Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. R. patikslintą ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir trukdžių naudotis nekilnojamuoju turtu pašalinimo (įpareigojimo nugriauti statinį), pareikštą atsakovėms Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos, ir Raseinių rajono Kalnujų žemės ūkio bendrovei, tretieji asmenys: L. M. ir J. R., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos, bei pagal atsakovės Raseinių rajono Kalnujų žemės ūkio bendrovės patikslintą priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

17. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl žemės sklypo dalies naudojimo tvarkos nustatymo, dėl nuosavybės teisių gynimo CK 4.98 straipsnio pagrindu.

Dėl naujų įrodymų

18. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – rašytiniai paaiškinimai. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2006; 2007 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2007; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008). Taigi, apie priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą paprastai sprendžiama turint omenyje tik tuos duomenis, kuriuos turėjo pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą. Kita vertus, jei tam tikrų įrodymų nepateikimas pirmosios instancijos teisme buvo nulemtas teismo klaidos (pavyzdžiui, nepagrįsto atsisakymo priimti įrodymą) arba kai šalis įrodymo pateikti ankščiau negalėjo, tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme pateikti galima.

19. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikti motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepagrindė būtinybės minėtus įrodymus pateikti Šiaulių apygardos teismui. Apeliantė nepaneigė aplinkybių, kad turėjo galimybę šiuos įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje nėra CPK 314 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti priimti apeliantės apeliacinės instancijos teismui pateikiami nauji įrodymai, todėl apeliantės pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis).

Faktinės bylos aplinkybės

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, ir ¼ dalis pastato – ūkinio pastato su tremperiu, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovei, nuosavybės teise priklauso 7/27 dalys, atsakovei Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso 7/27 dalys (patikėjimo teise valdo NŽT), o atsakovei Bendrovei nuosavybės teise priklauso 13/27 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); L. M. valstybė išnuomojo 0,14 ha šio žemės sklypo iki 2068 m. birželio 8 d., kurio kadastriniai matavimai buvo pakeisti 2018 m. lapkričio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjo sprendimu, atsižvelgiant į sklypo savininkų gautą prašymą, patvirtinus matininkės A. Š. 2018 m. rugpjūčio 11 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Šiame sklype esantis ūkinis pastatas su tremperiu nuosavybės teise priklauso bendraturčiams ieškovei, Bendrovei ir L. M..

21. Ieškovė kreipėsi į Raseinių rajono savivaldybės administraciją dėl galimai neteisėtai pastatytos pavėsinės (duomenys neskelbtini), kuri persiuntė prašymą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kuri atlikusi patikrinimą 2018 m. liepos 25 d. raštu bei 2020 m. sausio 10 d. raštu į pakartotinį prašymą atsakė, kad statybos leidimas statiniui nereikalingas, kad informavo NŽT bei išaiškino G. R., jog ji turi teisę kreiptis į teismą dėl jos teisių pažeidimo. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2018 m. liepos 19 d. atsakė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nepatenka į nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijas, o NŽT 2018 m. rugpjūčio 7 d. atsakė, kad žemės sklypo naudotojas Bendrovė įsigijo šio žemės sklypo dalį, todėl tyrimas dėl valstybinės žemės užėmimo nebus vykdomas.

Dėl reikalavimų nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką

22. Apeliantė ieškiniu prašė teismo nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), pagal A. Š. įmonės 2022 m. gruodžio 1 d. parengtą naudojimosi tvarkos planą ir paskirti ieškovei naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „D“ 1015 kv.m. (Dl+ D2+ D3) (43+445+527), Raseinių rajono Kalnujų žemės ūkio bendrovei paskirti naudoti žemės sklypo dalimi, plane, pažymėta raide „B" 1885 kv.m. ploto (Bl+B1a+B2+B3+B4+B5) (43+43+101+516+896+286); Lietuvos Respublikai paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „C“ 1015 kv.m. (Cl+C2+C3) (43+407+565), bendram naudojimui paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide A -1285 kv.m. ploto.

23. Byloje abi šalys pateikė savo projektus. Apeliantės teigimu, atsakovė Kalnujų žemės ūkio bendrovė pateikė teismui beveik identišką apeliantės žemės naudojimosi planą, bet teismui priimtinas buvo ne apeliantės planas, o atsakovės. Todėl teismo sprendimas atmesti ieškinį, kai apeliantės ieškinys iš esmės tenkinamas, nesuprantamas. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės apeliacinio skundo argumentais.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės parengtas naudojimosi tvarkos planas, pagal kurį teismas naudojimosi tvarką ir nustatė (parengtas 2022-10-06MB ,,GEOLITIS“ matininko E. P.), iš esmės apibendrino visus buvusius naudojimosi tvarkos planus ir šiame plane nustatyta tokia naudojimosi tvarka, kad ji atitiktų visų šalių interesus ir atitiktų faktinį šalių naudojimąsi sklypu, o taip pat būtų išlaikytas proporcingumo principas ir būtų įsiklausyta į visus ir visų bendraturčių interesus ir išsakytas pastabas. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šią naudojimosi tvarką teismas visiškai pagrįstai nustatė. Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantės plane siūloma naudojimosi tvarka neatitinka racionalumo, patogumo, proporcingumo ir socialinės taikos kriterijų, užprogramuoja tolesnius bendraturčių tarpusavio konfliktus dėl per siauros dirbamos žemės juostos, skiriamos atsakovei, kadangi apeliantė pagal jos pateiktą planą siekia naudotis daug didesne žemės ūkio naudmenų dalimi, nepagrįstai atsakovei palikdama naudotis itin siaura dirbamos žemės juosta Nr. D2. Pažymėtina, kad proporcingai apeliantei tenkanti naudmenų dalis priklausytų 210 kv.m. tačiau ji siekia, kad jai atitektų 445 kv.m. ariamos žemės ploto.

25. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad esminė priežastis, kodėl pirmosios instancijos teismas nustatė žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal atsakovės pateiktą planą, o ne pagal apeliantės pateiktą planą yra ta, kad apeliantės pateiktame žemės sklypo naudojimo tvarkos plane neproporcingai sumažinta Raseinių rajono Kalnujų žemės ūkio bendrovę tenkanti žemės sklypo žemės ūkio naudmenų dalis, o atsakovės pateiktame plane žemės sklypo naudmenys pagal rūšis ir žemės ūkio naudmenys, yra paskirstytos tarp žemės sklypo bendraturčių maždaug proporcingai jų turimoms žemės sklypo dalims. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė naudojimosi tvarką pagal atsakovės pateiktą planą ir todėl pagrįstai sprendė, kad apeliantės ieškinys šioje dalyje atmetamas.

Dėl reikalavimo nugriauti statinį

26. Apeliantė taip pat reiškė reikalavimą dėl nuosavybės teisių gynimo CK 4.98 straipsnio pagrindu, pareikšdama negatorinį ieškinį ir prašydama įpareigoti atsakovę Raseinių rajono Kalnujų žemės ūkio bendrovę pašalinti trukdžius valdyti ir naudotis ieškovei priklausančiu butu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti nugriauti atsakovės priestatą – terasą prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Labiausiai apeliantė akcentuoja, kad labiausiai jos teises Terasa varžo tuo, jog trukdo jai nuvalyti ir nudažyti jos buto langus iš lauko pusės, pasiekus juos kopėčiomis, nes bokšteliu (keltuvu) pasiekti langus jai yra per brangu.

27. CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; ir kt.).

28. Kad daryti išvadą, jog savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, ir kt.).

29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog yra sąlygos tenkinti negatorinį ieškinį, motyvuodamas tuo, kad ieškovė neįrodė, jog tokiu būdu yra pažeidžiamos ar suvaržomos jos teisės naudotis butu pagal paskirtį. Teismas sprendė, kad ieškovė pati suvaržė savo galimybes nusivalyti ir nudažyti langus iš buto, kai užstatė boileriu langus buto viduje ir tam neturėjo įtakos atsakovės veiksmai. Ieškovei pačiai suvaržius savo galimybes disponuoti jai priklausančiu turtu, daugiabučio namo bendraturčiams dėl to nekyla papildoma pareiga rūpintis ieškovės alternatyvioms galimybėms naudotis jos turtu, taip pat dėl to savaime neatsiranda draudimas jiems įgyvendinti įstatymuose nustatytas teises, tame tarpe ir statyti nesudėtingus statinius, kurių statyba yra leidžiama ir tokiai statybai nereikalaujama statybos leidimo. Apeliantė nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir teigia, kad atsakovė, nepaisant apeliantės nesutikimo, pastatė prie gyvenamojo namo priestatą – terasą, taip užtverdama kelią patekti į name esantį sandėliuką, kuris yra bendras visiems namo gyventojams. Priestatas pastatytas be leidimo ir teisiškai neregistruotas viešajame registre. Pastatytas bendroje žemėje. Be to virš šio priestato – terasos yra apeliantės buto langai, kuriuos ji valo ir dažo iš lauko pusės. Dėl šio priestato apeliantė negali to padaryti.

30. Bylos duomenimis nustatyta, kad Inspekcija, atlikusi patikrinimą 2018 m. bei 2020 m., nustatė, jog (duomenys neskelbtini), esančiame žemės sklype prie gyvenamojo namo (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai) pradėta statyti 5,76 m x 1,86 m., kuri 2020 m. jau buvo baigta statyti, jos matmenys sudaro 5,8 m x 1,9 m., tai yra atvirų medinių konstrukcijų lauko terasa. Vadovaujantis STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas” 2 lentelės 4.1 punktu, plokšti horizontalūs inžineriniai statiniai kurių plotas > 100 m2, ≤ 10000 m2 priskiriami II grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Vadovaujantis STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017) 3 priedo 1.1 punktu, lauko terasos statybai statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas. Pažymėtina, kad terasa pradėta statyti iki valstybinės žemės perleidimo šalims, todėl vienintelis aptariamo žemės sklypo savininkas pradėjus statybas buvo Lietuvos Respublika, kuri patikėjimo teise buvo perleidusi žemės sklypą valdyti NŽT. Vadovaujantis STR 1.05.01:2017 50 punktu, statant terasą, statytojas turėjo gauti valstybinės žemės patikėtinio, t. y. NŽT sutikimą, susitarimą.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai skundžiamame sprendime paaiškino, jog pagal galiojančius teisės aktus Terasos statybos darbams pradėti 2018 m. buvo reikalingas vienintelis dokumentas – NŽT sutikimas, kadangi tuo metu žemės sklypas buvo valstybės nuosavybė. Todėl apeliantės sutikimas tokiai statybai nebuvo reikalingas. Teismas pagrįstai nurodė, jog, nors toks sutikimas statybai iš anksto nebuvo gautas, tačiau apeliantė savo konkliudentiniais veiksmais (gavusi informaciją apie statybas nereiškė pretenzijų dėl statybos), taigi išreiškė valią sutikti su terasos statyba, o terasos statyba iš esmės atitinka teisės aktų reikalavimus.

32. Bylos duomenimis nustatyta, kad daugiabutyje, kuriame yra apeliantės ir atsakovės butai, po laiptais, naudojamais patekti į apeliantės butą antrame aukšte, esanti erdvė (pirmame aukšte) yra naudojama kaip sandėliukas (toliau – sandėliukas), į kurį yra atskiras įėjimas.

33. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ,sandėliuke atsakovė laiko visokias nereikalingas medžiagas, sandėliukas neprižiūrimas. Apeliantė siūlė tiesiog užmūryti sandėliuko duris, kad niekas nesinaudotų juo, bet atsakovė nesutiko. Pritartina atsakovei, jog iš šių apeliantės argumentų galima suprasti, kad apeliantė kalba apie atsakovės Kalnujų ŽŪB buto dalį, tačiau nesuprantama kaip jai trukdoma naudotis atsakovės turtu, kai jį siūlo užmūryti, tačiau reikalavimą kelia – nugriauti priestatą.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra įrodymų, kad apeliantė yra nurodyto sandėliuko savininkė ir gali ginti savo, kaip savininkės teises, reikalaudama netrukdyti juo naudotis, pareiškiant negatorinį ieškinį.

35. Apeliantės argumentai, kad jos teises terasa varžo tuo, jog trukdo jai nuvalyti ir nudažyti jos buto langus iš lauko pusės, pasiekus juos kopėčiomis, nes bokšteliu (keltuvu) pasiekti langus jai yra per brangu, vertinti taip pat nepagrįstais. Pažymėtina, kad apeliantė pati teisme paliudijo, jog šį langą užsistatė daiktais ir boileriu. Taigi, ji negali savo būto lango nusivalyti ne dėl atsakovės trukdymo tai daryti, ne dėl pastatytos terasos, o dėl savo pačios veiksmų – lango apstatymo daiktais ir boileriu. Todėl visiškai šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantė pati suvaržė savo galimybes nusivalyti ir nudažyti langus iš savo buto, kai užstatė boileriu langus buto viduje ir tam neturėjo įtakos atsakovės veiksmai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog apeliantė neįrodė ir tai, kad yra realūs trukdžiai jai naudotis nuosavybės teise priklausančiais daiktais, tai yra, gyvenamajame name esančiu butu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Taip pat apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, motyvuodamas, jog, kadangi apeliantės patikslintas ieškinys atmestas, todėl apeliantė turi atlyginti visas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos ne taip, o proporcingai, atsižvelgiant, kokia apeliantės ieškininių reikalavimų dalis buvo patenkinta. Nes apeliantės reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo iš esmės patenkintas. Teisėjų kolegija visiškai nesutinka su šiais apeliantės apeliacinio skundo argumentais.

37. Nesutiktina su apeliante, kad nagrinėjamoje byloje jos ieškinys buvo tenkintas iš dalies, t. y. patenkintas reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Nors apeliantės ir atsakovės pateikti žemės sklypo naudojimosi planai ir buvo panašūs, tačiau apeliantės patikslinto ieškinio reikalavimas buvo nustatyti naudojimosi tvarką pagal jos pateiktą planą, o skundžiamu sprendimu buvo nustatyta atsakovės patikslintu priešieškiniu prašoma nustatyti naudojimosi tvarka. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovės patikslintas ieškinys buvo atmestas, o atsakovės patikslintas priešieškinis buvo tenkintas.

38. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamoje byloje apeliantės patikslintas ieškinys atmestas, atsižvelgiant į tai, apeliantei (ieškovei) bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos.

39. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. 2004 m. balandžio 2 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 buvo patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą viso sumokėjo 4961,00 Eur. Išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais. Atsižvelgusi į nurodytas įstatymo nuostatas bei išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, jog teisingai pirmosios instancijos teismas šioje byloje tarp šalių paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

40. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010)

Dėl procesinės bylos baigties

41. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumo, teisingai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti arba naikinti ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

43. Atsakovė Raseinių rajono Kalnujų žemės ūkio bendrovė prašo iš apeliantės priteisti 1 210,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos apimtį, sudėtingumą, atsakovės atstovo paruošto dokumento turinį ir apimtį, jam rengti patirtas advokato darbo laiko sąnaudas, Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytą maksimalų dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, sprendžia, jog atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės ir pagrįstos, todėl jas priteisia iš bylą pralaimėjusios šalies – ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės G. R. atsakovės Raseinių rajono Kalnujų žemės ūkio bendrovės naudai 1 210,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) už teisinę pagalbą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.