- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-14
- Bylos Nr.
- e2S-2735-577/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19119-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- I. P., mažajai bendrijai „Meistrai“
- Ieškovas
- A. T.
- Trečiasis asmuo
- A. R.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo I. P. (I. P.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovams mažajai bendrijai „Meistrai“ ir I. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo A. R. (A. R.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti negaliojančia 2021 m. vasario 9 d. transporto priemonės – krovininio automobilio Renault Trafic, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp MB „Meistrai“ ir I. P., taikyti restituciją – grąžinti atsakovei MB „Meistrai“ nuosavybėn pirkimo – pardavimo sutartimi perleistą krovininį automobilį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 8 d. nutartimi, iš dalies patenkinęs ieškovo prašymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisių į transporto priemonę Renault Trafic, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas I. P. atsiliepime į ieškinį pateikė prašymą panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisių į transporto priemonę Renault Trafic perleidimo draudimo. Nurodė, jog jis nebuvo informuotas teismo apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Teigė, kad prašymą dėl ieškinio dalyko ir laikinųjų apsaugos priemonių pareiškęs ieškovas nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio subjektas, jis neturi įgaliojimų veikti bendrijos (atsakovės Nr. 1) vardu bei teisės pareikšti reikalavimų atsakovams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi atsakovo I. P. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netenkino.
5. Teismas nurodė, kad 2021 m. liepos 8 d. nutartimi teismas konstatavo, jog ieškinio argumentai bei pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą teigti, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas. Atsakovo prašyme nurodyti argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados – t. y., kad ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Atsakovas nenurodė jokių pasikeitusių aplinkybių, dėl kurių išnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas, neįvykdė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 148 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kuriuos įvykdžius būtų pagrindas naikinti laikinąsias apsaugos priemones.
6. Teismas pažymėjo, kad atsakovas iš esmės dėsto savo nesutikimo su pareikštu ieškiniu motyvus, kurių vertinimas bus atliekamas (tik) išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės, o ne šioje civilinės bylos stadijoje. Atsakovo nurodyti argumentai, teismo vertinimu, nepaneigia ieškovo prašymo (dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) pagrįstumo, be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo nesąžiningumą ir (ar) piktnaudžiavimą procesu, taip pat kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia atsakovo interesus labiau nei tai būtina. Pažymėjo ir tai, kad atsakovas prašė visiškai panaikinti ieškinio įvykdymo užtikrinimui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau nenurodė jokių kitų būdų, galinčių užtikrinti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
7. Teismas sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas išlieka aktualus, nustatant pareigą susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo, siekiant užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atsakovas I. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
8.1. Teismas procesinį sprendimą priėmė disponuodamas ribota informacija, vertindamas iš esmės tik ieškovo ieškinio dalyką ir pagrindą. Atsiliepime į ieškinį, atsakovai nurodė šio klausimo vertinimui reikšmingus argumentus. Tuo atveju, kai kitas asmuo laiduoja už atsakovą, kuriam taikyta laikinoji apsaugos priemonė, teismas gali laikinąją apsaugos priemonę pakeisti ar panaikinti (CPK 148 straipsnio 3 dalis). Siekiant teisingai išspręsti šį klausimą, būtina išsiaiškinti, ar galiojančios laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas kita adekvačiai užtikrins ieškovui (atsakovui) galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
8.2. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Šalies argumentai
8.3. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas. Šiuo atveju ieškinys negali būti nagrinėjamas CPK nustatyta tvarka, nes asmuo kreipėsi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių. Teismas turėjo atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme. Ieškovas nėra sandorio šalis, todėl turtiniai padariniai atsirastų tik atsakovams. Ieškinyje reiškiamas reikalavimas dėl restitucijos taikymo nėra susijęs su automobilio valdymo perėjimu ieškovui. Ieškinio tenkinimo atveju ieškovas neįgytų jokių teisių į automobilį. Ieškovas nepateikė objektyvių argumentų, jog sprendimo dėl restitucijos vykdymas taptų neįmanomas nepritaikius jo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma.
8.4. Atsakovas nepažeidė teisės aktų reikalavimų; ieškovas reikalavimus grindžia prielaidomis, pasvarstymais ir spėjimais, o ieškinio teisinis pagrindas neatitinka šioje byloje nagrinėtinų aplinkybių. Ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.
8.5. Tolesnis laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitiktų ekonomiškumo, lygiateisiškumo, teisingumo ir kitų principų, kadangi tokiu būdu neproporcingai ir netikslingai apribojama atsakovo teisė disponuoti turtu.
Atsiliepimas
9. Ieškovas A. T. atsiliepime prašo netenkinti apelianto I. P. atskirojo skundo ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
9.1. Pripažinus ginčo sandorį negaliojančiu, perleistas turtas atitektų MB „Meistrai“, t. y. įmonei, kurios dalyvis yra ieškovas. Draudimo perleisti nuosavybės teises į ginčo turtą nustatymas užkerta kelią bylos nagrinėjimo metu pakisti esančiai situacijai ir atsirasti naujiems ginčo turto savininkams, kurių (sąžiningų įgijėjų) atsiradimas apsunkintų ar net padarytų neįmanomu palankaus teismo sprendimo vykdymą. Įrašo viešame registre atlikimas netrukdo atsakovui įgyvendinti jo turimas ginčo turto naudojimo, valdymo teises. Pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė nepažeidžia atsakovo teisių ir teisėtų interesų.
