- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-22
- Bylos Nr.
- e2-564-734/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-43876-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Vansevičienė
- Ieškovas
- I. R.
- Atsakovas
- J. J.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos, SB „Rasa“
- Kategorijos
trečiojo asmens nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos atstovei Sigitai Narbutytei,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. R. ieškinį atsakovei J. J. dėl įpareigojimo pašalinti savininko teisių pažeidimus, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos, SB „Rasa“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
patikslintu ieškiniu ( b.l. 99-103) ieškovas prašo įpareigoti atsakovę ne vėliau, kaip per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti (nugriauti) statinio-atraminės sienutės ir ant jos esančios tvoros dalį ( 25,87 cm. ilgio), pastatytą ant ieškovui nuosavybės teise priklausančio sklypo, esančio G. S. 6-je g. 12, unikalus Nr. 0101-0014-0138, tarp koordinačių X6069287,30 ir Y 588812,92 ( ties šiomis koordinatėmis 35 cm įsiterpiančią į ieškovo sklypo pusę bei X606264,92 ir Y 588799,79 (ties šiomis koordinatėmis 31 cm įsiterpiančią į ieškovo sklypo pusę ) arba perstatyti, išlaikant norminiuose teisės aktuose nustatytus privalomus minimalius atstumus iki žemės sklypo G. S. 6je g.12, Vilniuje, unikalus Nr. 0101-0014-0138, ribos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo atstovas nurodė, kad 2014-10-03 UAB „Matavimo studija“ atliko ieškovo žemės sklypo ženklinimo darbus, buvo surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo –parodymo aktas, parengtas žemės sklypo plano fragmentas, atlikus matavimus paaiškėjo, kad į ieškovo žemės sklypą patenka dalis atsakovei priklausančio statinio-statinio atraminės sienutės ir ant jos esančios tvoros- statinys įsiterpęs nuo 31 iki 35 cm atstumu ir užima apie 8 kv.m. sklypo ploto. Ieškovas kreipėsi į atsakovę su pretenzija, prašydamas pašalinti jo teisės pažeidimus, tačiau atsakovė į pretenziją neatsakė. Dėl ieškovo ir atsakovės žemės sklypų bendros ribos ginčo nėra ir niekada nebuvo, ji yra aiški iš esamų dokumentų todėl ieškovas neprašo nustatyti sklypų bendros ribos. 2004-11-07 buvo atlikti atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai ir surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, sudarytas žemės sklypo planas, kuris buvo patikrintas ir suderintas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje, o 2009-03-18 sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. 2007-10-01 buvo atlikti ieškovo žemės sklypo kadastriniai matavimai, surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, sudarytas žemės sklypo planas, kuris buvo patikrintas ir suderintas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje, o 2008-10-29 sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. 2007-10-01 žemės sklypo ribų paženklinimo aktas patvirtina, kad atsakovė neprieštaravo dėl ieškovo žemės sklypo ribų, tame tarpe dėl sklypų bendrosios ribos. Atsakovės sutuoktinis G. J. šiame akte savo parašu patvirtino, kad dalyvavo nustatant ieškovo žemės sklypo ribas ir jokių pastabų dėl nustatytų sklypo ribų nepareiškė. Tokiu būdu, atsakovei priklausantis statinys atraminė sienutė ir tvora yra įsiterpusi į ieškovo žemės sklypą, o didesnė jos dalis yra pastatyta ant sklypo ribos, be ieškovo sutikimo, neturint sutikimo, atraminę sienutę galima statyti savo sklype ne mažesniu nei 1 m. atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos, atsakovė nesilaikė normatyvinių teisės aktų reikalavimų, galiojusių tvoros statymo metu, dėl to ieškovas turi teisę ginti savo pažeistas teises LR CK 4.103 str. pagrindu.