Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2.6. Įvertinęs visas šias nurodytas faktines aplinkybes, kurios buvo išsamiai išdėstytos atsakovės raštuose ieškovei bei atsakant į ieškovės kreipinius, atsakovė vertino, kad pagrįstai ieškovei Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu pritaikė 1500,00 Eur baudą, o ieškovei jos nesumokėjus, pagrįstai atliko įskaitymą pagal Tipinės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu išrašytą sąskaitą faktūrą. atsakovė nepažeidė nei sutartinių įsipareigojimų, nei kitų teisės aktų nuostatų.

2.7. Atsiliepime pažymi, kad ieškovė tik deklaratyviai nurodo, jog atsakovės atliktas įskaitymas nepagrįstas, tačiau iš esmės neginčija atsakovės atlikto įskaitymo (ne)pagrįstumo, nepateikia jokių faktinių ir teisinių argumentų, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą. Apie atliktą įskaitymą ieškovė buvo tinkamai informuota, išsiunčiant jai pranešimą apie taikomas netesybas ir būsimą įskaitymą (žr. 2024 m. spalio 28 d. atsakovės raštą). Dar daugiau, 2024 m. rugsėjo 17 d. Tipinėje sutartyje Nr. 40700/541433 yra numatytos aiškios taisyklės ir sąlygos, kaip atliekami mokėtinų sumų įskaitymai.

2.8. Atsakovė nesutinka su teiginiu, kad atsakovės ieškovei 2024 m. spalio 8 d., 2024 m. lapkričio 22 d. siųstuose raštuose nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, kadangi atsakovės ieškovei siųstuose raštuose ir/ar pateiktuose prieduose buvo pateikta išimtinai faktines aplinkybes atitinkanti korektiška informacija. Darbų atlikimo metu vamzdis yra pilnai atkastas, todėl akivaizdu, kad iškasos gylis buvo didesnis nei 1,50 m (mažiausiai 1,41 m + 0,22 m = 1,63 m; tačiau pagal faktinius duomenis matoma, kad iškasa buvo dar gerokai gilesnė, kadangi po atidengtu (atkastu) dujų vamzdžiu taip pat yra ertmė). Ieškovės nurodoma iškasos vieta (kurioje pastatytos kopėčios) yra akivaizdžiai mažiau gili, joje apatinis grunto sluoksnis yra gerokai aukščiau nei žemiausioje iškasos vietoje. Vertinant iškasos gylį bei faktinį pavojingumą dirbti iškasoje, visais atvejais privalo būti vertinama giliausia iškasos vieta, kas šiuo konkrečiu atveju ir buvo užtikrinta. Ieškovės sąmoningas, atrankiai pasirinktas mažiau gilios iškasos vietos vertinimas yra neracionalus ir nepagrįstas. Nuotraukos užfiksuotos jau po nelaimingo atsitikimo, kurio metu gruntas kartu su virš jo buvusiu asfaltbetonio dangos lakštu užgriuvo (užslinko) ant atsakovės darbuotojo. Tai reiškia, kad užgriuvęs (užslinkęs) gruntas taip pat atsidūrė iškasoje, tokiu būdu suformuodamas skirtingo (nepastovaus) gylio iškasą, kurioje yra ir mažiau gili zona. Tačiau bet kuriuo atveju, kaip ir minėta, vertinant iškasos gylį bei faktinį pavojingumą dirbti iškasoje visais atvejais privalo būti vertinama giliausia iškasos vieta. Akivaizdu, jog iškasos, kurioje 2024 m. rugpjūčio 7 d. įvyko nelaimingas atsitikimas, technologiškai įmanomas mažiausiais gylis buvo 1,63 m (remiantis matavimų duomenimis), tačiau visapusiškai įvertinus atsakovės ieškovei pateiktas bei kartu su šiuo atsiliepimu teikiamas nuotraukas vertintina, kad iškasos gylis (giliausiuose taškuose) buvo apie 2,00 – 2,10 m. Atitinkamai, tokio gylio ir tokio tipo grunte (daugiausia smėlis, žvyras) įrengtose iškasose, neįrengtus papildomų saugumo priemonių, dirbti yra draudžiama.

2.9. Ieškovė teigia, kad Taisyklės nenumato galimybės stabdyti darbus žodiniu nurodymu, o ieškovės vadovui nebuvo įteiktas Taisyklėse numatytas įpareigojimas ir/ar darbų stabdymo aktas, tačiau atsakovė dar kartą pažymi, kad šis teiginys prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir pačios ieškovės patvirtinimui – 2024 m. rugpjūčio 28 d. ieškovė rašte pati aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad ieškovės darbų vadovas nesutiko su ESO techninės saugos specialisto nurodytomis aplinkybėmis, todėl pasirašyti Kortelėje atsisakė. Tai reiškia, kad ieškovė pripažino, jog atsakovės atstovas (darbuotojas – techninės saugos specialistas) surašė DSS kortelę (rašytinį dokumentą), kurią ieškovės atstovas (darbų vadovas) atsisakė pasirašyti. Todėl atsakovė pažymi, kad darbų stabdymas buvo atliktas ne žodžiu, o raštu – užpildant ir pateikiant rangovui (ieškovei) dokumentą – DSS kortelę. Taip pat, atsakovė pažymi, kad DSS kortelėje yra atskira skiltis „Įpareigojimas“, kurioje Rangovas (ieškovė) buvo įpareigota stabdyti darbus, bei po kuria ir nepasirašė Rangovo (ieškovės) darbų vadovas, todėl teiginys kad ieškovės vadovui nebuvo įteiktas Taisyklėse numatytas įpareigojimas, neatitinka tikrovės ir yra visiškai nepagrįstas.

2.10. Atsakovė kategoriškai nesutinka, kad 2024 m. rugpjūčio 7 d. nebuvo teisinio pagrindo stabdyti darbus, kadangi teisinis pagrindas stabdyti darbus buvo tarp ieškovės, atsakovės ir kliento sudaryta Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Šios sutarties projektas aiškinamajame rašte Ukmergės g. 128, Vilniuje, rekonstravimo projektas parengtas vadovaujantis ir Saugos ir sveikatos taisyklėmis statyboje DT-5-00. Be to, Sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyti reikalavimai ir standartai, kurie taikomi darbų atlikimui, t. y. Saugos ir sveikatos taisyklės statyboje DT 5-00, patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 „Dėl Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje patvirtinimo“. Nepaisant aplinkybės, kad šis teisės aktas neteko galios, tačiau atsakovė šiame akte nurodytų reikalavimų Sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojo rangovą (Ieškovę) laikytis atliekant darbus, o rangovas (ieškovė) su tokiu reikalavimu sutiko, todėl privalėjo šiame teisės akte nurodytų reikalavimų darbui iškasoje laikytis. Tai reiškia, kad šiuo atveju ieškovė nesilaikė sutartinių įsipareigojimų, o ne teisinės galios netekusio teisės akto reikalavimo. Akivaizdu, kad tarp ieškovės ir atsakovės sudarytoje Sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) įtvirtinti alternatyvūs savarankiški pagrindai darbams stabdyti: 1) Gamtinių dujų, suskystintų naftos ir biodujų aplinkoje atliekamų darbų saugos taisyklėse įtvirtintų darbuotojų saugos įpareigojimų nesilaikymas; 2) kituose teisės aktuose įtvirtintų darbuotojų saugos įpareigojimų nesilaikymas; 3) kiti Rangovo (ieškovės) darbuotojų veiksmai ar neveikimas, dėl kurio Užsakovo (atsakovės) darbuotojų vertinimu gresia įvykti nelaimingas atsitikimas. Tai reiškia, jog tam, kad atsakovė stabdytų ieškovės darbus pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra pakankamas bent vienas iš šių alternatyvių pagrindų. Atitinkamai, esant tokiai faktinei situacijai, kuomet 2024 m. rugpjūčio 7 d. dėl netinkamai įrengtos iškasos įvyko nelaimingas atsitikimas, atsakovė turėjo pagrindą stabdyti tolimesnius ieškovės darbus. 2024 m. rugpjūčio 7 d. atsakovė ne tik turėjo teisinį pagrindą stabdyti darbus, bet tą vienareikšmiškai suponavo ir faktinės aplinkybės, sukūrusios vienareikšmišką atsakovės siekį užkirsti kelią analogiško pobūdžio nelaimingiems atsitikimams minėtoje iškasoje, kurių metu potencialiai galėtų nukentėti atsakovės (ar pačios ieškovės) darbuotojai. 2024 m. rugpjūčio 7 d. darbus stabdęs darbuotojas yra būtent atsakovės Saugos ir aplinkosaugos skyriaus darbuotojas. Atsakovei nesuprantama, dėl kokių priežasčių ieškovė kelia analogiško pobūdžio abejones ir tokiu būdu siekia klaidinti teismą, visiškai nepaisydama to, kad ši abejonė ne tik objektyviai nepagrįsta, bet ir buvo pašalinta pateikiant ieškovei duomenis ir dokumentus ikiteisminėje stadijoje. Papildomai atsakovė pažymi, jog 2024 m. rugpjūčio 7 d. darbus stabdė ir DSS kortelę surašė atsakovės Darbuotojų saugos ir aplinkosaugos skyriaus Techninės saugos specialistas M. J..

