Kauno apylinkės teismo nuosprendis

civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotajai atstovei S. S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteista, nebausta administracine tvarka,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

1. Z. B., turėdama vieningą tikslą savo naudai įgyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau - VSDFV) biudžeto nepagrįstai padidintas senatvės pensijos ir ligos išmokas, parengė nusikalstamos veikos padarymo planą, pagal kurį, žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbs, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip 2004-11-22 pagamino netikrą dokumentą – 2004 m. lapkričio 22 d. darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje nurodė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad ji nuo 2004-11-22 priimama dirbti administratore neterminuotam laikotarpiui, nustatant mėnesinį 1 000 Lt (289,62 Eur) darbo užmokestį, mokamą vieną kartą per mėnesį iki 10 mėnesio kalendorinės dienos, nustatant 40 valandų per savaitę nuo pirmadienio iki penktadienio. Po ko ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip 2004-11-22, suklastojo tikrą dokumentą - 2004-11-22 pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 10, kuriame nurodė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, jog ji nuo 2004-11-22 priimta dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir jį panaudojo 2004-11-22 pateikdama VSDFV Kauno skyriui, A. Mickevičiaus g.42, Kaune. Vykdydama nusikalstamą sumanymą, žinodama, kad jai 2016-09-27 VSDFV Kauno skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl apdraustosios Z. B. socialinio draudimo pabaigos UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrašymo Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazėje darbo stažas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįskaitytas, siekdama apgaule teismo sprendimu įtvirtinti juridinį faktą, jog ją ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sieja darbiniai santykiai:

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji Z. B. kalta neprisipažino, nurodydama, kad jai pažįstamas tik K. G., kuris pasiūlė darbą, pats paruošė darbo sutartį ir ji 2004-11-22 buvo įdarbinta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigoms. Darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini). Ten tuo metu buvo įmonės, kurios nuomojosi patalpas. Toje darbo vietoje būdavo kiekvieną dieną, darbo dienomis, nuo 9 val. iki 18 val. Toje darbo vietoje dirbo nuo darbo sutarties sudarymo 2014-11-22, dirbo ten ir kai teikė teismui ieškinius. Toje darbo vietoje kartais pasirodydavo K. G., liepdavo surašyti kokį dokumentą, kad atspausdintų kokį raštą jo kompiuteriu. Ji nematė (duomenys neskelbtini) veiklos, nes šios įmonės veikla buvo jos dokumentų saugojimas. Darbo daug nebuvo, prižiūrėjo patalpas, valė, tvarkė, saugojo (duomenys neskelbtini) dokumentus. Dokumentų buvo kelios dėžės, laikomos sandėliukyje, adresu (duomenys neskelbtini), V. P. perdavė tuos dokumentus, o K. G. juos jai atvežė, kad ji juos saugotų. P. apie tai paliudijo, kad ji perdavė dokumentus K. G.. Jis ruošėsi viską registruoti (duomenys neskelbtini), bet kadangi su direktoriais nesisekė, po to jį uždarė į kalėjimą, todėl ji saugojo tuos dokumentus. Po to su įgaliojimu atėjo R. Š., pasakė, kad K. G. draugas, bet ji jau nesutiko saugoti dokumentų, nes niekas nemokėjo jai atlyginimo. Kai paėmė dokumentus R. Š., ji toje įmonėje daugiau nedirbo. Per kratą ieškojo K. G. dokumentų, pasiėmė kažką, kažkurią dalį, o likusius dokumentus išsivežė R. Š.. Negali pasakyti, kada buvo perduoti dokumentai R. Š., maždaug 2014-2015 metais. Kai dokumentus R. Š. išsivežė, ji jo daugiau nematė. R. Š. kontaktų, gimimo datos, kur gyvena – nežino ir neturi. Teismo posėdžio metu parodžius prokurorės pateiktas penkių skirtingų rastų asmenų R. Š. vardu pavarde, fotonuotraukas, kaltinamoji Z. B. nurodė, jog neatpažįsta nei vieno R. Š. iš šių pateiktų nuotraukų, nepanašūs į tą R. Š. apie kurį kalbėjo. Nuo 2015-2016 m. šioje įmonėje, kai R. Š. išsivežė viską, nieko nedirbo. Dokumentų saugojimas vyko taip, jog niekas jų nepaimtų. K. G. buvo sakęs, kad ieškos žmonių, kaip plėsti įmonę tos vaistinės vardu, planavo jis, ieškojo žmonių, kas sutiktų dirbti, su statybomis kažką planavo, ieškojo direktorių, bet jam nepavyko. K. G. atvykdavo kartą per mėnesį kažkur, tikrai ne dažnai. Darbo funkcijos per dieną atimdavo nedaug laiko. Dėl darbo užmokesčio ji pyko, nes buvo ir valytoja ir su dokumentais dirbo, o K. G. jai mokėdavo apie 100 litų kas mėnesį, pasirašydavo ji ant lapo, kad sumokėjęs. Sakė, kad mokės kai bus daugiau darbo. Kai ji dirbo, įmonė realiai kokią veiklą vykdė ji nežino, nes ji tik saugojo dokumentus. Be jos toje darbo vietoje buvo sūnus įdarbintas dirbti su kompiuteriais, bet jis nesutiko, išėjo. Taip pat dirbo ir E. G., su kuria ji pasikeisdavo, jų darbas buvo tas pats, dirbo tą patį, būdavo kartu kiekvieną dieną, laukdavo gal atsiras darbo, buvo įdarbintos ir dirbo kartu. Darbas jų buvo toks: išnešti laiškus registruoti, valyti patalpas, raštus rašyti. Adresu (duomenys neskelbtini), tada buvo advokatų kontora, dabar butas. (duomenys neskelbtini) nuo 2004 m. iki 2016-2017 m. buvo jos darbo vieta. K. G. ne visą šį laikotarpį jai užduotis davė, nes po to R. Š. atsirado, kuris gal 2014-2015 m. parodė įgaliojimą K. G., o kur buvo pats K. G. ji nežino. Kad tai buvo R. Š., ji matė pagal pateiktą įgaliojimą. Jis jai įgaliojimą parodė, bet nedavė. R. Š. darbo užduotys buvo tokios, kad jis tik domėjosi kaip sekasi, jokių pinigų jai nemokėdavo. Tokiu ilgu laikotarpiu nuo 2004 metų dirbo, nes vis galvojo, jog bus darbo. Per tuos daugiau nei 15 m. ar įmonė veiklą pradėjo vykdyti – jai nėra žinoma. Būnant tose patalpose nematė, kad būtų vykdoma kokia veikla. Ieškojo kito darbo, tačiau nerasdavo jokio darbo. Ji manė, kad ji ten dirbo, todėl pateikė ieškinius, jog jai būtų atlyginta. Koks darbo užmokestis jai priklauso pagal pateiktus ieškinius, jai suskaičiavo teisininkai. Nuo (duomenys neskelbtini) ji tapo pensininke. E. G. yra jos dukra. Jai nėra žinoma, kad E. G. buvo siūliusi darbą V. Ž..

3. Liudytojas A. Š. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jis nieko bendro su (duomenys neskelbtini) niekada neturėjo, negali papasakoti apie (duomenys neskelbtini), nes ten nėra buvęs. Pagarsinus teisminio nagrinėjimo metu ikiteisminio tyrimo metu duotus jo parodymus liudytojas juos patvirtino ir prašė jais vadovautis.

4. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis teisminio nagrinėjimo metu buvo pagarsinti liudytojo A. Š. parodymai, kad apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tai, kad SODRA duomenimis jis laikotarpiu nuo 2004-12-10 iki 2005-03-07 joje dirbo, sužinojo tik apklausos metu. Kiek pamena, minėtu laikotarpiu jis vertėsi automobilių prekyba, vykdavo uždarbiauti į užsienį. Nepamena, kad kas nors jam būtų siūlęs darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi jis nurodytoje įmonėje niekada nedirbo, jokio atlyginimo negavo. Iš kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo žinomi jo asmens duomenys, nežino. Savo asmens duomenų niekada niekam nėra atskleidęs, nebent prieš daug metų (tiksliai metų nepamena, nurodyti negali) buvo pametęs kažkurį iš savo dokumentų - vairuotojo pažymėjimą ar pasą (kurį konkrečiai dokumentą ir kada, nepamena, nurodyti negali). Asmenų K. G., A. I., F. M., Z. B., E. G. nepažįsta (4 t., b. l. 20-22).

5. Liudytoja D. T. A. teismo posėdžio metu parodė, kad jai pasiūlė darbą (duomenys neskelbtini), kažkur (duomenys neskelbtini). Ji jau buvo pensininkė tuo metu, jai sakė „prisidėti prie pensijos“ galėsi. Pamena, kad pasirašė kažkokią sutartį, o ką reikėtų dirbti: ar sandėlyje, ar su popieriais ar ką, nepamena tikrai. Nepamena, kad būtų dirbus sandėlyje, darbo užmokesčio negavo Pažįsta Z. B., tačiau niekada su ja nedirbo vienoje darbovietėje. Palaiko teisme pagarsintus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

6. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis teisminio nagrinėjimo metu buvo pagarsinti liudytojos D. T. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad tiksliai negali pasakyti, kada ir kas pasiūlė darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini), galimai iš ten ir galėjo gauti pasiūlymą. Ar darbo sutartis buvo pasirašyta ir kokiomis aplinkybėmis, nepamena. Kiek pamena, buvo įdarbinta kažkokiame sandėlyje, kokiu adresu nežino. Kur turėjo būti jos darbo vieta, nežino, nes ten nedirbo. Darbo užmokestis jai nebuvo mokamas, nes toje įmonėje nedirbo. Kada ir kieno iniciatyva ir dėl kokių priežasčių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutartis buvo nutraukta, nežino. Asmenų K. G., A. I., F. M. nepažįsta. Z. B. pažįsta nuo vaikystės, nes šalia viena kitos gyveno. Kiek yra žinoma, šiuo metu Z. B. gyvena Vilniuje. Su ja jokių ryšių nepalaiko. E. G. yra Z. B. dukra. Su ja taip pat jokių ryšių nepalaiko. E. G. yra jos sesers K. Z. B. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 189-192).

7. Liudytojas F. M. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad nėra buvęs (duomenys neskelbtini), nežino net kur ji yra. Apskirtai pačiame Kaune buvo tik rusų laikais, nes gyvena (duomenys neskelbtini). Darbo santykiais su (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo susijęs. Nėra pasirašinėjęs jokių sutarčių ar įgaliojimų dėl (duomenys neskelbtini). Nepamena, ar kada buvo pametęs savo dokumentą. Pamena darbo sutartį, kuri buvo rodyta ikiteisminio tyrimo metu, nes neva jo parašas buvo ant jos, bet jis niekur nesirašė. Jis ant jokių sutarčių nepasirašė, parašas ant teismo posėdžio metu parodytos darbo sutarties (4 t., b. l. 66) yra ne jo. Jis nieko nežino apie Z. B. įdarbinimą. Z. B. nepažįsta. Nepažįsta K. G. ir A. I..

