Kauno apygardos teismo nutartis

Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 2.6.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3

2020 m. gruodžio 22 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-14516-1116/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei D. S. dėl skolos, palūkanų, tarpininkavimo mokesčio, metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

5. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

6. Nustatyta, kad atsakovė ir ieškovė 2018 m. lapkričio 23 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei suteiktas 2 346,62 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui. Sutartimi atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1 077,58 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma – 16,00 proc.), 270,51 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2023 m. lapkričio 30 d. Atsakovei nevykdant sutarties, ieškovė 2020 m. gegužės 13 d. pranešimu vienašališkai nuo 2020 m. gegužės 18 d. nutraukė vartojimo kredito sutartį. Negrąžintos paskolos suma sudaro 2 004,32 Eur.

7. 2019 m. kovo 7 d. ieškovė su atsakove sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei suteiktas 1 346,26 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui. Sutartimi atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 689,90 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma – 22,00 proc.), 201,58 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2023 m. kovo 7 d. Atsakovei nevykdant sutarties, ieškovė 2020 m. gegužės 13 d. pranešimu vienašališkai nuo 2020 m. gegužės 18 d. nutraukė vartojimo kredito sutartį. Negrąžintos paskolos suma sudaro 1 174,43 Eur.

8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė ir pagrįstai apskaičiavo skolos dydį, todėl ieškovės reikalavimą priteisti 3 178,75 Eur negražinto kredito dalį tenkino.

10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos iki sutarties nutraukimo dienos, todėl ieškovė turi teisę į 239,49 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 13 d.), ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovės 239,49 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas tenkino. Teismas sprendė, kad apeliantės reikalavimas priteisti 16 procentų mokėjimo palūkanas nuo 2 004,32 Eur negrąžintos vartojimo kredito sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos bei 22 procentų mokėjimo palūkanas nuo 1 174,43 Eur negrąžintos vartojimo kredito sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos yra nepagrįstas, todėl atmetė. Teismas konstatavo, kad kredito sutartis buvo nutraukta prieš terminą 2020 m. gegužės 13 d. ir nuo to momento pasibaigė pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra.

Dėl negautų pajamų priteisimo

13. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

15. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad faktas, jog ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolino atsakovei pinigus, tačiau dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartis, iki šiol neatgavo nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog apeliantės negautų pajamų faktas yra įrodytas (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020).

16. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosiose sąlygose nurodyta, kad paskola 60 mėnesių laikotarpiui suteikiama su 16 procentų metine palūkanų norma. Per visą sutarties laikotarpį atsakovė įsipareigojo sumokėti iš viso 1 077,58 Eur sumą palūkanų, tuo atveju, jeigu dalinės mėnesio įmokos būtų mokamos nustatytu grafiku ir suteikta vartojimo paskola nebūtų grąžinta anksčiau termino.

17. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosiose sąlygose nurodyta, kad paskola 48 mėnesių laikotarpiui suteikiama su 22 procentų metine palūkanų norma. Per visą sutarties laikotarpį atsakovė įsipareigojo sumokėti iš viso 689,90 Eur sumą palūkanų, tuo atveju, jeigu dalinės mėnesio įmokos būtų mokamos nustatytu grafiku ir suteikta vartojimo paskola nebūtų grąžinta anksčiau termino.

