Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2442-779/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-11-19
Bylos Nr.: e2A-2442-779/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-02038-2024-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alvydas Barkauskas, Andrius Ignotas, Inga Staknienė
Atsakovas: R. Š.
Ieškovas: L. B.

Kategorijos

2.2.1.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-2442-779/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02038-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.4; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto ir Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui R. Š., dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, K. Z., dėl garbės ir orumo įžeidimo, teisės į atvaizdą pažeidimo, žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą ir, patikslinusi ieškinį, pareiškė šiuos reikalavimus:

1.1. Pripažinti, kad atsakovas pažeidė ieškovės teisę į atvaizdą, nes savo 2023 m. gruodžio 8 d. įraše Facebook paskyroje „R. Š. (K. pusbrolis)“ be ieškovės sutikimo ir žinios viešai paskelbė ieškovės veido nuotrauką kartu žeminančiai prirašydamas, kad neva ieškovė „įtariama apvogusi 12-metį vaiką ir pavogusi jo kalėdinę dovaną“.

1.2. Pripažinti, kad atsakovas įžeidė ieškovės garbę ir orumą, įžeisdamas ją neetiškais žodžiais ir paskleisdamas tikrovės neatitinkančius duomenis, tais argumentais, kad:

Šalies argumentai

1.2.1. Atsakovas įžeidė ieškovės garbę ir orumą, viešai savo Facebook paskyroje „R. Š. (K. pusbrolis)“ 2023 m. gruodžio 8 d. paskelbtu savo viešu įrašu, kur melagingai nurodė, kad ieškovė „įtariama apvogusi 12-metį vaiką ir pavogusi jo kalėdinę dovaną“;

1.2.2. Atsakovas įžeidė ieškovės garbę ir orumą, viešai Facebook paskyroje „R. Š. (K. pusbrolis)“ 2023 m. gruodžio 8 d. paskelbtu įrašu, kur ieškovę įvardijo „Kalėdų dovanų vagiše“ ir viešai žemino, kad „teks <...> vietoj kalėjimo, suradus, vežti į mišką žibučių ieškoti“;

1.2.3. Atsakovas įžeidė ieškovės garbę ir orumą, viešai Facebook paskyroje „R. Š. (K. pusbrolis)“ paskelbęs 2023 m. gruodžio 10 d. įrašą, kur ieškovę įvardijo du kartus „sukčiuviene“, taip pat „madam, nuknisusia nuo svetimo vaiko Kalėdų dovaną“, „gudria višta“, sudarydamas įspūdį, kad ieškovė užsiima sukčiavimais, atsakovui sudarant įspūdį, kad neva ieškovė yra sukčių grupuotės dalis;

1.2.4. Atsakovas įžeidė ieškovės garbę ir orumą, viešai savo Facebook paskyroje „R. Š. (K. pusbrolis)“ paskelbęs 2023 m. gruodžio 11 d. įrašą, kur ieškovę išvadino „neegzistuojančių playsteišinų pardavėja“, žeminančiai teigdamas, kad ji (ieškovė) metėsi į „aukų verslą“;

1.2.5. Atsakovas įžeidė ieškovės garbę ir orumą, viešai savo Facebook paskyroje „R. Š. (K. pusbrolis)“ paskelbęs 2023 m. gruodžio 29 d. įrašą, kur ieškovę išvadino „sukčiuviene, kuri apgavo 12-metį vaiką“;

1.2.6. Atsakovas įžeidė ieškovės garbę ir orumą, viešai savo Facebook paskyroje „R. Š. (K. pusbrolis)“ paskelbęs 2024 m. sausio 20 d. įrašą, kur ieškovę apibūdino užsiimančia sukčiavimo verslu, „smulkia sukče“, 2 kartus „sukčiuviene“, „sukčiuviene – pinigų surinkėja“, dalyvaujančia organizuotoje nusikalstamoje grupuotėje ir dalyvaujant nusikalstamoje schemoje;

1.2.7. Atsakovas įžeidė ieškovės garbę ir orumą, viešai savo Facebook paskyroje „R. Š. (K. pusbrolis)“ 2024 m. sausio įraše ieškovę įvardindamas „sukčiuviene“;

1.2.8. Atsakovas įžeidė ieškovės garbę ir orumą, Facebook profilyje „R. Š. (K. pusbrolis)“ viešai paskelbęs 2023 m. gruodžio 8 d. įrašą su pridėtu vaizdo įrašu, kuriame kalbėjosi su buvusia ieškovės kaimyne (duomenys neskelbtini), žemino, tyčiojosi, skleidė apie ieškovę tikrovės neatitinkančią informaciją, taip pat šį įrašą padaręs matomu Facebook kitiems asmenims.

1.2.9. Atsakovas, pasikreipdamas į (duomenys neskelbtini), redakciją, atsakovo iniciatyva parengtame 2024 m. sausio 14 d. straipsnyje „(duomenys neskelbtini),“ įžeidė ieškovės garbę ir orumą, nes išvadino ieškovę daug kartų „sukčiuviene“, taip pat šiame straipsnyje nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad neva ieškovė bendravo su paaugliu, jam pardavė už 235 Eur žaidimų konsolę ir vėliau jį apgavo, neduodama daikto ir taip padarė sukčiavimo nusikaltimą, nors ieškovė jokio nusikaltimo nepadarė.

1.2.10. Atsakovas įžeidė ieškovės garbę ir orumą, viešai savo Facebook paskyroje paskelbęs 2024 m. vasario mėn. įrašą, kur ieškovę įžeidinėjo vadindamas „aferiste“;

1.2.11. Atsakovas įžeidė ieškovės garbę ir orumą, viešai savo Facebook paskyroje paskelbęs 2024 m. kovo 20 d. įrašą, kur ieškovę vadina „sukčiuviene“, skelbia tikrovės neatitinkančią informaciją, kad neva ieškovė dalyvavo nusikalstamoje schemoje, dar ją žeminančiai vadinant „nekalto prasidėjimo būtybe“;

1.2.12. Atsakovas įžeidė ieškovės garbę ir orumą, nes 2024 m. kovo 21 d. į savo Facebook paskyrą parašė dar vieną įrašą, kuriame iš ieškovės yra tyčiojamasi. Atsakovas ieškovę žemina, vadindamas „boba“, „sukčiuviene nusikaltėle“, „persona“, “nusikalstamu būdu gavusia pinigus“, „niekam nežinoma persona su abejotina garbe“.

1.3. Įpareigoti atsakovą R. Š. toje pačioje Facebook paskyroje, kur buvo nuo 2023 m. gruodžio mėn. paskelbta ieškovę įžeidžianti, žeminanti ir tikrovės neatitinkanti informacija vadinant ją „sukčiuviene“ ir kitaip įžeidžiančiai („R. Š. (K. pusbrolis))“ viešai paskelbti nurodomą paneigimą.

1.4. Priteisti ieškovei iš atsakovo 4 000 Eur neturtinę žalą dėl to, kad atsakovas savo veiksmais įžeidė ieškovės garbę ir orumą, pažeidė teisę į atvaizdą, sukėlė jai daugybę nemalonių išgyvenimų ir reputacijos pablogėjimą, baimę, nesaugumo jausmą, kitų komentatorių patyčias ir mintis apie sudorojimą, pervedant priteistus pinigus į ieškovės banko sąskaitą.

1.5. Priteisti ieškovei 40,57 Eur padarytą turtinę žalą dėl ieškovės pirktų vaistinių preparatų.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad naršydama Facebook socialiniame tinkle 2023 m. lapkričio 8 d. pamatė skelbimą: „Siūlau papildomą darbą su drabužiais. Darbas iš namų. Moku kas savaitę“. Ieškovė šiuo papildomu darbu susidomėjo ir parašė, kad ją domina. Tuomet su ieškove susisiekė asmuo, save socialiniame tinkle pristatęs kaip „I. S.“, kuri paaiškino ieškovei, kad ji neva yra verslininkė, prekiauja daiktais per interneto platformas ir ieško pagalbininko, kuris administruotų pavedimus už „I. S.“ parduodamus internetu daiktus. „I. S.“ paaiškino ieškovei, kad „I. S.“ parduos kitiems pirkėjams daiktus, nurodys tiems pirkėjams, kad jie pervestų pinigus už tuos parduodamus daiktus ieškovei, o ieškovė turės „I. S.“ sumokėti 90 proc. nuo gautų sumų. Pati ieškovė sau galės pasilikti 10 proc. kaip atlygį už darbą, administruojant pavedimus. Ieškovė, neįtardama nieko neteisėto, sutiko.

3. Nurodė, kad po keleto transakcijų ieškovei kažkas pasirodė įtartina, kadangi ieškovės banko sąskaita buvo blokuojama. Kilus abejonėms, kad kažkas yra negerai, ieškovė parašė „I. S.“, kad stabdo su ja bendradarbiavimą. Vėliau išaiškėjo, kad tokia „I. S.“ neegzistuoja. Po „I. S.“ vardu veikė sukčiai, kurie galimai apgaudinėjo žmones. „I. S.“ apsimetę asmenys apgavo tiek ieškovę, tiek ir kitus asmenis, kadangi jie apsimesdavo, kad parduodavo daiktus, nurodydavo apmokėti į ieškovės sąskaitą ir tų daiktų pirkėjams po apmokėjimo neišsiųsdavo. Dėl šios situacijos ieškovė kreipėsi į teisėsaugą. Iki tol ieškovė manė, kad egzistuoja tokia verslininkė „I. S.“ ir veikla vykdoma teisėtai.

4. Atsakovas iš „I. S.“ nieko nepirko, ieškovei pinigų niekuomet nepervedė. Savo Facebook paskyroje atsakovas gruodžio mėn. turėjo apie 9 000 sekėjų, o šiuo metu turi sekėjų dar daugiau. Atsakovo profilis yra viešas, jį gali skaityti bet kuris asmuo. Atsakovas savo Facebook paskyroje „R. Š. (K. pusbrolis) stebint savo sekėjams ir kitiems asmenims 2023 m. gruodžio 8 d. apie ieškovę paskelbė informaciją, pridėjo ieškovės nuotrauką, apie ieškovę parašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad neva ieškovė „įtariama“ apvogusi 12-metį vaiką ir pavogusi jo kalėdinę dovaną, kad neva ieškovės ieško policija ir jos neranda. Prie savo Facebook įrašo atsakovas nepridėjo jokių ikiteisminio tyrimo dokumentų, teismo nuosprendžio, informacijos iš policijos komisariatų apie tariamą ieškovės paiešką. Atsakovo skelbti teiginiai buvo melagingi, neteisingi.

