- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-07-14
- Bylos Nr.
- 1-1606-1078/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42075-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- A. M.
- Nukentėjusysis
- A. T.
- Advokatai
- Kristina Sandaraitė-Butvilienė
- Kategorijos
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje, A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuva, vedęs, dirbantis – vykdantis individualią veiklą, teistas:
- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė;
- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 46 MGL bauda;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis 2022 m. lapkričio 4 d., apie 19.30 val., Vilniuje, Šeškinės g. 32, aikštelėje, sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu nemažiau kaip keturis kartus A. T.į galvą ir veidą, padarydamas daugybines muštines žaizdas viršutinės lūpos kairėje pusėje, kairiame antakyje, kaktoje ir viršugalvyje, kairės pusės skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio, akiduobės apatinės ir šoninės sienelių bei nosies kaulų lūžius, t. y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šiais veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. M. nurodė, jog jis minėto įvykio nepamena, tačiau neneigia, kad galėjo atlikti kaltinime nurodytus veiksmus ir dėl to labai atsiprašo nukentėjusiojo. Paaiškino, kad tai jau ne pirmas kartas, kai pavartojęs alkoholį ir vaistus nuo alergijos, jis tiesiog praranda atmintį. Nurodė, kad tikrai kaltinime nurodytą dieną jis vartojo tiek alkoholį, tiek vaitus nuo alergijos – deksametazoną, tai po tokio derinio jis galėjo padaryti bet ką. Kadangi žino savo būdą – yra impulsyvus, tai mano, kad tikrai galėjo pasielgti taip, kaip nurodoma kaltinime. Kaltinamasis nurodė, jog labai gailisi dėl įvykio, labai atsiprašo nukentėjusiojo, kad jį sužalojo. Taip pat kaltinamasis, atsakydamas į klausimus, nurodė, kad jis pats kasteto neturi, bet tikrai galėjo būti taip, kad jis kaltinime nurodytą dieną kastetą iš ko nors atėmė ar kitaip gavo. A. M. nurodė, jog jis supranta, kad negalima vartoti alkoholio ir vaistų, dėl ko po šio įvykio kreipėsi į gydytoją, kad jam pakeistų vaistus, kad toks jo elgesys nepasikartotų ateityje. Kaltinamasis nurodė, kad su jam pareikštais ieškiniais sutinka.
Kadangi kaltinamasis A. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, kaltinamasis, jo gynėja ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. M. nurodė, kad 2022 m. lapkričio 4 d. buvo penktadienis. Šeškinėje tikrai buvo, nes gyvena (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Nurodytą dieną apie 18 val. išvažiavo autobusu iš Kalnėnų. Iki Šeškinės važiuoti daugiau nei valanda. Kai išlipo iš autobuso, jį kažkas pastūmė, galimai vyras, bet nieko konkrečiai pasakyti negali. Per požeminę perėją atėjo į IKI parduotuvę, kuri yra netoli, atsimena, kad pirko cigaretes, ar pirko alkoholį, tiksliai pasakyti negali, bet neneigia to, kad vakarui galėjo sau nupirkti 0,2 l brendžio butelį. Važiuodamas namo, girtas nebuvo. Iš parduotuvės išėjo per išėjimą, kuris išeina į fontano pusę, nuėjo link kavinės „Agotos gryčia“. Ar su kažkuo, išėjęs iš parduotuvės, kalbėjo, gėrė alkoholinius gėrimus, neatsimena. Ar matė apsaugos darbuotoją lauke, kai išėjo iš parduotuvės, neatsimena. Neatsimena, ar išėjęs iš parduotuvės matė atvykusius pareigūnus. Kodėl jį atpažino apsaugos darbuotojas, kaip asmenį, kuris jam esant bandė kažkam suduoti, paaiškinti negali. Neatsimena, kad 2022 m. lapkričio 4 d. su kuo nors konfliktavo ar susimušė. Tą dieną pametė savo mobiliojo ryšio telefoną (t. 2 b. l. 41).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamuoju A. M. nurodė, kad neneigia, jog galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau nieko neatsimena. Atminties praradimą gali paaiškinti tik tuo, kad, jei kartu su alkoholiu pavartoja deksometazon vaistą, kurį naudoja prieš alergiją, tai jau yra ne vieną kartą pastebėjęs, jog kitą dieną nieko neatsimena, kas buvo (t. 2, b. l. 50).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. T. nurodė, kad 2022 m. lapkričio 4 d., apie 19.10 val., buvo Šeškinės g. 32, Vilnius, esančiame skvere, o tiksliau, buvo užėjęs į lombardą ir po to į šalia esančią parduotuvę IKI. Apie 19.20 val. prie jo priėjo nepažįstamas asmuo. Asmuo neprisistatė. Jam pasiūlė kartu išgerti alkoholinių gėrimų. Jis greitai nuėjo į parduotuvę nupirko 200 g konjako ir sugrįžo į skverą. Prisėdo šalia esančio ar buvusio „Lietuvos paštas“ pastato ir pradėjo vartoti nupirktą konjaką, kalbėjo lietuviškai, asmuo akcento neturėjo. Vyriškis užsiminė, kad jam yra apie (duomenys neskelbtini) metų, taip ir atrodė, taip pat sakė, kad turi du vaikus: dukrą ir sūnų. Jis sakė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), netoliese minėto skvero. Sėdint pastebėjo, kad šalia vyriškio buvo juodas sportinis didelis maišas, kuriame buvo apie 7 buteliai alkoholinių gėrimų. Bekalbant be jokio konflikto ar nesutarimo staiga vyriškis sudavė į veidą. Pajautė iš karto ir tada pamatė, kad tai smūgis buvo su kastetu. Nespėjus nieko pasakyti, vyriškis toliau jį mušė su dešine ranka, kurioje laikė kastetą, į veido sritį. Jis juto fizinį skausmą. Vyriškis sudavė apie 20-30 smūgių, visus į galvos sritį. Bemušant neteko sąmonės. Kai atsigavo, jau buvo vežamas greitosios pagalbos į ligoninę. Medikai pranešė, kad reikės chirurginės pagalbos, tada jis buvo operuotas, atliktas pirminis chirurginis žaizdų sutvarkymas Vilniaus universiteto Žalgirio klinikose. Diagnozuotos galvos dauginės žaizdos, sukrėtimas, dauginės veido žaizdos, kairiojo skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžis, kairės akiduobės apatinės ir šoninės sienelių lūžis, nosies kaulo lūžis. Sumušęs vyriškis buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 177 cm ūgio, vidutinio sudėjimo, tamsių plaukų, be barzdos. Po to kai jį paleido iš ligoninės prie savęs rado jam nepriklausantį mobilųjį telefoną „Samsung“, su juodai baltu dėkliuku. Mano, kad telefonas priklauso asmeniui, kuris jį sumušė (t. 1, b. l. 55).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis A. T. nurodė, kad jį sumušęs vyras įvykio dieną vilkėjo tamsią trumpą striukę, buvo be kepurės, plaukai tamsūs, neilgi (apie 1cm) iš pažiūros jam apie (duomenys neskelbtini) metų, be to vyras pats minėjo, kad jam tiek metų. Jis minėjo, kad turi du vaikus, dukrą ir sūnų. Kuria kalba bendravo, pasakyti negali, neatsimena, be to pats puikiai moka rusų ir lietuvių kalbas, dėl ko galimai bendravimo kalbos nesureikšmino. Kai su vyru gėrė, jis pasakė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) mikrorajone ir ranka parodė kryptį link savo namų, o būtent link laiptelių, vedančių iki kavinės „Agotos gryčia“. Pradžioje įvykio vietoje buvo vienas, turėjo buteliuką 200 g talpos degtinės, pats sėdėjo gėrė, rūkė. Vyras, kuris vėliau sumušė, priėjęs paprašė leidimo atsisėsti šalia ir parūkyti. Jis neprieštaravo, pasiūlė jam išgerti, o jis pasakė, kad degtinės negers, pasakė, kad geria tik konjaką ar brendį. Jis nuėjo į IKI parduotuvę, nupirko sau nedidelį buteliuką brendžio ar konjako ir sėdėdamas šalia gėrė. Kol vyras buvo parduotuvėje, jis buvo palikęs juodą didelį sportinį krepšį, kuriame, kai buvo vežamas į ligonę, matė apie 7-8 butelius konjako. Būtent į šitą krepšį medikas buvo padėjęs jo rankinę, kurią jau ligoninėje jam atidavė, o krepšys liko greitosios pagalbos automobilyje. Kadangi jis buvo ne jo, nepareikalavo jį grąžinti. Kai buvo sodinamas į medikų automobilį, vienas iš medikų iš vietos, kur sėdėjo, o būtent sėdėjo ant betoninio paaukštinimo (bordiūro), padavė mobiliojo ryšio telefoną. Būdamas sumuštas, kruvinas, automatiškai tą telefoną įsidėjo į savo striukės kišenę, o vėliau pamatė, kad tas telefonas jam nepriklauso. Telefoną perdavė pareigūnams. Jis turtinės žalos nepatyrė, patyrė fizinį skausmą, moralinę žalą (t. 1, b. l. 66). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir nukentėjusiojo 2022 m. lapkričio 5 d. protokole – pareiškime (t. 1, b. l. 10).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. M. nurodė, kad A. M. yra jos vyras. Namas, kur gyvena, yra šiek tiek žemiau už kavinės „Agotos Gryčia“. Vyras 2022 nuo maždaug rugsėjo mėnesio iki gruodžio mėnesio, dirbo (duomenys neskelbtini). Namo grįždavo vėlai. Kas buvo 2022 m. lapkričio 4 d. – pasakyti negali. Atsimena, kad praeitais metais, pabaigoje, vyras sakė, kad pametė savo telefoną arba paliko darbe. Daugiau vyras nieko neminėjo, kad kažką pametė. Vyras sakė, kad buvo užėjęs į IKI parduotuvę, minėjo, kad pirko cigaretes, ar pirko alkoholį, nieko neminėjo. Ar tą dieną vyras buvo išgėręs, pasakyti negali. Vyras nieko neminėjo apie kažkokius konfliktus, kilusius tą dieną. Vyro rūbai buvo tvarkingi, pats jokių sužalojimo žymių niekur neturėjo (t. 1, b. l. 46).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. Č. nurodė, kad 2022 m,. lapkričio 4 d. dirbo prekybos centro IKI, esančio Šeškinės 32, Vilniuje, teritorijoje. Vakare, apie 20 val., į jį kreipėsi IKI apsaugos darbuotojas, kuris pranešė, kad jam kažkokia moteris pasakė, kad lauke, prie baseino, tarp vyrų vyksta konfliktas ir muštynės. Jis nuėjo į nurodyta vietą patikrinti ir netoli „Eurovaistinė“ ir Sushi restorano, pamatė gulintį žmogų. Jis pasakė, kad atėjo pasimatyti su pažįstamu žmogumi, o tas jį primušė. Kaip mušė, nepasakojo. Nukentėjusysis buvo apie 60 metų amžiaus, turėjo kuprinę. Jo veidas buvo kruvinas, buvo prakirstas antakis. Kol bendravo su nukentėjusiuoju, prie jų buvo priėjęs vyras apie 40 metų amžiaus, kuris pradėjo reikšti pretenzijas nukentėjusiajam, pasakė, kad nukentėjusysis kažką jam blogo padarė, gal apgavo, griebė jį už rūbų. Jis kitą vyrą sustabdė, paklausęs, ar jis nori toliau mušti gulintį. Vyras buvo plikas, buvo apsirengęs tamsiai juodais ar mėlynos spalvos rūbais. Gerai įsiminė, kad buvo su džinsais. Atpažinti vyrą galės pagal veido bruožų visumą. Kai vyrui pasakė, kad kviečia policiją, kol atvyko pareigūnai, vyras buvo netoliese, prie kavinės. Pareigūnams parodė vyrą, kuris tuo metu stovėjo dar su dviem vyrais, bet pareigūnai jo nesulaikė. Atvykusi į vietą greitoji pagalba nukentėjusįjį išvežė į ligoninę (t. 1, b. l. 52).
Iš 2023 m. sausio 4 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, jog iš pateiktų nuotraukų liudytojas A. Č. atpažino A. M. (nuotrauka Nr. 4), kaip asmenį, kuris 2022 m. lapkričio 4 d., Šeškinės g. 32, Vilniuje, sumušė pagyvenusį vyrą ir apie kurį davė parodymus (t. 1, b. l. 156-158).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K. D. nurodė, jog dirba VšĮ „Greitosios medicinos pagalbos stotis“ skubios pagalbos specialistu. 2022 m. lapkričio 4 d. dirbo brigadoje (duomenys neskelbtini), kaip pagalbinis darbuotojas. Atsimena, kad vakare gavo kvietimą atvykti į Šeškinę, kur už IKI parduotuvės guli žmogus prie baro. Kai atvyko, pasitiko apsaugos darbuotojas, kuris parodė, kur guli žmogus. Tai buvo apie 50-60 metų vyras. Jo veidas buvo kruvinas su kirstinėmis žaizdomis. Prie vyro buvo kažkoks krepšys ar kuprinė, kuriame buvo kažkokie buteliai. Jei gerai atsimena, vyras sakė, kad krepšys priklauso jam, todėl jis buvo paimtas kartu. Ar prie vyro buvo rastas telefonas, jis neatsimena. Vietoje vyrui aptvarkė žaizdas, apiplovė veidą ir nunešė į automobilį neštuvais. Vyras buvo girtas. Kol apžiūrinėjo vyrą, iš šalia esančio baro buvo išėjusi moteris, kuri pasakojo, kad vyras su kažkuo gėrė ir jo sugėrovas jį sumušė. Vyras buvo nuvežtas į Žalgirio ligoninę, kur buvo apžiūrėtas. Vyrą ligoninės darbuotojai apžiūrėjo tarnybiniame automobilyje, po ko jį nuvežė į Lazdynų ligoninę (t. 2, b. l. 7)
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K. R. parodė, kad dirba VšĮ „Greitosios medicinos pagalbos stotis“, skubiosios med. pagalbos specialistu. Dirba brigadoje (duomenys neskelbtini). 2022 m. lapkričio 4 d. atsimena, kad buvo atvykęs į Šeškinės mikrorajoną, vakare, kur apsaugos darbuotojas, parodė gulintį pagyvenusį vyrą apie 50 metų. Jo veidas buvo kruvinas, pats jis sakė, kad vartojo alkoholį. Jis minėjo, kad jį sumušė, bet kas nesakė. Prie vyro buvo juodas didelis sportinis krepšys. Kas jame buvo, nežiūrėjo. Ar vietoje buvo rasti dar kažkokie daiktai, neatsimena. Vyrą pradžioje vežė vyrą į Žalgirio ligoninę, kur medikai jam tiesiog mašinoje susiuvo žaizdas veide, o paskui nuvežė vyrą į Lazdynų ligoninę. Lazdynų ligoninėje vyrą perkalė ant vežamų neštuvų ir šalia jo paliko krepšį. Neatsimena apie rastą prie vyro telefoną, bet gali pasakyti, kad visus daiktus, kuriuos randa prie nukentėjusiųjų, paduoda jiems, nes dažniausiai tie daiktai būna pačių nukentėjusiųjų (t. 2, b. l. 13).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. K. nurodė, kad dirba VšĮ „Greitosios medicinos pagalbos stotis“ vairuotoju. Atsimena, kad praeitais metais, galimai 2022 m. lapkričio 4 d., kartu su savo brigada, vakare, laiko tikslaus neatsimena, buvo tamsu, buvo atvykę į Šeškinės mikrorajoną, kur netoli IKI parduotuvės, esančios Šeškinės 32, Vilniuje, priešais kavinę „Sushi“ gulėjo pagyvenęs vyras. Vyro veidas buvo kruvinas. Jis turėjo daugybę žaizdų veide. Buvo girtas, nuo jo sklido alkoholio kvapas, be to jis pats pasakojo, kad gėrė bare, o paskui nepažįstamo asmens, vyro, buvo sumuštas. Vyras minėjo, kad buvo mušamas kastetu. Prie vyro buvo rastas kažkoks krepšys, pamena, kad jame buvo alkoholiniai gėrimai, keli buteliai. Krepšys buvo paimtas kartu su vyru į greitosios pagalbos automobilį. Dar prie vyro mėtėsi kažkokie daiktai, kurie buvo sudėti į krepšį. Taip pat atsimena, kad buvo kažkoks telefonas. Galimai tą telefoną atidavė nukentėjusiajam vyrui. Tokia praktika, kad visi randami įvykio vietoje daiktai ir daiktai prie nukentėjusiųjų asmenų paimami kartu su nukentėjusiuoju asmeniu (t. 2, b. l. 19).
Iš 2022 m. lapkričio 5 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esant adresu Šeškinės g. 32, Vilniuje. Apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti šio procesinio veiksmo atlikimo protokole. Protokole užfiksuota, kad apžiūros metu ant šaligatvio prie kavinės „ShakeSnack“, ant plytelių, matyti kraują primenanti dėmė bei servetėlė su raudonomis dėlėmis (t. 1, b. l. 18-27).
Iš 2023 m. sausio 18 d. Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, jog buvo apžiūrėtas A. Č. skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas. Apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti šio procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 34-36).
Iš 2023 m. sausio 18 d. Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, jog buvo apžiūrėtas nukentėjusiojo dukters skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas. Apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti šio procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 37-40).
Iš 2022 m. lapkričio 5 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad nukentėjusysis A. T. savanoriškai pareigūnams pateikė Medicininių dokumentų kopijas, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ (t. 1, b. l. 79-85).
Iš 2023 m. kovo 9 d. Daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas nukentėjusiojo 2022 m. lapkričio 5 d. pateiktas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ (t. 1, b. l. 101).
Byloje esančiame Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus Vyresniojo tyrėjo 2022 m. lapkričio 5 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad patikrinus nukentėjusiojo pateiktą „Samsung“ telefoną ir jo duomenis, per Messenger programėlę buvo nustatyta, kad telefonas galimai priklauso A. M., gim. (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tai yra asmuo galimai gyvena netoli įvykio vietos, taip pat patikrinus gyventojų registro išrašą buvo nustatyta, kad asmuo turi du vaikus, kaip ir nurodė nukentėjęs asmuo, kad jam pasakojo tas asmuo, kuris jį sumušė, todėl duomenys, kuriuos nurodė nukentėjusysis ir duomenys, nustatyti apie A. M., sutampa (t. 2, b. l. 23-24).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už žmogaus sužalojimą ar susargdinimą, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Teisiamajame posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. M. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta. Apklausiamas teismo posėdyje kaltinamasis savo kaltę pripažino, paaiškino, kad nors aplinkybių nepamena, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad tuo metu vartojo vaistus ir alkoholį, žinodamas savo impulsyvų būdą, tikrai galėjo sumušti nukentėjusįjį. Be paties A. M. prisipažinimo, jo kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta ir kita bylos medžiaga, t. y. nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie tai, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jį sumušė jam nepažįstamas asmuo, su kuriuo kartu vartojo alkoholį, ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. Č. parodymai, apie tai, kad jis matė, kaip A. M. buvo prie sumušto nukentėjusiojo ir norėjo jį mušti, tačiau liudytojas jį sustabdė, liudytojo E. K. parodymais apie tai, kad prie nukentėjusiojo rado telefoną, kurį jis atidavė nukentėjusiajam, Savanoriškų dokumentų pateikimo protokolu bei daiktų apžiūros protokolu, iš kurių nustatyta, kad kitą dieną po nagrinėjamo įvykio nukentėjusysis policijos pareigūnams pateikė mobiliojo ryšio telefoną, kuris priklauso A. M., kas taip pat patvirtina aplinkybę, jog su nukentėjusiuoju nagrinėjamo įvykio dieną buvo kartu būtent A. M. ir, atsižvelgiant į liudytojo A. Č. parodymus, būtent A. M. ir sumušė A. T. Tokius liudytojo A. Č. parodymus taip pat patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto greitosios medicinos pagalbos brigados skubios pagalbos specialisto liudytojo K. D. parodymai, apie tai, kad jam su kolegomis apžiūrint nukentėjusįjį, prie jų priėjo moteris, kuri papasakojo, jog nukentėjusysis su kažkuo gėrė alkoholį ir tas sugėrovas jį ir sumušė.
Įvertinus surinktus įrodymus tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, byloje nustatytas aplinkybes galima susieti į vieną loginę grandinę ir tai leidžia daryti neginčytiną išvadą, kad A. M. pareikštas kaltinimas dėl nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo pilnai pasitvirtino, būtent jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vartojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu ir sukėlė specialisto išvadoje įvardintus sužalojimus, kurie vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Aplinkybė, jog nusikalstama veika padaryta dėl apsvaigimo alkoholiu ir vaistais ir kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nustatyta iš paties kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu.
Skirdamas bausmę A. M. teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytas smurtinis nusikaltimas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, šis nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia konflikto, kuris kilo vartojant alkoholinius gėrimus, metu. Atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusysis Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius A. M. – vidutinio amžiaus, dirbantis ir turintis legalų pragyvenimo šaltinį, praeityje teistas, tame tarpe ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, nebaustas administracine tvarka.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. M. už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina įstatymo sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma bausmė – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės vidurkis, taip pat paskiriant jam įpareigojimus – visą bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą, o jo netektus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, pirmuosius tris bausmės vykdymo mėnesius, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis A. M. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Dėl civilinių ieškinių
Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. T. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2777 eurų neturtinės žalos atlyginimo, kuri grindžiama tuo, jog nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų ilgą laiką jautė fizinį skausmą, negalėjo sužaloto veido rodyti viešumoje, negalėjo bendrauti su draugais ir pažįstamais (t. 1, b. l. 75).
Akivaizdu, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, pastarajam vartojant fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį ir nukentėjusiajam padarant Specialisto išvadoje nustatytus sužalojimus, nukentėjusysis patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, jautėsi pažemintas. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus). Teismas įvertina tai, jog nukentėjusiajam daugiausia buvo padaryti sužalojimai veido ir galvos srityje, t. y. tose kūno dalyse, kurios yra labiausiai matomos kitiems žmonėms, kas, natūralu, sukelia didesnį diskomfortą bendraujant su kitais žmonėmis, dėl ko, akivaizdu, kad nukentėjusiojo galimybės bendrauti su kitais asmenimis, įprastinis gyvenimas buvo apsunkintas. Kartu įvertintina ir tai, kad visgi nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusysis nepateikė teismui duomenų, jog dėl patirtų sužalojimų jam būtų tekę keisti gyvenimo būdą, būtų išgyvenęs tokius ilgalaikius emocinius sunkumus, dėl kurių būtų reikėję specialistų pagalbos. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 3K-3-103/2009, 2K-272/2011 ir kt.). Teismo vertinimu, įvertinus nagrinėjamo įvykio metu patirtus nukentėjusiojo sužalojimus, paties nukentėjusiojo elgesį iki konflikto, nukentėjusiojo byloje pareikštas ieškinys tenkintinas pilnai ir jam iš kaltinamojo priteistina 2777 Eur neturtinės žalos.
Pažymėtina, kad priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis aiškiai nenukrypsta nuo teismų praktikos tos pačios kategorijos panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose (pvz., Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-386-954/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-104-365/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-76-576/2023 ir kt.).
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 148,03 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas (t. 1, b. l. 135-139). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad A. T. dėl patirtų sužalojimų buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių vertė – 148,03 Eur, apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, o PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos. Žalos dydis pagrįstas byloje esančiu Gydymo paslaugų apskaitos išrašu. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas ieškinys yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas pilnai.
Dėl kitų klausimų
Ikiteisminio tyrimo metu A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.
Daiktus turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, baudžiamajai bylai nagrinėti – 2023 m. balandžio 14 d. nutarimu perduotus saugoti į Vilniaus AVPK saugyklą (t. 2, b. l. 99-100) dvi nuoplovas ir servetėles su raudonomis dėmėmis, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti, o mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ IMEI kodas (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. M. arba jo įgaliotam asmeniui.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį A. M. yra 326,66 Eur. Tiek ikiteisminiame tyrime, tiek bylą perdavus į teismą, buvo pripažinta kad šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas yra būtinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismų suformuotą praktiką taip pat į kaltinamojo turtinę padėtį – asmens gaunamos pajamos yra nedidelės, kurių didelė dalis tenka pragyvenimo poreikiams tenkinti, taip pat į tai, kad šiuo nuosprendžiu iš kaltinamojo yra priteistina pakankamai didelė suma neturtinei žalai atlyginti, teismas sprendžia, jog šioje baudžiamojoje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį A. M. iš kaltinamojo neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M. skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 dalimi, A. M. kartu su laisvės apribojimo bausme paskirti šiuos draudimus ir įpareigojimus:
- visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį;
- pirmus tris bausmės vykdymo mėnesius būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose;
- tęsti darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš A. M. 148,03 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis eurus ir 3 centus) turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (148,03 Eur), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo (civilinio ieškinio dalyje).
Nukentėjusiojo A. T. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš A. M. nukentėjusiojo naudai 2777 Eur (du tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt septynis eurus) neturtinei žalai atlyginti.
Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl gynėjo išlaidų atlyginimo atmesti.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, baudžiamajai bylai nagrinėti – dvi nuoplovas ir servetėles su raudonomis dėmėmis, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti,
mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ IMEI kodas (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. M. arba jo įgaliotam asmeniui
(daiktai 2023 m. balandžio 14 d. nutarimu perduotus saugoti į Vilniaus AVPK saugyklą)
Išaiškinti A. M., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu arba papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.