Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-1106-236/2016

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-07-07
Bylos Nr.: e2-1106-236/2016
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Kazys Kailiūnas
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „AUTOPRIZMĖ“, M. V.
Ieškovas: V. A. K.

Kategorijos

2.2.2.11pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-1106-236/2016Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.2.11. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „AUTOPRIZMĖ“ ir M. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 22 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovo V. A. K. prašymas atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą, civilinėje byloje Nr. e2-2670-656/2016 pagal ieškovo V. A. K. pareiškimą atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „AUTOPRIZMĖ“ ir M. V. dėl juridinio asmens ir jo vadovo veiklos tyrimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. A. K. 2015 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į teismą su pareiškimui atsakovams M. V. ir UAB „AUTOPRIZMĖ“, prašydamas paskirti M. V. ir UAB „AUTOPRIZMĖ“ (toliau - ir Bendrovė) veiklos tyrimą, nustačius, kad UAB „AUTOPRIZMĖ“ bei jos vadovo M. V. veikla yra netinkama, laikinai perduoti juridinio asmens organo nario balsavimo teisę kitam asmeniui.

Ieškovas nurodė, kad V. A. K. ir M. V. yra UAB „AUTOPRIZMĖ“ akcininkai, kuriems atitinkamai priklauso: M. V. 51 proc. arba 510 paprastųjų vardinių Bendrovės akcijų, pareiškėjui – 49 proc. arba 490 paprastųjų vardinių akcijų. Bendrovėje veikia vienasmenis valdymo organas – Bendrovės vadovas (Įstatų 5.1 p.), kurio pareigas nuo Bendrovės įsteigimo užima Bendrovės akcininkas – M. V..

Ieškovo teigimu, atsižvelgiant į Bendrovės veiklą per keletą pastarųjų ataskaitinių metų bei Bendrovės vadovo veiksmus ir priimamus sprendimus Bendrovės valdymo procese, vadovas veikia netinkamai, todėl Bendrovės veikla yra nuostolinga, o Bendrovės bei jos akcininkų teisėti interesai pažeidžiami.

Ieškovas pažymėjo, kad 2015 m. rugsėjo 4 d. pateikė Bendrovei bei jos vadovui M. V. pretenziją Nr. 15/09-04/1 dėl Bendrovės vadovo netinkamos veiklos nutraukimo, tačiau atsakovas atsakymo į pareikštą pretenziją nepateikė.

Ieškovas nurodė, jog Bendrovės veiklos tikslas yra pelno siekimas (Įstatų 2.1 p.), Bendrovės akcininkai turi teisę gauti Bendrovės pelno dalį (dividendą) (Įstatų 4.2 p.). Tuo tarpu, pagal Bendrovės 2014 m. balandžio 28 d. sudarytą pelno (nuostolių) ataskaitą, 2012 metais Bendrovė patyrė 152 523 Lt nuostolių, 2013 metais Bendrovės nuostoliai buvo 133 597,00 Lt. Pagal 2015 m. balandžio 1 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, Bendrovė 2014 metais taip pat patyrė 82 186 Lt nuostolių, Bendrovės finansinė atskaitomybė už 2014 metus įstatymų nustatyta tvarka nėra pateikta juridinių asmenų registro tvarkytojui. Ieškovo teigimu, Bendrovės vadovas nesiima jokių veiksmų užtikrinti pelningą Bendrovės veiklą. Ieškovas darė išvadą, jog Bendrovė iš esmės neįgyvendina savo veiklos tikslų, t. y. pelno siekimo, Bendrovės akcininkai per visą Bendrovės veiklos laikotarpį nėra gavę dividendų.

Ieškovas nurodė, jog ūkio subjektai privalo inventorizuoti visą turtą ir įsipareigojimus ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą pagal ne vėlesnius kaip ataskaitinių finansinių metų paskutinės dienos duomenis (Lietuvos Respublikos 1999 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 719 dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo 7 str.), tačiau nepaisant nuolatinių raginimų, inventorizacija Bendrovėje už 2014 metus nėra atlikta, o Bendrovės vadovas akcininkams neteikia jokios informacijos apie realią Bendrovės finansinę padėtį, jos turimą turtą bei galimybę panaudoti turimą turtą pelno siekimui.

Ieškovo teigimu, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įpareigojo Bendrovę sumokėti į valstybės biudžetą 118 030 Lt/34 183,85 Eur priskaičiuotų baudų ir netesybų. Be to, vadovas neteikia informacijos apie realią Bendrovės finansinę padėtį.

Ieškovas pažymėjo, jog pateikus pretenziją dėl vadovo netinkamos veiklos nutraukimo, vadovas pateikė ieškovui 2015 m. rugsėjo 18 d. pranešimą dėl šaukiamo Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo. Ieškovui kreipusis į Bendrovės vadovą su prašymu dėl dokumentų, susijusių su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais, pateikimo, vadovas minėtus duomenis pateikti atsisakė.

