Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022-04-04 · Civilinė byla Nr. e2A-185-524/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2021-05-13Klaipėdos apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-10-25Klaipėdos apylinkės teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2022-04-04Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-04
Bylos Nr.
e2A-185-524/2022
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00157-2021-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
Ieškovas
V. P., J. P.
Atsakovas
L. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-185-524/2022Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00157-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.8.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. P. ir J. P. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. P. ir J. P. ieškinį atsakovei L. M. dėl baudos už sutarties nevykdymą, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai V. P. ir J. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei L. M. prašydami priteisti iš atsakovės 10 000 Eur dydžio baudą, penkių procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai tiek ieškinyje, tiek dublike nurodė, kad su atsakove 2019 m. vasario 12 d. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo preliminariąją sutartį (toliau – ir Sutartis) dėl pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies 43,1 kv. m bendrojo ploto, žymimos 2-4, 2-3, 2-5 patalpų indeksais, sandėliuko, žemės sklypo dalies bei automobilio stovėjimo vietos uždarame kieme (parkavimo vietos) adresu (duomenys neskelbtini), perleidimo ieškovų nuosavybėn. 2019 m. vasario 16 d. ieškovai su atsakove sudarė buto priėmimo–perdavimo aktą, kuriuo ieškovams perduotas butas Nr. 5, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovai, vykdydami savo įsipareigojimus, nustatytus sutarties 3 punkte, sumokėjo atsakovei 10 000 Eur avansą už turtą pagal sutartį. Sutarties 6 punktu atsakovė įsipareigojo iki 2019 m. gegužės 17 d. užbaigti namo statybą 100 procentų (perduoti namą vertinti (t. y. pripažinti pastatą 100 procentų užbaigtą)). Tuo pačiu Sutarties punktu atsakovė įsipareigojo gauti visus dokumentus, reikalingus turto pardavimui. Sutarties 11 punktu šalys įsipareigojo pasirašyti notaro patvirtintą turto pirkimo–pardavimo sutartį po to, kai namo statyba bus užbaigta 100 procentų. Tačiau 2019 m. balandžio mėn. atsakovė informavo ieškovus, kad pastato statybos užbaigimo procedūrų iki sutartyje nustatyto termino atsakovė užbaigti nespės, ir, užuot bendradarbiavusi su ieškovais (informavusi apie realias kliūtis dėl statybos akto užbaigimo gavimo, pradėjusi derybas dėl termino pratęsimo ir pan.), atsakovė pradėjo primygtinai raginti ieškovus pasirašyti notaro patvirtintą turto pirkimo–pardavimo sutartį ir sumokėti visą kainą už turtą, numatytą sutartyje, neužbaigus pastato statybos 100 procentų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovams pastato statybos užbaigimas buvo labai svarbi aplinkybė, ieškovai nesutiko įsigyti turto, nesant įvykdytai tokiai svarbiai sąlygai – užbaigtai pastato statybai. Esant tokiai situacijai – neužbaigtai pastato statybai, ieškovai siekė situaciją spręsti taikiai, abipusiai naudingu būdu – siūlė atsakovei pratęsti sutarties terminą iki pastato statybos užbaigimo ar atsiskaityti po pastato statybos užbaigimo, sandorio metu sumokant 62 procentus kainos (t. y. tokią kainos procentinę išraišką, kiek yra įregistruotas VĮ Registrų centre pastato baigtumas), tačiau atsakovė nesutiko. Atsakovė pasiūlė atidėti tik 2 000 Eur sumos mokėjimą iki jos įsipareigojimų įvykdymo (kurių įvykdymo terminas būtų neapibrėžtas laike). Suprantama, kad ieškovų tokia padėtis netenkino ir jie nesutiko sudaryti turto pagrindinės sutarties, esant neįvykdytai tokiai svarbiai sąlygai.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepimu bei tripliku prašė ieškinį atmesti ir taikyti ieškinio senatį, o teismui nutarus netaikyti ieškinio senaties – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovė nurodė, kad turto įregistravimui 100 procentų baigtumu terminas nebuvo apibrėžtas nei konkrečia data, nei įvykiu. Pagrindiniam sandoriui sudaryti reikalingų dokumentų parengimui terminas konkrečia data Sutarties 11 punkte taip pat nebuvo apibrėžtas. Terminas konkrečia data nenustatytas, bet nustatyta sąlyga ir ją reikėtų vertinti kaip atidedamąją, kurią pažeidė būtent ieškovai nepagrįstai nutraukdami sutartį. Turtas 100 procentų baigtumu turėjo būti įregistruotas ne vėliau kaip per Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.165 straipsnio 3 dalies nustatytą terminą (vienus metus), t. y. iki 2020 m. vasario 11 d. Sutarties 6 punkte nurodytas terminas buvo tik tarpinis terminas, t. y. Sutarties 11 punkte nurodytas pastato įregistravimo 100 procentų baigtumu įvykis apima Sutarties 6 punkte nurodytą tarpinį terminą. Ieškovai iš karto po avanso sumokėjimo apsigyveno name, todėl akivaizdu, kad Sutarties 6 punkte nurodytas tarpinis terminas nebuvo esminė sąlyga. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog turtas 2019 m. rugsėjo 5 d. buvo įregistruotas 100 procentų baigtumu, nesibaigus minėtam terminui, o ieškovai atsisakė sutarties 2019 m. balandžio 30 d., t. y. iki pagrindinės sutarties sudarymo termino pabaigos. Tai parodo, kad ieškovai nebuvo suinteresuoti pagrindinės sutarties sudarymu ir tai yra jų kaltė. Faktinės aplinkybės rodo, kad atsakovė buvo pasirengusi įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, nes net ir kilus nesutarimui dėl pardavimo kainos mažinimo, atsakovė toliau tęsė pastato perdavimo ir įregistravo procedūras ir jas įvykdė 2019 m. rugsėjo 5 d., t. y. nepažeisdama Sutarties 11 punkte įvykiu apibrėžtą ir CK 6.165 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą. Ieškovai dėl savo kaltės nepagrįstai atsisakė pagrindinės sutarties sudarymo. Ieškovai reikalavimui dėl netesybų priteisimo praleido sutrumpintą ieškinio senaties terminą be jokių svarbių priežasčių. Tai, kad ieškovai pasirinko netinkamą tariamai pažeistų savo teisių gynimo būdą, t. y. kad, 2019 m. liepos 5 d. pareikšdami ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-169-588/2020, nereikalavo baudos, nesudaro pagrindo tokią priežastį laikyti svarbia ieškinio senaties termino praleidimo priežastimi, nes ieškovai buvo visuomet atstovaujami profesionalių teisininkų. Atsakovė nesutinka su ieškovų dėstoma pozicija dėl prejudicinių faktų civilinėje byloje Nr. e2-169-588/2020, nes joje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl netesybų priteisimo, o ginčas buvo kilęs, ar atsakovė ieškovams yra grąžinusi avansą ar ne. Šioje byloje yra visai kito pobūdžio ginčas (dalykas iš esmės skiriasi), todėl ieškovai nėra atleistini nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje nurodytos įrodinėjimo pareigos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Plungės apylinkės teismas 2021 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei 2 638 Eur bylinėjimosi išlaidas iš ieškovų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 1 319 Eur.

