Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1087-259/2018 pagal ieškovo D. N. ieškinį atsakovui G. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. N. teismo prašė iš atsakovo G. S. priteisti 147 770,02 Eur žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos objekto

17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti ieškovo D. N., BUAB „RITOREMA“ trečiosios eilės kreditoriaus, ieškinį buvusiam bankrutavusios bendrovės vadovui G. S. dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai ir (ar) aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, nenustatyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 329 straipsnio 2 dalis).

18. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas D. N., 2015 m. liepos 3 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi bei priedu prie jos iš UAB „LITMONTAŽAS“ perėmęs 183 333,93 Eur dydžio UAB „RITOREMA“ bankroto byloje patvirtintą finansinį reikalavimą į skolininkę UAB „RITOREMA“, taip pat visus kitus reikalavimus, kylančius (galinčius kilti) iš perimto reikalavimo, UAB „LITMONTAŽAS“ ir UAB „RITOREMA“ sudarytos 2010 m. subrangos sutarties, įskaitant teisę reikalauti žalos atlyginimo, kompensacijų, baudų, delspinigių, ir šių susitarimų pagrindu būdamas UAB „RITOREMA“ kreditorius (jo finansinis reikalavimas UAB „RITOREMA“ bankroto byloje patvirtintas 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi), nepasibaigus UAB „RITOREMA“ bankroto procedūroms, kreipėsi į teismą dėl 147 770,02 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš buvusio BUAB „RITOREMA“ vadovo atsakovo G. S., ieškinį grindžiant neteisėtu (nesąžiningu) neatsiskaitymu su UAB „LITMONTAŽAS“ pagal šią bendrovę ir UAB „RITOREMA“ siejusius rangos teisinius santykius. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka tarp šalių ginčo dėl šių aplinkybių, taip pat pirmosios instancijos teismo nustatyto fakto, kad UAB „RITOREMA“ bankroto byloje ieškovo (trečiosios eilės kreditoriaus) reikalavimas nebus patenkintas, nėra.

19. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė nenustatęs pagrindų atsakovo civilinei atsakomybei taikyti. Apeliantui nesutinkant su pirmosios instancijos teismo motyvais, kurių pagrindu atsisakyta tenkinti ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo, byla apeliacine tvarka nagrinėtina pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus (CPK 320 straipsnis).

Dėl kreditoriaus teisės reikšti tiesioginį ieškinį buvusiam bankrutavusios bendrovės vadovui

20. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką kreditorius tiesioginį ieškinį bendrovės vadovui ir (ar) akcininkui gali reikšti dviem atvejais: pirma, jei akcininko ar vadovo veiksmai pažeidžia bendrąją sąžiningo elgesio pareigą bendrovės atžvilgiu ir šiais veiksmais padaroma žala bendrovei. Tokiais atvejais kreditoriams padaryta žala laikoma išvestine iš įmonės patirtos žalos; <...> visų kreditorių teisės ginamos Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka, taip pat ir kreditoriui reiškiant netiesioginį ieškinį akcininkui (-ams) bankrutuojančios įmonės vardu; antra, jei akcininko ar vadovo neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Šiuo atveju kreditoriaus reikalavimo pareiškimo momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija, išskyrus reguliavimą dėl prievolės subsidiarumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-335-916/2017).

21. Kreditorius, reiškiantis tiesioginį ieškinį bankrutuojančios bendrovės vadovui, turi įrodyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas, kurios šiuo atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek ir visus likusius juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-690/2017). Nesąžiningų veiksmų konkretaus kreditoriaus atžvilgiu atlikimas gali pasireikšti kreditoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos teikimu bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017). Jeigu kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį, tačiau neįrodo specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017).

22. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad BUAB „RITOREMA“ bankroto byla nėra baigta, todėl konstatuotina, kad ieškovo ieškinys galėtų būti tenkinamas tuo atveju, jei iš byloje esančių duomenų būtų galima daryti išvadą, kad atsakovas, buvęs BUAB „RITOREMA“ vadovas, būtų atlikęs nesąžiningus veiksmus vieno konkretaus kreditoriaus (šiuo atveju – UAB „LITMONTAŽAS“) atžvilgiu, t. y. būtų jai padaręs individualią žalą. Šių aplinkybių (deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų) egzistavimą turi įrodyti tiesioginį ieškinį bankrutuojančios bendrovės vadovui reiškiantis kreditorius (CPK 178 straipsnis).

