Panevėžio apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo pagal pareiškėjos L. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Turto bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Panevėžio miesto savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Panevėžio miesto savivaldybėje pateiktoje išvadoje nurodo, jog nors 2018 m. liepos 9 d. ir 2018 m. lapkričio 6 d. skyriuje buvo gauti pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus pareiškėjos šeimoje (2019 m. liepos 9 d. atlikus grėsmės vaikui vertinimą, vadovaujantis Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašu, grėsmės vaikui lygis nenustatytas, o 2018 m. lapkričio 6 d. atlikus grėsmės vaikui lygį vertinimą, nustatytas I grėsmės vaikui lygis), Panevėžio socialinių paslaugų centras šeimai teikia socialines paslaugas, siekiant apsaugoti nepilnametės geriausius interesus, tarnyba neprieštarauja, kad būtų atnaujintas praleistas terminas palikimui priimti ir išduotas teismo leidimas priimti palikimą nepilnametės vardu pagal turto apyrašą. Pareiškėjos paaiškinimai ir pateikti byloje rašytiniai duomenys duoda pagrindo išvadai, kad terminą palikimui priimti nepilnametės dukros vardu įstatyminė atstovė praleido dėl svarbios priežasties, dėl ko šis terminas turėtų būti atnaujinamas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.3 straipsnio 1 dalį palikimas atsiranda palikėjai mirus. Nuo palikimo atsiradimo momento įpėdiniai įgyja paveldėjimo teises, tačiau tam, kad įpėdinis paveldėtų palikimą, jis turi jį priimti įstatymu nustatyta tvarka ir terminu. Esant bet kuriam iš paveldėjimo pagrindų (pagal testamentą ar įstatymą), įpėdinis gali pasirinkti priimti palikimą arba jo atsisakyti, taip pat pasirinkti palikimo priėmimo būdą. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teise į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Palikimą priimti galima atliekant vieną iš įstatyme nustatytų teisinių veiksnių: faktiškai pradėjus turtą valdyti, kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl apyrašo sudarymo arba paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas teismo gali būti pratęstas, jeigu pripažįstama, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnis).

Svarbiomis termino palikimui priimti praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą šį terminą atnaujinti (pratęsti), gali būti pripažįstamos tik termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios objektyviai kliudė asmeniui laiku įgyvendinti savo teises ir nepriklausė nuo šio asmens valios. Sprendžiant šį klausimą, turi būti atsižvelgiama į termino, nustatyto palikimui priimti, trukmę bei paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti (pratęsti) terminą, teisinį statusą, elgesį po termino praleidimo bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.). Taip pat būtina įvertinti ir tai, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Ž. K., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra mirusiojo Ž. K. dukra. Pareiškėjos turimais duomenimis, po Ž. K. mirties liko paveldimas turtas – santaupos banke. Panevėžio rajono 3-iojo notarų biuro 2019 m. kovo 4 d. pažymos Nr. S-25/2019 duomenys patvirtina, kad po Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), į biurą jo įpėdiniai nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra užvesta. Todėl įvertinus pareiškėjos paaiškinimus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja piktnaudžiautų teisėmis dėl palikimo priėmimo, ir į tai, kad pareiškėja specialaus teisinio išsilavinimo neturi, prašydama atnaujinti (pratęsti) terminą, kaip įstatyminė atstovė atstovauja nepilnametės dukters interesus, nesant duomenų, jog atnaujinus terminą palikimui priimti, kitų asmenų teisės, bei įstatymo saugomi interesai, taip pat, viešasis interesas būtų pažeisti, vadovaujantis įtvirtintais protingumo, sąžininigumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis) bei prioritetiniais vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), darytina išvada, jog pareiškėja terminą palikimui priimti yra praleidusi dėl svarbių priežasčių, todėl nurodytais motyvais prašymas tenkintinas, praleistas terminas palikimui nepilnamečio vaiko vardu priimti atnaujintinas (CK 5.50 ir 5.57 straipsniai).

Be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaip minėta, nepilnametė Ž. K. yra Ž. K. mirusiojo dukra, įstatyminė įpėdinė, o pareiškėja yra nepilnametės įstatyminė atstovė, kuri be išankstinio teismo leidimo neturi teisės priimti jos vardu palikimą. Duomenų apie tai, kad pareiškėjai priėmus palikimą nepilnamečio vaiko vardu būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, byloje nėra. Todėl atsižvelgiant į tai, kad Ž. K. yra nepilnametė, o įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.52, 5.53 straipsniai), pareiškėjai išduotinas teismo leidimas priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu pagal turto apyrašą. Pareiškėjai išaiškintina, jog dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą ji pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą. Termino palikimui priimti praleidimo atveju pareiškėja turės pareigą kreiptis į teismą (CK 5.57 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi neviršija 3,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 576, 578, 582 straipsniais, teismas

nutaria:

atnaujinti terminą pareiškėjai L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimui priimti nepilnametės dukros Ž. K., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Išduoti teismo leidimą pareiškėjai L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priimti palikimą nepilnametės dukros Ž. K., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, atsiradusį po jos tėvo Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pagal antstolio sudarytą paveldimo turto apyrašą.

Išaiškinti pareiškėjai, kad dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą ji su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuris išduodą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.