6. Teismas nustatė, kad Plungės apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-169-588/2020 tenkino ieškovų V. P. bei J. P. ieškinį iš dalies – priteisė ieškovams 5 000 Eur avansą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartimi sprendimas pakeistas – ieškinys atmestas, iš ieškovų atsakovei priteistos jos bylinėjimosi išlaidos. Priešingai, nei teigia ieškovai, remtis toje civilinėje byloje apeliacinės instancijos teismo pakeistu sprendimu nustatytais faktais bei padarytomis išvadomis nėra jokio teisinio pagrindo, nes jokių teisiškai šiai bylai reikšmingų aplinkybių nepatvirtina. Kadangi šioje byloje ieškovai reiškia naują reikalavimą dėl netesybų, tai skirtingai nei teigia ieškovai, privalo įrodinėti savo reikalavimo pagrįstumą ir netesybų (baudos) taikymo sąlygas (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Analizuodamas Sutarties 6 ir 11 punktų tekstą, vertindamas visą Sutarties tekstą sistemiškai, nesuabsoliutindamas lingvistinio aiškinimo metodo, teismas nusprendė, jog šalys Sutartimi nebuvo susitarusios dėl konkretaus termino, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis; nenumatė, kad atsakovei praleidus Sutarties 6 punkte nurodytą terminą, pasibaigtų šalių pareiga sudaryti pagrindinę sutartį, todėl vertintina, kad Sutartyje nebuvo numatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti ir pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta per vienus metus nuo Sutarties sudarymo, t. y. iki 2020 m. vasario 12 d. Priešingai, nei teigia, ieškovai, atsakovė ikisutartiniuose santykiuose veikė sąžiningai ir aktyviai siekė sudaryti pagrindinę sutartį, o vien tik procedūrinio termino, numatyto Sutarties 6 punkte, praleidimas nebuvo priežastimi nesudaryti pagrindinės sutarties. Ieškovai, reikalaudami susigrąžinti pinigines sumas pagal Sutartį, nepagrįstai 2019 m. balandžio 30 d. inicijavo Sutarties vienašališką nutraukimą, nes dar nebuvo pasibaigęs nei terminas, numatytas Sutarties 6 punkte, nei pagrindinės sutarties sudarymo terminas, kuris suėjo 2020 m. vasario 12 d. Todėl darytina išvada, kad patys ieškovai nepagrįstai nutraukė Sutartį prieš terminą, veikė nesąžiningai. Atsakovė įvykdė Sutarties sąlygas, 2019 m. rugsėjo 5 d. įregistravo pastatą 100 procentų baigtumu ir galėjo su ieškovais sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau ieškovai nepagrįstai atsisakė pagrindinės sutarties sudarymo. Vien ta aplinkybė, jog atsakovė geranoriškai grąžino avansą ieškovams po to, kai ieškovai jai nurodė sumokėti jiems pagal sutartį priklausančias sumas, teismo vertinimu, neteikia pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė pripažino esanti kalta dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Priešingai, ši aplinkybė kaip tik patvirtina tai, kad atsakovė elgėsi sąžiningai, nevengė bendradarbiavimo su ieškovais ir įvykdė ieškovų reikalavimą, o šį reikalavimą grąžinti pinigines sumas pagal Sutartį (avansą) ji vertino, kaip ieškovų atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį.

7. Teismas nurodė, kad sąlyga, kuri, ieškovų teigimu, buvo reikšminga jiems pagrindinės sutarties sudarymui, t. y. pastato baigtumas 100 procentų, buvo įgyvendinta dar iki 2020 m. vasario 12 d. Be to, taip pat pažymėtina, kad ieškovai iš karto po avanso sumokėjimo apsigyveno ketinamame pirkti turte, tai leidžia teismui pagrįstai manyti, kad Sutarties 6 punkte nurodytas procedūrinis terminas ieškovams nebuvo esminė sąlyga. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovai, kaip pakankamai atidi, rūpestinga ir šalių bendradarbiavimo principo besilaikanti Sutarties šalis, būtų dėję kokias nors pastangas pratęsti procedūrinį terminą, išsaugoti sutartinius santykius ir pasiekti pagrindinės sutarties sudarymo. Byloje esantys įrodymai tik patvirtina, jog ieškovai pagrindinės sutarties atsisakė ne dėl objektyvių nuo jų nepriklausančių priežasčių, bet todėl, kad prarado suinteresuotumą už Sutartyje numatytą kainą šį turtą įsigyti, t. y. nepagrįstai. Patys ieškovai veikė neteisėtai, 2019 m. gegužės 7 d. raštu reikalaudami atsakovės jiems sumokėti pinigines sumas pagal Sutartį (avansą, netesybas) anksčiau nustatyto termino, tokiu būdu vienašališkai, atsisakydami pagrindinės sutarties sudarymo, nors tam jokių objektyvių kliūčių, apie kurias nebūtų žinoję ieškovai, nebuvo. Byloje nenustačius akivaizdžių aplinkybių, teikiančių pagrindą vertinti, kad atsakovė iki Sutartyje numatytos datos pabaigos būtų neįvykdžiusi šalių susitarimo, priešingai, kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, 2019 m. rugsėjo 5 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą, akivaizdu, kad parduodama gyvenamojo pastato dalis buvo užbaigta 100 procentų, todėl šiuo pagrindu konstatuoti atsakovės sutarties pažeidimą nėra jokio teisinio pagrindo. Tuo tarpu nustatyta, kad ieškovai, praradę suinteresuotumą šį turtą įsigyti, vengė sudaryti pagrindinę sutartį, todėl ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovės 10 000 Eur netesybas (baudą) atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus ieškovų ieškinio pagrindinio reikalavimo, netenkintinas ir išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

8. Teismas nustatė, kad 2019 m. balandžio 30 d. atsisakė sutarties, 2019 m. gegužės 6 d. išsikėlė iš atsakovei priklausančių patalpų (patalpų perdavimo aktas) ir 2019 m. gegužės 7 d. atsakovei pateikė pretenziją pagal Sutarties 10 punktą, reikalaudami patenkinti jų reikalavimą dėl sutartyje numatytų piniginių sumų iki 2019 m. gegužės 8 d. Taigi iš šių aplinkybių spręstina, kad ieškinio senaties termino pradžia – 2019 m. gegužės 9 d. Teismo vertinimu, ieškovų nurodoma priežastis, kad jie pasirinko netinkamą tariamai pažeistų savo teisių gynimo būdą, reikšdami reikalavimus kitoje civilinėje byloje, t. y. nereikalaudami netesybų išieškojimo, nesudaro pagrindo tokią priežastį laikyti svarbia ieškinio senaties termino praleidimo priežastimi. Įvertinus tai, teismo nuomone, šiuo atveju, ieškovų veiksmus vertinant pakankamo rūpestingumo, atidumo ir apdairumo aspektu, jų elgesys delsiant kreiptis į teismą su ieškiniu dėl netesybų išieškojimo minėtų kriterijų neatitinka. Atsakovė byloje prašė taikyti ieškinio senatį, todėl teismas atmetė ieškinį ir dėl to, jog jis pareikštas praleidus minėtą ieškinio senaties terminą. Ieškovai nenurodė jokių reikšmingų, objektyvių ir nuo jų valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jiems tiesiogiai ar per savo atstovus per visą senaties termino laikotarpį kreiptis į teismą dėl netesybų (baudos) priteisimo. Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas, todėl ieškovų praleisto senaties termino reikalavimui dėl netesybų priteisimo pareikšti nėra pagrindo atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).

