Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės (pranešėja), Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bobutės paskola“ apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-45-878/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bobutės paskola“ ieškinį atsakovui P. B. dėl skolos priteisimo ir atsakovo P. B. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Bobutės paskola“ dėl vartojimo kredito sutarties pripažinimo nesudaryta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Neatsižvelgta į ieškovės pateiktus įrodymus, kad atsakovas savo tapatybę patvirtino saugiu elektroniniu parašu (atlikdamas pavedimą, kuriuo patvirtino registraciją ir sutarties bendrąsias sąlygas), atitinkančiu Elektroninio parašo įstatyme numatytą elektroninio parašo sąvoką ir turinčią šio parašo juridinę galią (Elektroninio parašo įstatymo 8 str.). Neatsižvelgta ir į Elektroninio parašo įstatymo 6 straipsnį, kuriame numatyta elektroniniu parašu pasirašančio asmens atsakomybė bei nurodoma, kad pasirašantis asmuo neturi teisės perleisti parašo formavimo duomenų kitam fiziniam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu vykdomas ikiteisminis tyrimas pagal atsakovo pareiškimą, atsakovas savo valia perdavė duomenis kitam fiziniam asmeniui (tai nurodė atsakovas), darytina išvada, kad atsakovas veikė kaip nesąžininga šalis ir tai pagrindžia ieškinio pagrįstumą bei teisėtumą.

Nevertinta, kad byloje yra pateiktas banko išrašas, jog pagal vartojimo kredito sutartį Nr. sth3dw6f 700 Lt suma buvo pervesta į atsakovo asmeninę banko sąskaitą, bet nėra įrodymų, kad šia kredito suma pasinaudojo kiti asmenys, o ne atsakovas, nes ikiteisminis tyrimas nėra baigtas.

Neatsižvelgta, kad Lietuvos Respublikos įstatymai numato regreso institutą, kuriuo galės pasinaudoti atsakovas ir, pasibaigus ikiteisminiam tyrimui, prisiteisti patirtą žalą.

Pažeista CPK 163 straipsnio 3 dalyje numatyta teismo pareiga sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama baudžiamąja tvarka. Sprendime nurodyta, kad byloje neįrodyta, jog atsakovas sudarė paskolos sutartį ir įsipareigojo ieškovei grąžinti kreditą nustatytu terminu, tačiau neatsižvelgta į ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurioje neįrodytas atsakovo civilinės atsakomybės buvimas ar nebuvimas pagal vartojimo kredito sutartį Nr. sth3dw6f.

Prašo panaikinti sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nesudaryta vartojimo kredito sutartį ir netenkino reikalavimo priteisti ieškovei iš atsakovo skolą, atsiradusią pagal šią sutartį.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 str. 2 d.).

Dėl elektroninio parašo

Nesutiktina su apeliante, kad atsakovas savo tapatybę patvirtino saugiu elektroniniu parašu.

Elektroninio parašo įstatymo (toliau – EPĮ) 2 straipsnio 5 dalyje saugus elektroninis parašas apibūdinamas kaip elektroninis parašas, kuris yra vienareikšmiškai susietas su pasirašančiu asmeniu, leidžia identifikuoti pasirašantį asmenį, yra sukurtas priemonėmis, kurias pasirašantis asmuo gali tvarkyti tik savo valia, yra susijęs su pasirašytais duomenimis taip, kad bet koks šių duomenų pakeitimas yra pastebimas. Tokio parašo galiojimą patvirtina kvalifikuotas sertifikatas (EPĮ 2 str. 15 d.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 2 d. vartojimo kredito sutartis Nr. sth3dw6f sudaryta naudojantis elektroninės bankininkystės duomenimis. Apeliantė neneigia šios aplinkybės. Elektroninės bankininkystės duomenys yra elektroninio identifikavimo priemonė, tačiau jie nelaikytini kvalifikuotu elektroninio parašo sertifikatu, kuris išduodamas sertifikavimo paslaugų tiekėjo, privalančio užsiregistruoti elektroninio parašo priežiūros institucijoje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (EPĮ 10 str.). Ieškovė nepateikė įrodymų, kad AB bankas Snoras buvo sertifikavimo paslaugų tiekėjas EPĮ 2 straipsnio 16 punkto prasme, todėl atsakovui suteikti elektroninės bankininkystės duomenys nelaikytini kvalifikuotu elektroninio parašo sertifikatu.

Dėl nebaigto baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų įrodomosios reikšmės

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad civilinių ir baudžiamųjų įstatymų skirtinga paskirtis bei skirtingi teisinio reglamentavimo principai lemia netapačią tam tikrų teisės institutų ir sąvokų reikšmę civiliniuose ir baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose. Materialiosios ir procesinės civilinės teisės normos nepateikia nusikaltimo sąvokos. Baudžiamųjų įstatymų prasme nusikaltimas yra pavojinga ir Baudžiamajame kodekse uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė (BK 11 str. 1 d.). Baudžiamieji įstatymai suformuluoja ir baudžiamojo nusižengimo sąvoką, kuriuo pripažįstama pavojinga ir Baudžiamajame kodekse uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu (BK 12 str.), o atsakomybė už nusikalstamas veikas galima ne tik nuosprendžio, bet ir baudžiamojo įsakymo pagrindu (BK 29, 41 str.). Baudžiamuosiuose įstatymuose nusikalstamos veikos pagal įvairius požymius kvalifikuojamos kaip atskiri nusikaltimai, tačiau civiliniuose santykiuose toks kvalifikavimas gali neturėti esminės arba jokios reikšmės. Pagal konstitucinį asmens nekaltumo prezumpcijos principą ši prezumpcija, kaip oficiali teisinė padėtis, siejama su konkrečiai įvardijamu asmeniu. Nuostata dėl konkretaus asmens nekaltumo prezumpcijos nebegalioja nuo tada, kai teismas, kaip teisingumą baudžiamosiose bylose vykdanti institucija, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu ar baudžiamuoju įsakymu pripažįsta jį kaltu. Be to, baudžiamojo proceso įstatymuose nustatyta pakankamai objektyvių pagrindų, kuriems esant baudžiamasis procesas apskritai negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, nors nusikaltimas ir buvo padarytas (BPK 3 str.). Be to, galimi objektyvūs pagrindai, dėl kurių ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje negali būti baigtas, pvz., jei nežinia, kur yra kaltinamasis, jeigu kaltinamasis suserga psichine ar kita sunkia liga, jeigu nenustatomas trauktinas baudžiamojon atsakomybėn asmuo, jeigu iš užsienio valstybės neišduodamas kaltinamasis ir pan. Nurodytos nuostatos dėl netapačių tam tikrų teisės institutų sąvokų, reikšmės ir taikymo pasekmių skirtumų baudžiamuosiuose ir civiliniuose santykiuose, kas realiai paaiškinama tuo, kad esminiai skirtingi baudžiamųjų ir civilinių įstatymų tikslai bei paskirtis lemia tai, jog ir civilinėje byloje gali būti konstatuojamas nusikalstamos veikos faktas (nors vykdytame baudžiamajame procese ir nepriimamas nuosprendis), kuris tampa kvalifikuojančiu požymiu sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo ir jos ribų. Padaryto nusikaltimo faktas gali būti konstatuotas nagrinėjant bylą civilinio proceso tvarka, nors ir vykdytame baudžiamajame procese nenustatytas konkretus nusikaltimą padaręs asmuo, ir tai negalės būti laikoma asmens nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimu, nes joks asmuo teismo sprendimu neapkaltinamas nusikaltimo padarymu, o tik konstatuojamas nusikalstamos veikos faktas, kuris atskirais įstatymų nustatytais atvejais yra būtinas civilinių santykių teisiniam kvalifikavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. A. v. Z. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-154/2007).

Vadovaujantis šiais išaiškinimais darytina išvada, kad nusikaltimo fakto konstatavimas galimas ir bylą nagrinėjant civilinio proceso tvarka, neįvardijant konkretaus, galimai kalto dėl nusikaltimo padarymo asmens, jei šis klausimas dėl objektyvių priežasčių neišsprendžiamas, vykdyto baudžiamojo proceso metu nustatyta tvarka priimant nuosprendį.

Taigi, nors šiuo metu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 79-1-00425-11 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimo atsakovo P. B. atžvilgiu), sustabdytas iki bus nustatyti nusikalstamą veiką padarę asmenys, tačiau pats padaryto nusikaltimo faktas gali būti konstatuotas nagrinėjant bylą civilinio proceso tvarka. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad 2011 m. rugsėjo 5 d. į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatą su pareiškimu kreipėsi atsakovas, pranešdamas apie tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. 9.00 val. iki 2011 m. rugsėjo 4 d. 19.30 val., pasinaudojus jo elektroninės bankininkystės duomenimis, buvo pervesti ir nuimti kreditai, iš viso 6 600 Lt. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo sąskaitos išrašas patvirtina, jog 2011 m. rugsėjo 2 d. į jo sąskaitą gautos įvairios pinigų sumos iš greituosius kreditus teikiančių bendrovių, šie pinigai tą pačią dieną pervesti į kitų asmenų vardu (R. J., J. J.) atidarytas sąskaitas, o kompiuteris, kuriuo naudojantis ieškovės sistemoje buvo užsiregistruota atsakovo vardu, priklauso Vilkaviškyje gyvenančiam R. Š. Pačios ieškovės policijai pateiktame paaiškinime nurodyta, kad, naudojantis tuo pačiu kompiuteriu, sistemoje buvo užsiregistravę dar 8 kiti vartotojai. Tai paneigia apeliantės argumentus apie atsakovo nesąžiningumą, nebuvimą įrodymų, jog ginčo kredito suma pasinaudojo kiti asmenys, o ne atsakovas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės yra pakankamos atsakovo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos konstatavimui bei išvadai, jog 2011 m. rugsėjo 2 d. jis su ieškove nesudarė vartojimo kredito sutarties Nr. sth3dw6f.

Pažymėtina, kad apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų faktų, jog ieškovė netikrino ir nerinko duomenų, kurie naudojami registracijos proceso metu, identifikuojant klientą, todėl tai, kad kliento tapatybė nebuvo neabejotinai nustatyta, sudarant vartojimo kredito sutartį, apylinkės teismas pagrįstai vertino ieškovės nenaudai. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad byloje neįrodyta, jog pats atsakovas sudarė paskolos sutartį ir įsipareigojo ieškovei grąžinti gautą kreditą nustatytu terminu, kaip nepagrįstas atmestinas apeliantės argumentas dėl galimybės atsakovui regreso prisiteisti žalą, nustačius asmenis, padariusius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Dėl privalomojo bylos sustabdymo

Nesutiktina ir su apeliantės argumentu dėl neįvykdytos teismo pareigos sustabdyti bylą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą.

Vadovaujantis CPK 163 straipsnio 3 punktu, teismas privalo sustabdyti civilinę bylą, kai jos negalima išnagrinėti, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Teisinis pagrindas sustabdyti civilinę bylą pagal šį punktą yra tik tada, jei tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t.y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės teismo sprendimui nagrinėjamoje civilinėje byloje.

Kadangi ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 79-1-00425-11 metu yra surinkta pakankamai duomenų, jog 2011 m. rugsėjo 2 d. atsakovas su ieškove nesudarė vartojimo kredito sutarties Nr. sth3dw6f, ikiteisminis tyrimas 2012 m. lapkričio 30 d. Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu Nr.9-1850 yra sustabdytas iki bus nustatyti nusikalstamą veiką padarę asmenys, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog civilinės bylos negalima išnagrinėti tol, kol tie asmenys nebus nustatyti. Ieškinys pareikštas atsakovui P. B., ikiteisminio tyrimo byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių, jog ieškinio pagrindu esanti sutartis su atsakovu nesudaryta, todėl nusikalstamą veiką padariusių asmenų nustatymas niekaip neįtakotų pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovės reikalavimai atsakovui yra nepagrįsti.

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl jis nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimą.