Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo T. G. atstovės advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio kuriuo:

A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 167 straipsnio 1 dalyje (veika M. V. atžvilgiu), ir jam paskirta bausmė – 30 MGL bauda, kas atitinka 1 129,80 Eur;

Be to, pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 167 straipsnio 1 dalyje (veika L. Ž. atžvilgiu), ir jam paskirta bausmė – 30 MGL bauda, kas atitinka 1 129,80 Eur;

Be to, pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams;

Be to, pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių;

padaręs nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 60 MGL bauda, kas atitinka 2 259,60 eurų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir sudėjimo būdais, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams ir 90 MGL bauda, kas atitinka 3 389,40 Eur.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams ir 60 MGL bauda, kas atitinka 2 259,60 Eur.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, ir skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL dydžio, kas atitinka 377,60 Eur – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią privaloma sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalies pagrindu, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodinę registraciją policijos įstaigoje – A. K. nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. N. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 167 straipsnio 1 dalyje (veika M. V. atžvilgiu), ir jam paskirta bausmė – 30 MGL bauda, kas atitinka 1 129,80 Eur;

Be to, pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 167 straipsnio 1 dalyje (veika L. Ž. atžvilgiu), ir jam paskirta bausmė – 30 MGL bauda, kas atitinka 1 129,80 Eur;

Be to, pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams;

Be to, pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių;

Be to, pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams;

Be to, pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir sudėjimo būdais, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviem) metams 9 (devyniems) mėnesiams ir 45 MGL bauda, kas atitinka 1 694,70 Eur.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių ir 30 MGL bauda, kas atitinka 1 129,80 Eur.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalies pagrindu į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2016 m. balandžio 27 d. iki 2016 m. balandžio 28 d.

Kardomąsias priemones – periodinę registraciją policijos įstaigoje ir 4 000 Eur užstatą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, 4 000 Eur užstatą grąžinti užstato davėjui A. N..

R. T. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams;

Be to, pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių;

Be to, pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams;

Be to, pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir sudėjimo būdais ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviem) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams ir skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL dydžio, kas atitinka 377,60 Eur – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią privaloma sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalies pagrindu į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2015 m. lapkričio 18 d. iki 2015 m. lapkričio 26 d.

Kardomąją priemonę – 10 000 Eur užstatą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, 10 000 Eur užstatą grąžinti užstato davėjui G. T..

A. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

Be to, pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių;

Be to, pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams;

Be to, pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir sudėjimo būdais ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir tęsti darbą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalies pagrindais į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2016 m. balandžio 27 d. iki 2016 m. gegužės 27 d.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodinę registraciją policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo T. G. civilinis ieškinys tenkintas dalinai ir iš A. K., A. N., R. T. ir A. Z. solidariai priteista 6 000 Eur nusikaltimais padarytos neturtinės žalos nukentėjusiojo naudai.

Priimtas T. G. atsisakymas nuo 1 477,13 Eur civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo T. G. skirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui iš A. K., A. N., R. T. ir A. Z. priteista po 125,34 Eur (iš kiekvieno).