Dėl vadovo (atsakovo) pareigos bankrutuojančios bendrovės kreditoriui (ieškovui) atlyginti žalą

23. Ieškovas atsakovo veiksmų neteisėtumą konkrečios kreditorės UAB „LITMONTAŽAS“ atžvilgiu byloje kildino remdamasis šiais argumentais: 1) pažeista pareiga laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „RITOREMA“ iškėlimo; 2) laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. vykdytais atsiskaitymais su kitais UAB „RITOREMA“ kreditoriais bei laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 12 d. iki 2013 m. rugsėjo 3 d. išmokant pinigų sumas bendrovės vadovui (atsakovui), tačiau neatsiskaitant su UAB „LITMONTAŽAS“ pagal šalių 2010 m. sudarytą subrangos sutartį ir tokiu būdu pažeidžiant atsiskaitymų eiliškumą. Apelianto teigimu, šiais veiksmais (neveikimu) buvo sąmoningai (tyčia) siekiama išvengti atsiskaitymo būtent su UAB „LITMONTAŽAS“, todėl bankrutavusios bendrovės vadovui taikytina civilinė atsakomybė ir iš jo ieškovui priteistina 147 770,02 Eur suma, kuri nebus patenkinta UAB „RITOREMA“ bankroto byloje.

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, teismo sprendimo turinį bei šalių procesinius dokumentus neturi pagrindo sutikti su tokia apelianto pozicija.

25. Apeliantas, remdamasis BUAB „RITOREMA“ bankroto administratoriaus 2014 m. birželio 30 d. ataskaita, teigia, kad bendrovė jau 2011 m. buvo nemoki ĮBĮ prasme, todėl jai turėjo būti keliama bankroto byla. Nors apeliantas skunde tiesiogiai neįvardija, kokiu būdu jo įrodinėjamas pavėluotas bankroto bylos UAB „RITOREMA“ iškėlimas turėjo įtakos jo (UAB „LITMONTAŽAS“) teisėms ir teisėtiems interesams, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas skunde akcentuoja, jog 2013 m. pabaigoje UAB „RITOREMA“ iškėlus bankroto bylą, jos turimos skolos kelis kartus viršijo į balansą įrašyto turto vertę, o jo finansinis reikalavimas bendrovės bankroto byloje nebus patenkintas, spręstina, kad šia aplinkybe ieškovas siekia įrodyti, jog tuo atveju, jei bankroto byla UAB „RITOREMA“ būtų iškelta dar 2011 m., jo turimas (iš UAB „LITMONTAŽAS“ perimtas) reikalavimas būtų (bent iš dalies) patenkintas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tokias apelianto skunde nurodomas aplinkybes, pažymi, kad žala dėl pareigos laiku inicijuoti bankroto bylos iškėlimą tinkamo nevykdymo paprastai atsiranda ne vienam kreditoriui, o turi įtakos visiems kreditoriams, bankroto byloje pareiškusiems reikalavimus, todėl toks bendrovės vadovo neveikimas, net jei ir būtų nustatytas, negali būti laikomas sukėlęs individualią žalą UAB „LITMONTAŽAS“, todėl konstatuotina, kad apeliantas nepagrįstai šia aplinkybe grindžia tiesioginį ieškinį, reiškiamą bankrutavusios bendrovės vadovui, kuomet bankroto byla dar nėra baigta (žr. į šios nutarties 20–21 punktus).

26. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad vien galimybių atsiskaityti su ieškovu nebuvimas nėra pakankamas pagrindas iš atsakovo priteisti žalos atlyginimą. Kaip minėta, tokio pobūdžio bylose turi būti įrodyta, jog buvo siekiama nesąžiningai neatsiskaityti būtent su konkrečiu kreditoriumi. Nagrinėjamu atveju apeliantas aplinkybę, jog UAB „RITOREMA“, atstovaujama atsakovo, sąmoningai išimtinai siekė neatsiskaityti tik su UAB „LITMONTAŽAS“, grindė į bylą pateiktais įrodymais (išrašu iš UAB „RITOREMA“ sąskaitos už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., kasos išlaidų orderiais, įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-207-413/2017), kuriais remiantis teigė, jog turėdama piniginę prievolę, kilusią iš UAB „LITMONTAŽAS“ bei UAB „RITOREMA“ 2010 m. subrangos sutarties, ir patvirtiną įsiteisėjusiais teismų sprendimais, UAB „RITOREMA“, atstovaujama atsakovo, vykdė atsiskaitymus su kitais bendrovės kreditoriais, taip pat iš bendrovės kasos laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 2 d. iki 2013 m. rugsėjo 3 d. grąžino paskolas atsakovui, tačiau su UAB „LITMONTAŽAS“ neatsiskaitė net iš dalies.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių ieškovo nurodytų ieškinio faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų (atliktų mokėjimų kitiems kreditoriams ir bendrovės vadovui) nelaikė pagrindu išvadai, kad tokiais veiksmais buvo nesąžiningai siekiama išvengti atsiskaitymo išskirtinai su UAB „LITMONTAŽAS“, padaryti.

28. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad UAB „RITOREMA“ ir UAB „LITMONTAŽAS“ siejo sutartiniai teisiniai santykiai pagal 2010 m. sudarytą subrangos sutartį, kuria UAB „RITOREMA“ (rangovė) pavedė UAB „LITMONTAŽAS“ (subrangovei) atlikti metalo konstrukcijų gamybos (įskaitant gruntavimą), sumontavimo ir pridavimo užsakovui darbus objekte „Tauragės miesto Vytauto stadiono rekonstrukcijos ir aplinkos sutvarkymo darbai“. Tarp šalių kilus ginčui dėl atsiskaitymo pagal sutartį, UAB „LITMONTAŽAS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 482 054,32 Lt skolos už atliktus darbus, 90 090,55 Lt skolos už atliktus papildomus darbus bei 8,05 proc. procesinių palūkanų priteisimo iš UAB „RITOREMA“. Ieškinys buvo grindžiamas neatsiskaitymo pagal sutartį už atliktus darbus aplinkybe, nors, UAB „LITMONTAŽAS“ teigimu, UAB „RITOREMA“ pripažino UAB „LITMONTAŽAS“ atliktus darbus, pasirašė atliktų darbų aktą Nr. 1 bei sąskaitą faktūrą Nr. 000070. Savo ruožtu UAB „RITOREMA“ byloje pareiškė priešieškinį dėl atliktų darbų akto Nr. 1 pripažinimo negaliojančiu, 360 075,18 Lt (240 690,29 Eur žalos atlyginimo ir 119 384,86 Lt netesybų) bei 6 proc. procesinių palūkanų priteisimo iš UAB „LITMONTAŽAS“. Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinys ir priešieškinis buvo tenkinti iš dalies – UAB „LITMONTAŽAS“ iš UAB „RITOREMA“ priteista 482 054,32 Lt už atliktus statybos darbus, procesinės palūkanos, bylinėjimosi išlaidos, o UAB „RITOREMA“ iš UAB „LITMONTAŽAS“ priteista 201 255,26 Lt žalos atlyginimo, procesinės palūkanos, bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinius skundus dėl šio Kauno apygardos teismo sprendimo pateikė abi šalys, kuriuos išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. lapkričio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1335/2013, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

29. Šios bylos duomenų pagrindu nustatytos tarp UAB „RITOREMA“ ir UAB „LITMONTAŽAS“ kilusio ginčo aplinkybės, jų pobūdis, šalių priešpriešinių reikalavimų dydis bei jų patenkinimo apimtis, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad su UAB „LITMONTAŽAS“ nebuvo atsiskaitoma ne siekiant piktybiškai išvengti atsiskaitymo su ja, o dėl tarp šalių kilusio ginčo, kurio išsprendimas galėjo turėti esminės įtakos šalių tarpusavio įsipareigojimų dydžiui. Priešingai nei skunde nurodo apeliantas, UAB „RITOREMA“ apeliaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo ginčijo ne tik 11 249,42 Lt sumą, priteistą UAB „LITMONTAŽAS“, bet ir prašė negaliojančiu pripažinti 2010 m. spalio 29 d. atliktų darbų aktą Nr. 1, kurio pagrindu UAB „LITMONTAŽAS“ iš UAB „RITOREMA“ priteisė 482 054,32 Lt, taip pat iš UAB „LITMONTAŽAS“ priteisti 39 435,03 Lt žalos atlyginimo bei 107 384,89 Lt netesybų, todėl daryti vienareikšmę išvadą, kad jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo buvo aiškus šalių tarpusavio įsipareigojimų pagal subrangos sutartį dydis, suponavęs pareigą šalims vykdyti pinigines prievoles, nėra pagrindo, juo labiau kad byloje nėra duomenų, jog dėl neginčijamos sprendimo dalies būtų išduotas vykdomasis raštas, jis būtų pateiktas antstoliui vykdyti, tačiau, nepaisant to, UAB „RITOREMA“, vadovaujama atsakovo, būtų toliau išimtinai vykdžiusi atsiskaitymus su visais kitais kreditoriais, išskyrus UAB „LITMONTAŽAS“. Savo ruožtu apelianto skunde nurodoma teismų praktika dėl prievolės atsiradimo momento nagrinėjamu atveju netaikytina dėl skirtingos faktinės situacijos.