25. Paskolos davėjas (apeliantė) pagrįstai nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) termino pabaigos (iki 2023 m. kovo 7 d.), galėjo tikėtis gauti 22 proc. negautas pajamas (nuostolius), tinkamu sutarties vykdymo atveju skaičiuojamas nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, t. y. nuo 2020 m. gegužės 25 d. – nuo 1 088,57 Eur sumos likučio, 2020 m. birželio 7 d. – nuo 1 066,11 Eur sumos likučio, 2020 m. liepos 7 d. – nuo 1 043,24 Eur sumos likučio, 2020 m. rugpjūčio 7 d. – nuo 1 019,95 Eur sumos likučio, 2020 m. rugsėjo 7 d. – nuo 996,23 Eur sumos likučio, 2020 m. spalio 7 d. – nuo 972,08 Eur sumos likučio, 2020 m. lapkričio 7 d. – nuo 947,49 Eur sumos likučio, 2020 m. gruodžio 7 d. – nuo 922,45 Eur sumos likučio, 2021 m. sausio 7 d. – nuo 896,95 Eur sumos likučio, 2021 m. vasario 7 d. – nuo 870,98 Eur sumos likučio, 2021 m. kovo 7 d. – nuo 844,53 Eur sumos likučio, 2021 m. balandžio 7 d. – nuo 817,60 Eur sumos likučio, 2021 m. gegužės 7 d. – nuo 790,17 Eur sumos likučio, 2021 m. birželio 7 d. – nuo 762,24 Eur sumos likučio, 2021 m. liepos 7 d. – nuo 733,80 Eur sumos likučio, 2021 m. rugpjūčio 7 d. – nuo 704,84 Eur sumos likučio, 2021 m. rugsėjo 7 d. – nuo 675,35 Eur sumos likučio, 2021 m. spalio 7 d. – nuo 645,32 Eur sumos likučio, 2021 m. lapkričio 7 d. – nuo 614,74 Eur sumos likučio, 2021 m. gruodžio 7 d. – nuo 583,59 Eur sumos likučio, 2022 m. sausio 7 d. – nuo 551,87 Eur sumos likučio, 2022 m. vasario 7 d. – nuo 519,57 Eur sumos likučio, 2022 m. kovo 7 d. – nuo 486,68 Eur sumos likučio, 2022 m. balandžio 7 d. – nuo 453,19 Eur sumos likučio, 2022 m. gegužės 7 d. – nuo 419,08 Eur sumos likučio, 2022 m. birželio 7 d. – nuo 384,35 Eur sumos likučio, 2022 m. liepos 7 d. – nuo 348,98 Eur sumos likučio, 2022 m. rugpjūčio 7 d. – nuo 312,96 Eur sumos likučio, 2022 m. rugsėjo 7 d. – nuo 276,28 Eur sumos likučio, 2022 m. spalio 7 d. – nuo 238,93 Eur sumos likučio, 2022 m. lapkričio 7 d. – nuo 200,90 Eur sumos likučio, 2022 m. gruodžio 7 d. – nuo 162,17 Eur sumos likučio, 2023 m. sausio 7 d. – nuo 122,73 Eur sumos likučio, 2023 m. vasario 7 d. – nuo 82,56 Eur sumos likučio, 2023 m. kovo 7 d. – nuo 41,67 Eur sumos likučio. Palūkanų skaičiavimo pradžia šiame punkte nurodyta atsižvelgiant į aplinkybę, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu 239,49 Eur sumos palūkanos pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priteistos ne iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 18 d.), bet iki apeliantės kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos (2020 m. gegužės 25 d.) (šios nutarties 22 p.).

28. Iš viso apeliantei priteistina 303,18 Eur negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) suma už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 26 d. iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos (2020 m. gruodžio 22 d.), paskaičiuota pagal abi ginčo vartojimo kreditų sutartis.

Dėl kompensacinių palūkanų priteisimo

30. Vartojimo kredito sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Šalys vartojimo kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) susitarė, kad atsakovė už suteiktą paskolą mokės 16 proc. metines palūkanas, o vartojimo kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) – kad atsakovė už suteiktą paskolą mokės 22 proc. metines palūkanas.

31. Nustatyta, kad vartojimo kredito sutartys buvo nutrauktos nuo 2020 m. gegužės 18 d. prieš terminą vienašaliu ieškovės pareiškimu. Vadovaujantis šioje nutartyje paminėta aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos, nuo šio momento vadovaujamasi sutartinę šalių atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis.

32. Nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudarytos 2 vartojimo kredito sutartys, todėl turi būti sistemiškai taikomas ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek VKĮ, tiek Direktyvos 2008/48/EB, kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

33. VKĮ 11 straipsnio 8 dalis numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti, o šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 52).

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, netesybos, kurių apeliantė prašo kompensacinių palūkanų ir kitų mokesčių pavidalu, iš esmės negalėtų būti didesnės nei 286,20 Eur (3 178,75 Eur negrąžinto kredito suma x 0,05 proc. x 180 dienų). Apeliantės prašomų taikyti netesybų dydis, laikotarpis, už kurį netesybos skaičiuojamos, yra nesuderinami su VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu. Apeliantė ieškiniu prašo priteisti netesybas remdamasi ne VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu bei jį atitinkančiu faktiniu pagrindu, o šalių pasirašytos sutarties nuostatomis. Sutarties sąlygai prieštaraujant imperatyviai įstatymo nuostatai, tokia sąlyga negalioja visa apimtimi ir negali būti taikoma, t. y. susiklosto teisinė situacija, prilyginama tai, kuri egzistuotų, jeigu tokios sutarties sąlygos nebūtų, ir teismas negali tokios sąlygos taikyti iš dalies (pvz., priteisti sumą, apskaičiuotą pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą maksimalų dydį). Toks išaiškinimas yra pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengtoje 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikos apžvalgoje, Teismų praktika Nr. 52.

35. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019).

36. Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, yra pagrindas konstatuoti, jog sutartyje numatytas atsakovės, kaip vartojimo kredito gavėjos, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarčių specialiosiose sąlygose nurodytą 16 proc. ir 22 proc. dydžio metinę palūkanų normą, o sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas palūkanų skaičiavimo terminas iki visiško skolos sumokėjimo dienos, ta apimtimi, kiek jis viršija 180 dienų, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus palūkanų dydžio (0,05 proc.) ir termino (180 d.). Spręstina, jog šiuo šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Šioje sutartyje nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamas taikant 16 proc. ir 22 proc. dydžio metinę palūkanų normą, dydis ir terminas pažeidžia imperatyvią VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, todėl tokia sutartinė nuostata laikytina nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis), o jos pagrindu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos negali būti priteistos.

