- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-21
- Bylos Nr.
- e2A-981-603/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23436-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Stogų spektras“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „FUCUS statyba“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės uždarosios akcinės bendrovės DAGRET (ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stogų spektras“ teisių perėmėjos) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stogų spektras“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „FUCUS statyba“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Vilgersta“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 35 563 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „FUCUS statyba“ su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
3. Trečiasis asmuo bankrutavusi UAB „Vilgersta“ prašė ieškinį patenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei UAB „Stogų spektras“ iš atsakovės UAB „FUCUS statyba“ 13 639,92 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 147 Eur bylinėjimosi išlaidas; taip pat priteisė iš atsakovės UAB „Stogų spektras“ valstybei 229,90 Eur. Likusią ieškinio dalį atmetė.
5. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei UAB „Stogų spektras“ (teisių perėmėjai UAB DAGRET) iš atsakovės UAB „FUCUS statyba“ priteista 13 639,92 Eur nuostolių atlyginimas, padidinant ieškovei UAB DAGRET iš atsakovės UAB „FUCUS statyba“ priteistų nuostolių sumą iki 30 039,43 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės buvo priteista 147 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat iš ieškovės valstybei priteista 375,10 Eur, o iš atsakovės – 229,90 Eur suma, panaikino ir bylos dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo grąžino nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 27 d. sprendimu atmetė atsakovės UAB „FUCUS statyba“ prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo. Priteisė iš atsakovės UAB „Focus statyba“ ieškovei UAB „Stogų spektras“ 203,28 Eur atstovavimo išlaidų ir 121,64 Eur dydžio žyminį mokestį. Iš atsakovės UAB „FUCUS statyba“ priteisė valstybei 508,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 242 Eur atstovavimo išlaidų ir pateikė teismui tai patvirtinančius dokumentus. Nurodytos išlaidos yra pagrįstos ir protingos, todėl proporcingai ieškovės patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (84 proc.) priteistinos iš atsakovės, t. y. 203,28 Eur. Taip pat ieškovė sumokėjo 144,81 Eur dydžio žyminį mokestį, kuris proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (84 proc.) priteistinas iš atsakovės, t. y. 121, 64 Eur. Kadangi 2014 m. liepos 16 d. Vilniaus apylinkės teismo nutartimi ieškovei buvo atidėtas dalies, t. y. 605 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas, patenkinus ieškovės ieškinį 84 proc., iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai priteistina 508,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismas nurodė, kad atsakovė pateikė 2016 m. vasario 10 d. pažymą, kuria grindė savo reikalavimą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas 3 049,20 Eur. Spręsdamas ar ši pažyma yra pakankamas įrodymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 esančiais išaiškinimais. Vertindamas atsakovės pateiktos 2016 m. vasario 10 d. pažymos turinį, teismas nustatė, jog joje nurodyta tik teisinės paslaugos rūšis ir jos kaina, tuo tarpu pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų (sąskaitų, mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ar kt.) pavadinimai, numeriai, juose nurodytos sumos ir datos, nenurodytos.
9. Teismas pažymėjo, jog apeliacinės instancijos teismas 2017 m. gegužės 31 d. nutartyje pabrėžė, kad nagrinėdamas iš naujo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, pirmosios instancijos teismas turi atsižvelgti į šia nutartimi pakeistą patenkintų ar atmestų reikalavimų proporciją ir kasacinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017, esančius išaiškinimus. Taigi, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo nurodymus, kasacinio teismo praktiką dėl įrodymų, pagrindžiančių atstovavimo išlaidas vertinimo, taip pat atsakovės pateiktos 2016 m. vasario 10 d. pažymos turinį, teismas nusprendė, jog ši pažyma nėra pakankamas įrodymas atstovavimo išlaidoms atsakovui priteisti, atsakovei nagrinėjamojoje byloje atstovavimo išlaidos nepriteistinos.
10. Teismas nurodė, kad ieškovė 2017 m. liepos 18 d. vykusiame teismo posėdyje prašė priteisti 1 100 Eur dydžio atstovavimo išlaidas iš atsakovės, patirtas apeliacinėje instancijoje ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus bei pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 1 dalies 7 punktas įpareigoja apeliantą su apeliaciniu skundu pateikti visus įrodymus, tame tarpe ir patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškovė tokio pobūdžio įrodymų Vilniaus apygardos teismui nepateikė, šių išlaidų priteisimo klausimas nebuvo sprendžiamas.
11. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės atstovo teismo posėdyje pateiktus teiginius, jog apeliacinės instancijos teismas 2017 m. gegužės 31 d. nutarties rezoliucine dalimi įpareigojo pirmosios instancijos teismą spręsti iš naujo dėl visų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo.
12. Teismas pažymėjo, jog apeliacinės instancijos teismas 2017 m. gegužės 31 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog ginčas kilo dėl 2016 m. vasario 10 d. pažymos, kurios byloje nebuvo. Dėl šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog negali įvertinti pažymos turinio ir pasisakyti dėl jos pakankamumo išlaidų už teisines paslaugas priteisimui. Dėl šios priežasties skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų buvo panaikinta ir ši bylos dalis grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
13. Teismas priėjo išvados, kad nei sprendimo motyvuojamojoje, nei rezoliucinėje dalyse apeliacinės instancijos teismas nenurodė spręsti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, klausimo, o ieškovės atstovas, teigdamas, jog apeliacinės instancijos teismas įpareigojo pirmosios instancijos teismą spręsti bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismuose, klausimą, aiškina 2017 m. gegužės 30 d. teismo nutartį plečiamai bei pažeidžiant apeliacinio proceso nuostatas, reglamentuojančias reikalavimus, keliamus apeliaciniam skundui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė
14. Ieškovė (apeliantė) UAB DAGRET (UAB „Stogų spektras“ teisių perėmėja) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-28750-845/2017 dalį, kuria UAB DAGRET nepriteista iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, kaip nepagrįstą ir neteisėtą, ir priimti naują sprendimą – priteisti UAB DAGRET iš UAB „FUCUS statyba“ ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 1 100 Eur.
15. Apeliaciniame skunde nurodė, kad Vilniaus apygardos teismui grąžinus bylą į pirmąją instanciją, ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 27 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-28750-845/2017 nurodė, kad CPK 306 straipsnio 1 dalies 7 punktas įpareigoja apeliantę su apeliaciniu skundu pateikti visus įrodymus, tame tarpe ir patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas, o kadangi ieškovė tokio pobūdžio įrodymų Vilniaus apygardos teismui nepateikė, šių išlaidų priteisimo klausimas nebuvo sprendžiamas. Ieškovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas 2017 m. gegužės 31 d. nutarties rezoliucine dalimi įpareigojo pirmosios instancijos teismą spręsti iš naujo klausimą dėl visų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo, tačiau pirmosios instancijos teismas tokius atstovo teiginius laikė nepagrįstais.
16. Teigia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad byloje priėmus sprendimą iš esmės teismas turi išspręsti ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Jeigu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos ar kasaciniame teisme galutinis sprendimas nepriimtas, o panaikinęs procesinį bylą nagrinėjusio teismo sprendimą, teismas grąžina bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas, nes toks apeliacinės instancijos ar kasacinio teismo procesinis sprendimas nelaikytinas palankesniu kuriai nors iš proceso šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartis byloje 3K-3-199-916/2017).
17. Vilniaus apygardos teismas 2017 gegužės 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-711-577/2017 nurodė, kad nagrinėdamas iš naujo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, pirmosios instancijos teismas turi atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 pakeistą patenkintų ar atmestų reikalavimų proporciją. Dėl šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų galimo įskaitymo, pirmosios instancijos teismui tikslinga perduoti spręsti klausimą dėl visų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (įskaitant patirtų apeliacinės instancijos teisme) (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
18. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad nei sprendimo motyvuojamojoje dalyje, nei rezoliucinėje dalyse apeliacinės instancijos teismas nenurodė spręsti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, klausimo, netinkamai aiškino apeliacinės instancijos teismo sprendimą.