8. Liudytoja V. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini)je ji faktiškai nedirbo, nes buvo įdarbinta tik pagal Sodros duomenis. Sutiko įsidarbinti, kad kaip E. G. sakė, eitų darbo stažas, tačiau jokios darbo sutarties ji nepasirašė, jokių parašų nedėjo. Faktiškai ji (duomenys neskelbtini)je nėra buvusi, ten nedirbo, darbo užmokesčio iš ten jokio negavo, tos įmonės darbuotojų nėra mačiusi. Jai pažadėjo darbą, tačiau po trumpo laiko jai E. G. pasakė, kad darbo nebus ir įmonė bankrutuoja. Dėl šio darbo ji kalbėjo su E. G., kurią ji pažinojo, nes gyveno mažame miestelyje, kartu turguje prekiavo. Z. B. yra E. G. mama, bet asmeniškai ji jos nepažįsta. A. I., F. M. nepažįsta.

9. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis teisminio nagrinėjimo metu buvo pagarsinti liudytojo A. I. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad tikslaus laiko nepamena, bet tai galėjo būti 2004 metai, gyvenant (duomenys neskelbtini) su K. G. jį supažindino iš matymo pažįstamas asmuo G.. G. sakė, kad pastarasis padės jam išvykti į užsienį dirbti. Paskutinį kartą K. G. matė taip pat 2004 metais (duomenys neskelbtini), per jo atpažinimą. Po to laiko daugiau jo nėra matęs ir nežino, kur jis gali būti. Pamena, kad jam gyvenant (duomenys neskelbtini) K. G. duodavo pasirašyti įvairius dokumentus, tačiau jis į tai nekreipdavo dėmesio dėl savo neblaivumo. Taip pat nežino, kokiems tikslams juos pasirašydavo. Jis nieko UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, darbuotojus nežino. Jis savo noru nebuvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Neatmeta galimybės, kad juo galėjo pasinaudoti ir taip paskirti direktoriumi paduodant pasirašyti įvairius dokumentus, kuriuos jis pasirašinėdavo neblaivus ir nesuprasdamas jų turinio. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių dokumentų, antspaudų ar kitokių daiktų jam niekas nedavė. Nepažįsta F. M., Z. B., E. G.. Apie 2004-12-28 jo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įgaliojimą K. G., nieko nežino, įgaliojime nėra jo parašo (3 t., b. l. 170-173).

10. Liudytoja E. S. (buvusi pavardė G.) teismo posėdžio metu nurodė, jog nesutinka duoti parodymų prieš savo mamą ir pasinaudoja teise, neduoti parodymų prieš šeimos narį.

11. Liudytoja V. P. teismo posėdžio metu parodė, kad ji nuo 2001 metų iki 2004-11-29 buvo (duomenys neskelbtini) direktorė. 2004-11-29 ją atleido. Be jos dar dirbo V. J. kaip (duomenys neskelbtini) ir L. U. kaip (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) veiklą vykdė (duomenys neskelbtini), tos patalpos buvo nuomojamos. Įmonės veikla – mažmeninė prekyba. Ji pati priimdavo darbuotojus, per tą laiką priėmė tik L. U., kaltinamosios ji nėra mačiusi, kaltinamoji nedirbo (duomenys neskelbtini) jos darbo laikotarpiu. F. M. nepažįsta. Visų trijų šios vaistinės darbuotojų darbo vietos buvo (duomenys neskelbtini). Ten laikė ir dokumentus, o nuo 2004 metų dokumentus perkėlė į (duomenys neskelbtini). Kai įmonė persikėlė į (duomenys neskelbtini) veiklos nevykdė, tuo metu ji buvo nemokamose atostogose. Jos vadovavimo laiku akcininkai buvo Ž. ir M., vėliau P. ir G.. Jos atleidimo dieną akcininkas buvo G., kuris sakė, kad vaistinę kels į (duomenys neskelbtini). Ji atleido U., o ją ir J. atleido G.. Ji dėl atleidimo iš darbo važiavo į (duomenys neskelbtini), nes taip sakė, kad reikia G., kur V. sutvarkė dokumentus, į knygutę įrašė atleidimą, kur buvo parašyta, kad atleido I., bet I. atleidžiant ją iš darbo nebuvo. Tuo metu įmonės finansinė padėtis buvo bloga, nebuvo intensyvios veiklos, ji vis smuko. Jai pasakė, kad įmonė bus bankrotinama. Ji dokumentus paliko (duomenys neskelbtini), kuriais sakė pasirūpins pats G.. Tų dokumentų nebuvo daug. Sodrai dokumentus teikdavo finansininkė. Darbo užmokestis nebuvo didelis, jis buvo mokamas iš kasos, bet vėluojant. Kai ją atleido įmonė turėjo patalpose prekių, vaistų, neatsimena ar buvo kasoje pinigų, nes buvo maža apyvarta. Vaistinės dokumentus tvarkė, juos suvesdavo, archyvuodavo ji ir finansininkė, nebuvo atskiro žmogaus tvarkiusio dokumentus.

13. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis teisminio nagrinėjimo metu buvo pagarsinti liudytojos A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2019-09-05 Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlus bankroto bylą bankroto administratoriumi buvo paskirta MB „(duomenys neskelbtini)“. Teismo nutarčiai įsiteisėjus buvo kreiptasi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorę V. P., kuri buvo bendrovės vadovė pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis, su prašymu perduoti turimus įmonės dokumentus ir turtą. Iš V. P. buvo gautas rašytinis pranešimas apie tai, kad ji nuo 2004 m. lapkričio mėnesio pabaigos yra atleista iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigų, todėl jokių bendrovės dokumentų bei turto neturi. 2019-11-05 į bankroto administratorių el. paštu kreipėsi E. G., kuri pateikė pareiškimą dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą ir teikimo teismui tvirtinti, prašydama įtraukti į kreditorių sąrašą neišmokėtą darbo užmokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“ už laikotarpį nuo 2005-08-29 iki 2019-10-01, 36 000 Eur sumai bei neišmokėtą darbo užmokestį, priteistą 2005-08-29 teismo įsakymu. Prie pareiškimo E. G. pateikė darbo ginčų komisijos sprendimą, 2005-08-29 teismo įsakymą ir 2018-12-13 sutartį dėl darbo užmokesčio įsiskolinimo sumokėjimo, kuriuo E. G. su Z. B. susitarė dėl susidariusio įsiskolinimo 36 000 Eur sumai išmokėjimo. Prie šio pareiškimo E. G. darbo sutarties sudarytos tarp jos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė. Kadangi 2005-08-29 teismo įsakymu E. G. priteista darbo užmokesčio dalis įtarimų nesukėlė, jis buvo pateiktas tvirtinti Kauno apygardos teismui UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje, kuris buvo patvirtintas. Iš pradžių buvo patvirtintas E. G. nekonvertuotas į eurus kreditorinis reikalavimas pagal 2005-08-29 teismo įsakymą, kuris vėliau priimant atskirą nutartį buvo ištaisytas ir patvirtintas kreditorinis reikalavimas 2 880, 10 Eur sumai. Kreditorinis reikalavimas pareikštas 36 000 Eur sumai nebuvo pateiktas tvirtinti, nes E. G. pateiktas sukėlė 2018-12-13 sutartis dėl darbo užmokesčio įsiskolinimo sumokėjimo sukėlė įtarimų, nes atsiųstame susitarime akivaizdžiai matėsi įklijuoti ( perdaryti) E. G. ir Z. B. parašai. Nepatvirtinus E. G. kreditorinio reikalavimo 36 000 Eur sumai, pastaroji 2019-12-04 atskiruoju skundu kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, kuriuo Kauno apygardos teismo prašė panaikinti 2019-11-18 ir 2019-11-27 nutartis ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti E. G. 36 000 Eur finansinį reikalavimą. Prie atskirojo skundo E. G. darbo sutarties sudarytos su UAB „ (duomenys neskelbtini)“ nepateikė. Kauno apygardos teismas, 2019-12-09 nutartimi panaikino 2019-11-18 nutarties dalį dėl E. G. 10 019.30 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo ir 2019-11-28 nutartį, kurioje nurodyta netiksli nutarties priėmimo data ( 2019-11-27), kuria pavirtinas 2 880, 10 Eur E. G. finansinis reikalavimas, o klausimą dėl E. G. finansinio reikalavimo – 36 000 Eur sumai tvirtinimo išskyrė į atskirą bylą Nr. eB2-1029-945/2020, suformuojant ją iš Kauno apygardos teismo 2019-09-05 nutarties civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) ( UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla) kopijos. Patvirtinus kreditorinį reikalavimą pagal 2005-08-29 teismo įsakymą, E. G. pradėjo teikti ir kitus kreditorinius reikalavimus, susijusius su neišmokėtu darbo užmokesčiu UAB „(duomenys neskelbtini)“. E. G. naujus analogiškus kreditorinius reikalavimus siuntė tiek MB „(duomenys neskelbtini)“, tiek Kauno apygardos teismui, kuris nagrinėjo civilinę bylą dėl pareikštų E. G. kreditorinių reikalavimų, išskirtą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos. Išskirtoje civilinėje byloje 2020-01-11 E. G. pateikė kreditorinį reikalavimą 2 400 Eur sumai, pridėdama 2005-08-29 teismo įsakymą, 2019-10-01 Darbo ginčų sprendimą, darbo sutarties sudarytos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ prie šio kreditorinio reikalavimo E. G. nepateikė. 2020-07-22 E. G. bankroto administratoriui ir Kauno apygardos teismui pateikė paaiškinimą teisminiam nagrinėjimui, pakartotinai prašydama patvirtinti kreditorinius reikalavimus 36 000 Eur ir 2 400 Eur sumos, naujus reikalavimus dėl neišmokėto darbo užmokesčio UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3 035 Eur sumai, 10 000 Eur piniginę kompensaciją moralinei žalai atlyginti bei prašydama nutraukti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą darbo sutartį. Prie šių reikalavimų E. G. nei teismui nei bankroto administratoriui darbo sutarties sudarytos 2005-01-25 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė. 2020-08-06 E. G. bankroto administratoriui ir Kauno apygardos teismui pateikė paskutinį prašymą pakartotinai prašydama patvirtinti kreditorinius reikalavimus pareikštus 2020-07-22. Prie 2020-08-06 pateikto prašymo E. G. pateikė 2005-01-25 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva sudarytą darbo sutartį, kurioje nėra nei darbuotojo nei darbdavio ar jo įgalioto atstovo parašų, tik ties minėtomis grafomis atspausdinta „ parašas yra“ bei padarytas rankraštinis įrašas“ M. F.“. Z. B. prašymas dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą ir pateikti jį tvirtinti teismui bankroto administratoriui buvo pateiktas 2019-11-05. Šiuo prašymu Z. B. pareiškė kreditorinį reikalavimą 16 218 Eur sumai. Prie šio prašymo Z. B. darbo sutarties sudarytos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė, tačiau pateikė 2018-05-15, 2018-12-20 ir 2019-07-02 teismų įsiteisėjusius sprendimus, kuriais jai buvo priteistos pateiktame prašyme nurodytos sumos. Dėl šios priežasties Z. B. 2019-11-05 pareikštas kreditorinis reikalavimas – 16 218 Eur sumai buvo pateiktas Kauno apygardos teismui tvirtinti. Patvirtinus pirminį Z. B. kreditorinį reikalavimą, pastaroji 2019-11-28 pateikė bankroto administratoriui pareiškimą dėl papildomo įtraukimo į kreditorių sąrašą ir teikimo teismui tvirtinti, kuriuo prašė teikti teismui tvirtinti kreditorinį reikalavimą 34 000 Eur sumai. Prie šio pareiškimo Z. B. darbo sutarties sudarytos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė, tačiau pateikė 2015-01-13 sutartį, kuria su E. G., susitarta dėl neišmokėto darbo užmokesčio įsiskolinimo 34 754,40 Eur sumai išmokėjimo. Ši sutartis, kaip ir E. G. pateikta sutartis, sukėlė pagrįstų įtarimų, nes jame akivaizdžiai matėsi įklijuoti ( perdaryti) E. G. ir Z. B. parašai. Nesutikus su šiuo pareikštu kreditoriniu reikalavimu, Z. B. kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama patvirtinti šį jos pareikštą kreditorinį reikalavimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą nagrinėjančio teismo sprendimu, šis Z. B. pareikštas kreditorinis reikalavimas buvo išskirtas į atskirą civilinę bylą, kurioje buvo nagrinėjamas E. G. pareikštas kreditorinis reikalavimas. Nagrinėjant iš bankroto bylos išskirtą civilinę bylą dėl Z. B. pareikštų kreditorinių reikalavimų buvo atnaujintos civilinės bylos, kuriuose įsiteisėjusiais teismo sprendimais Z. B. buvo priteistas neišmokėtas darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ užmokestis atitinkamai 1 158 Eur, 2 220 Eur, 4 633 Eur sumos bei neišnagrinėta civilinė byla, kurioje Z. B. prašė priteisti jai 34 754 Eur neišmokėto darbo užmokesčio dalį. Nagrinėjant išskirtą civilinę bylą dalyje dėl Z. B. pareikštų kreditorinių reikalavimų pastaroji 2020-06-03 ir 2007-22 teikdama pakartotinus ir papildomus kreditorinius reikalavimus nei bankroto administratoriui nei Kauno apygardos teismui darbo sutarties sudarytos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė. 2004-11-22 tarp Z. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta darbo sutarties nuorašas – kopija, kurioje nėra nei darbuotojo nei darbdavio ar jo įgalioto atstovo parašų, tik rankraštinis įrašas „K. G.“ bei parašas buvo pateikta Z. B. kreipiantis su civiliniais ieškiniais priteisti neišmokėto darbo užmokesčio dalį, civilinėse bylose, kuriose procesas buvo atnaujintas ir prijungtas prie civilinės bylos, kurioje buvo Z. B. pareikšti kreditoriniai reikalavimai. Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama dar viena civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl Z. B. pareikšto ir teismo patvirtinto kreditorinio reikalavimo 10427, 04 Eur sumai UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje. Nagrinėjant šią bylą Z. B. nei bankroto administratoriui nei bylą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui 2004-11-22 sudarytos darbo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė. Nagrinėjant civilines bylas dėl E. G. ir Z. B. pareikštų kreditorinių reikalavimų, pastarosios sudalyvavo viename teismo posėdyje nuotoliniu būdu. Minėto posėdžio metu E. G. ir Z. B. nurodė, kad darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė ir šioje bendrovėje jas įdarbino K. G., tačiau pastarosios negalėjo atsakyti kokiu adresu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą, kur buvo jų darbo vieta. Z. B. save įvardijo kaip dokumentų, vėliau informacijos saugotoją, paaiškinti kur yra bendrovės dokumentai taip pat negalėjo, paklausta keletą kartų to paties kur yra įmonės dokumentai pateikė vis skirtingas versijas - kad nežino kur yra dokumentai, kad dokumentai yra Palangoje, ar minėjo konkrečius asmenis, pas kuriuos neva yra dokumentai neatsimenu. E. G. nurodyti kokios jos buvo darbo funkcijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso paaiškinti negalėjo, tik įvardijo, kad padėjo Z. B., joms dirbant skirtingu laiku, tačiau kokiomis valandomis bei kurioje vietoje paaiškinti negalėjo (3 t., b. l. 142-146).