Liudytojo D. B. turėtos kelionės išlaidų atlyginimui ir kaltinamųjų A. K., A. N., R. T. ir A. Z. valstybės naudai priteista po 8,07 Eur (iš kiekvieno).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1. A. K., veikdamas bendrininkų grupėje su A. N. ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, neteisėtai rinko informaciją apie asmens privatų gyvenimą: A. K. su A. N., turėdami tikslą pritvirtinti prie nukentėjusiojo T. G. automobilio Ford Focus vietos nustatymo įrenginį, kad galėtų stebėti jo buvimo vietą, 2015 m. rugsėjo 2 d. A. N. suradus internete skelbimus apie parduodamus vietos nustatymo įrenginius, šių skelbimų nuorodas atsiuntus A. K., ir A. N. davus nurodymą išsiaiškinti, kaip šie įrenginiai veikia bei įsigyti tokį įrenginį, žadant už jį atiduoti pinigus, A. K. 2015 m. rugsėjo 2 d. tarp 18.00-19.00 val. Kaune įsigijo vietos nustatymo įrenginį „TKSTAR“ (GPS), kad jį pritvirtinti ant nukentėjusiojo T. G. naudojamo automobilio Ford Focus, kad žinoti jo judėjimo ir buvimo vietą. Po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, atgabeno šį įrenginį į Vilnių bei perdavė asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta, kad pastarasis pritvirtintų jį prie T. G. naudojamo automobilio Ford Focus, galimai stovinčio (duomenys neskelbtini) netoli namo Nr. (duomenys neskelbtini) ar Nr. (duomenys neskelbtini). Asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, tą pačią dieną tarp 23.22 val. ir 23.37 val., pritvirtino šį įrenginį, leidžiantį nustatyti automobilio ir juo besinaudojančio asmens buvimo vietą, prie automobilio Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovinčio (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio M. V., ir apie tai informavo A. K., kuris paskambinęs į įrenginyje „TKSTAR“ įdėtą SIM kortelę, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), gavo šio įrenginio buvimo vietos koordinates. Po ko jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, informavo A. N. apie pritvirtintą GPS įrenginį ir periodiškai toliau tokiu pačiu būdu pasinaudojant minėtu įrenginiu, gavo automobilio buvimo vietos koordinates, kurias ne mažiau kaip tris kartus persiuntė A. N., bei nuolat informavo A. N. apie automobilio judėjimą, tokiu būdu pasinaudodamas minėtu įrenginiu, A. K. su A. N. ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, rinko informaciją apie privatų M. V. gyvenimą - jo automobilio ir jo paties judėjimą ir buvimo vietą iki 2015 m. rugsėjo 5 d.

1.2. Be to, A. K. ir A. N., veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai rinko informaciją apie asmens privatų gyvenimą: 2015 m. rugsėjo 6 d. nuo 20.00 val. (duomenys neskelbtini), veikdami bendrai, stebėjo namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme esančius asmenis ir automobilius, jų judėjimą, turėdami tikslą prie nukentėjusiojo T. G. naudojamo automobilio Ford Focus pritvirtinti vietos nustatymo įrenginį „TKSTAR“, kad nustatyti jo judėjimo ir buvimo vietą, po ko 2015 m. rugsėjo 7 d. 00 val. 19 min., A. N. pritvirtinus prie minėtame kieme stovėjusio automobilio Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio L. Ž., vietos nustatymo įrenginį „TKSTAR“ ir apie tai informavus A. K., pastarasis paskambinęs į įrenginyje „TKSTAR“ įdėtą SIM kortelę, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), gavo šio įrenginio buvimo vietos koordinates, tokiu būdu pasinaudodamas minėtu įrenginiu, kartu su A. N. rinko informaciją apie privatų L. Ž. gyvenimą - jos automobilio ir jos pačios judėjimą bei buvimo vietą iki 2015 m. rugsėjo 10 d., kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

