Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Larisos Šimanskienės, Vilijos Valantienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-646-323/2023 pagal valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl sutarties nutraukimo, skolos priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

17. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės ieškinys atsakovei dėl sutarties nutraukimo, skolos priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės

18. Atsakovė, nesutikdama su skundžiamu teismo sprendimu, teigia, kad Sutartyje numatytus finansinius įsipareigojimus atsakovė vykdė tinkamai, yra nesumokėta tik už keletą mėnesių. Teigia, kad dėl skolos dydžio nėra pagrindo nutraukti Sutartį, nes toks pažeidimas nepriskiriamas esminiam, be to, atsakovės teigimu, ieškovės reikalavimas nutraukti sutartį pažeidžia Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 6 dalį, nes rinkti uosto rinkliavas yra viena pagrindinių ieškovės funkcijų ir jos nevykdyti ieškovė negali. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo nuostatų interpretavimas ir su tuo susiję atsakovės argumentai yra klaidingi, su jais sutikti nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad šalių sudaryta Sutartis yra paslaugų sutartis, sudaryta tarp dviejų ūkio subjektų. Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 11 straipsnio 6 punkte numatyta ieškovės funkcija rinkti uosto rinkliavas niekaip neriboja ieškovės įstatymų numatytos teisės reikalauti nutraukti Sutartį teisės aktuose nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje byloje ieškovės pozicija dėl sutarties nutraukimo yra grindžiama netinkamu Sutarties vykdymu, Laivybos taisyklių pažeidimais.

19. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu patvirtintos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklės nustato laivų įplaukimo į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, švartavimosi, stovėjimo prie krantinių ir reiduose, plaukiojimo uosto akvatorija, išplaukimo iš uosto tvarką ir reikalavimus. Laivybos taisyklės galioja visoje uosto teritorijoje ir akvatorijoje, yra privalomos visiems uoste esantiems, dirbantiems ar veiklą vykdantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms ir jų padaliniams. Uosto kapitono sprendimai Laivybos taisyklių vykdymo klausimais yra privalomi ir turi būti vykdomi nedelsiant. Reikalavimus laivams, stovintiems prie uosto krantinių, nustato Laivybos taisyklių IX skyrius.

20. Kaip matyti iš šalių sudarytos Sutarties nuostatų, atsakovė, be kita ko, įsipareigojo laikytis priešgaisrinių, sanitarinių ir aplinkos apsaugos reikalavimų bei taisyklių, tiesiogiai atsakyti už šių taisyklių vykdymą (7.4.1. punktas); vykdyti visų uoste galiojančių teisės aktų (laivybos, uosto naudojimo taisyklių ir kt.) reikalavimus (7.4.2. punktas); užtikrinti sutarties IV skyriuje nurodytų MŽLP eksploatacijos taisyklių vykdymą (7.4.4. punktas). Sutartyje yra numatyti Sutarties nutraukimo pagrindai, suteikiantys ieškovei teisę Sutartį nutraukti vienašališkai: jei atsakovė nevykdo įsipareigojimų pagal Sutartį; esant teismo sprendimui; kitais Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytais atvejais.

21. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, atsakovė pažeidžia šiuos Laivybos taisyklių ir Sutarties reikalavimus: „91. Prie kiekvieno laivo privalo būti techniškai tvarkingas trapas su apsauginiu tinklu arba rampa. Tamsiuoju paros metu trapas ar rampa turi būti apšviesti“ (dabartinės Laivybos taisyklių redakcijos 83 p.); 99. Laivų, stovinčių prie krantinių, eigos variklių, mechanizmų parengtis ir įgulos narių skaičius privalo užtikrinti laivo, kitų laivų ir uosto saugumą. <...> (dabartinės Laivybos taisyklių redakcijos 91 p.); „118.12. gadinti hidrotechninius ir navigacinius įrenginius, tvirtinti švartavimo lynus prie jų detalių ar prie ne tam skirtų įrenginių“ (dabartinės Laivybos taisyklių redakcijos 136.12 p.). Šie pažeidimai ir reikalavimai juos pašalinti užfiksuoti rašytiniuose ieškovės pranešimuose atsakovei, jie yra tęstinio pobūdžio. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų minėtus pažeidimus pašalinusi, taigi Laivybos taisyklių reikalavimai yra pažeidžiami nuolat.