9. Teismas nurodė, jog atsakovė sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį už atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikimą (CPK 80 straipsnio 2 dalis). Kadangi atsakovės atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkintas Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi, šios 38 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovei iš ieškovų lygiomis dalimis, t. y. po 19 Eur. Atsakovės prašoma priteisti 2 600 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už ieškovei suteiktas advokato atstovavimo paslaugas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatyto dydžio, ji yra pagrįsta (CPK 178 straipsnis), todėl, ieškinį atmetus, atsakovės turėtų 2 600 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimas priteistinas iš ieškovų, iš kiekvieno ieškovo lygiomis dalimis, t. y. po 1 300 Eur. Ieškovų ieškinį atmetus, konstatuotina, kad ieškovai teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant teisme, atlyginimą neįgijo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

10. Ieškovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti – ieškovų naudai priteisti iš atsakovės 10 000 Eur baudą, taip pat 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško prievolės įvykdymo ir priteisti iš atsakovės ieškovų naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11. Ieškovų apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovai iki nutarties prejudicinėje byloje paskelbimo buvo įsitikinę, kad atsakovės sumokėta suma (10 000 Eur) yra pagrįstai, laikantis CK 6.54 straipsnyje numatyto eiliškumo paskirstyta kaip sumokėta bauda, o atsakovė to byloje neginčijo, akivaizdu, kad ieškovai negalėjo teismo prašyti priteisti iš atsakovės būtent baudą. Tačiau apeliacinės instancijos teismui situaciją išsprendus kitaip, t. y. atsakovės sumokėtą sumą pripažinus grąžintu avansu ir nusprendus, kad ieškovai negali prašyti teismo priteisti avansą iš atsakovės, tokiu būdu ieškovams kilo teisė reikalauti iš atsakovės priteisti baudą pagal Sutartį, už Sutarties pažeidimą. Atsakovės kaltė dėl neįvykdytos Sutarties konstatuota civilinėje byloje Nr. e2-169-588/2020 ir atitinkamai dėl to šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos įrodytomis, dėl to ieškovai turėjo būti atleisti nuo šios aplinkybės įrodinėjimo remiantis CPK 182 straipsnio 2 punktu. Sprendimu prejudicinėje byloje teismas konstatavo, kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl atsakovės kaltės. Sprendimu prejudicinėje byloje buvo nustatyta faktinė aplinkybė, kad šalys pripažino, kad pagrindinės sutarties sudarymo terminas – 2019 m. gegužės 17 d. Plungės apylinkės teismas nagrinėtoje prejudicinėje byloje analizavo Sutarties šalių pareigas, siekdamas nustatyti Sutartį pažeidusią šalį. Taigi įrodinėjimo dalykas prejudicinėje ir nagrinėjamoje bylose sutampa, tad yra reikšmingas abiejose bylose. Sprendimu prejudicinėje byloje nedviprasmiškai nustatyta, kad Sutartis neįvykdyta dėl atsakovės kaltės ir jai tenka Sutarties neįvykdymo pasekmės. Apeliacinės instancijos teismas prejudicinėje byloje labai aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą tinkamai įvertinti ieškovų reikalavimo pagrįstumą ir nustatyti, ar ieškovai turi pagrįstą reikalavimo teisę, t. y. pagrįstai prašo priteisti 10 000 Eur avansą iš atsakovės ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą. Nurodė, kad atsakovės ieškovams grąžinta 10 000 Eur suma yra avansas, o netesybų priteisti pirmosios instancijos teismas negalėjo vien tik dėl to, kad tokio reikalavimo ieškovai nereiškė, ir tai vertintina kaip išėjimas už ieškinio reikalavimo ribų. Taigi apeliacinės instancijos teismas prejudicinėje byloje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad avansas ieškovams yra grąžintas remiantis Sutarties 10 punktu, reglamentuojančiu Sutarties neįvykdymo dėl atsakovės kaltės pasekmes. Dar pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog Sutarties neįvykdymo pasekmės tenka atsakovei, patvirtina nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšmingas aplinkybes ir sudaro pagrindą teigti, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą atsiranda fakto prejudicija. Šioje byloje Plungės apylinkės teismo skundžiamas sprendimas grindžiamas pavieniais, iš konteksto išimtais, išimtinai tik atsakovei palankiais argumentais, kurie, juos vertinant atskirai, praranda esmę ir prasmę, kuri buvo priimant apeliacinės instancijos teismo nutartį prejudicinėje byloje. Skundžiamame sprendime nurodyti argumentai, juos vertinant apeliacinės instancijos teismo nutarties prejudicinėje byloje kontekste, ypač turint omenyje tai, kad apeliacinės instancijos teismo konstatuota, jog avansas ieškovams yra grąžintas pagal Sutarties 10 punktą, kuris kalba išimtinai apie dėl atsakovės kaltės atsiradusias Sutarties neįvykdymo pasekmes, negali būti vertinami kaip paneigiantys bet kokių nagrinėtoje prejudicinėje byloje nustatytų faktų prejudicinę galią. Kad Sutartis neįvykdyta būtent dėl atsakovės kaltės, buvo ne aplinkybė, dėl kurios buvo teismo tiesiog pasisakyta, o tai buvo aplinkybė, kuri buvo bylos nagrinėjimo dalykas, todėl priešingai nei nurodoma Skundžiamame sprendime, atsiranda CPK 182 straipsnio 2 punkte nurodyta fakto prejudicija. Nagrinėjamu atveju abiejose bylose tuo pačiu procesiniu statusu dalyvavo tos pačios šalys, abiejose bylose įrodinėjimo dalykas iš esmės yra tas pats. Abiejose bylose nagrinėjimo dalykas yra tas pats, tačiau skiriasi tik ieškovų iš tų pačių materialinių teisinių santykių keliamas reikalavimas. Taigi šiuo atveju bylose sutampa ginčo šalys ir ieškinio pagrindas, tik ieškinio dalykai yra skirtingi, tačiau kylantys iš tų pačių materialinių teisinių santykių.

