Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės vaistinės „Delta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. nutarties, kuria ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintas civilinėje byloje Nr. e2-3455-881/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės vaistinės „Delta“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dalyvaujant trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybei, dėl viešo nuomos konkurso pripažinimo neteisėtu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė vaistinė „Delta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, prašydama pripažinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos paskelbtą 30 kv. m negyvenamųjų patalpų, esančių adresu Kauno g. 37, Vilniuje, viešą nuomos konkursą neteisėtu. Ieškiniui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 30 kv. m negyvenamųjų patalpų, esančių adresu Kauno g. 37, Vilniuje, viešo nuomos konkurso procedūrų vykdymą.Ieškinys, ieškovės įsitikinimu, preliminariai pagrįstas, ir pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų užkirstas kelias iki galo įvykdyti galimai neteisėtą nuomos konkursą bei neteisėtiems materialiniams padariniams kilti, kurių nuginčijimui ir šalių grąžinimui į pradinę padėtį reikėtų inicijuoti papildomus ginčus, kas, neabejotinai reiškia, jog realus teismo sprendimo įvykdymas itin ženkliai pasunkėtų. Be to, tokiu būdu ieškovei būtų sudarytos sąlygos teisine prasme ateityje saugiai dalyvauti nuomos konkurse. Ieškovė pažymėjo, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtų išvengta galinčių kilti ženklių neigiamų pasekmių, o jų pritaikymas iš esmės jokių neigiamų padarinių nesukeltų, nes ginčo patalpos yra išnuomotos tretiesiems asmenims (UAB „Universiteto vaistinė“) ir jose yra vykdoma veikla (yra išduota licencija vaistinės veiklai).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Aplinkybė, jog ieškovė yra akivaizdžiai netinkamas subjektas reikšti tokio pobūdžio ieškinio dėl konkurso pripažinimo neteisėtu, nes konkurse pati net nedalyvavo, yra pakankama preliminariai įvertinti, kad ieškinys yra labiau tikėtinai nepagrįstas, negu pagrįstas. Šiai aplinkybei nustatyti teismui nebuvo būtina nei nagrinėti ieškovės argumentų, nei reikalavimo pagrindą neva sudarančio esminio motyvo (t. y. kad patalpos neva neatitinka farmacinę veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų vaistinės patalpoms), nei atsižvelgti į kitas ieškovės atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, neva leidžiančias spręsti apie ieškinio prima facie pagrįstumą. Ieškovės teisė vykdyti vaistinės veiklą bet kuriose savo nuožiūra pasirinktose patalpose, kurias galima išsinuomoti, įsigyti išsimokėtinai, sudarius panaudos sutartį, subnuomos ir kt., jokiais atsakovės ir trečiojo asmens veiksmais ar spendimais nėra ribojama, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas byloje akivaizdžiai reikštų tik nepateisinimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisių disponuoti Vilniaus miesto savivaldybei priklausančia nuosavybe suvaržymą.Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė nenurodė argumentų, pagrindžiančių šių priemonių taikymo nagrinėjamoje byloje būtinybę. Vien subjektyvaus pobūdžio argumentai, jog ieškinio reikalavimų užtikrinimui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeistos apeliantės teisės bei įvyks konkursas ir paaiškės jo nugalėtojas nėra pakankami siekiant pagrįsti poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškinio patenkinimo atveju ieškovei nebūtų užkertamas kelias reikalauti iš atsakovės ar kitų asmenų atlyginti apeliantei kokią nors kilusią žalą. Pritaikius apeliantės prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų nesilaikoma šalių interesų pusiausvyros, neabejotinai galėtų būti pažeistas viešasis interesas.Apeliantės reikalavimas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones jau yra praradęs aktualumą. Konkursas įvyko 2018 m. kovo 22 d., jame dalyvavo šeši paraiškas tinkamai pateikę nuomos santykiais patalpose suinteresuoti subjektai, o laimėtoju buvo paskelbta UAB „Nemuno vaistinė“, su kuria Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, 2018 m. balandžio 9 d. pasirašė Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. A466-19/18.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.CPK 144 straipsnio1 dalyje įtvirtintos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomos sąlygos. Pirma, ieškinys turi būti tikėtinai pagrįstas. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-652/2010, 2010 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-535/2010, 2013 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-363-2013 ir kt.). Pabrėžtina, kad tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos sprendimui. Antra, teismas turi konstatuoti, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.Pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismas pagrindė apeliantės materialinio teisinio suinteresuotumo nebuvimu. Tačiau materialinis teisinis suinteresuotumas priklauso nuo daugelio materialinio teisinio pobūdžio aplinkybių – faktų, kurie tiriami ir vertinami bylos nagrinėjimo iš esmės metu, dėl ko priimamas procesinis sprendimas. Bylos šalies materialinis teisinis interesas nepatenka į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas. Teismas, pasisakydamas šioje proceso stadijoje (laikinųjų apsaugos priemonių taikymas) dėl šalies materialinio suinteresuotumo, pasisakė dėl bylos esmės – ieškinio pagrįstumo, ko šioje teismo proceso stadijoje nagrinėti nebuvo teisinio pagrindo. Ieškinio tikėtinas pagrįstumas ir ieškinio pagrįstumas nėra tapačios sąvokos. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vertinamas tik tikėtinas ieškinio pagrįstumas (faktinių aplinkybių nurodymas ieškinyje ir tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų pateikimas), o taip pat riziką įvykdyti tikėtiną palankų ieškovui teismo sprendimą.Iš skundžiamos teismo nutarties akivaizdu, kad, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (netaikymo), teismas nesiaiškino ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje nustatytos sąlygos ir, kaip teisingai nurodė apeliantė, dėl to visiškai nepasisakė. Iš to sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nuostatas, ir reikalavimo neišnagrinėjo. Apeliacinės instancijos teismo pareiga patikrinti apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoti atskirajame skunde nurodytus argumentus ir vertinti faktinę situaciją, buvusią skundžiamos nutarties priėmimo metu, tačiau teismui nepasisakius dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo sąlygų, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės išspręsti klausimą iš esmės, pasisakydamas dėl tokių faktinių aplinkybių, kurių nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Dėl to klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti nagrinėjamas iš naujo.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.