1.3. Be to, A. K., A. N., R. T. ir A. Z., veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami smurtą atėmė laisvę nukentėjusiajam ir savavaldžiavo panaudodami fizinę ir psichinę prievartą: nuo 2015 m. rugsėjo 9 d. 18.00 val. iki 2015 m. rugsėjo 10 d. 2.30 val., veikdami iš anksto susitarę, įtardami, kad T. G. galėjo pavogti iš A. K. išnuomoto garažo, esančio (duomenys neskelbtini) A. K. ir D. B. priklausančią kompiuterinę įrangą, nesilaikydami įstatymo nustatytos tvarkos, dėl vagystės kreiptis į teisėsaugos institucijas, savavališkai vykdė ginčijamą savo ir D. B. tariamą teisę atgauti iš T. G. tariamai jo pavogtą kompiuterinę įrangą arba iš jo sužinoti, kas šią įrangą pavogė, t. y. A. K. tarp 18.00-19.00 val. susitiko su T. G. prie garažo, esančio (duomenys neskelbtini), tariamai dėl tolimesnes garažo nuomos, tačiau realiai turėdamas tikslą sužinoti T. G. buvimo vietą ir jo naudojamą automobilį, kurio duomenis perdavė toliau pagal susitarimą nusikalstamą veiką ketinantiems tęsti bendrininkams A. N., R. T. ir A. Z.. Po ko A. N., R. T. ir A. Z., automobiliu Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu A. K., pagal iš anksto aptartą susitarimą sekė T. G. vairuojamą automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apie 20.50 val., (duomenys neskelbtini), kelyje Veisiejai – Leipalingis, imituodami eismo įvykį, tyčia atsitrenkė į T. G. vairuojamą automobilį, po ko T. G. sustabdžius automobilį, A. N. ir R. T., dėvėdami kaukes ir turėdami daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, pribėgo ir T. G. vairuojamo automobilio, atidarė jo dureles, ir grasindami panaudoti turimą daiktą, panašų įšaunamąjį ginklą, įrėmė jį T. G. į skruostą bei panaudojo fizinį smurtą, t. y. prispaudė T. G. galvą prie vairo, po ko apvynioję akis ir burną lipnia juosta, ištempė jį iš automobilio, bei paguldę ant žolės surišo kojas, po ko įkišo jį į automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinę, tokiu būdu atėmė jam laisvę. Po to, tęsdami nusikalstamą veiką A. N. su R. T. ir A. Z. bagažinėje vežiojo jį nežinomomis vietomis, kol nenustatytoje vietoje, sustabdę automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ištraukė T. G. iš bagažinės, toliau naudojo fizinį smurtą T. G. atžvilgiu suduodami jam smūgius rankomis ir spardydami kojomis į įvairias kūno vietas, suduodami ne mažiau 8 smūgių į galvos ir kaktos sritį. Po to, stipriau surišę rankas, į burną įdėję audinio gabalą ir aprišę burną, vėl įkišo T. G. į to paties automobilio bagažinę, tokiu būdu toliau atėmę laisvę, nuvežė jį į nežinomą sodybą, kur sodybos ūkiniame pastate, naudodami fizinį smurtą, sudavė ne mažiau kaip 30 smūgių rankomis ir kojomis į šonus bei veidą, daiktu, panašiu į pistoletą, sudavė smūgius į kaktą, peiliu lietė T. G. kūną, įbrėždami dešinę šlaunį, taip bendrai padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą, grasino nupjauti pirštą, kišti vinis į panages ir nušauti, reikalavo prisipažinti iš nuomojamo garažo (duomenys neskelbtini), pavogus aparatūrą arba nurodyti, kas tai padarė, o jam atsakius, kad nežino, ištempė jį iš ūkinio pastato, laikydami už kojų žemyn galva įkišo į šulinio rentinį ir grasino nuskandinti, po ko jam iš baimės melagingai nurodžius, kad žino, kur yra aparatūra, ištraukė jį iš šulinio rentinio, ir pareikalavo, kad aparatūra iki 2015 m. rugsėjo 10 d. pietų būtų grąžinta į tas pačias nuomojamas patalpas (garažą), po ko T. G. pažadėjus įvykdyti reikalavimus, jį nuvežė ties (duomenys neskelbtini), pastatu, kur 2015 m. rugsėjo 10 d. apie 2.30 val., atrišę paleido, tokiu būdu bendrais veiksmais padarė didelės žalos nukentėjusiojo T. G. teisėms ir teisėtiems interesams, nes tokiu būdu jam buvo padarytas sveikatos sutrikdymas, buvo suvaržyta jo laisvė, sukurta bauginanti situacija, dėl ko jis prarado saugumo jausmą.