5. Atsakovas savo Facebook paskyroje paskelbė įrašą, kad neva jis ėmėsi ieškoti ieškovės už „tariamus jos nusikaltimus“, dėl to, kad „policija jos neranda“. Atsakovas vaizdo įrašu filmavo, kaip ieško ieškovės jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir teigė, kad ieškovę „teks <...> vietoj kalėjimo, suradus, vežti į mišką žibučių ieškoti“. Iš vaizdo įrašo matyti, kaip atsakovas buvusios ieškovės kaimynės (duomenys neskelbtini), klausinėja apie ieškovę, nurodo ieškovės vardą ir pavardę, pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją kaimynei, kad neva ieškovė yra nusikaltėlė, įvardija ją „sukčiuviene“, kad ieškovė apvogė kažkokį vaiką (kad neva pažadėjo parduoti Playstation žaidimų kompiuterį, bet gavo pinigus ir dingo), teigė, kad ieškovė pasuko kriminaliniu keliu. Kaimynei abejojant, atsakovas patikino kaimynę, kad ieškovė tikrai yra nusikaltėlė. Vaizdo įraše atsakovas teigia ieškovės kaimynei, kad neva ieškovė sakė atsakovui, jog pinigų negrąžins, nes ir ieškovei jų reikia. Šį vaizdo įrašą atsakovas įkėlė viešai į savo Facebook profilį „R. Š. (Pusbrolis K.)“ su prierašu. Ieškovės reputacijai daryta žala buvo ne tik dėl to, kad dezinformacija skleista kaimynei, bet ir dėl to, kad viešai šį įrašą matė daug kitų asmenų. Iš vaizdo įrašo matyti, kad atsakovas sudarė įspūdį, jog neva ieškovė dažnai užsiima sukčiavimo veikla ir čia neva toks jos bendravimo būdas.

6. Pamačiusi, kaip atsakovas įžūliai, melagingai, neteisėtai elgiasi savo Facebook paskyroje, kad viešai teigia netiesą, kaip žemina ieškovės garbę ir orumą, ieškovė atsakovui raštu per Facebook papasakojo savo nuomonę apie susiklosčiusią situaciją, prašė ištrinti atsakovo nepagrįstus jo paskelbtus viešus Facebook įrašus. Tačiau atsakovas tik įtūžo ir pradėjo įžeidinėti ieškovę, bei savo Facebook paskyroje viešai stebint sekėjams išvadino ieškovę „sukčiuvienė“, „gudria višta“, „madam, nuknisusia nuo svetimo vaiko Kalėdų dovaną“ visiškai apie ieškovę neberinkdamas žodžių ir pamindamas geros moralės normas, blogindamas ieškovės reputaciją, kurstydamas kitus asmenis įžeidinėti ieškovę ir su ja susidoroti.

7. Atsakovas savo virš 9 000 sekėjų būriui viešai rašė, kad neva ieškovė veikia sukčių grupuotėje, kad neva ieškovė su bendrininkais sugalvojo planą, kad jeigu juos (bendrininkus) „pagaus“, tai tuomet ieškovė apsimes auka ir taip sieks išsisukti.

8. Nurodė, kad atsakovo paskelbta dezinformacija, įžeidinėjimai, raginimai susidoroti su ieškove, stebint jo sekėjams, neatitinka tikrovės ir tokie teiginiai yra niekuo nepagrįsti. Ieškovė su „I. S.“ ir jos vardu veikusiais asmenimis neturi nieko bendro. Ieškovė nepriklausė ir nepriklauso jokiai grupuotei.

9. Taip pat nurodė, kad komentaruose po atsakovo įrašais buvo paviešinti ir asmeniniai, konfidencialūs ieškovės duomenys: gimimo data, deklaruotos gyvenamosios vietos adresas.

10. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie buvo daugkartinio tęstinio pobūdžio ir tęsiasi nuo 2023 m. gruodžio mėn., ieškovei atsirado nerimas, emocinės būsenos pablogėjimas, širdies aritmija, nemiga, nesaugumo jausmas ir kiti negalavimai. Ieškovė dėl šios situacijos pradėjo lankytis pas gydytojus. Ieškovė dėl atsakovo veiksmų atsiradusioms problemoms gydyti pirko: širdies lašus, validolį, preparatus nervų sistemai atstatyti.

11. Atsakovui ieškovė išsiuntė pretenziją, kuria paprašė atsakovo atlyginti jai padarytą žalą, paneigti neteisingą informaciją ir nutraukti neteisėtus veiksmus. Tačiau gavęs pretenziją, atsakovas pradėjo tyčiotis ir vengti atsakomybės. Pakartotinai gavęs iš ieškovės pretenziją, atsakovas pradėjo ieškovei grasinti fiziniu susidorojimu: „Jus aferistus pakelėse reikia kabinti“; „Kad kiti bijotų“.

12. Atsakovas kreipėsi į (duomenys neskelbtini), portalą ir papasakojo savo sugalvotą, tikrovės neatitinkančią istoriją apie ieškovę ir žiniasklaidai. Ieškovę atsakovas įvardijo „sukčiuviene“. Nors ieškovės vardas ir pavardė straipsnyje minėti nebuvo, tačiau visi atsakovo sekėjai neabejotinai suprato, apie ką yra šis straipsnis, nes atsakovas buvo straipsniu pasidalijęs savo Facebook paskyroje ir tame straipsnyje ieškovė atsakovo buvo įvardijama identiškai kaip ir anksčiau – „sukčiuvienė“, pavogusi vaiko dovanas.

13. Žiniasklaidos priemonės (duomenys neskelbtini), redakcija pasiūlė ieškovės vardu parengti atsaką į minėtą atsakovo straipsnį. Buvo parengtas straipsnis, kaip atsakas, ir jis buvo išspausdintas. Atsakovas, sužinojęs apie atsakomąjį straipsnį, išsišaipė iš ieškovės savo Facebook paskyroje.

Atsiliepimas

14. Atsakovas R. Š. pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15. Atsakovas nurodė, kad 2023 m. lapkričio 30 d. į atsakovą kreipėsi trečiasis asmuo K. Z., prašydama pagalbos ieškant sukčių, kurie apgavo ją ir jos vaiką. K. Z. teigė, kad jos dvylikametis vaikas Facebook platformoje susirado žaidimų konsolę PS5 (Play Station), susitarė dėl kainos, po to mama pervedė pinigus pardavėjai „V. K.“ į jos nurodytą sąskaitą Luminor banke, po ko, ji, patvirtinusi pinigų gavimą, užsiblokavo ir daugiau nesusisiekė. Sutartos prekės, už kurią gavo pinigus, neatsiuntė, pinigų negrąžino. Siekdamas padėti nukentėjusiems asmenims, savo Facebook profilyje atsakovas viešino visą jam pateiktą medžiagą, įskaitant „V. K.“ banko sąskaitos numerį. Taip pat atsakovas nevengė vaizdingų išgalvotų anoniminių istorijų apie sukčius bei sukčiuvienes, ir palyginimų.

16. Atsakovas veikė laikydamasis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo.

Atsiliepimas

17. Atsakovo teigimu, ši istorija sujaudino daugelį žmonių, apie siautėjančius sukčius buvo paskelbta daugelyje Facebook tinklo grupių, tema paplito.

18. Viešinant informaciją, atsirado keletas nuo „V. K.“ nukentėjusių asmenų, kuriuos ji apgavo. Atsakovas pradėjo ieškoti asmens, įtariamo vaiko dovanos pasisavinimu. Moterų, pasivadinusiu „L. B.“, buvo ne viena, teko tikrinti visus profilius. Žmonės pradėjo rinkti informaciją ir ja dalintis. Viską, ką sužinodavo, atsakovas viešindavo, prašydamas pagalbos, nes policija tvirtino, jog niekuo negali padėti, siaučia organizuota sukčių grupuotė ir tikėtina, jog policija nieko neras.

19. Vienas Facebook vartotojas nustatė, jog „V. K.“ 99% tikimybe yra ieškovė, surado jos anketą ir pasidalino šia informacija su trečiuoju asmeniu, kuris persiuntė viską atsakovui. Atsakovas paviešino gautą anketą, prašydamas žmonių pagalbos, kad padėtų rasti vaiko apgavimu įtariamą moterį. Kadangi pateikta informacija nebuvo 100% patikrinta, todėl paieškos buvo tęsiamos. Tuo tikslu 2023 m. gruodžio 8 d. Facebook platformoje atsakovas paskelbė įrašą su atrasta Facebook anketa, su prašymu padėti rasti įtariamą nusikaltimo padarymu moterį ir paviešino vienos iš įtariamųjų viešą Facebook profilį bei jos susirašinėjimo su vaiko mama fragmentą, kuriame ji sakė, kad ją šmeižia.

20. Nurodė, kad ieškovė dėl savo veiklos laikinai tapo viešas asmuo ir buvo įtariama padariusi nusikaltimą, jos viešai prieinami duomenys buvo platinami pagrįstai ir nepažeidžiant teisės į privatumą ar atvaizdą. Viešiems asmenims, įtariamiems padarius nusikaltimus, taikomi kitokie viešumo reikalavimai. Ieškovė nebuvo fotografuojama ar filmuojama privačioje erdvėje, viešinami tik jos viešai prieinami duomenys.

21. Atsakovas, kaip žiniasklaidos priemonė, veikė Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo rėmuose, jo nepažeisdamas, siekdamas padėti apgautam vaikui ir vaiko mamai pagauti juos apgavusius sukčius, visus nemalonius momentus atsakovas viešino, tikėdamasis paskatinti policijos vadovybę.