9.2. Atsakovas 2021 m. liepos 8 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neskundė, vėliau savo poziciją pakeitė, pateikdamas prašymą panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas laiko, kad nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo metu atsakovas neketino ginčo turto perleisti tretiesiems asmenims. Pažymi, kad nuo ginčo turto perleidimo momento, transporto priemone naudojosi ne I. P., tačiau A. R.. Atsakovas nepateikė jokių naujų aplinkybių, kurios sąlygotų taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą.
9.4. Dėl MB „Meistrai“ vadovo nesąžiningo veikimo (priešingai įmonės interesams) ieškovas siekia nuginčyti sudarytą sandorį, taikyti restituciją ir sugrąžinti į įmonę vienintelį vertingą įmonės turtą – krovininę transporto priemonę. Ieškovas, kaip juridinio asmens dalyvis, yra suinteresuotas, kad jo turima įmonė siektų pelno. Sudarius ginčijamą sandorį, MB „Meistrai“ vadovas A. R. turtą perleido savo draugui, siekdamas demonstruoti, kad įmonė veikia nuostolingai ir apriboti galimybes kitam juridinio asmens dalyviui gauti dalį pelno arba atitinkamą dalį lėšų, pastarajam nusprendus pasitraukti iš mažosios bendrijos. 2021 m. vasario 11 d. įvykus ginčui tarp juridinio asmens dalyvių, įmonė jokios veiklos nebevykdo. Ginčo turtas buvo A. T. žinioje, kuriam nebuvo atskleistos aplinkybės, kad krovininis automobilis perleistas.
9.5. Atsakovas nepagrindė aplinkybių, kurios suponuotų taikytų priemonių panaikinimą, nepateikiant jokių kitų užtikrinimo priemonių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Pagal CPK 149 straipsnį laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Nors CPK 149 straipsnyje nenurodyti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindai, sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-668-236/2017; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1714-881/2020; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-638-798/2021).
13. Taigi, prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones gali ir turi būti grindžiamas tik pasikeitusiomis, palyginus su tuo momentu, kai laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos, faktinėmis aplinkybėmis, o ne nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, motyvų vėlesniu kvestionavimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-795-464/2021).
14. Nagrinėjamu atveju apeliantas 2021 m. liepos 8 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, neskundė. Minėta nutartis yra galiojanti ir nepakeista.
15. Skundžiamoje nutartyje pažymėta, jog 2021 m. liepos 8 d. nutartyje buvo konstatuota, kad ieškinio argumentai bei pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą teigti, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas, o atsakovas jokių pasikeitusių aplinkybių, dėl kurių išnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas, nenurodė, taip pat neįvykdė CPK 148 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Duomenų apie pasikeitusias aplinkybes apeliantas nenurodė ir atskirajame skunde.
16. Atskirajame skunde atsakovas nors ir nurodo aplinkybes apie galimą kito asmens laidavimą už atsakovą, kuriam taikyta laikinoji apsaugos priemonė, tačiau jokių faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti pritaikytas priemones nagrinėjamoje byloje neatskleidė.
17. Kiti atskirojo skundo argumentai (kad ieškinio reikalavimai ieškovui nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, kad tolesnis laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neproporcingai ir netikslingai apriboja atsakovo teisę disponuoti turtu ir kt.) nėra siejami su skundžiamos nutarties turiniu ir nereiškia faktinių aplinkybių, atsiradusių po 2021 m. liepos 8 d. nutarties priėmimo atskleidimo.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu savaime nelaikytinas nesukeliančiu materialiųjų teisinių padarinių, o dėl argumentų, susijusių su ieškovo suinteresuotumu (t. y. kad jis nėra sandorio šalis ir turtiniai padariniai atsirastų tik atsakovams), bus pasisakyta bylą išnagrinėjus iš esmės.
19. Materialinis teisinis suinteresuotumas priklauso nuo daugelio materialinio teisinio pobūdžio aplinkybių – faktų, kurie tiriami ir vertinami bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant procesinį sprendimą. Spręsdamas dėl ieškinio užtikinimo priemonių taikymo, teismas neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl ieškovo materialinio suinteresuotumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis Nr. 2-1122-180/2016, 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1487-302/2017, 2018 m. liepos 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-966-180/2018, kt.).
20. Taigi, tai, ar ieškovo materialiniai teisiniai reikalavimai yra pagrįsti, ar ieškovas turi materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi, bus atsakyta ištyrus visus byloje esančius įrodymus, nustačius faktus ir juos teisiškai kvalifikavus.
21. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės klausimų, netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų, vėlesnėje civilinio proceso stadijoje nulemiančių ieškinio (jo dalies) patenkinimą arba nepatenkinimą, o tik preliminariai pagal prima facie doktriną nustato tikimybę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016).
22. Apeliantas atskirajame skunde iš esmės dėsto nesutikimo su nutartimi, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, argumentus, tačiau, kaip minėta, prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones tokiais motyvais negali būti grindžiamas.
23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.