- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-20
- Bylos Nr.
- e2A-622-260/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01053-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“
- Atsakovas
- V. V.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-213-1021/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui V. V. dėl skolos, delspinigių, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Kapitalo valda“ (toliau – UAB „Kapitalo valda“ ir ieškovė) 2020 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. V., kuriame prašė teismo priteisti ieškovei iš atsakovo 753,63 Eur sumą, kurią sudaro 212,89 Eur skola, 519,45 Eur delspinigiai, 21,29 Eur bauda, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašė teismo priimti sprendimą už akių.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas išperkamosios nuomos sutarties pagrindu (t. y. skolon) įsigijo prekę (daiktą) – (duomenys neskelbtini) (2007 m. balandžio 11 d. sutartis Nr. 704598768), tačiau pagal sutartimi sutartą mokėjimų grafiką ir šalių sutartas sąlygas neatsiskaitė su ieškove (kreditore), ir tokiu būdu padarė nuostolius ieškovei (kreditorei). Kadangi atsakovas su ieškove neatsiskaitė, su ja nebendradarbiavo, todėl ieškovė, gindama savo pažeistus turtinius interesus, buvo priversta kreiptis į teismą.
3. Atsakovui V. V. procesiniai dokumentai įteikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnio 3 dalimi. Atsakovas per teismo nustatytą 15 dienų terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Ieškovė ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nustatytu terminu nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. sausio 6 d. sprendimu už akių ieškovės UAB „Kapitalo valda“ ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo V. V. 212,89 Eur skolą, 76,64 Eur delspinigius, 21,29 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad pradinė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas V. V. 2007 m. balandžio 11 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 704598768, pagal kurią atsakovas įsigijo prekę (daiktą) - (duomenys neskelbtini). Atsakovas įsipareigojo 12 mėnesių, iki 2008 m. balandžio 20 d., pagal sutartą grafiką mokėti mėnesines įmokas. Atsakovas sutarties 5.5 punktu įsipareigojo informuoti lizingo bendrovę, jeigu pasikeičia jo sutartyje nurodytas adresas ar telefonas, banko rekvizitai, turto laikymo vieta, finansinė būklė, turinti reikšmės sutarties vykdymui (dėl ko negali ar negalėtų vykdyti sutarties) ir t. t. Taip pat, vadovaujantis sutarties 11.1. punktu, šalys, siekdamos užtikrinti sutarties įvykdymą, susitarė dėl sutarties neįvykdymo pasekmių, t. y. susitarė, jog atsakovui pažeidus mokėjimų grafiką, vėluojant mokėti mokėjimus ar jų dalį, nuomininkas įsipareigoja mokėti lizingo įmonei 0,2 procento delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o sutarties 11.2 punkte buvo numatyta, jog nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas šios sutarties 5.5 punktą nuomininkas sumoka lizingo įmonei 10 procentų neišpirktos turto vertės baudą . Atsakovas savo įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai nevykdė, nesumokėjo nė vienos iš 12 (dvylikos) išperkamosios nuomos mėnesinės įmokos ir liko skolingas 212,89 Eur sumą už įsigytą turtą. 2009 m. kovo 4 d. pradinė kreditorė pasirašė su ieškove reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, pagal kurią perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo skolą.
6. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas susidariusį įsiskolinimą ieškovei būtų sumokėjęs. Nurodytas aplinkybes ieškovė grindė – 2007 m. balandžio 11 d. išperkamosios nuomos sutartimi Nr. 704598768 tarp UAB „Ūkio banko lizingas“ ir V. V., 2009 m. kovo 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09/03/04-1, 2009 m. kovo 4 d. perdavimo priėmimo aktu Nr. 646. Atsakovas sutarties nevykdė, iki ieškinio teismui padavimo skolos negrąžino, atsiliepimo nepateikė ir savo prievolės ieškovei neginčijo, įrodymų apie prievolės įvykdymą byloje nėra, todėl teismas sprendė priteisti iš jo ieškovei 212,89 Eur skolą.