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad tvora, kurią ieškovas reikalauja nugriauti, pastatyta atsakovei nuosavybės teise priklausančioje žemėje 2009 metais, tvoros aukštis neviršija leistino ir jokių pretenzijų iki 2015 metų šia tema ieškovas nebuvo pareiškęs. 2014-10-03 UAB „Matavimo studija“ matininkas T. U. atliko ieškovo žemės sklypo Nr. 5, kuris ribojasi su nuosavybės teise atsakovei priklausančiu žemės sklypo Nr. 4, matavimo darbus. Pagal LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimo Nr. 534 (aktuali redakcija 2014-07-26) „ Dėl Lietuvos respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo,“ 32.1.1.2 punktą, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku. UAB „matavimo studija“ pranešimą atsakovei dėl sklypo ženklinimo, išsiuntė pavėluotai, nesilaikydama nustatytų terminų, atsakovė matininką T. U. 2014-10-01 elektroniniu laišku informavo, kad matavimuose nedalyvaus dėl užimtumo darbe. Atsakovė nurodo, kad konfliktas tarp jos ir ieškovo kilo tada, kai atsakovė nepasirašė sutikimo ieškovui statyti namą 2 metrų atstumu nuo atsakovei priklausančio žemės sklypo Nr.4 ribos, nesilaikant Statybos reglamentų dėl atstumų tarp gyvenamųjų namų reikalavimų. Susipažinusi su ieškovo architekto pateikta preliminaria planuojamo statyti namo dokumentacija, paaiškėjo, kad statyba numatoma ne 2 metrų, bet 1,5 metro nuo jos sklypo ribos, į atsakovės namo pusę suprojektuoti katilinė, sanitariniai mazgai, garažas bei medžioklės kambarys, atsakovė nurodė ieškovui, kad kyla rizika, kad žiemos metu dėl būsimo stogo nuolydžio, gali įvykti sniego griūtys ir nepataisomai sugadinti atsakovės statinius, ieškovas savo name planavo įsirengti dujas, todėl sutikti su ieškovo siekimu statyti namą arti atsakovės namo, būtų nesaugu ir neprotinga. Atsakovei priklausančio žemės sklypo Nr.4 kadastriniai matavimai nustatyti 2004-11-07 J. V. įmonės „KGM“, žemės sklypo ribų paženklinimo aktas suderintas ir pasirašytas atsakovės kaimynų ir SB pirmininko, šį dokumentą yra pasirašęs ir ieškovo tėvas J. R., kuris tuo metu buvo kaimyninio sklypo Nr. 5 savininkas. 2009 metais pastatytas atsakovės gyvenamasis namas, daugiau nei penki metai, kaip jis aptvertas tvora, leidimas namo statybai bei teisinės registracijos dokumentai buvo sutvarkyti tinkamai, jokių kaimynų ar sodo bendrijos pretenzijų iki 2014 metų pabaigos nebuvo pareikšta. Ieškovui 2014 metais pradėjus planuoti statybas, paaiškėjo, kad dėl žemės sklypų ribų koordinačių pasikeitusių sistemų, atsirado nežymūs neatitikimai tarp sklypų ribų.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos atstovė nurodė, jog ieškovo ir atsakovės žemės sklypai yra įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d. nurodyta, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2014-11-11 raštu Nr. 49SFN-(14.49.104)-1208 „ Dėl ribos tarp žemės sklypų“ informavo atsakovę apie organizuojamą susitikimą dėl ribos tarp ieškovo ir atsakovės žemės sklypų, kuris įvyko 2014-12-02, susitikimo metu buvo nuspręsta siūlyti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 str., sutikus besiribojančių žemės sklypų savininkams, t.y. ieškovui ir atsakovei atlikti jų amalgamaciją-bendros žemės sklypų ribos pakeitimą, kai žemės sklypo dalis atidalijama ir prijungiama prie kito sklypo neformuojant atskirų atidalijamų žemės sklypų. Šalys tokiu būdu ginčo nesprendė. Trečiasis asmuo prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.
Trečiasis asmuo Sodininkų bendrija „Rasa“ į teismo posėdį neatvyko, jam apie teismo posėdį pranešta, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ( b.l. 135), ginčą spręsti teismo nuožiūra.
Liudytojas J. R., apklaustas 2015-03-18 teismo posėdyje, nurodė, kad atsakovė, prieš statydama tvorą savo sklype, su juo, kaip kaimyninio sklypo savininku, leidimo nederino, dėl atraminės sienutės- taip pat. Kadangi tvora yra su pamatu-tai fundamentalus statinys, reikalingas atitinkamų institucijų leidimas ir projektas tokiam statiniui.
