- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-26
- Bylos Nr.
- e2-638-798/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00037-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mėmelio uostas“
- Ieškovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mėmelio uostas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mėmelio uostas“ dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą prašydama priteisti iš atsakovės 146 277,09 Eur nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2017 – 2020 metų mokestinius laikotarpius; 6 956,34 Eur delspinigių už 2017 – 2020 metų mokestinius laikotarpius, susidariusių mokestinio laikotarpio nepriemokai skaičiuojant 0,03 procento delspinigius iki šio ieškinio pateikimo; 5 procentų dydžio metines palūkanas, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Ieškovės reikalavimų užtikrinimui Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. vasario 19 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Mėmelio uostas“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
3. Atsakovė UAB „Mėmelio uostas“ pateikė prašymą panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartimi atsakovei UAB „Mėmelio uostas“ taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 9 d. nutartimi atmetė atsakovės UAB „Mėmelio uostas“ prašymą panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartimi atsakovei UAB „Mėmelio uostas“ taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama šiais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. vasario 19 d. nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė kartu su ieškiniu teismui pateikė rašytinius įrodymus, galimai patvirtinančius ieškinio reikalavimus, nurodė faktines aplinkybes, todėl atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismo vertinimu, ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, kuriuos grindžia ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, taip pat atskleidė teisinius reiškiamo ieškinio argumentus, todėl yra pagrindas spręsti, kad ieškinys yra pagrįstas.
2.2. Atsakovės UAB „Mėmelio uostas“ atsiliepimas į ieškinį ir pateikti įrodymai patys savaime negali paneigti ieškinio kaip tikėtinai pagrįsto vertinimo, nes toks vertinimas buvo atliktas pagal preliminaraus vertinimo doktriną, bet ne išnagrinėjus ginčą iš esmės pagal visas nustatytas įrodinėjimo procedūras, nustatant bylai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikuojant. Nagrinėjant bylą iš esmės šalys gali teikti paaiškinimus bei įrodymus ir tik ištyrus visus įrodymus, bus sprendžiamas klausimas dėl ieškovės pareikšto reikalavimo atsakovei pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, šioje bylos stadijoje nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovės pareikštas reikalavimas atsakovei UAB „Mėmelio uostas“ akivaizdžiai nepagrįstas.
Atsiliepimas
2.3. Atsakovė nurodė, kad areštuotas nekilnojamasis turtas yra išnuomotas kitam asmeniui, užsitęsus bylos nagrinėjimui ir esant minėto nekilnojamojo turto areštui, nebus galimybės išnuomoti turto. Tačiau teismas areštuodamas konkretų atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini)ėdoje, paliko jį saugoti atsakovei UAB „Mėmelio uostas“ ir neapribojo galimybės atsakovei šiuo turtu naudotis ir jį valdyti. Taigi teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės neriboja atsakovei galimybės nurodytą turtą išnuomoti, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai suvaržo atsakovės teises ir teisėtus interesus.
2.4. Atsakovė nurodė, kad ji dirba pelningai ir nepriklausomai nuo bylos baigties turi (turės) galimybes įvykdyti teismo sprendimą. Teismas pažymėjo, kad atsakovė pateikė UAB „Mėmelio uostas“ balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą už 2020 metus, todėl spręsti, jog dabartinė atsakovės turtinė padėtis, atsižvelgiant praėjusį laikotarpį bei į šalyje paskelbtą karantiną, yra pakankamai gera, nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
2.5. Taip pat atsakovė nurodė, kad nesant duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, yra pagrindas konstatuoti būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nebuvimą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne šalių nesąžiningumas sutartiniuose santykiuose, dėl kurių vykdymo ar netinkamo vykdymo byloje yra kilęs ginčas, o galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) ir taip apsunkinti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nėra atsiskaičiusi už įsigyto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį kitai institucijai, taip pat, kad atsakovė pardavinėja turimą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), yra įkeitusi dalį dar neparduoto nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti duomenys ir atsakovė šių aplinkybių nepaneigė. Taigi, nepriklausomai nuo dabartinės atsakovės turtinės padėties, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė gali turimą turtą įkeisti, perleisti kitiems asmenims ar kitaip jį apsunkinti ir tokiu atveju teismo sprendimo galimai tenkinančio ieškinį įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
2.6. Dėl nurodyto, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui nėra teisinio pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
1. Apeliantė UAB „Mėmelio uostas“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės prašymą dėl jai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, byla nėra nagrinėjama iš esmės, todėl šioje bylos stadijoje nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovės pareikštas reikalavimas UAB „Mėmelio uostas“ akivaizdžiai nepagrįstas. Tačiau lygiai taip pat šioje bylos stadijoje nėra pagrindo teiginiams, kad atsakovės nesutikimas su ieškiniu būtų akivaizdžiai nepagrįstas.