1.4. Be to, A. N., R. T. ir A. Z., veikdami bendrai, nuo 2015 m. rugsėjo 9 d. 20.50 val. iki 2015 m. rugsėjo 10 d. 2.30 val., atėmę laisvę nukentėjusiajam T. G. ir prieš jo valią atsivežę jį į nežinomą sodybą, kurios tiksli vieta tyrimo metu nenustatyta, kur sodybos ūkiniame pastate, naudodami fizinį smurtą, sudavė ne mažiau kaip 30 smūgių rankomis ir kojomis į šonus bei veidą, daiktu, panašiu į pistoletą, sudavė smūgius į kaktą, peiliu lietė T. G. kūną, įbrėždami dešinę šlaunį, taip bendrai padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą, grasino nupjauti pirštą, kišti vinis į panages, ir nušauti, reikalavo prisipažinti iš nuomojamų patalpų (garažo) (duomenys neskelbtini), pavogus kompiuterinę įrangą arba nurodyti kas tai padarė, o jam atsakius, kad nežino, ištempė jį iš ūkinio pastato, laikydami už kojų žemyn galva įkišo į šulinio rentinį ir grasino nuskandinti, po ko jam iš baimės melagingai nurodžius, kad žino kur yra kompiuterinė įranga, ištraukė jį iš šulinio rentinio, ir pareikalavo iki 2015 m. rugsėjo 10 d. pietų grąžinti minėtą įrangą į tas pačias nuomojamas patalpas (garažą) ir peržengdami susitarimo su A. K. ribas, panaudodami psichinę prievartą ir pasinaudodami T. G. įbauginimu dėl panaudoto fizinio smurto ir grasinimų, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai A. N. ir kartu veikiančių R. T. ir A. Z. naudai pareikalavo papildomai sumokėti 3 000 eurų, po ko T. G. dėl įbauginimo pažadėjus įvykdyti reikalavimus, nuvežė jį ties (duomenys neskelbtini) pastatu ir 2015 m. rugsėjo 10 d. apie 2.30 val., atrišę paleido.

1.5. Be to, A. N., R. T. ir A. Z., veikdami bendrai, 2015 m. rugsėjo 9 d. apie 20.50 val., (duomenys neskelbtini), kelyje Veisiejai – Leipalingis, ištraukę nukentėjusįjį T. G. iš jo vairuojamo automobilio Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė jam nuo galvos 50 eurų vertės akinius nuo saulės, nusegė 100 eurų vertės rankinį laikrodį, po ko automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje atvežus į nežinomą vietą ir ištraukos jį iš bagažinės, jį apieškojo ir radę ištraukė iš jo kišenės 50 eurų vertės piniginę, kurioje buvo 50 eurų, vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, banko „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelė ir kodų kortelė, (duomenys neskelbtini) banko kortelė, (duomenys neskelbtini) sveikatos draudimo kortelė, nuolaidų kortelės, neturintys materialinės vertės, ir atėmė iš T. G. 300 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną Iphone 4S su SIM kortele, tokiu būdu bendrais veiksmais atvirai pagrobė svetimą - T. G. priklausantį 550 eurų vertės turtą.

1.6. Be to, A. K., neturėdamas teisėto pagrindo gabeno ir laikė fizinių asmenų dokumentus: tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. rugsėjo 10 d., tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo ir bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo laikė penkis svetimus fizinių asmenų dokumentus, o būtent: Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2009 m. gegužės 27 d. D. Z.; asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2012 m. spalio 9 d. J. S.; asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2011 m. liepos 12 d. R. N.; asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2012 m. liepos 10 d. T. V.; vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. V., kol 2015 m. rugsėjo 10 d. 12.15 val., šiuos fizinių asmenų asmens dokumentus kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

1. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 12 d. apkaltinamajame nuosprendyje konstatavo, kad, nuteistiesiems visiškai pripažinus kaltę pagal visus kaltinimus ir ištyrus įrodymus, byloje surinktų įrodymų pakanka nuteistųjų A. K., A. N., R. T., A. Z. kaltei pagrįsti. Kaltinamųjų: A. K. pagal BK 167 straipsnio 1 dalį, BK 167 straipsnio 1 dalį, BK 294 straipsnio 2 dalį, BK 146 straipsnio 2 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį, A. N. pagal BK 167 straipsnio 1 dalį, BK 167 straipsnio 1 dalį, BK 294 straipsnio 2 dalį, BK 146 straipsnio 2 dalį, BK 181 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 1 dalį, R. T. pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, BK 146 straipsnio 2 dalį, BK 181 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 1 dalį, A. Z. pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, BK 146 straipsnio 2 dalį, BK 181 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 1 dalį veiksmai tinkamai bei pagrįstai kvalifikuoti pagal minėtus straipsnius, jiems paskirtos bausmės, prisipažinus dėl inkriminuojamų nusikaltimų ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, pagrįstai sumažintos vienu trečdaliu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu. Jiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsniu buvo atidėtas.

