose nurodyta, kad darbai gali būti stabdomi jei atliekant darbus užsakovo objektuose neįvykdytos techninės priemonės arba jų nepakanka darbuotojų saugai užtikrinti taip, kaip numatyta <...> „Gamtinių dujų, suskystintų naftos ir biodujų aplinkoje atliekamų darbų saugos taisyklėse“ bei kituose teisės aktuose ar dėl kitų rangovo darbuotojų veiksmų ar neveikimo, užsakovo darbuotojų vertinimu gresia įvykti nelaimingas atsitikimas. Minėto priedo 6 punkte nurodyta, kad net ir nesustabdžius darbų, užsakovui pareikalavus, rangovui taikomos nuostatos dėl baudos skyrimo, jei rangovo darbuotojai atliekant darbus užsakovo objektuose pažeidžia Gamtinių dujų, suskystintų naftos ir biodujų aplinkoje atliekamų darbų saugos taisykles bei kitus teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą, gaisrinę saugą bei aplinkos apsaugą, reikalavimus ir dėl tokių pažeidimų įvyksta nelaimingi atsitikimai, kurių metu sužalojami arba žūva žmonės.

38. Įvertinus minėtas Sutarties specialiųjų sąlygų Priedo Nr. (duomenys neskelbtini) nuostatas, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime nurodydamas, jog tam, kad atsakovė stabdytų ieškovės darbus pagal 2024 m. birželio 20 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra pakankamas bent vienas iš alternatyvių pagrindų (gamtinių dujų, suskystintų naftos ir biodujų aplinkoje atliekamų darbų saugos taisyklėse įtvirtintų darbuotojų saugos įpareigojimų nesilaikymas; kituose teisės aktuose įtvirtintų darbuotojų saugos įpareigojimų nesilaikymas; kiti rangovo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, dėl kurio užsakovo darbuotojų vertinimu gresia įvykti nelaimingas atsitikimas), tinkamai aiškino ir taikė šalių sudarytos sutarties nuostatas.

39. Kaip jau minėta, 2024 m. rugpjūčio 12 d. atsakovė raštu kreipėsi į ieškovę dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo, kuriame nurodė, kad darbai buvo sustabdyti vadovaujantis UAB „Rimgauda“ 2024 m. birželio 20 d. rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Specialiųjų sąlygų priedu Priedo Nr. (duomenys neskelbtini) punktu 4.11. „Dėl kitų darbuotojų saugos ir sveikatos bei gaisrinės saugos, darbų vykdymo technologijos reikalavimų pažeidimų, jeigu jie kelia grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei“. Vadovaujantis Specialiųjų sąlygų priedu Priedo Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdžius darbus dėl saugos darbe ar gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimų 4 punkte numatytais atvejais, taip pat dėl darbų vykdymo technologijos pažeidimų arba gresiant įvykti nelaimingam atsitikimui, rangovas, užsakovui pareikalavus, privalo sumokėti 1 500 Eur dydžio baudą už pirmą atvejį, kai buvo sustabdyti darbai. Baudos dydis didėja po 500 Eur už kiekvieną sekantį darbų sustabdymą pagal šią Sutartį. Baudos sumos už sekančius darbų sustabdymus didėja palaipsniui iki maksimalios galimos 3 000 Eur baudos sumos už atvejį. Darbai pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdyti pirmą kartą, bauda 1500 Eur. Taigi, baudos skyrimą iš esmės lėmė ieškovės atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos bei gaisrinės saugos, darbų vykdymo technologijos reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo sustabdyti darbai.

