Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – DNSB) „(duomenys neskelbtini)“ atstovams G. V. ir advokato padėjėjui Visvaldui Petrylai,

trečiųjų asmenų, nereiškiančių savarankiškų reikalavimų byloje, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Palangos miesto savivaldybės, atstovui V. K. (nuotoliniu būdu),

uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ir I. Z. atstovei advokatei Indrei Butvilei (nuotoliniu būdu),

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei V. V. (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės DNSB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą ieškinį atsakovams UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir I. S., dėl žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimo be bendraturčių sutikimo, tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, A. M., K. Š., N. Š., M. R., D. S., I. Z., N. R., I. E., R. K., Z. K., A. H., UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, I. A. -K., J. K., L. Š., A. Š., R. S., R. B., V. S., V. K., V. A. K., A. Š., E. K., R. K., M. P., A. P., M. M., V. S., A. S., G. B., V. K., S. N. K., G. V., J. V., A. L., V. M., R. C., R. J., A. J., S. B., S. W. I. , A. K., L. K., Lietuvos Respublika, atstovaujama Palangos miesto savivaldybės, J. S., R. K., D. K., išvadą byloje teikiančios institucijos Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

35. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovės DNSB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir - Bendrija) užsakymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkas T. V. 2023-03-28 parengė ginčo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), planą.

36. Ant parengto plano yra pasirašę jame nurodyti žemės sklypo savininkai: S. B., A. J., R. J., R. C., V. M., A. L., J. V., G. V., S. N. K., V. K., G. B., A. S., V. S., M. M., A. P., M. P., A. Š., V. A. K., V. K., V. S., J. Ž., R. B., R. S., A. Š., L. Š., A. H., I. A. – K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas, Z. K. ir R. K., N. R., MB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas, A. M., D. S., V. K. G. ir V. G., N. Š., K. Š., bei DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas G. V.. Visi šie asmenys ant plano pasirašė laikotarpiu nuo 2023-09-01 iki 2023-12-14. Ant šio sklypo plano nėra plano rengimo metu buvusių žemės sklypo bendrasavininkų D. K., D. M. V., I. S., J. K., I. E. ir Lietuvos Respublikos įgalioto atstovo parašų. Šie duomenys patvirtina, kad reiškiant pradinį ieškinį teisme atsakovais buvo nurodyti žemės sklypo plane nurodyti nepasirašę žemės sklypo bendraturčiai arba savininkai, įsigiję žemės sklypo dalis po plano sudarymo ir Nekilnojamo turto registre 2024-07-13 duomenimis įregistruoti kaip žemės sklypo bendrasavininkai.

38. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad ginčo žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso savininkams: S. W. I. , A. K., L. K., E. K., R. K., R. K., D. K., M. R., I. Z., Lietuvos Respublikai, kurios patikėtinis yra Palangos miesto savivaldybė, valstybinę žemę valdanti patikėjimo teise, A. M., K. Š., N. Š., D. S., N. R., I. E., R. K., Z. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“, I. A. – K., J. K., A. H., L. Š., A. Š., I. S., R. S., R. B., V. S., V. K., V. A. K., A. Š., M. P., A. P., M. M., V. S., A. S., G. B., V. K., S. N. K., G. V., J. V., A. L., V. M., R. C., R. J., A. J. ir S. B..

39. Nuosavybės teisė į (duomenys neskelbtini) dalis šio žemės sklypo registruota D. M. V. (4.108 įrašas), kuri yra mirusi (mirties data (duomenys neskelbtini)), vardu. Byloje pateiktas Testamentų registro išrašas patvirtina, kad D. M. V. palikimą po jos mirties pagal testamentą 2024-05-13 priėmė į bylą trečiuoju asmeniu įtraukta J. S.. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad J. S. paveldėjimo pagal testamentą teisės buvo ginčijamos Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1063-600/2025. Ši byla baigta taikos sutartimi, teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir J. S. teisė paveldėti pagal testamentą nebuvo nuginčyta. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad J. S. yra priėmusi palikimą ir yra teisėta mirusios D. M. V. teisių ir pareigų perėmėja. Kitų paveldėtojų nėra. Trečiasis asmuo J. S. su ieškiniu sutiko. Teismas konstatuoja, kad mirusios žemės sklypo savininkės D. M. V. teisių ir pareigų perėmėja J. S. sutinka su žemės sklypo ribomis pagal pateiktą planą.

40. Ieškovei DNSB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklauso žemės sklype esantis kelias (gatvė) Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyta punkte 2.40, ir nuotekų šalinimo tinklai Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyti p. 2.142 (4.77 įrašas). Iš DNSB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų, 2017 m. birželio 23 d. registruotų Juridinių asmenų registre, 5 punkto nustatyta, kad bendrijos tikslai - valdyti, tvarkyti ir įsigyti objektus, būtinus naudojimuisi gyvenamaisiais namais ir kitos paskirties pastatais, namų kvartale (toliau - Kvartalas), esančiame adresu: (duomenys neskelbtini)(Susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus, nuotekų linijas), ir įgyvendinti kvartale esančių namų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra. Įstatų 6.3 ir 6.4 punktuose be kitų bendrijos teisių įtvirtinta Bendrijos teisė organizuoti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų savininkų sprendimų priėmimą ir įgyvendinimą dėl savininkų bendrųjų interesų tenkinimo, taip pat teisė savo vardu reikšti ieškinius teisme ginant Bendrijos narių interesus.