12. Ieškovų apeliaciniame skunde teigiama, jog tuo atveju, jeigu ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimas būtų siejamas su 2019 m. gegužės 7 d. ieškovų atsakovei pateikta pretenzija, nėra suprantama, kodėl tuomet pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškinio senaties termino pradžia Sprendime yra nurodyta kaip 2019 m. gegužės 9 d. Teisė reikalauti netesybų, o ne avansinio mokėjimo ieškovams tapo subjektyviai suvokiama tik prejudicinėje byloje teismams išsprendus ginčą dėl šalies, kuriai tenka Sutarties neįvykdymo pasekmės, taip pat dėl atsakovės sumokėtos sumos įmokų paskirstymo eiliškumo. Ieškovams ginčo pradžioje paskirsčius atsakovės įmoką kaip sumokėtą baudą ir pareikalavus priteisti avansą, tačiau teismams situaciją išaiškinus ir atsakovės sumokėtas sumas paskirsčius kitaip susiklostė situacija, kai pradžioje ginčo, t. y. 2019 m. gegužės 7 d., Ieškovams atsakovei pateikiant pretenziją, nebuvo galima ieškovams suvokti apie teisę reikalauti netesybų. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad ieškinio senaties termino pradžia turi būti laikoma 2020 m. spalio 29 d., t. y. Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A- 1193-459/2020. Ieškovams nei objektyviai, nei subjektyviai 2019 m. gegužės 7 d. nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma apie jų teisę reikšti reikalavimą dėl netesybų priteisimo, dėl kurios ginčas teismuose galutinai išsisprendė tik 2021 m. spalio 29 d. apeliacinės instancijos teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1193-459/2020. Pirmosios instancijos teismo sprendimu teismo padarytos išvados prieštarauja tai pačiai nurodytai teismų praktikai, t. y. pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviuoju (teisės pažeidimo), o subjektyviuoju momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą). Teismas turėjo nustatyti subjektyvųjį sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovai sieja savo teisių pažeidimą. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad ieškovai nuo pat pradžių aktyviai gynė savo teises nuo pat ginčo pradžios. Ši aplinkybė yra ypač svarbi vertinant paties ieškinio senaties instituto esmę – jeigu per nustatytą terminą šalis negina savo teisių, kita pusė turi pagrįstą pagrindą tikėtis, kad ji atsisako savo teisių. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad atsakovė iš ieškovų veiksmų neturėjo pagrindo tikėtis, kad jie atsisako savo teisių, o priešingai – ieškovams paskirsčius atsakovės įmokėtą sumą kaip baudą, atsakovė neturėjo jokio pagrindo tikėtis, kad ieškovai atsisakė sutartinių netesybų.

13. Ieškovų apeliaciniame skunde nurodoma, kad tai, jog šalys buvo susitarusios dėl konkretaus termino, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, ir kad sutartines nuostatas, susijusias su konkrečiu terminu, šalys suprato taip pat, patvirtina ir atsakovės prejudicinėje byloje pateikti 2019 m. rugsėjo 18 d. atsiliepimai dėl avanso, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Minėtuose atsiliepimuose, atsakovės pateiktuose prejudicinėje byloje, patvirtinta tai, kad Sutarties tekstas buvo derintas tarp šalių. Dar 2019 m. gegužės 14 d. atsakyme į pretenziją atsakovė labai aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad pardavėja 2019 m. gegužės 17 d. nemato ir neturi jokių kliūčių sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį. Šalys pripažino, kad iki Sutartyje nurodyto termino – 2019 m. gegužės 17 d. – pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Atsakovės pozicija pasikeitė tik ieškovams kreipusis į Plungės apylinkės teismą su ieškiniu dėl baudos priteisimo ir Plungės apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1249-995/2021 jau nurodė visiškai priešingą savo poziciją. Vis dėlto pozicijos pasikeitimas nedaro ir negali daryti įtakos prejudicinėje byloje ištirtais rašytiniais įrodymais nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu Sprendimu netinkamai aiškino šalių Sutarties nuostatas dėl termino pagrindinei sutarčiai sudaryti. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą ir konstatuodamas jame nurodytas klaidingas išvadas, kad šalių Sutartyje susitarta ne dėl termino, o dėl organizacinių ir procedūrinių klausimų, nesivadovavo nei CK 6.193–6.195 straipsniuose įtvirtintomis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nei šiuo klausimu suformuota teismų praktika. Sutarties nuostatas ir jose nurodytą terminą, įvykį ir (ar) sąlygą, susijusią su 100 procentų baigtumo registravimu, reikėtų vertinti ir pagal tai, ar šalys šį įvykį, terminą ir (ar) sąlygą vertino kaip neabejotinai įvyksiantį, ar tokia galimybė joms buvo žinoma ar nežinoma ir (ar) kita, ir tik įvertinus šiuo aspektu galima tinkamai kvalifikuoti šalių teisinius santykius. Nagrinėjamoje byloje šalys labai aiškiai susitarė dėl įvykio, su kuriuo susiejo pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo terminą. Šiuo atveju šalys susitarė dėl įvykio, kuris neišvengiamai turėjo įvykti, ir datą, iki kurios šis įvykis vėliausiai turi įvykti. Taigi tokiu atveju laikytina, kad terminas yra nustatytas sandorio pagrindu ir nėra pagrindo taikyti įstatymo nuostatų, pagal kurias Sutartis galioja vienus metus nuo jos sudarymo dienos, o pasibaigus šiam terminui šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigia.

Atsiliepimas

14. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovų apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti iš ieškovų atsakovei bylinėjimosi išlaidas.

15. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad civilinėje byloje Nr. e2-169-588/2020 buvo sprendžiamas tik klausimas, ar atsakovė yra grąžinusi ieškovams avansą ar ne, t. y. joks ieškinys minėtoje byloje dėl netesybų nebuvo pareikštas ir todėl civilinės atsakomybės klausimas (įskaitant kaltę) nebuvo ir negalėjo būti nagrinėjimo dalyku. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. spalio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1193-459/2020 panaikino Plungės apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-169-588/2020, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas nustatinėjo aplinkybes, kuriomis kaip prejudiciniais faktais prašo remtis ieškovai, peržengdamas ieškinio ribas, t. y. pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį. Todėl iš ne teisės suformuluoti toje byloje pirmosios instancijos teismo argumentai negali būti pripažįstami teisėtais ir pagrįstais. Pažymėtina, kad ne tik šioje dalyje, kuria prašo remtis ieškovai, bet ir visa likusia apimtimi, kuria ieškovų ieškinys buvo tenkintas, Plungės apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimas buvo panaikintas. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. spalio 29 d. nutartimi pasisakė, kad kiti šalių apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai (išskyrus avanso grąžinimo fakto nustatymą) neturi teisinės reikšmės nurodytoje byloje. O tai reiškia, kad kaltės klausimas dėl Sutarties neįvykdymo ir civilinės atsakomybės klausimas buvo sprendžiamas būtent šioje išnagrinėtoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimu. Būtent šioje civilinėje byloje įrodinėjimo dalyką sudarė civilinės atsakomybės sąlygos (inter alia Sutarties šalies kaltės sąlygos buvimas ar nebuvimas).

16. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog dėl aplinkybės, kad būtent ieškovai nutraukė Sutarties vykdymą, taip pat ginčo nėra. Ieškovai naudojosi teisininkų pagalba dar tuomet, kol nebuvo nutraukę Sutarties. Ieškovai sudarė Sutartį ne dėl buto, o dėl pastato dalies – patalpų. Todėl ieškovai pasirašę Sutartį ir dar konsultuodamiesi su kitais asmenimis, nekilnojamojo turto agente ir savo teisininkais, negalėjo nematyti ir neva nesuprasti, kad įsipareigojo iš atsakovės nupirkti ne kokį nors butą, o namo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Ieškovai Sutarties vykdymo eigoje paprasčiausiai pasvarstė, persigalvojo ir nusprendė, kad nebenori sukurti bendrosios dalinės nuosavybės santykių (sudaryti pagrindinę sutartį dėl namo dalies įsigijimo) ir todėl siekdami išvengti civilinės atsakomybės teisininkų pagalba kūrė mechanizmą, kaip be neigiamų pasekmių ieškovams pasitraukti iš Sutarties. Ieškovai nagrinėjamu atveju yra tiesiog nesąžiningi ir todėl pirmosios instancijos teismas yra iš esmės teisus konstatavęs ieškovų kaltę dėl Sutarties neįvykdymo. Vien tai, kad teismo pateiktas Sutarties 11 punkte įtvirtinto pagrindinės sutarties sudarymo termino aiškinimas netenkina ieškovų, savaime nereiškia, kad teismas šią sutarties sąlygą aiškino neva netinkamai. Tokia Sutarties 11 punkto sąlyga Sutartyje buvo sutarta todėl, kad pastato įregistravimas 100 proc. baigtumu dėl vienokių ar kitokių organizacinių priežasčių gali užtrukti ir todėl pagrindinės sutarties sudarymas buvo siejamas ne su konkrečia data, o su įvykiu, kuris neabejotinai turėjo įvykti ir įvyko 2019 m. rugsėjo 5 d. Tai parodo, kad atsakovė visus įsipareigojimus įvykdė nepažeisdama Sutarties 11 punkto sąlygos, o ieškovai nepagrįstai atsisakė pagrindinės sutarties. Ieškovų kaltė dėl Sutarties neįvykdymo yra akivaizdi, t. y. net jeigu ieškovai ir pripažintų, jog praleido ieškinio senaties terminą ir prašytų teismo jį atnaujinti, tai nesukurtų jokios teisės į netesybas, nes nagrinėjamu atveju civilinė atsakomybė kyla patiems ieškovams. Ieškovai apeliacinį skundą grindžia iš esmės subjektyviuoju kriterijumi – ieškovų gebėjimu suprasti teisės pareikšti reikalavimus atsiradimo momentą, tačiau tokie ieškovų argumentai yra nepagrįsti. Subjektyvusis kriterijus nagrinėjamas tik tuo atveju, jeigu ieškinio senaties terminas yra praleistas, o nagrinėjamu atveju ieškovai tvirtina, kad ieškinio senaties termino nepraleido. Todėl yra akivaizdu, kad ieškovai nėra nuoseklūs. Patys ieškovai tiek savo 2019 m. gegužės 7 d. pretenzijoje, tiek procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Sutarties neįvykdymo diena ieškovų yra laikoma 2019 m. balandžio 30 d. Sutarties 10 punkte aiškiai nurodyta, kad netesybos – bauda – turi būti sumokama per 5 darbo dienas nuo Sutarties neįvykdymo dienos. Nagrinėjamu atveju ieškovams laikant, kad Sutarties 11 punktas nebuvo įvykdytas 2019 m. balandžio 30 d., tai ieškovai savo tariamą teisę į netesybas turėjo pradėti realizuoti jau nuo 2019 m. gegužės 8 d. Bylos dokumentais nustatyta, kad ieškovai advokatų profesinės bendrijos buvo atstovaujami jau nuo 2019 m. gegužės 3 d., t. y. dar prieš tariamos teisės į netesybas atsiradimą. Todėl ieškovai yra patys atsakingi ir be jokios svarbios priežasties praleido ieškinio senaties terminą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

19. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Plungės apylinkės teismas 2021 m. spalio 25 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovų V. P. ir J. P. ieškinys atsakovei L. M., kuriuo buvo prašoma priteisti iš atsakovės 10 000 Eur dydžio baudą, penkių procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas ir kuriuo teismas priteisė atsakovei 2 638 Eur bylinėjimosi išlaidas iš ieškovų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 1 319 Eur.

20. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias prejudicinių faktų nustatymą ir taikymą, taip pat netinkamai taikė ieškinio senaties institutą ir materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą.

21. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl baudos (netesybų) priteisimo pagal preliminariąją sutartį, kai sutarties šalys įsipareigojo sudaryti, bet nesudarė pagrindinės sutarties dėl nekilnojamojo turto objektų pirkimo ir pardavimo, esant grąžintam avansui.

Faktinės bylos aplinkybės

22. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. vasario 12 d. šalys sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo preliminariąją sutartį dėl žemės sklypo dalies, pastato dalies ir sandėliuko, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. atsakovė įsipareigojo ieškovams parduoti turtą, o ieškovai – jį nusipirkti. Sutarties 6 punktu šalys susitarė, kad pardavėjas (atsakovė) įsipareigoja gauti visus dokumentus, leidimus, reikalingus turto pardavimui. Taip pat pardavėja patvirtino ir įsipareigojo, kad namas bus perduotas vertinti iki 2019 m. gegužės 17 d.; tuo metu namo baigtumas yra 62 procentai. Sutarties 11 punktu šalys susitarė, kad turi pasirašyti notaro patvirtintą turto pirkimo–pardavimo sutartį, kai bus įregistruotas 100 procentų namo baigtumas. Sutarties 10 punktu šalys susitarė, kad jeigu sutartis neįvykdoma dėl pardavėjos kaltės, ji įsipareigoja pirkėjui grąžinti gautą avansą ir sumokėti tokio pat dydžio baudą per penkias darbo dienas nuo sutarties neįvykdymo dienos.

23. Atsakovė po avanso sumokėjimo, ieškovų pageidavimu, 2019 m. vasario 16 d. buto priėmimo–perdavimo aktu perdavė patalpas ir suteikė teisę jomis naudotis, o ieškovai bei jų šeimos nariai nuo 2019 m. vasario 16 d. iki 2019 m. gegužės 6 d. neatlygintinai jomis naudojosi.

24. Remiantis byloje esančiais informacinės sistemos „Infostatyba“ duomenimis taip pat nustatyta, kad 2019 m. vasario 26 d. atsakovė per „Infostatyba“ elektroninių paslaugų portalą pateikė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos prašymą patvirtinti deklaraciją apie dviejų butų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimą, tačiau jos prašymas 2019 m. kovo 5 d. atmestas, o pastabose nurodyta, kad, pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 11 punktą, yra reikalingas naujas leidimas, be to, išaiškinta, kad daugiabučio pastato statyba užbaigiama statybos užbaigimo aktu, o ne deklaracija apie statybos užbaigimą.

25. Atsakovė informavo apie tai ieškovus per VIBER programėlę, pranešdama, kad pastato statybos užbaigimo procedūrų iki 2019 m. gegužės 17 d. užbaigti nespės, nes „šiuo metu stovi visi reikalai“.

26. Atsakovė iš ieškovų 2019 m. balandžio 30 d. per programėlę VIBER gavo žinutę, kad jei namo iki 2019 m. gegužės 17 d. atiduoti vertinti nepavyks, jie pageidauja, kad atsakovė pervestų jiems priklausančias sumas. Atsakovė 2019 m. balandžio 30 d. dviem pavedimais (2 000 Eur ir 8 000 Eur) grąžino ieškovams 10 000 Eur.

27. 2019 m. gegužės 6 d. ieškovai išsikėlė iš namo.

28. Į bylą pateikta 2019 m. gegužės 13 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad atsakovė pardavė jai priklausantį turtą – pastato (baigtumas – 62 procentai) ir žemės sklypo dalis, esančias (duomenys neskelbtini), kitam trečiajam asmeniui už 70 000 Eur (išskyrus sandėlį), t. y. pigiau, nei buvo tartasi su ieškovais.

29. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė dar galiojant jos ir ieškovų preliminariajai sutarčiai būtų tarusis su kitais asmenimis dėl perduoto ieškovams naudotis objekto pardavimo.

30. Ieškovai 2019 m. liepos 5 d. kreipėsi į teismą dėl 10 000 Eur avanso ir procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovės. Plungės apylinkės teismas 2020 m. liepos 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovams 5 000 Eur avansą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimas pakeistas – ieškinys atmestas, iš ieškovų atsakovei priteistos jos bylinėjimosi išlaidos.

31. Iš byloje esančios 2019 m. rugsėjo 4 d. deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė Nr. ACCE-100-190905-00657, matyti, kad dviejų butų gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), užbaigtas statyti ir jis atitinka statinio projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus.

32. Deklaracija apie statinio užbaigimą įregistruota 2019 m. rugsėjo 5 d. Nekilnojamojo turto registre ir šis turtas įregistruotas 100 procentų baigtumu

Dėl prejudicinių faktų nustatymo ir taikymo

33. Atsakant į apeliacinio skundo motyvą, jog atsakovės kaltė dėl neįvykdytos Sutarties konstatuota civilinėje byloje Nr. e2-169-588/2020 ir atitinkamai dėl to šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos įrodytomis, dėl to ieškovai turėjo būti atleisti nuo šios aplinkybės įrodinėjimo remiantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantai nepagrįstai šioje byloje remiasi prejudicinę reikšmę turinčiomis aplinkybėmis.

34. Nagrinėjamoje byloje iš šalių sutarties nenustatyta, kad pagal šalių sudarytos preliminariosios sutarties nuostatas ieškovės sumokėtas avansas atlieka ne tik mokėjimo ir atsiskaitymo, bet ir netesybų funkciją. Sutarties 10 punktu šalys susitarė, kad jeigu sutartis neįvykdoma dėl pardavėjos kaltės, ji įsipareigoja pirkėjui grąžinti gautą avansą ir sumokėti tokio pat dydžio baudą per penkias darbo dienas nuo sutarties neįvykdymo dienos.

35. Ginčas šioje byloje vyksta dėl pardavėjo-atsakovės atsakomybės, todėl pagal paminėtą šalių sutartį atsakovė buvo įsipareigojusi ieškovams preliminariosios sutarties neįvykdymo dėl savo kaltės atveju sumokėti avansą ir per 5 darbo dienas baudą.

36. Šalių sutarties 10 p. yra nustatytas įmokų mokėjimo eiliškumas – pirmiausia grąžinamas sumokėtas avansas ir tik po to per 5 darbo dienas įsipareigojama sumokėti netesybas. Atsakant į apeliacinio skundo motyvą, kad ieškovai iki nutarties prejudicinėje byloje paskelbimo buvo įsitikinę, kad atsakovės sumokėta suma (10 000 Eur) yra pagrįstai, laikantis CK 6.54 straipsnyje numatyto eiliškumo, paskirstyta kaip sumokėta bauda, teisėjų kolegija konstatuoja, kad CK 6.54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiuo straipsniu nustatyta įmokų paskirstymo tvarka galioja tik tada, jeigu šalys nesusitarė kitaip. Iš preliminariosios sutarties 10 punkto matyti, kad šalys aiškiai susitarė, kaip turi būti paskirstytos gautos įmokos, ir sutarties 10 punkte numatyta įmokų paskirstymo tvarka yra kitokia nei ta, kuria vadovavosi ieškovai remdamiesi CK 6.54 straipsnio 3 dalimi ir atlikdami netesybų įskaitymą.

37. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla ir joje 2020 m. liepos 20 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų sprendimu tenkino ieškovų V. P. bei J. P. ieškinį iš dalies – priteisė ieškovams 5 000,00 Eur avansą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, tačiau 2020 m. spalio 29 d. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. civilinėje byloje Nr. e2A- 1193-459/2020 Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų sprendimas pakeistas – ieškinys atmestas.

38. Paminėtoje byloje ieškovai teismo prašė priteisti iš atsakovės L. M. 10 000 Eur sumokėto avanso pagal 2019-02-12 preliminariąją sutartį ir bylinėjimosi išlaidas, nors avansas jau buvo grąžintas ieškovams 2019 m. balandžio 30 d. dviem pavedimais (2 000 Eur ir 8 000 Eur), todėl apeliantų nurodomoje byloje negalėjo būti konstatuota atsakovės kaltė dėl avanso grąžinimo.

39. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas apeliantų nurodomoje byloje, kaip prejudicinėje, nutarties 23 punkte konstatavo, kad ,,nustačius, kad avansas ieškovams yra grąžintas, remiantis sutarties 10 punktu, konstatuotina, kad ieškovai nepagrįstai sumokėtą avansą įskaitė kaip netesybas, pažeisdami sutartimi įtvirtintą įmokų paskirstymo reglamentavimą. Atsižvelgiant į tai, kad avansas ieškovams buvo grąžintas, pirmosios instancijos teismas negalėjo išeiti už ieškinio reikalavimo (priteisti avansą) ribų ir priteisti iš atsakovės netesybas, kurių ieškovai savo ieškiniu nereikalavo, o privalėjo ieškovų ieškinį atmesti kaip nepagrįstą“.

40. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad apeliacinės instancijos teismas ieškovų nurodomoje prejudicinėje byloje, tikrindamas priimto 2020 m. liepos 20 d. Plungės apylinkės teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neanalizavo ir nevertino šalių argumentų, susijusių su atsakovės kalte, vykdant preliminariosios sutarties sąlygas.

41. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, aiškindamas šią proceso normą, yra išaiškinęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019, 22 punktas ir kt.).

42. Įvertinus šios bylos ir apeliantų nurodomos bylos įrodinėjimo dalykus negalima padaryti išvados, kad Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-169-588/2020 buvo konstatuota atsakovės kaltė dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, tai sudaro įrodinėjimo dalyką šioje byloje. Šioje byloje teisiškai reikšminga apeliantų nurodomam prejudicinę reikšmę turinčiam faktui konstatuoti, kad Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-169-588/2020 sprendimas buvo pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A- 1193-459/2020 ir apeliantų ieškinys atmestas. Ši aplinkybė leidžia padaryti išvadą, kad dėl atsakovės kaltės vykdant šalių sutartį jau išnagrinėtoje byloje nebuvo pasisakyta.

43. Civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas.

44. Pažymėtina, kad šios sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, jog kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Galimos tokios situacijos, kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį.

45. Taigi civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020, 22 punktas), todėl šios bylos įrodinėjimo dalykas yra, ar atsakovė pažeidė preliminariojoje sutartyje apeliantų nurodomą terminą dėl jiems jau perduotų naudotis patalpų 100 procentų statybos baigtumo ir pagrindinės sutarties sudarymo.

46. Apeliantų nurodomojoje išnagrinėtoje byloje dėl šio dalyko nebuvo pasisakyta, todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog prejudicinėje byloje buvo nustatyta, kad šalių sutartis neįvykdyta būtent dėl atsakovės kaltės, buvo ne aplinkybė, dėl kurios buvo teismo tiesiog pasisakyta, o tai buvo aplinkybė, kuri buvo bylos nagrinėjimo dalykas, todėl priešingai nei nurodoma skundžiamame sprendime, atsiranda CPK 182 straipsnio 2 punkte nurodyta fakto prejudicija.

Dėl baudos (netesybų) priteisimo pagal preliminariąją sutartį, kai sutarties šalys įsipareigojo sudaryti, bet nesudarė pagrindinės sutarties dėl nekilnojamojo turto objektų pirkimo ir pardavimo.

47. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 15 punktas).

48. 2019 m. vasario 12 d. šalys sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo preliminariąją sutartį dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo, t. y. atsakovė įsipareigojo ieškovams parduoti turtą, o ieškovai – jį nusipirkti.

49. Šalių sutarties 6 punktu šalys susitarė, kad pardavėjas (atsakovė) įsipareigoja gauti visus dokumentus, leidimus, reikalingus turto pardavimui. Taip pat pardavėja patvirtina ir įsipareigoja, kad namas bus perduotas vertinti iki 2019 m. gegužės 17 d. Šiuo metu namo baigtumas yra 62 procentai.

50. Šalių sutarties 6 punktu 11 punktu šalys susitarė, kad turi pasirašyti notaro patvirtintą turto pirkimo–pardavimo sutartį, kai bus įregistruotas 100 procentų namo baigtumas.

51. Taigi, šalims per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis), tačiau šis preliminariosios sutarties ypatumas nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai neigiamų teisinių padarinių – ta preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).

52. Šios nutarties 43–45 punktuose yra pateikti Lietuvos kasacinio teismo išaiškinimai dėl civilinės atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikymo teisiškai reikšmingų faktų, todėl nusprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės netesybų arba nuostolių forma, reikia nustatyti, ar buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011).

53. Byloje įrodyta, kad atsakovė po avanso sumokėjimo 2019 m. vasario 16 d. buto priėmimo–perdavimo aktu perdavė patalpas ir suteikė teisę jomis naudotis, o ieškovai nuo 2019 m. vasario 16 d. iki 2019 m. gegužės 6 d. neatlygintinai jomis naudojosi. Atsakovė informavo per VIBER programėlę, pranešdama, kad pastato statybos užbaigimo procedūrų iki 2019 m. gegužės 17 d. užbaigti nespės, nes „šiuo metu stovi visi reikalai“.

54. 2019 m. balandžio 30 d. atsakovė iš ieškovų per programėlę VIBER gavo žinutę, kad jei namo iki 2019 m. gegužės 17 d. atiduoti vertinti nepavyks, jie pageidauja, kad atsakovė pervestų jiems priklausančias sumas. Atsakovė 2019 m. balandžio 30 d. dviem pavedimais (2 000,00 Eur ir 8 000,00 Eur) grąžino ieškovams 10 000,00 Eur. 2019 gegužės 6 d. ieškovai išsikėlė iš patalpų.

55. Iš byloje esančios 2019 m. rugsėjo 4 d. Deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė Nr. ACCE-100-190905-00657, matyti, kad dviejų butų gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), užbaigtas statyti ir jis atitinka statinio projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus. Deklaracija apie statinio užbaigimą įregistruota 2019 m. rugsėjo 5 d. Nekilnojamojo turto registre ir šis turtas įregistruotas 100 procentų baigtumu, t. y. nesuėjus terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti.

56. Įstatyme nedetalizuojama, kas sudaro pagrindą atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Tai, ar pagrįstai atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį, yra vertinamoji sąvoka, priklausanti nuo konkrečių bylos aplinkybių. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties galima atsisakyti ir dėl neesminių daikto trūkumų, svarbu, kad šie trūkumai buvo paslėpti (nežinomi pirkėjui sudarant preliminariąją sutartį), ir pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba nebūtų sudaręs preliminariosios sutarties, arba nebūtų sutikęs už daiktą tiek mokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226-695/2017, 23 punktas).

57. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad tai, jog šalys buvo susitarusios dėl konkretaus termino, iki kurio turi būti sudaryta pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis 2019 m. gegužės 17 d., ir kad sutartines nuostatas, susijusias su konkrečiu terminu, šalys suprato taip pat, patvirtina ir atsakovės prejudicinėje byloje pateikti 2019 m. rugsėjo 18 d. atsiliepimai dėl avanso, procesinių palūkanų priteisimo.

58. Atsakant į paminėtą apeliacinio skundo motyvą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog šalių sutarties 6 p. turi būti aiškinamas kartu su sutarties 11 p. pagal CK 6.193 str. nustatytas ir teismų praktikoje išaiškintas sutarčių aiškinimo taisykles. Šalių sutarties 11 punkte buvo susitarta, kad pagrindinės sutarties sudarymas buvo siejamas ne su konkrečia data, o su įvykiu – kai namo baigtumas bus įregistruotas 100 procentu. Asmuo, norintis įregistruoti baigtą statyti statinį (100 procentų) Nekilnojamojo turto registre, kartu su prašymu pakeisti kadastro ir registro duomenis Nekilnojamojo turto registre, turi pateikti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir teisės aktų reikalavimus atitinkančius statybos užbaigimą patvirtinančius dokumentus, nurodytus Statybos įstatymo 28 straipsnyje, priklausomai nuo statinio kategorijos. Šis įvykis įvyko 2019 m. rugsėjo 5 d. Šalių nurodomos faktinės aplinkybės ir teisinis sutarties 11 p. sąvokos reglamentavimas įrodo, kad atsakovė nepažeidė sutarties 6 ir 11 punktų, nes namo perdavimo procesas buvo pradėtas iki 2019 m. gegužės 17 d.

59. Byloje įrodyta, kad ieškovai tiek savo 2019 m. gegužės 7 d. pretenzijoje, tiek procesiniuose dokumentuose nurodė, kad sutarties neįvykdymo diena ieškovų yra laikoma 2019 m. balandžio 30 d. Ši ieškovų pozicija ir atsakovės veiksmas dėl avanso ieškovams grąžinimo būtent 2019 m. balandžio 30 d. įrodo šalių susitarimą dėl preliminariosios sutarties nutraukimo, o ne atsakovės kaltę dėl sutarties nevykdymo.

60. Kasacinis teismas tiek, kiek susiję su faktinių aplinkybių, sudarančių civilinės atsakomybės taikymo pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį pagrindą, įrodinėjimo naštos paskirstymu, yra išaiškinęs, jog preliminariosios sutarties šalis, teismine tvarka reikalaujanti taikyti civilinę atsakomybę, privalo įrodyti, kad kitos šalies aktyvūs ir (ar) pasyvūs veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y. kad kita šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020, 23 punktas).

61. Byloje įrodyta, kad 2019 m. balandžio 30 d. atsakovė iš ieškovų per programėlę VIBER gavo žinutę, kad jei namo iki 2019 m. gegužės 17 d. atiduoti vertinti nepavyks, jie pageidauja, kad atsakovė pervestų jiems priklausančias sumas. Atsakovė 2019 m. balandžio 30 d. grąžino ieškovams 10 000,00 Eur. 2019 gegužės 6 d. ieškovai išsikėlė iš namo. Todėl byloje neįrodyta, kad atsakovės aktyvūs ir (ar) pasyvūs veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y. kad ji atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Priešingai byloje nustatyta, kad šalys iki apeliantų nurodomo ir prašomo taikyti termino 2019 m. gegužės 17 d. pagrindinei sutarčiai sudaryti 2019 m. balandžio 30 d. atsisakė sutarties vykdymo.

62. Sprendžiant klausimą dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės netesybų arba nuostolių forma, reikia nustatyti, ar buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011).

63. Remiantis šios bylos įrodymais darytina išvada, kad ieškovai neįrodė, jog atsakovė vengė sudaryti pagrindinę sutartį iki šalių sutarties 11p. nustatyto termino. Tai, kad atsakovė informavo ieškovus 2019 m. balandžio mėnesį pranešdama, kad pastato statybos užbaigimo procedūrų iki 2019 m. gegužės 17 d. užbaigti nespės, įrodo jos bendradarbiavimo pareigos vykdymą pagal sutartį, o ne vengimą sudaryti pagrindinę sutartį.

64. Šioje byloje teisiškai reikšminga, kad patalpos buvo perduotos ieškovams. Byloje įrodyta, kad atsakovė 2019 m. vasario 26 d. per „Infostatyba“ elektroninių paslaugų portalą pateikė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos prašymą patvirtinti deklaraciją apie dviejų butų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimą, ši aplinkybė įrodo, jog atsakovė siekė iki 2019 m. gegužės 17 d. įvykdyti sutarties 6 p., tačiau preliminariosios sutarties tikslas buvo sudaryti pagrindinę sutartį, kurios sudarymo terminas buvo nustatytas sutarties 11p. – kai namo baigtumas bus įregistruotas 100 procentų.

65. Be to, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškinys negali būti tenkinimas ir dėl ieškinio senaties termino praleidimo, nes atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį.

Dėl ieškinio senaties termino

66. Reikalavimams dėl netesybų (baudos, delspinigių išieškojimo) nustatytas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Ieškinio senaties terminas yra taikomas skolininko reikalavimu. Pagal CK 1.125 straipsnio 12 dalį šalių susitarimu pakeisti ieškinio senaties terminus ir jų skaičiavimo tvarką draudžiama.

67. Byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovai 2019 m. balandžio 30 d. atsisakė sutarties (VIBER žinutė), 2019 m. gegužės 6 d. išsikėlė iš atsakovei priklausančių patalpų (patalpų perdavimo aktas) ir 2019 m. gegužės 7 d. atsakovei pateikė pretenziją pagal Sutarties 10 punktą, reikalaudami patenkinti jų reikalavimą dėl sutartyje numatytų piniginių sumų iki 2019 m. gegužės 8 d. ir iš šių aplinkybių nusprendė, kad ieškinio senaties termino pradžia – 2019 m. gegužės 9 d. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį konstatavęs ieškinio senaties termino praleidimą.

68. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškinio senaties termino pradžia turi būti laikoma 2020 m. spalio 29 d., t. y. Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A- 1193-459/2020, tačiau šioje byloje plačiau analizuoti ieškinio senaties termino skaičiavimą pagal CK 1.130 str. 3 d. nuostatas nėra teisinio pagrindo, nes teisėjų kolegija pasisakė dėl ieškovų reikalavimo priteisti baudą pagal šalių sutartį nepagrįstumo.

69. Be to, teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apelianto pozicijai ieškinio senaties termino eigos klausimu.

70. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

71. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kas ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti galimybę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2011 m. balandžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; kt.).

72. Įvertinusi tai, kad ieškovai sumokėtus avansus gavo iš atsakovės 2019 m. balandžio mėnesį, o 2019 m. gegužės 7 d. pretenzijoje nurodė, jog gautas sumas įskaitė kaip baudą ir reikalauja avanso, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovų nurodomą sužinojimą apie jų teisių pažeidimo momentą.

73. Pažymėtina, kad apeliantai patys pasirinko jam priimtinus teisių gynimo būdus, todėl ta aplinkybė, jog jie nedavė laukto teisinio rezultato, nesuponuoja išvados, kad ieškinio senaties terminas dėl šioje byloje pareikštų reikalavimų prasidėjo 2020 m. spalio 29 d., t. y. Klaipėdos apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A- 1193-459/2020 priėmimo dieną, ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų tiek dėl ieškinio senaties termino eigos, tiek dėl ieškinio pareiškimo pasibaigus ieškinio senaties terminui.

74. Šioje byloje nustatyta, kad bylos šalys ne tik susirašinėjo dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, bet ir apeliantai išsikėlė iš jiems perduoto laikinai naudotis turto, todėl jų sužinojimas apie jų nurodomą teisių pažeidimą vertintinas kaip akivaizdesnis. Ieškovai iš atsakovės patalpų išsikėlė, gavę tai, ką sumokėjo, t. y. atsakovė jiems grąžino avansą, todėl pagal paminėtus sutartinius įsipareigojimus apeliantai per 5 dienas nuo sutarties neįvykdymo dienos galėjo reikalauti baudos.

75. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą ir savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimą, pagrįsti ieškovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tačiau teismas negali apsiriboti vien tik ieškovo paaiškinimu ir tais atvejais, kada atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektyvinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai, ir jo nurodytas kokias nors aplinkybes reikia vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).

Apeliacinės instancijos teismo išvada

76. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

77. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

78. Teisme 2021 m. gruodžio 27 d. gautas atsakovės prašymas priteisti iš ieškovų atsakovei 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teisme 2022 m. kovo 3 d. gautas ieškovų prašymas priteisti iš atsakovės ieškovams 5 853,98 Eur dydžio išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

79. CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Atmetus ieškovų apeliacinį skundą iš ieškovų V. P. ir J. P. atsakovei L. M. priteistini 1 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 93 str. 3 d., 98 str.), nes šios išlaidos neviršija paminėtų Rekomendacijų 8.11 p.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų V. P. ir J. P. atsakovei L. M. po 750 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Erika MisiūnienėAlmantas PadvelskisGiedrė Seselskytė