- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-18
- Bylos Nr.
- 2K-660/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-80-1-00034-2009-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Antanas Klimavičius (pirm.), Armanas Abramavičius, Olegas Fedosiukas (pran.)
- Nuteistasis
- N. K., R. K., N.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Olego Fedosiuko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų N. K. ir R. K. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 28 d. nutarties.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. nuosprendžiu N. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, vienerių metų laisvės apribojimu, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, N. K. paskirta galutinė vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val. ir 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.
R. K. šiuo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 70 parų arešto, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – 40 parų arešto, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 50 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, bausmės, paskirtos pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, subendrintos apėmimo būdu, paskiriant 70 parų arešto; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridėta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė R. K. paskirta 80 parų areštas.
Iš N. ir R. K. solidariai priteista 26 305,60 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) valdybos Kauno skyriui.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 28 d. nutartimi nuteistųjų N. ir R. K. apeliacinis skundas atmestas.
Žemesnės instancijos teismas
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo O. Fedosiuko pranešimą ir susipažinusi su byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
R. K. ir N. K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, apgaule N. K. naudai įgijo (R. K. padėjo įgyti) didelės vertės turtinę teisę iš VSDF biudžeto gauti 36 183,66 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą ir realiai iš VSDF valdybos Kauno skyriaus gavo 25 129,64 Lt. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis:
R. K., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, ir jo sutuoktinė N. K., siekdami apgaule N. K. naudai įgyti maksimalią motinystės pašalpą iš VSDF biudžeto, žinodami, kad ji yra nėščia ir kad, vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, jai pašalpos bus skaičiuojamos pagal 2008 m. IV ir 2009 m. I ketvirčiais gautas draudžiamąsias pajamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) ji realiai nedirbs, siekdami padidinti 2008 m. IV ir 2009 m. I ketvirčio draudžiamąsias pajamas, R. K. 2008 m. spalio 28 d. sudarė su N. K. darbo sutartį Nr. 3 ir įdarbino savo sutuoktinę vadybininkės pareigoms 4 val. darbo dienai 5 dienų darbo savaitei, nustatė jai neadekvačiai didelį darbo užmokestį – 3000 Lt per mėnesį. N. K. 2009 m. balandžio 15 d. pateikė VSDF valdybos Kauno skyriui prašymą skirti jai motinystės pašalpą, o VSDF valdybos Kauno skyrius, remdamasis šiuo prašymu, 2009 m. balandžio 16 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir, įvertinęs jos draudžiamąsias pajamas, taip pat ir neva gautas iš UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2008 m. spalio 29 d. iki 2009 m. kovo 31 d., papildomai apskaičiavo ir išmokėjo 5873,80 Lt dydžio motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 4 d.
N. K. 2009 m. rugsėjo 1 d. pateikė VSDF valdybos Kauno skyriui prašymą skirti jai motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks vieneri metai, o 2010 m. liepos 21 d. pateikė prašymą tęsti pašalpos mokėjimą iki vaikui sukaks dveji metai. VSDF valdybos Kauno skyrius, remdamasis šiais jos prašymais ir įvertinęs jos draudžiamąsias pajamas, taip pat ir neva gautas iš UAB (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 29 d. iki 2009 m. liepos 31 d., priėmė 2009 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), o 2010 m. liepos 22 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir papildomai už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. iki 2011 m. birželio 12 d. (iki vaikui sukaks dveji metai) apskaičiavo iš viso 30 309,86 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos ir iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. išmokėjo 19 255,84 Lt pašalpos dalį. Taip R. K. padėjo N. K. apgaule įgyti, o N. K. įgijo turtinę teisę į didelės 36 183,66 Lt vertės VSDF priklausantį turtą, kuria pasinaudojusi, ji iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. iš VSDF valdybos Kauno skyriaus gavo 25 129,64 Lt.