15. 2004-11-22 darbo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuorašo kopija, kurioje nurodyta, kad Z. B. nuo 2004-11-22 priimama dirbti administratore neterminuotam laikotarpiui, nustatant mėnesinį 1 000 Lt (289,62 Eur) darbo užmokestį, mokamą vieną kartą per mėnesį iki 10 mėnesio kalendorinės dienos, nustatant 40 valandų per savaitę nuo pirmadienio iki penktadienio. Vienoje iš byloje pateiktų sutarčių yra darbdavio atstovo F. M. vardas pavardė, parašas. Kitoje – darbdavio atstovo K. G. vardas, pavardė, parašas. Abiejuose darbo sutarčių variantuose vietoje darbuotojo Z. B. parašo nurodyta, kad „parašas yra“, nors jo faktiškai nėra (3 t., b. l. 16-17; 4 t., b. l. 66-67).

16. 2004-11-22 pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 10, kuriame nurodyta, jog Z. B. nuo 2004-11-22 priimta dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės vadovo įgaliotu asmeniu nurodytas K. G., išpildytas parašas (4 t., b. l. 68).

17. 2016-09-27 VSDFV Kauno skyriaus sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl apdraustosios Z. B. socialinio draudimo pabaigos UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrašymo“, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-04-25 nutarimu Nr. 435 „Dėl Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“, 36 punktu, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazėje Z. B. darbo stažas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįskaitytas (4 t., b. l. 79-80).

18. 2017-07-31 ieškinys Kauno rajono apylinkės teismui su 2004-11-22 darbo sutartimi, kuriuo Z. B. nurodydama, kad darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgiau kaip 36 mėnesius nemoka darbo užmokesčio, prašo priteisti neišmokėtą darbo užmokestį. (3 t., b. l. 10-17).

19. 2018-01-02 Kauno apylinkės teismo sprendimas, kuriuo Z. B. ieškinys atmestas. (3 t., b. l. 25-28).

20. 2018-02-02 apeliacinis skundas, kuriuo Z. B. prašo panaikinti 2018-01-02 Kauno apylinkės teismo sprendimą ir tenkinti jos ieškinį. Nurodo, jog ji 2004-11-22 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė darbo sutartį, administratorės pareiginę instrukciją, kurioje numatyta prižiūrėti ir tvarkyti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), saugoti ir prižiūrėti 75 metus darbinių santykių darbuotojų bylas, atsakinėti įmonės vardu į korespondenciją, o nuo darbo sutarties pasirašymo darbo užmokestis nebuvo mokamas reguliariai (3 t., b. l. 29-33).

21. 2018-05-15 Kauno apygardos teismo sprendimas, kuriuo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Z. B. priteista 10 427,04 Eur nesumokėto darbo užmokesčio už 36 mėnesius nuo kreipimosi į teismą dienos.(3 t., b. l. 41-47).

22. 2018-05-24 reikalavimas „Dėl paaiškėjimo naujų aplinkybių protingai ir sąžiningai paskaičiuoti draudiminį darbo stažą ir moralinės žalos atlyginimo“, kuriuo Z. B., nurodydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip savo darbovietę, reikalauja į draudiminį darbo stažą senatvės pensijai gauti įskaityti darbo stažą, dirbtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2004-11-22 iki reikalavimo įteikimo ir tokius duomenis įrašyti VSDFV duomenų bazėje. Prideda 2018-05-15 teismo sprendimą. (4 t., b. l. 91-99).

23. 2018-06-13 sprendimas Nr. VRE_SP1-4572 „Dėl apdraustosios Z. B. duomenų tikslinimo pagal 2018-05-15 Kauno apygardos teismo sprendimą“, kuriuo VSDFV Kauno skyrius, remdamasis Z. B. prašymu ir 2018-05-15 teismo sprendimu bei vadovaujantis LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 str. 3p., LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2007-04-25 nutarimu Nr. 435 „Dėl LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“, 84, 85.1, 92, 93.3, 118 punktais, įrašė Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (toliau - Registras) apdraustosios Z. B. duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“: valstybinio socialinio draudimo pradžios datą 2014-12-05, valstybinio socialinio draudimo pabaigos datą 2017-12-04 bei draudžiamųjų pajamų sumą - 10427,04 Eur, valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą - 4175,27 Eur už atitinkamus laikotarpius. ( 4t., b. l. 101-105).

24. 2018-06-14 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo Z. B.“, kuriuo VSDVF Vilniaus skyrius, vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu bei valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, nuo 2015-11-16 patikslino Z. B. senatvės pensijos skyrimą, įtraukiant į pensijos apskaičiavimą darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014-12-05 iki 2015-10-31. ( 4t., b. l. 140).

25. 2018-06-14 sprendimas Nr.(10.1)-VPE_SP1-7553 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo Z. B.“, kuriuo VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu bei valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, nuo 2017-05-24 Z. B. senatvės pensiją paskyrė iš naujo, įgijus 1 metų papildomą stažą po pensijos paskyrimo, įtraukiant į pensijos apskaičiavimą darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2014-12-05 iki 2017-04-30. (4 t., b. l. 141).

26. 2021-02-17 Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria panaikintas Kauno apygardos teismo 2018-05-15 sprendimas ir priimtas naujas sprendimas - ieškovės Z. B. ieškinį dėl 10 427,04 Eur neišmokėto darbo užmokesčio iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atmesti. (3 t., b. l. 3-6).

27. 2018-07-20 ieškinys Kauno apylinkės teismui su 2004-11-22 darbo sutartimi, kuriuo Z. B., nurodydama, kad darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo darbo sutarties pasirašymo nemoka reguliariai darbo užmokesčio, prašė priteisti 3475 Eur darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2017-05-27 iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir 6 % metinių palūkanų iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. (1 t., b. l. 153-157).

28. 2018-10-13 patikslintas ieškinys Kauno apylinkės teismui, kuriuo Z. B., nurodydama, kad darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo darbo sutarties pasirašymo nemoka reguliariai darbo užmokesčio, prašė priteisti 4 633 Eur darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2017-05-27 iki teismo sprendimo paskelbimo ir 6 % metinių palūkanų iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. (1 t., b. l. 167-168).

29. 2018-12-20 Kauno apylinkės teismo sprendimas, kuriuo Z. B. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 4 663 Eur nesumokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2017-05-27 iki 2018-09-23.( 1t., b. l. 169-171).

30. 2018-12-27 reikalavimas „Dėl paaiškėjimo naujų aplinkybių protingai ir sąžiningai paskaičiuoti draudiminį darbo stažą ir moralinės žalos atlyginimo“, kuriuo Z. B., nurodydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip savo darbovietę, reikalauja į draudiminį darbo stažą senatvės pensijai gauti įskaityti darbo stažą, dirbtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2004-11-22 iki reikalavimo įteikimo ir tokius duomenis įrašyti VSDFV duomenų bazėje. Prideda 2018-12-20 teismo sprendimą ir 2019-01-23 pateikia VSDFV Kauno skyriui.( 4t., b. l. 108-112).