22. Buvo iškelta baudžiamoji byla, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atsirado ir daugiau nukentėjusių asmenų. Trečiasis asmuo, kurio prašymu atsakovas ieškojo nusikaltimą padariusių asmenų ir viską viešino, ikiteisminio tyrimo byloje pripažinta nukentėjusiąja.

23. Ieškovė ieškinyje ginasi, neva sau pasilikdavo tik 10% nuo apgautų žmonių pinigų, tokia veikla vadinama bendrininkavimu ir už tai numatyta atsakomybė baudžiamajame kodekse.

24. Nurodė, kad ieškinys dėl orumo įžeidimo galimai yra keršijimo priemonė, nes atsakovas surado asmenis ir atskleidė veikimo schemą.

25. Teigė, kad ieškovei medikų pagalbos prireikė iškart po apklausos policijoje, todėl žala gali būti susijusi ne su atsakovo veiksmais, bet policijos. Ieškovė nepateikė duomenų su savo ligos istorija, gal būt tie sutrikimai jai tęsiasi jau ilgą laiką. Ieškovė pateikė e.sveikatos išrašą, iš kurio matyti, jog apsilankymas pas gydytoją buvo „planinė pagalba“, o ne pirminė. Tai leidžia manyti, jog ieškovė jau seniai negaluoja ir tai eilinis įprastas vizitas, o ne sutrikimas, atsiradęs dėl atsakovo veiksmų. Diagnozėje nurodomas „lėtinis rinitas“, kitaip tariant - lėtinė sloga. Atsakovas negalėjo sukelti tokios ligos. Po atsakovo veiksmų 40 dienų ieškovės emocinė būsena neblogėjo, tačiau pablogėjo gavus policijos šaukimą apklausai, todėl atsakovas negali būti laikomas atsakingu.

26. 2024 m. sausio 14 d. nustačius tikrą ieškovės tapatybę, ši informacija buvo perduota policijai, o visa medžiaga, kurios pagalba buvo prašoma padėti surasti kaip įtariamą vaiką apgavusią moterį, buvo pašalinta iš visų įrašų viešojoje erdvėje.

27. Ieškovė, žinodama, jog pinigai jos sąskaitose atsirado galimai neteisėtu būdu, iki šiol nesusisiekė su nukentėjusiais asmenimis, negrąžino jiems pinigų, taip pagrįstai versdama juos galvoti, jog būtent ji yra tas asmuo, kuri juos apgavo.

Atsiliepimas

28. Trečiasis asmuo K. Z. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog jos dvylikametis sūnus 2023 m. lapkričio 28 d. internetinėje turgavietėje surado žaidimų konsolę PS5 (Play Station 5), kur pardavėja V. K. įtarimų nesukėlė, atsakinėjo tiksliai, todėl sutarė, jog pinigai bus pervesti į jos sąskaitą banke, o žaidimų konsolė bus išsiųsta paštu. Tačiau gavusi pinigus, neišsiuntė žaidimų konsolės, bet užblokavo trečiąjį asmenį socialiniame tinkle.

29. Supratusi, jog yra apgauta, kreipėsi į policiją, tačiau policija informavo, jog veikia tarptautinė sukčių grupė ir nedidėle tikimybė sugauti galimai neteisėtas veikas atlikusius asmenis.

30. Negalėdama susitaikyti su praradimais, bandė ieškoti pagalbos socialiniuose tinkluose, vėliau kreipėsi į atsakovą. Atsakovas, turintis daug sekėjų, pradėjo viešinti informaciją apie įvykį ir per atsakovo sekėjus pavyko išsiaiškinti, jog V. K. gali būti ieškovė. Vėliau atsirado dar vienas nukentėjęs asmuo, kuris taip pat buvo pervedęs pinigus ieškovei ir negavęs užsakytų daiktų.

31. Trečiasis asmuo per socialinius tinklus bandė susisiekti su ieškove ir atgauti pinigus, tačiau ieškovė nekontaktavo. Supratusi, kad neatgaus pinigų, visą gautą informaciją persiuntė atsakovui, kuris nuvyko į (duomenys neskelbtini), ir padarė tiesioginę transliaciją, ieškodamas asmens, kuris apvogė trečiojo asmens vaiką. (duomenys neskelbtini) atsakovas ieškovės nerado, todėl kalbino ieškovės kaimynę, kuri informavo, jog ieškovė čia jau seniai negyvena. Vėliau atsakovas buvo nuvykęs į televiziją, kur paprašė žmonių pagalbos surasti ieškovę.

Atsiliepimas

32. Trečiajam asmeniui policijos pareigūnas telefonu paaiškino, kad pinigai buvo persiųsti į Belgiją, kad siaučia gerai organizuota sukčių grupuotė, kad „V. K.“ profesionaliai užsiima galimai neteisėta veikla, todėl nieko nereikia tikėtis. Trečiasis asmuo 2023 m. gruodžio 19 d. raštu buvo pripažinta nukentėjusiąja ir policijai buvo perduota visa turima informacija.

33. Apgaulės istorija padarė nepataisomą žalą trečiojo asmens mažamečiam vaikui, jo psichologinei būklei. Žaidimų konsolę vėliau trečiasis asmuo nupirko iš parduotuvės, bet jau už dvigubai didesnę kainą - 540 eurų. Tokia suma atsiliepė šeimos biudžetui, kadangi trečiasis asmuo vaiką augina viena, pajamos nedidelės.

34. Kadangi policija tvirtino, jog nieko neranda, todėl ji prašė atsakovą neapleisti šios istorijos.

35. „(duomenys neskelbtini),“ išspausdino anoniminį straipsnį, neparašydami, kad vaiką apgavęs asmuo yra ieškovė, bet mano, jog būtent šis straipsnis privertė dirbti policijos pareigūnus.

36. Nustačius ieškovės tapatybę, ją suradus ir perdavus duomenis pareigūnams atsakovas paprašė, kad ji ištrintų visą informaciją apie ieškovę, nes toliau yra pareigūnų darbas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

37. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 19 d sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino, kad:

37.1. atsakovas R. Š. viešai socialinio tinklo Facebook paskyroje „R. Š. (K. pusbrolis)“ 2023 m. gruodžio 8 d., 22:00 val. patalpindamas ieškovės L. B. fotonuotrauką bei apie ieškovę L. B. paskleisdamas duomenis – „Noriu į akis pažiūrėti tai, kuri vaikų Kalėdines dovanas vagia“, pažeidė ieškovės L. B. teisę į atvaizdą ir pažemino ieškovės L. B. garbę ir orumą.

37.2. Pripažino neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovės L. B. garbę ir orumą atsakovo R. Š. socialinio tinklo Facebook paskyroje „R. Š. (K. pusbrolis)“ paskelbtuose įrašuose:

37.2.1. 2023 m. gruodžio 8 d. 17:23 val. įraše teiginius: „Kalėdų dovanų vagišė“;

37.2.2. 2023 m. gruodžio 10 d. 20:31 val. įraše teiginius (žodžius, frazes) – „sukčiuvienė“, „Madam nuknisusi svetimo vaiko dovaną“;

37.2.3. 2023 m. gruodžio 12 d. įrašo teiginius (žodžius, frazes) – „„Neegzistuojančių playsteišinų pardavėja“;

37.2.4. 2023 m. gruodžio 19 d. įrašo teiginius (žodžius, frazes) – „sukčiuvienė, kuri apgavo 12-metį vaiką“;

37.2.5. 2024 m. sausio 20 d. 11:11 val. įrašo teiginius (žodžius, frazes) – „sukčiuvienė“, „sukčiuvienė – pinigų surinkėja“;

37.2.6. 2023 m. sausio mėnesio (data nenustatyta) įrašo žodis „sukčiuvienė“;

37.2.7. 2023 m. gruodžio 8 d. 17:23 val. įraše paskelbtame vaizdo medžiagoje teiginius (žodžius, frazes) – „sukčiuvienė“; „Apvogė tokį vaiką“, „sukčiuvienė jinai, apgaudinėja žmones, vagia pinigus. Apgavo 12-etį vaiką ant 235 eurų. Pažadėjo parduot PlayStation‘ą, pinigus gavo ir dingo“; „Gera sukčiuvienė“; „Gal dėl to taip drąsiai ir sukčiauja, išsiregistravus. Jūsų buvusi kaimynė pasuko kriminaliniu keliu <...>. Nebūtų gaila, jei būtų suaugusį apgautų, bet čia dvylikametį vaiką“; „pristatė kito žmogaus vardu, gavo pinigus ir dingo“; „ji pasiuntė visus velniop, eikit šikt sako“; „Nusprendė pasukt kriminaliniu keliu“; „užsiiminėja tokiais sukčiavimais. Įdomiai, kas čia pastūmėjo tokiu kriminaliniu keliu“, „Jinai deda daiktus, kad pardavinėja ir ir ir pasiima pinigus ir dingsta“; „sukčiuvienė, <...> o pasirodo, kad vagilka“;

37.2.8. 2024 m. sausio 14 d. įraše per žiniasklaidos priemonę (duomenys neskelbtini), paskelbė teiginius (žodžius, frazes) – „sukčiuvienė“ bei kad ieškovė su 12-mečiu sutarė parduoti žaidimų konsolę už 235 Eur ir gavusi pinigus daikto nepardavė, t. y. sukčiavo;

37.2.9. 2024 m. kovo 20 d. įrašo teiginius (žodžius, frazes) – „sukčiuvienė“, „nusikalstamoje schemoje dalyvavusio asmens“; „nusikaltimuose dalyvavusį asmenį‘, „dalyvauti sukčiavimo schemose“;

37.2.10. 2024 m. kovo 21 d. įrašo teiginius (žodžius, frazes) – „Man boba, nuknisusi vaiko Kalėdinę dovaną: sukčiuvienė – nusikaltėlė“, „nusikalstamu būdu gavo pinigus“.