41. Pasikeitus teismo sudėčiai byloje ir 2025-06-25 gavus Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą buvo nustatyta, kad per laikotarpį, kai buvo parengtas šioje byloje vertinamas žemės sklypo planas iki bylos nagrinėjimo teisme pradžios ir nagrinėjant bylą teisme keitėsi dalis žemės sklypo savininkų. Teismas, nustatęs ieškinio trūkumus ir 2025 m. liepos 8 d. gavęs patikslintą ieškinį byloje, informavo 2025-07-14 VĮ Registrų centrą apie teisme nagrinėjamą bylą. Duomenų apie tai, kad po šios datos keitėsi žemės sklypo bendrasavininkai teismas neturi, todėl spręsdamas kokie asmenys turėjo dalyvauti byloje ir turėtų atsakyti pagal pareikštą galutinį patikslintą ieškinį, teismas vadovavosi 2025-06-25 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu. Iš jo nustatyta, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir trečiuoju asmeniu byloje įtraukta UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą bylos nagrinėjimo metu perleido ir nebėra ginčo žemės sklypo savininkai. Ieškovės kartu su 2025-07-08 patikslintu ieškiniu pateikti 2025 m. birželio 30 d. sutikimai patvirtina, kad naujieji (duomenys neskelbtini)žemės sklypo dalių, priklausiusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini)žemės sklypo dalių, priklausiusių UAB „(duomenys neskelbtini)“, savininkai S. W. I. , A. K. ir L. K. sutinka, kad būtų patvirtinti ir Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įregistruoti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nauji kadastro duomenys pagal matininko T. V. 2023-03-28 parengtą planą ir kadastro duomenų bylą. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, patvirtinančius, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismo sprendimo priėmimo metu nebeturi nuosavybės teisės į dalį ginčo žemės sklypo, teismas sprendžia, kad ji negali būti atsakove šioje byloje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 45 straipsnio 1 dalis). Reikalavimai galutiniu patikslintu ieškiniu šiai atsakovei pareikšti nepagrįstai, todėl atmestini tuo pagrindu, kad pareikšti asmeniui, neturinčiam atsakyti pagal ieškinį, o ne konstatavus, jog ši atsakovė pagrįstai nedavė sutikimo tikslinti žemės sklypo ribas pagal byloje pateiktą planą. Šioje byloje teismas neturi teisinio pagrindo vertinti ieškinio atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrįstumo ir detaliau dėl to nepasisako. Kadangi šiai įmonei priklausiusią žemės sklypo dalį įsigiję A. K. ir L. K. sutiko su pateiktu žemės sklypo planu, jie pagrįstai į bylą buvo įtraukti ne atsakovais, o trečiaisiais asmenimis, nereiškiančiais savarankiškų reikalavimų byloje. Esant tokiai situacijai, teismui nebuvo teisinio pagrindo siūlyti ieškovei keisti atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinkamu atsakovu CPK 45 straipsnyje nustatyta tvarka.

42. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovė I. S., valdanti nuosavybės teise dalį ginčo žemė sklypo, sutinka su žemės sklypo planu, nėra (CPK 178 straipsnis). Teismo posėdžiuose ji nedalyvavo, todėl teismas konstatuoja, kad ji pagrįstai traukiama atsakove ir ieškovė pagrįstai prašo leisti atlikti žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimą be šios atsakovės sutikimo.

43. Tretieji asmenys D. K. ir R. K. pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir jų atstovė teismo posėdžio metu kėlė klausimą dėl ieškovės DNSB „(duomenys neskelbtini)“ teisės reikšti ieškinį šioje byloje pagrįstumo.

44. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas tarp žemės sklypo bendraturčių. Šiuo aspektu pažymėtina, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato pagrindinį reikalavimą bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimui – bendrą daiktą (žemės sklypą, pastatą ar kita) bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių susitarimu. Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Reikalavimas susitarti yra esminis stabiliam ir ekonomiškam bendro daikto valdymui, naudojimui, disponavimui. Siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V Nr. 3K-3-96/2012; kt.). Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą, ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus.

45. Žemės sklypo plano parengimo metu (2023-03-28) galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų „Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų“ (toliau – Nuostatų) (kurie neteko galios nuo 2025-07-01 priėmus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. D1-349 „Dėl nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisyklių patvirtinimo“, tačiau 2025-06-27 įsakymu Nr. D1-94 (TAR, 2025, Nr. 2025-11820) nustatyta, kad pagal ankstesnį teisinį reguliavimą pradėtos žemės sklypų ribų ženklinimo procedūros užbaigiamos vadovaujantis ankstesnio teisinio reguliavimo nuostatomis) 15.6 punkte buvo numatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant.

