Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo M. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. A. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio sulaikymo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, M. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant 4 (keturis) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 7 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalimis, M. A. paskira baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 730 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt eurų).

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2022 m. lapkričio 9 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. A. nuteistas už tai, kad 2022 m. lapkričio 6 d. apie 1.50 val., (duomenys neskelbtini), prie pastato, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

2. Alytaus apylinkės teismas, pripažinęs M. A. kaltu dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skyrus laisvės atėmimo bausmę. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs informaciją apie ankstesnius nuteistojo teistumus, baustumą administracine tvarka, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teismas apeliacinio nagrinėjimo metu nustatęs, kad byloje padaryti esminiai Kodekso pažeidimai, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems asmenims. Šios baudžiamojo proceso normos apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas bei įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

6. Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pripažinus M. A. kaltu dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, jam buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, taip pat baudžiamajame įstatyme nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ir nusikalstamos veikos padarymo priemonės (jos vertę atitinkančios pinigų sumos) konfiskavimas. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu skirta bausme, nuteistasis klausimo dėl jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių nekelia, šios nuosprendžio dalies neginčija. Tačiau skunde nesutinkama su nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, prašant skirti lygtinę bausmę. Toks nuteistojo prašymo švelninti bausmę turinys suponuoja, kad yra prašoma atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą ir patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą bausmių skyrimą reglamentuojančių normų taikymo aspektu, nenustatė aplinkybių, teikiančių pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam M. A. laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymo neatidėdamas, pažeidė baudžiamojo įstatymo normas ir dėl šio pažeidimo M. A. buvo nubaustas aiškiai per griežta ir neteisinga bausme.

7. Pirmiau padarytos išvados kontekste visų pirma pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę švelninti ar griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje (sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą), ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Remiantis minėto straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

9. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad į visas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes teismas atsižvelgė ir jas tinkamai įvertino. Parenkant nuteistajam bausmės rūšį ir nustatant jos dydį buvo įvertinta tai, kad M. A. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, vairuodamas didesnio pavojaus šaltinį būdamas neblaivus, veikė pavojingai – kėlė pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams, jų turtui. Taip pat buvo atsižvelgta ir į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis: M. A. nusikalstamą veiką padarė ne primą kartą, praeityje teistas penkis kartus, tris iš jų už tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas – vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, taip pat už viešosios tvarkos pažeidimą, vagystę, turto sunaikinimą ar sugadinimą. Jam skirtos ne tik laisvės apribojimo, arešto, bet ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės, taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau pozityviems nuteistojo elgesio pokyčiams tai įtakos neturėjo. Šioje byloje vertinamą nusikaltimą M. A. padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, ir nepraėjus nei metams po to, kai buvo išleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atlikęs laivės atėmimo bausmę (1 t., b. l. 74–97). Aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas, pripažinta jo atsakomybę sunkinančia.

10. M. A. ne kartą baustas ir administracine tvarka (už pasirodymą neblaiviam viešoje vietoje, karantino ribojimų pažeidimus, transporto priemonės perdavimą vairuoti tokios teisės neturinčiam asmeniui, necenzūrinių žodžių vartojimą viešoje vietoje, policijos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis pažeidimus). Be kita ko, administracinius nusižengimus nuteistasis darė ir bausmės vykdymo atidėjimo metu, dėl to laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, įvertinus, kad nuteistasis nevykdo ir kitų probacijos sąlygų, Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. nutartimi buvo panaikintas ir nuteistasis pasiųstas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę (1 t., b. l. 82–97).