37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015). Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017, 32 punktas, kt.). Atsižvelgiant į išsakytus motyvus ir galiojantį teisinį reglamentavimą, vartojimo kredito sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga pripažintina nesąžininga (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis, 1.80 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

38. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas – apeliantės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo už negrąžintą vartojimo kredito sumą tenkinamas iš dalies. Konstatuotina, kad apeliantė turi teisę į 16 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolių atlyginimą), skaičiuojamas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) termino pabaigos (2023 m. lapkričio 30 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (tinkamu jos vykdymo atveju), nurodyto nutarties 27 punkte (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Konstatuotina, kad apeliantė turi teisę į 22 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolių atlyginimą), skaičiuojamas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) termino pabaigos (2023 m. kovo 7 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (tinkamu jos vykdymo atveju), nurodyto nutarties 28 punkte (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į aplinkybę, jog šios nutarties 22 punkte konstatuota, kad 239,49 Eur sumos palūkanos pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo priteistos nuo kiekvienos vartojimo kredito sutarties termino pradžios iki apeliantės kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gegužės 25 d.), apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje apeliantės negautos pajamos priteistinos nuo 2020 m. gegužės 26 d.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

40. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies buvo pakeistas pirmos instancijos teismo sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas turi spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo.

41. Apeliantė pirmosios instancijos teisme patyrė 122 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 200 Eur procesinių dokumentų rengimo išlaidų.

42. Apeliantė ieškinyje nurodė, kad ieškinio suma yra 5 406,28 Eur. Pagal CPK 85 straipsnio 2 dalį ieškinio sumą nurodo ieškovas. Tačiau tuo atveju, jeigu nurodyta suma aiškiai neatitinka tikrosios išreikalaujamo turto vertės, ieškinio sumą rašytinio proceso tvarka nustato teismas. Matyti, kad ieškiniu buvo prašoma priteisti 16 proc. metines palūkanas nuo negrąžinto kredito sumos iki visiško kredito grąžinimo ir 22 proc. metines palūkanas nuo negrąžinto kredito sumos iki visiško kredito grąžinimo. Skaičiuojant 16 procentų metines palūkanas nuo 2 004,32 Eur negrąžintos kredito sumos pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), per metus grąžintinos palūkanos sudarytų 320,69 Eur, iki sutarties pabaigos (2023 m. lapkričio 30 d.) palūkanų suma sudarytų 1 136,08 Eur. Skaičiuojant 22 procentų metines palūkanas nuo 1 174,43 Eur negrąžinto kredito sumos, per metus grąžintinos palūkanos sudarytų 258,37 Eur, iki sutarties termino pabaigos (2023 m. kovo 7 d.) palūkanų suma sudarytų 726,33 Eur. Todėl ieškinio suma nustatytina 7268,69 Eur (3178,75 Eur + 239,49 Eur + 726,33 Eur + 1136,08 Eur + 1979,89 Eur + 4,25 Eur + 3,90 Eur).

43. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad ieškinys patenkinamas 73,27 proc. (prašyta priteisti 7 268,69 Eur, priteisiama 5 325,67 Eur). Byloje nustatyta, jog ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 322 Eur bylinėjimosi išlaidų. Todėl ieškovei priteistina iš atsakovės 235,93 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

44. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė byloje įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė iš viso 275 Eur (75,00 Eur dėl sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 200,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidų. Apeliaciniame skunde iš esmės buvo pareikšti du reikalavimai – dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo ir dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, t. y. patenkinus vieną reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo ir atmetus reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų (netesybų) priteisimo, ieškovei priteistina pusė jos apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų, kas sudaro 137,50 Eur (275 Eur : 2) (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Iš viso ieškovei šioje byloje priteistina 373,43 Eur (235,93 Eur + 137,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo pakeisti ir perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei NEO Finance iš atsakovės D. S. 303,18 Eur (tris šimtus tris Eur 18 ct) negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas nuo 2020 m. gegužės 26 d. iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos (2020 m. gruodžio 22 d.).

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei NEO Finance iš atsakovės D. S. 16 (šešiolikos) procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 23 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) termino pabaigos (2023 m. lapkričio 30 d.) nuo likusio pagal mokėjimo grafiką kas mėnesį nesumokėto kredito likučio.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei NEO Finance iš atsakovės D. S. 22 (dvidešimt dviejų) procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 23 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) termino pabaigos (2023 m. kovo 7 d.) nuo likusio pagal mokėjimo grafiką kas mėnesį nesumokėto kredito likučio.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (16 proc. ir 22 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo dalį dėl ginčo esmės palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei NEO Finance iš atsakovės D. S. 373,43 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt trijų Eur 43 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.