31. 2019-02-01 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl apdraustosios Z. B. duomenų tikslinimo pagal Kauno apylinkės teismo sprendimą“, kuriuo VSDFV Kauno skyrius, remdamasis Z. B. prašymu ir 2018-12-20 teismo sprendimu bei vadovaujantis LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 str. 3p., LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų, patv. LR Vyriausybės 2007-04-25 nutarimu Nr. 435 „Dėl LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“, 84, 85.1 92, 93.3, 95,118 punktais, patikslino Registre apdraustosios Z. B. duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybinio socialinio draudimo pabaigos datą iš 2017-12-04 į 2018-09-23, socialinio draudimo laikotarpį nuo 2017-12-01 iki 2017-12-04 į socialinio draudimo laikotarpį nuo 2018-09-01 iki 2018-09-23 bei draudžiamųjų pajamų sumą - 2807,86 Eur, valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą - 1128,22 Eur už atitinkamus laikotarpius ( 4t., b. l. 113-115).

32. 2019-02-21 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės socialinės draudimo senatvės pensijos skyrimo Z. B.“, kuriuo VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, nuo 2017-05-24 patikslino senatvės pensijos skyrimą Z. B., įtraukiant į pensijos apskaičiavimą darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2014-12-05 iki 2017-04-30. (4 t., b. l. 142).

33. 2019-02-21 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos mokėjimo Z. B.“, kuriuo VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaujantis Socialinio draudimo pensijų įstatymu bei Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, nuo 2018-01-01 Z. B. paskyrė 272,11 Eur senatvės pensiją. (4 t., b. l. 143-145).

34. 2019-06-26 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Z. B. socialinio draudimo senatvės pensijos dydžio naujinimo“, kuriuo VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaujantis Socialinio draudimo pensijų įstatymo 19 straipsniu, 59 straipsnio 3 dalimi, nuo 2019-01-01 Z. B. paskyrė 299,62 Eur senatvės pensiją. (4 t., b. l. 146-148).

35. 2020-05-26 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Z. B. socialinio draudimo senatvės pensijos dydžio naujinimo“, kuriuo VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaujantis Socialinio draudimo pensijų įstatymo 19 straipsniu, nuo 2020-01-01 Z. B. paskyrė 329,75 Eur senatvės pensiją. (4 t., b. l.149-151).

36. 2021-02-18 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Z. B. socialinio draudimo senatvės pensijos dydžio naujinimo“, kuriuo VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaujantis Socialinio draudimo pensijų įstatymo 19 straipsniu, nuo 2020-01-01 Z. B. paskyrė 358,28 Eur senatvės pensiją. (4 t., b. l. 155-157).

37. 2018-08-10 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Z. B. perskaičiuota ligos išmoka už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2017-02-28 iki 2017-04-03 ir išmokėta 218,03 Eur ligos išmokos nepriemoka, remiantis 2018-06-13 VSDFV Kauno skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), priimtu gavus 2018-05-15 teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018-05-25 prašymą VSDFV Kauno skyriui. (5 t., b. l. 48-51).

38. 2018-08-10 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Z. B. perskaičiuota ligos išmoka už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2017-04-04 iki 2017-05-11 ir išmokėta 226,76 Eur ligos išmokos nepriemoka, remiantis 2018-06-13 VSDFV Kauno skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), priimtu gavus 2018-05-15 teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018-05-25 prašymą VSDFV Kauno skyriui. (5 t., b. l. 52-55).

39. 2018-08-10 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Z. B. perskaičiuota ligos išmoka už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2017-05-12 iki 2017-05-25 ir išmokėta 87,22 Eur ligos išmokos nepriemoka, remiantis 2018-06-13 VSDFV Kauno skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), priimtu gavus 2018-05-15 teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018-05-25 prašymą VSDFV Kauno skyriui. (5 t., b. l. 46-59).

40. 2018-08-10 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Z. B. perskaičiuota ligos išmoka už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2017-05-26 iki 2017-06-23 ir išmokėta 183,16 Eur ligos išmokos nepriemoka, remiantis 2018-06-13 VSDFV Kauno skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), priimtu gavus 2018-05-15 teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018-05-25 prašymą VSDFV Kauno skyriui. (5 t., b. l. 60-63).

41. 2018-09-03 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Z. B. perskaičiuota ligos išmoka už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2017-07-06 iki 2017-07-17 ir išmokėta 108,92 Eur ligos išmokos nepriemoka, remiantis 2018-06-13 VSDFV Kauno skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), priimtu gavus 2018-05-15 teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018-05-25 prašymą VSDFV Kauno skyriui. ( 5t., b. l. 64-67).

42. 2018-09-03 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Z. B. perskaičiuota ligos išmoka už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2017-07-18 iki 2017-07-31 ir išmokėta 155,60 Eur ligos išmokos nepriemoka, remiantis 2018-06-13 VSDFV Kauno skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), priimtu gavus 2018-05-15 teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018-05-25 prašymą VSDFV Kauno skyriui. (5 t., b. l. 68-71).

43. 2018-09-03 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Z. B. perskaičiuota ligos išmoka už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2017-08-01 iki 2017-08-03 ir išmokėta 46,68 Eur ligos išmokos nepriemoka, remiantis 2018-06-13 VSDFV Kauno skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), priimtu gavus 2018-05-15 teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018-05-25 prašymą VSDFV Kauno skyriui. (5 t., b. l. 72-75).

44. 2018-09-03 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Z. B. perskaičiuota ligos išmoka už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2017-08-04 iki 2017-08-14 ir išmokėta 108,92 Eur ligos išmokos nepriemoka, remiantis 2018-06-13 VSDFV Kauno skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), priimtu gavus 2018-05-15 teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018-05-25 prašymą VSDFV Kauno skyriui. (5 t., b. l. 76-79).

45. 2019-03-07 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Z. B. perskaičiuota ligos išmoka už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2018-07-05 iki 2018-07-13 ir išmokėta 46,68 Eur ligos išmokos nepriemoka, remiantis 2018-06-13 VSDFV Kauno skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), priimtu gavus 2018-05-15 teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018-05-25 prašymą VSDFV Kauno skyriui. (5 t., b. l. 80-83).

46. Prašymas VSDFV Vilniaus skyriui skirti ligos išmoką, kuriuo Z. B. prašė nuo 2016-03-21 skirti ir mokėti ligos išmokas už visus laikinojo nedarbingumo laikotarpius pagal jai išduotus nedarbingumo pažymėjimus, visas ligos išmokas pervedant į asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). (5 t., b. l. 84-86).

47. Prašymas VSDFV Vilniaus skyriui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Z. B. prašė pakeisti pensijos ( kompensacijos) mokėjimo būdą ir/ar vietą, pervedant į AB SEB bankas esančią asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). (4 t., b. l. 170).

48. 2022-01-28 VSDFV Vilniaus skyriaus atsakymas su priedais apie Z. B. išmokėtas senatvės pensijos išmokas už laikotarpį nuo 2013-11-01 iki 2021-03-31 bei mokėtinos senatvės pensijos sumos. (4 t., b. l. 160-190).

49. Z. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2020-12-31 ir nuo 2021-01-01 iki 2021-06-30, kuriuose užfiksuota, kad VSDFV Vilniaus skyrius Z. B. pervedė sekančias nepriklausančias senatvės pensijos ir ligos išmokų nepriemokas bei nepagrįstai padidintas senatvės pensijos išmokas:

• 2018-06-20 pervedė nepriklausančią 18,42 Eur dydžio senatvės pensijos išmokos nepriemoką už laikotarpį nuo 2015-11-16 iki 2017-05-23 ir 161,19 Eur dydžio senatvės pensijos išmokos nepriemoką už laikotarpį nuo 2017-05-24 iki 2018-06-30, viso išmokėjo nepriklausančius 179,61 Eur;

• 2018-09-20 pervedė nepriklausančią 70,80 Eur dydžio senatvės pensijos išmokos nepriemoką už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-08-31;

• 2018-08-10 pervedė nepriklausančią 218,03 Eur ligos išmokos nepriemoką už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2017-02-28 iki 2017-04-03, 226,76 Eur ligos išmokos nepriemoką už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2017-04-04 iki 2017-05-11 87,22 Eur ligos išmokos nepriemoką už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2017-05-12 iki 2017-05-25, 183,16 Eur ligos išmokos nepriemoką už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2017-05-26 iki 2017-06-23, viso 715,17 Eur;

• 2018-09-05 pervedė nepriklausančią 108,92 Eur ligos išmokos nepriemoką už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2017-07-06 iki 2017-07-17, 155,60 Eur ligos išmokos nepriemoką už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2017-07-18 iki 2017-07-31, 46,68 Eur ligos išmokos nepriemoką už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2017-08-01 iki 2017-08-03, 108,92 Eur ligos išmokos nepriemoką už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2017-08-04 iki 2017-08-14, viso 420,12 Eur;

• 2019-01-21 pervedė 292,65 Eur dydžio senatvės pensijos išmoką už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2019-01-31, nors priklausė 279,41 Eur, t. y. išmokėjo nepriklausančius 13,24 Eur;

• 2019-02-20 pervedė 292,65 Eur dydžio senatvės pensijos išmoką už laikotarpį nuo 2019-02-01 iki 2019-02-28, nors priklausė 279,41 Eur, t. y. išmokėjo nepriklausančius 13,24 Eur;

• 2019-03-18 pervedė nepriklausančią 46,68 Eur ligos išmokos nepriemoką už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2018-07-05 iki 2018-07-13.

• 2019-03-20 pervedė 293,60 Eur dydžio senatvės pensijos išmoką už laikotarpį nuo 2019-03-01 iki 2019-03-31, nors priklausė 279, 41 Eur, t. y. išmokėjo 14,19 Eur daugiau, 1,81 Eur dydžio senatvės pensijos išmokos nepriemoką už laikotarpį nuo 2017-05-24 iki 2017-12-31 ir 12,46 Eur dydžio senatvės pensijos išmokos nepriemoką už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2019-02-28, viso išmokėjo nepriklausančius 307,87 Eur;

• 2019-04-18 pervedė 293,60 Eur dydžio senatvės pensijos išmoką už laikotarpį nuo 2019-04-01 iki 2019-04-30, nors priklausė 279, 41 Eur, t. y. išmokėjo nepriklausančius 14,19 Eur;

• 2019-05-20 pervedė 293,60 Eur dydžio senatvės pensijos išmoką už laikotarpį nuo 2019-05-01 iki 2019-05-31, nors priklausė 279, 41 Eur, t. y. išmokėjo nepriklausančius 14,19 Eur;

• 2019-06-20 pervedė 293,60 Eur dydžio senatvės pensijos išmoką už laikotarpį nuo 2019-06-01 iki 2019-06-30, nors priklausė 279, 41 Eur, t. y. išmokėjo nepriklausančius 14,19 Eur;

• 2019-07-19 pervedė 299,62 Eur dydžio senatvės pensijos išmoką už laikotarpį nuo 2019-07-01 iki 2019-07-31, nors priklausė 279, 41 Eur, t. y. išmokėjo nepriklausančius 20,21 Eur ir 36,12 Eur dydžio senatvės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2019-06-30, viso 335,74 Eur;