3. Dublike ieškovė nurodo, kad, sutartys Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjamos bylos kontekste yra betarpiškai susijusios tuo, kad, kaip ir nurodė atsakovė atsiliepime, iš pagal Tipinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) mokėtinų sumų atsakovė iš ieškovės išskaitė baudą už neva vykdant darbus pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą darbų saugos pažeidimą, dėl kurio, anot atsakovės, 2024 m. rugpjūčio 7 d. buvo sustabdyti darbai adresu Ukmergės 128, Vilnius.

3.1. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad 2024 m. rugpjūčio 7 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akte VDI aprašydama įvykio aplinkybes nurodė, kad „ESO darbuotojas - dujų tinklo II komandos vadovas G. S. (toliau – komandos vadovas) paaiškino, kad <...> Didesnė iškasos dalis, įskaitant ir dujotiekio trišakį, prie kurio nukentėjo S. J., gylis buvo apie 1,5 m.“ Taigi, pačios atsakovės darbuotojas, vadovavęs darbui įvykio metu, nurodė, kad iškasos gylis buvo apie 1,5 m. Atkreipia dėmesį, kad būtent atsakovės darbuotojas – komandos vadovas, įvertinęs, kad iškasos gylis yra apie 1,5 m. leido sau pavaldiems atsakovės darbuotojams dirbti iškasoje, t. y. iki nelaimingo atsitikimo nė vienam atsakovės darbuotojui, įskaitant komandos vadovą, iškasos gylis neatrodė nesaugus, jų vertinimu gylis siekė apie 1,5 m., o nukentėjusiojo teigimu – apie 1,3 m. Akivaizdu, kad skirtumas tarp 1,5 m. ir 2 m. yra žymus – dažnam darbuotojui 2 m. gylis reikštų, kad iškasos šlaitai yra virš jo galvos, tuo tarpu 1,5 m. gylis reikštų, kad galva kyšo virš iškasos. Sunku patikėti, kad atsakovės darbuotojai, įskaitant komandos vadovą, galėtų taip smarkiai apsirikti vertindami iškasos gylį. Juo labiau, kad komandos vadovas, darbams išsiėmęs paskyrą-leidimą, kuriame turėjo būti numatyti rizikos veiksniai, būtų leidęs jam pavaldiems darbuotojams vykdyti darbus iškasoje, kurios gylis būtų didesnis negu 1,5 m. Vertinant iškasos gylį bei faktinį pavojingumą dirbti iškasoje turi būti vertinama ne bet kuri iškasos vieta, o konkreti vieta, kurioje yra dirbama, nes iškasos šlaitų tvirtinimo tikslas yra apsaugoti joje dirbančius darbuotojus. Iš atsakovės pateiktų nuotraukų nematyti nė vieno iškasoje dirbančio darbuotojo, todėl visiškai neaišku, kuo vadovaudamasi atsakovė teigia, kad darbai 2024 m. rugpjūčio 7 d. apie 14.30 val. buvo vykdomi būtent giliausioje iškasos vietoje, ypač turint omenyje anksčiau paminėtus atsakovės darbuotojų realiai dirbusių iškasoje 2024 m. rugpjūčio 7 d. paaiškinimus. Atsakovė pažymėjo, kad jos atsiliepime pateiktos nuotraukos fiksuotos po nelaimingo atsitikimo (dvi 14.30 val. ir dvi 13.19 val.). ieškovė pažymi, kad visose nuotraukose matyti kasimo technika, bet nė vieno pačioje iškasoje dirbančio žmogaus. Taigi, akivaizdu, kad po nelaimingo atsitikimo darbe, darbai iškasoje turėjo būti ir buvo vykdomi techninėmis priemonėmis iš iškasos šalinant užvirtusio grunto perteklių. Tarp 13.19 val. ir 14.30 val. darytų nuotraukų yra akivaizdus grunto kiekio skirtumas, t. y. vėliau darytose nuotraukose nebesimato asfaltbetonio dangos lakšto, grunto pertekliaus, kurie buvo pašalinti nuotraukose matomu ekskavatoriumi.

3.2. Atsakovė savo 2024 m. spalio 4 d. rašte ieškovei aiškiai nurodė, kad kortelės surašymo metu darbai ir nebuvo vykdomi, nes kortelė pildyta po darbų stabdymo, nustačius, kad ieškovė vykdo darbus nesaugioje darbo vietoje duodant žodinį nurodymą sustabdyti darbus. Taigi, atsakovė pati nurodė, kad darbus neva stabdė žodžiu, o DSS kortelę surašė vėliau. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis atsakomybės už saugią aplinką ir darbų saugos reikalavimų pažeidimus taisyklių (Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Specialiųjų sąlygų Priedas Nr. 5,) užsakovo Darbuotojų saugos ir aplinkosaugos skyriaus darbuotojai ir kiti užsakovo darbuotojai turi teisę tikrinti ir konsultuoti rangovo darbuotojus, dirbančius užsakovui priklausančiuose objektuose, įpareigoti rangovo darbuotojus pašalinti saugos ir sveikatos darbe, aplinkosaugos, gaisrinės saugos teisės aktų reikalavimų pažeidimus, įteikiant įpareigojimą/darbų stabdymo aktą rangovo vadovui. Taigi, Taisyklės nenumato galimybės stabdyti darbus žodiniu nurodymu. Be to, įpareigojimas/darbų stabdymo aktas turėtų būti įteikiamas ieškovės vadovui, o ne darbų vadovui ar bet kuriam kitam darbuotojui. Nagrinėjamu atveju, atsakovė net ir neįrodinėja, kad DSS kortelė buvo įteikta ieškovės vadovui, nors įteikti dokumentą įmonės vadovui elektroniniu paštu ar bet kuriuo kitu informacinėmis technologijomis (tokiomis, kaip telefonas, kuriuo greičiausiai darytos ir iškasos nuotraukos) prieinamu būdu, užtruktų ne daugiau kaip keletą minučių ir tą galima padaryti būnant pačiame objekte.

3.3. Nelaimingas atsitikimas darbe įvyko ne ieškovei ar jos darbuotojams vykdant darbus, o priešingai – ieškovės darbuotojų pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu, jiems nedalyvaujant, o atsakovės darbuotojams nesuderinus veiksmų plano su ieškovės darbų vadovu ir priėmus savarankišką sprendimą vykdyti iš anksto neaptartus darbus. Lietuvos Respublikos Valstybinė darbo inspekcija (toliau – VDI), ištyrusi nelaimingo atsitikimo priežastis, nelaimingo atsitikimo tyrimo akte pagrindine nelaimingo atsitikimo priežastimi būtent ir nurodė neatsargų atsakovės darbuotojo elgesį (darbą iškasoje negavus darbų vadovo leidimo ir neįsitikinus šlaitų tvirtumu). Todėl niekaip nesuprantama atsakovės pozicija, kad būtent ieškovė, kurios darbuotojai pertraukos metu net nebuvo šalia iškasos ir nevykdė jokių darbų, nesiėmė priemonių sutvirtinti iškasos, kurioje tuo metu neturėjo būti vykdomi jokie darbai, šlaitų ir dėl to neva kilo pavojus darbuotojų saugai, įvyko nelaimingas atsitikimas ir atitinkamai atsirado pagrindas stabdyti ieškovės darbus objekte. Pažymi, kad ieškovės darbų vadovas, prieš pavesdamas atlikti darbus, kiekvieną kartą vertino darbų atlikimo saugos aspektus bei nepavedė nei ieškovės, nei atsakovės darbuotojams atlikti jokių darbų, dėl kurių nebūtų įvertinta rizika ir nesiimta tinkamų saugos priemonių. Akivaizdu, kad darbų stabdymui nebuvo teisinio pagrindo ne tik dėl to, kad atsakovė tokį darbų stabdymą motyvuoja nebegaliojančiais teisės aktais, bet ir dėl to, kad iškasos gylis vietoje, kurioje buvo vykdomi darbai, neviršijo 1,5 m. (ką patvirtino ir realiai toje iškasoje dirbę atsakovės darbuotojai), o taip pat dėl to, kad nelaimingą atsitikimą lėmė iš esmės neatsargūs pačios atsakovės darbuotojų veiksmai, o ne ieškovės, kaip rangovo, netinkamas saugos reikalavimų laikymasis.