Liudytojas A. Š., apklaustas 2015-08-10 teismo posėdyje, nurodė, kad atsakovės sklypas savo konfiguracija yra sudėtingas, nes yra miškingoje, kalvotoje vietovėje, sklypų matavimai buvo atlikti, laikantis ankstesnių riboženklių, atsakovės sklypo riboženkliai įkalti seniai jie ir dabar ten stovi. Atlikdamas sklypo ribų matavimus, liudytojas naudojo GPS prietaisus. Atsakovės sklypo tvora statyta tuo metu, kai galiojo vietinė Vilniaus miesto koordinačių sistema, pagal valstybinę koordinačių sistemą, tvora yra nustumta į rytus apie 26-29 cm, toje vietovėje, kur yra atsakovės ir ieškovo sklypai, kaimyniniai sklypai taip pat yra pastumti į vakarus apie 30 cm. Ieškovo sklypo matavimus reikėjo atlikti pagal senus riboženklius, o ne naujoje koordinačių sistemoje, tokiu būdu nebūtų ginčo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
ieškovas prašo įpareigoti atsakovę ne vėliau, kaip per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti (nugriauti) statinio-atraminės sienutės ir ant jos esančios tvoros dalį ( 25,87 cm ilgio), pastatytą ant ieškovui nuosavybės teise priklausančio sklypo, esančio G. S. 6-je g. 12, unikalus Nr. 0101-0014-0138, tarp koordinačių X 6069287,30 ir Y 588812,92 ( ties šiomis koordinatėmis 35 cm įsiterpiančią į ieškovo sklypo pusę bei X606264,92 ir Y 588799,79 (ties šiomis koordinatėmis 31 cm įsiterpiančią į ieškovo sklypo pusę ) arba perstatyti, išlaikant norminiuose teisės aktuose nustatytus privalomus minimalius atstumus iki žemės sklypo G. S. 6-je g.12, Vilniuje, unikalus Nr. 0101-0014-0138, ribos
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta: žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu, kuris sudarytas 2004-11-07 ( b.l. 10-13), nustatytos žemės sklypo, unikalus Nr. 010100141019 turinčio 924 kv.m. plotą, ribos savininkui K. K., sklypo Nr. 4, esantis Nemenčinės pl. S/B „Rasa“, šiuo metu šio sklypo savininkė yra atsakovė. Iš šio dokumento matyti, kad sklypo ribos derintos su kaimyninių sklypų savininkais, tame tarpe ir su J. R., byloje esančio ieškovo tėvu, kuris tuo metu buvo sklypo, kurio kadastrinis Nr. 010100140138, savininkas. Šio žemės sklypo matavimai atlikti Vilniaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, nustatyta, kad šio sklypo savininkė yra atsakovė nuo 2004-12-09 ( b.l. 20-22).
Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo 2007-10-01 aktu nustatytos žemės sklypo, unikalus Nr. 0101/0014138, esančio Nemenčinės pl., sodų bendrija „Rasa“, priklausančio ieškovui I. R., ribos, iš šio dokumento matyti, kad sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą derinimo su kaimyninių sklypų savininkais, pasirašė atsakovės vyras G. J. ( b.l. 14-17), matavimai atlikti valstybinėje LKS-1994 koordinačių sistemoje. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, matyti, kad šio sklypo savininku ieškovas tapo 2006-12-20 ( b.l. 19). Ieškovo užsakymu matininkas T. U. 2014-10-03 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu nustatė ieškovui priklausančio sklypo kadastrinius matavimus ( b.l. 18-29) ir nustatė, kad atsakovės sklypo unikalus Nr. 0101/0014:1019 riba įsiterpia į ieškovo sklypą, unikalus Nr. 0101/0014:0138, kraštinės, kurios ilgis 25,87 m., kraštinės pradžioje 0,31 m ir šios kraštinės pabaigoje- 0,35 m, kas per visą kraštinės ilgį sudaro 8kv.m. ( matininko T. U. atliktų matavimų planas – b.l. 18).