3.2. Skundo autorė nurodo, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybę, priteisdamas 8 000 Eur neturtinę žalą iš visų keturių nuteistųjų, nežiūrint į tai, kad A. K. buvo šių nusikalstamų veikų organizatorius, tačiau jis nedalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 181 straipsnio 1 dalyje, kas leidžia manyti, kad teismas neturtinės žalos už šių nusikalstamų veikų padarymą nepriteisė, nors nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą dėl šių nusikalstamų veikų, o padarytą žalą turi atlyginti žalą padarę asmenys – A. N., R. T. ir A. Z..

4. Nuteistasis R. T. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nukentėjusiojo T. G. atstovės N. Grubliauskienės apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio atmesti.

5.2. Nuteistasis teigia, kad jeigu turėtų pakankamai pajamų, nukentėjusiajam neturtinę žalą jau būtų atlyginęs. Bei pažymi, jog nebuvo šio nusikaltimo iniciatorius, kad buvo suklaidintas A. K., dėl to nuteistojo padaryti veiksmai buvo neapgalvoti, spontaniški, nusikaltimo padarymui įtakos turėjo nedidelė gyvenimiška patirtis. Visi šie duomenys patvirtina, kad teismas nukentėjusiajam priteisdamas būtent tokio dydžio neturtinę žalą, atsižvelgė į byloje esančius duomenis, analizavo teismų praktiką tos pačios kategorijos bylose ir tinkamai individualizavo žalos dydį.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiojo gynėja N. Grubliauskienė prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė G. Večerinskienė, gynėjas Redas Bradūnas, gynėjas Bronius Varsackis ir gynėjas Vincas Pacevičius prašė apeliacinį skundą atmesti.

6. Nukentėjusiojo T. G. atstovės advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinis skundas atmestamas.

7. Apeliaciniuose skunduose neginčijama R. T., A. N., A. Z. A. K. kaltė dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikacijos, skunde keliamas tik civilinio ieškinio priteisimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik apeliacinio skundo ribose.

Dėl neturtinės žalos

8. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

9. Pagal Lietuvos Respublikos (toliau – CK) 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, CK 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015). Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė – neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje sukurtu precedentu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Šis reikalavimas kildinamas iš teismo precedento esmės – stare decisis principo, grindžiamo teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje sukurtas teismo precedentas (auctoritas rerum similiter judicatum) (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl neteisėto asmens laisvės atėmimo, neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimo rinkimo, turto prievartavimo, savavaldžiavimo, kai asmeniui nežymiai sutrikdyta sveikata priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

10. Kaip minėta aukščiau asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Jeigu kaltė pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą asmeniui, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

11. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistieji veikdami bendrininkų grupėje savavaldžiaudami nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, atėmė laisvę nukentėjusiajam, pasisavino pastarojo turtą. Nagrinėjamu atveju nekyla menkiausios abejonės, kad nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą dėl jo atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų. Tuo pagrindu nukentėjusysis T. G. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį (t. 10, b. l. 124–135), kuriuo prašė iš nusikalstamą veiką padariusiu asmenų nukentėjusiojo atžvilgiu priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos. Apylinkės teismas solidariai iš kaltinamųjų priteisė 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurios dalį – 2 000 Eur nuteistieji atlygino dar baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, dėl ko nukentėjusiojo T. G. naudai apylinkės teismas solidariai priteisė 6 000 Eur dydžio nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiajam nustatytos neturtinės žalos dydžiu. Matyti, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiajam 8 000 Eur neturtinės žalos atsižvelgė, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pasekmes - kaltinamieji bendrais veiksmais nukentėjusiojo atžvilgiu padarė du nesunkius ir keturis apysunkius nusikaltimus, visi nusikaltimai tyčiniai. Buvo siekiama rinkti informaciją apie nukentėjusiojo T. G. buvimo vietą, jis buvo sekamas fiziškai. Nukentėjusysis buvo jėga ištrauktas iš automobilio ir atvirai pagrobtas jo 550 Eur. vertės turtas. Jam buvo atimta laisvė, buvo nuvežtas į jam nežinomą sodybą, kurioje buvo suduota ne mažiau kaip 30 smūgių rankomis ir kojomis į šonus bei veidą, pistoletu suduotas smūgis į kaktą, peiliu liestas nukentėjusiojo kūnas, padarytas įbrėžimas šlaunyje. Grasinta nupjauti pirštą, kišti į panages vinis, nušauti. Nukentėjusysis žemyn galva buvo įkištas į šulinio rentinį, grasinta jį nuskandinti. T. G. bendrais kaltinamųjų veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajam nebuvo nustatyti jokie ilgalaikiai, liekamieji padariniai nukentėjusiojo sveikatai. Neabejojama, kad nukentėjusysis be patirtų fizinių sužalojimų, patyrė didelį stresą bei išgyvenimus, buvo pažemintas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų apie galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kitose srityse). Pastebėjo, kad T. G. yra jauno, darbingo amžiaus (34 metų), padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas jokios neigiamos įtakos jo darbingumo lygiui neturėjo. Įvertino tai, kad kaltinamieji sumokėjo po 500 Eur. nukentėjusiajam neturtinei žalai atlyginti. Tai rodo, kad apylinkės teismas objektyviai įvertino byloje esančių aplinkybių visumą, neišskirdamas nė vienos iš jų ir remdamasis teismų praktika sprendė, kad kaltinamieji privalo nukentėjusiajam solidariai atlyginti dar 6000 eurų neturtinės žalos.

Motyvuojamoji dalis

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad analogiškų situacijų kaip nagrinėjamoje byloje pasitaiko retai, tačiau savo pobūdžiu panašiose baudžiamosiose bylose, kai nukentėjusiajam yra neteisėtai atimta laisvė bei sutrikdyta jo sveikata, panaudojant fizinį smurtą, teismai priteisia didesnį neturtinės žalos atlyginimą tais atvejais, kai sukeltos pasekmės yra sunkesnės- sunkus sveikatos sutrikdymo mastas ir netenkama darbingumo. Nagrinėjamu atveju T. G. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris jokios neigiamos įtakos jo darbingumo lygiui neturėjo. Sutinkama, jog dėl sužalojimo nukentėjusysis neišvengiamai turėjo nepatogumų, tačiau dėl sveikatos būklės jis liko toks pats darbingas kaip anksčiau. Savo pobūdžiu panašioje byloje Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu priimtu 2019 m. sausio 18 d. baudžiamojoje byloje teisminio proceso Nr. 1-01-1-51203-2017-4 nukentėjusiajam patyrusiam psichologinį ir fizinį smurtą, grasinant ginklu, reikalaujant sumokėti 10 000 eurų išpirką ir pagrobiant turtą- automobilį, padarant nežymų sveikatos sutrikdymą iš bendrininkų solidariai nukentėjusiojo naudai buvo priteista 2000 eurų neturtinės žalos (ši byla buvo išnagrinėta apeliacine tvarka LApT nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-216-449/2019). Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu iš keturių nuteistųjų solidariai nukentėjusiojo naudai buvo priteista 2000 neturtinės žalos atlyginimo. 2019 m. balandžio 29 d. apeliacinio teismo nuosprendžiu byloje Nr. 1A-34-495/2019 ši priteista neturtinė žala pripažinta adekvačia patirtiems nukentėjusiojo išgyvenimams. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-213-491/2017 nukentėjusiajam patyrusiam nesunkų sveikatos sutrikdymą, kuriam buvo atimta laisvė, teismas priteisė iš kaltinamųjų 6000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Taigi kaip rodo teismų praktika nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis pagal formuojamą teismų praktiką nėra per mažas, jis yra adekvatus nukentėjusiojo patirtiems išgyvenimams.