46. Nurodytas teisinis reglamentavimas visiškai pagrindžia ieškovės, atstovaujančios žemės sklypų bendrasavininkų interesus, teisę reikalauti atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, nes žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas tik pagal matavimus vietinėje koordinačių sistemoje. Tai reiškia, kad pagal matavimus vietinėje koordinačių sistemoje suformuoto sklypo tikslus plotas ir tikslios ribos nėra žinomos, o šie duomenys kaip tik ir nustatomi atliekant kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje ir patikslinami įrašant pasikeitimus į Nekilnojamojo turto registrą. Atsižvelgiant į tai, kad iš pateiktų ieškovės įstatų matyti, kad žemės sklypo bendrasavininkai yra įsteigę bendriją, kuriai yra suteikę įgaliojimus organizuoti sprendimų, susijusių su bendrų žemės sklypo savininkų interesų derinimu, priėmimą ir Bendrija turi teisę reikšti ieškinius teisme, be to, Bendrijai nuosavybės teise priklauso žemės sklype esantys gyvenamųjų namų kvartalo inžineriniai tinklai, kelias, ieškovė laikytina tinkamu subjektu inicijuoti žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimo procesą ir atlikti veiksmus, reikalingus žemės sklypo ribų tikslinimui bei reikalavimui teisme dėl žemės sklypo ribų įregistravimo pareikšti (CPK 41, 45 straipsniai). Pažymėtina, kad atsižvelgiant į pakankamai didelį žemės sklypo savininkų skaičių ir sąlyginai mažas kiekvieno iš bendrasavininkų valdomas žemės sklypo dalis, lyginant jų plotą su bendru žemės sklypo plotu, Bendrijos veiksmai užsakant kadastrinių matavimų atlikimo paslaugą ir visiems bendrasavininkams nepavedant to atlikti kuriam nors vienam iš savininkų, yra racionaliausias ir geriausiai visų bendraturčių tarpusavio interesų suderinimą galintis užtikrinti sprendimas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tretieji asmenys kvestionuodami ieškovės teisę pradėti žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimą, nenurodo, kad patys ar kuris nors kitas žemės sklypo savininkas ketina tokius veiksmus atlikti ar jau yra tokius veiksmus atlikę.

47. Asmenys turi teisę savo interesų siekti skirtingais būdais, tačiau net ir nesutikdami su kito asmens pasirinktu teisėtu savo teisių įgyvendinimo būdu negali trukdyti kitam asmeniui, jeigu to asmens pasirinktas būdas niekaip nepažeidžia kitos šalies teisų ir interesų. Šią aplinkybę teismas pažymi dėl to, kad tretieji asmenys D. K. ir R. K., nors ir sutiko su žemės sklypo ribomis, nurodytomis plane, tačiau vis tiek prašė atmesti ieškinį, tokiu būdu byloje dalyvaudami atsakovų pusėje ir teismas turi įvertinti, ar jų nurodyti argumentai nesudaro pagrindo atmesti ieškinį. Vadovaujantis teismų praktika reikalavimas atmesti ieškinį turi būti argumentuotai pagrįstas įrodymais, kad kadastrinių matavimų įregistravimas pažeis žemės sklypo savininkų ar kurio nors iš jų teises ir interesus. Ginčyti žemės sklypo savininkai gali ne nurodytą vieni kitų teisę reikalauti atlikti kadastrinius matavimus, o tik tuos kitų savininkų veiksmus, kurie pažeidžia savininkų teises siekiant nustatyti tikslius jų bendro žemės sklypo kadastro duomenis ir juos įregistruoti. Todėl siekiant išspręsti šalių ginčą reikalinga nustatyti kuri šalis elgiasi sąžiningai, protingai ir teisingai, o kuri trukdo kitai šaliai pasinaudoti savo teise, nors jos teisės ir interesai nėra pažeidžiami.

48. Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę valdyti, naudoti bendraturčiams priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kadangi gali būti ne vienas nuosavybės teisės objekto savininkas, bet savininkų daugetas, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas gali būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama tik visų bendraturčių sutarimu, nepriklausomai nuo jų turimos bendrosios nuosavybės dalies dydžio. Tai reiškia, kad bet kokiu bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimu bendraturčiai turi susitarti. Vis dėlto jeigu bendro susitarimo bendraturčiams pasiekti nepavyksta, tarp bendraturčių kilęs ginčas dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos gali būti išsprendžiamas teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-695/2019).

49. CK 4.75 str. 1 d. nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-248/2016).

50. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje yra susidariusi tokia situacija, kai atsakovė I. S. nėra pareiškusi savo nuomonės dėl žemės sklypo ribų tikslinimo ir duomenų patvirtinančių, kad pateiktas žemės sklypo planas pažeidžia jos teisėtus interesus, byloje nėra. Visi tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, yra nurodę, kad sutinka su byloje pateiktame plane nurodytomis žemės sklypo ribomis. Tik tretieji asmenys D. K. ir R. K., iš esmės sutikdami su žemės sklypo ribomis, vis tiek prašė ieškinį atmesti, motyvuodami tuo, kad buvo pažeistos žemės sklypo ribų ženklinimo procedūros ir jie nepagrįstai ieškiniu buvo kaltinami nebendradarbiavimu, teigė, kad nebuvo tinkamai informuoti apie planuojamus atlikti žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimus ir negalėjo dalyvauti šiame procese.