30. Šių motyvų pagrindu atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovo veiksmų neteisėtumą atsiskaitant su kitais bendrovės kreditoriais, kurių reikalavimo teisė, apelianto teigimu, atsirado vėliau, nagrinėjamu atveju patvirtina tai, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais buvo pripažinta UAB „LITMONTAŽAS“ teisė į atitinkamą pinigų sumą už atliktus statybos darbus pagal 2010 m. sudarytą subrangos sutartį, taip pat į procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo 2011 m. sausio 6 d. (kreipimosi į teismą dienos). Kaip minėta, byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad atsakovas, atsiskaitydamas su kitais kreditoriais būtų siekęs išvengti UAB „LITMONTAŽAS“ reikalavimo patenkinimo, t. y. kad jo veiksmai (neveikimas) galėtų būti vertinami kaip nesąžiningi UAB „LITMONTAŽAS“ atžvilgiu. Be to, kaip pagrįstai nurodoma ir atsiliepime į apeliacinį skundą, tiek Kauno apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas pagal UAB „LITMONTAŽAS“ pareiškimą (ir atskirąjį skundą) nagrinėdami bankroto bylos UAB „RITOREMA“ iškėlimo klausimą, nurodė, kad tuo metu (2011 m.) UAB „RITOREMA“ skola UAB „LITMONTAŽAS“ nebuvo laikoma pradelsta dėl tarp šalių vykstančio ginčo, kuris, kaip minėta, iki galo buvo išspręstas Lietuvos apeliaciniam teismui 2013 m. lapkričio 11 d. priėmus procesinį sprendimą byloje. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo sutikti su apelianto pozicija, kad atsiskaitymai su kitais kreditoriais laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo vykdomi nesąžiningai, turint tikslą išvengti piniginės prievolės UAB „LITMONTAŽAS“ įvykdymo, o kartu ir spręsti apie atsiskaitymų eiliškumo pažeidimą, juo labiau kad ieškovas, įrodinėdamas savo teisių pažeidimą, nedetalizavo, kokie konkrečiai atsiskaitymai ir su kokiais kreditoriais, kokia apimtimi buvo nepagrįstai atliekami anksčiau, nei atsiskaitoma su UAB „LITMONTAŽAS“ (CPK 178, 185 straipsnis).

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto įrodinėjamą aplinkybę, kad atsakovas, būdamas UAB „RITOREMA“ vadovas, išskirtinai atsiskaitymų nevykdė tik su UAB „LITMONTAŽAS“, paneigia ir UAB „RITOREMA“ bankroto byloje patvirtintas kreditorių sąrašas – Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartimi, kuria UAB „RITOREMA“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nurodytas 21 kreditorius, iš jų 8 kreditoriai, kurių reikalavimai tenkintini pirmąja eile, 2 – antrąja eile, 11 – trečiąja eile, o pagal bankroto administratoriaus į bylą pateiktą 2018 m. sausio 17 d. pažymą, bendra finansinių reikalavimų suma UAB „RITOREMA“ bankroto byloje – 257 641,64 Eur. Tai leidžia daryti išvadą, kad iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo atsiskaityta ir su kitais kreditoriais, ne tik su UAB „LITMONTAŽAS“. Be to, pažymėtina ir tai, kad iš ieškovo pateikto UAB „RITOREMA“ banko sąskaitos išrašo matyti, jog atsiskaitymai su trečiaisiais asmenimis po minėtos Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutarties priėmimo iš esmės vykdomi nebebuvo (2013 m. lapkričio 13 d. 347,9 Lt suma sumokėta tik VSDFV), o po mėnesio nuo minėto procesinio sprendimo priėmimo (2013 m. gruodžio 17 d.), atsakovas, vykdydamas jam ĮBĮ pavestą pareigą, kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos UAB „RITOREMA“ iškėlimo.

32. Taigi, tiek šios, tiek aukščiau teisėjų kolegijos nustatytos aplinkybės bei jų teisinis įvertinimas leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, jog atsakovo, buvusio UAB „RITOREMA“ vadovo, veiksmais (neveikimu) buvo nesąžiningai siekiama pažeisti išimtinai kreditorės UAB „LITMONTAŽAS“, iš kurios reikalavimo teisę į UAB „RITOREMA“ perėmė ieškovas, teises ir teisėtus interesus.

33. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas išvadą dėl atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo vykdant atsiskaitymus su trečiaisiais asmenimis ir išmokant lėšas bendrovės vadovui (atsakovui) nebuvimo nepagrįstai padarė remdamasis vien tik nutartyse, kuriose buvo sprendžiamas UAB „RITOREMA“ tyčinio bankroto klausimas, padaryta išvada, kad iki 2013 m. lapkričio 11 d. Lietuvos apeliaciniam teismui priimant nutartį civilinėje byloje 2A-1338/2013 UAB „RITOREMA“ pagal savo finansines galimybes pagrįstai vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, kurių reikalavimai nebuvo ginčijami, nors, apelianto teigimu, šioje byloje ir byloje, kurioje buvo sprendžiamas bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas, skiriasi įrodinėjimo dalykas, todėl jose nustatyti faktai negali būti laikomi prejudiciniais nagrinėjamu atveju.

34. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šio skundo argumento, visų pirma pažymi, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenų pagrindu nustatytas UAB „LITMONTAŽAS“ ir UAB „RITOREMA“ kilusio ginčo aplinkybes, jau konstatavo, kad UAB „RITOREMA“ vadovo veiksmų (neveikimo), ginčo, kilusio iš subrangos sutarties, laikotarpiu neatsiskaitant su UAB „LITMONTAŽAS“, negalima vertinti kaip nesąžiningų ir (ar) neteisėtų, o 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu atliktų mokėjimų kreditoriams – kaip pažeidusių UAB „LITMONTAŽAS“ teisę gauti atlygį už statybos rangos darbus. Priešingos išvados neleidžia daryti ir Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 17 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-207-413/2017, kuris, apelianto teigimu, patvirtina jo poziciją dėl UAB „RITOREMA“ atsiskaitymų, vykdytų laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 25 d. iki 2013 m. rugsėjo 3 d., eiliškumo pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal bylos duomenis, atsakovas sprendimą yra įvykdęs – BUAB „RITOREMA“ bankroto administratorius patvirtino, kad minėtu Kauno apygardos teismo sprendimu priteista suma 2017 m. gegužės 11 d. grąžinta bankrutuojančiai bendrovei. Be to, minėtoje byloje ieškovas reiškė netiesioginį ieškinį (gynė bankrutuojančios bendrovės ir jos kreditorių interesus), o jame padaryta bendro pobūdžio išvada, kad G. S., išsimokėdamas sau bendrovei paskolintas lėšas, suprato (turėjo suprasti), jog bendrovė yra neatsiskaičiusi su pirmosios, antrosios ir trečiosios eilės kreditoriais, t. y. šiuo sprendimu nėra konstatuotas individualus UAB „LITMONTAŽAS“ teisių pažeidimas. Analogiška išvada darytina ir dėl 2014 m. vasario 3 d. VMI pažymos – joje nustatytos aplinkybės nepatvirtina atsakovo neteisėto išimtinio veikimo prieš vienintelę kreditorę UAB „LITMONTAŽAS“. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados, jog mokėjimais, atliktais iki 2013 m. lapkričio 11 d., nebuvo pažeistos UAB „LITMONTAŽAS“ (kartu ir ieškovo) teisės, teisingumą.

35. Kita vertus, teisėjų kolegija nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju negalėjo remtis nutartyse, kuriose buvo sprendžiamas bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas, nustatytomis aplinkybėmis ir jų pagrindu padarytomis teisinėmis išvadomis, atsisakant bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu be kita ko ir pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad su pareiškimu dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu kreipėsi ne BUAB „RITOREMA“ paskirtas bankroto administratorius, bet kreditorė UAB „LITMONTAŽAS“, kurios reikalavimo teisę į UAB „RITOREMA“ perėmė ieškovas, taip pat kad prašymas UAB „RITOREMA“ bankrotą pripažinti tyčiniu minėtu ĮBĮ įtvirtintu pagrindu buvo grindžiamas neatsiskaitymo su UAB „LITMONTAŽAS“ aplinkybe, nurodant, kad jos reikalavimas į BUAB „RITOREMA“ atsirado dar 2010 m. sudarytos subrangos sutarties bei 2010 m. spalio 29 d. darbų akto Nr. 1 bei išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. 000070 pagrindu, nors buvo atsiskaitoma su vėliau atsiradusiais kreditoriais. Savo ruožtu atskirajame skunde dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria atsisakyta UAB „RITOREMA“ bankrotą pripažinti tyčiniu, UAB „LITMONTAŽAS“ nurodė nesutinkanti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „RITOREMA“ pareiga atsiskaityti su UAB „LITMONTAŽAS“ atsirado tik 2013 m. lapkričio 11 d. Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus tarp šalių kilusį ginčą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nustatytos aplinkybės, t. y. kad minėtas tyčinio bankroto požymis UAB „LITMONTAŽAS“ įrodinėtas jos teisių pažeidimo aspektu, dėl kurio teismai, vertindami ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio egzistavimą, pasisakė, suponuoja pagrindą nesutikti su apelianto pozicija, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime rėmėsi teismų procesiniais sprendimais, priimtais sprendžiant BUAB „RITOREMA“ tyčinio bankroto klausimą.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

36. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovo veiksmai (neveikimas) buvo nesąžiningi ir sąmoningai nukreipti į vienintelę BUAB „RITOREMA“ kreditorę UAB „LITMONTAŽAS“, turint tikslą su ja neatsiskaityti ir tokiu būdu jai padaryti žalą. Nesant nei teisinio, nei faktinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Papildomai teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

37. Apeliacinį skundą atmetus kaip nepagrįstą spręstinas bylinėjimosi išlaidų atsakovui atlyginimo klausimas (CPK 93, 98 straipsniai).

38. Atsakovas apeliacinės instancijos teismo prašė iš ieškovo priteisti 726 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir teisines konsultacijas. Kartu su prašymu pridėjo tokių išlaidų dydį ir faktą patvirtinančius įrodymus – 2018 m. gegužės 22 d. PVM sąskaitą faktūrą serija APB Nr. 004562 bei tos pačios dienos mokėjimo nurodymą Nr. 107, iš kurio matyti, kad atsakovas atliko 726 Eur pavedimą už suteiktas teisines paslaugas apeliacinėje instancijoje. Šios išlaidos, kaip neviršijančios Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių (884,8 Eur x 1,3 koeficientas pagal Rekomendacijų 8.11 punktą) priteistinos atsakovui iš ieškovo.

Dėl kitų procesinių prašymų

39. Atsakovas teismo prašė vadovaujantis CPK 95 straipsnio 3 dalimi ieškovą (apeliantą) įpareigoti sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, taip pat skirti 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Abu šie procesinio pobūdžio prašymai atsakovo grindžiami iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis – nepagrįstų procesinių dokumentų (ieškinio, apeliacinio skundo) teikimu.

40. Teisėjų kolegijai iš byloje esančių duomenų nenustačius pagrindo spręsti apie ieškovo (apelianto) piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir (ar) tikimybę, kad jis piktybiškai vengs atsakovui atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tokie atsakovo prašymai netenkintini. Nagrinėjamu atveju vadovaujantis kasacinio teismo praktika konstatuota, kad kreditorius turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį bankrutuojančios bendrovės, kurios kreditoriumi jis yra, vadovui dėl jam individualiai padarytos žalos atlyginimo, todėl tokios ieškovo teisės į teisminę gynybą realizavimas (ieškinio ir apeliacinio skundo teikimas) ir (ar) pasinaudojimas kitomis CPK įtvirtintomis procesinėmis teisėmis (prašymu atidėti žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą sumokėjimą), nepaisant to, kad ieškovo (apelianto) reikalavimai byloje atmesti kaip nepagrįsti, negali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Kitų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie ieškovo (apelianto) procesinių teisių naudojimąsi ne pagal jų paskirtį ar tikslus (siekiant vilkinti bylos nagrinėjimą ir pan.), atsakovas nenurodo, jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas, apeliacinės instancijos teismo prašydamas ieškovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nenurodė jokių naujų aplinkybių ar argumentų, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, sprendime atsisakydamas tenkinti analogišką atsakovo prašymą ieškovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovui G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo D. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 726 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.