38. Įpareigojo atsakovą R. Š. per 7 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos socialinio tinklo Facebook paskyroje „R. Š. (Kalėdos pusbrolis)“ savo lėšomis ir be jokių komentarų prieš ir po paneigimo tekstu, taip pat be komentarų funkcijos po paneigimo įrašu paskelbti paneigimą, kuris skelbiamas ne mažiau kaip 4 mėnesius.

39. Priteisė ieškovei L. B. iš atsakovo R. Š. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 40,57 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

40. Ieškinį likusioje dalyje atmetė.

41. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl duomenų paskleidimo fakto, nes duomenis atsakovas skelbė savo viešoje Facebook paskyroje.

42. Teismas atmetė atsakovo atsikirtimus kaip nepagrįstus, jog jis veikė kaip visuomenės informavimo priemonė.

43. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė Facebook socialiniame tinkle radusi skelbimą, kuriame buvo siūlomas papildomas darbas su drabužiais, darbas iš namų, uždarbis apie 800 Eur, su ja susisiekus socialinio tinklo Facebook vartotojai, pasivadinusiai „I.“, paaiškinusiai, jog prekiauja per amazon/ebay platformas ir jai reikalingas žmogus, padėsiantis dirbti su pavedimais ir uždarbis 10 procentų nuo į sąskaitą ateinančios sumos, ieškovė pasiūlymą priėmė.

44. Teismas taip pat nustatė, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. Z., su asmeniu, pasivadinusiu „V. K.“, sudarė žaidimų konsolės Play Station5 pirkimo-pardavimo sutartį ir pervedė 235 Eur už prekę į pardavėjos nurodytą sąskaitą, tačiau prekės negavo. Ieškovė iš trečiojo asmens sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą gavo 235 Eur pavedimą ir nedelsiant, atskaičiusi sau tenkantį uždarbį - 10 procentų sumos, pervedė pinigus „I.“ nurodytam asmeniui. Ginčo dėl to byloje nėra.

45. Teismas nustatė, kad ieškovė nėra davusi sutikimo atsakovui viešai publikuoti jos fotonuotrauką. Aplinkybė, jog ieškovė vienoje iš Facebook paskyrų buvo papasakojusi savo istoriją, kuria prašė dalintis, teismo vertinimu, nesuteikia teisės dalintis jos atvaizdu, nes ieškovės prašymas dalintis buvo prašymas dalintis jos istorija, o ne jos atvaizdu. Taip pat aplinkybė, jog ieškovės nuotrauka buvo patalpinta jos viešoje Facebook paskyroje, teismo įsitikinimu, savaime nesuteikia teisės kitiems asmenims naudoti jos nuotrauką, nes civilinio kodekso (toliau – CK) 2.22 straipsnio 2 dalies nuostatos tokią teisę suteikia tik esant asmens sutikimui.

46. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas, įkeldamas ieškovės nuotrauką į savo Facebook profilį ir parašydamas „Ieškovė įtariama apvogusi 12-metį vaiką ir pavogusi jo kalėdinę dovaną“ <...> Noriu į akis pažiūrėti tai, kuri vaikų Kalėdines dovanas vagia“, pažemino ieškovės garbę ir orumą.

47. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė kontaktavo su 12-mečiu vaiku arba vaiko motina, kad pardavinėjo vaikui ar vaiko motinai žaidimų konsolę PlayStation5. Pagal byloje esančius duomenis nustatė, jog šią prekę galimai pardavinėjo asmuo, prisistatantis „V. K.“, o byloje nėra duomenų, jog ieškovė ir „V. K.“ būtų tas pats asmuo.

48. Teismas atsakovo 2023 m. gruodžio 8 d., 17.23 val. paskelbtame įraše: „Vaikų Kalėdų dovanų vagišės paieškos...“, prie kurio buvo pridėtas vaizdo įrašas iš atsakovo kelionės į (duomenys neskelbtini), rajoną, ieškovės registruotą gyvenamąją vietą ir pokalbį su ieškovės kaimyne, kuriame konkrečiai nurodoma ieškovė, nesant duomenų, kad ieškovė būtų pavogusi kokių nors vaikų dovanas, pripažino atsakovo nurodomus faktus kaip neatitinkančius tikrovės.

49. Teismas teiginį, kad asmuo pardavinėja neegzistuojančius daiktus (PlayStation), vertino kaip amoralų tiek teisės, tiek moralės prasme, todėl pripažino, jog jis žemina ieškovės garbę ir orumą, todėl ieškovės reikalavimą šioje dalyje laikė pagrįstu ir tenkino.

50. Teismas pripažino, kad atsakovas įžeidė ieškovės garbę ir orumą, viešai savo Facebook paskyroje „R. Š. (Kalėdos pusbrolis)“ 2023 m. gruodžio 29 d. paskelbęs įrašą, kur ieškovę išvadino „sukčiuviene, kuri apgavo 12-metį vaiką“.

51. Byloje nesant duomenų, jog ieškovė yra sukčiaujanti ir/ar apgaudinėjanti moteris, teismas ieškovės įvardijimą „sukčiuviene“ „sukčiuvienė – pinigų surinkėja“, taip pat teiginius, kad ieškovė vartoja keiksmažodžius nukentėjusių asmenų atžvilgiu -„pasiuntė visus velniop, eikit šikt sako“, pripažino neatitinkančiais tikrovės bei žeminančiais ieškovės garbę ir orumą.

52. Teismas nurodė, jog aplinkybė, kad asmuo nesąmoningai, nežinant ar jam nesuvokiant buvo įtrauktas į galimai nusikalstamas veikas, neleidžia vertinti taip, jog asmuo sąmoningai dalyvavo nusikalstamose schemose, todėl ieškovės reikalavimą pripažinti, jog ieškovė dalyvavo nusikalstamose schemose, pripažino žeminančiu ieškovės garbę ir orumą.

53. Teismas nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovei nėra pareikšti jokie įtarimai ikiteisminiame tyrime, ji ikiteisminiame tyrime buvo apklausta liudytoja, todėl darė išvadą, jog atsakovas, teigdamas, „man boba, nuknisusi vaiko Kalėdinę dovaną: sukčiuvienė – nusikaltėlė“, taip pat teiginys, kad ieškovė „nusikalstamu būdu gavo pinigus“, pateikė žinias, kurios neatitinka tikrovės, žeidžia ieškovės garbę ir orumą.

54. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas neteisėtai paviešino ieškovės nuotrauką, nuolat ir keletą mėnesių skleidė ieškovės garbę ir orumą žeminančias žinias, šių žinių skleidimas sukėlė neigiamą visuomenės reakciją, šių duomenų skleidimas sukėlė ieškovei sveikatos sutrikdymus, todėl pažeidimo pripažinimo nelaikė pakankama satisfakcija ieškovės žalai atlyginti. Teismas sprendė, kad atsakovas padarė ieškovei 1 000 Eur neturtinės žalos.

55. Teismas nustatė, kad atsakovė lankėsi poliklinikoje ir jai buvo nustatyti kiti simptomai, susiję su emocine būsena. Atsižvelgdamas į tai, kokiais epitetais ir veikų padarymu atsakovas kaltino ieškovę bei įvertinęs po įrašais esančius komentarus, teismas sprendė, kad tai galėjo ir įtakojo ieškovės emocinę būklę ir psichologinę sveikatą, todėl priteisė iš atsakovo ieškovės vaistams išleistus 40,57 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

56. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas ir priteisti iš ieškovės atsakovui visas pirmojoje instancijoje jo patirtas 3604 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, kol neįsiteisės galutiniai procesiniai sprendimai Vilniaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-14629-11168/2024 ir Alytaus rajono policijos komisariate atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtame pagal baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 4 d. Prašo prijungti prie bylos naujai gautą įrodymą - teismo sprendimą kitoje civilinėje byloje Nr. e2-14629-11168/2024. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

56.1. Visi įrašai, kurie yra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir kuriuose yra minima ieškovės pavardė, 2024 m. sausio 14 d. buvo pašalinti iš viešosios erdvės. Teismas šių įrašų pašalinimo fakto nepagrįstai nevertino ir padarė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą.

56.2. Atsakovas ginčo įrašais paskelbė nuomonę apie ieškovę, o ne žinias apie ieškovę. Atsakovas niekur nenurodė, kad ieškovė yra įtariamoji ar nuteista, taigi, iš jo įrašų niekaip nebuvo galima suprasti, jog ieškovė yra „sukčiuvienė“ dėl to, kad ji teisėsaugos institucijų yra jau įtariama, nuteista ar kitaip nubausta dėl sukčiavimo. Teismas nevertino šių aplinkybių, neatskyrė nuomonės nuo žinios.

56.3. Šioje byloje atsakovo nepasitenkinimas ieškovės veikla yra visiškai suprantamas. Atsakovo nuomonė, dėstoma apie ieškovės elgesį, ginčo įrašuose yra pateikiama su gausiais bei detaliais paaiškinimais apie faktines situacijos aplinkybes.

56.4. Sprendimo motyvai bei jame padarytos teismo išvados akivaizdžiai prieštarauja vieni kitiems. Sprendimo priėmimo metu turėjo būti vertinamas įrodymų visetas ir vadovaujamasi teisine sąmone, nes konstatavus, jog ieškovė gali būti susijusi su neteisėta kitų asmenų veikla, neįmanoma reikalauti, kad atsakovas pagrįstų kiekvieną savo įtarimą ar teiginį apie ieškovę, kaip sukčiavimu užsiimančią nusikaltėlę, kaip atitinkantį tikrovę.

56.5. Teismas nepagrįstai pripažino kitus ginčo įrašus, kuriuose net neminimas ieškovės vardas ir/ar pavardė, o tik pati situacija – įrašais, kuriuose yra minima ieškovės pavardė ir vardas. Nurodė, jog atsakovo 2024 m. sausio 20 d. įraše nėra įvardijamas joks konkretus asmuo, įskaitant ieškovę. Tai yra hipotetinis pasvarstymas, kuriame literatūrinėmis priemonėmis aprašomas sukčiavimo verslas. Ieškovė nepagrįstai prisitaikė šį tekstą sau CK 2.24 str. nuostatų prasme, o su tuo sutikdamas teismas padarė nepagrįstas išvadas.

56.6. Nurodo, jog teismo sprendimo 211 punkte dėl ieškinio 2.11 reikalavimo bei sprendimo 219 punkte dėl ieškinio 2.12 reikalavimo išvados, jog kalbama apie ieškovę, stokoja logikos ir pagrįstumo.

56.7. Teismas nepagrįstai nesustabdė bylos, nors buvo netgi du savarankiški pagrindai tą padaryti (privalomasis bylos sustabdymas ((civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 str.)) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 str.).

56.8. Nurodė, jog dėl ieškovės iš trečiojo asmens pasisavintų pinigų sumos 2023 m. gruodžio 8 d. buvo pradėtas ir yra tęsiamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal BK 182 str. 4 d., kuriame trečiasis asmuo yra pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove, dėl to vien įtarimų ieškovei nepareiškimo faktas ar jos nepripažinimas kalta nereiškia, kad to nebus ateityje, kadangi tiriama jos, o ne kitų asmenų atlikta veika. Dėl ieškovės pasisavintų pinigų sumos priteisimo trečiasis asmuo pateikė pareiškimą, kurį teismas pilnai patenkino prie šios bylos prijungtu teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-7691-1115/2024, bei pilnai patenkino trečiojo asmens ieškinį sprendimu byloje Nr. e2-14629-11168/2024. Šių procesų nagrinėjimo faktas yra privalomasis ir fakultatyvusis bylos sustabdymo pagrindai. Šie faktai teismui buvo žinomi, tačiau šios civilinės bylos teismas nepagrįstai nesustabdė.

56.9. Ieškovė gina teisę ne į savo pačios, o į kito asmens veido atvaizdą. Savo veido atvaizdo ji nėra įrodžiusi, o Facebook profilyje naudojama nuotrauka nėra ieškovės.

56.10. Priteisdamas 3000 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei iš atsakovo, teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Teismas prašymą priteisti atsakovo turėtas išlaidas apskritai atmetė, nors ieškinį patenkino tik iš dalies. Ši sprendimo dalis taip pat nepagrįsta bei neatitinka įstatymo nuostatų. Atsakovas advokato pagalbai šioje byloje taip pat patyrė 3604 Eur dydžio išlaidas; dalies pradinio ieškinio dalies nebepalaikė pati ieškovė; jos patikslintas ieškinys buvo iš dalies atmestas (nepriteista 75 proc. reikalautos neturtinės žalos). Teismas pažeidė CPK 93 str. 2 d. įtvirtintą proporcingumo taisyklę, nepagrįstai taikė CPK 93 str. 4 d. normą ir net dalies iš atsakovo patirtų 3604 Eur išlaidų nepriteisė iš ieškovės jo naudai.

56.11. Ieškovė nepatyrė jokios neturtinės ir turtinės žalos.

56.12. Teismas nemotyvavo, kodėl priteisia iš atsakovo net 1000 Eur dydžio neturtinę žalą ieškovei.

56.13. Teismas įpareigojo atsakovą nurodyto teksto paneigimą skelbti nepertraukiamai net 4 mėnesius, tačiau nei ieškovė prašė nustatyti tokį terminą (teismas viršijo ieškinio dalyką), nei teisės aktai, kuriais teismas net ir nesirėmė, nustato būtent tokios trukmės terminą. Ginčo įrašai buvo skelbiami vos 38 dienas.

Atsiliepimas

57. Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog pritaria apelianto R. Š. apeliaciniam skundui ir prašo jį patenkinti bei prisideda prie apeliacinio skundo. Prašo sustabdyti šią civilinę bylą, taip pat priimti naujus įrodymus policijos tyrėjų nutarimus. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

57.1. Administracinėje byloje ROIK (duomenys neskelbtini), kitas asmuo jau irgi yra pripažintas nukentėjusiuoju. Taigi, kaip ir ji, K. Z., jis taip pat nukentėjo ir nuo L. B. veikos. Akivaizdu, kad yra padaryta nusikalstama pinigų pasisavinimo veika, L. B. joje dalyvavo savo noru. Jei teismas pasigedo duomenų apie jos nuteisimą baudžiamąja tvarka, tai turėdamas duomenis apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, teismas privalėjo sustabdyti šią civilinę bylą, o nedaryti skubotas išvadas apie tai, kad L. B. nekalta ir nieko nusikalstamo nepadarė, vaiko neapgavo, nusikalstamose grupėse, išviliojant pinigus, nedalyvavo.

57.2. L. B. veikė sąmoningai, niekieno neverčiama. Legenda sukurta, jog ją neva apgavo nepažįstama I. S., yra apsimestinė. Atkreipė dėmesį, jog pinigus iš mažiausiai šešių asmenų L. B. gavo 2023 m. lapkričio 27 – 28 dienomis, o legenda apie apgaulę atsirado 2023 m. gruodžio 8- 9 dieną.

57.3. L. B. dėl tariamos savo apgaulės kreipėsi į policiją tik po to, kai 2023 m. gruodžio 7 d. fiziškai buvo atrasta, o vėliau surasta jos facebook paskyra, nustatyta jos tapatybė. Policija atsisakė tirti šį atvejį, L. B. niekas neapgavo, nusikaltimo nėra. L. B. atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą neskundė, su juo sutiko.

58. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo su skundu nesutinkanti, prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Šalies argumentai

58.1. Atsakovas apeliaciniu skundu nepagrįstai prašo sustabdyti šią bylą, nes prieš ieškovę nebuvo ir nėra pradėtas joks ikiteisminis tyrimas. Atsakovo minimas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pradėtas prieš ieškovę. Ieškovė niekur nėra pripažinta įtariamąja, kaltinamąja, neturi jokio kitokio procesinio statuso. Ieškovės žiniomis, atsakovo minimas Alytaus rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), yra pradėtas prieš internetinius sukčius. Tame ikiteisminiame tyrime prieš ieškovę nebuvo/nėra/nebus pareikšti jokie įtarimai ar kaltinimai. Atsakovas šioje byloje neįrodė, kad būtent kažkoks ikiteisminis tyrimas yra pradėtas konkrečiai prieš ieškovę.

58.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-14629-11168/2024, kuriuo šios bylos trečiajam asmeniui K. Z. buvo priteisti pinigai iš ieškovės, apskritai neturi jokios įtakos šiai bylai. Jokie civiliniai turtiniai santykiai, sprendžiami civilinėje byloje, nesuteikė teisės atsakovui viešai šmeižti ieškovę padarius nusikaltimus, viešinti jos, kaip tariamos nusikaltėlės, nuotrauką, visaip žeminti jos garbę ir orumą ir savo sekėjams daryti įspūdį, kad ieškovė yra policijos paieškoma nusikaltėlė. Civilinėje byloje Nr. e2-14629-11168/2024 ieškovė niekuomet nebuvo pripažinta įtariamąja, kaltinamąja ar nuteista. Be to, tą sprendimą ieškovė skundžia ir jis neįsiteisėjęs.

58.3. Vilniaus miesto apylinkės teismas šioje civilinėje byloje pagrįstai nusprendė pripažinti, kad atsakovas viešai socialinio tinklo Facebook paskyroje „R. Š. (K. pusbrolis)“, patalpindamas ieškovės fotonuotrauką bei apie ieškovę paskleisdamas duomenis – „Noriu į akis pažiūrėti tai, kuri vaikų Kalėdines dovanas vagia“, pažeidė ieškovės teisę į atvaizdą ir pažemino ieškovės garbę ir orumą.

58.4. Atsakovas visiškai nepagrįstai mėginta gintis tuo, kad neva atsakovo publikuotoje ieškovės nuotraukoje buvo neva ne pati ieškovė. Viena vertus, šios bylos pirmajame teismo posėdyje dalyvavo pati ieškovė asmeniškai, teismas apžiūrėjo ieškovę ir nenustatė jokių neatitikimų tarp ieškovės išvaizdos teismo posėdyje ir skelbtoje nuotraukoje. Kita vertus, atsakovas neįrodė savo teiginio, kad publikuotose nuotraukose buvo ne ieškovė.

58.5. Atsakovo byloje gynybinė pozicija, kad neva ne visi minėti garbės ir orumo įžeidimai skirti ieškovei, nes neva ne visuose įrašuose atsakovas nurodė ieškovės vardą ir pavardę, prieštarauja teismų praktikai.

58.6. Atsakovas savo įrašuose visur ieškovę vadindavo tais pačiais ar panašiais savo esme įžeidžiančiais žodžiais (sukčiuvienė ir t. t.), kalbėdavo apie tas pačias faktines aplinkybes (nuskriaustą vaiką, Playstation konsolę ir kt.), apie tą patį nusikaltimą (vagystę), todėl aplinkiniai galėjo atpažinti, kad atsakovo įrašai skirti ieškovei ir tai atspindi į bylą pateikti atsakovo įrašų skaitytojų komentarai, kur ieškovės siūlyta ieškoti, su ja susidoroti, ieškovė buvo įžeidinėjama, aiškinamasi ieškovės santykiai, darbo vieta, gyvenamoji vieta ir t. t.

58.7. Apie ieškovę atsakovas kūrė reputaciją kaip apie įtariamą ir kaltinamą asmenį nusikaltimų padarymu, paieškomą policijos, priklausantį kažkokiai nusikalstamai grupuotei asmenį, kad ieškovė tiesiogiai neva bendravo su savo „aukomis“ ir jas apgaudinėjo, kas nebuvo ir nėra tiesa. Atsakovas savo veiksmais peržengė padorumo ribas, neprisilaikė gero elgesio normų, klaidino visuomenę.

58.8. Atsakovas teisminio proceso metu neįrodė, jog ieškovė yra Kalėdų dovanų vagišė, sukčiuvienė, nuknisusi svetimo vaiko dovaną, neegzistuojančių „playsteišinų“ pardavėja, kuri apgavo 12-metį vaiką, sukčiuvienė – pinigų surinkėja, kad apvogė tokį vaiką, kad apgaudinėja žmones ir vagia pinigus, kad ieškovė pasuko kriminaliniu keliu, kad prisistatė kito žmogaus vardu, gavo pinigus ir dingo, kad ji pasiuntė visus velniop, kad užsiiminėja tokiais sukčiavimais, t. y. kad ji dalyvauja nusikalstamose schemose.