22. Nuo 2008 m. ieškovė užfiksavo šiuos atsakovės saugios laivybos reikalavimų pažeidimus dėl Laivo būklės ir Laive kilusių incidentų: falšbortai surūdiję, be triumo dangčių, liukų stiklai išdaužyti, laive ir jo triumuose sukaupta denio lentų, padangų, kitų šiukšlių, neprižiūrimo Laivo būklė nuolat blogėja; 2008 m. sausio 29 d. Laivas skendo, jo galinė dalis paniro po vandeniu, Laivas pasviro; 2008 m. nutrūko lynai, kuriais Laivas buvo prišvartuotas prie krantinės, todėl Laivas buvo papildomai peršvartuotas ieškovės lynais; 2010 m. ir 2020 m. Laive kilo gaisrai. Kadangi Laivas nėra eksploatuojamas, yra apleistas ir neprižiūrimas, į jį bet kada gali patekti pašaliniai asmenys, dėl to incidentai gali kartotis, Laivas bet kada gali pakartotinai skęsti ir sukelti žalą ne tik ieškovei, bet ir visai miesto bendruomenei, aplinkai – Laive sukauptomis atliekomis gali būti užteršta uosto akvatorija.

23. Svarbu akcentuoti tai, kad ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių 91, 99, 118.2 punktų pažeidimų. Už Laivybos taisyklių ir saugios laivybos reikalavimų nevykdymą atsakovės atstovams yra ne kartą taikyta administracinė atsakomybė. Tačiau taikytos administracinės poveikio priemonės nėra efektyvios ir nėra pakankamos, siekiant apginti ieškovės teises ir teisėtus interesus.

24. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, atsakovė tokiais savo veiksmais neabejotinai pažeidė Sutarties 7.4.1., 7.4.2., 7.4.4. punktus (taip pat nevykdė finansinių įsipareigojimų pagal 22, 23 punktus). Laivo būklė neabejotinai pažeidžia Laivybos taisyklių ir Saugios laivybos įstatymo reikalavimus, o tai kelia riziką, kad bus sugadintas ne tik ieškovės, bet ir kitų asmenų turtas (krantinės, jose esanti uosto infrastruktūra, kiti laivai). Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų gali būti padaryta žala ieškovei, kitiems asmenims bei aplinkai, netinkamas eksploatuoti laivas nepagrįstai užima uosto veiklai skirtą infrastruktūrą. Dėl šių priežasčių tolimesnis sutartinių santykių tęsimas neatitinka Sutarties paskirties, yra žalingas ieškovei. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog yra teisinis pagrindas nutraukti tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą Sutartį.

25. Atsakovės teigimu, teismo sprendimu nutraukus Sutartį, laivas perduodamas ieškovei disponuoti kaip savu, įgalinant ieškovę už atsakovę priimti sprendimą laivą ,,(duomenys neskelbtini)“ supjaustyti į metalo laužą, o tai, atsakovės nuomone, pažeidžia nuosavybės neliečiamumo principą pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį. Atsakovė akcentuoja, jog teismas neįpareigojo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ supjaustyti laivą ,,(duomenys neskelbtini)“ į metalo laužą, taigi tokio veiksmo negali atlikti ir ieškovė. Apeliacinės instancijos teismas tokius atsakovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

26. Priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas (CPK 273 straipsnio 1 dalis).

27. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė prašymą, jog atsakovei nustatytu terminu nepašalinus laivo „(duomenys neskelbtini)“ iš krantinės, teisė pašalinti laivą būtų suteikta ieškovei, laivą supjaustant į metalo laužą įmonėje, turinčioje teisę apdoroti nebeeksploatuojamus laivus, kurie nepatenka į 2013-11-30 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1257/2013 ,,Dėl laivų perdirbimo“ taikymo sritį, ir prisiteisti iš atsakovės dėl to patirtas išlaidas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas šį ieškovės prašymą, pagrįstai konstatavo, kad toks ieškovės reikalavimas neprieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, kadangi laivas „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2005 m. yra neeksploatuojamas, fiziškai jo patraukti ieškovė neturi galimybių.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė teismo sprendimo dalį dėl laivo pašalinimo interpretuoja klaidingai. Priešingai, nei nurodo atsakovė, teismas nepriėmė sprendimo perduoti atsakovės laivą ieškovei, jei atsakovė nepašalins laivo pati per teismo sprendimu nustatytą terminą. O tai, kad teismo sprendimu nustatytas teismo sprendimo įvykdymo būdas, suteikiant teisę laivą pašalinti už atsakovę ir jį sutvarkyti teisės aktų nustatyta tvarka, atsakovės nuosavybės teises riboja pagrįstai. Pažymima, kad visų pirma atsakovė pati, įgyvendindama savo nuosavybės teisę, turi pareigą nepažeisti įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, o jei atsakovė nustatytu terminu nesiimtų reikiamų veiksmų ir nepašalintų laivo nuo ieškovės valdomos krantinės, tokiu būdu būtų pažeisti tiek ieškovės interesai, tiek kitų asmenų turtiniai ir neturtiniai interesai. Siekiant užkirsti kelią galimai žalai atsirasti, atsakovės nuosavybės teisė pagrįstai gali būti apribota teismo sprendimu.

29. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į apeliantės argumentus apie tai, kad skundžiamame teismo sprendime nenustatyta laivo ,,(duomenys neskelbtini)“ vertė, kuri pagal šiuo metu egzistuojančias metalo laužo kainas siekia apie 60 000 Eur, pagal konstrukciją ir būseną, apimtis ir rinkos kainas – 200 000 Eur, o pjaustymo į metalo laužą metu Laivo vertė gali būti ir dar didesnė. Be to, apeliantės teigimu, nenurodytas teisės aktas, kuriuo remiantis nustatomas 3 mėnesių terminas laivui patraukti nuo krantinės. Teisėjų kolegija tokius apeliantės teiginius vertina kritiškai. Visų pirma pažymėtina tai, kad, nutraukus Sutartį, Laivas privalo būti pašalintas nuo krantinės. Kadangi Sutartyje nėra numatyti Laivo pašalinimo nuo krantinės nutraukus Sutartį terminai, tokių terminų nenustato ir teisės aktai, todėl teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą nustatyti 3 mėnesių prievolės įvykdymo terminą, kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, yra protingas, racionalus, užtikrinantis galimybę laiku ir tinkamai atsakovei įvykdyti teismo sprendimą.

30. Dėl laivo vertės, pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju teismas, priimdamas sprendimą ir nustatydamas jo įvykdymo būdą, neturi pareigos nustatyti laivo vertę, o įpareigojimo pašalinti Laivą vykdymas su turto verte nesusijęs. Pati apeliantė, nurodydama Laivo vertę, savo teiginius grindė deklaratyviais pamąstymais, nepateikdama jokių objektyvių rašytinių įrodymų. Be to, pažymėtina yra tai, kad atsakovė turi tik pareigą pašalinti turtą per teismo nustatytą terminą, o kokiu būdu ji tai padarys, pasirinkti gali pati atsakovė. Svarbu tik tai, kad atsakovės pasirinktas laivo pašalinimo būdas nepažeistų teisės aktų reikalavimų. Taigi atsakovė, manydama, kad Laivo vertė yra didelė, turi galimybę jį išsaugoti, nesupjaustant jo į metalo laužą.

31. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad, pagal byloje pateiktus duomenis, laivas dėl savo būklės nėra tinkamas naudoti pagal tiesioginę paskirtį – nėra tinkamas žvejybai ar laivybai. Pagal Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymą, laivybai gali būti naudojamas tik pripažintas tinkamu plaukioti laivas. Laivas pripažįstamas tinkamu plaukioti atliekant jo techninę priežiūrą ir apžiūrą. Kaip matyti iš bylos duomenų, techninės apžiūros Laivui nėra atliekamos nuo 2005 m., o tai, kad Laivas nėra tinkamas eksploatuoti pagal paskirtį ir turi būti supjaustytas į metalo laužą, yra ne kartą pripažinę ir patvirtinę ir atsakovės atstovai: po Laivo skendimo incidento 2008 m. kovo 5 d. rašte atsakovė yra nurodžiusi, kad „laivą ketinama supjaustyti“, atsakovės bankroto procedūros metu 2012 m. liepos 6 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl laivo pašalinimo ir supjaustymo į metalo laužą buvo sprendžiama ir kreditorių. Apeliaciniame skunde nurodyti kiti nesutikimo su skundžiamu teismo sprendimu atsakovės argumentai dėl laivo kaip tariamo kultūros paveldo objekto vertės nėra pagrįsti ir nesudaro teisinio pagrindo panaikinti teismo sprendimą.