Be to, R. K. ir N. K. taip pat nuteisti pagal BK 300 straipsnio 3 dalį už tai, kad, turėdami tikslą padidinti N. K. motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydį, R. K., kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, ir N. K. 2008 m. spalio 28 d. sudarė fiktyvią darbo sutartį Nr. 3, kurioje buvo nurodyta, kad ji priimta dirbti bendrovės vadybininke ir kad jai nustatyta 3000 Lt mėnesinė alga, nors ji šio darbo iš tikrųjų nesiruošė dirbti, darbo sutartį R. K. ir N. K. patvirtino savo parašais, UAB (duomenys neskelbtini) įmonės antspaudu, taip padarydami didelę – 36 183,66 Lt turtinę žalą VSDF biudžetui.
Be to, R. K. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2008 m. balandžio 1 d. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 4, 12 ir 16 straipsnius, apskaitoje įtvirtino su fiktyviais darbo santykiais susijusius dokumentus: įformino 2008 m. spalio 28 d. neterminuotą darbo sutartį Nr. 3, sudarytą su N. K. vadybininkės pareigoms, dėl to 2008 m. spalio–2009 m. kovo mėnesiais UAB (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose N. K. buvo fiksuojamos 4 darbo valandos per dieną, 2008 m. spalio–2009 m. kovo mėnesiais UAB (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose N. K. buvo skaičiuojamas 3 000 Lt mėnesinis darbo užmokestis, įformintas darbo užmokesčio išmokėjimas iš bendrovės kasos forminant kasos išlaidų orderius: 2008 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini) (4665,64 Lt), 2009 m. vasario 13 d. (duomenys neskelbtini) (1772,67 Lt), 2009 m. kovo 13 d. (duomenys neskelbtini) (839,98 Lt), 2009 m. kovo 18 d. (duomenys neskelbtini) (1121,30 Lt), 2009 m. balandžio 15 d. (duomenys neskelbtini) (1194,30 Lt), UAB (duomenys neskelbtini) 2008 m. IV ketvirčio, 2009 m. I ketvirčio apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokų ataskaitose buvo įrašomas N. K. išskaičiuotas socialinio draudimo mokestis.
Pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 punktus, R. K. tyrimui nepateikė ir neišsaugojo: UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos žiniaraščių, kuriuose būtų apskaityta bendrovės darbo užmokesčio įsiskolinimas darbuotojams, ir pirminių apskaitos dokumentų, pagal kuriuos būtų išmokėtas darbo užmokestis 2009 m. balandžio mėn. darbuotojams Z. M., I. J., N. B.; 2009 m. birželio mėn., 2009 m. liepos mėn. – darbuotojams R. K., A. S., M. K., J. B.; 2009 m. rugpjūčio mėn. – darbuotojams: R. K., A. S., M. K., J. B., I. J., Z. M., N. B., V. K.; 2009 m. rugsėjo mėn. – darbuotojams: R. K., A. S., J. B., I. J., Z. M., N. B., V. K.; 2009 m. spalio mėn., tai lėmė, kad nebuvo galima nustatyti, ar buvo išmokėtas darbo užmokestis ankščiau įvardintiems darbuotojams. Dėl visų pirmiau minėtų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už ataskaitinį laikotarpį nuo 2008 m. spalio 28 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.
Kasaciniu skundu nuteistieji R. ir N. K. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 28 d. nutartį ir bylą nutraukti.
Šalies argumentai
Pasak kasatorių, priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį, teismas nepagrįstai teigė, kad sudarant 2008 m. spalio 28 d. darbo sutartį Nr. 3 R. ir N. K. žinojo, jog N. K. laukiasi; tai tėra teismo prielaida, neatitinkanti nuteistųjų parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme. Teismas nepagrįstai atmetė prašymą iš sveikatos priežiūros centro išreikalauti N. K. nėštumo eigos istoriją, iškviesti ir apklausti nėštumą nustačiusią ir jį stebėjusią gydytoją – taip buvo pažeistos BPK 7 straipsnio nuostatos. Teismo padaryta išvada, kad vadybininkės pareigoms priimta N. K. neketino dirbti ir nedirbo, nepagrįsta, nes jai buvo taikyta lanksti darbo laiko forma; tai patvirtino ir byloje apklausti liudytojai.