7. Spręsdamas dėl ieškovės ieškinio reikalavimo dėl 519,45 Eur dydžio delspinigių, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2007 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. rugsėjo 28 d., t. y. už 4880 dienų, teismas nustatė, kad išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 punkte numatyta 0,2 proc. delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovė nurodė, kad savo iniciatyva, skaičiuodama netesybų dydį, sumažino delspinigių normą iki 0,05 proc. Atsakovas savo prievolės nevykdė nuo 2007 m. gegužės 20 d., pagal su pradine kreditore sudarytą sutartį nesumokėjo nė vienos įmokos. Pradinė kreditorė reikalavimo teisę ieškovei perleido 2009 m. kovo 4 d., tačiau ieškovė į teismą kreipėsi tik 2020 m. rugsėjo 28 d., t. y. po reikalavimo perleidimo praėjus daugiau kaip dešimt metų. Teismas nurodė, kad ieškovė ypač ilgą laiką nesiėmė visų galimų veiksmų skolai išieškoti, tačiau už šį laikotarpį skaičiavo delspinigius. Kreipimosi į teismą dienai paskaičiuota delspinigių suma daugiau kaip du kartus viršija skolos sumą. Ieškovė teismui nenurodė jokių logiškų, svarbių priežasčių ir nepateikė įrodymais pagrįstų paaiškinimų, kodėl tiek metų nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo. Teismas nurodė, jog ieškovės teiginiai, kad nuo 2010 metų ėmėsi ikiteisminio skolos išieškojimo, nepagrįsti įrodymais, o duomenų, kad atsakovas būtų ketinęs su ieškove atsiskaityti ir dėl to būtų galima pateisinti ieškovės delsimą, byloje nėra. Todėl, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovas yra silpnesnė šalis – vartotojas, o per ilgai delsdama kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, ieškovė leido susidaryti pernelyg didelėms, akivaizdžiai neprotingoms netesyboms, kurių priteisimas neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų, teismas sprendė, jog netesybos mažintinos ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistini delspinigiai, apskaičiuoti už 180 dienų, taikant šalių sutartimi nustatytą 0,2 proc. normą, t. y. 76,64 Eur ( 212,89 Eur x 0,2 proc. x 180 d.), o ieškovės reikalavimas dėl likusios delspinigių dalies priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
8. Spręsdamas dėl ieškovės ieškinio reikalavimo dėl baudos teismas nustatė, kad sutarties 11.2 punkte nustatyta, jog nevykdydamas arba netinkamai vykdydamas sutarties 5.2. ir 5.5. punktus, atsakovas turi sumokėti 10 proc. neišpirktos daikto vertės baudą. Ieškovė nurodė, kad atsakovo nurodytais kontaktiniais duomenimis ieškovei su atsakovu susisiekti nepavyko. Ieškovė taip pat nurodė, jog atsakovas nepranešė ne tik apie telefono numerio (nurodyto sutartyje), bet ir gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą (nurodyto sutartyje) (visi vėlesni kreditoriaus pranešimai (raginimai) skolininkui sumokėti skolą grįžo neįteikti), nepateikė dokumentų, susijusių su atsakovo finansine būkle, jos pasikeitimu, dėl ko nebuvo vykdomi įsipareigojimai kreditoriui, dėl to pažeidė sutarties 5.2. ir 5.5. punktus. Teismas nurodė, kad ieškovė byloje nėra pateikusi jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ji pareikalavo pateikti dokumentus, susijusius su atsakovo finansine būkle ar turinčius reikšmės sutarties vykdymui, kaip tai numatyta sutarties 5.2 punkte, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pasikeitė atsakovo telefono numeris (5.5 punktas). Tačiau teismas nurodė, kad atsakovas su pirmine kreditore sudarytoje sutartyje savo gyvenamosios vietos adresą yra nurodęs (duomenys neskelbtini), ieškovė ieškinyje yra nurodžiusi deklaruotos gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), tačiau teismo siųsti procesiniai dokumentai šiuo adresu liko neįteikti. Todėl teismas sprendė, kad atsakovas pažeidė sutarties 5.5. punkto sąlygas ir nepranešė ieškovei apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą (sutarties 5.5. punktas, 11.2. punktas), ir iš atsakovo ieškovei priteisė 21,29 Eur baudą.
9. Spręsdamas dėl ieškovės ieškinio reikalavimo dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo teismas nurodė, kad atsakovas sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, todėl sprendė, kad iš jo priteistinos įstatyme numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugsėjo 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
10. Spręsdamas dėl ieškovės ieškinio reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas nurodė, kad ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai tenkintinų reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovei priteistinos 7 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis valstybei.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Kapitalo valda“ prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. sprendimą už akių dalyje dėl delspinigių priteisimo - t. y. iš atsakovo V. V. ieškovo UAB „Kapitalo valda“ naudai priteistą 76,64 Eur dydžio delspinigių sumą padidinti (t. y. priteisti) iki 519,45 Eur dydžio delspinigių sumos (0,05 proc.), atitinkamai, patikslinti, kad priteistos procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo 212,89 Eur dydžio skolos, 519,45 Eur dydžio delspinigių, 21,29 Eur dydžio baudos, kitų sumų), likusioje dalyje sprendimą už akių palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, priteisė nepagrįstai mažus, neatitinkančius šalių interesų pusiausvyros, 76,64 Eur dydžio delspinigius, vietoje prašytų priteisti 519,45 Eur dydžio delspinigių. Teismas faktiškai savo iniciatyva pritaikė sutrumpintą 6 (šešių) mėnesių senaties terminą, kas nėra numatyta įstatyme.
1.2. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog ieškovė delsė reikalauti įvykdyti prievolę, todėl yra atsakinga už pradelstų įvykdyti prievolę pagal sutartį dienų skaičių, yra nepagrįsta ir prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Nuo pat reikalavimo į atsakovą atsiradimo ieškovė ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų išieškoti skolą iš atsakovo ikiteisminiu būdu (keliu), abiem šalims (kontrahentams) patiriant kuo mažiau išlaidų, o būtent – jau 2009 m. kovo 23 d. atsakovui buvo pateikta visa informacija (duomenys) apie kreditoriaus pagal sutartį pasikeitimą bei reikalavimas įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį arba kreiptis į ieškovę nurodytais kontaktais (kontaktiniais duomenimis), siunčiami raginimai ir siekiama išspręsti ginčą taikiai, vėliau pradėtas skolos išieškojimas ikiteisminiu būdu (keliu) per skolų išieškojimo įmonę UAB „Sergel“, o nepavykus išieškoti ikiteismine tvarka, kreiptasi į teismą. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad būtent atsakovas ne tik nesirūpino skolos grąžinimu (nepranešė apie pasikeitusius kontaktinius duomenis, vengė bendradarbiauti, įsipareigojimų nevykdė (ir nevykdo) ilgą laiką ir nė karto nebuvo susisiekęs nei su pradiniu kreditoriumi, nei su ieškove), bet ir elgėsi nesąžiningai, visais įmanomais būdais sąmoningai vengė įvykdyti prievolę. Toks skolininko sąmoningas neveikimas (kadangi įsipareigojimai nevykdomi ilgą laikotarpį, kas negali būti pateisinama kaip laikini skolininko finansiniai sunkumai, kadangi skolininkas, jeigu nebūtų buvęs piktybiškas kreditoriaus atžvilgiu, šiuos įsipareigojimus per 4880 d. tikrai būtų įvykdęs (ir skolą pamiršęs), nes skola santykinai nėra didelė) negali būti pateisinamas silpnesne sutarties šalimi, tokiu būdu iš skolininko kreditoriaus naudai praktiškai visiškai nepriteisiant delspinigių.
1.3. Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Ši teisės norma yra imperatyvi, atitinkamai, nesant ginčo šalies prašymo dėl ieškinio senaties taikymo, teismas savo iniciatyva ieškinio senaties taikyti negali. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių tai, kad atsakovas būtų pateikęs prašymą taikyti sutrumpintą ieškinio senatį (jis tokią galimybę/teisę turėjo, kadangi žinojo apie vykstantį teismo procesą dėl skolos priteisimo).
1.4. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas padarys išvadą, kad pirmosios instancijos teismas vis tik netaikė atsakovo atžvilgiu 6 (šešių) mėn. (sutrumpintos) delspinigių senaties, ieškovė prašo apeliacinės instancijos teismo vadovautis Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-56-560/2018, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendime už akių civilinėje byloje Nr. e2-10918-871/2018, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-270-357/2020, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-458-569/2020, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A- 428-372/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1089-613/2020 išdėstytais argumentais, kadangi ieškovės nuomone, šių teismų argumentai yra mažiau subjektyvus bei šališki nesąžiningo atsakovo atžvilgiu, labiau atitinka ieškovės ir skolininko interesų pusiausvyrą.
12. Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas V. V. nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
14. Apeliaciniu skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl senaties termino delspinigių skaičiavimui pritaikymo ir priteistinų delspinigių sumos sumažinimo. Skundžiamo sprendimo už akių dalis dėl tenkintų reikalavimų nėra skundžiama, todėl apeliacinės instancijos teismas, dėl šios sprendimo dalies, nenustatęs absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei atsižvelgdamas į apeliacinio skundo reikalavimus, nepasisako.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB ,,Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas V. V. 2007 m. balandžio 11 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 704598768, pagal kurią atsakovas įsigijo (duomenys neskelbtini), įsipareigodamas grąžinti kreditą dalimis iki 2008 m. balandžio 20 d. Be to, atsakovas įsipareigojo pagal sutartį sumokėti palūkanas ir sutarties mokestį, dėl to ginčo byloje nėra.
16. UAB ,,Ūkio banko lizingas“ 2009 m. kovo 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09/03/04-1 perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolą ieškovei UAB „Kapitalo valda“. Nors apeliantė nurodė, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovą iš karto informavo, tačiau tokių įrodymų, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, ji į bylą nepateikė.
17. Apeliantė, nesutikdama su teismo išvada, kad ji perėmusi reikalavimo teises ilgai delsė išieškoti skolą iš atsakovo, nurodo, jog nuo pat reikalavimo į atsakovą atsiradimo ji ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų išieškoti skolą ikiteisminiu būdu, abiem šalims (kontrahentėms) patiriant kuo mažiau išlaidų, o būtent – jau 2009 m. kovo 23 d. atsakovui pateikė visą informaciją (duomenis) apie kreditoriaus pagal sutartį pasikeitimą bei reikalavimą įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį arba kreiptis į ieškovę nurodytais kontaktais; siuntė atsakovui raginimus ir siekė išspręsti ginčą taikiai, vėliau pradėjo skolos išieškojimą ikiteisminiu būdu per skolų išieškojimo įmonę UAB „Sergel“. Nepavykus išieškoti skolos ikiteismine tvarka, kreipėsi į teismą.
18. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju išperkamosios nuomos sutartis sudaryta laisva šalių valia, tačiau tiek pradinis kreditorius, tiek ieškovė, perėmusi reikalavimo teises iš pradinio kreditoriaus, yra verslo subjektai, turintys patirties sudarydami įvairias sutartis, todėl joms taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Pradinis kreditorius yra lizingo paslaugas teikianti įmonė, kuri ir rengė sutarties sąlygas bei numatė ne tik sankcijas nuomininkui (atsakovui), bet ir lizingo įmonės teises – tikrinti duomenis, susijusius su sutartimi, reikalauti iš nuomininko visos reikalingos informacijos pateikimo apie jo finansinę būklę, o nuomininkui daugiau kaip 30 dienų pradelsus sumokėti įmoką, reikalauti nutraukti sutartį, grąžinti daiktą, reikalauti sumokėti sutartyje nustatytus mokesčius, delspinigius, baudas. Todėl jau pačioje sutartyje tiek pradiniam kreditoriui, tiek jo teisių perėmėjui (ieškovei) yra aiškiai nustatytas terminas, kuriam suėjus kreditorius iš karto turi imtis aktyvių veiksmų sutarčiai išsaugoti arba jai nutraukti su visomis iš to išplaukiančiomis aplinkybėmis. Į bylą nepateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad pradinis kreditorius, o vėliau, t. y. nuo 2009 m. kovo 4 d. reikalavimo teises perėmusi apeliantė, ėmėsi bet kokių sutartyje numatytų veiksmų siekiant išieškoti skolą iš atsakovo arba nutraukti sutartį ir susigrąžinti turtą. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantės argumentai, kad nuo pat reikalavimo į atsakovą atsiradimo momento ji ėmėsi aktyvių veiksmų, grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, kurias vadovautis priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo.
19. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva nepagrįstai pritaikė ieškinio senatį ir sumažino prašomą priteisti delspinigių sumą. Jos teigimu, teismo sumažinti ir priteisti 76,64 Eur dydžio delspinigiai neatitinka šalių interesų pusiausvyros, nes yra gerokai mažesni už priteistą pagrindinę sumą, juolab, kad atsakovas geranoriškai ilgą laiką nevykdė prievolinių įsipareigojimų pagal išperkamosios nuomos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.
20. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
21. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad nors Vartojimo kredito įstatymas ir negaliojo išperkamosios nuomos sutarties su atsakovu sudarymo metu, tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog jame nurodyta maksimali delspinigių riba, netesybų skaičiavimo trukmė gali būti laikoma kaip orientacinė, vertinant ir iki šio įstatymo įsigaliojimo su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius, taip pat ir vertinant įstatymo leidėjo išreikštą poziciją dėl konkrečioje byloje keliamų klausimų, kurie anksčiau galiojusiuose teisės aktuose nebuvo aiškiai reglamentuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014, Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1349-480/2018, 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-617-413/2020, kt.).
Žemesnės instancijos teismas
22. Pirmosios instancijos teismas, mažindamas priteisiamų netesybų dydį, atsižvelgė į tai, jog sutartis sudaryta tarp juridinio ir fizinio asmens – silpnesnės šalies – vartotojo, kad ieškovė reikalavimo teisę į atsakovą perėmė 2009 m. kovo 4 d., tačiau į teismą dėl skolos išieškojimo kreipėsi tik 2020 m. rugsėjo 28 d., t. y. po reikalavimo perleidimo praėjus daugiau kaip dešimčiai metų, o savo paaiškinimų dėl aktyvių ikiteisminio skolos išieškojimo veiksmų atlikimo nepagrindė jokiais įrodymais.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas taikė sutrumpintą 6 mėnesių senatį, nesant atsakovo prašymo. Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas delspinigius, rėmėsi CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, įtvirtinančia teismo teisę sumažinti netesybas, jeigu jos aiškiai per didelės; CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, nustatančia teismo teisę sumažinti netesybas (baudą, delspinigius), jei jie neprotingai dideli bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (CK 1.2 straipsnis). Skundžiamame sprendime nėra nurodytos materialinės teisės normos, reglamentuojančios ieškinio senaties taikymą, todėl apeliantės argumentas dėl teismo iniciatyva pritaikyto sutrumpinto 6 mėnesių senaties termino pripažintinas nepagrįstu.
24. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovė yra bendrovė, kurios veikla susijusi su pradelstų piniginių sumų įgijimu iš pradinių kreditorių ir šių sumų išieškojimu iš skolininkų, todėl ieškovės elgesys, kada nepagrįstai ilgą laiką delsiama kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, negali būti laikomas tinkamu, įgyvendinant savo teises ir teisėtus interesus, o tokio elgesio pasekmės negali būti perkeliamos vien atsakovui. Net ir ieškovei savanoriškai sumažinus sutartyje numatytus delspinigius nuo 0,2 proc. iki 0,05 proc., prašoma priteisti delspinigių suma, palyginus ją su pagrindine skola, yra akivaizdžiai per didelė ir prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus (CK 1.2 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į šias aplinkybes ir, remdamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi bei 6.258 straipsnio 3 dalimi, sprendė, jog iš atsakovo priteistini delspinigiai turi būti mažintini.
25. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui reikšmės neturi, todėl teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019).
26. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. sprendimą už akių palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.