Ieškovas nurodė, jog 2015 m. spalio 22 d. atvyko į Bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą ir dar kartą prašė leisti susipažinsi su susirinkimo medžiaga bei atidėti Bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą, siekiant jam tinkamai pasiruošti, tačiau iš vadovo jokio konkretaus atsakymo sulaukė. 2015 m. spalio 22 d. pateikus pretenziją dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo, leidimo susipažinti su Bendrovės dokumentais bei Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo datos atkėlimo, Bendrovės vadovas ir toliau nebendradarbiavo su ieškovu, nepateikė jokio atsakymo į minėtą pretenziją, nepateikė 2015 m. spalio 22 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo.

Ieškovas pažymėjo, jog 2015 m. liepos 20 d. įvyko kitas Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas, apie kurį ieškovas nebuvo informuotas. Minėto susirinkimo metu, vadovas, kaip akcininkas, turintis 51 proc. Bendrovės akcijų, be kitų klausimų, vienbalsiai nutarė patvirtinti Bendrovės 2014 m. finansinių ataskaitų rinkinį, įkeitė Bendrovei nuosavybės teise priklausantį turtą, t.y. negyvenamąją patalpą – autoservisą, unikalus Nr. 4400-1805-8152:9794, Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. Dėl to ieškovas darė išvadą, kad Bendrovės vadovas, neužtikrindamas akcininkų teisės dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, vienbalsiai priimdamas Bendrovei nenaudingus sprendimus, akivaizdžiai veikia priešingai Bendrovės ir jos akcininkų interesams.

Ieškovas nurodė, jog Bendrovės vadovas, esantis ir Bendrovės akcininku, kartu yra ir kitos įmonės, iš esmės identišku pavadinimu, AUTOPRIZME SRL, UAB akcininku, turinčiu 50 proc. minėtos įmonės akcijų. Pažymėjo, kad AUTOPRIZME SRL, UAB registracijos adresas, Viršuliškių skg. 38, Vilnius, sutampa su Bendrovės registracijos adresu, AUTOPRIZME SRL, UAB vadovės pareigas eina vadovo sutuoktinė L. V., AUTOPRIZME SRL, UAB kontaktiniai duomenys, t. y. telefono ir fakso numeris (852776404), elektroninio pašto adresas ( autopriz@elnet.lt ), internetinės svetainės adresas ( www.autoprizme.lt ), sutampa su Bendrovės kontaktiniais duomenimis, AUTOPRIZME SRL, UAB viešoje erdvėje nurodyta deklaruojama veikla yra automobilių atsarginės dalys, jų prekyba, automobilių remontas ir techninė priežiūra, t. y. iš esmės ta pati veikla kurią vykdo Bendrovė. Ieškovo teigimu, Bendrovės vadovas yra nelojalus Bendrovei bei Bendrovės turtą ir konfidencialią informaciją naudoja savo ir kito juridinio asmens naudai.

Atsiliepimas

Atsakovai M. V. ir UAB „AUTOPRIZMĖ“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovų teigimu, ieškiniu nėra siekiama atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą. Ieškinys yra dar viena priemonė šalia kitų ieškovo inicijuotų procesų, siekiant priversti atsakovą M. V. išpirkti ieškovo turimas atsakovės UAB „AUTOPRIZMĖ“ akcijas.

Atsakovai pažymėjo, jog ieškovas neturi teisės reikšti tokio pobūdžio ieškinį materialiosios teisės prasme, kadangi atsakovas M. V. 2015 m. lapkričio 9 d. savo noru nustojo eiti UAB „AUTOPRIZMĖ“ vadovo pareigas.

Atsakovai nurodė, jog ieškovas nesilaikė ikiteisminei juridinio asmens veiklos tyrimo stadijai nustatytų reikalavimų, šios tvarkos nesilaikymas neužtikrina tinkamo ikiteisminės juridinio asmens veiklos tyrimo stadijos įvykdymo.

Atsakovai ieškovo argumentus laikė nepagrįstais, kadangi Bendrovės veiklos rezultatai per pastaruosius tris metus tik gerėja, o paties ieškovo pateikti duomenys rodo, jog šios įmonės nuostolingumas mažėja. Be to, atsakovo M. V. 2014 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 14-12-32 buvo įsakyta atlikti metinę prekių inventorizaciją UAB „AUTOPRIZMĖ“ ir tam tikslui sudaryti komisiją. Inventorizacija buvo baigta 2015 m. sausio 10 d. Pareiškime aiškiai nepagrįstai teigiama, kad atsakovas M. V. neinicijavo atsakovo UAB „Autoprizmė“ viso turto ir įsipareigojimų už 2014 metus inventorizacijos.

Atsakovai taip pat nevėlavo vykdyti pareigos laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, o dėjo visas pastangas sumažinti galinčias kilti neigiamas pasekmes. Pažymėjo, jog atsakovas M. V., kaip buvęs atsakovo UAB „AUTOPRIZMĖ“ vadovas, negali būti laikomas atsakingu už visuotinio akcininkų susirinkimo priimtus sprendimus. Atsakovas M. V. laikė save lojaliu atsakovui UAB „AUTOPRIZMĖ“.

Atsakovai pažymėjo, kad ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su savarankišku ieškiniu dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo M. V. (civilinė byla Nr. e2-28765-861/2015), todėl bet kokie su atsakovo veiksmų teisėtumu susiję klausimai ir turi būti aiškinami nurodytoje civilinėje byloje.