Kasaciniame skunde teigiama, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo nusprendusi plėsti verslą ir atidarė kavinę. Sprendimą surasti ir įdarbinti asmenį priėmė ne R. K. vienasmeniškai, o kolegialiai su įmonės pagrindine akcininke I. B. 2008 m. rugsėjo 30 d. Akcininkų susirinkimo protokolas buvo teismui pateiktas, tačiau liko jo neįvertintas. N. K. surado kavinei patalpas (duomenys neskelbtini) už prieinamą nuomos kainą, įrangą kavinei, analizavo rinką, maisto produktų kainų ir kokybės santykį, organizavo jų pristatymą, pateikdavo kainininkus, prekių perkamumo, nuolaidų analizę, atidarius kavinę, sudarinėjo technologines, kalkuliacines lenteles. Kasatoriai ginčija teismo padarytas, remiantis 2010 m. rugpjūčio 3 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir specialistės Ž. Grundienės apklausa, išvadas apie dokumentų, įrodančių, kokius konkrečius darbus atliko N. K. įmonėje, nes ji buvo į įmonę priimta konkrečiam darbui – pakeisti įmonės veiklos kryptį, įsteigiant kavinę. Akcininkė I. B. teisme parodė, kad savo darbą N. K. atliko gerai. Analogiškus parodymus apie savo atliktą darbą UAB (duomenys neskelbtini) davė ir N. K. Kasaciniame skunde pabrėžiama, kad jokiais dokumentais negalima pagrįsti patalpų kavinei paieškų telefonu, internete, pokalbių telefonu, skelbimų analizės, kitokių kontaktų su potencialiais nuomotojais. N. K. surado patalpas, parengė patalpų nuomos sutarties projektą, surinko ir parengė dokumentus Šiaulių bankui mikrokreditui gauti: įmonės veiklos aprašymą, paskolos panaudojimo planą, parengė reikiamus dokumentus atitinkamoms tarnyboms, ieškojo tiekėjų, analizavo rinką, kainas, surado ir nupirko dalį buitinės technikos virtuvei, surado ir išnuomojo pigesnius įrengimus, paruošė prašymą Birštono savivaldybės administracijai, dėl to buvo gauta licencija Nr. (duomenys neskelbtini) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, surado tiekėjus, su kuriais direktorius vėliau pasirašė sutartis, taigi veikė, vadovaudamasi savo pareigine instrukcija. Teismas nepriėmė N. K. darbą patvirtinančių dokumentų – kompiuterio laikmenų, kurios pagal datas patvirtina, kiek ir kur ji kreipėsi analizuodama prekių ir paslaugų kainas bei rinką. Nepagrįstai kritiškai teismas, anot kasatorių, vertino ir liudytojų A. S. bei I. B. parodymus apie N. K. bendrovėje atliktą darbą. Nepagrįstas skundžiamo nuosprendžio teiginys apie tai, kad N. K. buvo nustatytas neadekvačiai didelis darbo užmokestis – 3000 Lt per mėnesį. Kasatoriai pažymi, kad darbo užmokestis yra dviejų susitariančių šalių susitarimo reikalas (kasacinės nutartys Nr. 2K-448/2010, 2K-331/2011). Specialisto išvadoje pažymėta, kad nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 11 d. įmonė turėjo nuosavų lėšų darbo užmokesčiui sumokėti. I. B. parodė, kad atlyginimo dydis jokių abejonių nekėlė. Darbo kodeksas (204, 187 straipsniai) nereguliuoja maksimalaus darbo užmokesčio dydžio.
Tai, kad darbo sutartis buvo realiai sudaryta, liudija byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2008 m. spalio 28 d. N. K. prašymas priimti ją į UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkės pareigoms 0,5 etato, 2009 m. vasario 20 d. jos prašymas VSDF valdybos Kauno skyriui dėl ligos pašalpos ir 2009 m. balandžio 15 d. prašymas VSDF valdybos Kauno skyriui dėl pašalpos skyrimo, kuriame, be kitų darboviečių, ji nurodė ir UAB (duomenys neskelbtini). Nė viename iš šių dokumentų neįrašyti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, todėl nėra ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnyje, sudėties požymių. Nuosprendžio argumentas, kad N. K. mokėtas darbo užmokestis neadekvatus buhalterei A. S. ir direktoriui skaičiuotam darbo užmokesčiui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad darbo sutartis Nr. 3 būtų suklastota. Nėra objektyvių įrodymų, kad šie dokumentai buvo skirti apgaulei.
