Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos pagal patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir suinteresuoto asmens pagal S. L. patikslintą pareiškimą O. K. atstovui advokatui Ernestui Bušmovičiui, suinteresuotiems asmenims I. K. (I. K.), M. V., suinteresuotam asmeniui pagal O. K. patikslintą pareiškimą bei pareiškėjai pagal patikslintą pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo S. L., jos atstovei advokatei Ingridai Ivanovienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. K. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. K. (V. K.), A. F. (A. F.), S. L., I. K. (I. K.), A. K., M. V., valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir pagal pareiškėjos S. L. patikslintą pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys A. K., V. K., A. F., I. K., A. K., M. V., O. K., valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

11. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė. Jiems procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka.

20. Teismo posėdžio metu liudytojas M. L. paaiškino, kad G. K. gyveno (duomenys neskelbtini), rausdavosi šiukšlyne, jis ateidavo pas juos tik šiaip, pavalgyti. G. K. niekada pas močiutę negyveno, nepadėdavo, nešienavo. Jis negyveno ir neprižiūrėjo namo. Name gyveno tik M. K. ir močiutė. O. K. ir V. K. išvažiavo į užsienį. Paskutinėm dienom prieš S. F. mirtį liudytojas nuvažiavo su savo sugyventine pas ją, ten buvo kiauras stogas, tada paskambino I. K., kad pasiimtų močiutę pas save, nes ji būtų sušalusi. Močiutę buvo nuvežę ir į savo mamos namus, tai ji neturėjo jokių daiktų, buvo tik drabužiai. Paaiškino, jog tam tikrus dokumentus buvo pasiėmęs M.. Po močiutės mirties M. žiūrėjo dokumentus, jis sakė, kad nieko nerado, po to kažkokius dokumentus rado, bet niekam nerodė. Tik po jo mirties atrado šiuos dokumentus. Pažymėjo, kad važiuodavo palaidoję dėdę tvarkyt kiemą, šienaut.

Patikslinti pareiškimai dėl juridinio fakto nustatymo ir dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo tenkintini

Dėl juridinių faktų nustatymo

22. Nagrinėjamu atveju palikimo atsiradimo po S. F. mirties diena yra S. F. mirties diena, t. y. (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Taigi palikimas turėjo būti priimtas per 3 mėnesius nuo šios datos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

23. Atitinkamai palikimo atsiradimo po G. K. mirties diena yra jo mirties diena – (duomenys neskelbtini) Taigi palikimas po jo mirties turėjo būti priimtas per 3 mėnesius nuo šios datos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

24. Byloje esantys Testamentų registro išrašai patvirtina, kad nėra įregistruotų S. F. ir G. K. sudarytų testamentų bei palikimo priėmimo (atsisakymo) faktų.

25. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad S. F. vardu įregistruoti: 0.0700 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 86/430 dalis 4.3000 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 239/1116 dalis 11.1600 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)

Motyvuojamoji dalis

26. Iš byloje esančios Gyventojų registro pažymų matyti, kad G. K. motina S. K. (F.). Bylos duomenimis, S. F. taip pat susilaukė ir kitų vaikų: M. K. (mirė (duomenys neskelbtini)), S. L., I. K., G. K. (mirė (duomenys neskelbtini), jo vaikai – A. K. ir M. V.). G. K. vaikai – O. K. ir V. K..

27. Pareiškėja nurodė, kad po palikėjos S. F. mirties per įstatymo nustatytą terminą G. K. pradėjo valdyti, naudoti ir disponuoti palikėjos turtu, t. y. faktiškai priėmė S. F. palikimą. Mirus G. K. po pastarojo mirties atsiradusį palikimą priėmė pareiškėja O. K.. Nurodė, kad po S. F. mirties G. K. rūpinosi likusių Žemės sklypų priežiūra, paėmė palikėjos asmeninius daiktus – nuotraukų albumą, kėdes. Po G. K. mirties O. K. perėmė nuotraukų albumą. Minėtas aplinkybes dėl asmeninių daiktų pasiėmimo paliudijo liudytojai E. G., V. R., taip pat suinteresuotas asmuo I. K..

28. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į O. K. patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad O. K. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

29. Suinteresuotas asmuo A. K. dėl patikslinto pareiškimo patenkinimo taip pat prašė spręsti teismo nuožiūra.

30. Suinteresuotas asmuo S. L. pateikė atsiliepimą į O. K. patikslintą pareiškimą, kuriuo prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Teismo posėdžio metu nurodė, kad G. K. buvo asmuo be pastovios gyvenamosios vietos, todėl faktiškai pasiimti kažkokių daiktų negalėjo.

31. Liudytojai M. L. ir L. P. iš esmės paaiškino, kad G. K. S. F. nepadėdavo, jos name negyveno, jo neprižiūrėjo.

32. Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, šalių ir liudytojų paaiškinimus, sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjos O. K. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų apie tai, jog G. K. po mamos mirties, o po jo mirties O. K., nebūtų perėmę asmeninių palikėjų daiktų – nuotraukų albumo, S. F. kėdžių, G. K. rūbų. Nors S. L. teigia, jog G. K. neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, tačiau tai savaime nereiškia, jog jis nepasiėmė asmeninių motinos daiktų. Bylos duomenimis, palikėjai gyveno vargingai, todėl stambesnio turto neturėjo, taigi po jų mirties perimti daugiau daiktų - iš esmės nebuvo ko. Nors G. K. po mamos mirties, o po pastarojo mirties O. K. perėmė tik smulkius asmeninius palikėjų daiktus, tačiau tai laikytina pakankamu pagrindu pripažinti, jog perėmus valdyti kokią nors palikimo dalį, asmuo laikomas priėmusiu palikimą faktiniu valdymu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

33. Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas daryti išvadą, kad G. K. per 3 mėnesius po savo motinos S. F., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pradėjo naudotis jai priklausančiu turtu, jį prižiūrėjo, rūpinosi, t. y. faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą. Atitinkamai darytina išvada, kad O. K. po tėvo G. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties pradėjo naudotis jam priklausančiu turtu, jį prižiūrėjo, rūpinosi, t. y. faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

34. Kadangi pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių minėtus juridinę reikšmę turinčius faktus, todėl šie faktai nustatomas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis).

35. Remiantis išdėstytu, O. K. patikslintas pareiškimas tenkintinas.

Dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo

36. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 178 straipsnis).

37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

38. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, palikimo atsiradimo po S. F. mirties diena yra S. F. mirties diena, t. y. (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Palikimas turėjo būti priimtas per 3 mėnesius nuo šios datos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis, pareiškėja S. L. yra S. F. dukra, taigi pirmos eilės įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. S. L. nurodė, kad palikimo nepriėmė per įstatymo nustatytą terminą, nes manė, jog visas turtas atiteko broliui M. K., kuris gyveno kartu su motina ir po jos mirties liko gyventi (duomenys neskelbtini). M. K. mirė (duomenys neskelbtini), šeimos ir vaikų neturėjo. Pažymėjo, jog 2023 metų liepos mėnesį gavo O. K., kito mirusio brolio G. K. dukros pareiškimą, kuriuo ji prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad, neva, S. F. turtą po jos mirties priėmė jos tėvas G. K., o po tėvo mirties, ji pati. Tik gavus minėtą pareiškimą suprato, kad po S. F. mirties palikimo klausimas tvarkytas nebuvo. Tuo pagrindu prašo atnaujinti terminą palikimui priimti.

40. Suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimuose nurodė, kad jeigu teismas nustatys, jog egzistavo pareiškime nurodytos aplinkybės ir kad jos yra svarbios pateisinti palikimo priėmimo termino praleidimą, neprieštarauja, kad šis terminas būtų atnaujintas.

41. Suinteresuotas asmuo A. F. prašė patikslintą pareiškimą patenkinti.

42. Suinteresuotas asmuo O. K. prašė patikslinto pareiškimo netenkinti iš esmės nurodydama, jog kadangi nepavyko susitarti taikiai, S. L. yra priešiškai nusiteikusi prieš O. K., todėl su S. L. patikslintu pareiškimu nesutinka. Akcentavo, kad kol O. K. nesikreipė į teismą dėl juridinio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo, S. L. į teismą kreiptis dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo nereikėjo. Ji per ganėtinai ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų tam, kad galėtų priimti palikimą bei nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes, jog egzistavo objektyvios kliūtys kurios kliudė S. L. tinkamai realizuoti teises į palikimo priėmimą.

43. Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, liudytojų ir šalių paaiškinimus, pripažįsta, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 185 straipsnis). Pareiškėja dėl teisinio neišprusimo manė, jog visas turtas po motinos mirties atiteko broliui M. K., kuris ir gyveno motinos name. Iš esmės, šias aplinkybes paliudijo ir liudytojas M. L.. Pareiškėja nurodė, kad gavus O. K. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, ji suprato, kad paveldėjimo klausimai nėra išspręsti ir pati kreipėsi į teismą siekdama įgyvendinti savo kaip įpėdinės teises.

44. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad nurodytos aplinkybės ir byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, jog pareiškėja S. L. nesikreipė dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Nors O. K. su S. L. patikslintu pareiškimu nesutinka, tačiau iš esmės nenurodė svarių argumentų bei nepateikė įrodymų, kodėl S. L. patikslintas pareiškimas negalėtų būti patenkintas. Byloje nenustatyta, kad terminas priimti palikimą būtų praleistas dėl pareiškėjos didelio nerūpestingumo ar nesąžiningumo.

45. Pripažinus, kad pareiškėja trijų mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, yra pagrindas šį terminą atnaujinti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjos patikslintą pareiškimą patenkinus, terminas palikimui priimti pratęstinas trims mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444–448, 578 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos O. K. patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. K., gim. (duomenys neskelbtini), priėmė visą savo mamos S. F., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą po jos mirties faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė visą savo tėvo G. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą po jo mirties faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Pareiškėjos S. L. patikslintą pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po motinos S. F., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priimti.

Išaiškinti pareiškėjai S. L., kad ji turi per tris mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.