Iš atsakovės į bylą pateiktų vienbučio gyvenamojo namo, statomo atsakovės sklype Nr. 4, techninio projekto fragmento „Elektrinė dalis“ ( b.l. 46, 50,51), nustatyta, jog ant sklypo ribos kartu su ieškovo sklypu Nr.5 ribos, suprojektuotas elektros apskaitos skydas ( b.l.51), plane ( b.l. 50) suprojektuoti atsakovės sklype namas ir priklausiniai, šiame plane taip pat pažymėta atraminė sienutė ties sklypų su ieškovo sklypu, riba, planas derintas su kaimyninių sklypų savininkais, iš jų, yra sklypo Nr.5 savininko J. R. ( ieškovo tėvo) įrašas „neprieštarauju“. Taip pat plane pažymėta, kad matavimai atlikti Vilniaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje, su šiais projektiniais sprendiniais bei ribomis sutiko J. R., buvęs ieškovo sklypo savininkas, pasirašęs ant plano. Atmestini ieškovo teiginiai, jog J. R., pasirašydamas šiame plane, sutiko tik su elektros skydinės pastatymo vieta ant sklypo ribos, nes kaip matyti iš sodininkų bendrijos „Rasa“ valdybos pirmininko įrašo šio plano suderinime, kuriame nurodyta „ sodininkų bendrijos „Rasa“ valdyba neprieštarauja sklypo savininkės J. J. projektuojamo namo ir priklausinių išdėstymui“, sodininkų bendrija „Rasa“ bei kaimyninio sklypo Nr. 5 savininkas derino projektą dėl atsakovės projektuojamo namo ir kitų statinių išdėstymo, t.y. gyvenamojo namo, elektros apskaitos skydo, atraminės tvoros sienutės išdėstymo. Taip pat pažymėtina, jog ieškovas, 2007-10-01 derindamas savo sklypo ribas su atsakove, nereiškė atsakovei pretenzijų dėl atraminės sienutės, neva tai įsikišimo į jo sklypo pusę ( b.l. 14-15-16). Ieškovo matininko T. U. sudarytas planas ( b.l. 18), kuriame fiksuotas, jo manymu, ieškovo ir atsakovės sklypų ribų pažeidimas, nėra tikslus, nes jame neatsispindi atsakovės sklype esančių statinių projektiniai sprendiniai, t.y. nėra fiksuota atsakovės sklypo riboje esantis apskaitos skydas, kuris pagal projektą turi būti ant ieškovo ir atsakovės sklypų ribos ( b.l. 50,51) ir dėl kurio pastatymo vietos ginčo 2005 metais nebuvo. Dabar gi, pagal matininko T. U. sudarytą planą bei ieškovo nurodytą reikalavimą, kad atsakovės pastatytą tvorą reiktų patraukti į jos sklypo vidų tarp koordinačių X 6069287,30 ir Y 588812,92 ( ties šiomis koordinatėmis 35 cm įsiterpiančią į ieškovo sklypo pusę bei X 606264,92 ir Y 588799,79 (ties šiomis koordinatėmis 31 cm įsiterpiančią į ieškovo sklypo pusę ), susidarytų situacija, kad atsakovei priklausanti elektros apskaitos skydinė, kuri pastatyta pagal projektą, atsirastų ieškovo sklype, taip pat sumažėtų atstumas tarp atsakovės gyvenamojo namo ir sklypo su ieškovu ribos, kas vėl keltų tarp šalių naujus ginčus. Taip pat pažymėtina, jog Nacionalinė žemės tarnyba, vykdydama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-16 nutartį šioje nagrinėjamoje byloje ir teikdama išvadą ( b.l. 147-148), nurodė, jog žemės sklypų, kadastro Nr. 0101/0140:137 ir 0101/0014:138, priklausančių ieškovui, ribos ir plotas suformuoti Vilniaus miesto valdybos potvarkiu ir kadastriniai matavimai atlikti 2007-10-01 nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, gretimo sklypo, kadastrinis Nr. 0101/0014:1019, priklausančio atsakovei, kadastriniai matavimai 2004-11-07 atlikti Vilniaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 123 punkte nurodyta, kad, jeigu žymimos kadastro žemėlapyje žemės sklypo ribos, išmatuotos kadastrinių matavimų metu valstybinėje koordinačių sistemoje, nesutampa ( yra tarpas arba persidengimas) su jau pažymėtomis kadastro žemėlapyje žemės sklypo ribomis, taip pat išmatuotomis valstybinėje koordinačių sistemoje, kadastro žemėlapyje žymimos ribos, kai jos nesutampa: miestuose –iki 0,1 metro, kitose teritorijose –iki 0,3 metro, žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje sujungiamos kadastro