Vilniaus apygardos teismo nutartis

patikslintu ieškiniu ieškovas prašė įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti (nugriauti) statinio-atraminės sienutės ir ant jos esančios tvoros dalį (25,87 cm. ilgio), pastatytą ant ieškovui nuosavybės teise priklausančio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tarp koordinačių X6069287,30 ir Y 588812,92 (ties šiomis koordinatėmis 35 cm įsiterpiančią į ieškovo sklypo pusę bei X606264,92 ir Y 588799,79 (ties šiomis koordinatėmis 31 cm įsiterpiančią į ieškovo sklypo pusę) arba perstatyti, išlaikant norminiuose teisės aktuose nustatytus privalomus minimalius atstumus iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014-10-03 UAB „Matavimo studija“ atliko ieškovo žemės sklypo ženklinimo darbus, buvo surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo –parodymo aktas, parengtas žemės sklypo plano fragmentas. Atlikus matavimus paaiškėjo, kad į ieškovo žemės sklypą patenka dalis atsakovei priklausančio statinio-statinio atraminės sienutės ir ant jos esančios tvoros- statinys įsiterpęs nuo 31 iki 35 cm atstumu ir užima apie 8 kv.m. sklypo ploto. Ieškovas kreipėsi į atsakovę su pretenzija, prašydamas pašalinti jo teisės pažeidimus, tačiau atsakovė į pretenziją neatsakė. Dėl ieškovo ir atsakovės žemės sklypų bendros ribos ginčo nėra ir niekada nebuvo, ji yra aiški iš esamų dokumentų, todėl ieškovas neprašo nustatyti sklypų bendros ribos. 2004-11-07 buvo atlikti atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai ir surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, sudarytas žemės sklypo planas, kuris buvo patikrintas ir suderintas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje, o 2009-03-18 sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. 2007-10-01 buvo atlikti ieškovo žemės sklypo kadastriniai matavimai, surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, sudarytas žemės sklypo planas, kuris buvo patikrintas ir suderintas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje, o 2008-10-29 sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. 2007-10-01 žemės sklypo ribų paženklinimo aktas patvirtina, kad atsakovė neprieštaravo dėl ieškovo žemės sklypo ribų, tame tarpe dėl sklypų bendrosios ribos. Atsakovės sutuoktinis G. J. šiame akte savo parašu patvirtino, kad dalyvavo nustatant ieškovo žemės sklypo ribas ir jokių pastabų dėl nustatytų sklypo ribų nepareiškė. Tokiu būdu, atsakovei priklausantis statinys atraminė sienutė ir tvora yra įsiterpusi į ieškovo žemės sklypą, o didesnė jos dalis yra pastatyta ant sklypo ribos be ieškovo sutikimo. Neturint sutikimo, atraminę sienutę galima statyti savo sklype ne mažesniu nei 1 m. atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos, atsakovė nesilaikė normatyvinių teisės aktų reikalavimų, galiojusių tvoros statymo metu, dėl to ieškovas turi teisę ginti savo pažeistas teises LR CK 4.103 str. pagrindu. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad tvora, kurią ieškovas reikalauja nugriauti, pastatyta atsakovei nuosavybės teise priklausančioje žemėje 2009 metais, tvoros aukštis neviršija leistino ir jokių pretenzijų iki 2015 metų šia tema ieškovas nebuvo pareiškęs. 