19. Prašymas priteisti šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas yra vienas iš ieškinio ar apeliacinio skundo reikalavimų, jų išsprendimas yra dalis ieškinio ar apeliacinio skundo reikalavimų išsprendimo. Apeliacinės instancijos teismui nurodžius, kad pirmosios instancijos teismui yra perduodamas klausimas dėl visų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, manytina, kad šis klausimas nebuvo išspręstas iš esmės. Todėl ieškovas turėjo tiesę teikti savo išlaidas, patirtas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme, patvirtinančius dokumentus iki klausimo dėl jų paskirstymo išsprendimo iš esmės. O kadangi klausimas dėl jų paskirstymo iš esmės turėjo būti sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieškovas turėjo teisę bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus pateikti iki civilinės bylos Nr. e2-28750-845/2017 išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, ką ieškovas 2017 m. liepos 17 d. pranešimu ir padarė.
20. Taip pat apeliantė prašo teismo atkreipti dėmesį į tai, kad atsakovei pagal 2017 m. liepos 9 d. įpareigojimą civilinėje byloje Nr. e2-28750-845/2017 buvo sudaryta galimybė pirmosios instancijos teismo proceso metu pateikti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas civilinėje byloje Nr. e2-28750-845/2017 patvirtinančius dokumentus, dėl jų pagrįstumo pasisakė skundžiamame sprendime. Palankesnių įrodinėjimo sąlygų sudarymas vienai iš proceso šalių prieštarauja sąžiningumo ir teisingumo principui.
21. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė iš atsakovės priteisti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, civilinėje byloje Nr. e228750-845/2017, dalis, kuria UAB DAGRET nepriteista iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, naikintina.
Atsiliepimas
22. Atsakovė UAB „FUCUS statyba“ pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinis skundas atmestinas. Atsakovės nuomone skundžiamame sprendime pagrįstai konstatuota ir, akivaizdu, jog apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismui nenurodė spręsti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, klausimo. Byla grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik dėl vienintelės priežasties, t. y. dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas jam perduotoje byloje nerado bei negalėjo įvertinti 2016 m. vasario 10 d. atsakovės atstovo pažymos, kurią vertino bei sprendime aptarė pirmosios instancijos teismas. Kad minėta pažyma buvo pateikta skundžiamą sprendimą priėmusiam pirmosios instancijos teismui, nesunkiai nustatytina iš byloje esančių posėdžių garso įrašų.
23. Teigia, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi klausimą grąžino nagrinėti iš naujo išimtinai tik dėl 2016 m. vasario 10 d. pažymos, kuri dėl nežinomų priežasčių nebuvo rasta Vilniaus apygardos teismui perduotoje bylos medžiagoje, įvertinimo. Tik dėl šios priežasties klausimą nagrinėjant iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teisme atsakovei buvo sudaryta galimybė, tiksliau – atsakovė teismo 2017 m. birželio 9 d. raštu buvo įpareigota per teismo nustatytą terminą pakartotinai pateikti 2016 m. vasario 10 d. pažymą. Nurodytos aplinkybės niekaip negali būti vertinamos kaip palankesnių įrodinėjimo sąlygų vienai šaliai sudarymas, kaip kad bando teigti ieškovė. Priešingai, šiuo metu pati ieškovė, nepateikusi bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje pabaigos (dėl šios aplinkybės ginčo nėra), elgiasi nesąžiningai bandydama pasinaudoti susidariusia situacija bei bandydama pateisinti savo akivaizdžiai pavėluotą įrodymų pateikimą, nesuderinamą su imperatyviais proceso įstatymo reikalavimais. Atsakovės manymu, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas negali spręsti klausimų dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
24. Atsakovės nuomone, apeliaciniame skunde ieškovės nurodomi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-916/2016, pateikti išaiškinimai suformuoti esant visiškai skirtingai faktinei situacijai ir jais vadovautis nėra pagrindo. Ieškovės minimoje byloje apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmos instancijos teismo priimtą sprendimą ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui pats byloje pareikštų reikalavimų iš esmės neišsprendęs.