Kasaciniame skunde teigiama, kad neįrodyta, jog R. K. būtų įtraukęs suklastotų dokumentų duomenis į įmonės buhalterinę apskaitą. Nuosprendyje taip pat konstatuotas UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos žiniaraščių, kuriuose būtų apskaityta bendrovės darbo užmokesčio įsiskolinimas darbuotojams ir pirminių apskaitos dokumentų, pagal kuriuos būtų išmokėtas darbo užmokestis 2009 m. balandžio, birželio, liepos, rugpjūčio ir spalio mėnesiais, nepateikimas ir neišsaugojimas baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 straipsnį neužtraukia. Apskaitos dokumentų nepateikimas negali būti tapatinamas su jų paslėpimu ar sunaikinimu. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į buhalterės A. S. parodymus, kad minėti dokumentai buvo pateikti bankroto administratoriui; šios aplinkybės teismas netikrino.
Atsiliepimu į nuteistųjų N. ir R. K. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Vitalija Songailienė prašo kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad iš skundo turinio ir argumentų matyti, jog kasatoriai ginčija daugiausia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, įrodymų tikrumą, pakankamumą ir jų vertinimą. Priešingai, nei teigia kasatoriai, pirmosios instancijos teismas įvertino visus liudytojų parodymus, specialisto išvadas ir padarė pagrįstą išvadą, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo pateikta jokių objektyvių įrodymų, kad N. K. atliko pareiginiuose nuostatuose jai pavestas funkcijas ir uždavinius UAB (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad specialisto išvada patvirtina, jog UAB (duomenys neskelbtini) 2008 m. pagrindinės veiklos nevykdė, įformino tik nekilnojamojo turto pardavimą UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) 2009 m. nuostolis siekė 131 877 Lt. 2009 m. sausio 5 d. R. K. grynais pinigais paskolino gavėjui UAB (duomenys neskelbtini) 40 000 Lt sumą. Tai leidžia teigti, kad įmonė veikė nuostolingai, todėl N. K. mokamas 3000 Lt atlyginimas už keturių valandų darbo dieną, dirbant penkias dienas per savaitę, visiškai neatitiko įmonės finansinės būklės, buvo mokamas iš skolintų lėšų, tai akivaizdžiai prieštarauja pelno siekiančio ūkio subjekto tikslams. Be to, direktoriui ir vyriausiajai buhalterei A. S. už keturių valandų darbo dieną, dirbant penkias dienas per savaitę buvo nustatytas tik 400 Lt darbo užmokestis. N. K., einant vadybininkės pareigas ir neturint tokiam darbui reikiamos kvalifikacijos ir patirties, už analogišką keturių valandų darbo dieną, dirbant penkias dienas per savaitę, buvo nustatytas 3000 Lt darbo užmokestis. Prokurorė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad N. K. UAB (duomenys neskelbtini) buvo įdarbinta pažeidžiant vadybininko pareiginę instrukciją Nr. 5, nes ji neturėjo reikiamo išsilavinimo šioms pareigoms užimti.