Atsiliepimas

Atsakovai nurodė, jog ieškinyje suformuluoti savarankiški kaltinimai atsakovams yra nepagrįsti ir patvirtina aukščiau minėtą aplinkybę, jog šioje civilinėje byloje pareikšto ieškinio tikslai su ieškinyje nurodytais reikalavimais nesutampa.

Atsakovai pažymėjo, jog UAB „AUTOPRIZMĖ“ ir AUTOPRIZME SRL, UAB vykdo skirtingo pobūdžio, tarpusavyje nekonkuruojančią veiklą ir net veikia skirtingose geografinėse rinkose, t. y. atsakovas UAB „AUTOPRIZMĖ“ vykdo mažmeninę prekybą lengvųjų automobilių detalėmis bei užsiima lengvųjų automobilių techninio aptarnavimo veikla, kurią vykdo Lietuvoje, Vilniuje, o UAB AUTOPRIZME SRL, UAB iš esmės vykdo didmeninę krovininiam transportui skirtų naftos produktų (alyvos) prekybą užsienio (Rytų Europos) rinkose.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartimi nutarė pradėti juridinio asmens UAB „AUTOPRIZMĖ“ ir jos buvusio vadovo M. V. veiklos tyrimą nuo 2012 m. sausio 1 d. iki M. V. atleidimo iš pareigų, pasiūlyti šalims iki 2016 m. balandžio 11 d. susitarti dėl konkrečių ekspertų paskyrimo ir pateikti teismui ekspertų sąrašą, šalims nesusitarus, jos įpareigotinos iki 2016 m. balandžio 18 dienos pateikti teismui po dešimt siūlomų ekspertų.

Teismas nustatė, jog ieškovas 2015 m. rugsėjo 4 d. pretenziją Nr.15/09-04/1 dėl netinkamos veiklos nutraukimo, adresuotą UAB „AUTOPRIZMĖ“ vadovui M. V., grindė dviem argumentų grupėmis: nuostolinga Bedrovės veikla bei Bendrovės vadovo lojalumo įsipareigojimų nesilaikymu (t. 1, b. l. 9-11). Ieškovo teigimu, Bendrovė negauna pelno, o jos akcininkai – dividendų. Galimai nuostolingą bendrovės veiklą nulėmė vadovo veiksmai arba netinkamas veikimas: Bendrovės turto neinventorizavimas, visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame būtų patvirtinta 2014 metų finansinė atskaitomybė, nesušaukimas, netinkamai vykdoma mokestinė prievolė paskaičiuoti mokesčius, Bendrovės turto neefektyvus naudojimas. Ieškovas savo prašyme kaip nuostolingos Bendrovės veiklos nutraukimo būdą nurodė: ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pretenzijos gavimo momento atlikti Bendrovės inventorizaciją, sušaukti Bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą (su jame sprendžiamais klausimais dėl atskaitomybės dokumentų tvirtinimo, bendrovės veiklos pelningumo didinimo, turto – biuro patalpų Italijoje pardavimo sąlygų), atlyginti Bendrovei padarytą žalą sumokant 34 183,85 Eur (118 030 Lt) Valstybinės mokesčių inspekcijos Bendrovei priskaičiuotų baudų ir netesybų. Ieškovas taip pat pareikalavo pateikti informaciją apie visus Bendrovės sudarytus sandorius ir bet kokį kitą vykusį bendradarbiavimą su įmone AUTOPRIZME SRL, UAB bei nutraukti bet kokius santykius su minėta įmone, kurie prieštarautų Bendrovės veiklos tikslams.

Teismas nurodė, jog byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad vykdydamas ieškovo pretenzijoje nurodytus įpareigojimus atsakovas 2015 m. sausio 10 d. atliko inventorizaciją, sušaukė visuotinį akcininkų susirinkimą, (pastarasis akcininkų susirinkimas ginčijamas teismine tvarka kitoje civilinėje byloje), tačiau atsakovas nebuvo įvykdęs įpareigojimų dėl įsiskolinimo Valstybinės mokesčių inspekcijai, pateikti informaciją apie sandorius su AUTOPRIZME SRL, UAB, nutraukti bet kokius santykius su kita įmone, kurie prieštarautų Bendrovės veiklos tikslams.

Teismo vertinimu, nors atsakovai neigia, kad tarp įmonių yra ryšiai, kurie kenktų UAB „AUTOPRIZMĖ“ veiklai, nes, jų tvirtinimu, įmonės vykdo skirtingą veiklą, tačiau teismas nustatė, kad M. V. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu (iš esmės jo paties kaip vienintelio akcininkų susirinkime dalyvavusio akcininko sprendimu) iš direktoriaus pareigų buvo atleistas nuo 2015 m. lapkričio 9 d., t.y. jau bylos nagrinėjimo metu, nauju vadovu paskiriant A. O.. Dėl to teismas darė išvadą, jog iki kreipimosi į teismą šis reikalavimas nebuvo įvykdytas, nors, kaip matyti iš pretenzijų turinio, vadovo nelojalumą bendrovei ieškovas siejo būtent su tuo, kad pastarasis buvo akcininkas ir kitos įmonės, o jo sutuoktinė dar ir vadovavo AUTOPRIZME SRL, UAB.