32. Apeliantės teigimu, byloje nepateikta įrodymų dėl laivui teikiamų paslaugų, todėl 2 057,50 Eur reikalavimas yra nepagrįstas įrodymais ir neturėjo būti tenkinamas, taip pat apeliantei neaiškus ir teisinis pagrindas dėl rinkliavų priteisimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstos atmestinos apeliantės abstrakčios ir deklaratyvios abejonės dėl Laivui teikiamų paslaugų ir skolos dydžio.

33. Pažymėtina, kad viena pagrindinių Klaipėdos jūrų uosto funkcijų – rinkti uosto rinkliavas. Už naudojimąsi uostu laivų valdytojai privalo mokėti uosto rinkliavas (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 11 straipsnio 6 punktas ir 34 straipsnio 1 dalis). Uosto rinkliavų rūšis, jų maksimalius dydžius, rinkliavų taikymo principus, rinkliavų taikymo taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimas Nr. 245 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių, jų maksimalių dydžių sąrašo ir taikymo principų aprašo patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 3-246 patvirtintos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisyklės. Atsakovės laivas naudojasi uosto infrastruktūra, taigi atsakovei kaip laivo valdytojai tenka pareiga mokėti uosto rinkliavas. Šalių sudarytos Sutarties V dalyje „Kaina ir apmokėjimas“ nustatyta, kad už suteiktas paslaugas laivo valdytojas (atsakovė) perveda pinigines lėšas į (duomenys neskelbtini) (ieškovės) atsiskaitomąją sąskaitą, pateiktoje sąskaitoje nurodytą sumą per 21 dieną nuo PVM sąskaitos faktūros gavimo (Sutarties 22 punktas). Laivo aptarnavimo kaina vienam laivo tiesiniam metrui per metus 55 Eur plius PVM. Laivo „(duomenys neskelbtini)“ maksimalus ilgis yra 37,10 m. Bendra aptarnavimo kaina (be papildomų nurodytų Sutarties 7.3 punkte) 2 040,50 Eur per metus plius PVM (Sutarties 23 punktas).

34. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad, kaip matyti iš bylos duomenų, laivui nuo 2008 m. nėra teikiamos Sutartyje nurodytos paslaugos (nenaudojama elektra, vanduo), t. y., paslaugos, dėl kurių sudaryta Sutartis, tačiau nepriklausomai nuo to, kad nurodytomis paslaugomis nėra naudojamasi, Laivas privalo mokėti Sutarties 23 punkte nurodytą sutartinį mokestį, apskaičiuotą pagal maksimalų laivo ilgį. Pagal Sutartį už Laivo stovėjimą pagal PVM sąskaitas faktūras (2022 m. vasario 28 Nr. KUA346157, 2022 m. kovo 31 d. Nr. KUA346259, 2022 m. balandžio 30 d. Nr. KUA346376, 2022 m. gegužės 31 d. Nr. KUA346489, 2022 m. birželio 30 d. Nr. KUA346607, 2022 m. liepos 31 d. KUA346736, 2022 m. rugpjūčio 31 d. Nr. KUA346869, 2022 m. rugsėjo 30 Nr. KUA346988, 2022 m. spalio 31 d. Nr. KUA347122, 2022 m. lapkričio 30 d. Nr. KUA347237, 2022 m. gruodžio 31 d. Nr. KUA347348) atsakovės įsiskolinimas sudaro 2 057,50 Eur, apskaičiuotų rinkliavų suma pagal PVM sąskaitas faktūras (Nr. KUA346258, Nr. KUA346375, Nr. KUA346488, Nr. KUA346606, Nr. KUA346735, Nr. KUA346868, Nr. KUA346987, Nr. KUA347121, Nr. KUA347236, Nr. KUA347347) sudaro 890,36 Eur, priskaičiuotų delspinigių suma sudaro 235,10 Eur.

35. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad tarp šalių susidarė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Ieškovė savo pareigą įvykdė tinkamai – teikė atsakovei paslaugas, atsakovei tiek įstatymų numatyto reglamentavimo pagrindu, tiek ir iš sutartinio pagrindo kyla pareiga atsiskaityti su ieškove už šios suteiktas paslaugas. Nagrinėjamu atveju atsakovė, nevykdydama prisiimtų prievolių, iš esmės pažeidė tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas. Duomenų apie tai, kad atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi iš sutarties kylančias prievoles ar pareiškusi ieškovei pretenzijas dėl paslaugų teikimo, priskaičiuotos skolos ar delspinigių, byloje nėra. Ieškovės reikalavimo pagrįstumą įrodo į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė ne kartą raštu buvo raginama įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Pažymėtina, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo nei skolos fakto, nei skolos dydžio, nei skolos reikalavimo pagrindo, priešingai – pripažino, kad yra iš dalies neatsiskaičiusi su ieškove pagal pateiktas sąskaitas. Ieškovės atitinkami skolos ir rinkliavų reikalavimai yra pagrįsti leistinais įrodymais.

36. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą ir ieškovei iš atsakovės priteisė 2 057,50 Eur įsiskolinimą už laivo „(duomenys neskelbtini)“ stovėjimą krantinėje ir 890,36 Eur uosto rinkliavų skolą.

37. Nors apeliantė nesutinka su skundžiamu sprendimu priteistomis palūkanomis, tačiau pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, šalių sudaryta Sutartis patenka į komercinės sutarties sąvoką: „Komercinė sutartis – ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sutartis, pagal kurią už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai“. Taigi teisėjų kolegija nurodo, jog priešingai nei teigia atsakovė, ginčo sutartis yra komercinė pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, todėl procesinės palūkanos pagal ieškovės reikalavimą, vadovaujantis minėto įstatymo 2 straipsnio 5 dalies, 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, už laikotarpį nuo bylos iškėlimo priteisėtos pagrįstai ir teisėtai.

38. Apeliantės teigimu, nagrinėjant bylą buvo pažeistos CPK nustatytos teismingumo taisyklės, o byla turėjo būti nagrinėjama pagal atsakovės buveinės vietą. Nesutikdamas su šiais apeliacinio skundo teiginiais, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškinį teismui ieškovė pateikė pagal sutarties įvykdymo vietą, pasinaudodama CPK 30 straipsnio 9 dalyje numatyta teise pasirinkti alternatyvųjį teismingumą ir teikti ieškinį pagal sutarties įvykdymo vietą. CK 6.52 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolė turi būti įvykdyta toje vietoje, kuri nurodyta sutartyje ar įstatymuose arba kurią nulemia prievolės esmė. Nagrinėjamu atveju Sutarties dalykas yra paslaugų teikimas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje, ieškovės valdomoje krantinėje Klaipėdos mieste, prie kurios stovi Laivas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pasirinkimas ieškinį teikti Klaipėdos apylinkės teismui buvo pagrįstas ir teisėtas.

39. Išnagrinėjusi ir ištyrusi byloje esančių duomenų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuosekliai išnagrinėjo ginčo teisinį santykį, tinkamai nustatė ir ištyrė reikšmingas bylai aplinkybes, nenukrypo nuo teismų praktikos, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-382/2010; kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

40. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime nustatė visas svarbias bylos aplinkybes, jas teisingai įvertino, tinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigų paskirstymo, įrodymų vertinimo principus ir pagrindus (CPK 177, 178, 185 straipsniai), dėl to buvo teisingai išspręstas šalių ginčas byloje, teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas aplinkybes byloje. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija mano, kad skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o ieškovo apeliacinis skundas atmestinas (CPK 178 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

41. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies. Atsakovės apeliacinis skundas netenkintas, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1, 3 dalys).

42. Ieškovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.