• 2019-08-20 pervedė 299,62 Eur dydžio senatvės pensijos išmoką už laikotarpį nuo 2019-08-01 iki 2019-08-31, nors priklausė 279, 41 Eur, t. y. išmokėjo nepriklausančius 20,21 Eur;

• 2019-09-19 pervedė 299,62 Eur dydžio senatvės pensijos išmoką už laikotarpį nuo 2019-09-01 iki 2019-09-30, nors priklausė 279, 41 Eur, t. y. išmokėjo nepriklausančius 20,21 Eur;

• 2019-10-21 pervedė 299,62 Eur dydžio senatvės pensijos išmoką už laikotarpį nuo 2019-10-01 iki 2019-10-31, nors priklausė 279, 41 Eur, t. y. išmokėjo nepriklausančius 20,21 Eur;

• 2019-11-20 pervedė 299,62 Eur dydžio senatvės pensijos išmoką už laikotarpį nuo 2019-11-01 iki 2019-11-30, nors priklausė 279, 41 Eur, t. y. išmokėjo nepriklausančius 20,21 Eur;

• 2019-12-19 pervedė 299,62 Eur dydžio senatvės pensijos išmoką už laikotarpį nuo 2019-12-01 iki 2019-12-31, nors priklausė 279, 41 Eur, t. y. išmokėjo nepriklausančius 20,21 Eur;

• 2020-01-20 pervedė 327,54 Eur dydžio senatvės pensijos išmoką už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-01-31, nors priklausė 307,69 Eur, t. y. išmokėjo nepriklausančius 19,85 Eur;

• 2020-02-20 pervedė 327,54 Eur dydžio senatvės pensijos išmoką už laikotarpį nuo 2020-02-01 iki 2020-02-29, nors priklausė 307,69 Eur, t. y. išmokėjo nepriklausančius 19,85 Eur;

• 2020-03-19 pervedė 327,54 Eur dydžio senatvės pensijos išmoką už laikotarpį nuo 2020-03-01 iki 2020-03-31, nors priklausė 307,69 Eur, t. y. išmokėjo nepriklausančius 19,85 Eur;

• 2020-04-20 pervedė 327,54 Eur dydžio senatvės pensijos išmoką už laikotarpį nuo 2020-04-01 iki 2020-04-30, nors priklausė 307,69 Eur, t. y. išmokėjo nepriklausančius 19,85 Eur;

• 2020-05-15 pervedė 327,54 Eur dydžio senatvės pensijos išmoką už laikotarpį nuo 2020-05-01 iki 2020-05-31, nors priklausė 307,69 Eur, t. y. išmokėjo nepriklausančius 19,85 Eur;

• 2020-06-19 pervedė 329,75 Eur dydžio senatvės pensijos išmoką už laikotarpį nuo 2020-06-01 iki 2020-06-30, nors priklausė 307,69 Eur, t. y. išmokėjo jai nepriklausančius 22,06 Eur ir 11,05 Eur dydžio senatvės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-05-31, viso 340,80 Eur;

• 2020-07-20 pervedė 329,75 Eur dydžio senatvės pensijos už laikotarpį nuo 2020-07-01 iki 2020-07-31, nors priklausė 307,69 Eur, t. y. išmokėjo nepriklausančius 22,06 Eur;

• 2020-08-18 pervedė 329,75 Eur dydžio senatvės pensijos išmoką už laikotarpį nuo 2020-08-01 iki 2020-08-31, nors priklausė 307,69 Eur, t. y. išmokėjo nepriklausančius 22,06 Eur;

• 2020-09-21 pervedė 329,75 Eur dydžio senatvės pensijos išmoką už laikotarpį nuo 2020-09-01 iki 2020-09-30, nors priklausė 307,69 Eur, t. y. išmokėjo nepriklausančius 22,06 Eur;

• 2020-10-20 pervedė 329,75 Eur dydžio senatvės pensijos išmoką už laikotarpį nuo 2020-10-01 iki 2020-10-31, nors priklausė 307,69 Eur, t. y. išmokėjo nepriklausančius 22,06 Eur;

• 2020-11-19 pervedė 329,75 Eur dydžio senatvės pensijos išmoką už laikotarpį nuo 2020-11-01 iki 2020-11-30, nors priklausė 307,69 Eur, t. y. išmokėjo nepriklausančius 22,06 Eur;

• 2020-12-21 pervedė 329,75 Eur dydžio senatvės pensijos išmoką už laikotarpį nuo 2020-12-01 iki 2020-12-31, nors priklausė 307,69 Eur, t. y. išmokėjo nepriklausančius 22,06 Eur;

• 2021-01-20 pervedė 361,19 Eur dydžio senatvės pensijos išmoką už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2021-01-31, nors priklausė 339,36 Eur, t. y. išmokėjo nepriklausančius 21,83 Eur;

• 2021-02-18 pervedė 358,28 Eur dydžio senatvės pensijos išmoką už laikotarpį nuo 2021-01-02 iki 2021-02-28, nors priklausė 339,36 Eur, t. y. išmokėjo nepriklausančius 18,92 Eur;

• 2021-03-29 pervedė 358,28 Eur dydžio senatvės pensijos išmoką už laikotarpį nuo 2021-03-01 iki 2021-03-31, nors priklausė 339,36 Eur, t. y. išmokėjo nepriklausančius 18,92 Eur. (6 t., b. l. 10-27, 30-40, 51-55).

50. 2020-11-25 Kauno apygardos teismo nutartis, kuria panaikintas Kauno apylinkės teismo 2018-12-20 sprendimas ir Kauno apylinkės teismo 2019-07-01 sprendimas. 2004-11-22 tarp Z. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta darbo sutartis pripažinta niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog Z. B. realiai vykdė kokias nors darbo funkcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 29-41).

51. 2020-11-25 atskiroji Kauno apygardos teismo nutartis, kuria teismas konstatavo, kad Z. B. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta darbo sutartimi faktiškai siekė sudaryti sąlygas nepagrįstai įgyti valstybinio socialinio draudimo stažą, iš to kylančias subjektines teises bei apsaugą socialinio draudimo fondo lėšų sąskaita. Apie tai, kad Z. B. veiksmuose gali būti nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str., požymių, informavo Kauno apygardos prokuratūrą (1 t. b. l. 42-43).

52. 2021-01-19 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria 2020-11-25 Kauno apygardos teismo nutartis palikta nepakeista (1 t., b. l. 48-59).

53. Juridinio asmenys duomenys, kad nuo 2002-08-19 iki 2019-01-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė buvo V. P.. (3 t., b. l. 147).

54. 2008-07-03 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo K. G. nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. už tai, kad 2004 m. gruodžio-2005 m. sausio mėn., fiktyvaus UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriaus A. I. vardu surašė tikrovės neatitinkantį 2004-12-27 įgaliojimą, įgaliojantį jį atstovauti bendrovę, kuriuo remdamasis 2005-01-17, 2005-01-24 apgaule įgijo UAB "(duomenys neskelbtini)" turtą. Kaltinamasis K. G. parodymus duoti atsisakė. Ikiteisminiame tyrime jis nurodė, kad 2004 m. pažįstamas vardu V. supažindino su A. I., kuris pasakė, kad įsigijo UAB "(duomenys neskelbtini)" akcijas ir jį perkelia į šią bendrovę. Liepė nuvažiuoti pas buvusią direktorę paimti dokumentus ir kompiuterį. Jis taip ir padarė. Viską atidavė A. I.. Po kiek laiko A. I. jam padavė UAB "(duomenys neskelbtini)" registracijos pažymėjimą, antspaudą ir įgaliojimą ir liepė bendrovės vardu nupirkti prekių. Vykdydamas jo nurodymus iš UAB "(duomenys neskelbtini)" užsakė ir paėmė prekes, kurias nuvežė į (duomenys neskelbtini), o iš ten prekes paėmė A. I.. Jis buvo įdarbintas į UAB "(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini), pasirašyta darbo sutartis ir jis pats apie tai informavo Sodrą. Atlyginimą jam mokėjo A. I., niekur pasirašyti nereikėjo. Kas dar dirbo įmonėje, nežino. A. I. minėjo, kad bendrovę parduos F. M.. 2005 m. balandį A. I. dingo. Liudytojas A. I. nurodė, kad yra priklausomas nuo alkoholio. K. G. jam duodavo pasirašyti tiek tuščius, tiek užpildytus blankus. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko nežino, F. M. nepažįsta (3 t. b. l. 101-106).

55. Tarnybinis pranešimas, kad K. G. nuo 2015-09-27 gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini). Lietuvoje yra jo motina R. I., kuri nurodė, kad apie sūnų nieko nežino (3 t. b. 161).

56. Tarnybiniai pranešimai, kad patikrinus Sodros duomenis nustatyta, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbinti asmenys: A. B. (Z. B. sūnus), A. N. (miręs), D. S. (gyvena (duomenys neskelbtini)), A. Š., V. Ž., S. P. (deklaravęs gyvenamąją vietą užsienyje), D. T. A. (3 t. b. l. 154, 4 t. b. l. 15)

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

57. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kad pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytine forma (popieriuje, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje) padarytas įrašas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami paliudyti melagingą faktą. Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan.

58. Tikro dokumento suklastojimas yra tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu ar kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-35/2011). Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005), ir intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos įrašymas į dokumentą) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007). Netikro dokumento pagaminimas yra viena iš dokumento suklastojimo formų – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija. Melagingi duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-7-175-303/2015).

59. Pagal BK 182 straipsnį atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimas gali būti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori.

60. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl BK 182 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų išaiškinta, jog esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ar kitų teisės pažeidimų ir darantis turto ar turtinės teisės įgijimą nusikalstamu, yra apgaulės naudojimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-32-696/2015; Nr. 2K-336/2013; Nr. 2K-642/2012). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą). Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-851/2001, 2K-387/2009, 2K-538/2010). Paprastai toks suklaidinimas daromas pateikiant suklastotus dokumentus (sutartis), patvirtinančius juridinį faktą ar liudijančius teisę į turtą, tačiau turto savininkas ar teisėtas valdytojas gali būti suklaidinti ir kitais būdais. Kaip sukčiavimas teismų praktikoje vertinamas valstybės biudžeto lėšų grobstymas, kai asmuo fiktyviai įdarbinamas (arba darbuotojui fiktyviai didinamas atlyginimas), surašomi ir VSDFV pateikiami melagingi dokumentai apie tokio asmens pajamas, taip sukuriant jam teisę į atitinkamo dydžio motinystės (tėvystės) pašalpas ar kitas išmokas (žr., pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2013, 2K-660/2012, 2K-503/2011, 2K-38/2011 ir kt.).

