Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų A. B. ir A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Antakalnio būstas“ ieškinį atsakovams A. B. ir A. B. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovų proporcingai turimai turto daliai užmokestį už daugiabučio namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimo, priežiūros ir komunalines paslaugas- 886,06 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorius. Atsakovai yra buto (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. Kiekvienam iš atsakovų priklauso po ½ nurodyto buto dalį. Laikotarpiu nuo 2013-01- 01 iki 2015-01-31 atsakovai nemokėjo ieškovui užmokesčio už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, priežiūrą ir komunalines paslaugas, todėl susidarė 886,06 Eur įsiskolinimas. Ieškovas pateiktu ieškiniu reikalavo priteisti šį užmokestį jam iš atsakovų lygiomis dalimis, po 443,03 Eur iš kiekvieno atsakovo ir patenkinti kitus ieškinyje pareikštus reikalavimus.

Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko. Atsakovai tvirtino, kad ieškovas privalėjo užtikrinti, jog buitinės nuotekos, susidarančios (duomenys neskelbtini), iš surinkimo duobės nepatektų į aplinką, tačiau ieškovas šios problemos neišsprendė. Atsakovų manymu, ieškovas, nesutvarkydamas nuotekų Pavilnių regioniniame parke, daro nusikaltimą. Pažymėjo, kad ieškovo reikalavimas priteisti užmokestį iš atsakovų yra neįrodytas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisti ieškovui UAB „Antakalnio būstas” po 443,03 Eur iš atsakovų A. B. ir A. B. užmokestį už daugiabučio namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimo, priežiūros ir komunalines paslaugas; 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; po 8,78 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo. Teismas nurodė, kad pagal CK 4.82 str. 3 d. ir 4.84 str. 9 d. nuostatas atsakovai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti bei apmokėti administravimo išlaidas. Mokesčiai bei įmokos, kurių ieškovas reikalauja iš atsakovų atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 05 23 nutarimu Nr. 603 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus, todėl atsakovai privalo juos mokėti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovai A. B. ir A. B. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad skundžiamas sprendimas naikintinas dėl netinkamai taikytų materialinių bei procesinių teisės normų ir absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo, dėl to kad apie teismo posėdžio laiką ir vietą atstovui Asociacija kompleksinė ergonteisinė parama pirmininkui A. B. nebuvo tinkamai pranešta, o apie teismo posėdį iš apeliantų pastarasis sužinojo tik 2015-09-10. Skunde nurodė, jog UAB „Antakalnio ūkis“ buvo įpareigotas užtikrinti, kad buitinės nuotekos, susidarančios (duomenys neskelbtini), iš surinkimo duobės nepatektų į aplinką, tačiau to neįvykdė, dėl ko yra nuodijami gyventojai. Pasak apeliantų, dėl ieškovo daromų pažeidimų jie negali gyventi jiems priklausančiose patalpose, patiria dvasinius išgyvenimus. Atsakovų teigimu, jie kreipėsi į ieškovą dėl galimai nusikalstamų veikų, tačiau į raštus nebuvo atsakyta. Pažymėjo, jog gyvenamasis namas neturi priklausinių – fekalinio surinkimo duobių prie gyvenamojo namo. Nurodė, kad ieškovo ieškinys nėra grindžiamas ir įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, ieškovas klastoja sąskaitas, joje įrašydamas nebūtus įsiskolinimus.

Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovas UAB „Antakalnio būstas“ prašė skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad atsakovų atstovas dalyvavo parengiamajame posėdyje, vykusiame 2015-06-18, ir buvo informuotas teismo, jog teismo posėdžio data bus paskirta priimant teismo nutartį. Be to, nagrinėjama byla yra elektroninė, todėl apeliantai, teikdami dokumentus elektroniniu būdu, turėjo ir galėjo susipažinti su bylos eiga. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovai sumokėdavo ne visas su administravimu susijusias įmokas. Apeliantai nepagrįstai siekia išvengti imperatyvios, įstatymais nustatytos prievolės apmokėti ieškovui už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, techninę priežiūrą, suteiktas komunalines ir kitas paslaugas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovas UAB „Antakalnio būstas“ teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, veikdamas 2012 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1949 pagrindu. Atsakovai A. B. ir A. B. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai, kuriems priklauso po ½ dalį buto, todėl jiems vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 3 ir 4 dalimis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini), namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovai privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Ieškovas UAB „Antakalnio būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų 886,06 Eur skolą už per laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 31 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkančias atsakovams nuosavybės teise priklausančiam butui.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, motyvuodamas tuo, kad pagal CK 4.82 str. 3 d. ir 4.84 str. 9 d. nuostatas atsakovai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti bei apmokėti administravimo išlaidas. Pasak teismo, mokesčiai bei įmokos, kurių ieškovas reikalauja iš atsakovų atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 05 23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus, todėl atsakovai privalo juos mokėti.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vadovaujantis CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas ir toks atvejis, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantai nurodė, kad skundžiamas sprendimas naikintinas dėl netinkamai taikytų materialinių bei procesinių teisės normų ir absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo, dėl to kad apie teismo posėdžio laiką ir vietą atstovui Asociacija kompleksinė ergonteisinė parama pirmininkui A. B. nebuvo tinkamai pranešta, o apie teismo posėdį iš apeliantų pastarasis sužinojo tik 2015-09-10.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 329 straipsnio 3 dalies punktas gali būti taikomas tik esant šioms sąlygoms: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2015).

Viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese yra teisė būti išklausytam. Teismas gali priimti sprendimą tik atidžiai išklausęs abi ginčo šalis (audiatur et altera pars). Šios teisės tinkamas įgyvendinimas leidžia tinkamai taikyti rungimosi principą. Tai nulėmė, kad įstatyme detaliai reglamentuojama teismo procesinių dokumentų (toks yra ir teismo šaukimas) įteikimo šalims bei kitiems suinteresuotiems asmenims tvarka. Už teismo šaukimo įteikimą atsakingas teismas, kuris, pagal CPK 117 straipsnio 1 dalį, remdamasis diskrecijos teise ir atsižvelgdamas į konkrečios situacijos poreikius bei aplinkybes, nustato, kokiu konkrečiu būdu tikslingiausia ir ekonomiškiausia įteikti teismo šaukimus.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad teismo šaukimai į 2015 m. rugsėjo 11 d. vykusį parengiamąjį teismo posėdyje, kuriame buvo pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartis buvo išsiųsti atsakovams A. B. ir A. B. dar 2015 m. birželio 30 d. Abiems atsakovams skirtus procesinius dokumentus 2015 m. liepos 3 d. priėmė atsakovas A. B.. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantais, kad šaukimas nebuvo siųstas atsakovų atstovui Asociacija kompleksinė ergonteisinė parama pirmininkui A. B., tačiau iš 2015 m. rugsėjo 10 d. atsakovo A. B. ir jo atstovo A. B. pasirašyto ir elektroniniu paštu teismui pateikto prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl atstovo dalyvavimo kitame teisme matyti, jog atsakovų atstovui buvo žinoma apie 2015 m. rugsėjo 11 d. 13:30 val. vykusį parengiamąjį posėdį. Be to, patys apeliantai apeliaciniame skunde patvirtino, jog atsakovų atstovas apie teismo posėdį iš apeliantų sužinojo 2015-09-10.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtintas draudimas teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą ar nutartį naikinti vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos analizė rodo, kad nacionalinio teismo pareiga tinkamai informuoti bylos šalį apie procesą vertinama pakankamai griežtai, draudžiant formalų požiūrį į jos vykdymą (žr., pvz., Strizhak v. Ukraine, no. 72269/01, 8 November 2005, Prokopenko v. Russia, no. 8630/03, 3 May 2007;Ovus v. Turkey, no. 42981/04, 13 October 2009, ir kt.). Šio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiamas bendrasis principas, kad šalių lygybė netektų prasmės, jei bylos šaliai nebūtų pranešta apie bylos nagrinėjimą taip, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti, jeigu nuspręstų pasinaudoti vidaus teisėje įtvirtinta tokia teise. Vis dėlto taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad EŽTT kiekvieną situaciją analizuoja individualiai ir vertina proceso visumą; tam tikri informavimo defektai gali būti vertinami kaip iš esmės nepažeidžiantys Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jei iš proceso visumos matyti, kad asmuo galiausiai turėjo galimybę pateikti savo poziciją, pastabas byloje (žr., mutatis mutandis, Zagorodnikov v. Russia, no.66941/01, 7 June 2007, par. 30, 34). Kasacinis teismas, remdamasis pirmiau nurodyta EŽTT jurisprudencija, yra nurodęs, kad net jei ir buvo nustatyti tam tikri informavimo defektai, jie gali būti vertinami kaip neesminiai ir nepažeidžiantys pagrindinių nacionalinio civilinio proceso principų bei žmogaus teisių esmės, jei, analizuojant procesą bendrai, matyti, kad asmuo turėjo galimybę pateikti savo poziciją, pastabas byloje ir pirmiau įvardyti trūkumai nelėmė neteisingo teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos energetikos ministerija v. V. G. ir kt., bylos Nr.3K-3-548/2013).

Teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės (atsakovai savo poziciją į ieškinį išreiškė atsiliepime; pateiktas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, patvirtinantis, jog atsakovų atstovui apie parengiamąjį teismo posėdį buvo žinoma) lemia išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliantų pateikti argumentai nepatvirtina CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta aplinkybe, kad apeliantai, taigi ir jų atstovas, teikdami dokumentus į bylą elektroniniu būdu, turėjo ir galėjo susipažinti su bylos eiga ir joje paskirtais teismo posėdžiais.

Pažymėtina, kad Civilinio kodekso normose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendraturčių pareiga apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti (CK 4.76 str., 4.82 str. 3 d.). Taigi prievolės išlaikyti turtą ir jį prižiūrėti (atitinkamai apmokėti jo remonto išlaidas) pagrindas yra nuosavybės teisė (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1050-881/2016). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Patalpų savininkai, būdami kartu ir bendrosios dalinės nuosavybės subjektais, pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės priežiūra bei eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014 ir kt.).

Nustatyta, kad tiek teikdami atsiliepimus į ieškinį pirmosios instancijos teisme, tiek ir teikdami apeliacinį skundą, apeliantai savo nesutikimą su ieškovo prašoma priteisti suma bei teismo sprendimu, kuriuo UAB „Antakalnio būstas“ ieškinys patenkintas visiškai, grindžia iš esmės tuo, kad ieškovas UAB „Antakalnio ūkis“ buvo įpareigotas užtikrinti, kad buitinės nuotekos, susidarančios (duomenys neskelbtini), iš surinkimo duobės nepatektų į aplinką, tačiau to neįvykdė. Apeliantams nurodytina, jog jų nurodytos aplinkybės apie buitinių nuotekų surinkimo duobės nebuvimą, neatleidžia atsakovų nuo aukščiau nurodytos pareigos padengti priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkančias atsakovams nuosavybės teise priklausančiam butui (CK 4.76 str., 4.82 str. 3 d.).

Vadovaujantis CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.).

Apeliaciniame skunde nurodydami, kad ieškovo ieškinys nėra grindžiamas ir įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, ieškovas klastoja sąskaitas, joje įrašydamas nebūtus įsiskolinimus, apeliantai nepateikia šiuos savo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Susipažinus su byloje esančiais duomenimis matyti, kad ieškinys yra grindžiamas skolų valdymo ataskaita, byloje yra pateiktos UAB „Antakalnio būstas“ atsakovams siųstos sąskaitos, duomenys iš Nekilnojamojo turto registro, kad ginčo butas priklauso apeliantams ir kad būtent jiems tenka apmokėti bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkančias atsakovams nuosavybės teise priklausančiam butui. Apeliantų argumentas, kad ieškovas klastoja sąskaitas, jose įrašydamas nebūtus įsiskolinimus, tėra paremtas pačių atsakovų niekuo nepagrįstais samprotavimais.

Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog apeliantai neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo apeliacinį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas ieškovo apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą, palikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą nepakeistą.

Dėl apeliantų prašymo.

Apeliaciniame skunde apeliantai, be kita ko, prašo teismo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismas pažymi, kad vadovaujantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 str. numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Susipažinus su apeliaciniu skundu nustatyta, kad jame apeliantai nenurodė jokių motyvų, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka (CPK 178 straipsnis). Dėl išdėstyto, teismas šį apeliantų prašymas atmeta kaip nepagrįstą.

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d sprendimą palikti nepakeistą.