Šalies argumentai
1.2. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad areštuodamas konkretų atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, teismas neapribojo galimybės atsakovui šiuo turtu naudotis (nuomoti). Teismas nutartyje dėl arešto nėra pažymėjęs, kad būtų leidžiama turtu naudotis, todėl esant viešame registre įregistruotoms laikinosioms apsaugomos priemonėms – nekilnojamojo turto areštui, apeliantės manymu, joks notaras netvirtintų nekilnojamojo turto nuomos sandorio.
Atsiliepimas
1.3. Atsakovės teigimu, ji pateikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad UAB „Mėmelio uostas“ dirba pelningai ir nepriklausomai nuo bylos baigties turi (turės) galimybes įvykdyti teismo sprendimą. Teismas šių aplinkybių nepaneigė, todėl lieka neaišku, kuo remiantis teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad spręsti, jog dabartinė atsakovės turtinė padėtis, atsižvelgiant į praėjusį laikotarpį bei šalyje paskelbtą karantiną, yra pakankamai gera, nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad kredito biuras „Creditinfo“ išdavė UAB „Mėmelio uostas“ sertifikatą, kuriame pažymėta, kad įmonė turi aukštą kredito reitingą ir padeda kurti geresnę Lietuvos ekonomikos ateitį. Šis sertifikatas yra išduotas 2021 m. kovo 16 d., t. y. jau po to kai buvo iškelta byla dėl žemės nuomos mokesčio priteisimo.
1.4. Aplinkybė, kad atsakovė, vystydama savo verslą, pardavinėjo jai priklausanti nekilnojamąjį turtą, niekaip nepaneigia atsakovės sąžiningumo. Nesant duomenų apie atsakovės nesąžiningumą (nesutikimas su ieškinio reikalavimais negali būti vertinamas kaip atsakovės nesąžiningumas) yra pagrindas konstatuoti būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nebuvimą. Byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindų būtų galima teigti, kad atsakovės elgesys būtų nesąžiningas ir nukreiptas išvengti galimų prievolių ieškovei įvykdymo, todėl jau vien dėl šios aplinkybės laikinosios apsaugos priemonės atsakovės atžvilgiu turėtų būti panaikintos.
2. Ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliantės UAB „Mėmelio uostas“ atskirąjį skundą, kuriame prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus duomenis ir ieškovės argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
1. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
Dėl atskirojo skundo netenkinimo
2. Pagal CPK 149 straipsnį laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Nors CPK 149 straipsnyje nenurodyti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindai, sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų. Apie tai ne kartą buvo pasisakyta ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-668-236/2017; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-464/2019).
3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą pirmiausiai apsprendžia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
4. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria netenkintas jos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jos finansinę padėtį dėl galimybės atsiskaityti su ieškove, netinkamai įvertino ieškinio tikėtiną pagrįstumą, laikinosios apsaugos priemonės apriboja apeliantės galimybę nuomoti areštuotą turtą bei nepagrindė atsakovės nesąžiningo elgesio.
5. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
6. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai, leidžia daryti išvadą, kad ieškovė tikėtinai pagrindė šioje byloje keliamus reikalavimus. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė kartu su ieškiniu teismui pateikė rašytinius įrodymus, galimai patvirtinančius ieškinio reikalavimus, nurodė faktines aplinkybes, ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingas išvadas dėl ieškovės ieškinio tikėtino pagrįstumo.
7. Apeliantė nurodė, kad šioje bylos stadijoje nėra pagrindo teiginiams, jog atsakovės nesutikimas su ieškiniu būtų akivaizdžiai nepagrįstas. Nagrinėjamu aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas aiškiai apibrėžia, jog ieškovo, prašančio teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas. Vien tik apeliantės nesutikimas su ieškinio reikalavimais nesudaro pagrindo išvadai, kad yra paneigtas ieškinio tikėtinas pagrįstumas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčas nėra sprendžiamas iš esmės, todėl atsakyta į klausimą ar ieškovės ieškinys yra (ne)pagrįstas, bus tik bylą išnagrinėjus iš esmės ir priėmus galutinį procesinį teismo sprendimą nagrinėjamoje. Šioje bylos stadijoje apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti atsakovės atsiliepimo į ieškinį ar tripliko argumentų (ne)pagrįstumo.
8. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika.
9. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jos finansinę padėtį, konstatuodamas, jog dabartinė atsakovės turtinė padėtis, atsižvelgiant į praėjusį laikotarpį bei šalyje paskelbtą karantiną, yra pakankamai gera, nėra pagrindo. Apeliantė pažymėjo ir tai, kad kredito biuras „Creditinfo“ išdavė UAB „Mėmelio uostas“ sertifikatą, kuriame pažymėta, kad įmonė turi aukštą kredito reitingą ir padeda kurti geresnę Lietuvos ekonomikos ateitį. Šis sertifikatas yra išduotas 2021 m. kovo 16 d., t. y. jau po to kai buvo iškelta byla dėl žemės nuomos mokesčio priteisimo.
