- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-11-11
- Bylos Nr.
- II-121-750/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00205-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Zimantienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal G. G. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2019-09-10 nutarimo Nr. 94-ANR_N-1565-2019 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato (toliau – Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK) 2019-09-10 nutarimu Nr. 94-ANR_N-1565-2019 G. G., gim. (duomenys neskelbtini), nubaustas už administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalį ir 417 straipsnio 3 dalį galutine nuobauda 225 Eur bauda už tai, kad 2017-09-12 18 val. 12 min. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį, važiuodamas pagrindiniu keliu ir sukdamas į kairę, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio, kuris buvo pradėjęs „Audi A4“ lenkimo manevrą.
Šalies argumentai
G. G. pateikė skundą (b.l. 2-3), kuriuo prašo panaikinti Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK vyresniojo tyrėjo R. A. 2019-09-10 nutarimą Nr. 94-ANR_N-1565-2019. Skunde nurodė, kad 2017-09-12 maždaug 18 val. važiuodamas keliu Klaipėda-Šilutė, Čiūtelių k. norėjo pasukti į keliuką vedantį link jo senelių namo. Sulėtino greitį iki 10 km/h ir likus maždaug 50 m. iki keliuko pradėjo rodyti kairįjį posūkį. Prieš pradėdamas posūkį per galinio vaizdo veidrodėlį matė, jog už jo važiavęs žalios spalvos „Volkswagen Passat“ taip pat sulėtino greitį, todėl jis ėmė daryti posūkį į kairę. Jau beveik kirtęs plentą pamatė, jog minėtą automobilį dideliu greičiu ėmė lenkti automobilis „Peugeot“, kuris kliudė jo automobilio kairįjį šoną ties vairuotojo durelėmis, numušė jo automobilio kairįjį priekinį ratą, jo vairuojamą automobilį nustumdamas į griovį maždaug penkiais metrais toliau, nei buvo įvažiavimas į senelių sodybą, o pats taip pat peršoko griovį ir nuskriejęs dar maždaug šimtą metrų nuo susidūrimo vietos sustojo pievelėje šalia miško. Išvengti autoįvykio neturėjo jokios galimybės, nes kai pamatė, jog „Volkswagen Passat“ automobilį lenkia „Peugeot“ jis jau buvo kairėje plento pusėje ir kadangi jo automobilio greitis buvo labai mažas tai jis niekaip nebūtų galėjęs spėti sugrįžti į dešiniąją kelio pusę. Mano, kad dėl autoįvykio yra kaltas jį taranavusio „Peugeot“ vairuotojas D. P., nes jis pažeidė KET 136 p.(kuris teigia, jog prieš pradėdamas lenkti vairuotojas privalo įsitikinti, kad transporto priemonės vairuotojas važiuojantis priekyje ta pačia kryptimi nerodo kairiojo posūkio signalo) ir 137 p.(kuris teigia, jog jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę, važiuojantysis iš paskos privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti kol priekyje važiuojantis automobilis atlaisvins eismo juostą). D. P. duodamas policijos tyrėjai paaiškinimą melagingai teigė, jog iki jis lenkė pareiškėją. Toks minėto asmens pasakojimas yra melagingas visų pirma dėl to, jog jokio krovininio automobilio pareiškėjui lenkti nereikėjo, kadangi pareiškėjas suko į senelių sodybą, nes vežė savo senelį E. G. iš Klaipėdos namo, o kadangi prieš sukant į lauko keliuką pareiškėjo greitis buvo minimalus, tai jokiu būdu jis negalėjo prisivyti jokio krovininio automobilio, kurį būtų reikėję lenkti.
Ankstesnį Šilutės rajono PK nutarimą panaikinusi Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja savo nutartyje teigė, jog, kad būtų nustatytas autoįvykio mechanizmas yra reikalinga specialisto išvada, todėl reikalavo, jog kol nebus atlikta ekspertizė automobilių neremontuoti, tačiau jokios ekspertizės niekas neatlikinėjo, nes joks ekspertas prie autoįvykyje dalyvavusio automobilio ir neprisiartino, todėl jis iki šiol stovi neremontuojamas senelių namo kieme.
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. G. teismo posėdyje nedalyvavo, jam tinkamai pranešta apie posėdį, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.
Atsiliepimas
Tauragės apskrities Šilutės rajono PK apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, tačiau jos atstovas į posėdį neatvyko. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Teismui pateiktame atsiliepime minėta institucija nurodė, kad priimtas nutarimas pagrįstas ir teisėtas, teisingai pritaikytos LR ANK nuostatos, o skunde išdėstyti G. G. motyvai yra siekiamybė išvengti administracinės atsakomybės. Prašo teismo išnagrinėjus bylą pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK priimtą 2019-09-10 nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas.
Nutarimas skirti administracinę nuobaudą panaikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė paskirtos pagal įstatymus, ją paskyrė institucija, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.
ANK 423 straipsnio 2 dalis užtraukia administracinę atsakomybę už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą, kurį sukėlė Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.
ANK 609 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti reikalavimai administracinio nusižengimo protokolo turiniui. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) protokolas turi dvejopą reikšmę, t. y. jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pasisakęs (nutartys administracinėse bylose Nr. N502- 2376/2009, N-756-1363/2008, N502-845/2009, N-261-2483-11, N-438-155-11, N575-3007/2011, N-62-7103-10), tokiai pozicijai pritaria ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartys bylose Nr. 2AT-40-976/2015), kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Taigi byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole.
Teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-68-366/2017). Kai protokolas yra surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai <...> administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, byla turi būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, 258 p.).
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad administraciniai teisės pažeidimai (nusižengimai) savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio (pvz., (Gradinger v. Austria, no. 15963/90, judgement of 23 October 1995; F. F. v. Austria, no. 37950/97, judgement of 29 May 2001). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje vartojamas terminas „offence” reiškia „teisės pažeidimą”, kuris atitinka Lietuvos teisėje vartojamus administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) ir nusikalstamos veikos terminus (kasacinė nutartis Nr. 2K-322/2003). Vadinasi, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje išdėstyti pagrindiniai sąžiningo proceso principai taikomi ir administracinių teisės pažeidimų justicijai. Viena iš kaltinamo pažeidimu asmens teisių yra teisė žinoti, kuo kaltinamas. Dokumentas, kuriuo asmeniui pareiškiamas kaltinimas, yra svarbus procesinis dokumentas, kaip minėta, jam įstatymo keliami griežti turinio reikalavimai. Asmeniui pareiškiamą kaltinimą sudaro faktinės aplinkybės: inkriminuojamo pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė, ir šių aplinkybių teisinis vertinimas - juridinis pažeidimo kvalifikavimas. Asmeniui pareiškiamas kaltinimas turi būti aiškus, išsamus ir tikslus. Tai taikytina tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui.
Susipažinus su G. G. surašyto administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo turiniu, nustatyta, kad tiek 2017-10-06 protokole Nr. 94ANPAN-121706067-17 (administracinio nusižengimo byla Nr. II-10-635/2018, b.l. 31-32), tiek 2019-09-10 nutarime Nr. 94-ANR_N-1565-2019, nėra aiškiai ir konkrečiai suformuluotas kaltinimas. Tiek protokole, tiek nutarime, pažeidimo esmė formuluojama taip: “Vairuodamas automobilį, važiuodamas pagrindiniu keliu ir sukdamas į kairę, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio, kuris buvo pradėjęs Audi A4 lenkimo manevrą“. Išanalizavus šią kaltinimo formuluotę, matyti, kad aprašyta pažeidimo esmė (kaltinimas) atitinka tik jam inkriminuojamo ANK 417 straipsnio 3 dalį.
Iš nutarimo matyti, kad G. G. pripažintas kaltu ir dėl nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 2 dalyje, tačiau nei minėtame protokole, nei 2019-09-10 nutarime nėra suformuluotas kaltinimas pagal minėtą straipsnį. Nėra atskleista pažeidimo esmė, t.y. tas faktas, kad padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą. Neaišku kam buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, tokių duomenų nėra nei protokole, nei nutarime. Esant neaiškiai kaltinimo esmei nėra galimybės tinkamai kvalifikuoti G. G. veiksmus pagal atitinkamo ANK straipsnį ir (ar) KET reikalavimų punktus, o taip pat spręsti šio asmens administracinės atsakomybės dėl šiuo metu jam inkriminuojamų nusižengimų padarymo.
Susiklosčius tokiai situacijai teismas negali administracinių nusižengimų nagrinėti iš esmės, vertinti surinktų įrodymų, nes byloje nėra tinkamai surašyto administracinio nusižengimo protokolo, tai reiškia, kad nėra apibrėžtos bylos nagrinėjimo ribos. Nėra galimybės ištaisyti teisme tokių administracinio nusižengimo protokolo trūkumų, t.y. suformuluoti kaltinimą pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį.
Įvertinus tai kas išdėstyta, teismas turėtų priimti ANK 642 straipsnio 4 dalyje numatytą sprendimą – panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Tačiau pažymėtina, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos (ANK 39 straipsnis). G. G. inkriminuoti administraciniai nusižengimai buvo padaryti 2017-09-12, todėl administracinė nuobauda jam galėjo būti paskirta iki 2019-09-12. Atsižvelgiant į tai nagrinėjamu atveju teismui nėra teisinio pagrindo pasinaudoti ANK 642 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta norma, kadangi jau yra pasibaigęs ANK 39 straipsnyje numatytas 2 metų administracinės nuobaudos skyrimo terminas, todėl administracinio nusižengimo teisena G. G. atžvilgiu turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 7 punktas).
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms Institucijos 2019-09-10 nutarimas panaikintinas ir administracinio nusižengimo teisena G. G. atžvilgiu nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 646 straipsniu,
nutaria:
G. G. skundą patenkinti.
Panaikinti Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2019-09-10 nutarimą Nr. 94-ANR_N-1565-2019, kuriuo G. G., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 3 dalį, paskirta galutinė 225 Eur bauda ir administracinio nusižengimo teiseną minėto asmens atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos ( nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės, Tauragės ar Šilalės rūmus.