Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Almos Urbanavičienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovei R. M. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Dėl atsakovės ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio 1 dalies pagrindu (kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas). Atsakovė atliko neteisėtus veiksmus ir prisipažino kalta. Jos neteisėti veiksmai konstatuoti įsiteisėjusia nutartimi, kuria ji atleista nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai prejudicinis faktas, todėl atsakovės kaltės įrodinėti nereikia.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, pagrįstai pirmosios instancijos teismas neįvertino prokuroro nutarime, kuriuo atsakovė atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu, nustatytų aplinkybių kaip turinčių prejudicinę reikšmę civilinėje byloje, sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, ar ne.

19. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas CPK 320 straipsnis). Taip pat byloje nenustatyta absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl esminių bylos aplinkybių

20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuo 1994 m. spalio 28 d. iki 2013 m. birželio 4 d. UAB „Nidos pušynas“ direktoriaus pareigas ėjo A. N., vėliau – iki bendrovės bankroto bylos iškėlimo – jo sutuoktinė A. N..

21. Apeliantei 2011 m. lapkričio 28 d. priklausė 72 475 UAB „Nidos pušynas“ akcijos, t. y. 5,92 proc. visų bendrovės akcijų.

22. UAB „Nidos pušynas“ turėjo nekilnojamojo turto, kurio vertė buvo 39 544 900 Lt (11 452 994,67 Eur).

23. Atsakovė buvo UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ vadovė.

24. VPK atliko ikiteisminį tyrimą dėl UAB „Nidos pušynas“ turto išvaistymo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4, 6 dalis, 182 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį. Įtarimai pareikšti atsakovei, buvusiam bendrovės vadovui ir kitiems asmenims (ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-00661-14).

25. Klaipėdos apygardos prokuratūros 2–ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė D. M. 2018 m. gruodžio 7 d. nutarime nurodė, kad ieškovė dėl galbūt padarytos nusikalstamos veikos (UAB „Nidos pušynas“ turto išvaistymo) patyrė 2 341 058,08 Lt (678 017,29 Eur) turtinę žalą ir pripažino ją nukentėjusiąja.

26. Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro S. M. 2018 m. vasario 9 d. nutarimu atsakovė atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir jos atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, jai aktyviai padėjus atskleisti organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas (BK 39¹ straipsnio 1 dalis). Nutarime užfiksuota, kad ikiteisminio tyrimo metu R. M. įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje (bendrininkavimo forma – organizuota grupė), 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas), t. y. ji veikdama organizuotoje grupėje, kartu su jos organizatoriais ir lyderiais V. R. ir O. G., nariais V. B., A. M., A. N. ir S. P., taip pat A. B., A. S. bei P. G., Kaune ir Neringoje bendrininkavo apgaule išvengiant didelės vertės O. G., V. R. ir UAB „First partneriai“ turtinių prievolių bei J. G. ir UAB „Ūkio bankas investicinė grupė“ naudai apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą (bendra turto vertė – 19 710 000 Lt ( 5 723 178 Eur)).

27. R. M., apklausta kaip įtariamoji, prisipažino kalta ir pateikė išsamius bei nuoseklius paaiškinimus dėl jai inkriminuotos veikos, bendrininkų rato, kiekvieno iš jų vaidmens darant nusikalstamą veiką, bei kitų svarbių aplinkybių.

28. Klaipėdos apygardos prokuratūros 2019 m. vasario 7 d. kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamieji veikė organizuota grupe, taip pat ir atsakovė, O. G. nurodymu, rengė nusikalstamų veikų bei jas maskuojančių priemonių planus, juos įgyvendino. Dėl atsakovės ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio 1 dalies pagrindu. Atsakovė vadovavo UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ ir organizavo į nusikalstamą veiklą įtrauktų bendrovių veiklą. V. R. ir O. G. buvo kaltinami tuo, kad, veikdami su organizuotos grupės nariais, R. M., V. B., S. P., V. S., S. M. ir P. G., suorganizavo UAB „Nidos pušynas“ direktorių A. N. iššvaistyti V. R., O. G., UAB „First partneriai“, J. G. ir UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ naudai didelės – 19 710 000 Lt (5 708 410, 56 Eur) vertės jam patikėtas UAB „Nidos pušynas“ pinigines lėšas, t. y. padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje. V. B., S. P., V. S., S. M. ir P. G. buvo kaltinami tuo, kad, veikdami organizuota grupe su V. R., O. G., R. M., padėjo UAB „Nidos pušynas“ direktoriui A. N. iššvaistyti V. R., O. G., UAB „First partneriai“, J. G. ir UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ naudai didelės – 19 710 000 Lt (5708410,56 Eur) vertės jam patikėtas UAB „Nidos pušynas“ lėšas, t. y. padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje.

29. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. sausio 20 d. priėmė išteisinamąjį nuosprendį (baudžiamoji byla Nr. 1-6-651/2022). Teismas konstatavo, kad nepakanka įrodymų kaltinamųjų V. R. ir O. G. kaltei, jog jie padarė nusikalstamas veikas, patvirtinti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Kaltinamiesiems V. B., S. P., S. M., V. S. ir P. G. inkriminuoti veiksmai, siekiant padėti A. N. iššvaistyti UAB „Nidos pušynas“ lėšas, nesant objektyvių bendrininkavimo įrodymų, nepagrįstai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 184 straipsnio 2 dalį. Teismas išteisino A. N. dėl kaltinimų pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, nes nenustatė objektyvių ir neginčytinų jo kaltės įrodymų.

30. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. liepos 13 d. nutartimi atmetė Klaipėdos apygardos prokuratūros, nukentėjusiosios V. G. atstovo advokato G. D. ir civilinio ieškovo UAB „Energolinija“ atstovo advokato D. V. apeliacinius skundus (baudžiamoji byla Nr. 1A-22-579/2023).

Dėl prokuroro nutarimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teisinės galios

31. Apeliantė teigia, kad apskųstame sprendime teismas neteisingai įvertino, jog Klaipėdos apygardos prokuratūros 2018 m. vasario 9 d. nutarimas, kuriuo atsakovė atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje.

32. CPK 182 straipsnyje įtvirtintas aplinkybių sąrašas, nuo kurių įrodinėjimo atleista šalis. Pagal nurodyto straipsni 3 punktą, nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai).

33. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 182 straipsnį, pažymėjo, kad atleidimo nuo įrodinėjimo pagrindų sąrašas yra baigtinis, šis proceso teisės institutas yra bendrosios įrodinėjimo taisyklės išimtis, todėl nėra galimas per platus šių pagrindų aiškinimas ir taikymas. Faktinės aplinkybės, nustatytos atliekant ikiteisminį tyrimą, nepatenka į pirmiau įvardytų pagrindų sąrašą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 30 punktas). Taigi, prejudiciniu faktu galėtų būti laikomi tik asmens nusikalstamų veikų padariniai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Aplinkybė, kad nurodytas prokuroro nutarimas patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, savaime nepagrindžia, jog jame nurodytos aplinkybės gali būti laikytinos prejudiciniais faktais CPK 182 straipsnio 3 punkto prasme.

34. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje, nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų nuostatas. Teismo nuosprendžiai, kuriais nustatyti faktai civilinio ginčo teisiniame santykyje nėra prejudiciniai, vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226-248/2018, 45, 46 punktai).

35. Nagrinėjamu atveju nėra priimto įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio, kuriuo atsakovė būtų pripažinta kalta dėl UAB „Nidos pušynas“ turto iššvaistymo, atitinkamai, nėra ir atsakovės nusikalstamų veiksmų prejudicijos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį tai, kad kiti asmenys, kuriems buvo pareikšti kaltinimai baudžiamojoje byloje išteisinti. Nesant teismo nuosprendžiu konstatuotų atsakovės nusikalstamų veiksmų ir jų civilinių teisinių pasekmių, apeliantė negalėjo remtis tik Klaipėdos apygardos prokuratūros 2018 m. vasario 9 d. nutarime, taip pat Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais nagrinėjamoje civilinėje byloje, bet turėjo bendrąją pareigą įrodyti atsakovės veiksmų neteisėtumą ir jais apeliantei padarytą žalą. Aptartuose baudžiamosios bylos procesiniuose dokumentuose, priimtuose baudžiamojoje byloje, nurodytos aplinkybės vertintinos kartu su nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visetu pagal bendrąsias įrodymų vertinimo civiliniame procese taisykles (CPK 185 straipsnis).

Dėl ieškinio reikalavimo atlyginti žalą vertinimo ir civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo

36. Apeliantės teigimu aplinkybė, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas nenustatė pakankamai neginčijamų ir objektyvių įrodymų apie atsakovės veiksmus, kaip nusikalstamą veiką baudžiamosios teisės aspektu, nepaneigia apeliantės teisės į žalos atlyginimą civilinio proceso tvarka.

37. Pasisakydama dėl nurodyto apeliacinio skundo argumento, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį tai, kad apeliantė, siekdama gauti žalos atlyginimą civilinio proceso tvarka, turi įrodyti visas atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas: atsakovės neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą ir neteisėtus veiksmus ir patirtą žalą siejantį priežastinį ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai).

38. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė buvo ne UAB „Nidos pušynas“, bet UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ vadovė. Atliekant ikiteisminį tyrimą atsakovei įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad atsakovė atliekant ikiteisminį tyrimą pripažino, jog ji atliko neteisėtus veiksmus, jos prisipažinimas patvirtina, jog atsakovė suvokė savo veiksmų apgaulingumą ir neteisėtumą, taip pat tai, kad jais buvo padaryta turtinė žala. Pirmiau šioje nutartyje nurodyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros 2018 m. vasario 9 d. nutarime ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. išteisinamajame nuosprendyje nustatytos aplinkybės nelaikytinos prejudiciniais faktais.

39. Be to, baudžiamojoje byloje priimtas ne apkaltinamasis, bet išteisinamasis nuosprendis. Dėl to atsakovės kaltės, veikos, nurodytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo pripažinimas ikiteisminiame tyrime, savaime nepagrindžia atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, CK 6.246 ir 6.248 straipsnių prasme. Apeliantė neįvardijo konkrečių atsakovės neteisėtų veiksmų, kuriais, jos nuomone, padaryta jai žalos. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad atsakovei nebuvo pareikšti kaltinimai dėl UAB „Nidos pušynas“ turto iššvaistymo (BK 184 straipsnis).

40. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Nidos pušynas“ bankrutavo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Taip pat apeliantė neįrodė, kad atsakovė turėjo pareigą ją, kaip UAB „Nidos pušynas“ akcininkę, informuoti apie akcininkų susirinkimus ir juose priimtus sprendimus.

41. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad prokuroro 2018 m. gruodžio 7 d. nutarimu apeliantė pripažinta nukentėjusiąja ir nutarime nurodyta, kad ji galbūt dėl padarytos nusikalstamos veikos, UAB „Nidos pušynas“ turto iššvaistymo, patyrė 2 341 058,08 Lt (678 017,29 Eur) turtinę žalą, nepagrindžia nei apeliantės patirtos žalos dydžio, nei kad ji patirta dėl kurių nors atsakovės neteisėtais pripažintinų veiksmų. Civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamojoje byloje savaime neteikia pagrindo išvadai, kad toks ieškinys visada bus patenkintas ir priteista visa prašoma atlyginti žala. Žalos faktas ir dydis turi būti pagrįstas įrodymais.

42. Apeliantė neįrodė, kad ji patyrė 2 341 058,08 Lt (678 017,29 Eur) žalą, kurią apskaičiavo proporcingai pagal jai priklausiusių akcijų kiekį (5,92 proc. visų bendrovės akcijų) ir UAB „Nidos pušynas“ nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto vertę (39 544 900 Lt (11 452 994,67 Eur)). Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad akcijų vertė sutapo su bendrovei priklausiusio nekilnojamojo turto verte, taip pat su argumentu, jog jeigu bendrovės turtas nebūtų perleistas AB Šiaulių bankui ir bendrovė būtų likviduota, apeliantė būtų gavusi bendrovės turto dalį – 2 341 058,08 Lt (678 017,29 Eur). Nors apeliantė nurodo, kad remiasi ne tik nekilnojamojo turto verte, kaip minimalia akcijų verte, užtikrinta bendrovės turtu, bet ir bendrovės įsipareigojimais, vis dėlto ji nepateikia tai pagrindžiančių duomenų ir konkrečių apskaičiavimų.

43. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bendrovės turto vertė ir bendrovės akcijų vertė dažniausiai nesutampa. Bendrovė, vykdydama savo veiklą, gali patirti nuostolius arba gauti pelną, ji turi kreditorių ir skolininkų, nekilnojamojo turto kaina nuolat kinta – didėja arba mažėja. Akcijų vertė nustatytina pagal vertybinių popierių kainą reguliuojamoje rinkoje, dividendų sumą, mokėtą akcininkų savininkams, ir kitus veiksnius, turinčius įtakos bendrovės akcijų vertei (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos 23.2 papunktis). Aplinkybė, kad bendrovė turėjo nekilnojamojo turto, savaime nereiškia, kad akcijos atitiko tokio turto vertę.

44. Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, dėl kurių ji patyrė žalą, taip pat žalos dydžio bei priežastinio ryšio.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

45. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

46. Šalys nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų paskirstymo klausimas nekyla.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.