61. Kaip minėta, apgaulė gali būti panaudojama ne tik tiesiogiai prieš nukentėjusį asmenį, bet ir prieš asmenis, kurie priima privalomus sprendimus dėl teisės gauti socialines išmokas. Tarpinė (procesinė) apgaulė suprantama kaip apgaulė, kuri panaudojama prieš asmenis, turinčius teisę priimti tam tikrą sprendimą dėl kito asmens turto. Kai tokie asmenys, suklaidinami dėl tarpinės apgaulės panaudojimo, priima kaltinamajam palankų sprendimą, dėl kurio kaltinamasis įgyja turtinės naudos, tokia veika atitinka BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-293-303/2019, Nr. 2K-201-1073/2018 ir kt.). Vien tai, kad socialinės išmokos mokamos pagal tam tikros institucijos priimtus sprendimus, nešalina priežastinio ryšio tarp panaudotos apgaulės prieš atitinkamas institucijas, priimančias svarbius, turtines pasekmes sukeliančius sprendimus, ir svetimo turto įgijimo iš kito subjekto (žalos padarymo kitai institucijai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje praktikoje bylose dėl sukčiavimo „Sodros“ išmokomis atkreiptinas dėmesys į tai, kad visų pirma būtina išnagrinėti visas su darbo santykiais susijusias faktines aplinkybes (ar darbo sutartis ir kiti su asmens įdarbinimu susiję dokumentai atitinka tikrąsias faktines aplinkybes apie darbdavio suteiktą darbą, šio asmens darbinę veiklą, darbo užmokesčio gavimą ir pan.) ir tik tada daryti išvadą dėl tokių santykių teisėtumo ar fiktyvumo.

62. Kaltinamoji Z. B. kaltės, dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, nepripažino, tačiau jos kaltė dėl jai inkriminuotų nusikaltimų yra įrodyta visiškai teisme aukščiau išvardintų, teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, dėl kurių patikimumo teismui nekyla jokių abejonių.

63. Nagrinėjamu atveju kaip matyti iš 2004-11-22 darbo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ joje nurodyta, kad Z. B. nuo 2004-11-22 priimama dirbti administratore neterminuotam laikotarpiui, nustatant mėnesinį 1 000 Lt (289,62 Eur) darbo užmokestį, mokamą vieną kartą per mėnesį iki 10 mėnesio kalendorinės dienos, nustatant 40 valandų per savaitę nuo pirmadienio iki penktadienio. Pažymėtina, kad darbo sutartis šalių nepasirašyta. Vienoje iš byloje pateiktų minėtos darbo sutarties variantų kopijų grafoje „darbo sutartis pakeista, papildyta“ yra nurodyta darbdavio atstovo F. M. vardas pavardė, parašas, tuo tarpu kitoje grafoje „darbo sutartis nutraukta“– darbdavio atstovo K. G. vardas, pavardė, parašas. Abiejuose darbo sutarčių variantuose vietoje darbuotojo Z. B. parašo spausdintinėmis, ne ranka parašytomis, raidėmis nurodyta, kad „parašas yra“, nors jo faktiškai nėra (3 t., b. l. 16-17; 4 t., b. l. 66-67). Tai, kad minėtos darbo sutarties F. M. nepasirašė jis patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nurodydamas, kad Z. B., K. G. ir A. I. jis nepažįsta, jokių darbo sutarčių ar įgaliojimų nėra pasirašęs. Šios aplinkybės, kad 2004-11-22 darbo sutartyje nėra šalių parašų yra konstatuotos ir įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2020-11-25 nutartyje, joje nurodant ir tai, kad K. G., A. I. teisės sudaryti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutartis ar įgaliojimus tai daryti neturėjo (1 t., b. l. 33). Nors kaltinamoji teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog ji pagal šią 2004-11-22 darbo sutartį dirbo, atliko darbo funkcijas tvarkydama patalpas, saugodama dokumentus, rengdama raštus, tačiau šios nurodytos deklaratyvios aplinkybės yra paneigtos bylos duomenų visuma.

64. Visų pirma, kaip matyti iš pačios kaltinamosios teisme duotų parodymų, jie yra prieštaringi tarpusavyje bei paneigti bylos medžiaga. Kaltinamoji teisme iš pradžių nurodė, jog pagal 2004-11-22 darbo sutartį dirbo nuo darbo sutarties sudarymo 2014-11-22, dirbo ten ir kai teikė teismui ieškinius. Byloje nustatyta, kad teismams ieškiniai Z. B. buvo teikiami 2017-07-31, 2018-07-20, 2018-10-13. Taigi, pagal kaltinamosios pirminius teisme nurodytus parodymus Z. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasak jos dirbo ir 2017-2018 metais. Tačiau, vėliau kaltinamoji teisme parodė, kad kai 2014-2015 metais R. Š. paėmė dokumentus, ji toje įmonėje daugiau nedirbo. Vėliau kaltinamoji nurodė, kad nuo 2015-2016 m. šioje įmonėje, kai R. Š. išsivežė viską, nieko nedirbo.

65. Be to, kaltinamoji nurodė, kad jai pažįstamas tik K. G., kuris pasiūlė darbą, pats paruošė darbo sutartį, tačiau kaip nustatyta iš byloje esančios 2014-11-22 darbo sutarties ji šalių nepasirašyta, kaip minėta du minėtos sutarties variantai skiriasi pagal pasirašiusius darbdavio atstovus, tačiau pažymėtina, kad tie darbdavių atstovų pasirašymai sutartyje yra grafose: „darbo sutartis pakeista/papildyta“ (pasirašęs asmuo F. M.), „darbo sutartis nutraukta“ (pasirašęs K. G.). Pastebėtina, kad pastaroji aplinkybė, kad darbo sutartis buvo nutraukta yra nepatvirtinta jokiais duomenimis, priešingai, kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2020-11-25 nutarties pati Z. B. reiškė reikalavimą nutraukti 2004-11-22 darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. darbuotojo prašymu dėl svarbios priežasties – jai laiku nemokamo darbo užmokesčio, tačiau šis jos reikalavimas teismo buvo atmestas, konstatavus, kad faktinių darbo santykių nebuvo, Z. B. ir E. G. darbo funkcijų nevykdė, todėl joms nepriklausė darbo užmokestis (1 t., b. l. 39).

66. Tai, kad kaltinamoji faktiškai nedirbo sudarius minėtą darbo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina ir tai, kad minėta bendrovė tuo metu veiklos nevykdė. Tai teismo posėdžio metu pripažino pati kaltinamoji, nurodydama, kad ji nematė (duomenys neskelbtini)s veiklos, nes šios įmonės veikla buvo jos dokumentų saugojimas. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdė dar ir prieš sudarant minėtą darbo sutartį patvirtino bylos medžiaga, liudytojos V. P. teisme duoti parodymai. Pažymėtina, kad liudytoja V. P. teisme parodė, kad ji nuo 2001 metų iki 2004-11-29 buvo (duomenys neskelbtini)s direktorė, kas susiejus ir sugretinus šiuos liudytojos parodymus su rašytiniais bylos duomenimis – darbo sutartimi, reiškia, kad jos vadovavimo laikotarpiu buvo sudaryta minėta 2004-11-22 darbo sutartis tarp Z. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau, minėta liudytoja V. P. teisme nurodė, jog ji pati priimdavo darbuotojus, bet kaltinamosios neįdarbino, jos nėra mačiusi, kaltinamoji nedirbo (duomenys neskelbtini)je, be jos pačios šioje įmonėje dirbo V. J. kaip (duomenys neskelbtini) ir L. U. kaip (duomenys neskelbtini), vaistinės dokumentus tvarkė, juos suvesdavo, archyvuodavo ji ir (duomenys neskelbtini), nebuvo atskiro žmogaus tvarkiusio dokumentus, nes dokumentų nebuvo daug, o F. M., kuris pasirašęs darbo sutartį, nepažįsta, asmens, kuris nurodytas kaip atleidęs ją iš darbo, A. I. atleidimo dieną nebuvo, tuo metu įmonės finansinė padėtis buvo bloga, jai pasakė, kad įmonė bus bankrotinama. Pažymėtina, kad šiuos liudytojos V. P. nuoseklius parodymus, sutampančius su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, patvirtina rašytiniai bylos duomenys. Tai, kad šios įmonės finansinė būklė buvo bloga, ji nevykdė veiklos, neteikė nuo 2004 m. IV ketvirčio jokių finansinių ataskaitų, neteikė duomenų apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas, šiai įmonei buvo iškelta bankroto byla patvirtina rašytiniai bylos duomenys. Pažymėtina, kad įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartyje, kuria buvo, tame tarpe, pripažinta niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2004-11-22 tarp Z. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta darbo sutartis, konstatuota, kad šalių nesiejo teisiniai darbo santykiai ir tame tarpe nurodyta, kad: 1) darbo sutartyje nėra sutarties šalių parašų, yra tik K. G. patvirtinimas apie dokumento tikrumą, pats K. G. niekada nebuvo registruotas įmonės vadovu ar valdymo organo nariu, o jam A. I., kuris nebuvo išrinktas eiti atsakovės vadovo pareigų, išduotas įgaliojimas veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo 2004-12-28, kuomet darbo sutartis su Z. B. sudaryta 2004-11-22; K. G. 2008-07-03 nuosprendžiu nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad fiktyvaus direktoriaus A. I. vardu surašė tikrovės neatitinkantį įgaliojimą K. G. atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, jį panaudodamas sudarė pirkimo pardavimo sandorį, kurios pagrindu apgaule įgijo svetimą turtą. Baudžiamąją bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad K. G. naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jo paties iniciatyva surašytais, kitų asocialių asmenų (A. I. ir F. M.) pasirašytais dokumentais kaip priedanga savo nusikalstamai veikai įgyvendinti; 2) nėra duomenų, kad darbo sutarties sudarymo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai vykdė ūkinę veiklą ar bent turėjo realių ketinimų ją vykdyti, nenustatyta, kad Z. B. vykdė kokias nors realias darbo funkcijas.

67. Įmonei nevykdant ūkinės veiklos, neegzistavo joks objektyvus poreikis bendrovei samdyti darbuotojus (juo labiau sudaryti net dvi darbo sutartis iš esmės toms pačioms darbo funkcijoms atlikti kaip kad teismo posėdžio metu pripažino kaltinamoji, kad tiek ji tiek jos dukra E. G. dirbo tą patį darbą – tvarkė, saugojo dokumentus, kurių pasak pačią kaltinamąją nebuvo daug). Be to, nevykdydama jokios ūkinės veiklos, bendrovė negavo ir negalėjo tikėtis gauti jokių pajamų, iš jų mokėti kaltinamajai darbo užmokestį, nors kaip pati kaltinamoji nurodė, kad jai iš pradžių mokėjo po 100 Lt į mėnesį, tačiau to nepatvirtina bylos medžiaga. Pažymėtina, kad tiek šioje baudžiamojoje byloje, tiek išnagrinėtose civilinėse bylose Z. B. aplinkybes, kad ji dirbo, gavo darbo užmokestį įrodinėjo tik savo paaiškinimais, samprotavimais, nenustatyta jokių objektyvių kitų įrodymų, tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinančių, kad kaltinamoji atliko kokias nors darbo funkcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“.