4.1. Visų pirma, iš dubliko turinio matyti, jog ieškovė nesutinka su atsakovės į bylą pateiktais objektyviais duomenimis dėl ginčui aktualios iškasos gylio ir tai grindžia tuo, kad atsakovės darbuotojas, vadovavęs darbui įvykio metu, nurodė, kad iškasos gylis buvo apie 1,5 m. Atsakovė neginčija aplinkybės, kad atsakovės darbuotojas teikdamas paaiškinimus nurodė, kad nelaimingo atsitikimo metu iškasos gylis buvo apie 1,50 m. Pažymėtina, kad šis gylio duomuo yra pagrįstas subjektyviu, vizualiai („iš akies“) konkretaus asmens atliktu iškasos gylio įvertinimu. Toks duomuo nėra ir negali būti laikomas objektyviu ir/ar absoliučiai tiksliu, kadangi kyla tik iš subjektyvaus asmeninio vertinimo. Bendrąja prasme, asmeniui atliekant vien tik vizualų aplinkos vertinimą („iš akies“) nėra galimybės tiksliai nustatyti, ar iškasos gylis yra lygus 1,50 m / 1,60 m / 1,70 m ar pan. Todėl šios bylos kontekste būtina vadovautis objektyviais duomenimis pagrįstais atsakovės paaiškinimais bei pateiktais tai patvirtinančiais įrodymais. Aktualaus dujotiekio įgilinimas nurodytas ieškovei atsakovės pateiktoje geodezinių matavimų schemoje, kuriuos atliko UAB „Tiretas“. Schemoje nurodytas įgilinimas iki vamzdžio viršaus yra nuo 1,41 m iki 1,49 m. Paties vamzdžio skersmuo yra 0,22 m. Kadangi darbų atlikimo metu vamzdis buvo pilnai atkastas, todėl akivaizdu, kad iškasos gylis buvo didesnis nei 1,50 m (mažiausiai 1,41 m + 0,22 m = 1,63 m; tačiau pagal faktinius duomenis matoma, kad iškasa buvo dar gerokai gilesnė, kadangi po atidengtu (atkastu) dujų vamzdžiu taip pat yra ertmė. Taigi, įvertinus visus su atsiliepimu į bylą jau pateiktus dokumentus, akivaizdu, jog iškasos, kurioje 2024 m. rugpjūčio 7 d. įvyko nelaimingas atsitikimas, technologiškai įmanomas mažiausiais gylis buvo 1,63 m (remiantis geodezinių matavimų duomenimis), tačiau visapusiškai įvertinus atsakovės ieškovei ikiteisminėje ginčo stadijoje pateiktas bei kartu su atsiliepimu į bylą pateiktas nuotraukas vertintina, kad iškasos gylis (giliausiuose taškuose) darbų stabdymo metu buvo apie 2,00 – 2,10 m. Atitinkamai, tokio gylio ir tokio tipo grunte (daugiausia smėlis, žvyras) įrengtose iškasose, neįrengtus papildomų saugumo priemonių, dirbti yra draudžiama. Ieškovė dublike teigia, jog vertinant iškasos gylį bei faktinį pavojingumą dirbti iškasoje turi būti vertinama ne bet kuri iškasos vieta, o konkreti vieta, kurioje yra dirbama, nes iškasos šlaitų tvirtinimo tikslas yra apsaugoti joje dirbančius darbuotojus. Atsakovė laikosi pozicijos, jog vertinant iškasos gylį bei faktinį pavojingumą dirbti iškasoje visais atvejais privalo būti vertinama giliausia iškasos vieta, kas šiuo konkrečiu atveju ir buvo užtikrinta. Ieškovės sąmoningas, atrankiai pasirinktas mažiau gilios iškasos vietos vertinimas yra neracionalus ir nepagrįstas. Tokia ieškovės pozicija prieštarauja elementariai logikai ir bendriesiems fizikos dėsniams, kadangi didžiausią iškasos šlaitų įgriuvimo (slinkimo) riziką visais atvejais kelia būtent žemiausia (giliausia) iškasos vieta. Net ir tuo atveju, jeigu konkrečiu momentu darbuotojas nedirbtų žemiausioje (giliausioje) iškasos vietoje (pvz., dar nebūtų jos pasiekęs, o tik eitų link jos) būtent ji išlieka pagrindiniu rizikos veiksniu dėl iškasos šlaitų įgriuvimo (slinkimo). Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai (šiuo konkrečiu atveju – iškasos įrengimas) privalo būti užtikrinti atsižvelgiant į pagrindinį rizikos veiksnį.

4.2. Ieškovė dublike nurodo, kad įpareigojimas/darbų stabdymo aktas turėtų būti įteikiamas ieškovės vadovui, o ne darbų vadovui ar bet kuriam kitam darbuotojui. Nagrinėjamu atveju, atsakovė net ir neįrodinėja, kad DSS kortelė buvo įteikta ieškovės vadovui. Kaip jau buvo minėta, atsakovės inicijuotas darbų stabdymas 2024 m. rugpjūčio 7 d. buvo užfiksuotas surašant DSS kortelę, kurią pasirašė tik atsakovės atstovas, kadangi ieškovės atstovas (darbų vadovas) atsisakė tai padaryti. Atsakovė pažymi, kad 2024 m. rugpjūčio 28 d. Rimgauda rašte pati ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad ieškovės darbų vadovas nesutiko su ESO techninės saugos specialisto nurodytomis aplinkybėmis, todėl pasirašyti Kortelėje atsisakė. Tai reiškia, kad ieškovė pripažino, jog atsakovės atstovas (darbuotojas – techninės saugos specialistas) surašė DSS kortelę (rašytinį dokumentą), kurią ieškovės atstovas (darbų vadovas) atsisakė pasirašyti. Todėl atsakovė dar kartą pažymi, kad darbų stabdymas buvo atliktas ne žodžiu, o raštu – užpildant ir pateikiant rangovui (ieškovei) dokumentą – DSS kortelę. Taip pat, atsakovė pažymi, kad DSS kortelėje yra atskira skiltis „Įpareigojimas“, kurioje rangovas (ieškovė) buvo įpareigotas stabdyti darbus, bei po kuria ir nepasirašė rangovo (ieškovės) darbų vadovas, todėl teiginys kad ieškovės vadovui nebuvo įteiktas Taisyklėse numatytas įpareigojimas, neatitinka tikrovės ir yra visiškai nepagrįstas. Atsižvelgiant į 2024 m. rugpjūčio 8 d. atsakovės Darbuotojų saugos ir aplinkosaugos skyriaus Techninės saugos specialisto M. J. paaiškinimą dėl nelaimingo atsitikimo, darytina išvada, kad apie 2024 m. rugpjūčio 7 d. atlikto darbų stabdymo faktines aplinkybes buvo informuotas ne tik ieškovės darbų vadovas, bet ir ieškovės, kaip juridinio asmens, vadovas (direktorius), kuriam informacija buvo pateikta ne tik 2024 m. rugpjūčio 12 d. ESO raštu, bet ir paties įvykio dieną (2024 m. rugpjūčio 7 d.); atitinkamai, ieškovės vadovas (direktorius) davė nurodymą ieškovės darbuotojui (darbų vadovui K. P.) nepasirašyti 2024 m. rugpjūčio 7 d. DSS kortelės.

5. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė tenkinti pilna apimtimi motyvais bei argumentais išdėstytais ieškinyje, nesutiko su atsakovės atsiliepimu ir teismo posėdžio metu išdėstytais argumentais. Atsakovė išskaitė baudą iš kitos sutarties - tai fakto klausimas. Atsakovas baudą vykdant vieną sutartį išskaitė iš kitos sutarties mokėjimų. Tai yra atskiros sutartys, kurios tarpusavyje nesusijusios, todėl jau vien faktas, kad pagal vieną sutartį paskirtą baudą atsakovė išskaičiavo iš kitos sutarties rangos darbų apmokėjimo, yra nepagrįstas. Nelaimingo atsitikimo tyrimas baigtas, todėl baudos paskyrimas yra gynybinė atsakovo pozicija, nors nelaimingo atsitikimo metu iškasoje dirbo atsakovo darbuotojai pagal atsakovo darbų vadovo nurodymą. Lieka neaišku, kodėl iki darbų stabdymo atsakovo darbuotojams dirbant iškasoje ir vadovaujant atsakovo įgaliotiems asmenims, jokie darbų stabdymai nebuvo atliekami, tai buvo padaryta tik po nelaimingo atsitikimo. Nelaimingo atsitikimo metu nukentėjo darbuotojas, kuris ten dirbo pietų pertraukos metu. Taisyklės, kurios nurodytos dokumentuose (DT500) negalioja. Iškasa nebuvo gili, pagal byloje esančius duomenis gylis 1,41 – 1,49 pagal planą, atsakovas pateikia nuotrauką giliausioje iškasos vietoje, tačiau nereikia matuoti giliausios vietos, nes šiuo atveju ta vieta po vamzdžiu, kur žmonės nevaikšto ir ten neįmanoma palįsti, gylis matuojamas toje vietoje, kurioje yra dirbama. Dėl darbų stabdymo kortelės – įmonei pateikta ik po 5 dienų kai buvo surašyta – rugpjūčio 12 dieną, todėl lieka neaišku, kas trukdė pagal pačios atsakovės nustatytą tvarką įteikti šiuos dokumentus iš karto po įvykio. Nelaimingo atsitikimo tyrimo metu buvo apkaltintas pats atsakovės darbuotojas, nėra duomenų apie darbų saugos ir sveikatos pažeidimus iš darbdavių pusės, todėl atsakovė negali kaltinti ieškovės dėl darbų saugos ir sveikatos pažeidimų, jeigu institucija tokių pažeidimų nenustatė. Akivaizdu, kad atsakovė vengia atsakomybės, nebuvo akivaizdaus fakto dėl darbų saugos ir sveikatos neatitikimų reikalavimams, kuo yra kaltinama ieškovė. Mano, kad bauda paskirta ir išskaičiuota netinkamai, todėl ieškinys turėtų būti tenkintinas pilna apimtimi. Nelaimingo atsitikimo metu 2024 m. rugpjūčio 7 d,. 12:30 val. pietų metu buvo sužalotas ESO darbininkas, po to darbai nebuvo sustabdyti ir toliau darbai nebuvo stabdomi, po pietų reikėjo atkasti viską ir paruošti darbo vietą, ten dirbo ir ieškovės, ir atsakovės darbuotojai.

6. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti. Tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytos dvi darbų atlikimo sutartys, pagal 2024 m. birželio 20 d. sutartį ieškovė atliko darbus objekte adresu Ukmergės g. 128, Vilnius, kuriame ir įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. Nurodė, kad dirbant pagal sudarytą sutartį 2024 m. rugpjūčio 7 d. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe dėl kurio tyrimas Valstybinėje darbo inspekcijoje yra baigtas. Ginčo dėl atliktų darbų tarp šalių nėra, bauda ieškovei buvo skirta pagal pirmąją (2024 m. birželio 20 d. ) sutartį, o baudos suma išskaityta iš pagal vėlesnę sutartį ieškovei mokėtinos sumos. Įskaitymas buvo atliktas teisėtai, nes šiuo atveju tarp šalių buvo vienarūšiai priešpriešiniai reikalavimai, sutartyje Nr. 40700/541433 buvo numatytos konkrečios sąlygos, kurios leido atlikti įskaitymą (11.8 punktas), apie įskaitymą taip pat buvo pranešta ieškovei raštu. Dėl 2024 m. rugpjūčio 7 d. nelaimingo atsitikimo darbe akcentuoja, kad šis įvykis nedaro įtakos ieškovės atsakomybei ar įtakos dėl atsakovo ieškovei pritaikytos baudos. Dėl minėto įvykio buvo atliktas tyrimas, kuris yra baigtas, šio įvykio metu buvo sužalotas darbuotojas, šis įvykis tapo priežastimi atsakovės darbuotojų saugos ir sveikatos specialistui atvykti į vykdomų darbų vietą, kuris įvertino faktinę situaciją. Tuo metu ieškovės darbuotojai dirbo iškasoje, kurioje prieš tai buvo įvykęs nelaimingas atsitikimas. Iškasos šlaitai buvo nesutvirtinti, gruntas buvo žvyro, smėlio pagrindas, išmatuotas iškasos gylis, nustatyta, kad pačios ieškovės darbuotojams yra nesaugu ten dirbti. Vėliau Darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimas, kuris kildinamas iš sutartinių santykių, įvyko ne nelaimingo atsitikimo 12.30 val., metu, bet tada, kai gavus informaciją apie įvykį ir patikrinus įvykio vietą, pačios ieškovės darbuotojai dirbo iškasoje nesaugiomis sąlygomis atsakovės užsakymu atliekant darbus. Valstybinės darbo inspekcijos tyrimas dėl tą pačią dieną 12.30 val. įvykusio nelaimingo atsikimo darbe yra pabaigtas, dėl įvykio nustatyta paties darbuotojo kaltė, tačiau tai nepaneigia ieškovės ir atsakovės sutarties ir galimybės taikyti sutartinę atsakomybę. Dėl negaliojančių ieškovės minimų Taisyklių, atsakovė neginčija, kad šis teisės aktas buvo netekęs galios įvykio metu, tačiau šio teisės akto nuostatos buvo inkorporuotos į tarp šalių sudarytą sutartį ir tapo sutarties dalimi, todėl jomis ir buvo vadovaujamasi. Atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad iškasos gylis buvo mažiausiai 1,6 m gylio, ji nebuvo išramstyta, šioje iškasoje tą dieną jau buvo įvykęs nelaimingas atsitikimas, nepaisant to, ieškovė šioje iškasoje tęsė darbus ir jų nestabdė, nepaisant to, kad atsakovė ėmėsi veiksmų sustabdyti darbus – buvo surašytas darbuotojų saugos ir sveikatos kortelė su įpareigojimu stabdyti darbus, tačiau ieškovės atstovai nesutiko pasirašyti šio dokumento, nes ieškovo vadovas neleido savo darbuotojams pasirašyti jokių dokumentų. Remiantis tuo, ieškovei buvo išskaityta sutartyje numatyta 1500 Eur bauda už nesaugias sąlygas darbo vietoje, bauda išskaityta iš ieškovei mokamo užmokesčio už atliktus darbus. Atsakovė yra pateikusi faktinius duomenis apie iškasos gylį ir vertina, kad pagrįstai išrašė baudą, negavęs apmokėjimo, pagrįstai šią baudą išskaitė iš kito mokėjimo ir padarė išskaitymą. Negali pasakyti, kada tiksliai po nelaimingo atsitikimo atvyko Darbo inspekcijos darbuotojas, o atsakovės darbuotojas, atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą darbe, atvyko šiek tiek po 13 val. Ieškovės darbuotojai atsisakė pasirašyti kortelę, todėl ši kortelė iš karto įvykio vietoje ir nebuvo įteikta ieškovės darbuotojams. Atsakovės darbuotojai netęsė darbų po nelaimingo atsitikimo. Iki nelaimingo atsitikimo toje iškasoje darbas buvo organizuojamas bendrai tiek ieškovės, tiek atsakovės darbuotojų. Ieškovės darbuotojai tęsė darbus iki tol, kol atvyko atsakovės darbuotojas, atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą darbe.