51. Vertinant šią jų poziciją pažymėtina tai, kad ieškovei pakeitus D. K. ir R. K. procesinę padėtį byloje iš atsakovų į trečiųjų asmenų, nereiškiančių savarankiškų reikalavimų, jų pozicija dėl to, kad ieškinys šių asmenų atžvilgiu turėtų būti atmestas nepasikeitė. Dėl to teismas pažymi, kad pakeitus šių asmenų procesinę padėtį, konstatuojama, kad jokie reikalavimai ieškiniu tretiesiems asmenims nėra reiškiami, tretieji asmenys nėra laikomi asmenimis, kurie tiesiogiai atsako pagal ieškinį. Todėl nėra teisinio pagrindo atmesti ieškinį trečiųjų asmenų D. K. ir R. K. atžvilgiu. Pažymėtina ir tai, kad ieškinio atmetimas šiuo atveju faktiškai reikštų tai, kad nėra gautas visų žemės sklypo savininkų sutikimas su žemės sklypo ribomis ir toks planas negalėtų būti įregistruotas. Taigi ieškinį atmesti teismas gali tik nustatęs esminį turto savininkų teisėtų interesų pažeidimą, konstatuodamas, kad pateiktą planą būtina tikslinti ne dėl formalių procedūrinių pažeidimų, o dėl to, kad pateiktu planu neužtikrinti žemės sklypo savininkų teisėti interesai.

52. Atsisakymas pasirašyti ant žemės sklypo plano faktiškai reiškia bendraturčio nesutikimą pateikti prašymą įrašyti nekilno­ja­mojo daikto kadastro duomenis į nekilnoja­mo­jo turto kadastrą ir užkerta kelią įgyvendinti teisę įregistruoti nustatytus tikslius kadastro duomenis. Šiuo atveju pripažintina, kad tretieji asmenys D. K. ir R. K. nepagrįstai ginčija iš esmės pačią bendraturčių teisę, susijusią su bendru daiktu, o ne šios teisės įgyvendinimo būdą ar sąlygas. Toks jų elgesys neatitinka CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų ieškoti bendraturčiams priimtiniausio jiems sprendimo būdo ir nesiekti savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita, nes vien tik dėl savo subjektyvaus įsitikinimo, kad kilusį ginčą reikia spręsti kitu būdu, yra trukdoma kitiems bendraturčiams įgyvendinti savo teisę valdyti ir naudotis nuosavybės teise turimu žemės sklypu. Trečiųjų asmenų argumentai, kad pati ieškovė nebendradarbiavo ir nesiėmė pakankamai priemonių siekdama suderinti žemės sklypo planą su trečiaisiais asmenimis, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi. Iš esmės neįrodyta ir aplinkybė, kad ieškovė nebendradarbiavo su visais žemės sklypo savininkais. Priešingai, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė su žemės sklypo savininkais bendradarbiavo ir dauguma jų žemės sklypo planą pasirašė.

53. Ieškovė į bylą pateikė ištraukas iš bendrijos DNSB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojantis vyksta bendravimas tarp (duomenys neskelbtini) žemės sklypo bendraturčių, dalinamasi informacija apie bendrijos vykdomą veiklą, nurodydama, kad iš pateiktų ištraukų matyti, kad D. ir R. K., kaip žemės sklypo dalies, pagal nustatytą naudojimosi tvarką plane pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai buvo informuoti apie būsimus kadastrinius matavimus ir buvo kviečiami pasirašyti ant žemės sklypo plano. Iš laiškų turinio matyti, kad viename iš laiškų, kuris skirtas (duomenys neskelbtini), kreipiamasi į laiško adresatą vardu „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad ieškovė pagal savo veiklos formą yra daugiabučių namų savininkų bendrija, o pateiktos elektroninių laiškų iškarpos patvirtina, kad laiškų rašymo laikas ir jų turinys atitinka žemės sklypo plano rengimo ir derinimo laiką. Tokia bendravimo forma, kai daugiabučių namų savininkų bendrijų nariai ir asmenys, kurie nėra bendrijos nariai, bet su bendrijos nariais turi bendrai valdomo turto, dėl kurio bendrija priima tam tikrus sprendimus, gauna aktualią informaciją elektronine forma yra plačiai paplitusi ir naudojama praktikoje. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti, kad ieškovės pateikti elektroniniai laiškai buvo išsiųsti D. K. jo paties Bendrijai nurodytu elektroninio pašto adresu. Šiuose laiškuose nurodoma, kad kreipiamasi ne pirmą kartą ir negaunama jokių žinių. Laiškuose nurodyti matininko kontaktai, žemės sklypo savininkams siūloma susisiekti su matininku ir pasitikslinti sklypo ribas. Į bylą pateikto pirmojo atsiliepimo į ieškinį turinys patvirtina, kad nors atsiliepimą į ieškinį pateikė tik D. K., jis nurodė aplinkybes, susijusias ir su savo sutuoktine, teikė duomenis jų abiejų vardu, todėl teismas sprendžia, kad bendraujant su DNSB „(duomenys neskelbtini)“ D. K. veikė tiek savo, tiek savo sutuoktinės R. K. vardu ir informacija R. K. jai to nereikalaujant atskirai nebuvo siunčiama. Nors teismo posėdžio metu jų atstovė nurodė, kad D. K. ir R. K. nėra bendrijos nariai, tačiau tai nereiškia, kad šie asmenys su Bendrija, kuri administruoja žemės sklype esančią infrastruktūrą, priklausančią visiems bendraturčiams, nebendrauja ir K. negauna iš Bendrijos jokios informacijos. Už nurodytą aplinkybę, kad siųsti elektroniniai laiškai galėjo pateikti į „spamą“, yra atsakingas pats D. K. kaip elektroninio pašto dėžutės naudotojas, o ne ieškovė, kuri išsiuntusi elektroninį laišką, kurio sistema negrąžina, turi pagrindą spręsti, kad siųstas laiškas adresatą pasiekė.

