Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei D. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3.Teismo posėdyje ieškovo atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, teisme buvo gautas jo 2020 m. liepos 1 d. prašymas nagrinėti civilinę bylą jam nedalyvaujant.

4. Atsakovė teismui atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai pranešta asmeniškai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2018 m. lapkričio 23 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K184620252, kuria atsakovei buvo suteiktas 2 346,62 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1 077,58 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 16,00 proc.), 270,51 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2023 m. lapkričio 30 d. 2019 m. kovo 7 d. ieškovė su atsakove sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K775867985, kuria atsakovei buvo suteiktas 1 346,26 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 689,90 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 22,00 proc.), 201,58 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2023 m. kovo 7 d.

6. Ieškovė teigia, kad atsakovė liko skolinga 3 178,75 Eur negrąžinto kredito, 239,49 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos, 16 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 004,32 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 22 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 174,43 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 1 979,89 Eur tarpininkavimo mokesčio, 4,25 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 31 d., iki kreipimosi į teismą dienos, 3,90 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. sausio 8 d., iki kreipimosi į teismą dienos.

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi savo prievoles. Nepaisant to, kad teismo procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti asmeniškai, atsakovė nesikreipė į teismą, nesiėmė veiksmų ginčyti skolos dydį ar sutarties sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai). Todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 3178,75 Eur negrąžintą kredito dalį pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus laikytinas pagrįstu, todėl tenkinamas.

8. Aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020) išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

9. Kadangi mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos iki sutarties nutraukimo dienos, todėl laikytina, kad ieškovė turi teisę į 239,49 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 13 d.), ir ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 239,49 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas yra pagrįstas ir tenkinamas.

10. Atsižvelgiant į tai, kad kredito sutartis buvo nutraukta prieš terminą 2020 m. gegužės 13 d. ir nuo to momento pasibaigė pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl ieškovės reikalavimas dėl 16 procentų mokėjimo palūkanų už 2004,32 Eur negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos bei 22 procentų mokėjimo palūkanų už 1174,43 Eur negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo, atmestini kaip nepagrįsti. Kasacinis teismas nurodytoje praktikoje, be kita ko, nurodė, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, nutraukus sutartį, nustoja galioti.

11. Ieškovė ieškinio 6 ir 7 reikalavimais prašo priteisti jai iš atsakovės 4,25 Eur ir 3,90 Eur sutartinių palūkanų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki kreipimosi į teismą dienos. Pati ieškovė ieškinyje (ieškinio e punktas “Dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo”) nurodytas palūkanas kvalifikuoja kaip kompensuojamąsias palūkanas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo. Aptartas išaiškinimas neužkerta sutarties šalims kelio susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48, 49, 52, 53 punktai). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 23 d. kredito sutarties Nr. K184620252 bendrųjų sąlygų ir 2019 m. kovo 7 d. kredito sutarties bendrųjų sąlygų Nr. K775867985 6.1 punktais šalys susitarė dėl tolimesnio palūkanų mokėjimo, vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės. Teismas įvertinęs nurodytas sutarčių sąlygas, daro išvadą, kad šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo, todėl ieškovės reikalavimai priteisti jai iš atsakovės 4,25 Eur ir 3,90 Eur palūkanų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki kreipimosi į teismą dienos, tenkintini.

12. Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovės tarpininkavimo mokestį. Kaip matyti iš kredito sutarčių specialiųjų sąlygų ir bendrųjų sąlygų, ieškovė, sudarydama kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y. asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Vartojimo kredito sutartimi atsakovė sutiko mokėti tarpininkavimo mokestį. Ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 630,24 Eur dydžio tarpininkavimo mokestį pagal vartojimo kredito sutartį Nr. K775867985 tenkintinas, kadangi šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties kaina atitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus. Tuo tarpu bendra tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. K184620252 kaina tik iš dalies atitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, nes atitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytus kriterijus, tačiau neatitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto kriterijaus dėl vartojimo kainos dydžio (1077,58 Eur palūkanų suma kartu su 1349,65 Eur tarpininkavimo mokesčiu be nuolaidos, iš viso 2427,23 Eur viršija vartojimo kredito sumą – 2346,62 Eur. Todėl ieškovės prašomas priteisti tarpininkavimo mokestis pagal vartojimo kredito sutartį Nr. K184620252, vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, mažintinas iki 1269,04 Eur. Priteistinas tarpininkavimo mokesčio dydis pagal abi sutartis sudaro 1899,28 Eur (1269,04 Eur +630,24 Eur =1899,28 Eur).

9. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

10. Patenkinus 6 ieškinio reikalavimus iš 8, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų pobūdį laikytina, kad sprendimu patenkinta 80 procentų ieškovės reikalavimų. Iš dalies patenkinus ieškinį, t.y. vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovės naudai priteistina iš atsakovės atitinkama dalis ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų – 97,60 Eur žyminio mokesčio (122,00 Eur x 80 proc.=97.60 Eur) žyminio mokesčio ir 160,00 Eur (200,00 Eur x 80 proc.=160.00 Eur) i6laid7 už advokato teisinę pagalbą (iš viso 257,60 Eur bylinėjimosi išlaidos) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnis).

11. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nuo 2020 m. sausio 23 d. įsigaliojusi 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 ir 286 straipsniais, 290–292 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, 3 178,75 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto septyniasdešimt aštuonių eurų 75 ct) negrąžintą kredito dalį, 239,49 Eur (dviejų šimtų trisdešimt devynių eurų 49 ct) mokėjimo palūkanų, 1899,28 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų devyniasdešimt devynių eurų 28 ct) tarpininkavimo mokesčio, 4,25 Eur (keturių eurų 25 ct) kompensacinių palūkanų, 3,90 Eur (trijų eurų 90 ct) kompensacinių palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5325,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 257,60 Eur (du šimtus penkiasdešimt septynis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.