7. Liudytojas K. P. teismo posėdžio metu parodė, kad nelaimingas atsitikimas objekte įvyko 2024 m. rugpjūčio 7 d. pietų metu. Jis pats tuo metu statybvietėje nebuvo, nes tuo metu pietavo. Po pietų, apie 13 val. atvažiavęs į statybvietę, pamatė ‚Eso“ darbuotoją tranšėjoje valantis purvą nuo savęs, kuris pasakė, kad nušliuožė šlaitas. Buvo iškviestos specialiosios tarnybos, kurios išsivežė nukentėjusį darbuotoją. Išvažiavus tarnyboms, buvo priėjęs „Eso“ darbuotojas su dokumentacija, kuris pasirodė po įvykio, ir prašė pasirašyti kažkokią kortelę, pasikonsultavus su įmonės direktoriumi, jam buvo paaiškinta spręsti vietoje, ir jeigu jam atrodys, kad dokumentas kelia abejonių, tai jo nepasirašyti. Kadangi jam rodomas dokumentas kėlė abejonių, t. y. darbų stabdymo aktas turi būti pasirašytas statybos darbų vadovo, techninės priežiūros vadovo, nurodytas teisės aktas, kuo remiantis yra stabdomi darbai, nurodytas laikotarpis, kuriam yra stabdomi darbai, šiame dokumento to nebuvo nurodyta, tranšėja pamatuota ne toje vietoje, kurioje užgriuvo, dėl to jo ir nepasirašė. Minėtame dokumente buvo paminėta, kad tas darbuotojas nori stabdyti darbus, tas asmuo, surašęs dokumentą, negalėjo būti statybvietėje, todėl jis nepasirašė. Kai tas asmuo išvyko iš statybvietės, jis paklausė „Eso“ darbų vadovo, ar yra sustabdyti darbai, ar galima tęsti darbus, jam buvo atsakyta, kad jokių sustabdymų nėra ir darbus galima tęsti kaip numatyta plane. Tada kreipėsi į techninės priežiūros inžinierių, ar yra sustabdyti darbai, jis taip pat patikino, kad darbai nėra sustabdyti, patikino, kad gali tęsti darbus, todėl vėliau tęsiami darbai pagal patvirtintą planą – pašalintos grėsmės, nušlaituoti paviršiai, kurie kėlė grėsmę, ir toliau tęsė darbus – iškeltas atpjautas vamzdis, užvirinta aklė, privirintos movos, įdėtas į tranšėją naujas vamzdis, suvirintas ir atlikti bandymai. Jis atvyko į įvykio vietą apie 13 valandą po pietų pertraukos ir rado sužalotą ESO darbuotoją. Greitoji išsivežė sužalotą darbuotoją. Kažkoks žmogus jam davė pasirašyti kortelę, kad stabdomi darbai, bet jis nepasirašė. Kai įvyko įvykis, jokie darbai nevyko, buvo sprendžiami žmogaus gelbėjimo klausimai. Jam G. S. vietoje pasakė, o G. B. telefonu pasakė, kad darbai nėra stabdomi ir jų įmonė gali tęsti darbus, jis nesiaiškino aplinkybių dėl kortelės surašymo ir jos pasirašymo. Jis rašė rašytinį paaiškinimą Darbo inspekcijai, inspektorius kalbėjo labai agresyviai, todėl jis atsisakė jam duoti paaiškinimus žodžiu. Nukentėjusysis „Eso“ darbuotojas atsidūrė tranšėjoje, greičiausiai jam nurodymą atlikti darbus davė jo darbų vadovas. Prieš pietų pertrauką su „Eso“ darbų vadovu buvo sutarę, kad darbai bus tęsiami po pietų pertraukos, bet buvo nesilaikyta žodinio susitarimo. Tarnybos statybvietėje užtruko gal 1-2 valandas. Išvykus tarnyboms jokie darbai nebuvo stabdomi ir buvo dirbama taip, kaip suplanuota. Papildomai buvo atgabenti skydai tranšėjos sutvirtinimui, kad būtų galima sumontuoti dujotiekį. Vykstant darbams objekte, iškasa nuolat būna aptverta, net ir pietų metu, ir žmonių ten neturėjo būti.

8. L. M. J. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra uždarosios akcinės bendrovės „Eso“ techninės saugos specialistas, atsakingas įmonėje už darbuotojų saugą. 2024 m. rugpjūčio 7 d. jam paskambino įmonės darbuotojas A. B. ir pranešė, kad įvyko nelaimingas atsitikimas Ukmergės g. 128 , Vilniuje, todėl ir jis nuvyko į įvykio vietą. Atvykęs nukentėjusiojo jau nerado, jis buvo nuvežtas į gydymo įstaigą, tačiau įvykio vietoje buvo ieškovės ir atsakovės darbuotojai. Apžiūrinėdamas įvykio vietą ir priėjęs prie iškasos, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, joje rado vieną dirbantį UAB „Rimgauda“ darbuotoją. Tada jo paklausė, ar jis mano, kad jam saugu dirbti toje vietoje, kur ką tik įvyko nelaimingas atsitikimas, šis atsakė, kad jam nedrąsu. Tada paprašė jo išlipti iš iškasos ir informavo darbų vadovą, kad darbai turi būti stabdomi, nurodė, kad jie turi įsirengti iškasą taip, kad joje būtų saugu dirbti. Pamatavus iškasos gylį, jos gylis buvo apie 2 metrai, gal 2,1 m., todėl turėjo būti įrengti paramstymai, arba ji turėjo būti nušlaituota, kad nebūtų stačių kampų ir nevirstų. Tada pradėjo pildyti darbuotojų laikymosi saugos ir sveikatos darbe kortelę, supažindino UAB ‚Rimgauda“ darbų vadovą K. P., tačiau šis atsisakė pasirašyti po kortele teigdamas, kad jo vadovas nieko nepasirašinėtų. Darbų vadovui pasakė, kad iškasoje turi būti įrengti paramstymai, kad joje būtų galima dirbti. Tada darbų vadovas pradėjo ieškoti paramstymų, kažkam skambino, tačiau kiek laiko paaiškėjo, kad jie neturi iš kur gauti paramstymų, todėl darbų nebetęs, todėl iškasa buvo aptverta ir jis išvyko iš tos statybvietės. Kiek žino, kitą dieną darbai buvo baigti, paramstymus paskolino „Eso“. Jis į įvykio vietą atvyko apie 14:30 val. ir rado dirbantį „Rimgaudos“ darbuotoją iškasoje prie dujotiekio, kiek pamena, tas darbuotojas kažką darė prie dujotiekio vamzdžio, tvarkė kažkokią su izoliaciją ar pan., jis neatliko iškasos tvarkymo po nelaimingo atsitikimo, jis atliko darbus su dujotiekiu. Jis paprašė jo išlipti ir žodžiu informavo, kad darbai negali būti tęsiami būtent siekiant užkardyti dar vieną nelaimingą atsitikimą, kad daugiau nepasikartotų. Po to iškasoje daugiau niekas nedirbo. Iškasos gylį pamatavo iškart nuvykęs, iškasa buvo 2 m. gylio ir turėjo būti paramstymai. Kol jis ten buvo, daugiau iškasoje jokie darbai nebuvo vykdomi. Jis kortelę pildė apie 10 – 15 minučių, iš karto ją davė pasirašysi K. P., bet jis kategoriškai atsisakė pasirašyti, paaiškino, kad jam jo vadovas nurodė niekur nepasirašinėti, K. P. nieko neminėjo, kad kažkokios aplinkybės buvo nurodytos netinkamai ar pan. Už statybvietę atsakingas yra užsakovo darbų vadovas. Kai jis atvažiavo, „ESO“ darbuotojas tranšėjoje nedirbo, dirbo UAB „Rimgauda“ darbuotojai, todėl jis bendravo būtent su UAB „Rimgauda“ darbų vadovu ir darbuotojais. Iki nelaimingo atsitikimo tranšėjoje dirbo ir „Eso“ darbuotojai. Darbų stabdymas buvo skirtas darbo vietai, o ne darbuotojui. Rangovo vadovas apie nustatytą pažeidimą buvo informuotas po kelių dienų išsiunčiant jam apie tai informaciją. „Eso“ darbų vadovas G. S. buvo statybvietėje, jis žodžiu informavo ir visus „Eso“ darbuotojus, kad negalima tęsti darbų nesaugioje iškasoje.

9. Liudytojas G. S. teismo posėdžio metu parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 7 d. atvykus į objektą, jame dirbo ieškovės darbuotojai. Jo užduotis buvo atjungti dujotiekio atkarpą, įlipo į iškasą jų (atsakovės) darbuotojas ir tada griuvo šlaitas ir atskilęs asfalto luitas. Kai greitoji pagalba išsivežė darbuotoją, tada ieškovės darbuotojai sutvarkė tą duobę, bet jie neturėjo išramstymų, tai jis su kitais darbuotojais paėmė išramstymus iš savo įmonės, t .y iš AB „Eso“, ir ieškovės darbuotojai sudėjo išramstymus. Po nelaimingo atsitikimo (apie 12-13 val.) informavo savo tiesioginį vadovą A. B.. Iškasa buvo apie 1,5 metro gylio. Po nelaimingo atsitikimo jie nebetęsė darbo, nes nebuvo išramstymų. Ieškovė išramstymų neturėjo, tai liudytojas juos parūpino iš atsakovės ir ieškovės darbuotojai išramstymus sumontavo tik apie 20 val. Jis paprašė UAB „Rimgaudos“ darbuotojo, kad nupjautų trišakį. Raštiško sutikimo nebuvo, bet jo darbų vadovas buvo netoliese ir viską girdėjo. Atrodė saugiai iškasa - neturėjo ji nugriūti, bet nugriuvo. Po įvykio darbų saugos atstovas pasakė, kad darbų negali tęsti, kol nebus išramstymų, todėl darbai ir nevyko iki vakaro, viskas ir užtruko iki vakaro, nes UAB „Rimgauda“ išramstymų neturėjo, o iš AB „Eso“ jie buvo paimti tik vakare. Po įvykio AB „Eso“ darbuotojai iškasoje nebedirbo, UAB „Rimgauda“ darbuotojai paruošė iškasą paramstymams. Aptverta buvo pati duobė. Nepamena, kada tiksliai atvyko darbų saugos specialistas, atvykęs jokio dokumento jam nepateikė, bet žodžiu jam buvo pasakyta, kad darbai yra sustabdyti, todėl AB ‚Eso“ darbuotojai iškasoje po įvykio nebedirbo.

10. Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad apie 12 val. gavo skambutį apie nelaimingą įvykį objekte. Į objektą atvyko apie 13:15 val. Matė kaip įkėlė darbuotoją į greitosios automobilį. Nufotografavo iškasą ir apie įvykį informavo darbų saugos specialistą. Jis toje vietoje buvo apie 1,5 val. Kol jis buvo įvykio vietoje, tai kažkas ten vaikščiojo, bet kas ir ką darė, tai jis nematė, nes buvo paėjęs toliau nuo įvykio vietos. Apie 17 val. jam paskambino G. S. ir pasakė, kad ieškovė neturi išramstymų, tada jie suorganizavo iš savo įmonės, kad tą patį vakarą galėtų sutvarkyti dojotiekį, kad neįvyktų dujų nuotėkis. Apie darbų stabdymą ir ar saugu čia dirbti, su juo niekas nekalbėjo. Už iškasų saugą turėjo būti atsakinga ieškovė, darbus koordinavo G. S. ir jį informavo apie darbų plano pasikeitimą.

15. Ieškovė 2024 m. rugpjūčio 28 d. raštu atsakovės reikalavimą atmetė, nurodė, kad nesutinka su 2024 m. rugpjūčio 12 d. raštu ir kortele, jog pažeidė darbuotojų saugai ir sveikatai keliamus reikalavimus bei, jog egzistavo pagrindas, numatytas Sutarties Specialiųjų sąlygų Priedo Nr. 5 4.11. punkte stabdyti darbus. Atitinkamai nesutinka, jog turėtų mokėti 1500 Eur baudą.

17. Ieškovė 2024 m. spalio 15 d. raštu atsakovei nurodė, kad nesutinka su jai paskirta 1500 Eur bauda, nes 2024 m. rugpjūčio 7 d. „Darbuotojų laikymosi darbų saugos ir sveikatos reikalavimų darbo vietoje įvertinimo kortelėje Nr. 6“ nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, todėl taikyti UAB „Rimgauda“ 2024 m. birželio 20 d. rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Specialiųjų sąlygų Priede Nr. 5 numatytas sankcijas nėra teisinio pagrindo.

18. 2024 m. spalio 28 d. raštu atsakovė ieškovei nurodė, kad bauda rangovui paskirta pagrįstai, todėl vadovaujantis sutarties nuostatomis, nurodė ją sumokėti. Informavo, kad šis raštas yra galutinis, ir bendrovė savo pozicijos šiuo klausimu nekeis. Pažymėjo, kad neįvykdžius reikalavimo sumokėti baudą iki 2024 m. lapkričio 15 d., bendrovė imsis priverstinių teisinių priemonių baudos išieškojimui.

19. Kaip minėta, 2024 m. rugsėjo 17 d. sudarytos sutarties kitos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovė už atliktus darbus 2024 m. lapkričio 15 d. atsakovei išrašė sąskaitą Nr. RIMG19355 2778,36 Eur sumai.

20. Ieškovei nesumokėjus atsakovės jai 2024 m. rugpjūčio 12 d. pretenzija paskirtos baudos iki nurodyto 2024 m. lapkričio 15 d. termino, 2024 m. lapkričio 24 d. atsakovė išrašė sąskaitą-faktūrą Nr. ESO24N009333 ieškovei, kurioje nurodė, kad 1500 Eur bauda skiriama už Sutarties nuostatų pažeidimą pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), Specialiųjų sąlygų Priedo Nr. 5 punktu 4.11. Taip pat nurodė, kad priskaičiuotos baudos suma bus sumažintas mokėjimas pagal PVM sąskaitą - faktūrą serija RIMG19355. Atsakovė raštu informavo ieškovę, kad nesumokėta bauda bus išskaičiuota iš ieškovės pateiktos sąskaitos Nr. RIMG19355 už atliktus darbus pagal sutartį Nr. 40700/541433. Atliekant priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, iš minėtos sąskaitos bus išskaityta pagal sutartį paskirtos 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų 00 ct) baudos suma, sumažinant mokėjimą pagal sąskaitą, o likusi suma bus pervesta pagal įprastą tvarką, laikantis sutartinių įsipareigojimų.

21. Netesybomis laikoma įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Skiriamos dvi netesybų formos: bauda ir delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybas, mokamas baudos forma, reglamentuoja CK 6.71 straipsnio 2 dalis, kurioje įtvirtinta, kad netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu.

22. Netesybos yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, bet ir sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.71, 6.258 straipsniai, 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Netesybos atlieka nuostolių kompensuojamąją funkciją, nes atlygina nukentėjusiai šaliai patirtus nuostolius. Skolininkui neįvykdžius prievolės, netesybos padeda kompensuoti kreditoriaus praradimus ir jam nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio.

23. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės 2024 m. rugpjūčio 12 d. pretenzija pateikto reikalavimo ieškovei dėl 1500 Eur baudos sumokėjimo. Taigi šiuo atveju taikant atsakomybę pagal rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Priede Nr. 5 numatytas sąlygas, reikalinga nustatyti, jog ieškovės veiksmais objekte buvo pažeisti saugos darbe ar gaisrinės saugos reikalavimai, dėl kurių buvo sustabdyti darbai.

24. Pagal tarp ieškovės ir atsakovės 2024 m. birželio 20 d. sudarytos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedo Nr. 5 1.1. punktą, rangovas sutarties vykdymo metu yra atsakingas už saugios darbo vietos palaikymą ir privalo aptverti tranšėjas, pastatyti atitinkamus kelio ženklus Darbų vykdymo vietoje ir kt. Pagal šio priedo 1.2. punktą, darbuotojų saugos ir aplinkosaugos skyriaus darbuotojai ir kiti užsakovo darbuotojai turi teisę tikrinti ir konsultuoti rangovo darbuotojus, dirbančius užsakovui priklausančiuose objektuose, įpareigoti rangovo darbuotojus pašalinti saugos ir sveikatos darbe, aplinkosaugos, gaisrinės saugos teisės aktų reikalavimų pažeidimus, įteikiant įpareigojimą/darbų stabdymo aktą rangovo vadovui. 1.3. punktas numato, kad užsakovo Darbuotojų saugos ir aplinkosaugos skyriaus darbuotojai bei darbuotojai, vykdantys objektų techninę priežiūrą ir kontrolę, privalo sustabdyti darbus, jeigu nustato grubius darbuotojų saugos ir gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus, iki jų pašalinimo. Šio punkto 1.4. punkte numatyti atvejai, kada gali būti stabdomi darbai, tarp jų ir dėl kitų Rangovo darbuotojų veiksmų ar neveikimo, kai 1.2. punkte nurodytų Užsakovo darbuotojų vertinimu gresia įvykti nelaimingas atsitikimas (1.14.12 punktas) ar dėl kitų darbuotojų saugos ir sveikatos bei gaisrinės saugos, aplinkosaugos darbų vykdymo technologijos reikalavimų pažeidimų, jeigu jie kelia grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei bei aplinkai (1.4.14. punktas). Šio priedo 1.5. punkte numatyta, kad sustabdžius Darbus dėl saugos darbe ar gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimų 1.4. punkte numatytais atvejais, taip pat dėl darbų vykdymo technologijos pažeidimų arba gresiant įvykti nelaimingam atsitikimui, rangovas, užsakovui pareikalavus, privalo sumokėti 1 500,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų 00 ct) dydžio baudą už pirmą atvejį, kai buvo sustabdyti darbai. Baudos dydis didėja po 500,00 Eur (penkiais šimtais eurų 00 ct) už kiekvieną sekantį darbų sustabdymą pagal šią Sutartį. Baudos sumos už sekančius darbų sustabdymus didėja palaipsniui iki maksimalios galimos 3 000,00 Eur (trijų tūkstančių eurų 00 ct) baudos sumos už atvejį.