54. Ieškovė neneigė aplinkybės, kad nesiuntė (duomenys neskelbtini) ir R. K. informacijos registruotu paštu apie tai, kad planuoja atlikti žemės sklypo matavimus ir atlikti žemės sklypo ribų paženklinimą vietoje, tačiau į bylą pateikė duomenis, patvirtinančius, kad informacija buvo siunčiama visiems žemės sklypo savininkams elektroniniu paštu, informacija buvo paskelbta svetainėje „V.P“. Nors atsakovai pateikė į bylą duomenis, aptvirtinančius kad svetainė „V. P.“ yra išjungta, šie duomenys nepatvirtina, kad svetainė neveikė tuo metu, kai buvo rengiamas žemės sklypo planas, t.y. 2023 metais. Atsižvelgiant į tai, kad skelbimas buvo paskeltas toje vietovėje, kurioje yra ginčo žemės sklypas, toks paskelbimas laikytinas tinkamu siekiant informuoti žemės sklypo savininkus apie planuojamas procedūras. Patys tretieji asmenys nurodo, kad jeigu kviestinių asmenų negalima surasti nei gretimų žemės sklypų adresais, nei Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodytais adresais, vykdytojas informaciją apie numatomus žemės sklypo kadastrinius matavimus turi paskelbti vietiniame laikraštyje ir seniūnijos, kurioje numatyti darbai, skelbimų lentoje, nurodydamas žemės sklypo adresą, gretimų žemės sklypų. Aiškinimas, kad kadastro duomenų tikslinimą inicijuojantis subjektas privalo viešai paskelbti apie planuojamas procedūras viešai visų bendraturčių deklaruotos gyvenamosios vietos informavimo priemonėse būtų nesuderinamas su protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, neatitiktų ir teisės aktų reikalavimų, kurie įpareigoja apie planuojamus žemės sklypo kadastrinius matavimus paskelbti tik toje vietoje, kur yra žemės sklypas, o ne gyvena jo savininkai. Šiuo atveju ieškovė teigė ir teikė tai patvirtinančius duomenis, kad bandė ne vieną kartą susisiekti su D. K. elektroniniu paštu, kuriuo įprastai bendraudavo su šiuo asmeniu, teismo posėdžio metu nurodė, kad šis asmuo tikrai žinojo apie atliekamus kadastrinius matavimus, tačiau dėl ieškovei nežinomų priežasčių pasirašyti dokumentus vengė. Teismas pažymi, kad D. K. ir R. K. teiktų procesinių dokumentų turinys iš esmės patvirtina, kad šie asmenys abejojo į bylą pateikto plano pagrįstumu, teigė, kad jame nurodytos žemės sklypo kraštinės ribos nesutampa su žemės sklypą juosiančia tvora ir D. K. įsigyto žemės sklypo riba, nurodyta į bylą pateiktoje jam priklausančios dalies žemės sklypo 2003-11-17 pirkimo – pardavimo sutartyje. Šie duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad D. K. ir R. K. apie žemės sklypo kadastro duomenų atlikimo procedūras žinojo, tačiau abejodami žemės sklypo plano teisingumu, nesiėmė priemonių, kad pašalintų savo abejones dėl plano teisingumo, nesusiekė su ieškove ir/ar planą parengusiu matininku, ir dėl kilusių neaiškumų nebuvo suinteresuoti pasirašyti žemės sklypo planą. Ieškovei pradėjus bylą teisme, su ja bendradarbiauti, kad įsitikintų, jog pateiktas planas nepažeidžia jų interesų, nes jų žemės sklypo plotas nėra mažinamas, šie asmenys taip pat nebuvo linkę. Tretieji asmenys nepagrįstai teigia, kad sprendžiant klausimą dėl žemės sklypo ribų tikslinimo turėtų būti išspręstas ir tvoros perkėlimo klausimas, nes tvora nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras objektas.

55. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekviena taisyklė, taip pat ir susijusi su pranešimu žemės sklypo savininkams ir būtinybe jiems dalyvauti sudarant paženklinimo–parodymo aktą, turi būti aiškinama nepažeidžiant jos sisteminių ryšių su kitomis teisės normomis ir atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, o asmens nedalyvavimas sudarant paženklinimo–parodymo aktą nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų šio akto ydingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Pagal 2023-03-28 žemės sklypo plano rengimo metu galiojusių Nekilnojamo turto kadastro nuostatų 32.1.1.2 punktą kvietiniams asmenims kvietimai įteikimai asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu paštu. Šiuo konkrečiu atveju žemės sklypo savininkams informacija apie kadastro duomenų tikslinimo veiksmus buvo siunčiama elektroniniu paštu. Byloje pateiktas žemės sklypo planas su jame esančiais žemės sklypo savininkų parašais ir žemės sklypo pasirašymo datomis patvirtina, kad žemės sklypų savininkai žemės sklypo planą pasirašė skirtingu laiku. Tai reiškia, kad ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų, kad susisiektų su plane nepasirašiusiais asmenimis, kad gautų jų parašus. Tikėtina, kad žemė sklypo planas su Palangos miesto savivaldybe, atstovaujančia valstybę, galėjo būti nederinamas dėl to, kad jo rengimo metu jis buvo derinamas su NŽT, kuri tuo metu turėjo atlikti ir žemės sklypo plano tikrinimo funkcijas, ir atstovauti valstybę kadastro duomenų tikslinimo procese. Kaip jau minėta, visi žemės sklypo savininkai, išskyrus atsakovę I. S., nedalyvavusią bylos nagrinėjimo procese, yra išreiškę sutikimą su žemės sklypo išorinėmis ribomis, nustatytomis plane.