10. Pažymėtina, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad byloje, kurioje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne) sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018; 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-896-302/2020). Taip pat Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai išplėtotoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktikoje nurodoma, kad vien asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti turtinius ribojimus, finansinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi tokiems ribojimams taikyti. Tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia įtikinamų argumentų ir / ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar galimus atlikti veiksmus, siekiant išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-550-330/2019).
11. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo įvertinęs visumą byloje esančių laikinosioms apsaugos priemonėms aktualių rašytinių įrodymų, atsižvelgęs į Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką bei nustatęs visas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.
12. Antra, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, jog jos finansinė padėtis šiuo metu yra pakankamai gera tam, kad ateityje ji galėtų įvykdyti galimai ieškovei palankų teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sertifikatas apie aukštą kredito reitingą vienareikšmiškai nepatvirtina to, kad apeliantės finansinė padėtis yra stabili ir pakankamai gera. Kredito reitingas yra rodiklis, suteikiantis investuotojams (kreditoriams) koncentruotą informaciją apie skolininko gebėjimo vykdyti savo finansinius įsipareigojimus lygį. Taigi, reitingas parodo tik prognozuojamą tikimybę, kad asmuo gali tinkamai vykdyti savo kreditorinius įsipareigojimus. Šį reitingą kreditavimo įstaigos nustatinėja naudodamos įvairius metodus. Vertinant bendrovės kredito reitingą, ekonominiai įmonės rodikliai yra tik viena iš daugelio sudedamųjų dalių, kurie yra įvertinami kompleksiškai. Siekdama įrodyti, kad jos turtinė padėtis yra gera, apeliantė galėjo į bylą pateikti tarpines finansines ataskaitas, tačiau to nepadarė, todėl vertintina, kad jos atskirojo skundo argumentų neįrodė, jos gerą turtinę padėtį įrodymų į bylą nepateikė.
13. Disponavimo turtu ribojimų tikslas yra ginčijamų teisinių santykių šalies turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie kitos šalies jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1726-330/2020).
14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad nesutikimas su ieškinio reikalavimais negali būti pagrindu spręsti apie atsakovės nesąžiningą elgesį. Visgi, pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nustatė, kad atsakovė galimai nėra atsiskaičiusi už įsigyto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį kitai institucijai, taip pat, kad atsakovė pardavinėja turimą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), yra įkeitusi dalį dar neparduoto nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad šias aplinkybes patvirtinta į bylą pateikti įrodymai. Atskirajame skunde nurodomais argumentais, apeliantė šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių nepaneigė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad ūkinės komercinės veiklos vykdymas iš esmės taip pat negali būti laikomas nesąžiningumo įrodymu, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ieškinio pateikimo momentui apeliantė pardavė beveik visas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Kitų duomenų apie atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą byloje nėra. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad egzistuoja būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo galimybė ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti priešingai.
15. Galiausiai apeliantė nurodė, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir areštavus jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ji nebegalės pratęsti nurodyto nekilnojamojo turto nuomos sutarties.
Žemesnės instancijos teismas
16. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. vasario 19 d. nutartyje, kuria buvo areštuotas atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas be kita ko nurodė, kad turtas paliekamas saugoti atsakovei UAB „Mėmelio uostas“.
17. Išnuomoto nekilnojamojo turto nuomos (panaudos) sutarties šio turto areštas nekeičia (CPK 686 straipsnio 1 dalis), o iš byloje esančių duomenų aišku, kad pagal skundžiamą nutartį areštuotas turtas yra išnuomotas UAB „Ketvirtadienio projektas“. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu negalima įsiterpti į iki jų taikymo atsiradusius tarp nuomos sutarties šalių materialiuosius teisinius santykius, juos pakeisti ar nutraukti. Priverstinio vykdymo tvarka vykdant iš turto, kuris yra savininko išnuomotas, antstolis gali reikalauti nutraukti nuomos sutartį tik CK numatytais pagrindais (CPK 686 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-34-381/2015).
18. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinę reglamentaciją ir formuojamą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės neriboja atsakovei galimybės nurodytą turtą išnuomoti, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai suvaržo atsakovės teises ir teisėtus interesus. Be to, pirmosios instancijos teismo ginčijama nutartis esant reikalui neužkerta kelio apeliantei kreiptis į bylą nagrinėjantį teismą su prašymu leisti sudaryti nekilnojamojo turto nuomos sutartį galiojant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms.
19. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog laikinosios apsaugos priemonės pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytos nepažeidžiant CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, o apeliantės atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.
Dėl procesinės bylos baigties
20. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.