25. Atsakovė nurodo, kad apeliantė prašymą bei įrodymus dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų pateikė tik 2017 m. liepos 17 d. (ginčo dėl šios aplinkybės nėra), t. y. jau po to, kai apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės apeliacine tvarka, priėmė 2017 m. gegužės 31 d. nutartį. Atsakovės nuomone byla iš esmės išnagrinėta 2017 gegužės 31 d. bei nurodo, kad remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, svarbu, kad tai būtų padaryta iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovė nurodo, kad apeliacinės instancijos teisme pradedamas bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinio proceso tvarka, kuris vyksta atsižvelgiant į įstatyme numatytas išimtis, tačiau, taip pat kaip pirmos instancijos teisme laikomas baigtu pradėjus baigiamąsias kalbas (CPK 324 straipsnis), taigi kiekvienos instancijos teisme baigiant bylos nagrinėjimą iš esmės, sprendžiama tik dėl šiame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 93 straipsnio 4 dalis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas.
27. Nagrinėjamu atveju skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovei nepriteistos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
28. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. liepos 27 d. sprendime priėjo išvados, kad nei sprendimo motyvuojamojoje, nei rezoliucinėje 2017 m. gegužės 31 d. nutarties dalyse apeliacinės instancijos teismas nenurodė spręsti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, klausimo, o ieškovės atstovas, teigdamas, jog apeliacinės instancijos teismas įpareigojo pirmosios instancijos teismą spręsti bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismuose, klausimą, aiškina 2017 m. gegužės 30 d. teismo nutartį plečiamai bei pažeidžiant apeliacinio proceso nuostatas, reglamentuojančias reikalavimus, keliamus apeliaciniam skundui.
29. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nei sprendimo motyvuojamojoje, nei rezoliucinėje 2017 m. gegužės 31 d. nutarties dalyse apeliacinės instancijos teismas nenurodė pirmosios instancijos teismui spręsti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, klausimo.
30. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 31 d. nutarties 35 punkte nurodė, kad nagrinėdamas iš naujo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, pirmosios instancijos teismas turi atsižvelgti į šia nutartimi pakeistą reikalavimų proporciją, paminėtus kasacinio teismo išaiškinimus. Dėl šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų galimo įskaitymo, pirmosios instancijos teismui tikslinga perduoti spręsti klausimą dėl visų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (įskaitant patirtų apeliacinės instancijos teisme) (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
31. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą spręsti klausimą dėl visų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (įskaitant patirtų apeliacinės instancijos teisme), tačiau šio klausimo nesprendė. Todėl šis klausimas spręstinas perskaičiuojant priteistinas bylinėjimosi išlaidas.
32. Byloje nustatyta, jog ieškovė patyrė 1 100 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir pateikė teismui tai patvirtinančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies, o ieškovės nurodytos išlaidos yra pagrįstos ir protingos, šios išlaidos, proporcingai ieškovės patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (75 proc.) priteistinos ieškovei iš atsakovės, t. y. 825 Eur (CPK 98 straipsnis).
33. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. sprendimu, be kita ko, iš atsakovės UAB „Focus statyba“ ieškovei UAB „Stogų spektras“ priteista 203,28 Eur atstovavimo išlaidų ir 121,64 Eur dydžio žyminis mokestis, iš viso – 324,92 Eur. Kadangi pirmosios instancijos teismas neišsprendė klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo, šis klausimas išspręstinas šia nutartimi, papildomai priteisiant ieškovei iš atsakovės išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, proporcingai ieškovės patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai - 825 Eur. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 1 028,28 Eur atstovavimo išlaidų ir 121,64 Eur žyminis mokestis, iš viso – 1 149,92 Eur. Dėl išvardintų argumentų pirmosios instancijos teismo 2017 m. liepos 27 d. sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
34. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-28750-845/2017, rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės UAB „FUCUS statyba“ ieškovei UAB DAGRET ir ją išdėstyti taip:
„Priteisti ieškovei UAB DAGRET, juridinio asmens kodas 302768980, (ieškovės UAB „Stogų spektras“ teisių perėmėjai) iš atsakovės UAB „FUCUS statyba“, juridinio asmens kodas 302812658, 1 028,28 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt aštuonis eurus ir dvidešimt aštuonis euro centus) atstovavimo išlaidų ir 121,64 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieno euro ir šešiasdešimt keturių euro centų) dydžio žyminį mokestį, iš viso – 1 149,92 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt devynis eurus ir devyniasdešimt du euro centus).“
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.