11. Pirmiau nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip teikiančias pagrindą konstatuoti, jog nuteistasis išvadų nedaro, keisti savo elgesį ir gyvenimo būdą nesistengia, jam ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės, tarp jų ir laisvės atėmimas, jokio poveikio nedaro. Nors nuteistasis M. A. savo kaltę pripažino ir gailėjosi, ir šią aplinkybę teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia, vis tik pažymėtina, kad už tokio paties pobūdžio veiką M. A. nuteistas ne pirmą kartą, ir ankstesniais atvejais savo kaltę jis pripažindavo ir gailėdavosi, tačiau jokių pastangų tam, kad keistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, spręstų su alkoholio vartojimu susijusias problemas, nedėjo. Tai leidžia manyti, kad nuteistasis, nors ir neneigia savo nusikalstamo elgesio bei pripažįsta kaltę, deklaruoja gailestį dėl tokio elgesio, vis tik nevienkartinis vairavimo apsvaigus nuo alkoholio atvejis teikia pagrindą išvadai, kad tokiam savo elgesiui nuteistasis nėra kritiškas, nesuvokia jo pavojingumo bei žalingumo, yra abejingas galimoms tokio elgesio pasekmėms. Taigi nors pirmosios instancijos teismas nuteistajam skyrė griežčiausios rūšies bausmę – terminuotą laisvės atėmimą maksimaliam straipsnio sankcijoje numatytam terminui, esant pirmiau aptartiems duomenims, rodantiems, kad nuteistasis nusikalsta neatsitiktinai, savo elgesį keisti nesistengia, taikytos bausmės jokio poveikio nedaro, tokiu sprendimu baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė ir nuteistajam skirtiną bausmę individualizavo teisingai.

12. Pirmosios instancijos teismas apsvarstė ir BK 75 straipsnio taikymo galimybę, tačiau nenustatęs visų šiai normai taikyti būtinų sąlygų, pagrįstai nusprendė nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo neatidėti. Pritariant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvams dėl pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą M. A. nebuvimo, svarbu pažymėti, kad pagal BK 75 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, bylą nagrinėjantis teismas gali, bet neprivalo atidėti arešto ar laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nuteistajam atitinkant BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytus nusikalstamos veikos rūšies bei laisvės atėmimo bausmės trukmės kriterijus (M. A. padarytas nusikaltimas yra nesunkus, nuosprendžiu paskirta bausmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo), esminę reikšmę šiuo atveju turi materialaus bausmės vykdymo atidėjimo kriterijaus nustatymas ir vertinimas. Įstatymų leidėjas BK 75 straipsnio normoje nedetalizavo, į kokias aplinkybes atsižvelgtina sprendžiant dėl materialaus kriterijaus buvimo, tačiau iš BK 75 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos normos turinio spręstina, kad materialus bausmės vykdymo atidėjimo kriterijus yra susiję su bausmės tikslais.

13. Bausmės tikslai yra nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, tai siekis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi, bausmės vykdymo atidėjimu taip pat siekiama tų pačių tikslų. Tiek BK 75 straipsnio 4 dalies kriterijus – manymas, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, tiek bausmės tikslas – siekis paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, yra susiję su ateities prognoze, tikėtinumu, numatymu, kad asmuo daugiau nenusikals. Tik analizuodami ir vertindami buvusį ir esamą asmens elgesį bei jo asmenybę, teismai gali susidaryti pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik dalį bausmės.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl BK 75 straipsnio taikymo yra suformavęs praktika, kad spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

15. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas į visas pirmiau nurodytas aplinkybes atsižvelgė, BK 75 straipsnio kontekste tinkamai įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad manymui, jog bausmės tikslai M. A. gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra pagrindo. Nors M. A. padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkiems, vis tik padaryto nusikaltimo sunkumas pagal pirmiau aptartą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką nėra vienintelis kriterijus, vertintinas sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti BK 75 straipsnį. M. A. atveju reikšmingos aplinkybėmis laikytina tai, kad kaip jau nurodyta pirmiau, šis teistumas jam nėra pirmas, praeityje už tyčines nusikalstamas veikas jis teistas penkis kartus, taip pat ir už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Nuteistajam ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės, tarp jų ir laisvės atėmimas, nuo nusikalstamo elgesio nuteistojo nesulaikė. Elgtis tinkamai neskatino ir teismo parodytas pasitikėjimas taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Be kita ko, nuo vairavimo esant neblaiviam nuteistojo nesulaikė ir jam ankstesniais nuosprendžiais taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. M. A. nusikalto neišnykus teistumui, paskutinį nusikaltimą padarė praėjus neilgam laikui po to, kai buvo išleistas atlikęs laisvės atėmimo bausmę. Kaip nurodyta pirmiau, ne kartą buvo baustas ir administracine tvarka, taip pat ir už apsvaigus nuo alkoholio padarytus nusižengimus. Visa tai rodo atsainų nuteistojo požiūrį į įstatymų reikalavimų ir visuotinai priimtinų elgesio taisyklių laikymąsi, nuteistasis nusikalsta sistemingai, keisti savo elgesį nesistengia.