2014-10-03 UAB „Matavimo studija“ matininkas T. U. atliko ieškovo žemės sklypo Nr. 5, kuris ribojasi su nuosavybės teise atsakovei priklausančiu žemės sklypo Nr. 4, matavimo darbus. Pagal LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimo Nr. 534 (aktuali redakcija 2014-07-26) „Dėl Lietuvos respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 32.1.1.2 punktą, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku. UAB „Matavimo studija“ pranešimą atsakovei dėl sklypo ženklinimo, išsiuntė pavėluotai, nesilaikydama nustatytų terminų, atsakovė matininką T. U. 2014-10-01 elektroniniu laišku informavo, kad matavimuose nedalyvaus dėl užimtumo darbe. Atsakovė nurodė, kad konfliktas tarp jos ir ieškovo kilo tada, kai atsakovė nepasirašė sutikimo ieškovui statyti namą 2 metrų atstumu nuo atsakovei priklausančio žemės sklypo Nr. 4 ribos, nesilaikant Statybos reglamentų dėl atstumų tarp gyvenamųjų namų reikalavimų. Susipažinusi su ieškovo architekto pateikta preliminaria planuojamo statyti namo dokumentacija, paaiškėjo, kad statyba numatoma ne 2 metrų, bet 1,5 metro nuo jos sklypo ribos, į atsakovės namo pusę suprojektuoti katilinė, sanitariniai mazgai, garažas bei medžioklės kambarys, atsakovė nurodė ieškovui, kad kyla rizika, kad žiemos metu dėl būsimo stogo nuolydžio, gali įvykti sniego griūtys ir nepataisomai sugadinti atsakovės statinius, ieškovas savo name planavo įsirengti dujas, todėl sutikti su ieškovo siekimu statyti namą arti atsakovės namo, būtų nesaugu ir neprotinga. Atsakovei priklausančio žemės sklypo Nr.4 kadastriniai matavimai nustatyti 2004-11-07 J. V. įmonės „KGM“, žemės sklypo ribų paženklinimo aktas suderintas ir pasirašytas atsakovės kaimynų ir SB pirmininko, šį dokumentą yra pasirašęs ir ieškovo tėvas J. R., kuris tuo metu buvo kaimyninio sklypo Nr. 5 savininkas. 2009 metais pastatytas atsakovės gyvenamasis namas, daugiau nei penki metai, kaip jis aptvertas tvora, leidimas namo statybai bei teisinės registracijos dokumentai buvo sutvarkyti tinkamai, jokių kaimynų ar sodo bendrijos pretenzijų iki 2014 metų pabaigos nebuvo pareikšta. Ieškovui 2014 metais pradėjus planuoti statybas, paaiškėjo, kad dėl žemės sklypų ribų koordinačių pasikeitusių sistemų, atsirado nežymūs neatitikimai tarp sklypų ribų.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad iš atsakovės į bylą pateiktų vienbučio gyvenamojo namo, statomo atsakovės sklype Nr. 4, techninio projekto fragmento „Elektrinė dalis“ nustatyta, jog ant sklypo ribos kartu su ieškovo sklypu Nr. 5 ribos, suprojektuotas elektros apskaitos skydas, plane suprojektuoti atsakovės sklype namas ir priklausiniai, šiame plane taip pat pažymėta atraminė sienutė ties sklypų su ieškovo sklypu, riba, planas derintas su kaimyninių sklypų savininkais, iš jų, yra sklypo Nr. 5 savininko J. R. (ieškovo tėvo) įrašas „neprieštarauju“. Taip pat plane pažymėta, kad matavimai atlikti Vilniaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje, su šiais projektiniais sprendiniais bei ribomis sutiko J. R., buvęs ieškovo sklypo savininkas, pasirašęs ant plano.Teismas atmetė ieškovo teiginius, jog J. R., pasirašydamas šiame plane, sutiko tik su elektros skydinės pastatymo vieta ant sklypo ribos, nes kaip matyti iš sodininkų bendrijos „Rasa“ valdybos pirmininko įrašo šio plano suderinime, kuriame nurodyta „sodininkų bendrijos „Rasa“ valdyba neprieštarauja sklypo savininkės J. J. projektuojamo namo ir priklausinių išdėstymui“, sodininkų bendrija „Rasa“ bei kaimyninio sklypo Nr. 5 savininkas derino projektą dėl atsakovės projektuojamo namo ir kitų statinių išdėstymo, t.y. gyvenamojo namo, elektros apskaitos skydo, atraminės tvoros sienutės išdėstymo. Pažymėtina, jog ieškovas, 2007-10-01 derindamas savo sklypo ribas su atsakove, nereiškė atsakovei pretenzijų dėl atraminės sienutės, neva tai įsikišimo į jo sklypo pusę. Ieškovo matininko T. U. sudarytas planas, kuriame fiksuotas, jo manymu, ieškovo ir atsakovės sklypų ribų pažeidimas, nėra tikslus, nes jame neatsispindi atsakovės sklype esančių statinių projektiniai sprendiniai, t.y. nėra fiksuota atsakovės sklypo riboje esantis apskaitos skydas, kuris pagal projektą turi būti ant ieškovo ir atsakovės sklypų ribos ir dėl kurio pastatymo vietos ginčo 2005 metais nebuvo. Pagal matininko T. U. sudarytą planą bei ieškovo nurodytą reikalavimą, kad atsakovės pastatytą tvorą reiktų patraukti į jos sklypo vidų tarp koordinačių X 6069287,30 ir Y 588812,92 (ties šiomis koordinatėmis 35 cm įsiterpiančią į ieškovo sklypo pusę bei X 606264,92 ir Y 588799,79 (ties šiomis koordinatėmis 31 cm įsiterpiančią į ieškovo sklypo pusę), susidarytų situacija, kad atsakovei priklausanti elektros apskaitos skydinė, kuri pastatyta pagal projektą, atsirastų ieškovo sklype, taip pat sumažėtų atstumas tarp atsakovės gyvenamojo namo ir sklypo su ieškovu ribos, kas vėl keltų tarp šalių naujus ginčus. Byloje nėra duomenų, kokie ieškovui priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo vietinėje koordinačių sistemoje, todėl negalima nustatyti, ar įvyko paklaida, matuojant ieškovui priklausantį žemės sklypą valstybinėje koordinačių sistemoje, jeigu taip, kokio dydžio ir ar šiuos matavimus turėjo pagrindą tvirtinti Nacionalinė žemės tarnyba. Aplinkybę, kad atliekant naujoje valstybinėje koordinačių sistemoje žemės sklypų matavimus, „pasislinko“ šioje vietovėje visi sklypai, patvirtino matininkas A. Š., apklaustas 2015-08-10 teismo posėdyje liudytoju, kuris nurodė, kad atsakovės sklypas savo konfiguracija yra sudėtingas, nes yra miškingoje, kalvotoje vietovėje, sklypų matavimai buvo atlikti, laikantis ankstesnių riboženklių, atsakovės sklypo riboženkliai įkalti seniai jie ir dabar ten stovi. Atlikdamas sklypo ribų matavimus, liudytojas naudojo GPS prietaisus. Atsakovės sklypo tvora statyta tuo metu, kai galiojo vietinė Vilniaus miesto koordinačių sistema, pagal valstybinę koordinačių sistemą, tvora yra nustumta į rytus apie 26-29 cm, toje vietovėje, kur yra atsakovės ir ieškovo sklypai, kaimyniniai sklypai taip pat yra pastumti į vakarus apie 30 cm. Ieškovo sklypo matavimus reikėjo atlikti pagal senus riboženklius, o ne naujoje koordinačių sistemoje, tokiu būdu nebūtų ginčo. Ieškovas neįrodė, kad atsakovės pastatytas statinys - tvora yra ne jos sklypo ribose, kurio matavimai atlikti Vilniaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimą. Taip pat nepagrįstas ieškovo teiginys, jog atraminė tvoros sienutė pastatyta be kaimyninio sklypo savininko sutikimo, nes, kaip jau nurodyta aukščiau, šį sutikimą davė ir ant projekto pasirašė ieškovo sklypo buvęs savininkas J. R..