40. Apeliacinis skundas taip grindžiamas ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nevertino, kaip atsakovė laikėsi bendrųjų CK 6.200 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintų sąžiningumo, bendradarbiavimo bei kooperavimosi pareigų. Apeliacinis instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, kad ieškovė atsakovės sąžiningumo, bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigų pažeidimą įrodinėja selektyviai atrinktomis aplinkybėmis, nukreiptomis tik prieš atsakovės netinkamą pareigų vykdymą, nors sutarties šalių bendradarbiavimo pareiga yra abipusė ir vienodai įpareigojanti abi (visas) sutarties šalis, todėl bendradarbiavimo ir kooperavimosi principų kontekste turi būti vertinamas abiejų sutarties šalių elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2009). Šiuo atveju, byloje konstatuota, kad ieškovė nesiėmė visų reikalingų priemonių tam, kad rangos sutarties rezultatas būtų pasiektas nepažeidžiant darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų darbo vietoje. Taigi, baudos skyrimą iš esmės lėmė ieškovės netinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės darbuotojui K. P., kuris nelaimingo atsitikimo metu užėmė darbų vadovo pareigas ir buvo atsakingas už tinkamą darbo vietos paruošimą, atsisakius pasirašyti Darbuotojų laikymosi darbų saugos ir sveikatos reikalavimų darbo vietoje įvertinimo kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) ir nesiėmus priemonių aiškintis aplinkybes, kurios kelia jam abejonių, taip pat ieškovei (jos darbuotojams) nesiėmus veiksmų, kad įvykio dieną būtų užfiksuotas kitoks iškasos gylis nei fiksavo atsakovės darbuotojas, laikytina, kad pati ieškovė nesilaikė CK 6.200 straipsnyje įtvirtintų pareigų. Tikėtina, kad ieškovei atlikus minėtus veiksmus ir pateikus atsakovei duomenis (įrodymus), kad iškasa buvo tinkami paruošta ir saugi dirbti, ieškovė galėjo išvengti baudos skyrimo.

41. Nors apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovė tinkamai pranešė ieškovei apie atliktą 1500 Eur sumos įskaitymą ir pagrįstai atliko ieškovei skirtos 1500 Eur baudos įskaitymą šia suma sumažindama mokėjimą pagal ieškovės pateiktą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už ieškovės pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atliktus darbus, tačiau skunde nenurodo, kokios bylos aplinkybės patvirtina teismo sprendimo šioje dalyje neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

42. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant įskaitymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018).

43. Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrosios dalies 12.15 punktu šalys susitarė, kad Sutartyje įtvirtinti konfidencialumo, tarpusavio atsiskaitymo, nuostolių atlyginimo, baudų ir kiti Sutartyje numatyti panašaus pobūdžio įsipareigojimai lieka galioti ir po šios Sutarties galiojimo pabaigos, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai vadovavosi Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nuostatomis dėl tarpusavio atsiskaitymo, nuostolių atlyginimo, baudų taikymo net ir po to, kai darbai pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užbaigti ir už juos buvo atsiskaityta. Tuo tarpu 2024 m. rugsėjo 17 d. šalių sudarytos Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 11.8. punkte nustatyta, kad remiantis sutarties nuostatomis apskaičiuotus delspinigius, baudas ir nuostolius dėl rangovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo užsakovas turi teisę įskaityti, atitinkamai sumažindamas bet kokias užsakovo rangovui priklausančias mokėti sumas pagal bet kurią su rangovu turimą sutartį. Įskaitymas atliekamas pranešant apie tai rangovui raštu.

44. Byloje nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 12 d. atsakovė raštu kreipėsi į ieškovę dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo, kuriame, be kita ko, nurodė, kad darbai pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdyti pirmą kartą, bauda 1500 Eur. 2024 m. spalio 28 d. raštu atsakovė ieškovei nurodė, kad bauda rangovui (ieškovei) paskirta pagrįstai, todėl vadovaujantis sutarties nuostatomis, nurodė ją sumokėti. Informavo, kad šis raštas yra galutinis, ir bendrovė (atsakovė) savo pozicijos šiuo klausimu nekeis. Pažymėjo, kad neįvykdžius reikalavimo sumokėti baudą iki 2024 m. lapkričio 15 d., bendrovė (atsakovė) imsis priverstinių teisinių priemonių baudos išieškojimui. 2024 m. lapkričio 22 d. atsakovė informavo ieškovę, kad nesumokėta bauda bus išskaičiuota iš ieškovės pateiktos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) už atliktus darbus pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

45. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad prievolės įskaitymo metu atsakovė buvo ieškovės kreditorė, turėjo galiojantį ir vykdytiną reikalavimą ieškovės atžvilgiu, taigi įskaitymui atlikti buvo visos CK 6.130 straipsnyje numatytos būtinosios sąlygos. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė apie atliktą įskaitymą tinkamai informavo ieškovę ir pagrįstai atliko ieškovei skirtos 1500 Eur baudos įskaitymą šia suma sumažindama mokėjimą pagal ieškovės pateiktą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už ieškovės pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atliktus darbus.

Dėl bylos procesinės baigties

46. Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam apeliacinio skundo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

47. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

48. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus apeliacinio skundu, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Irena Stasiūnienė