Teismas nustatė, jog ieškovas 2015 m. spalio 22 d. pretenzija Nr.15/10-22/1 dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo pareikalavo: kuo skubiau nutraukti neteisėtus veiksmus akcininko V. A. K. atžvilgiu, kuo skubiau leisti susipažinti su Bendrovės dokumentais ir informacija, susijusia su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais, atkelti Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo datą, vėliausiai 2015 m. lapkričio 19 d., visą informaciją siųsti ieškovo įgaliotam atstovui (t. 1, b. l. 72).

Teismas, įvertinęs minėtą pretenziją, sprendė, jog joje nebuvo nustatytas trūkumų šalinimo terminas, o reikalavimas kuo skubiau nutraukti neteisėtus veiksmus akcininko V. A. K. atžvilgiu laikytinas nekonkrečiu, nenurodyta, kokius veiksmus prašoma nutraukti. Dėl to teismas darė išvadą, jog teismas yra negalintis patikrinti, ar atsakovas ėmėsi veiksmų pretenzijoje nustatytiems trūkumams pašalinti.

Teismas pažymėjo, jog ieškovo prašymas dėl dokumentų pateikimo bei akcininkų susirinkimo datos atkėlimo nebuvo patenkintas, tokiu būdu neužtikrinant abiejų akcininkų teisės dalyvauti akcininkų susirinkime, priimti sprendimus itin aktualiais įmonei klausimais.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, sprendė, kad ieškovas tinkamai laikėsi išankstinės tvarkos, nustatytos CK 2.126 straipsnio 2 dalyje, nustatė trūkumus netinkamai atsakovų veiklai nutraukti, tačiau ne visi reikalavimai buvo įvykdyti.

Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad pretenzijose ir pareiškime teismui suformuluoti prašymai turėjo būti tapatūs, kadangi pretenzijose formuluojami prašymai, skirti nutraukti netinkamą bendrovės veiklą, konkrečiai nurodant netinkamus veiksmus bei skiriant terminus trūkumams pašalinti. Tuo tarpu, pareiškime teismui formuluojamas prašymas dėl juridinio asmens veiklos tyrimo (CK 2.124 str.), prašant taikyti CK 2.131 straipsnyje nustatytas priemones.

Teismas, įvertinęs šalių ir jų atstovų paaiškinimus, išnagrinėjęs jų pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, sprendė, kad prašyme nurodytos aplinkybės yra pagrindas pradėti juridinio asmens tyrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2010; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2013; 2015 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-695/2015).

Teismas nustatė, kad ieškovas yra UAB „AUTOPRIZMĖ“ akcininkas, turintis 49 proc. akcijų. Ieškovo teigimu, įmonės veikla nuostolinga, kas neatitinka Bendrovės įstatų 2.1. punkte įtvirtinto Bendrovės tikslo - pelno siekimo, jos vadovas nelojalus įmonei dėl sąsajų su kita įmone, vykdančia analogišką veiklą.

Teismas pažymėjo, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką blogėjantys ar neaiškūs juridinio asmens veiklos rezultatai gali būti vienu iš pagrindų įtarti netinkamą juridinio asmens veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2005; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3-3K-73/2008). Nagrinėjamu atveju įmonės veikla nuostolinga nuo 2012 metų, t. y. 2012 metais Bendrovė patyrė 152 523 Lt, o 2013 metais – 133 597 Lt, o 2015 metais – 82 186 Lt nuostolių.

Teismas taip pat nustatė, jog M. V. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu (bylos nagrinėjimo metu) nuo 2015 m. lapkričio 9 d. yra atleistas iš direktoriaus pareigų, nauju vadovu paskirtas A. O.. Teismas sprendė, jog ši aplinkybė nepaneigė ieškovo teisės prašyti ištirti juridinio asmens bei jo buvusio vadovo jau atliktos veiklos tinkamumą bei taikyti atitinkamas priemones, nurodytas CK 2.131 straipsnyje.

Teismo vertinimu, atsakovas M. V. nepaneigė, kad, būdamas UAB „AUTOPRIZMĖ“ vadovu ir akcininku, kartu buvo ir kitos įmonės AUTOPRIZME SRL, UAB akcininku, o jo sutuoktinė L. V. AUTOPRIZME SRL, UAB vadove. Dėl to teismas sprendė, jog abi įmonės buvo valdomos M. V. bei jo sutuoktinės. Teismo teigimu, atsakovai neįrodė, jog įmonės užsiima skirtinga veikla (CPK 178 str.).

Teismas nustatė, jog UAB „AUTOPRIZMĖ“ vykdo automobilių dalių prekybą bei automobilių remontą. AUTOPRIZME SRL, UAB veikla tapati - prekyba naujomis atsarginėmis dalimis bei automobilių remontas (t. 1, b. l. 88), abi įmonės registruotos faktiškai tapačiu pavadinimu, tuo pačiu adresu (Viršuliškių skg. 38, Vilnius), viešuose skelbimuose nurodant tuos pačius kontaktinius duomenis (telefono ir fakso numeris 852776404, elektroninio pašto adresas (autopriz@elnet.lt), internetinės svetainės adresas (www.autoprizme.lt)), dėl to teismas sprendė esant prielaidai dėl galimų konkurencijos nuostatų, įtvirtintų Konkurencijos įstatymo 15 straipsnyje, galimą pažeidimą.

Teismas pažymėjo, jog pabrėžtina ir tai, kad UAB „AUTOPRIZMĖ“ veikla iki 2011 metų buvo pelninga, dar 2011 metais ji turėjo 42.834,00 Lt pelno. AUTOPRIZME SRL, UAB įsteigta 2012 metų pabaigoje ir jau 2013 metais ji turėjo 21 016 Lt pelno (vėlesnių ataskaitų Registrų centrui AUTOPRIZME SRL, UAB nėra pateikusi). Tuo tarpu, nuo 2012 metų UAB „AUTOPRIZMĖ“ veikla tapo nuostolinga ir iki šios dienos įmonės pelningumas nėra atstatytas.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, sprendė, kad yra požymių, jog buvęs UAB „AUTOPRIZMĖ“ vadovas M. V. savo veiksmais galėjo pažeisti CK 2.87 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintas pareigas būti lojaliam juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarautų ar galėtų prieštarauti juridinio asmens tikslams. Taip pat yra požymių, kad galėjo būti pažeidžiami mažiau akcijų turinčio akcininko interesai.

Teismas sprendė, kad nustačius UAB „AUTOPRIZMĖ“ veikloje netinkamumo požymių, yra pagrindas pradėti veiklos tyrimą. Teismo vertinimu, tik tokiu būdu gali būti surinkti objektyvūs duomenys apie atsakovų vykdytą veiklą, jų pagrindu būtų galima įvertinti atsakovų veiksmų teisėtumą.

Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad UAB „AUTOPRIZMĖ“ buvusio vadovo veiklos teisėtumas turi būti vertinamas kitose, šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamose civilinėse bylose (dėl žalos priteisimo, dėl akcininkų susirinkimų teisėtumo). Teismas nurodė, jog atsakovų nurodytose civilinėse bylose yra vertinami tik atskirų valdymo organo veiksmų teisėtumas, tuo tarpu, šioje civilinėje byloje turėtų būti kompleksiškai sprendžiamas visos bendrovės veiklos teisėtumas tiriamuoju laikotarpiu.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą, siekdamas užtikrinti abiejų šalių interesus, sprendė, kad yra būtina atlikti atsakovų UAB „AUTOPRIZMĖ“ ir jos buvusio vadovo M. V. veiklos tyrimą nuo 2012 m. sausio 1 d. iki M. V. atleidimo iš pareigų.

Teismas sprendė pasiūlyti šalims susitarti dėl konkrečių ekspertų paskyrimo, šalims nesusitarus dėl ekspertų, jos įpareigotinos pateikti po dešimt ekspertų kandidatūrų (CK 2.127 str. 2 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovai M. V. ir UAB „AUTOPRIZMĖ“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartį bei išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo Vidmanto A. K. ieškinį atsakovams UAB „AUTOPRIZMĖ“ ir M. V. dėl juridinio asmens ir jo vadovo veiklos tyrimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas laikėsi išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos, nustatytos CK 2.126 straipsnio 2 dalyje;Ieškovas pateiktoje pretenzijoje nenurodė kokia atsakovų veikla laikytina netinkama ir kaip atitinkamus trūkumus būtų galima pašalinti;Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad ieškovo pretenzijoje ir pareiškime nurodyti reikalavimai neturi sutapti, be to, nepagrįstai sprendė, kad atsakovai neįvykdė pretenzijoje nurodytų reikalavimų. Ieškovo pateiktas pareiškimas atsakovo M. V. atžvilgiu apskritai negalėjo būti nagrinėjamas, kadangi M. V. nustojo eiti atsakovo UAB „AUTOPRIZMĖ“ vadovo pareigas, todėl ieškovas neturi teisės reikšti tokio pobūdžio ieškinį materialiosios teisės prasme;Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog nuostolinga ir neaiški atsakovo UAB „AUTOPRIZMĖ“ veikla gali būti pagrindu inicijuoti juridinio asmens ar jo valdymo organo veiklos tyrimą;Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog UAB „AUTOPRIZMĖ“ ir AUTOPRIZMĖ SRL, UAB verčiasi panašia veikla. UAB „AUTOPRIZMĖ“ ir AUTOPRIZMĖ SRL, UAB vykdo skirtingą veiklą, jie nėra konkurentai, todėl galimas atsakovo M. V. nelojalumas atsakovo UAB „AUTOPRIZMĖ“ atžvilgiu yra konstatuotas nepagrįstai;Aplinkybė, jog tapatūs ginčai yra nagrinėjami kitose civilinėse bylose paneigia ieškovo kaltinimus atsakovams, taip pat eliminuoja poreikį inicijuoti atsakovų veiklos tyrimą, kaip teisinės gynybos priemonę, kuri gali būti naudojama tik tada, kai ieškovas negali pasinaudoti kitomis teisinės gynybos priemonėmis;Atsakovai CPK 314 straipsnio pagrindu teikia papildomus įrodymus, t. y. AUTOPRIZMĖ SRL, UAB prekių eksporto lydimuosius dokumentus su prekių sąrašais.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovų UAB „AUTOPRIZMĖ“ ir M. V. atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 22 d nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos atsikirtimus:

Pirmos instancijos teismas tinkamai nustatė, jog ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka yra įvykdyta tinkamai;Pirmos instancijos teismas tinkamai konstatavo pagrindą atsakovų veiklos tyrimui egzistavimą.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2016 m. birželio 29 d. gautas atsakovų prašymas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartis paliktina nepakeista.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovo V. A. K. prašymas atlikti juridinio asmens ir jo vadovo veiklos tyrimą, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).

Dėl papildomų įrodymų priėmimo į bylą

Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Atsakovai apeliaciniu skundu prašo priimti į bylą naujus įrodymus (išrašo iš internetinio tinklapio www.rekvizitai.lt pateikiamų duomenų kopija, AUTOPRIZMĖ SRL, UAB prekių eksporto lydimųjų dokumentų su priedais kopijos).

Atsakovai pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų priėmimo į bylą (2012 m. rugpjūčio 24 d. susitarimo Nr. 01-001131-KL-16 dėl 2001 m. sausio 24 d. kredito linijos sutarties Nr. 01-000462-KL sąlygų pakeitimo ir papildymo patvirtinta kopija, 2016 m. birželio 22 d. UAB „AUTOPRIZMĖ“ rašto su priedais patvirtinta kopija, 2016 m. birželio 22 d. pašto korespondencijos apmokėjimą patvirtinančio dokumento kopija), kuriuos prašo priimti į bylą.

Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, jog apeliantai siekia paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas, pateiktus papildomus įrodymus priima į bylą bei vertina.

Dėl ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos

Apeliantai, nesutikdami su ginčijama nutartimi, atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas laikėsi išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos, nustatytos CK 2.126 straipsnio 2 dalyje. Apeliantų teigimu, ieškovas pateiktoje pretenzijoje nenurodė kokia atsakovų veikla laikytina netinkama ir kaip atitinkamus trūkumus būtų galima pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas laiko šiuos apeliantų argumentus nepagrįstais.

Apeliacinis teismas pažymi, jog Pagal CK 2.126 straipsnio 2 dalį pareiškimas teismui gali būti paduotas tik tuo atveju, jei prieš tai pareiškėjas kreipėsi į juridinį asmenį (juridinio asmens valdymo organą, jo narį) reikalaudamas nutraukti netinkamą veiklą ir suteikė protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį aplinkybėms pašalinti. CK 2.126 straipsnyje reglamentuota privaloma išankstinio ginčo dėl juridinio asmens veiklos tyrimo sprendimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas), kurios paskirtis yra suteikti galimybę juridiniam asmeniui (juridinio asmens valdymo organui, jo nariui) savanoriškai pašalinti nurodytus veiklos trūkumus ir taip išvengti bylos nagrinėjimo teisme. Iš CK 2.126 straipsnio 2 dalies išplaukia, kad pareiškime, paduotame ikiteismine tvarka, turi būti konkrečiai įvardyta netinkama veikla ar nesąžiningas pareigų vykdymas ir nurodyti motyvai, kodėl veikla yra netinkama. Nors įstatyme aiškiai nenurodoma, tačiau iš sisteminio teisės aiškinimo išplaukia, kad tokiame pareiškime taip pat turi būti nurodyta, kokiu būdu, pareiškėjo nuomone, reikėtų šalinti nurodytus trūkumus tam, kad juridinis asmuo (jo valdymo organai ar jo nariai) realiai galėtų įvykdyti pareikštą reikalavimą. Teisės aktuose imperatyviai nenustatyta, kad ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka paduotas pareiškimas, jame nurodytos aplinkybės ir pareiškėjo reikalavimai turėtų visiškai sutapti su pareiškime teismui nurodytomis aplinkybėmis ir nurodytais reikalavimais. Pareiškimas, paduodamas ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, gali būti mažiau formalizuotas, jo esmė yra išvengti bylinėjimosi, pasiekti geranorišką sprendimą be teismo, todėl yra pakankama, kad iš tokio pareiškimo turinio jo adresatui taptų suprantami nurodomi jo veiklos trūkumai ir prašomi jų šalinimo būdai. Pareiškimas, paduodamas teismui, neturi iš esmės išplėsti nurodomų netinkamos veiklos aplinkybių ar reikalauti iš esmės naujų trūkumų šalinimo būdų, nes priešingu atveju tai reikštų naujo ginčo inicijavimą ir ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikymą. Tačiau nedideli neatitikimai, reikalavimų detalizavimas, jų išplėtimas, aplinkybių, kuriomis grindžiama netinkama veikla, konkretizavimas nelaikomi kliūtimi teisme inicijuoti juridinio asmens veiklos tyrimo bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2013).