16. Šių, pirmiau nurodytų aplinkybių kontekste, skundo argumentas dėl vykdomos darbinės veiklos, šeiminių ryšių (gyvena su tėvais) bei turimų skolinių įsipareigojimų nėra pakankamas BK 75 straipsnio taikymui. Šios aplinkybės yra gyvenimiškai įprastos, nėra išskirtinai palankios nuteistajam, jų buvimas nelaikytinas pagrindu konstatuoti, kad neatidėjus bausmės vykdymo nuteistojo patiriami nepatogumai, suvaržymai bus neadekvatūs (neproporcingi). Be to, kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, nuteistasis darbinę veiklą vykdo nuo 2015 metų, tokius pačius socialinius ryšius (turi tėvus, nevedęs, išlaikytinių neturi) turėjo ir prieš nusikalsdamas, taip pat prieš nusikalsdamas turėjo ir skolų (1 t., b. l. 72, 73, 98, 100). Tačiau akivaizdu, kad šių aplinkybių buvimas nuteistojo nuo nusikaltimų bei kitų pažeidimų darymo nesulaikė. Taigi vertinti jas kaip iškirtinai palankias nuteistajam, kitų pirmiau aptartų duomenų kontekste, nėra pagrindo.

17. Svarstomo klausimo kontekste pažymima ir tai, kad bausmės vykdymo institutas skirtas tinkamam, proporcingam, objektyviam ir teisingam asmens, padariusio nusikaltimą, nubaudimui užtikrinti. Bausmė turi atlikti nubaudimo ir asmens pataisymo funkciją, sukelti tam tikrus nuteistojo elgesio pokyčius, o bausmę skiriantis teismas turi rasti tinkamą santykį tarp skiriamos bausmės dydžio ir šia bausme siekiamų tikslų. Baudžiamojo kodekso nuostatos, švelninančios nuteistojo padėtį, turi būti taikomos siekiant užtikrinti tinkamą teisingumo principo įgyvendinimą, o ne tapti išvestiniu pagrindu taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma ir galima tik tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau kilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-115-648/2016, 2K-7-8-788/2018). Bausmės vykdymo atidėjimo institutas negali būti suabsoliutinamas ir taikomas pažeidžiant baudžiamojo proceso principų pusiausvyrą. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, valstybės reakcija turi užtikrinti ir specialiąją, ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396-746/2016, 2K-132-942/2016).

18. Pirmiau aptarto teisinio reguliavimo bei teismų praktikos kontekste pažymėtina, kad ankstesni teistumai bei tai, kad nuteistajam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, nėra vienintelės ir lemiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymui. Tačiau M. A. atveju ne tik ankstesnių teistumų, bet ir kitų nuteistąjį charakterizuojančių, šioje nutartyje aptartų aplinkybių visuma kelia pagrįstas abejones dėl to, kad bausmės tikslai, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, bus pasiekti. Nuteistojo skundo argumentai, jo asmeninis interesas patirti kuo mažesnius paskirtos laisvės atėmimo bausmės sąlygojamus suvaržymus, nuosprendyje padarytų išvadų pagrįstumo nepaneigia ir nesudaro pagrindo jį keisti. Bausmė M. A. paskirta nepažeidžiant BK reikalavimų, aukščiau aptartų aplinkybių kontekste yra teisinga ir proporcinga tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tiek nuteistojo asmenybei ir nėra aiškiai per griežta.

19. Konstatuojama, kad Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. nuosprendyje bausmės skyrimo ir individualizavimo klausimai išspręsti teisingai, baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimai nepadaryti. Nuteistajam M. A. paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, paskirta tinkamai įvertinus tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą, tiek nuteistąjį, jo elgesį visuomenėje charakterizuojančių duomenų visumą. Aptartų aplinkybių, rodančių nuteistojo polinkį nesilaikyti įstatymų reikalavimų, visuma, taip pat anksčiau nuteistajam taikytų bausmių, tarp jų ir realios laisvės atėmimo bausmės, poveikio nuteistojo elgesiui nebuvimas, neduoda pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl nuteistojo skundas dėl bausmės švelninimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, atmetamas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo M. A. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.