68. Pagal teismų praktiką neadekvatus atliktam darbui darbo užmokesčio dydis gali būti viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama vertinant, pvz., kokių tikslų buvo siekiama – teisėtų, mokant įdarbintam asmeniui darbo užmokestį už atliekamą darbą, ar neteisėtų – formaliai sudarytų dokumentų pagrindu siekiant apgaule gauti kitokias išmokas, kylančias ne iš darbo teisinių santykių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243/2012). Nors darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių – darbdavio ir darbuotojo – susitarimo dalykas, tačiau jis turi būti proporcingas asmens atliekamam darbui ir negali būti nuostolingas įmonei (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2013). Nagrinėjamu atveju, nors darbo sutartyje nurodytas 1000 Lt mėnesinis darbo užmokestis, tačiau įvertinus tai, kad bendrovė jokios veiklos nevykdė, buvo siekiama ją subankrotinti, kaltinamoji jokių realių darbo funkcijų neatliko, minėtas darbo sutartyje nurodytas užmokestis laikytinas neproporcingu ir nuostolingu bendrovei, nevykdančiai veiklos, juolab pati kaltinamoji teisme pripažino, kad gaudavo po 100 Lt kas mėnesį, nors kaip minėta to nepatvirtina nei šios bylos duomenys, nei civilinėse bylose įsiteisėję procesiniai sprendimai, konstatavę fiktyvius darbo santykius.

69. Kaltinamosios parodymų, kad jos darbo vietoje, (duomenys neskelbtini), kartais pasirodydavo K. G., tai būdavo ne dažniau nei kartą per mėnesį, liepdavo surašyti kokį dokumentą, atspausdinti jo kompiuteriu kokį raštą, nepatvirtinti jokia bylos medžiaga, o priešingai, paneigti, nes kaip matyti iš įsiteisėjusios 2020-11-25 Kauno apygardos teismo nutarties, kuria buvo panaikinta minėta darbo sutartis su Z. B., byloje nebuvo nustatyta jokių duomenų, patvirtinančių darbo sutarčių realų vykdymą iš darbdavio pusės – darbo užduočių davimą, jų vykdymo kontrolę, darbo tvarkos nustatymą ir pan., nebuvo nustatyta duomenų apie per visą laikotarpį Z. B. ar jos dukros E. G. parengtą ir/ar išduotą bent vieną pažymą ar kitą su darbo santykiais susijusią informaciją, nurodant, jog neaišku kokia UAB „(duomenys neskelbtini)“ korespondencija galėjo ateiti adresu (duomenys neskelbtini), jei toks adresas bylos duomenimis nebuvo niekur skelbiamas, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruotos buveinės adresas išliko nepakitęs ((duomenys neskelbtini)), o pati įmonė veiklos nevykdė (1 t., b. l. 29-41). Pažymėtina, kad tiek šios bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, tiek tai konstatuota ir įsiteisėjusioje minėtoje 2020-11-25 Kauno apygardos teismo nutartyje, kad Z. B. nurodyta darbo vieta – (duomenys neskelbtini), buvo jos gyvenamoji vieta. Dar daugiau, minėta darbo vieta buvo bute, kuris pagal byloje esantį Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą buvo gyvenamosios paskirties ir priklausė jos motinai S. G., o po jos mirties (duomenys neskelbtini) – pačiai kaltinamajai Z. B.. Būdama šio turto savininke, Z. B. jokių nuomos ar panaudos sutarčių, suteikiančių teisę UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdyti veiklą, leisti darbuotojams dirbti šiose patalpose, nepateikė, juolab minėtų sutarčių sudarymo faktas nebuvo niekur deklaruotas, neišviešintas prieš trečiuosius asmenis. Tai paneigia kaltinamosios teisme nurodytus parodymus, kad šios patalpos buvo nuomojamos biuro patalpos, kadangi pagal rašytinius įrodymus byloje šios patalpos visada buvo gyvenamosios paskirties butas, kuris priklausė kaltinamosios motinai, o po jos mirties pačiai kaltinamajai, kuri ten kartu su dukra E. G. kurį laiką deklaravo gyvenamąją vietą ir ten gyveno. Atsižvelgiant į tai, tokių kaltinamosios nurodytų darbų kaip buto valymas, tvarkymas, atlikimas negali būti vertinamas kaip darbiniai santykiai, už kuriuos jai priklausė darbo užmokestis, juolab šių darbinių funkcijų atlikimo Z. B. nebuvo nurodžiusi teismams, sprendžiant jos ieškinių pagrįstumą, tokių aplinkybių dėl apskritai jokių darbinių santykių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvimo nenustatė ir Kauno apygardos teismas išnagrinėjęs civilinę bylą dėl darbo sutarties pripažinimo niekine ir priimdamas minėtą 2020-11-25 nutartį. Nei šioje baudžiamojoje byloje, nei minėtoje civilinėje byloje nagrinėjant tapačių teisinių darbinių santykių (ne)egzistavimą, nebuvo nustatyta, kad Z. B. būtų atlikusi kokias kitas darbo funkcijas, tokias kaip kad nurodė dokumentų saugojimas, „kad jų kas nepaimtų“. Tiek pati kaltinamoji, tiek liudytoja V. P. nurodė, kad dokumentų nebuvo daug. Be to, kaltinamoji teisme pripažino, kad darbo nebuvo daug, dokumentų buvo kelios dėžės, jas laikė sandėliukyje, adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad kaip nurodė kaltinamoji dokumentai buvo laikomi sandėliukyje, (duomenys neskelbtini), laikytina nepagrįsta ir nelogiška kaltinamosios nurodyta aplinkybė, kad jos darbo vieta, saugojant minėtus dokumentus, buvo kitu adresu, ten kur gyveno pati kaltinamoji – (duomenys neskelbtini). Be to, neaišku kokius dokumentus kaltinamoji saugojo po to, kaip kad pati teisme pripažino 2015-2016 metais šių dokumentų nebeliko, juos išsivežus policijai, R. Š.. Kaltinamoji nurodė, jog R. Š., išsivežusio dokumentus, kontaktų, gimimo datos, kur gyvena – nežino. Teismo posėdžio metu parodžius prokurorės pateiktas penkių skirtingų rastų asmenų R. Š. vardu pavarde, fotonuotraukas, kaltinamoji Z. B. nurodė, jog neatpažįsta nei vieno R. Š. iš šių pateiktų nuotraukų, nepanašūs į tą R. Š. apie kurį kalbėjo.

70. Tai, kad kaltinamosios nesiejo jokie realūs darbiniai santykiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina ir tas faktas, kad kaip pati nurodė kaltinamoji nesant darbo, negaunant darbo užmokesčio, ji ilgą laiką nereikalavo darbo užmokesčio, nesikreipė į teismą, tikėjosi, kad per 15 metų nevykdant įmonei veiklos jos gali atsirasti, darbo užmokestį gali pradėti mokėti, o kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2020-11-25 nutartyje konstatuotų faktų, net ir gavus palankius teismo sprendimus neinicijavo priverstinio jų vykdymo, kas pagal vidutiniškai išsilavinusio, protingo ir apdairaus asmens (bonus pater familias) standartą rodo, kad kaltinamoji suprato, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios realios veiklos nevykdo, dėl ko neturi jokių galimybių vykdyti darbo sutartyse nurodytų prievolių, ir imituodama darbo santykius siekė kitų tikslų, nei darbo užmokesčio gavimas.

71. Be to, kaip matyti iš liudytojų D. T. A., V. Ž., A. Š., I., F. M. parodymų minėti asmenys taip pat realiai įmonėje niekada nedirbo, darbo užmokesčio iš jos negavo, nežino kuo užsiėmė įmonė, kur jos veiklos vykdymo vieta. Liudytoja V. P. taip pat patvirtino, kad kuomet jos darbo sutartis buvo nenutraukta su UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovė veiklą vykdė (duomenys neskelbtini), o kur vėliau ji nežino, tačiau visa korespondencija eidavo jos adresu. Tapačias aplinkybes kaip matyti iš 2020-11-25 Kauno apygardos teismo nutarties ši liudytoja parodė ir apklausiama teisme civilinėje byloje. Taigi, akivaizdu, kad nesant UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai vykdomos veiklos, nesant išviešinto kito šios įmonės adreso, nelogiška, kad galėjo ateiti kažkokia tai įmonei skirta korespondencija kaltinamosios nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), kurią neva tai kaltinamoji tvarkė. Pažymėtina, kad kaltinamoji teismo posėdžio metu negalėjo sukonkretinti gaunamos korespondencijos turinio, rašytų raštų pobūdžio, dokumentų saugojimo tvarkos ir taisyklių, kuriomis vadovaudamasi saugojo dokumentus, nurodydama, kad dokumentų saugojimas buvo toks, kad nieks jų nepaimtų, juos saugojo kitu nei darbo vietos adresu, sandėliukyje. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visumą, konstatuotina, kad pagal 2004-11-22 darbo sutartį realūs darbo santykiai neegzistavo, darbiniai santykiai buvo fiktyvūs, kuriais, pateikiant teismams ieškinius su minėta darbo sutartimi, o VSDFV pateikiant teismų sprendimus bei reikalavimus buvo siekiama įgyti valstybinio draudimo stažą bei nepagrįstai pasipelnyti valstybės sąskaita, įgijus teises į išmokas iš socialinio draudimo fondo lėšų. Pastarąją išvadą teismas padarė sugretindamas bylos rašytinius duomenis, kaltinamosios parodymus, kuomet Z. B. dėl darbo užmokesčio priteisimo į darbo ginčų komisiją, o vėliau ir teismą kreipėsi tik po to, kai 2016 m. rugsėjo 27 d. VSDFV Kauno skyrius priėmė sprendimą dėl Z. B. socialinio draudimo pabaigos UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrašymo, t. y. sužinojusi, kad tariamas jos darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebus įskaitytas į socialinio draudimo laikotarpius. Būtent priimti teismų sprendimai dėl darbo užmokesčio priteisimo buvo pagrindas įrašyti į registrą Z. B. valstybinio socialinio draudimo pradžios ir pabaigos datą, draudžiamųjų pajamų bei valstybinio socialinio draudimo įmokų sumas už draudiminiais pripažintus laikotarpius. Šių duomenų įrašymas į registrą sudarė pagrindą perskaičiuoti Z. B. mokamą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją, ko iš esmės apgaulės būdu, panaudojant netikrą darbo sutartį, teikiant teismams ieškinius, VSDFV reikalavimus, ir siekė kaltinamoji.

72. Taip pat faktą, kad 2004-11-22 darbo sutartis neatitinka tikrųjų faktinių aplinkybių apie kaltinamosios darbinę veiklą, darbo užmokesčio gavimą bei tai, kad sudaryta darbo sutartimi buvo siekiama ne realių darbo teisinių santykių sukūrimo (suteikti ir dirbti darbą, mokėti atlyginimą), o tik išorinio jų iliuzijos (fikcijos) sudarymo, faktiškai siekiant sudaryti Z. B. sąlygas nepagrįstai įgyti valstybinio socialinio draudimo stažą, iš to kylančias subjektines teises bei apsaugą socialinio draudimo fondo lėšų sąskaita, patvirtinta įsiteisėjusi Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis, kuria minėta darbo sutartis teismo iniciatyva (ex officio) pripažinta niekine ir negaliojančia kaip tariama (CK 1.86 straipsnis), prieštaraujančia viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.), o visi ankstesni teismų sprendimai atnaujintose civilinėse bylose, kurių pagrindu VSDFV į kaltinamosios darbo stažą įtraukė darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei padidino pensijos ir ligos išmokas, buvo panaikinti (1 t., b. l. 41).