13. Teisėjų kolegija su nukentėjusiojo atstovės N. Grubliauskienės skundo argumentu, jog nukentėjusysis turėjo kontraktą ir turėjo išvykti į (duomenys neskelbtini), o neišvyko būtent dėl jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo ir patirtų išgyvenimų, nesutinka, jį atmeta kaip nepagrįstą, nes jis prieštarauja byloje surinktų duomenų visumai. Kaip matyti iš byloje esančios pažymos išduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019m. birželio 13 d., kuri teismui buvo pateikta 2019 m. liepos 3 d., nukentėjusysis į (duomenys neskelbtini) neišvyko dėl to, kad jis turėjo dalyvauti teismo procese, kurio posėdžiai buvo atidedami. Jis turėjo išvykti 2019m. gegužės 15 d. Pirmos instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad šioms aplinkybėms pagrįsti nėra pateikta jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų. Su tokia išvada sutiktina, nes jeigu nukentėjusysis buvo sudaręs kontraktą su (duomenys neskelbtini) kompanija „(duomenys neskelbtini)“ kordinatoriaus pareigoms užimti, tai privalėjo pateikti šį kontraktą ( jo patvirtintą nuorašą) šioms aplinkybėms patvirtinti, o ne grįsti savo teiginius trečio asmens ( kurio ryšys su kontraktą akceptavusiomis šalimis) nėra nustatytas (t.29, b.l. 13). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nukentėjusysis buvo atstovaujamas profesionalaus advokato, todėl jo teisė buvo rinktis ar vykdyti kontraktą, ar betarpiškai dalyvauti posėdžiuose. Nukentėjusiojo dalyvavimas teismo posėdžiuose nėra privalomas.

14. Neteisi skundo autorė teigdama, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino aplinkybę, priteisdamas 8 000 Eur neturtinę žalą iš visų keturių nuteistųjų, nežiūrint į tai, kad A. K. buvo šių nusikalstamų veikų organizatorius, tačiau jis nedalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 181 straipsnio 1 dalyje. Jos manymu, teismas neturtinės žalos už šių nusikalstamų veikų padarymą nepriteisė, nors nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą dėl šių nusikalstamų veikų, o padarytą žalą turi atlyginti žalą padarę asmenys – A. N., R. T. ir A. Z.. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.279 straipsnis numato atsakomybę už kelių asmenų bendrai padarytą žalą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Byloje yra nustatyta, jog nusikalstamas veikas nukentėjusiojo T. G. atžvilgiu nuteistieji A. K., A. N., R. T. ir A. Z. padarė bendrais veiksmais veikdami bendrininkų grupėje. Nukentėjusiojo patirta ir teismo įvertinta neturtinė žala atsirado kaip visų nusikalstamų veiksmų prieš nukentėjusįjį rezultatas. Apylinkės teismas spręsdamas solidariosios atsakomybės klausimą, vadovavosi minimu straipsniu ir padarė teisingą išvadą, jog šiuo atveju solidarioji atsakomybė turi būti taikoma todėl, kad žala atsirado tik kaip visų veikusiųjų asmenų veiksmų padarinys ir ji yra nedaloma. Pažymima, jog CK 6.279 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas. Tačiau tai galėtų būti daroma tik pagal bendraskolininkio pareikštą ieškinį civilinio proceso tvarka (CK 6.280 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą solidariai iš visų nuteistųjų yra pagrįstas ir teisėtas.

15. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į BK 167, BK 146, BK 302, BK 294, BK 181 ir BK 178 straipsnių saugomų vertybių svarbą, teisingai įvertino nuteistųjų nusikalstamų veikų padarinius, nukentėjusiojo T. G. interesus, tinkamai taikė įstatyme įtvirtintus neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

16. Kauno apygardos teisme 2019 m. gruodžio 3 d. iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus gauta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Joje nurodoma, kad nukentėjusiajam T. G. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos sudaro 97,50 Eur.

17. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Šios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016 ir kt.).

18. Apeliacine tvarka byla nagrinėta pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovo apeliacinį skundą, kuris atmetamas, dėl to nėra teisinio pagrindo priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

19. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė byloje pareikšto civilinio ieškinio klausimus, todėl keisti skundžiamą nuosprendį nukentėjusiojo T. G. atstovės N. Grubliauskienės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo T. G. atstovės advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.