58.9. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pagrįstai nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovo 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 40,57 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

59. Byloje kilo ginčas dėl informacijos, kaip turinčios neigiamą poveikį asmens garbei ir orumui, paneigimo, jos pripažinimo neatitinkančia tikrovės, dėl ieškovės teisės į atvaizdą pažeidimo, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

60. Ieškovė ieškinio reikalavimus grindė CK 2.24 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kasacinis teismas dėl CK 2.24 straipsnio taikymo yra pasisakęs, kad garbė ir orumas turi būti ginami nustačius šių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra paskleistos apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018).

61. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas savo 2023 m. gruodžio 8 d. 22.00 val. įraše Facebook paskyroje „R. Š. (K. pusbrolis)“ viešai paskelbė ieškovės veido nuotrauką, kartu prirašydamas: „Padėkite surasti šią moterį. Gyvena kažkur (duomenys neskelbtini),, galbūt (duomenys neskelbtini),. Įtariama apvogusi 12-metį vaiką ir pavogusi jo Kalėdinę dovaną. Kadangi policija nieko neranda, prašau visuomenės pagalbos. Domina kur dirba, gyvena, kokius būrelius lanko. Noriu į akis pažiūrėti tai, kuri vaikų Kalėdines dovanas vagia <...>“.

62. Taip pat atsakovas savo valdomoje Facebook paskyroje „R. Š. (K. pusbrolis)“ 2023 m. gruodžio 8 d. 17:23 val. paskelbė įrašą, kuriame parašė: „Vaikų Kalėdų dovanų vagišės paieškos... Policija jos neranda, sako tokia neegzistuoja, tad teks perimti policijos funkcijas ir vietoj kalėjimo, suradus, vežti į mišką žibučių ieškoti“.

63. Atsakovas savo Facebook paskyroje „R. Š. (K. pusbrolis)“ 2023 m. gruodžio 10 d. 20:31 val. paskelbė įrašą, kuriame parašė: „Sukčiuvienės pasakos. Madam, nuknisusi vaiko Kalėdų dovaną, parašė įrašą, neva ji nekalta ir ja pasinaudojo. (...) Kam iš kart pervesti pinigus kitur? Jei užsiimti sukčiavimais, tu žinai, kad apvogtieji gali kreiptis į banką ir bet kuriuo momentu tavo sąskaita gali būti blokuota. Taip ir nutiko po kelių pareiškimų. Paviešinus sukčiuvienę, jau atsirado 7 nukentėjusieji ir tai manau ne galutinis skaičius, kas paneigia sąskaitos savininkės versiją, neva ją netikėtai apgavo. Aferos buvo sukamos tol, kol bankas neblokavo sąskaitos, o skubėjimas pervesti pinigus į kitą sąskaitą aiškiai parodo, jog sąskaitos turėtoja puikiai suvokė, kad daro nusikaltimą ir sąskaita bet kuriuo momentu gali būti blokuota ir apgautieji atsiims savo pinigus, o ji liks be pelno. (...) Išvada. Veikia sukčių grupuotė, kurie sugalvojo planą, kad tie, kurie surinkinėja pinigus, tada kai paklius, apsimes aukomis ir neva nieko nebus. Išsisuks. (...)“.

64. Atsakovas savo valdomoje Facebook paskyroje 2023 m. gruodžio 11 d. 22:00 val. paskelbė įrašą, kuriame nurodė, jog: „Neegzistuojančių playsteišinų pardavėja L. B. metėsi į aukų verslą? kaip veikia tokios schemos? Kam nors užkibus prašoma pinigų advokatui ir jų reikia vėl, ir vėl, kol aukai dašils, kad ji auka. Vieni, (duomenys neskelbtini), net namą pardavė, kad auką gauti.“

65. Atsakovas savo valdomoje Facebook paskyroje 2023 m. gruodžio 19 d. 22:00 val. paskelbė įrašą, kuriame patalpino atsakovui skirtą šaukimą į policiją apklausai ir nurodė, jog tai yra šaukimas jo apklausai bei iškėlė klausimą – „<...> Kaip manote, ar sukčiuvienė, kuri apgavo 12-metį vaiką jau gavo šaukimą apklausai?“

66. Atsakovas savo Facebook profilyje 2024 m. sausio 20 d. 11.11 val. paskelbė įrašą, kurį pavadino: „Verslo planas – rekomendacijos kaip pradėti sukčiavimo verslą. Darbas nesunkus ir pelningas“. Įraše atsakovas nurodė, jog „Vietoje to, kad atiduoti vaikui pinigus, sukčiuvienė pasisamdė advokatą ir Respublikoje paneigimus spausdina. Straipsnio nuoroda komentare. Pradedu manyti, jog sukčiaus amatas visai neblogas. Lietuvoje tuo visai verta užsiimti, nes Lietuvos policija ne tai kai neieško smulkių sukčių, bet galimai ir dengia, nes komentaruose kažkas rašė, jog ieškoma sukčiuvienė pati policininkė. <...> Apie šį atvejį policijai pranešta dar pernai, lapkričio mėnesį. Sukčiuvienę pinigų surinkėją radau, policija neranda.“

67. Atsakovas savo Facebook profilyje 2024 m. sausio 5 d. paskelbė įrašą, kurio trečioje pastraipoje nurodė: „Kai kurie komentatoriai rašė, jog mano ieškota sukčiuvienė pati dirba policijoje. Tai viską paaiškintų“.

68. Atsakovas savo Facebook profilyje patalpino vaizdo įrašą, kurį sukūrė atsakovas, kuriame rodomas jo atvykimas į ieškovės registruotą gyvenamąją vietą ir pokalbis su kaimyne. Pakalbyje atsakovas nurodė, jog ieško L. B., kuri nurodoma, kaip „sukčiuvienė“, „vagilka“, teigiama, kad ji „pasuko kriminaliniu keliu“, kad apgavo vaiką, „apgaudinėja žmones“, „vagia pinigus“, „užsiiminėja tokiais sukčiavimais“ „pasiuntė visus velniop, eikit šikt sako“.

69. Žiniasklaidos priemonėje (duomenys neskelbtini), 2024 m. sausio 14 d. buvo paskelbtas straipsnis – „“Sukčiuvienė“ apgavo paauglį, artimieji ją rado, o policija bejėgė?“, kuriame yra pateiktos atsakovo citatos. 2024 m. sausio 19 d. toje pačioje žiniasklaidos priemonėje buvo paskelbtas ieškovės atsakomasis straipsnis – „Sukčiuvienė“ socialiniuose tinkluose išvadinta moteris nukentėjusioji“. Atsakovas savo Facebook profilyje pasidalino abiem portalo (duomenys neskelbtini), straipsniais, paskutinį straipsnį papildydamas 2023 m. sausio 20 d. 11:11 val. įrašu, kuriame be kita ko nurodė: „sukčiuvienę – pinigų surinkėją suradau“.

70. Atsakovas 2024 m. vasario mėnesį savo Facebook paskyroje paskelbė įrašą, kurį pavadino „Kur rasti garbės? O kur orumo? Teisme!“. Šiame įraše atsakovas parašė: „<...> Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog pardavėja pri(si)statė svetimu vardu, bet vis tiek buvo surasta. Apie paieškomą įtariamą aferistę buvo viešai paskelbta FB, surasta deklaruota gyvenamoji vieta, ten nuvykta. Visi veiksmai viešinami FB. Po suradimo, su ja buvo susisiekta, bet ji atsisakė grąžinti pinigus vaiko motinai atsakydama, jog „man pačiai pinigų reikia“ <...>“.

71. Atsakovas 2024 m. kovo 20 d. savo Facebook paskyroje išspausdino įrašą, pavadintą „Lietuvos policija BBD ant jūsų problemų“. Šiame įraše atsakovas rašė: „<...> Žmogus, pervedęs į sukčiuvienės nurodytą sąskaitą pinigus, parašė pareiškimą 2023 m. lapkričio mėnesį ir iki šiol nesulaukė net policijos skambučio. <...> Taip pat, policija, gavę vieną pareiškimą ir nustatę, jog sukčiuvienės nurodytoje sąskaitoje gauti pinigai dar bent iš kelių asmenų, su jais nesusisiekia <...> Apačioje sąskaita, kurią sukčiai naudojo pinigams surinkti, tad jei vedėte pinigus į sąskaitą Luminor banke, kurios pabaiga (duomenys neskelbtini), o pardavėja prisistatė V. K. arba M. V., arba dar kaip nors, vardas gali būti bet koks, kreipkitės į mane, sąskaitos savininkė surasta ir žinoma. Šios sąskaitos paviešinimas teisme buvo įvardintas kaip tyčiojimasis iš jos savininkės, šmeižtas, asmens duomenų atskleidimas ir t. t. ir panašiai, iš manęs reikalaujama 10 000 EUR už tai, kad paviešinau nusikalstamoje schemoje dalyvavusią nekalto prasidėjimo būtybę ir taip jai sukėliau begalinį dvasinį skausmą, ir įžeidžiau orumą <...> Nes pasirodo Lietuvoje nusikaltėlius gaudyti ir jų ieškoti gali tik policininkai ir prokurorai, o jei nusikaltimuose dalyvavusį asmenį suranda eilinis padorus pilietis, tai jau nusikalstamoje schemoje dalyvavusio asmens orumo pažeidimas. <...> Dalyvauti sukčiavimo schemose, pasilikti sau dalį iš nusikalstamu keliu gautų pinigų, nieko tokio, orumas nenukenčia, o jei kas garsiai pasako, jog tai nusikaltimas, tada orumas nukenčia. <...>“.

