Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2023-05-23 · Baudžiamoji byla Nr. T-271-482/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-23
Bylos Nr.
T-271-482/2023
Teisminio proceso Nr.
1-40-1-00096-2012-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aksinija Žemantauskienė
Nuteistasis
J. M.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-271-482/2023
Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00096-2012-1Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. gegužės 23 d.Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam J. M. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2023 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. RV-20-3122 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta nuteistajam J. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą, atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu skatintas 4 kartus, dalyvavo įvairiose iniciatyvose, pozityvaus užimtumo priemonėse ir socialinės reabilitacijos programose. Bausmės atlikimo metu nebaustas administracine tvarka. 2022 - 2023 m. mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, pamokas lanko. Bausmės atlikimo metu įgijo profesines kvalifikacijas: suvirintojo, siuvėjo, elektros įrengimų remontininko, ožinių ir tiltinių kranų mašinisto, apdailininko. Problemų, susijusių su skaitymu, rašymu, skaičiavimu, neturi. Nuteistasis dirbęs legaliai, dažniausiai suvirintojų, šaltkalviu. „Sodra“ duomenimis bendrai skaičiuojama apie 5 metus oficialios darbinės patirties. Pirmos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu dirbo šaltkalviu-suvirintoju. Dabartinės bausmės atlikimo metu dirbo (duomenys neskelbtini) siuvėju ir suvirintoju, tačiau dėl sveikatos problemų (serga tuberkulioze) toliau negalėjo užsiimti darbine veikla. Paleistas lygtinai iš kalėjimo būtų įdarbintas (duomenys neskelbtini). Nuteistasis laisvėje pragyveno iš darbo užmokesčio. Komisijos teigimu, atsižvelgus į nuteistojo kriminalinę ir administracinių teisės pažeidimų istoriją, galima teigti, kad nuteistasis pajamų iš nusikalstamos veikos neturėjo. Komisijai pristatomas 5-ą kartą. Paskutinį kartą Komisija nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija rekomendavo šias socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones iki sekančio svarstymo: tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos pataisos planą; gerai elgtis, nepažeidinėti režimo reikalavimų; dalyvauti „Pykčio valdymas“ programoje. Nuteistasis tęsė pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos pataisos planą, elgėsi gerai, nepažeidė režimo reikalavimų. Nuteistasis nuo 2023 m. sausio 26d. dalyvauja „Pykčio valdymas“ programoje, lankėsi 3 užsiėmimuose, dar likę 2 užsiėmimai. Išskirti šie veiksniai, mažinantys nusikalstamo elgesio rizikos valdymą - apsauginiai veiksniai: formaliai patvirtino įsidarbinimo galimybes laisvėje (pateikta įmonės pažyma dėl įdarbinimo); ryšiai (palaiko ryšius su artimaisiais). Bausmę kalėjime atlieka pirmą kartą. Komisijos teigimu, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra geras, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuobaudos negaliojančios, bausmės atlikimo metu įgijo keletą profesinių kvalifikacijų, mokosi suaugusių mokymo centre, vykdo individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones, neturi patvarkymų dėl skolos išieškojimo, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleisti iš pataisos namų.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras nustatytu terminu atsiliepimo byloje nepateikė.

Nutarimas netvirtintinas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad J. M., teistas 2013 m. balandžio 26 d. Šiaulių apygardos teismas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jam paskirta bausmė 12 metų laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 10 mėnesių 19 dienų.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis teistas 2 kartus. Pirmą kartą nuteistas teisme pilnametis, būdamas 24 metų amžiaus. Laisvės atėmimo bausmę atlieka 2-ą kartą. Nuteistajam vieną kartą buvo pritaikytas amnestijos įstatymas, trečdaliu sumažintas laisvės atėmimo bausmės laikas. Vieną kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, lygtinio paleidimo sąlygų nuteistasis nepažeidė. Nuteistajam yra būdingas nusikalstamo elgesio modelis - nusikaltimai žmogaus gyvybei (du kartus teistas už nužudymą). Nuteistasis yra baustas administracinėmis baudomis už padarytus administracinius teisės pažeidimus. Administraciniai teisės pažeidimai dažniausiai buvo padaryti nuteistajam esant neblaiviam. ANR duomenis nuteistasis 2003 - 2012 m. laikotarpyje yra padaręs mažiausiai 30 administracinių teisės pažeidimų. Alkoholio vartojimas ir elgesys, esant neblaiviam, buvo pagrindinė administracinių teisės pažeidimų padarymo priežastis (beveik visi teisės pažeidimai susiję su alkoholio vartojimu). Nuteistasis nurodė, kad turi finansinių skolų antstoliams, bet negalėjo tiksliai įvardinti, už ką. 2023 m. kovo 29 d. Kalėjimų departamento finansų skyriaus pažymos (reg. Nr. LV-15540) duomenimis, laisvės atėmimo vietos įstaigoje yra gauti 3 vykdomieji patvarkymai iš antstolio dėl skolos išieškojimo. Ieškinių suma - 1467,39 eurai, sumokėta suma - 23,88 eurai. Nuteistasis šiuo metu nedirba, neturi pajamų šaltinio ir yra priklausomas nuo kitų finansinės paramos. Nuteistasis nurodęs, kad jį finansiškai remia brolis, buvęs darbdavys ir kiti tretieji asmenys. Nuteistasis savanoriškai turimų finansinių įsipareigojimų nevykdė. Nuteistasis savo nusikalstamo elgesio priežasčių nenurodė, kalbėjo apie paskutinį nusikaltimą, kurį, pasak nuteistojo, įvykdė, gindamas kitus asmenis, pats besigindamas ir šiek tiek viršydamas savigynos ribas. Be to, nurodė, kad nesusitvardė, buvo blaivus ir tik po nusikaltimo įvykdymo pradėjo vartoti alkoholį, kad nusiramintų. Nuteistasis, kalbėdamas apie 1-ą savo nusikaltimą, teigė, kad neprisimena, ar nusikaltimo įvykdymo metu buvo blaivus, ar ne, bet mano, kad buvo blaivus. Taip pat nurodė, kad gynė savo motiną, todėl ir padarė nusikalstamą veiką, už kurios padarymą buvo pirmą kartą nuteistas. Atsižvelgus į teisminiuose dokumentuose esančią informaciją, galima teigti, kad prieš įvykdant paskutinį nusikaltimą, už kurį nuteistasis dabar atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis gyveno asocialiai, girtavo. Pokalbio metu bendrauja noriai, kalba daug, linkęs išsikalbėti, gana atviras, siekia sudaryti pozityvaus teigiamo žmogaus įvaizdį, neigiamas savybes ir aplinkybes linkęs minimalizuoti, nuneigti, išryškindamas gerąsias. Kalėjime turėjęs emocinio nestabilumo epizodų. Kalėjime lankęsis pas psichologus, psichiatrą, vartojęs raminamuosius vaistus. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją bei asmenybines savybes, galima teigti, kad nuteistasis yra gana ūmaus būdo, nesunkiai išprovokuoja konfliktus (šiuo metu neigia tokią savybę), jų metu linkęs naudoti smurtą. Bausmės atlikimo metu taip pat pasireiškė nuteistojo negebėjimo savęs valdyti epizodai (sugadino įstaigos turtą, smurtavo prieš kitą nuteistąjį, grubus elgesys prieš pareigūnus). Nuteistasis yra impulsyvus, savitvarda silpna, tai ypač išryškėja, apsvaigus nuo alkoholio. Pagal išsakytus teiginius nuteistasis piktnaudžiavimo alkoholiu problemos savo elgesyje ir nusikaltimuose neįžvelgia. Bausmės atlikimo metu nuteistojo požiūrį į priežiūrą ir apribojimus galima laikyti nepalankiu, nes bausmės atlikimo metu už režimo reikalavimų nesilaikymą (nurodymų nevykdymas, draudžiamų daiktų turėjimas ir kt.) baustas drausminėmis nuobaudomis. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, atsižvelgus į Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas asmenines nuteistojo savybes, jo elgesį bausmės atlikimo metu, negalima vienareikšmiškai teigti, kad asmuo jau yra pasiruošęs būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Analizuojamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už itin sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą. Nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo, nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama. Be to, nuteistasis jau antrą kartą teistas už nužudymą. Tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, rodo nuteistojo didesnį pavojingumą ir tuo pačiu suponuoją pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi.

Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistasis anksčiau teistas vieną kartą, laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Dabartiniam teisės pažeidimui yra būdingas nusikaltimų modelis - nusikaltimai žmogaus gyvybei. Bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo baustas drausmine tvarka 15 kartų, šiuo metu nuobaudos yra negaliojančios. Paskutinė nuobauda skirta 2020 m. kovo 5 d. Nuteistojo daromi pažeidimai yra grubūs, tokie kaip smurto panaudojimas prieš kitą nuteistąjį, nurodymų nevykdymas, turto sugadinimas, draudžiamų daiktų turėjimas, grubus elgesys, vidaus tvarkos taikylių pažeidimas. Be to, 4 kartus fiksuoti režimo reikalavimų pažeidimai, už kuriuos nuobaudos skirtos nebuvo, apsiribota pokalbiu. Paskutinis pažeidimas fiksuotas 2021 m. liepos 8 d. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Visi šie nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys teismui leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra. Šiame kontekste toks nuteistojo elgesys neabejotinai atskleidžia netinkamą jo požiūrį į paskirtą bausmę bei jos vykdymą ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto taikymo efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.

Kaip minėta, asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų, nenusikals, ir gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad 2023 m. balandžio 4 d. nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką buvo nustatyta vidutinė. Pažymėtina, kad pirmojo vertinimo metu 2020 m. rugpjūčio 11 d. buvo nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika taip pat vidutinė. Nuteistasis per ilgą bausmės atlikimo laiką nesugebėjo maksimaliai sumažinti jam nustatyto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos iki žemos, kas vertinama neigiamai ir kelia pagrįstas abejones, jog nuteistąjį šiuo metu paleidus lygtinai, jis daugiau nenusikals ir laikysis įstatymų reikalavimų.

Svarbu paminėti, kad išlieka 9 nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai – būdingas nusikalstamo elgesio modelis; gyvenimo sąlygos (neturi patvirtinto adreso, kur gyvens paleistas iš kalėjimo); nuostatos į darbą ir darbinės patirties stygius laisvėje (atsižvelgus į nuteistojo amžių, turima legali darbinė patirtis yra maža); lėšų tvarkymas ir pajamos (turi skolų antstoliams, priklausomas nuo kitų finansinės paramos); gyvenimo stilius ir draugai (asocialus gyvenimo būdas, girtavimas skatino nusikalstamą elgesį); piktnaudžiavimas alkoholiu (administraciniai ir baudžiamieji teisės pažeidimai, susiję su piktnaudžiavimu alkoholiu); emocinė gerovė (save žalojęs, manipuliavęs savižudybe, turėjęs galvos traumą); mąstymas ir elgesys (nepasimoko iš praeities klaidų, jas kartoja, pasireiškęs impulsyvus, agresyvus, savitvarda nepasižymintis elgesys); nuostatos (pasireiškęs nepalankus požiūris į priežiūrą ir apribojimus). Iš nustatytų nusikalstamo elgesio riziką didinančių kriminogeninių veiksnių tik vienas - būdingas nusikalstamo elgesio modelis, veiksnys yra statinis, visi likusieji 8 yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo tinkamu elgesiu gali sumažinti. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.

Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 10 mėnesių ir 19 dienų. Įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismas konstatuoja, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo asmenybės korekcija pataisos proceso metu nėra pakankama. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu, vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadą, kad nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam netvirtinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2023 m. balandžio 20 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimą Nr. RV-20-3122 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam J. M..

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo ( kopijos) gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Aksinija Žemantauskienė