73. Taigi, bylos duomenų visuma įrodyta, kad kaltinamoji savo naudai apgaule, t. y. panaudodama pačios pagamintą 2004-11-22 netikrą darbo sutartį, 2017-08-01, 2018-07-24 pateikiant ją Kauno apylinkės teismui, suklastodama tikrus dokumentus - 2017-07-31, 2018-07-20, 2018-10-13 ieškinius ir 2018-02-02 apeliacinį skundą ir juos panaudodama 2017-08-01, 2018-07-24, 2018-10-16, 2018-02-02 pateikiant Kauno apylinkės ir apygardos teismams, kurie šių netikrų ir suklastotų dokumentų pagrindu priėmė 2018-05-15, 2018-12-20 sprendimus, suklastodama 2018-05-24, 2018-12-27 reikalavimus ir juos panaudodama 2018-05-25, 2019-01-23 pateikiant kartu su 2018-05-15, 2018-12-20 teismų sprendimais VSDFV, kuri šių suklastotų dokumentų ir apgaule įgytų teismų sprendimų pagrindu nepagrįstai padidino senatvės pensijos ir ligos išmokų dydį, laikotarpiu nuo 2018-06-19 iki 2021-03-26 savo naudai įgijo svetimą - Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priklausantį turtą – 2000,22 Eur, tuo padarydama Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriui 2000,22 Eur turtinę žalą. Z. B. veiksmai, kai ji, žinodama, kad dokumentuose, kuriuos ji pateikia teismams, VSDFV, yra nurodyta melaginga informacija apie jos darbinius santykius vis tiek pateikė šiuos dokumentus, atitinka apgaulės panaudojimą prieš asmenį, kuris priima apgaulę naudojančiam asmeniui palankų sprendimą. Taigi, kaltinamosios panaudota apgaulė buvo tiek prieš teismus (jiems tenkinant Z. B. pateiktus ieškinius, apeliacinį skundą, priimant Z. B. pateiktos netikros darbo sutarties pagrindu sprendimus, kurie vėliau atnaujintose civilinėse bylose buvo panaikinti konstatavus pateiktą Z. B. darbo sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento), tiek ir prieš VSDFV (kuri teismų sprendimų pagrindu priėmė kaltinamajai reikšmingus ir siekiamus sprendimus perskaičiuoti senatvės pensiją ir ligos išmokas, bei priskaičiavo ir išmokėjo 2000,22 Eur valstybės lėšų), kuri šiuo atveju buvo esminė. Kaltinamoji, panaudodama apgaulę, siekė suklaidinti ir suklaidino asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą, t. y. teismus, bei asmenį, turintį teisę priimti privalomai vykdytinus sprendimus, t. y. VSDFV. Kaip minėta, apgaulė prieš VSDFV laikytina esmine, nes šio asmens suklaidinimas turėjo lemiamą įtaką jam priimant kaltinamajai palankius sprendimus dėl teisės gauti didesnę senatvės pensiją, ligos išmokas, ko pasėkoje dėl kaltinamajai nepriklausęs turtas (VSDFV lėšos 2000,22 Eur sumoje) perduotos kaltinamajai. Būtent kaltinamosios veiksmai, kuomet ji, suvokdama, kad darbo sutartyje įtvirtinti fiktyvūs darbo santykiai, pateikė šią darbo sutartį su ieškiniais teismams, po ko gavus jai palankius sprendimus, juos su reikalavimais pateikė VSDFV, nors aiškiai suvokė, kad tokiu būdu sąmoningai pateikia objektyviosios tikrovės neatitinkančią informaciją apie jos darbo santykius ir pajamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėdama tikslą svetimam turtui įgyti, kurį apgaulės pasėkoje ir įgijo, atitinka apgaulės panaudojimą prieš asmenį, kuris priima apgaulę naudojančiam asmeniui palankų sprendimą. Tokios apgaulės pasėkoje, kaltinamajai laikotarpiu nuo 2018-06-19 iki 2021-03-26 nepagrįstai priskaičiuota ir išmokėta 2000,22 Eur VSDFV lėšų, tą patvirtina bylos duomenys, tame tarpe VSDFV sprendimai, Z. B. banko sąskaitos išrašai.

74. Teismas konstatuoja, kad šioje byloje visi būtinieji apgaulės požymiai – objektyviosios tiesos iškreipimas, tikslas – suklaidinti asmenį priimantį jam palankius sprendimus ir tyčia, t. y. kaltininkės suvokimas, jog ji sąmoningai pateikia objektyviosios tikrovės neatitinkančią informaciją svetimam turtui įgyti, – yra nustatyti ir atskleisti bylos duomenų visuma. Byloje nustatyta ir įrodyta, kad kaltinamoji savo naudai įgijo svetimą VSDFV turtą apgaule, kuri pasireiškė tikro dokumento intelektualiu suklastojimu (įrašant į dokumentus- ieškinius, apeliacinį skundą melagingą informaciją apie įdarbinimą, darbo užmokesčio prievolės nevykdymą, suklastojant objektyvios tiesos neatitinkančius reikalavimus VSDFV) ir netikro dokumento pagaminimu (sukuriant netikrą pagal formą ir turinį dokumentą – darbo sutartį, į ją įrašant tikrovės neatitinkančią informaciją) bei šių dokumentų panaudojimu, t. y. būtent netikros pačios pagamintos darbo sutarties panaudojimo (2017-08-01, 2018-07-24 pateikiant teismams), tikrų dokumentų (2017-07-31, 2018-07-20, 2018-10-13 ieškinių ir 2018-02-02 apeliacinio skundo bei 2018-05-24, 2018-12-27 reikalavimų) suklastojimo ir jų panaudojimo (2017-08-01, 2018-07-24, 2018-10-16, 2018-02-02 pateikiant teismams bei 2018-05-25, 2019-01-23 pateikiant VSDFV) pagrindu.

75. Nekyla abejonių, kad kaltinamoji, suklastodama aukščiau nurodytus dokumentus ir juos panaudodama svetimam turtui savo naudai įgyti, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamosios tyčia buvo nukreipta į svetimo turto pasisavinimą (BK 182 straipsnio 1 dalis), o jos veiksmai pagaminant netikrą dokumentą, jį panaudojant, suklastojant tikrus dokumentus ir juos panaudojant buvo tik priemonė pirmiau minėtam tikslui pasiekti. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse nurodytų nusikalstamų veikų sutaptį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-213/2009, Nr. 2K-7-82-699/2018, Nr. 2K-45-511/2020 ir kt.). Šiuo atveju kaltinamoji pirmiau aptartu apgaulės būdu įgijo svetimą turtą, todėl jos veikos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį tinkamai kvalifikuotos kaip nusikalstamų veikų sutaptis.

IV. Bausmės skyrimas

76. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.

77. Kaltinamoji padarė du nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, abi veikos padarytos tiesiogine tyčia. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

78. Kaltinamoji anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, byloje nėra jokių kaltinamąją neigiamai apibūdinančių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie didesnį asmens pavojingumą visuomenei, juolab asmuo narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas, saistoma socialinių šeiminių ryšių, pensininkė, dirbanti, ištekėjusi, turinti tris pilnamečius vaikus. Išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajai už dviejų tyčinių nesunkių nusikaltimų padarymą skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė - švelniausia savo rūšimi iš visų BK 182 straipsnio 1 dalies ir BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų bausmių - bauda, jos dydį įvertinus Z. B. charakteristiką, tai, kad ji pensininkė, nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas tokios bausmės vidurkis (BK 3 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 5 dalis, 54, 59, 60, 61 straipsniai). Sąlygų taikyti kaltinamajai BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti bausmės rūšį nei numatyta sankcijoje, byloje nenustatyta. Minėtos nusikalstamos veikos tęstinių veiksmų ir laiko požiūriu sutampa, taigi sudaro idealiąją sutaptį, todėl skirtinos bausmės subendrinamos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į kaltinamąją charakterizuojančią medžiagą, tame tarpe tai, kad nors kaltinamoji ir yra dirbanti, tačiau yra pensininkė, įvertinus ir tenkintino civilinio ieškinio dydį, Z. B. nustatytinas ilgesnis skirtinos baudos sumokėjimo terminas – 12 mėnesių (Lietuvos Respublikos BPK 352 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos BVK 22 straipsnio 2 dalis).

V. Civilinis ieškinys, kiti klausimai

Dėl civilinio ieškinio

79. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnis). Tačiau gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Spręsdamas klausimus, susijusius su civilinio ieškinio baudžiamosiose bylose patenkinimu (nepatenkinimu), teismas taip pat vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK nuostatomis, reguliuojančiomis civilinės atsakomybės santykius. CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis numato, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

80. Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų padaryta 2000,22 Eur turtinė žala Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Minėtą žalą sudaro 1187,97 Eur ligos išmokos ir 818,25 Eur senatvės pensijos permokos. Žalą dėl nusikalstamos veikos patyręs asmuo turi teisę į civilinio ieškinio patenkinimą bei patirtos turtinės žalos priteisimą iš nusikalstamą veiką padariusių asmenų baudžiamojo proceso metu. Bylos medžiaga įrodyta, jog būtent kaltinamosios nusikalstamais veiksmais padaryta žala civiliniam ieškovui, kaltinamoji nenurodė ir neįrodinėjo, kad nėra priežastinio ryšio tarp jos veiksmų ir atsiradusios žalos. Šioje byloje turtinės žalos faktas ir civilinio ieškinio reikalavimo pagrįstumas yra įrodytas byloje esančiais duomenimis, tame tarpe civiliniame ieškinyje nurodytu žalos detalizavimu ir prie ieškinio pateiktais rašytiniais įrodymais, reikalavimais ir VSDFV sprendimais, banko sąskaitos išrašu, juolab dėl tokių aplinkybių, dėl žalos dydžio ginčo šio baudžiamojo proceso metu iš esmės nebuvo. Konstatuotina, kad tarp kaltinamosios veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, kaltinamoji atsakinga už savo nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes. Atsižvelgiant į išdėstytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą privalo atlyginti ją padariusi kaltinamoji, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai (CK 6.263 straipsnis).

Dėl proceso išlaidų, procesinių prievartos priemonių

81. Proceso išlaidų nėra, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

82. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajai iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (6 t., b. l. 122-127).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302–308 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Z. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 100 MGL (5000 Eur) baudos bausmę.

Z. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 80 MGL (4000 Eur) baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, bausmes paskirtas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu, ir už nurodytas nusikalstamas veikas Z. B. paskirti subendrintą bausmę - 100 MGL (5000 Eur) baudą, nustatant 12 mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo jos sumokėjimui.

Z. B. išaiškintina, kad paskirtoji bauda per 12 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 6801. Sumokėtos baudos kvitą privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės tarnautojui (Laisvės al. 103, Kaunas, kabinetas Nr. 111) arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, Z. B. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos naudai priteisti iš kaltinamosios Z. B. 2000,22 Eur (du tūkstančius eurų 22 ct) turtinės žalos atlyginimo, jį sumokant į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, nurodant gavėjo kodą (duomenys neskelbtini), įmokos kodą (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtį – žala VSDFV Vilniaus skyriui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.