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas 2015 m. rugsėjo 4 d. pateikė atsakovams pretenziją Nr. 15/09-04/1, kurioje nurodė, jog atsakovų veika neatitinka UAB „AUTOPRIZMĖ“ tikslų, t.y. pelno siekimo, atsakovas M. V. veikia pažeisdamas fiduciarines savo pareigas ir imperatyvias UAB „AUTOPRIZMĖ“ įstatų, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 24, 58 straipsnio, Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio, CK 2.87 straipsnio nuostatas bei pareikalavo atsakovą M. V. ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pretenzijos gavimo momento atlikti UAB „AUTOPRIZMĖ“ inventorizaciją, sušaukti UAB „AUTOPRIZMĖ“ visuotinį akcininkų susirinkimą, spręsti klausimus dėl UAB „AUTOPRIZMĖ“ veiklos pelningumo didinimo, atlyginti UAB „AUTOPRIZMĖ“ padarytą žalą sumokant 34 183,85 Eur (118 030 Lt) Valstybinės mokesčių inspekcijos UAB „AUTOPRIZMĖ“ priskaičiuotų baudų ir netesybų, pateikti informaciją apie visus UAB „AUTOPRIZMĖ“ sudarytus sandorius ir bet kokį kitą vykusį bendradarbiavimą su įmone AUTOPRIZMĖ SRL, UAB, bei nutraukti bet kokius santykius su minėta įmone, kurie prieštarautų UAB „AUTOPRIZMĖ“ veiklos tikslams (t. 1, b. l. 9-11).

Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, sprendžia, kad ieškovas pareikštoje pretenzijoje konkrečiai įvardijo netinkamą veiklą, nurodė aiškius motyvus, kodėl minėta veikla yra netinkama bei suteikė protingą terminą minėtoms aplinkybėms pašalinti.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nustatyta, kad vykdydamas ieškovo pretenzijoje nurodytus įpareigojimus atsakovas 2016 m. sausio 10 d. atliko inventorizaciją, sušaukė visuotinį akcininkų susirinkimą, (pastarasis akcininkų susirinkimas ginčijamas teismine tvarka kitoje civilinėje byloje), tačiau atsakovas nebuvo įvykdęs įpareigojimų dėl įsiskolinimo Valstybinės mokesčių inspekcijai, pateikti informaciją apie sandorius su AUTOPRIZME SRL, UAB, nutraukti bet kokius santykius su kita įmone, kurie prieštarautų Bendrovės veiklos tikslams.

Pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, jog 2016 m. sausio 10 d. UAB „AUTOPRIZMĖ“ inventorizacija buvo atlikta jau bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl toks pasyvus apeliantų elgesys nepatvirtina apeliantų tinkamo elgesio dėl pareikštos pretenzijos.

Apeliacinis teismas pažymi, jog, priešingai nei teigia apeliantai, pareiškimo atlikti juridinio asmens ar jo vadovo veiklos tyrimą ir pretenzijos reikalavimai neturi visiškai sutapti, kadangi vienu atveju reikalaujama nutraukti netinkamą veiklą, kitu - atsakingiems asmenims nesiėmus jokių veiksmų, teismo tvarka paskirti veiklos tyrimą, t.y. paskirti ekspertus, kurie ištirtų, ar juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai veikė tinkamai ir, jei nustatoma netinkama veikla, taikyti priemones, nurodytas CK 2.131 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2013). Be to, bylos duomenys patvirtina, kad tiek pateiktoje pretenzijoje, tiek teismui pateiktame pareiškime, ieškovas nurodo tuos pačius nagrinėjamo ginčo pagrindus, t. y. UAB „AUTOPRIZMĖ“ veiklos nuostolingumas, imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir UAB „AUTOPRIZMĖ“ interesams prieštaraujanti vadovo veikla.

Apeliacinis teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliantų argumentus, jog ieškovo pateiktas pareiškimas atsakovo M. V. atžvilgiu apskritai negalėjo būti nagrinėjamas, kadangi M. V. nustojo eiti atsakovo UAB „AUTOPRIZMĖ“ vadovo pareigas, todėl ieškovas neturi teisės reikšti tokio pobūdžio ieškinį materialiosios teisės prasme. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ta aplinkybė, kad atitinkamas asmuo nebėra jo vadovas, nepaneigia CK 2.125 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto subjekto teisės kreiptis dėl juridinio valdymo organo ar nario veiklos tyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2008). Dėl to pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog turi būti atliekamas ir UAB „AUTOPRIZMĖ“ valdymo organo nario, administracijos vadovo atsakovo M. V. veiklos tyrimas.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka yra įvykdyta tinkamai.

Dėl juridinio asmens ir jo vadovo veiklos tyrimo pagrindų

Apeliantai atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog nuostolinga ir neaiški atsakovo UAB „AUTOPRIZMĖ“ veikla gali būti pagrindu inicijuoti juridinio asmens ar jo valdymo organo veiklos tyrimą.