56. Pagal plano rengimo metu galiojusių Nuostatų 32.1.1.3 punktą, jeigu kviestiniai asmenys kvietime nurodytu laiku raštu neinformuoja apie neatvykimo priežastį arba gretimų žemės sklypų adresais kvietimai nebuvo įteikti, todėl šie asmenys nedalyvauja paženklinant žemės sklypo ribas, darbai tęsiami be kviestinių asmenų. Taip pat Nuostatuose buvo nurodyta, kaip turėtų būti sprendžiami ginčai dėl atliktų matavimų. Taigi asmens nedalyvavimas sudarant žemės sklypo paženklinimo–parodymo aktą nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų šio akto ydingumą. Nagrinėjamu atveju žemės sklypo plotas, nurodytas vietinėje koordinačių sistemoje nebuvo keičiamas, todėl pripažintina, kad vien ta aplinkybė, jog ne visi žemės sklypo savininkai dalyvavo nustatant ginčo žemės sklypo išorines ribas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos nedalyvavusių savininkų teisės ar teisėti interesai. Kadangi tretieji asmenys D. K. ir R. K., nurodydami, kad pritaria plane nurodytoms išorinėms žemės sklypo riboms, iš esmės neginčija pačių atliktų kadastrinių matavimų, teismas konstatuoja, kad įrodymų, patvirtinančių, jog pateiktas žemės sklypo planas pažeidžia kokius nors esminius žemės sklypo bendraturčių interesus, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

57. Trečiųjų asmenų valstybės ir D. K. bei R. K. pateiktuose atsiliepimuose nurodyta, kad pateiktas žemės sklypo planas turi trūkumų, kurie užfiksuoti Nacionalinės žemės tarnybos patikrinimo akte ir yra nepašalinti. Tretieji asmenys D. K. ir R. K. papildomai nurodė, kad teismui leidus žemės sklypo planą registruoti be bendraturčių sutikimo būtų sudarytos prielaidos įteisinti nepataisytą žemės sklypo planą. Teismas pažymi, kad su tokiu vertinimu nėra pagrindo sutikti.

58. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymu, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (Neteko galios 2025 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 444 nuo 2025-07-01, toliau – Kadastro nuostatai), Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ (neteko galios 2024 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 3D-761 nuo 2024-11-01, (toliau – Taisyklės), surašė 2024 m. gegužės 10 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. KAM-27057-(10.10 E.), kuriame nurodė, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) planas ir Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas nesuderinti su bendraturčiais, Žemės sklypo kadastro duomenų formoje nėra duomenų apie Žemės sklypo plane sutartiniais ženklais įbraižytą statinį (tvora), nenurodyti skirtingų Žemės sklypo žemės naudojimo būdų dalių plotai kv. m, Žemės sklypo kadastro duomenų byla nesukomplektuota.

59. Taip pat nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ne tik yra parengusi žemės sklypo patikrinimo aktą, bet 2023-07-25 ir 2023-08-25 teikė prašymus įregistruoti patikslintus ginčo žemės sklypo kadastro duomenis ir registre pakeisti duomenis, susijusius su į sklypą įregistruotomis daiktinėmis teisėmis. Su prašymais buvo teiktos Nekilnojamojo turto registro posistemyje „GeoMatininkas” patalpintos sklypo kadastro duomenų bylos, 2023-06-19 ir 2023-08-08 parengtos (t. y. matininko T. V. pasirašytos) pagal matininko 2023-03-28 nustatytus sklypo kadastro duomenis. Išnagrinėjęs nurodytus prašymus, VĮ Registrų centas yra priėmęs 2023-08-01 sprendimą Nr. SPR5-16826 (14.4 E) ir 2023-09-01 sprendimą Nr. SPR5-19429 (14.4 E), taip pat 2023-08-07 sprendimą Nr. SPR4-18310 (14.5 E) ir 2023-09-07 sprendimą Nr. SPR4-21232 (14.5 E). Iš šių sprendimų matyti, kad pateikus prašymą pakeisti ginčo žemės sklypo kadastro duomenis, buvo nustatyti tam tikri teikiamų dokumentų trūkumai, kurie buvo šalinami ir 2023-08-24 Nacionalinės žemės tarnybos prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto - žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą atmestas, nes nesumokėtas atlyginimas už duomenų įrašymą į registrą bei žemės sklypo planas ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas neatitinka Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“, 21.5, 21.8 ir 38.4.5 papunkčių reikalavimų, t. y. žemės sklypo plane ir ribų paženklinimo-parodymo akte nepasirašė žemės sklypo savininkai. Daugiau prašymų (t. y. prašymo įrašyti patikslintus sklypo kadastro duomenis ir registre pakeisti duomenis, susijusius su į sklypą įregistruotomis daiktinėmis teisėmis matininko T. V. parengtos sklypo kadastro duomenų bylos, sudarytos pagal 2023-03-28 nustatytus sklypo kadastro duomenis, pagrindu, ar patikrinti sklypo kadastro duomenų bylą, pateiktą Nekilnojamojo turto registro posistemyje „GeoMatininkas”) Valstybės įmonė Registrų centras nėra gavusi. Taigi paskutiniu sprendimu jokių kitų trūkumų, išskyrus savininkų nepasirašymą, teikiant nurodytą žemės sklypo planą registruoti nebuvo nustatyta.