tvarkytojo nustatyta tvarka. Taip pat trečiasis asmuo nurodė, jog ieškovui priklausančių abiejų žemės sklypų, kuriuos apjungus į vieną – sujungto žemės sklypo kadastro Nr. 0101/0014:537 kadastriniai matavimai valstybinėje koordinačių sistemoje, kurių metu žemės sklypų (kadastro Nr. 0101/0140:137 ir Nr. 0101/0014:138) ribų posūkio taškų koordinatės keičiamos nebuvo, t.y. žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti tomis pačiomis ribomis kaip ir sujungtų žemės sklypų 2007-10-01 atlikti kadastriniai matavimai. Taip pat trečiasis asmuo nurodė, kad prie 2014-10-03 žemės sklypo, kadastro Nr. 0101/0014:138 ribų paženklinimo-parodymo akto pridėtoje 2014-10-03 nužymėjimo vietovėje išnašoje, parengtoje matininko T. U., nurodytos žemės sklypo , kadastro Nr. 0101/0014:138 ribų posūkio taškų koordinatės sutampa su UAB „Inverstarus“ 2007-10-01 atlikus kadastrinius matavimus nustatytomis ribomis ir įregistruotomis VĮ Registrų centre žemės sklypo , kadastro Nr. 0101/0014:138, koordinatėmis. Ši Nacionalinės žemės tarnybos išvada nėra pakankama ginčui išspręsti, nes, kaip jau nurodyta aukščiau, ieškovui priklausančio žemės sklypo, bei ankstesnio-iki jų sujungimo, kadastriniai matavimai atlikti valstybinėje koordinačių sistemoje, kadastriniai matavimai užregistruoti viešajame registre. Byloje nėra duomenų, kokie ieškovui priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo vietinėje koordinačių sistemoje, todėl negalima nustatyti, ar įvyko paklaida, matuojant ieškovui priklausantį žemės sklypą valstybinėje koordinačių sistemoje, jeigu taip, kokio dydžio ir ar šiuos matavimus turėjo pagrindą tvirtinti Nacionalinė žemės tarnyba. Tokia išvada darytina iš Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, kurių „Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas“ 21 punkte nurodyta: Žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau vadinama – žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis. Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. – apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų organizatorių. Nuostatų 21¹p. nurodyta: kai žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti nuo valstybinio geodezinio pagrindo globalinės padėties nustatymo sistemos (toliau vadinama – GPS) 1, 2 ir 3 klasių tinklų punktų ar Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo (toliau vadinama – LitPOS) arba nuo su valstybiniu geodeziniu pagrindu susietų kitų globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo, žemės sklypo plotas negali skirtis nuo anksčiau geodeziniais prietaisais sąlyginėse ir vietinėse koordinačių sistemose nustatyto žemės sklypo ploto daugiau nei kadastriniams matavimams leidžiama ploto santykine paklaida 1/1000, o Nuostatų 32.1.2.2.2. p. nustato: kai matuojami žemės sklypai, kurie ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais valstybinėje koordinačių sistemoje išmatuotais žemės sklypais, bendrų riboženklių koordinačių skirtumas miestuose neturi būti didesnis kaip 0,1 metro, kitose teritorijose ne daugiau kaip 0,3 metro. Bendriems riboženkliams paliekamos tiek ankstesnių, tiek vėlesnių matavimų metu nustatytos koordinatės. Jeigu kadastro žemėlapyje žymimos žemės sklypo ribos, nustatytos kadastrinių matavimų metu valstybinėje koordinačių sistemoje, neleistinu dydžiu nesutampa (yra tarpas arba persidengimas) su jau pažymėtomis kadastro žemėlapyje gretimo žemės sklypo ribomis, nustatytomis ne valstybinėje koordinačių sistemoje, žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje žymimos Nekilnojamojo daikto ribų žymėjimo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje laikantis kadastro žemėlapio tikslinimo techninių reikalavimų, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 1P-3 (Žin., 2006, Nr. 8-311);