25. 2024 m. rugpjūčio 7 d. objekte, esančiame Ukmergės g. 128, Vilnius, darbai buvo sustabdyti vadovaujantis 2024 m. birželio 20 d. rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Specialiųjų sąlygų Priedu Nr. 5, remiantis šio priedo 1.4.12. punktu - Dėl kitų darbuotojų saugos ir sveikatos bei gaisrinės saugos, darbų vykdymo technologijos reikalavimų pažeidimų, jeigu jie kelia grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei. Iš atsakovės pateiktų įrodymų matyti, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ Darbuotojų saugos ir aplinkosaugos skyriaus techninės saugos komandos specialistas M. J., kuris šioje byloje buvo apklaustas kaip liudytojas, 2024 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus regione patikrino UAB „Rimgauda“ darbuotojų atliekamus darbus, „Polietileninio dujotiekio prijungimo darbai“ adresu Ukmergės g. 128, Vilnius, ir nustatė šį darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimą: darbai vykdomi nesutvirtintoje iškasoje kurios gylis apie 2 – 2,1 m., šioje iškasoje jau buvo tą dieną kritęs gruntas ir prispaudęs žmogų.

26. Iš Valstybinės darbo inspekcijos 2024 m. spalio 30 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 matyti, kad atlikusi tyrimą VDI nustatė, jog „Eso“ darbuotojai yra instruktuojami ir mokomi darbdavio nustatyta tvarka, organizuotas ir atliktas profesinės rizikos vertinimas darbuotojų darbo vietose, numatytos prevencinės priemonės profesinei rizikai išvengti ar sumažinti. Paskyroje darbams atlikti statybos objekte adresu Ukmergės g. 128, Vilnius, numatyta, kad atliekant darbus objekte adresu Ukmergės g. 128, Vilnius, reikia vadovautis patvirtintomis įmonėje darbų saugos ir sveikatos instrukcijomis. ESO darbuotojo - dujų tinklo II komandos vadovo G. S. ir inžinieriaus - darbų vadovo S. L. pagal pareigybės aprašymą viena iš pagrindinių darbo funkcijų 27 p. ir 29 p. atitinkamai „užtikrina darbuotojų darbų saugos ir sveikatos... reikalavimų vykdymą“. Pagal Darbų degiųjų dujų aplinkoje vykdymo Paskyra (išdavė dujų tinklo II komandos vadovas G. S.) darbų saugą užtikrinti objekte Ukmergės g. 128, Vilnius buvo pavesta inžinieriui - darbų vadovui S. L.. Tačiau tą dieną objekte darbams vykdant dalyvavo vadovas G. S. bei vadovavo darbams. UAB „Rimgauda“ darbuotojai yra instruktuojami ir mokomi darbdavio nustatyta tvarka, organizuotas ir atliktas profesinės rizikos vertinimas darbuotojų darbo vietose, numatytos prevencinės priemonės profesinei rizikai išvengti ar sumažinti. Paskyroje Nr. 006 nurodyta, kad prieš darbo pradžią vykdyti šias priemonės: 4.3. punktas „instruktuoti darbuotojus pavestam darbui saugiai atlikti, atsižvelgiant į esamas rizikas“, darbų eigoje būtina įvykdyti šias priemones: 5.2. punkte „gilesnės nei 1 m. kasti jų vertikalias sieneles nušlaituojant arba jas išramstant“. Įvertinus įvykio tyrimo metu surinktą medžiagą nustatyta, kad dujotiekio perjungimo (rekonstrukcijos) darbai iškasoje buvo vykdomi judrioje zonoje, t. y. zonoje kur vyksta nuolatinis transporto judėjimas, galima žemės vibracija, priesmėlio gruntas yra nestabilus. Darbo vietą paruošti, t. y. atkasti dujų vamzdį, bei užtikrinti saugų darbą iškasoje UAB „Rimgauda“ ir ESO darbuotojams, bei užtikrinti visų asmenų, kurie turi teisę būti rangovo veiklos teritorijoje, saugą darbe, turėjo UAB „Rimgauda“ atsakingas darbuotojas. Dujos vamzdžiai pakloti nuo 1.41 iki 1.49 metro gylyje po žeme (pagal geodezinius dokumentus). Galimai, jog atliekant dujotiekio DN200 rekonstrukcijos (suvirinimo ir kt.) darbus iškasoje (vamzdžio skersmuo yra 0,22 metro) gruntą reikėjo iškasti 0,5-1 metro daugiau į gylį ir į šonus nuo vamzdžio (iš pateiktų nuotraukų matosi, kad vamzdis yra atkastas). Bendras iškasos gylis galėjo būti didesnis nei 1,49 metro ir galėjo sudaryti iki 2,0 metro gylio (tai patvirtino ir matavimus atliko ESO darbuotojų saugos ir aplinkosaugos skyriaus techninės saugos komandos specialistas M. J., kuris matavimo ruletės pagalba, atvykęs po įvykio užfiksavo 2,1 metro gylį). Iškasos šlaitai nebuvo suramstyti, kitaip sutvirtinti arba nušlaituoti. UAB „Rimgauda“ atsakingas darbuotojas leido nesutvarkytoje iškasoje dirbti savo darbuotojams, o ir AB „Eso” atsakingas darbuotojas neįvertino galimos rizikos, leido dirbti iškasoje ir savo darbuotojams. UAB „Rimgauda“ atsakingas darbuotojas tinkamai neparuošė darbo vietos, nors paskyroje-leidime nurodyta, kad gilesnėje iškasoje kaip 1 metras, iškasa turi būti tinkamai paruošta - nušlaituota arba išramstyta. Pagal AB „Eso“ plieninio dujotiekio ruožo keitimo darbų technologijos instrukcijos DTI-D-36-23 5p. 1.2 p. p., inžinierius/vyr. inžinierius (darbų vadovas) turėjo patikrinti, ar iškasa paruošta vadovaujantis Žemės kasimo darbų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. DS-22-21 reikalavimais bei iškasos dydis yra toks, kad joje tilptų darbams reikalinga įranga ir darbuotojai. Tačiau AB „Eso“ atsakingas darbuotojas nenustatė iškasos tinkamumo darbams atlikti, nepareikalavo iš rangovo atsakingo asmens parengti darbo vietą iškasoje taip, kad galima būtų saugiai atlikti dujotiekio rekonstrukcijos darbus. Nustatytos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys: Saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas - AB „Eso“ darbuotojas - dujų tinklo eksploatavimo I komandos technikas statybos objekte Ukmergės g. 128, Vilnius, dirbo iškasoje negavęs leidimo vadovo (darbų vadovo) ir neįsitikinęs jų tvirtumu, ko pasėkoje atskilus iškasos gruntų ir asfalto daliai ši užpylė darbuotoją ir sunkiai sužalojo.