Anot prokurorės, bendrais suderintais veiksmais, R. K. padedant, N. K. apgaule įgijo teisę į didelės vertės svetimą turtą ir dalį šio svetimo turto, be to, jie šiam tikslui pasiekti suklastojo oficialų dokumentą, įrašydami į jį žinomai melagingus duomenis ir dėl to buvo padaryta didelės žalos. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai, nepažeisdami BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai pripažino, kad N. ir R. K. padarė jiems inkriminuotas veikas, bausmės atitinka įstatymo reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį pagrįstumo.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose, kaltinant asmenį, kad jis apgaule neteisėtai siekė gauti ar padidinti motinystės (tėvystės) pašalpą, būtina nustatyti jo darbo santykių fiktyvumo faktą (kasacinės nutartys Nr. 2K-243/2012, Nr. 2K–503/2011, 2K-38/2011, 2K-331/2011, 2K-448/2010, 2K-606/2010). Jeigu kaltininkas fiktyviai įdarbinamas ir surašomi bei VSDF valdybai pateikiami suklastoti dokumentai, nurodant tokio asmens darbo faktą, laikotarpį, kurį jis dirbo, ir pajamas, kurie pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą jam suteikia teisę į atitinkamo dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą, veika kvalifikuojama kaip sukčiavimas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad realiai mokėtas pagal darbo sutartį darbo užmokestis dar nerodo darbo teisinių santykių realumo ir nepaneigia darbo teisinių santykių fiktyvumo galimybės. Taip pat kasacinėje praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad formalūs dokumentai – darbo sutartis, direktoriaus įsakymas, žiniaraščiai apie asmens darbą bendrovėje – nebūtinai liudija realius faktus. Tokio pobūdžio bylose būtina nustatyti, ar šių dokumentų turinys atitinka tikras faktines aplinkybes apie darbdavio suteiktą darbą asmeniui, šio darbinę veiklą, užmokesčio kaip atlygio už darbą gavimą. Nustatant, ar darbo sutartis nebuvo fiktyvi, svarbu atsakyti į klausimą, ar sutartis buvo sudaryta joje nurodytiems ir iš jos kylantiems darbo teisiniams santykiams įgyvendinti ir ar tokius santykius sukūrė, ar sutartis buvo tik priemonė kitam tikslui – neteisėtai įgyti teisę ir realiai gauti iš VSDF biudžeto motinystės (tėvystės) pašalpas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėse nutartyse Nr. 2K-448/2010, 2K-331/2011, 2K-606/2010 pabrėžta, kad darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių – darbdavio ir darbuotojo – susitarimo dalykas; vien tai, kad motinystės (tėvystės) pašalpai gauti reikšmingu laikotarpiu asmeniui nustatomas palyginti didelis darbo užmokestis, nelaikytina apgaule BK 182 straipsnio prasme. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios nuostatos taikytinos realiems, o ne fiktyviems darbo santykiams, todėl kasaciniame skunde nurodomi teismo precedentai neatitinka nagrinėjamos bylos aplinkybių.
Šioje byloje teismai nustatė, kad darbo sutartis tarp N. K. ir UAB (duomenys neskelbtini) neatitiko tikrosios šalių valios, buvo suklastota siekiant patvirtinti fiktyvų darbo faktą. Nustatyta, kad N. K. darbas UAB (duomenys neskelbtini) tiek ekonomiškai, tiek fiziškai buvo neįmanomas. Darbo sutartis tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir N. K. pasirašyta tuo metu, kai ji dirbo pirmaeilėse pareigose (duomenys neskelbtini), o antraeilėse pareigose – (duomenys neskelbtini). Anot pačios nuteistosios, ji UAB (duomenys neskelbtini) dirbo vakarais ir savaitgaliais. Nuo (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno ir dvejuose darželiuose kūno kultūros pedagoge realiai dirbo N. K., iki (duomenys neskelbtini), kuriame neva buvo trečioji N. K. darbovietė (UAB (duomenys neskelbtini), yra 43,4 km atstumas, pati N. K. tuo metu automobilio nevairavo. Formaliai N. K. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo vadybininke, tačiau jokių dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie konkrečių vadybininkės funkcijų atlikimą, įmonė pateikti negalėjo. UAB (duomenys neskelbtini) 2008 m. pagrindinės veiklos nevykdė, įformino tik nekilnojamojo turto pardavimą. Įmonės 2009 m. nuostolis siekė 131 877 Lt. Pagal buhalterinės apskaitos dokumentus 2009 m. sausio 5 d. R. K. grynais pinigais paskolino UAB (duomenys neskelbtini) 40 000 Lt sumą. Tai leido teismams daryti išvadą, kad įmonė veikė nuostolingai ir N. K. 3000 Lt atlyginimas už keturių valandų darbo dieną, dirbant penkias dienas per savaitę, buvo mokamas iš skolintų lėšų, tai akivaizdžiai prieštarauja pelno siekiančio ūkio subjekto tikslams, be to, visiškai neatitiko įmonės finansinės būklės. Palyginant, pačiam direktoriui R. K. ir vyr. buhalterei už 4 val. darbo dieną, dirbant 5 dienas per savaitę, buvo nustatytas 400 Lt atlyginimas.