Apeliacinis teismas pažymi, jog juridinio asmens veiklos tyrimas pradedamas, jei teismui yra pagrindas manyti, kad juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai netinkamai veikė (CK 2.126 straipsnio 4 dalis, 2.124 straipsnis). Įstatyme nėra detalizuojamas sąvokų „yra pagrindas manyti“ ir „netinkamai veikė“ turinys.

Kasacinio teismo praktikoje įstatymo formuluotė „netinkamai veikė“ aiškintina kaip CK 2.86–2.87 straipsnių nuostatų, kurios taikomos tiek valdymo organui, tiek valdymo organo nariui, pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2005; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2010; kt.); kaip esminis mažumos akcininkų (narių, dalyvių) interesų pažeidimas, trukdymas pasiekti juridinio asmens tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2013).

Įstatymo formuluotė „yra pagrindas manyti“ nereikalauja teismo įsitikinimo dėl juridinio asmens netinkamos veiklos. Teismas, pradėdamas tyrimą, neprivalo galutinai nustatyti, ar pareiškėjo nurodomos juridinio asmens, jo valdymo organo ar jo nario veiklos aplinkybės atitinka tikrovę, nes priešingu atveju prasmės netektų vėliau skiriamų ekspertų darbas (CK 2.127–2.128 straipsniai). Tačiau bet kokiu atveju juridinio asmens veiklos tyrimui turi būti pakankamas faktinis pagrindas tam, kad jis nebūtų pradedamas nesant įtarimų dėl netinkamos juridinio asmens veiklos. Teismas turi preliminariai įvertinti jam pateiktus įrodymus, patvirtinančius netinkamą juridinio asmens veiklą, tačiau neturi visapusiškai įsitikinti tokių įrodymų tikrumu, patikimumu, neprivalo pašalinti prieštaravimų tarp skirtingų įrodymų. Šioje stadijoje teismo atliekamas netinkamos veiklos aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų vertinimas yra skirtas aiškiai nepagrįstiems, faktinio ir teisinio pagrindų neturintiems pareiškimams atmesti. Jei įvertinęs jam pateiktus duomenis, teismas gali padaryti išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog netinkama veikla buvo padaryta, juridinio asmens veiklos tyrimas pradedamas. Teismas sprendžia, ar prašyme nurodytos aplinkybės yra pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, bet netiria ir nevertina juridinio asmens, jo valdymo organo ar jų narių konkrečių veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2010). Aplinkybes, kuriomis grindžiamas veiklos netinkamumas, turi nurodyti asmenys (vienas ar keli), prašantys atlikti tyrimą. Prašyme nurodytų aplinkybių skaičius neturi reikšmės, tačiau teismo posėdyje teismas turi patikrinti, ar jos yra tokios, kurios sudaro pagrindą atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2008).

Teismas turi kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar ieškovo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai netinkamai veikė. Kaip minėta, vertindamas šias aplinkybes, teismas netiria ir nevertina juridinio asmens, jo valdymo organo ar jų narių konkrečių veiksmų, tik sprendžia, ar prašyme nurodytos aplinkybės yra pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą. Teismo išvada, ar yra pagrindas manyti, kad juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai netinkamai veikė, priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju 2014 m. balandžio 28 d. sudaryta pelno (nuostolių) ataskaita, patvirtina, kad 2012 metais UAB „AUTOPRIZMĖ“ patyrė 152 523 Lt nuostolių, o 2013 metais UAB ,,AUTOPRIZMĖ“ nuostoliai buvo 133 597 Lt. Pagal 2015 m. balandžio 1 d. sudarytos pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, UAB „AUTOPRIZMĖ“ 2014 metais taip pat veikė nuostolingai ir patyrė 82 186 Lt nuostolių.

Apeliacinis teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad apeliantai nepaneigė byloje nustatytų aplinkybių, jog atsakovas M. V., būdamas UAB „AUTOPRIZMĖ“ vadovu ir akcininku, kartu buvo ir kitos įmonės AUTOPRIZME SRL, UAB akcininku, o jo sutuoktinė L. V. AUTOPRIZME SRL, UAB vadove. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog abi įmonės buvo valdomos M. V. bei jo sutuoktinės. Be to, apeliantai nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog minėtos įmonės vykdo skirtingą veiklą ir nėra konkurentės. Priešingai, bylos duomenys rodo, jog įmonės veikia tuo pačiu adresu, naudojasi tais pačiais kontaktiniais duomenimis, jų veikla panaši.

Apeliacinis teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai bei atsiliepimo atsikirtimai į jį neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visi įstatyme įtvirtinti pagrindai skirti atsakovų veiklos tyrimą.

Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas, tinkamai nustatė, ištyrė bei įvertino visas bylos aplinkybes, atsakovai atskirajame skunde nenurodė jokių argumentų, leidžiančių abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad UAB „AUTOPRIZMĖ“ ir M. V. atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, jog apeliantams bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93, 98 str.).

Pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytas terminas, šalims nesusitarus, iki 2016 m. balandžio 18 d. pateikti teismui po 10 siūlomų ekspertų, yra pasibaigęs, todėl pirmosios instancijos teismas turi spręsti dėl termino pratęsimo ar naujo termino nustatymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Kazys Kailiūnas