72. Atsakovas į savo Facebook paskyrą 2024 m. kovo 21 d. parašė: „<...>Man boba, nuknisusi vaiko Kalėdinę dovaną: sukčiuvienė – nusikaltėlė. O visi, kas dalyvavo nusikalstamoje schemoje ir iš jo gavo savo pelną: bendrininkai – nusikaltėliai. Bet advokatui ji tyra, nekalta būtybė, nes dar nenuteista baudžiamojoje byloje. (...) Nusikaltėlių advokatai visada stovi nusikaltėlių pusėje, nes už tai gauna gana nemažus pinigus ir kol man neįrodys, jog kažkokia, neva nukentėjusi nuo šmeižto persona, kuri, nusikalstamu būdu gavo pinigus, ir vaiko mamai sakė, kad jų neturi, todėl neatiduos 235 EUR, staiga nepaaiškinamai praturtėja tiek, kad gali sau leisti per mėnesį advokatui sumokėti 6 000 EUR, o buvo tik parengiamasis posėdis, nedalyvauja kriminalinėse schemose, niekaip nepatikėsiu, jog jos garbė tokia vertinga. Kas gali finansuoti niekam nežinomos personos abejotinos garbės gynimą ir dar tokiomis sumomis? <...>“.

73. Kadangi straipsnių, įrašų ciklas atsakovo valdomoje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, kurioje atsakovas turėjo apie 12 000 sekėjų, buvo apie ieškovę, kartu pateikiant ieškovės nuotrauką, tai reiškia, kad atsakovo paskelbta informacija tapo žinoma jo sekėjams ir kitiems asmenims, aktyviai komentavusiems po pasirodžiusiais įrašais. Dėl šių aplinkybių ginčo nėra, todėl yra pagrindo išvadai, kad informacijos paskleidimo faktas įrodytas.

74. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, pripažindamas, kad atsakovas neteisėtai paviešino ieškovės nuotrauką, nuolat ir keletą mėnesių skleidė ieškovės garbę ir orumą žeminančias žinias, šių žinių skleidimas sukėlė neigiamą visuomenės reakciją, šių duomenų skleidimas sukėlė ieškovei sveikatos sutrikdymus.

75. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Apeliantas teigia, jog ginčo įrašais paskelbė nuomonę apie ieškovę, o ne žinias apie ieškovę. Be to, visi įrašai, kurie yra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir kuriuose yra minima ieškovės pavardė, buvo pašalinti iš viešosios erdvės.

Dėl ginčijamų įrašų, kaip nuomonės ir kitų apeliacinio skundo argumentų

76. Pagal Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalį įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą.

77. Atsakovas savo Facebook paskyroje darė eilę įrašų apie ieškovę, kuriais, kaip jis teigia, iš pradžių siekė ją surasti, paskelbė jos asmeninius duomenis, banko sąskaitos numerį, gyvenamąją vietą, norėdamas padėti trečiajam asmeniui surasti asmenį, pardavusį prekę, kurios negavo, po to sąžiningai siekė supažindinti visuomenę su ieškove, jos veikla ir tai darė vartodamas sąvokas „ sukčiuvienė“, „vagišė“, „nuknisusi svetimo vaiko dovaną“, „apgaudinėja žmones, vagia pinigus“; „apvogė tokį vaiką“, „Gera sukčiuvienė“; „pasuko kriminaliniu keliu“; „užsiiminėja tokiais sukčiavimais“, sukčiuvienė – nusikaltėlė“, „nusikalstamu būdu gavo pinigus“.

78. Būtent šiuos teiginius pirmosios instancijos teismas pripažino kaip paskleistus duomenis, žeminančiais ieškovės garbę ir orumą.

79. Vertinant atsakovo paskleistus duomenis nuomonės ir žinios kontekste, atsižvelgtina į atsakovo panaudotų sąvokų formuluotes bei kontekstą, t. y. jos suformuluotos kaip teiginiai, kaip žinia, o ne kaip dvejonė, abejonė ar klausimas. Be to, sąvokų panaudojimas grįstas faktu, jog trečiasis asmuo (ir jos vaikas) buvo apgauti įsigyjant prekę, dėl šio fakto pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame trečiasis asmuo pripažintas nukentėjusiuoju asmeniu. Prie ieškinio pateikti įrodymai apie kitų asmenų parašytus neigiamus komentarus, reaguojant į atsakovo paskleistus faktus, pagrindžia, jog tokiu būdu ir buvo suprasta atsakovo paskleista žinia. Pačios atsakovo pavartotos sąvokos, kuriomis jis apibūdino ieškovę, yra ne tik neigiamo pobūdžio, bet ir akivaizdžiai žeminančio, kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė būtų vogusi vaikų kalėdines dovanas, jog būtų įtariama vagysčių, sukčiavimo ar kitų nusikaltimų padarymu, jog būtų nusikalstamų grupuočių dalis. Taigi, šie teiginiai ne tik kad neatitinka tikrovės, bet yra suprantami kaip žinia, o ne nuomonė.

80. Atsakovas teigia, jog visi įrašai iš viešosios erdvės jau yra pašalinti, tačiau toks atsakovo veiksmas negali paneigti šiais įrašais padaryto neigiamo poveikio ieškovės privačiam gyvenimui, jos garbei ir orumui.

81. Atsakovas įrodinėja, kad jo žinia yra susijusi su visuomenės interesu, kad jis informaciją paskleidė per visuomenės informavimo priemonę, dėl to turi būti taikoma Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalis.

82. Teisėjų kolegija atmeta tokią atsakovo gynybinę poziciją. Pirma, nėra duomenų, kad ieškovė būtų viešas asmuo, žinomas visuomenėje dėl savo atliekamo vaidmens ar funkcijų. Aplinkybė, kad ieškovė pradėjo dalintis savo istorija viešojoje erdvėje po to, kai buvo pradėta įtarinėti nusikalstamų veikų padarymu, negali būti vertinama kaip ieškovės siekis tapti viešu asmeniu. Tai labiau atitiktų ieškovės gynimosi nuo nepagrįstų žinių skleidimo būdą. Antra, atsakovas nėra visuomenės informavimo priemonė, viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 76, 77, 81 dalys), be to, jis nėra ir ikiteisminio tyrimo įstaigų įgaliotas asmuo, renkantis įrodymus, todėl neturėjo teisės viešinti ieškovės asmeninius duomenis, publikuoti jos nuotrauką. Trečia, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog būtent ieškovės atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, jog ji būtų įtariama nusikaltimo padarymu, jai būtų suteiktas atitinkamas procesinis statusas, taip pat nėra duomenų, jog ieškovė jau būtų buvusi teista dėl nusikaltimų padarymo.

83. Apeliantas ginasi, nurodydamas, jog teismas nepagrįstai pripažino kitus ginčo įrašus, kuriuose net neminimas ieškovės vardas ir pavardė, įrašais apie ieškovę.

84. Su tokiais apelianto argumentais nesutiktina, kadangi atsakovas savo Facebook profilyje ne kartą skelbė informaciją apie ginčo įvykį, įvardijo įvykio dalyvius, prekę, sumą, sumokėtą už prekę, o ieškovę kaip „sukčiuvienę“, atsakovo sekėjai ir kiti asmenys įsitraukė į „asmens, apvogusio dvylikametį vaiką“ paieškas, diskutavo šia tema, dalinosi įžvalgomis, grasino, todėl žiniasklaidos priemonėje (duomenys neskelbtini), 2024 m. sausio 14 d. ir 2024 m. sausio 9 d. skelbti straipsniai, kuriuose tiesiogiai neįvardijama ieškovė, bet kuriuose aprašomas būtent šis įvykis, įvardijant ieškovę “sukčiuviene”, ir kuriais atsakovas pasidalino savo Facebook profilyje, prirašydamas, jog “sukčiuvienę -pinigų surinkėją suradau”, pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo įvertintas kaip teiginių apie ieškovę skleidimas, kadangi kitiems asmenims buvo aišku ir suprantama, jog kalbama apie tą pačią temą, apie tą patį asmenį.

Dėl atvaizdo

85. Apeliantas teigia, kad ieškovė gina ne savo pačios, o kito asmens atvaizdą

86. Su nurodytais teiginiais negalima sutikti.

87. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pirmajame parengiamajame teismo posėdyje, vykusiame 2024 m. kovo 19 d., dalyvavo pati ieškovė, apie tai nurodyta teismo informacinėje pažymoje. Tai reiškia, kad ieškovės tapatybė buvo patikrinta ir teismas ja įsitikino. Be to, aplinkybę, jog atvaizdas, kurį paskelbė atsakovas, priklauso ieškovei, patvirtino pati ieškovė savo procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina jog apeliantas neįrodė savo teiginio, kad publikuotose nuotraukose buvo ne ieškovė.

88. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo 2023 m. gruodžio 8 d. 22:00 val. įrašo socialiniame tinkle Facebook paskelbtą ieškovės fotonuotrauką, paimtą iš ieškovės viešos paskyros, esančios socialiniame tinkle Facebook, prie kurios buvo padarytas prierašas: „Padėkite surasti šią moterį. Gyvena kažkur (duomenys neskelbtini),, galbūt (duomenys neskelbtini),. Įtariama apvogusi 12-metį vaiką ir pavogusi jo Kalėdinę dovaną (...), pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas, įkeldamas ieškovės nuotrauką į savo Facebook profilį, pažemino ieškovės garbę ir orumą.

89. Pirmosios instancijos teismas nenustatė teisėto ir pagrįsto visuomenės intereso žinoti ieškovės asmeninio pobūdžio informaciją - atvaizdo demonstravimo, kadangi tokie veiksmai nėra susiję su visuomenine ieškovės veikla, jos tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu ir pan. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė, jog savo atvaizdo publikavimui ieškovė būtų davusi sutikimą. Kadangi ieškovės atvaizdo publikavimas buvo padarytas dar ir žeminant ieškovės garbę ir orumą, todėl toks publikavimas, paskleidžiant žeminančius duomenis, pagrįstai pripažintas kaip pažeidžiantis ieškovės teisę į atvaizdą ir žeminantis ieškovės garbę ir orumą.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

90. Apeliantas nurodo, jog ieškovė nepatyrė jokios neturtinės žalos, o teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį šioje dalyje, savo sprendimo nemotyvavo.