Dėl ieškovo pasamdytų matininkų atliktų netikslių matavimų atsakovė reiškė pretenzijas dar iki bylos iškėlimo teisme ( b.l. 69), pareiškime matininkams UAB „Žemėtvarkos projektai“ atsakovė be kita ko taip pat nurodė, jog po matininkų atvykimo ištrauktas senas riboženklis sklypo Nr. 4 ( atsakovės) Šiaurinėje pusėje prie UAB „Lesto“ elektros tinklų statinio, ieškovo naujai formuojamas sklypas Nr. 5 paženklintas tik iš tos pusės, kuri ribojasi su sklypu Nr. 4 ( atsakovės) dalinai. Taip pat šiame pareiškime atsakovė matininkams nurodo, jog sklypų 1-4 matavimuose nustatyti nežymūs neatitikimai tarp ankstesnių matavimo sistemų ir dabartinių, nes sklypai yra slėnyje, miško zonoje. Taip pat iki ieškovui iškeliant bylą teisme, atsakovė kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą ( b.l. 54), nurodydama, jog ieškovui pradėjus formuoti naują sklypą Nr. 5, paaiškėjo, kad ankstesnės kadastrinių matavimų būdu nustatytos sklypo ribos neatitinka palydoviniais matavimais nustatytų ribų, nurodo, jog analogiška situacija ir su sklypais 1-3, esančiais šalia, visi sklypai nuo kelio pasislinkę į upelio pusę, t.y. penktojo sklypo pusę, t.y. atsakovė dėl naujai atliktų matavimų teikė pastabas tiek matininkams, tiek Nacionalinei žemės tarnybai, kuri Kadastro nuostatų pagrindu, turėjo reaguoti. Aplinkybę, kad atliekant naujoje valstybinėje koordinačių sistemoje žemės sklypų matavimus, „pasislinko“ šioje vietovėje visi sklypai, patvirtino matininkas A. Š., apklaustas 2015-08-10 teismo posėdyje liudytoju, kuris nurodė, kad atsakovės sklypas savo konfiguracija yra sudėtingas, nes yra miškingoje, kalvotoje vietovėje, sklypų matavimai buvo atlikti, laikantis ankstesnių riboženklių, atsakovės sklypo riboženkliai įkalti seniai jie ir dabar ten stovi. Atlikdamas sklypo ribų matavimus, liudytojas naudojo GPS prietaisus. Atsakovės sklypo tvora statyta tuo metu, kai galiojo vietinė Vilniaus miesto koordinačių sistema, pagal valstybinę koordinačių sistemą, tvora yra nustumta į rytus apie 26-29 cm, toje vietovėje, kur yra atsakovės ir ieškovo sklypai, kaimyniniai sklypai taip pat yra pastumti į vakarus apie 30 cm. Ieškovo sklypo matavimus reikėjo atlikti pagal senus riboženklius, o ne naujoje koordinačių sistemoje, tokiu būdu nebūtų ginčo. Savo parodymus liudytojas patvirtino žemės sklypo plano ištrauka ( b.l. 106), iš kurio matyti, kad atsakovės sklypas, matuojant valstybinėje koordinačių sistemoje, įsiterpia į ieškovo sklypą 27-29 centimetrais. Tačiau, kaip minėta aukščiau, atsakovės žemės sklypo ribos nustatytos 2004-11-07 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu, kuris yra suderintas su ieškovo sklypo buvusiu savininku J. R., šie duomenys užregistruoti Nekilnojamojo turto registre ( b.l. 55-64). LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d. nurodyta, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovas neįrodė, kad atsakovės pastatytas statinys tvora yra ne jos sklypo ribose, kurio matavimai atlikti Vilniaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimą. Taip pat nepagrįstas ieškovo teiginys, jog atraminė tvoros sienutė pastatyta be kaimyninio sklypo savininko sutikimo, nes, kaip jau nurodyta aukščiau, šį sutikimą davė ir ant projekto pasirašė ieškovo sklypo buvęs savininkas J. R..
Remiantis aukščiau nurodytais argumentais, ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Vadovaujantis LR CPK 93 str., atmetus ieškovo ieškinio reikalavimus, atsakovės naudai iš ieškovo priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, tačiau atsakovė šių išlaidų į bylą nepateikė. .
Pagal įstatymą, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Remiantis tuo, nustačius, kad susidarė 2 Eur pašto išlaidų, jos nepriteisiamos iš ieškovo valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.