Pažymėtina, kad pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu, t. y. iš naujo žemesnės instancijos teismo įvertintų įrodymų nevertina. Dauguma kasacinio skundo argumentų susiję su įrodymų vertinimu. Šie klausimai priklauso faktinių aplinkybių nustatymo sričiai, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Duomenų, kad teismai remtųsi neleistinais ir nepatikimais įrodymais ar akivaizdžiai ignoruotų svarbius teisinančius įrodymus, nemotyvuotų savo išvadų, nepateikta. Teismų nustatytos faktinės aplinkybės abejonių nekelia, BPK pažeidimų vertinant įrodymus nenustatyta. Teismai šioje byloje įvertino iš skirtingų šaltinių gautą informaciją kaip visumą ir pagrįstai padarė išvadą apie darbo santykių fiktyvumą. Teismo išvada dėl darbo santykių fiktyvumo ir neįgyvendinamumo, jų imitavimo, turint tikslą gauti motinystės (tėvystės) pašalpą iš VSDF biudžeto, pagrįsta detalia byloje esančių duomenų analize, logiškai motyvuota. Nuteistųjų versijos, kuriomis buvo bandoma paaiškinti, kaip N. K. galėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini), kokius darbus ji realiai atliko, kodėl jai buvo nustatytas atlyginimas, gerokai viršijantis direktoriaus atlyginimą, teismų kruopščiai patikrintos, tačiau motyvuotai atmestos kaip nepagrįstos.
Turint galvoje nustatytas faktines aplinkybes, nuteistųjų nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Teismai taip pat teisingai vertino, kad, įrašant žinomai neteisingus duomenis į oficialius dokumentus, šie buvo suklastoti, o įtraukus šiuos dokumentus į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, šios įmonės apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už ataskaitinį laikotarpį nuo 2008 m. spalio 28 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.
Kasaciniame skunde teigiama, kad R. K. inkriminuotas apskaitos žiniaraščių nepatekimas ir neišsaugojimas nėra apgaulingos apskaitos nusikaltimo sudėties požymiai. Iš tiesų tokie veiksmai, nenustačius jų tyčinio pobūdžio ir sąsajų su apgaule, nesuteikia pagrindo juos vertinti pagal BK 222 straipsnį. Tačiau nagrinėjamos bylos kontekste darytina išvada, kad šie apskaitos pažeidimai (žiniaraščių, kuriuose turėjo būti apskaityta bendrovės darbo užmokesčio įsiskolinimas darbuotojams, ir pirminių apskaitos dokumentų, pagal kuriuos išmokėtas darbo užmokestis darbuotojams, nebuvimas) buvo glaudžiai susiję su darbo užmokesčio išmokėjimo N. K. imitavimu, todėl jų nurodymas aprašant apgaulingos apskaitos aplinkybes, atitinka įstatymo reikalavimus.
Pripažindama nuteistųjų kasacinį skundą nepagrįstu, kartu teisėjų kolegija pažymi, kad, aprašant nutestųjų nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, klaidingai konstatuota, kad R. K. ir N. K. veikė bendrininkų grupe. Pažymėtina, kad vienas būtinų bendrininkų grupės požymių yra tai, kad ją sudaro bent du vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu pagal teismų nustatytas aplinkybes R. K. atliko padėjėjo, o N. K. – vykdytojo vaidmenį, taigi bendrininkų grupės požymis inkriminuotas nuteistiesiems nepagrįstai. Ši klaida taisytina, bendrininkų grupės aplinkybė šalintina iš nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, aprašymo. Kita vertus, tai nesuteikia pagrindo keisti nuteistiesiems paskirtų bausmių, nes, kaip matyti iš teismo nuosprendžio, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, buvo paskirtos švelnesnės bausmės nei numatyta jiems inkriminuotų BK specialiosios dalies straipsnių sankcijose. Taigi teismų konstatuota bendrininkų grupės aplinkybė realiai nepasunkino nuteistųjų teisinės padėties.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 ir 6 punktais,
nutaria:
Nuteistųjų N. K. ir R. K. kasacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 28 d. nutartį pakeisti šalinant iš aprašomųjų dalių aplinkybę, kad R. K. ir N. K. veikė bendrininkų grupe.
Kitų nuosprendžio ir nutarties dalių nekeisti.