91. Nurodyti apelianto argumentai yra nepagrįsti.

92. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje yra išskiriami trys asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdai – asmuo turi teisę reikalauti: 1) pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą; 2) teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis; 3) atlyginti tokiu duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kiekvienas iš šių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl, siekiant ginti pažeistą asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas atskirai arba taikomi keli teisių gynimo būdai: prašoma paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis ir priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos arba pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir priteisti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

93. Nagrinėjamu atveju ieškovė pasirinko reikalauti pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais jos garbę ir orumą, juos paneigti bei priteisti neturtinės ir turtinės žalos atlyginimą.

94. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-403/2017).

95. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas neteisėtai, be ieškovės sutikimo, paviešino ieškovės nuotrauką, nuolat ir keletą mėnesių skleidė ieškovės garbę ir orumą žeminančias žinias, šių žinių skleidimas sukėlė neigiamą visuomenės reakciją, šių duomenų skleidimas sukėlė ieškovei sveikatos sutrikdymus, atsižvelgdamas į paskleistų žinių pobūdį, jog ieškovė įvardijama kaip nusikaltimą/us įvykdęs asmuo, jog žinių paskleidimo metu atsakovas savo Facebook paskyroje turėjo apie 12 000 sekėjų, jog atsakovo tikslas – padėti vienišai, sunkiai besiverčiančiai motinai atgauti pinigus už vaiko šventei pirktą žaidimų konsolę, yra kilnus, į tai, kad kilnus tikslas negali pažeisti teisės aktuose nustatytų veiklos ribų ar pažeisti kitų asmenų teises ir/ar teisėtus interesus, į tai, kad atsakovas naudojo neteisėtus veiksmus, išsireiškimo formas ir peržengė teisės aktų nustatytas ribas, į tai, kad ne visi atsakovo vartoti teiginiai ir išsireiškimai teismo pripažinti pažeidžiančiais ieškovės garbės ir orumo, konstatavo, kad ši ieškovei padaryta žala yra tiesiogiai susijusi su atsakovo atliktais ieškovės garbę ir orumą žeidžiančiais veiksmais, todėl vertino, jog ieškovė patyrė 1000 Eur neturtinės žalos.

96. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, savo sprendimą, priešingai nei nurodo apeliantas, tinkamai motyvavo, atsižvelgė į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiosios požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, jo elgesį, taigi įvertino visas aplinkybes, reikalingas konstatuoti, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

97. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes ir argumentus, teismo analizuotus neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus ir jų taikymą šioje konkrečioje byloje, į kompensacinės bei prevencinės neturtinės žalos atlyginimo funkcijų įgyvendinimo svarbą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo ieškovei priteista 1000 Eur neturtinės žalos kompensacija šiuo konkrečiu atveju yra adekvati, proporcinga atsakovo padarytam teisės pažeidimui, jo mastui ir pasekmėms, taip pat pakankamai užtikrina kompensacinio bei prevencinio civilinės atsakomybės už neturtinę žalą efekto pasiekimą, todėl keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo šiuo aspektu nėra pagrindo.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

98. Apeliantas nurodo, jog 40,57 Eur priteistos sumos negalima vertinti kaip ieškovei padarytos turtinės žalos.

99. Nurodyti apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

100. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo ieškovei turtinės žalos atlyginimą, įvertino, kad ieškovė po įvykio lankėsi poliklinikoje, kur jai buvo nustatyti simptomai, susiję su emocine būsena, atsižvelgė į tai, kad atsakovo vartoti epitetai ir po atsakovo įrašais esantys komentarai galėjo ir įtakojo ieškovės emocinę būklę bei psichologinę sveikatą, dėl ko ieškovė pirko vaistų už 40,57 Eur.

101. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kadangi yra akivaizdu, jog atsakovui skelbiant tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie įžeidė ieškovės garbę ir orumą, kartu publikuojant ieškovės atvaizdą, ieškovė patyrė įtampą, stresą, nerimą, kitas neigiamas emocijas, dėl ko, teismo pagrįstu įsitikinimu, ieškovei galėjo prireikti nusiraminti medikamentų pagalba, įsigyjant širdies lašus, tabletes nervų sistemai, vaistus nerimo, nemigos gydymui, nosies purškalą užgulusiai nuo verkimo nosiai gydyti. Šioms priemonėms ieškovė išleido 40,57 Eur. Kadangi šios išlaidos atsirado dėl neteisėtų atsakovo, o ne policijos, kaip teigia atsakovas (nesant duomenų, jog ieškovei pateikti įtarimai ar kaltinimai), veiksmų ir kaltės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią sumą priteisė iš atsakovo.

Dėl paneigimo

102. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas įpareigojo atsakovą paneigimo tekstą skelbti nepertraukiamai keturis mėnesius. Nurodė, jog ieškovė neprašė nustatyti tokį terminą, ginčo įrašai buvo skelbiami 38 dienas.

103. Nurodyti apelianto teiginiai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

104. CK 2.24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad duomenų, neatitinkančių tikrovės ir žeminančių kito asmens reputaciją, paneigimo tvarką ir terminus nustato teismas.

105. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad paneigimo trukmė nustatoma ne mažesnė, nei buvo skelbiama informacija apie ieškovę, t. y ne mažiau kaip keturis mėnesius (sprendimo 231 punktas). Bylos duomenys patvirtina, kad priešingai nei teigia apeliantas, jo skelbiama informacija truko ne 38 dienas, bet beveik keturis mėnesius - nuo 2023 m. gruodžio 8 d. iki 2024 m. kovo 21 d. Kadangi ieškovė neprašė nustatyti paneigimo termino, teismas, vadovaudamasis įstatymu, tokį terminą nustatė pats.

106. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje.

Dėl bylos stabdymo ir naujų įrodymų prijungimo

107. Tiek apeliantas, tiek trečiasis asmuo prašo stabdyti bylą, nurodydami, kad yra du savarankiški bylos stabdymo pagrindai bei prašo prijungti papildomus įrodymus byloje – nutarimus, kitoje byloje priimtą teismo sprendimą bei atsakovo rašytinius paaiškinimus.

108. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 314 straipsnyje, reglamentuojančiame naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme, nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

109. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl poreikio pridėti prie bylos atsakovo ir trečiojo asmens teikiamus įrodymus, pažymi, kad pateikti duomenys nėra susiję su šioje byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nauji įrodymai nėra susiję su ginčo dalyku, jie nevertintini kaip galintys patvirtinti ar paneigti byloje analizuojamas aplinkybes, dėl to juos atsisako pridėti prie bylos (CPK 314 straipsnis).

110. Spręsdamas dėl apelianto pateiktų rašytinių paaiškinimų priimtinumo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 323 straipsnio nuostatas šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022). Atsižvelgiant į tai, apelianto rašytiniai paaiškinimai nepriimami.

111. Tuo pačiu negali būti tenkinamas prašymas dėl bylos stabdymo, kadangi bylos sustabdymas – tai procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui; byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės ( CPK 163 straipsnis, 164 straipsnis).

112. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016).

113. Nagrinėjamu atveju nėra kitos bylos ar įvykio, dėl kurio reikėtų sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, kadangi ieškovės atžvilgiu jokio ikiteisminio tyrimo nėra pradėta, kaip ir nėra duomenų, patvirtinančių jos, kaip įtariamosios ar kaltinamosios statusą.

114. Prašymas stabdyti bylą, kol įsiteisės Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-14629-11168/2024, kuriuo K. Z. buvo priteisti pinigai iš ieškovės, neturi jokios įtakos šiai bylai, kadangi nurodytoje byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar egzistavo teisinis pagrindas atsakovei gauti ieškovės pervestus pinigus. Nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas klausimas, ar atsakovas turėjo pagrindą viešai skleisti informaciją apie neteisėtus ir nusikalstamus ieškovės veiksmus. Tai reiškia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-14629-11168/2024 įsiteisėjimas negali nei patvirtinti, nei paneigti būtent šioje byloje nustatytų aplinkybių, kadangi skiriasi abiejų bylų tiek įrodinėjimo dalykas, tiek įrodinėtinos aplinkybės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

115. Apeliantas nurodo, kad teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 3000 Eur advokato pagalbai apmokėti, o prašymą priteisti atsakovo turėtas išlaidas apskritai atmetė, nors ieškinį patenkino tik iš dalies. Nurodė, kad ši sprendimo dalis taip pat nepagrįsta bei neatitinka CPK 93 str. nuostatų.

116. Nurodyti apelianto argumentai nepagrįsti.

117. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, vadovavosi CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Teismas nurodė, kad dalis ieškovės reikalavimų dėl neturtinių teisių pažeidimo pripažinti pagrįstais, dalis nepagrįstais. Pažymėjo, kad skirstant bylinėjimosi išlaidas, ieškovė laikytina bylą (iš dalies) laimėjusia šalimi, nes jos neturtinės teisės buvo pažeistos ir konstatuota, jog ji turėjo teisę į garbės ir orumo gynimą bei žalos atlyginimą, dėl to jai iš atsakovo priteisė dalį – 3 000 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o atsakovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų neatlygino.

118. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo tenkintas iš dalies, nereiškia, kad nepriteista 75 procentai reikalautos žalos, kadangi nustačius neturtinės žalos faktą, yra laikoma, kad ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nepriklausomai nuo to, kokio dydžio neturtinės žalos atlyginimo ieškovas prašė ir koks teismo buvo priteistas, yra reikalavimo tenkinamas 100 procentų. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas, kad garbės ir orumo bylose sudėtinga dėl teisinio santykio specifikos nustatyti patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, sprendžia, jog apeliantas bylą iš esmės pralošė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jam bylinėjimosi išlaidų nepriteisė, o ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sumažino. Atsižvelgiant į nurodytą, nėra pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Dėl ginčo procesinės baigties

119. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė asmens garbės ir orumo gynimą reglamentuojančias materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo.

120. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

121. Kiti šalių argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

122. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

123. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.

124. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog patyrė 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą, todėl nurodytos išlaidos priteistinos iš apelianto ieškovei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija

nutaria:

Apelianto R. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. Š. ieškovei L. B. 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Alvydas BarkauskasAndrius IgnotasInga Staknienė