60. Šie duomenys patvirtina, kad ginčo žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimo procese aktyviai dalyvavo ne tik ieškovė DNSB „(duomenys neskelbtini)“, bet ir valstybei, kaip žemės sklypo savininkei, tuo metu turėjusi atstovauti NŽT, kuri patikrinimo akte pateikusi tam tikras pastabas dėl plano, tą patį planą teikė VĮ Registrų centrui, atlikdama veiksmus, susijusius su kadastro duomenų tikslinimu. Byloje yra gauta NŽT kaip išvadą byloje teikiančios institucijos išvada ir VĮ Registrų centro informacija, iš kurios matyti, kad Nekilnojamo turto registre buvo atliekamos tam tikros procedūros, susijusios su žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimu. Žemės sklypų kadastriniai matavimai nuo 2025-07-01 atliekami vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro informacinės sistemos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2025 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-89 „Dėl Nekilnojamojo turto kadastro informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“, Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. D1-349 „Dėl Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisyklių patvirtinimo“, kitais šią funkciją reglamentuojančiais teisės aktais. Pasikeitus teisės aktų reikalavimams, byloje pateiktas žemės sklypo planas dar turės būti teikiamas patikrinimui VĮ Registrų centrui, tačiau nėra jokio pagrindo teigti, kad planas turi kokių nors esminių trūkumų, dėl kurių turėtų būti rengiamas naujas patikslintas žemės sklypo planas. Teismo leidimas registruoti planą be atsakovės I. S. sutikimo neįpareigoja VĮ Registrų centro jį įregistruoti, jeigu bus nustatyti kokie nors šio plano trūkumai pagal teisės aktų reikalavimus.

61. Teismas pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kitus motyvuojamoje teismo dalyje neaptartus byloje dalyvaujančių asmenų nurodytus argumentus teismas

62. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės atstovų, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų byloje atstovų paaiškinimus, byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei formuojamą teismų praktiką, teismas konstatuoja, teismas daro išvadą, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog pateiktas ginčo žemės sklypo planas pažeidžia kurio nors iš žemės sklypo savininkų teises ir teisėtus interesus, todėl negavus atsakovės I. S. sutikimo su žemės sklypo planu, ieškinys šioje dalyje tenkintinas, leidžiant ieškovei DNSB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų nustatyta tvarka užbaigti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų tikslinimo procedūras ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti patikslintas šio žemės sklypo ribas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. kovo 28 d. parengtą Žemės sklypo planą (duomenys neskelbtini)be atsakovės žemės sklypo bendrasavininkės I. S. sutikimo.

63. Teismas konstatuoja, kad visi kiti teismo sprendimo priėmimo metu žemės sklypą nuosavybės teise valdantys savininkai su žemės sklypo planu sutiko. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebėra ginčo žemės sklypo savininkė, todėl jos sutikimas su žemės sklypo planu nėra reikalingas ir šiai atsakovei pareikšto ieškinio netenkinimas nesukels neigiamų pasekmių esamiems žemės sklypo savininkams. Kaip jau minėta, pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pakeitimus nuo 2025-07-01 žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimo darbus perėmė valstybės įmonė Registrų centras. Dėl to teismas atkreipia dėmesį, kad ieškinio tenkinimas leidžiant žemės sklypo planą registruoti be bendraturtės sutikimo nepaneigia pareigos žemės sklypo kadastro bylą pateikti valstybės įmonei Registrų centras derinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

64. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

65. Ieškovė byloje pateikė duomenis, patvirtinančius, kad sumokėjo 110,00 Eur žyminį mokestį ir patyrė 1000,00 Eur išlaidų už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas, prašo jas priteisti iš atsakovų. Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies ir pripažįstamas pagrįstu dalyje dėl reikalavimų I. S. pareiškimo, iš atsakovės I. S. ieškovei priteistina pusė ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų - 55,00 Eur žyminio mokesčio ir 500,00 Eur išlaidų už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas. Konstatavus, kad ieškinys atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas nepagrįstai, bylinėjimosi išlaidos iš šios atsakovės ieškovei nepriteistinos. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas neprašė.

66. Tretieji asmenys R. K. ir D. K. pateikė prašymą priteisti jų patirtas 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės DNSB „(duomenys neskelbtini)“. Kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė advokato Ugniaus Pėdnyčios 2025 m. sausio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas ir 2025 m. sausio 28 d. pinigų priėmimo kvitą serija Nr. 583691, patvirtinantį 605,00 Eur sumokėjimą advokatui Ugniui Pėdnyčiai, kuris perįgaliojo advokatę Iloną Vaitkevičienę atstovauti atsakovų D. K. ir R. K. interesus nagrinėjamoje byloje. Reikšdami prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodė, jog mano, kad ieškovė piktnaudžiavo procesu, dėl ko tretieji asmenys R. K. ir D. K. patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias turi atlyginti ieškovė. Teigė, kad jie be pagrindo buvo įtraukti į bylą atsakovų statusu. Ieškovė ieškinyje ir 2025 m. spalio 22 d. prašyme nepagrįstai kaltino trečiuosius asmenis nebendradarbiavimu. Teigė, kad būtent ieškovė nebendradarbiavo su trečiaisiais asmenimis, teisės aktų nustatyta tvarka neinformavo jų apie Žemės sklypo kadastrinių duomenų tikslinimo procedūrą, rangovą, nesudarė galimybių jiems dalyvauti Žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimo procedūroje, Žemės sklypo ribų ženklinimo procedūroje, nepateikė derinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. kovo 28 d. parengto Žemės sklypo plano (duomenys neskelbtini), Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, ir piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis, aiškiai suprasdama apie pareigos informuoti bendraturčius pažeidimą, ieškiniu kreipėsi į teismą.

67. Nors tretieji asmenys ir teigia, kad ieškovė nebendradarbiavo su atsakovais ir nepagrįstai kreipėsi į teismą, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. K. ir R. K. ne tik iki ieškovės kreipimosi į teismą nebuvo pasirašę ant žemės sklypo plano, bet ir pradėjus bylą teisme, viso teisminio proceso metu įrodinėjo tariamą savo interesų pažeidimą, net ir nurodydami, kad pritaria pateikto žemės sklypo plano ir išorinių žemės sklypo ribų tvirtinimui, vis tiek prašė ieškinį atmesti. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad ne tik R. K. ir D. K., bet ir daugiau bendraturčių nebuvo pasirašę ant pateikto žemės sklypo plano ir ieškovė, nesikreipdama į teismą, negalėjo užbaigti žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikslinimo, darytina išvada, kad šiuo atveju nepagrįstai teigiama, jog ieškovė pareikšdama ieškinį piktnaudžiavo procesu, nebendradarbiavo su R. K. ir D. K. (CPK 95 straipsnis). Teismo vertinimu, R. K. ir D. K. į bylą teiktų procesinių dokumentų turinys ir atsakovų atstovės teismo posėdžio metu nurodyta pozicija patvirtina, kad šie asmenys prašydami atmesti byloje pareikštą ieškinį, akcentavo išimtinai savo asmeninius interesus, nepaisant to, kad esminių savo kaip žemės sklypo bendraturčių teisių pažeidimų šioje byloje neįrodė. Reikalaudami atmesti ieškinį, D. K. ir R. K. neatsižvelgė į visų žemės sklypo bendraturčių interesus ir tikslą, dėl kurio ieškovė atlieka žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimo procedūrą. Tokia jų pozicija lėmė ir ieškovės elgesį šiame teisminiame procese, iš karto nesutinkant pakeisti nurodytų asmenų procesinę padėtį byloje. Tokiu būdu R. K. ir D. K. nepagrįstai kaltina ieškovę nebendradarbiavimu ir piktnaudžiavimu teismo procesu. Tretieji asmenys nepagrįstai teigia, kad ieškovė atsisakė dalies savo reikalavimų, nes ieškovės reikalavimas buvo tik patikslintas, sukonkretintas, jokių konkrečių savo reikalavimų ieškovė neatsisakė ir siekiamas galutinis rezultatas bylos nagrinėjimo metu iš esmės nepasikeitė. Pripažinus pagrįstais patikslinto ieškinio reikalavimus dėl žemės sklypo plano registravimo be atsakovės I. S. sutikimo, trečiųjų asmenų D. K. ir R. K., veikusių atsakovų pusėje, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovės atmestinas kaip nepagrįstas.

68. Trečiųjų asmenų D. K. ir R. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovų taip pat nėra pagrindo, nes šie tretieji asmenys, nors iš esmės sutiko su žemės sklypo ribomis pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. kovo 28 d. parengtą Žemės sklypo planą (duomenys neskelbtini), tačiau savo pozicijos dėl nesutikimo su ieškiniu nekeitė ir byloje dalyvavo atsakovų, o ne ieškovės pusėje (CPK 47 straipsnio 1 dalis), priteisti bylinėjimosi išlaidas prašė ne iš atsakovų, o iš ieškovės. Todėl šių asmenų byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos nei iš ieškovės, nei iš atsakovės I. S.. Teismui konstatavus, kad patikslintu ieškiniu reikalavimai atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšti nepagrįstai, iš šios atsakovės priteisti proceso dalyvių patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra ir šiuo pagrindu.

69. Kiti byloje dalyvavę asmenys prašymų atlyginti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

70. Įvertinęs šios bylos rezultatą iš dalies tenkinant ieškinio reikalavimus ir aukščiau nurodytas aplinkybes, susijusias su bylos dalyvių procesiniu elgesiu ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, teismas sprendžia, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pagal CPK 95 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, valstybei nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Leisti ieškovei DNSB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų nustatyta tvarka užbaigti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų tikslinimo procedūras ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti patikslintas šio žemės sklypo ribas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. kovo 28 d. parengtą Žemės sklypo planą (duomenys neskelbtini)be atsakovės žemės sklypo bendrasavininkės I. S. sutikimo.

Patikslinto ieškinio reikalavimo leisti ieškovei DNSB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų nustatyta tvarka užbaigti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų tikslinimo procedūras ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti patikslintas šio žemės sklypo ribas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. kovo 28 d. parengtą Žemės sklypo planą (duomenys neskelbtini)be atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimo netenkinti.

Priteisti ieškovei DNSB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės I. S. 55,00 Eur (penkiasdešimt penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) išlaidų už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas, iš viso 555,00 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Trečiųjų asmenų D. K. ir R. K. prašymo priteisti jų patirtas 605,00 Eur (šešių šimtų penkių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės DNSB „(duomenys neskelbtini)“ netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.