Ieškovas I. R. pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo I. R. patikslintą ieškinį patenkinti; priteisti ieškovui I. R. iš atsakovės J. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos skundo argumentus:Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendime padarė nepagristą ir neteisėtą išvada, kad ginčo statinys nėra įsiterpęs į ieškovo žemės sklypą ir kad ieškovo kaip žemės sklypo savininko teisės nėra pažeistos. Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, jog ieškovas, 2007-10-01 derindamas savo sklypo ribas su atsakove, nereiškė atsakovei pretenzijų dėl atraminės sienutės, neva tai įsikišimo į jo sklypo pusę, tačiau ieškovas 2007 m. spalio 1 d. tokių pretenzijų objektyviai negalėjo reikšti, nes atraminė sienutė dar nebuvo pastatyta. Vilniaus miesto apylinkės teismo išvada, kad matininko T. U. sudarytas planas nėra tikslus, nes jame neatsispindi atsakovės sklype esančių statinių projektiniai sprendiniai, t.y. nėra fiksuota atsakovės sklypo riboje esantis apskaitos skydas, kuris pagal projektą turi būti ant ieškovo ir atsakovės sklypų ribos, yra nepagrįsta teisės normomis, be to, iš dalies yra grindžiama neteisingai nustatytais (tikrovės neatitinkančiais) faktais.Visų pirma, jokiame teisės akte nėra reglamentuota, kad žemės sklypo plane privalo būti nurodyti kokie nors statinių projektiniai sprendiniai. Antra, skirtingai nei sprendime nurodė teismas, matininko T. U. 2014 m. spalio 3 d. parengtame žemės sklypo plane įvadinė apskaitos spinta (skydas) iš tikrųjų yra nubraižyta (juodos spalvos stačiakampiu) ir ji yra būtent ant ieškovo ir atsakovės žemės sklypų bendros ribos. Visiškai nepagrįstu ir elementariai logikai prieštaraujančiu laikytinas Vilniaus miesto apylinkės teismo pasamprotavimas, neva pagal matininko T. U. sudarytą planą bei ieškovo nurodytą reikalavimą, kad atsakovės pastatytą tvorą reiktų patraukti į jos sklypo vidų [...], susidarytų situacija, kad atsakovei priklausanti elektros apskaitos skydinė, kuri pastatyta pagal projektą, atsirastų ieškovo sklype, taip pat sumažėtų atstumas tarp atsakovės gyvenamojo namo ir sklypo su ieškovu ribos, kas vėl keltų tarp šalių naujus ginčus. Ieškovas byloje reikalauja įpareigoti atsakovę nugriauti arba perstatyti ginčo statinį, o ne patikslinti ieškovo ir atsakovės žemės sklypų bendrą ribą, „paslenkant" ją į atsakovės žemės sklypo pusę. Sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą akivaizdžiausiai pailiustruoja pirmosios instancijos teismo pasamprotavimas, kad ieškovui priklausančio žemės sklypo, bei ankstesnio-iki jų sujungimo, kadastriniai matavimai atlikti valstybinėje koordinačių sistemoje, kadastriniai matavimai užregistruoti viešajame registre. Byloje nėra duomenų, kokie ieškovui priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo vietinėje koordinačių sistemoje, todėl negalima nustatyti, ar įvyko paklaida, matuojant ieškovui priklausantį žemės sklypą valstybinėje koordinačių sistemoje, jeigu taip, kokio dydžio ir ar šiuos matavimus turėjo pagrindą tvirtinti Nacionalinė žemės tarnyba.Negana to, kad teismas apskritai nepagrįstai ir neteisėtai nesivadovavo ieškovo žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenimis, dar daugiau, teismas šiais duomenimis nesivadovavo ne dėl nustatyto (konkrečiais faktais pagrįsto) jų ydingumo, bet vien tik deklaruodamas, kad negali nustatyti, „ar įvyko paklaida, matuojant ieškovui priklausantį žemės sklypą valstybinėje koordinačių sistemoje, jeigu taip, kokio dydžio ir ar šiuos matavimus turėjo pagrindą tvirtinti Nacionalinė žemės tarnyba". Taigi, teismas iškėlė prielaidą (neva ieškovo žemės sklypo kadastriniai matavimai valstybinėje koordinačių sistemoje galimai buvo atlikti netinkamai) ir nors negalėjo jos įrodyti, bet priėmė ją kaip pagrįstą. Tai yra akivaizdus teismo pareigos tinkamai motyvuoti sprendimą pažeidimas. Sprendime visiškai nepagrįstai samprotaujama, kad ieškovo sklypo matavimus reikėjo atlikti pagal senus riboženklius, o ne naujoje koordinačių sistemoje.. Kaip jau ne kartą minėta, ieškovo žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti 2007 m. spalio 1 d. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje anksčiau buvo nustatyta, kad žemės reformos metu žemės reformos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, jų ribų posūkio taškų koordinatės nustatomos grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą kadastro nuostatų nustatyta tvarka. 2006 m. gruodžio 21 d. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 1, 2, 8, 11 ir 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu 8 straipsnio 2 dalis buvo pakeista išdėstant ją taip: žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Taigi, ieškovo žemės sklypo kadastriniai matavimai pagrįstai ir teisėtai buvo atlikti valstybinėje LKS-1994 koordinačių sistemoje;Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas tarp šalių kilusi ginčą, apskritai neanalizavo, nevertino ir Sprendime motyvuotai nepasisakė dėl to, ar atsakovė ginčo statinį pastatė pažeisdama, ar nepažeisdama statinio projekto sprendinių ir (ar) teisės aktų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė tik tai, kad buvęs ieškovo žemės sklypo savininkas J. R. Techninio projekto brėžinyje įrašė, kad neprieštarauja, ir pasirašė, kas, teismo vertinimu, reiškia, jog suderino projektą, inter alia, dėl atraminės sienutės statybos ties ieškovo ir atsakovės žemės sklypų bendra riba. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė ieškovo skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos atsikirtimus:Medinė tvora (pralaidi saulės šviesai) su pamatais pastatyta atsakovei nuosavybės teise priklausančioje žemėje 2009 m. pagal tuo metu galiojančius teisės aktus iki 2010 m. sausio 17 d. naujos redakcijos Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002, kuriame statant tvorą turi būti jau rašytinis kaimyninių sklypų sutikimas, įsigaliojimo. Tvora buvo statoma konsultuojantis su statybos priežiūros inspekcijos atstovais ir aptarta su sodų bendrijos „Rasa“ valdybos pirmininku. Tvoros aukštis neviršija leistino ir jokių pretenzijų iki 2015 m. šia tema I Rėksnys nebuvo pareiškęs;UAB „Matavimo studija“ pranešimą dėl sklypo ženklinimo atsakovei išsiuntė pavėluotai, nesilaikydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 534 nurodytų terminų. Matininką T. U. 2014 m. spalio 1 d. elektroniniu laišku atsakovė informavo, kad matavimuose nedalyvaus, nes darbo dienomis laikas iš anksto suplanuotas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad matininko T. U. atlikti darbai neatitiko Lietuvos Respublikos teisinės aplinkos procedūrinių reikalavimų.Nuosavybės teise man priklausančio žemės sklypo Nr.4 kadastriniai matavimai nustatyti 2004 m. lapkričio 7 d. J. V. įmonės ,,KGM“. Žemės sklypo ribų paženklinimo aktas suderintas ir pasirašytas kaimynų ir SB pirmininko. 2009 m. pastatytas gyvenamasis namas, daugiau nei šeši metai, kai jis aptvertas tvora. Leidimas namo statybai bei teisinės registracijos dokumentai buvo sutvarkyti laiku. Jokių pretenzijų iš kaimynų iki 2014 m. pabaigos neturėjome.I. R. ieškinyje pateikiama klaidinanti informacija, kad atsakovė vengianti bendrauti su ieškovu bei jo atstovais, nes dalykiškai ir taikiai civilizuotu būdu spręsti problemą vengė pats ieškovas.Trečiasis asmuo SB „Rasa“ pateiktu atsiliepime į apeliacinį skundą prašė skundą nagrinėti teismo nuožiūra.Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašė dėl skundo spręsti atsižvelgiant į šiame atsiliepime nurodytus argumentus. Pasak trečiojo asmens, apelianto ir atsakovės žemės sklypai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nėra pagrindo sutikti su sprendime nurodytais motyvais, kad negalima nustatyti, ar įvyko paklaida, matuojant apeliantui priklausantį žemės sklypą valstybinėje koordinačių sistemoje, nes Nuostatų 116 punkte yra eksplicitiškai nurodyta, kad žymimos ar pažymėtos kadastro žemėlapyje ribos, nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje yra tikslesnės negu ribos, nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje, susietoje su valstybine koordinačių sistema, be to, tiek apelianto, tiek atsakovės žemės sklypai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir kol jie nepakeisti ar nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka Sprendime nurodytais motyvais nepagrįstai abejojama dėl apelianto žemės sklypo ribų nustatymo teisėtumo.