27. Liudytojas M. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad į įvykio vietą atvyko dėl to, kad ten įvyko nelaimingas atsitikimas ir buvo prispaustas žmogus, buvęs iškasoje. Atvykęs nukentėjusiojo jau nerado, jis buvo nuvežtas į gydymo įstaigą, tačiau įvykio vietoje buvo ieškovės ir atsakovės darbuotojai. Apžiūrinėdamas įvykio vietą ir priėjęs prie iškasos, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, joje rado vieną dirbantį UAB „Rimgauda“ darbuotoją, kurio paklausė, ar jis mano, kad jam saugu dirbti toje vietoje, kur ką tik įvyko nelaimingas atsitikimas, po to paprašė jo išlipti iš iškasos ir informavo ieškovės darbų vadovą, kad darbai turi būti stabdomi, nurodė, kad rangovai turi įsirengti iškasą taip, kad joje būtų saugu dirbti. Šie jo parodymai sutampa su 2024 m. rugpjūčio 8 d. pateiktame M. J. rašytiniame paaiškinime nurodomomis aplinkybėmis, kuriame jis taip pat nurodė, kad nuvykus į vietą apie 14 val. 20 min. rado toje iškasoje dirbančius rangovo UAB „Rimgaudą“ darbuotojus. Rangovo darbų vadovą informavo, jog šioje iškasoje dirbti nesaugu, kadangi iškasa niekaip nesutvirtinta, jos gylis apie 2-2,1 m. ir ką tik joje buvo užvirtęs gruntas ant žmogaus. Nedelsiant sustabdė darbus, supildė „Darbuotojų laikymosi darbų saugos ir sveikatos reikalavimų darbo vietoje įvertinimo kortelę“. Pažymėtina, kad atsakovės kartu su tripliku pateikti Techninės saugos komandos techninės saugos specialisto pareiginiai nuostatai patvirtina, kad M. J., kaip Techninės saugos komandos techninės saugos specialistas, tikrina bendrovėje bei jos struktūriniuose padaliniuose, darbo vietose, rangovų darbo vietose kaip laikomasi teisės aktų reikalavimų, organizuoja ir dalyvauja tiriant nelaimingus atsitikimus darbe, incidentus, avarijas, atsijungimus ir profesines ligas, analizuoja nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, incidentų bei avarijų aplinkybes ir priežastis, priima sprendimus dėl būtinų prevencinių priemonių, registruoja bendrovėje įvykusius nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas bei incidentus. Taigi M. J. turėjo teisę atvykti į nelaimingo atsitikimo vietą, įvertinti nelaimingo atsitikimo aplinkybes ir priimti sprendimus dėl būtinų prevencinių priemonių, kad ateityje tokie nelaimingi atsitikimai nepasikartotų. Būtent jau po 2024 m. rugpjūčio 7 d., apie 12.30 val. AB „Eso“ darbuotojui įvykusio nelaimingo atsitikimo, M. J. į įvykio vietą atvyko praėjus kuriam laikui, nukentėjusysis jau buvo išgabentas į gydymo įstaigą, ir tada, jau po nelaimingo atsitikimo darbe, užfiksavo, kad iškasoje, kurioje ką tik buvo įvykęs nelaimingas atsitikimas ir nukentėjo AB „Eso“ darbuotojas, dirba UAB „Rimgauda“ darbuotojas. Įvertinęs, kad iškasa, kurios gylis apie 2-2,1 m., niekaip nesutvirtinta, bei tai, kad ką tik joje buvo užvirtęs gruntas ant žmogaus, M. J. priėmė sprendimą dėl prevencinių priemonių – nutarė sustabdyti darbus, kol iškasa bus sutvirtinta iškasa. Tai, kad po nelaimingo atsitikimo iškasoje dirba UAB ‚Rimgauda“ darbuotojai, patvirtino ir UAB „Rimgauda“ darbų vadovas liudytojas K. P., kuris patvirtino, kad UAB „Rimgauda“ nestabdė darbų ir po nelaimingo atsitikimo ieškovės darbuotojai toliau tęsė darbus, numatytus pagal planą. Aplinkybę, kad atsakovės darbuotojas M. J. atvykęs į įvykio vietą ir ją apžiūrėjęs priėmė sprendimą stabdyti darbus, patvirtino ir liudytojas G. S., kuris teismo posėdžio metu patvirtino, kad po nelaimingo atsitikimo jų įmonės darbų saugos atstovas pasakė, kad darbų negali tęsti, kol nebus išramstymų, todėl darbai ir nevyko iki vakaro, UAB „Rimgauda“ išramstymų neturėjo, o iš AB „Eso“ jie buvo paimti tik vakare. Apie tai, kad išramstymai iškasoje buvo įrengti tik vakare ir iki to laiko darbai iškasoje buvo sustabdyti, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. B..

29. Nors ieškovės atstovas teismo posėdžio metu akcentavo, kad Valstybinė darbo inspekcija, atlikusi nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, nenustatė, kad UAB „Rimgauda“ ar AB „Eso“ padarė kokius nors darbuotojų saugos ir sveikatos darbe pažeidimus, tačiau ši aplinkybė neturi reikšmės tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties pagrindu taikomai sutartinei atsakomybei. Pažymėtina, kad Valstybinė darbo inspekcija, atlikusi nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, nustatė, kad pagrindinė nelaimingo atsikimo darbe priežastis buvo paties nukentėjusiojo darbuotojo veiksmai, nes jis be darbų vadovo leidimo dirbo iškasoje, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina fakto, kad iškasa buvo saugi ir tinkamai paruošta. Priešingai, būtent aplinkybė, kad iškasoje, net ir darbuotojui esant be darbų vadovo leidimo, įvyko nelaimingas atsitikimas, nes darbuotoją užgriuvo žemės, patvirtina, kad esant tokiam iškasos gyliui iškasos šlaitai nebuvo tinkamai nušlaituoti ar tinkamai paramstyti. Tyrimą atlikęs inspektorius konstatavo, kad UAB „Rimgauda“ atsakingas darbuotojas tinkamai neparuošė darbo vietos, nors paskyroje-leidime nurodyta, kad gilesnėje iškasoje kaip 1 metras, iškasa turi būti tinkamai paruošta - nušlaituota arba išramstyta. Todėl, įvertinus nurodytas aplinkybes, buvo pagrindas imtis priemonių, kad iškasa būtų tinkamai paruošta norint joje tęsti darbus, ir M. J. po įvykusio nelaimingo atsitikimo pagrįstai sustabdė darbus, kol iškasa bus saugi darbų atlikimui.

30. Tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu ieškovės atstovas akcentavo aplinkybę, kad be pagrindo darbų stabdymas buvo atliekamas žodžiu, nors tai turėjo būti padaryta raštu. Pažymėtina, kad byloje pateikta Darbuotojų laikymosi darbų saugos ir sveikatos reikalavimų darbo vietoje įvertinimo kortelė Nr. 6, kuri patvirtina, kad 2024 m. rugpjūčio 7 d. užfiksavus aplinkybę, kad UAB „Rimgauda“ darbuotojas dirba nesaugioje iškasoje, kurios kraštai nėra nušlaituoti ir ji nėra paramstyta, buvo priimtas sprendimas sustabdyti darbus statybvietėje adresu Ukmergės g. 128, Vilniuje, ir priimtas įpareigojimas darbus tęsti sutvirtinus iškasą. Pažymėtina, kad liudytojas M. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovės darbų vadovas K. P. atsisakė pasirašyti minėtoje kortelėje, nurodė, kad K. P. jo vadovas liepė tą dieną niekur nepasirašinėti. Liudytojas K. P. teismo posėdžio nurodė, kad atsisakė pasirašyti minėtoje kortelė, nes joje nurodyta informacija kėlė jam abejonių. Liudytojas M. J. nurodė, kad K. P. nekėlė jokių klausimų dėl informacijos, surašytos kortelėje, nenurodė, kad kortelėje nurodyta informacija turi trūkumų, nesiaiškino nieko dėl kažkokių abejonių ir pan., tiesiog pasakė, kad vadovas nurodė niekur nepasirašyti. Taigi akivaizdu, kad liudytojas K. P. atsisakė pasirašyti M. J. paruoštoje kortelėje ne dėl to, kad jam kilo kažkokių abejonių dėl kortelėje užfiksuoto turinio, o tik dėl to, kad buvo gavęs nurodytą iš savo vadovo niekur nepasirašyti. Be to, neįtikima atrodo K. P. versija, kad jis nepasirašė dėl to, kad jam kortelėje nurodyta informacija kėlė abejonių, nes natūralu, kad asmuo, būdamas statybvietėje, užimdamas darbų vadovo pareigas ir būdamas atsakingas už tinkamą darbo vietos paruošimą, įvykus nelaimingam atsitikimui ir esant situacijai, kai kortelėje nurodyta informacija jam kelia abejonių, turėtų imtis priemonių ir aiškintis šias aplinkybes, kurios kelia abejonių, bandyti pašalinti jam kylančias abejones, įtraukti kitus asmenis, kurie susiję su aplinkybių konstatavimu ir pan., tačiau K. P. to nepadarė ir jokių pastabų M. J. dėl kortelės turinio nereiškė. Todėl teismas remiasi liudytojo M. J. parodymais, kuris patvirtino, kad K. P. pasirašyti atsisakė, nes jam taip buvo nurodęs elgtis įmonės vadovas. Šiuo atveju M. J. tinkamai informavo ieškovės darbų vadovą, buvusį statybvietėje, apie nustatytą nesaugią darbo aplinką ir darbų stabdymą iki kol iškasa bus paramstyta. Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Priede Nr. 5 įtvirtinti jau minėti alternatyvūs savarankiški pagrindai darbams stabdyti: 1) gamtinių dujų, suskystintų naftos ir biodujų aplinkoje atliekamų darbų saugos taisyklėse įtvirtintų darbuotojų saugos įpareigojimų nesilaikymas; 2) kituose teisės aktuose įtvirtintų darbuotojų saugos įpareigojimų nesilaikymas; 3) kiti rangovo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, dėl kurio užsakovo darbuotojų vertinimu gresia įvykti nelaimingas atsitikimas. Taigi tam, kad atsakovė stabdytų ieškovės darbus pagal minėtą 2024 m. birželio 20 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra pakankamas bent vienas iš šių alternatyvių pagrindų. Todėl kai 2024 m. rugpjūčio 7 d. dėl netinkamai įrengtos iškasos įvyko nelaimingas atsitikimas, atsakovė turėjo pagrindą stabdyti tolimesnius ieškovės darbus, toliau vykdomus neaugioje iškasoje, siekiant užkirsti kelią analogiško pobūdžio nelaimingiems atsitikimams minėtoje iškasoje, kurių metu potencialiai galėtų nukentėti atsakovės ar pačios ieškovės darbuotojai, dirbę minėtoje statybvietėje. Pažymėtina, kad kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių.