Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Jasaičio skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. RV-22-2934 taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 . lapkričio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį paskiriant 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 180 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2024 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – galutinė bausmė 1 metai laisvės atėmimo. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024 m. balandžio 9 d. nutartimi bausmės, kurios paskirtos Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu ir to paties teismo 2022 m. kovo 18 d., 2022 m. gruodžio 2 d. ir 2022 m. lapkričio 24 d. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2022 m. gruodžio 28 d., bausmės pabaiga – 2025 m. sausio 31 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. kovo 21 d. priėmė nutarimą Nr. RV-22-2934 taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, tačiau nustatyta pažanga mažinant šią riziką, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika kito iš didelės į vidutinę, stebimos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Nuteistasis įsitraukia į resocializacijos procesą – vykdo resocializacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas, dirba, už gerą darbą paskatintas, dengia turimas skolas iš gaunamo atlyginimo ir ketina jas grąžinti ir po bausmės atlikimo, dalyvauja prevencinėse priemonėse, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, stebimas nepertraukiamai disciplinuotas elgesys, todėl Komisijos nuomone, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Jasaičio skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal galiojančią BVK 82 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad A. V. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.

Kaip matyti iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimą A. V. atžvilgiu pagal ,,OASys“ metodiką, buvo nustatyta mažėjanti vidutinė rizika su vyraujančiais dinaminiais kriminogeniniais veiksniais. Pritartina prokuroro skundo argumentui, kad ši rizika BVK 82 straipsnio 1 dalies prasme nėra sudaranti pagrindą taikyti lygtinį paleidimą, tačiau nustačius tokią riziką, reikalinga įvertinti koks asmens nusikalstamo elgesio pokytis yra stebimas viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ir ar tas pokytis sudaro pagrindą spręsti, jog asmuo yra padaręs tokią akivaizdžią pažangą, kuri leistų spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas jau būtų aktualus. Šioje vietoje pažymėtina, kad nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip vidutinė, tačiau stebima teigiama elgesio dinamika, tai yra nuteistajam nustatoma pakartotinio elgesio rizika sumažėjo nuo didelės iki vidutinės, kas leidžia spręsti apie nuteistojo daromą pažangą.

Nors savo skunde prokuroras nurodė, kad nuteistojo gyvenimo stilius bei jį supanti aplinka yra betarpiškai susiję ir įtakojantys jo nusikalstamo elgesio raišką visuomenėje, ir jo elgesys yra reikalaujantis korekcijos nuteistajam dar esant struktūruotoje įstaigoje, tačiau, teismas su šiuo skundo argumentu nesutinka. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę yra dirbantis bei padengęs nemažą dalį savo turimų finansinių įsipareigojimų (iš 1167,80 Eur turimų finansinių įsipareigojimų sumokėjęs jau 359,97 Eur), be to nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nėra nei karto baustas, o priešingai už gerą elgesį skatintas 2023 m. lapkričio 21 d., be to bylos duomenimis nustatyta, jog dalyvauja pozityvioje veikloje, dalyvavo Nacionalinio instituto Socialinės integracijos psichologo užsiėmimuose „Aš esu pokytis“. Taip pat dalyvavo „Nerimo valdymo“ grupiniuose užsiėmimuose. Šie duomenys atskleidžia, kad nuteistasis savo elgesį stengiasi kreipti pozityvia linkme, kovodamas su probleminėmis sritimis. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad byloje yra Visagino savivaldybės administracijos patvirtinimas, kuriame nurodyta, jog Visagino savivaldybės administracija yra informuota apie galimą nuteistojo A. V. lygtinį paleidimą, ir yra pasirengusi įgyvendinti iš bausmės atlikimo vietų paleidžiamiems asmenims antrojo socialinės integracijos etapo priemonių įgyvendinimą bei už šią socialinę integraciją yra paskirti atsakingi darbuotojai, kurie padės nuteistajam A. V. reintegruotis socialiai priimtinomis priemonėmis į visuomenę.

Be kita ko svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, šiuo metu stebimos vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, o būtent tai, kad nustatytas teigiamas pokytis „Išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“ srityje, kadangi nuteistasis nėra išrankus darbo pobūdžiui, yra dirbantis ir už tai skatintas; „Lėšų valdymo“ srityje stebima tai, jog nuteistasis dengia turimas skolas pagal savo išgales bei turi tikslą jas grąžinti ir po bausmės atlikimo; „Mąstymo ir elgesio“ srityje stebimas teigiamas pokytis, kadangi nuteistasis geba analizuoti savo elgesio pasekmes ir stengiasi rinktis problemų sprendimus atsižvelgdamas į jas, o sprendimų ieškojo dalyvaudamas vedamose programose, ugdė emocinį intelektą ir nerimo valdymo įgūdžius, todėl šios aplinkybės atskleidžia tai, jog nuteistasis siekdamas teigiamos elgesio dinamikos savo elgesį koreguoja disciplinuotai ir leidžia teismui spręsti, kad nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi ir įtikinanti bei leidžia konstatuoti, kad nuteistojo tolimesnis pataisos procesas gali vykti neizoliavus jo nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis A. V. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir ši pažanga yra įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti išimtinai teisėtais būdais, taikant jo atžvilgiu probaciją. Tokiu būdu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Jasaičio skundas atmestinas, o Komisijos 2024 m. kovo 21 d. nutarimas Nr. RV-22-2934 taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimą, paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Jasaičio skundo netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.